0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Amelija Harmon

  • III kursas
  • *
  • 193
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Pieva, kurioje auga įvairiausios lauko gėlės
« Atsakymas #60 Prieš 3 metus »
 Amelija jau turėjo nemažą puokštę gėlių. Jos labai kvepėjo ir kvapu truputį priminė bandeles, kurias Amelija valgė pusryčiams. Mergaitė suprato, kad priskynė tiek gėlių, kad jos net netilps pasimerkti, bet negalėjo sustoti skinti. Kai jau turėjo labai daug gėlių ji susirūpino kur jas pdėti. Gėlės jau byrėjo iš rankų. Amelija surišo puokštę ir įmetė ją į ežerą. Gražiai plaukia. Pagalvojo ji žiūrėdama į tolstančią puokštę. Tada prisiminė, kad nepasiliko gėlių pasimerkti, todėl vėl ėmė jas skinti.
 Staiga prie Amelijos priėjo kažkokia mergaitė ir pasisveikino.
- Labas, aš Amelija iš Varno Nago. Aš pirmakursė, - pasakė Amelija. - Kaip sekasi. Ar tau patinka Hogvartse?
 Po kiek laiko Amelija išgirdo kažkokį garsą ir atsisuko į Uždraustojo miško pusę. Ten toli, link mergaičių, ėjo kažkokia figūra.
- Kas ten? Žiūrėk! - parodė ranka į figūrą Amelija Michellei.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 3 metus sukūrė Amelija Harmon »
Galbūt...

*

Neprisijungęs Michelle Rivera

  • III kursas
  • *
  • 148
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Pieva, kurioje auga įvairiausios lauko gėlės
« Atsakymas #61 Prieš 3 metus »
- Malonu susipažinti Amelija. Man sekasi visai neblogai, o tau kaip? - atsakė švilpė. - Ir taip, man labai patinka Hogvartse, kaip tau?
Michelle stovėjo ir žiūrėjo į Hogvartso pilį. Labai graži pilis. Tikrai graži...
Išgirdusi Ameliją, italė atsisuko į Uždraustojo miško pusę ir pamatė artėjančia figūrą. Pirmakursei pasidarė šiek tiek baisu, nes ji dar nesuprato, kas artėja prie mergaičių. Riveros galvoje sukosi kelios idėjos, kas ten galėtų būti. Švilpė galvojo, kad iš Uždraustojo miško atkeliauja kaukas arba vienaragis, arba trolis, arba didžiulis voras, arba kentauras. Labiausiai mergaitę baugino mintis, kad tai galėjo būti didžiulis voras. Michelle labai bijojo mažyčių vorų, o ką jau kalbėti apie didelį vorą...
- Nesu tikra, bet tikiuosi ten ne tas, apie ką galvoju, - ištarė geltonplaukė.

*

Neprisijungęs Amelija Harmon

  • III kursas
  • *
  • 193
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Pieva, kurioje auga įvairiausios lauko gėlės
« Atsakymas #62 Prieš 3 metus »
- Man irgi labai patinka Hogvartse. Labai laukiau kol į jį papulsiu, - atsakė Amelija.
 Kai jos pamatė gyvūna Amelija truputį išsigando. Kas ten? Trolis? Vienaragis? Kentauras? Dar kas nors? Bet šie išvardinti gyvūnai Amelijai dar neatrodė tokie baisūs. Kad tik nebūtų baziliskas... Amelijos smegenys veikė taip - jei jau baisu, tai turi būti labai baisu. Amelija galvojo, kad gal reikėtų bėgti arba dar ką nors daryti, bet nežinia kodėl tiesiog stovėjo ir žiūrėjo į figūrą.
- Aš nežinau kas ten... O kas tu galvoji, kad ten yra? Ir ar mums nereikėtų eiti iš čia? - pasakė Amelija.
 Figūra vis labiau artėjo ir Amelija jau galėjo būti tikra, kad ten ne baziliskas. Tai buvo kažkoks padaras su keturiomis kojomis. Vienaragis? Kentauras? Hipgrifas? Testralis? Ai pala, aš nesu mačius mirties, vadinasi tai ne testralis. Pagalvojo Amelija ir laukė kol viskas paaiškės labiau.
Galbūt...

*

Neprisijungęs Michelle Rivera

  • III kursas
  • *
  • 148
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Pieva, kurioje auga įvairiausios lauko gėlės
« Atsakymas #63 Prieš 3 metus »
Švilpė stebėjo tolumoje artėjančią figūra ir galvojo kas ten galėtų būti. Išgirdusi, kad ir Amelija nežino, kas artėja prie mergaičių, geltonplaukė pritūpė ant žemės ir pradėjo knistis savo kuprinėje. Pirmakursė žinojo, kad kuprinėje turėjo būti žiūronai. Mergaitė nežinojo kam jų gali prireikti, bet savo kuprinėje turėjo daug daiktų, kurie gali praversti bet kada.
- Kažkur turėjau žiūronus. Tuoj, palauk, - ištarė varnanagei.
Ant pievos italė išdėliojo daiktus, kurie buvo kuprinėje. Tai buvo bintas, dezinfekcinis skystis, pirštinės, žvakė... Ir pagaliau Michelle išsitraukė žiūronus. Švilpė greitai susidėjo išsiimtus daiktus iš kuprinės ir prie akių prisidėjo žiūronus.
- Amelija, žinai kas ten... Ten kentauras. Ką darom?- paklausė vienuolikmetė.

*

Neprisijungęs Amelija Harmon

  • III kursas
  • *
  • 193
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Pieva, kurioje auga įvairiausios lauko gėlės
« Atsakymas #64 Prieš 3 metus »
 Amelija žiūrėjo kaip Michelle ieško žiūronų. Viskas atrodė keista. Amelija prisidėjo delną prie kaktos ir bandė dar kartą įžiūrėti kas ten. Veltui. Mergaitė truputį bijojo to neaiškaus padaro. O jeigu Michelle nespės išsitraukti žiūronų, o padaras puls? O kas, jei pasižiūrėjus kas ten bėgti bus jau per vėlu? Pagaliau Michelle vis dėl to išsitraukė žiūronus.
- Kentauras? - Amelija net išsižiojo iš nustebimo. Nežinojo kodėl taip nustebo, padarą juk matė ir anksčiau. Bet dabar ji lyk gavo patvirtinimą, kad nesapnuoja ir čia ne jos fantazijos. Kai Micelle paklausė ką daryti Amelija susimąstė. Toks klausimas jau seniai sukosi ir jos galvoje.
- Ar jis atrodo piktas? - paklausė Amelija prieidama prie kitos mergaitės. Tuo tarpu kentauras priartėjo taip arti, kad jį galima buvo įžiūrėti ir be žiūrono.
Galbūt...

*

Neprisijungęs Michelle Rivera

  • III kursas
  • *
  • 148
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Pieva, kurioje auga įvairiausios lauko gėlės
« Atsakymas #65 Prieš 3 metus »
Švilpė stebėjo artėjantį kentaurą ir bandė įžiūrėti, ar kažkas yra šalia artėjančio gyvūno.
Išgirdusi Amelijos klausimą, Michelle bandė įžiūrėti, ar kentauras piktas.
- Žinok, nelabai supratu. Neatrodo labai linksmas, bet ir į labai piktą nepanašus. Liekam čia, ar turim sprukti?- pasakė varnanagei.
Tuo tarpu, kol italė laukė atsakymo iš mergaitės, geltonplaukė pradėjo galvoti ką daryti. Kentauras neatrodo piktas, bet ir linksmas neatrodo... Bėgti tikrai neverta... Nors... Ne. Manau galima ir čia pasilikti. Kam sveiko proto kentaurui pulti mus? Pala, o jei jis nesveiko proto?! Kas tada?! O gal viskas bus gerai? Švilpė galvoje sukosi daug minčių, kurios kartu nesutarė ir Michelles viduje vyko konfliktas.

*

Neprisijungęs Amelija Harmon

  • III kursas
  • *
  • 193
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Pieva, kurioje auga įvairiausios lauko gėlės
« Atsakymas #66 Prieš 3 metus »
 Gal vis dėl to reikia sprukti... Nors mes lyg ir ne kentauro valdose, jis neturėtų mūsų pulti, bet... Galvojo varnanagė. Ji priėjo arčiau Michelle, taip saugiau, ir vis bandė sugalvoti ką daryti. Deja, laiko protui įrodyti koks jis naudingas (ar atvirkščiai) daug nebuvo. Mergaitė taip ir nespėjo nieko sugalvoti, nes uždraustojo miško gyventojas jau buvo čia pat. Amelijai pasidarė truputį lengviau, nes pykčio kentauro veide neįžiūrėjo. Šis, atrodo buvo sutrikęs, susirūpinęs ir susijaudinęs. Prie tokio padaro arti būti nebuvo itin malonu.
- Laba diena... - pabandė pasisveikinti su juo Amelija. Nežinojo kaip reikėtų sveikintis su kentauru. Padaras lėtai atsisuko į mergaites ir Amelija nejučia sudrebėjo.
Galbūt...

*

Neprisijungęs Michelle Rivera

  • III kursas
  • *
  • 148
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Pieva, kurioje auga įvairiausios lauko gėlės
« Atsakymas #67 Prieš 3 metus »
Švilpė atsistojo ir laukė bent kokio ženklo iš šalia stovinčios varnanagės. Deja, mergaitė nieko nesakė ir tik stovėjo. Tuo tarpu kentauras, kuris keliavo iš Uždraustojo miško, su kiekviena sekunde vis artėjo ir artėjo. Tai kas dabar? Sprukti ar kas?! AAAAAA KĄ DARYTI?!!!! Michellė rėkė savo mintyse, o kentauras jau buvo visiškai šalia mergaičių.
Kai Amelija pasisveikino su kentauru, geltonplaukė sustingo ir nežinojo, ar ir jai reikia pasisveikinti. Nu nebūk tokia nemandagi. Kas su tavim nebegerai, Michelle... Kaip ir visada, vienuolikmetė pasikalbėjo su savimi ir po geros minutės ištarė:
- Sveiki.
Kentauras tik atsisuko į mergaites, palinksėjo galva ir žingsniavo toliau.
- Kaip gyvenate?- po kelių sekundžių pridūrė italė.

*

Neprisijungęs Amelija Harmon

  • III kursas
  • *
  • 193
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Pieva, kurioje auga įvairiausios lauko gėlės
« Atsakymas #68 Prieš 3 metus »
 Akimirką (kuri Amelijai baisiai prailgo) atrodė, kad kentauras taip ir stovės sustingęs ir nieko nedarys. Mergaitė negalėjo žiūrėti į jo akis, todėl laikė akis nudelbtas į žemę. Pagalvojo ar jau dabar nereikėtų bėgti, bet suprato, kad jei kentauras norėtų, be vargo jas pasivytų.
- Sveikos, - galiausiai nuskambėjo žemas balsas. Amelija bandė neparodyti, jog bijo. Galiausiai net išdrįso pažiūrėti kentaurui į vaidą. Šis, atrodo, niekur neskubėjo ir tikrai jau nesijautė nejaukiai. Jis tiesiog stovėjo ir kažką mąstė.
 Tyla pasidarė nejauki. Bent jau Amelijai taip atrodė. Ji norėjo paklausti kur kentauras eina, bet niekaip neprisivertė to padaryti. Kai mergaitė jau galvojo, jog tuoj klausimą tikrai ištars garsiai, kentauras, lyg perskaitęs jos mintis, lėtai prabilo:
- Keliauju pas jūsų direktorę.
 Žodžiai pakibo ore.
Galbūt...

*

Neprisijungęs Michelle Rivera

  • III kursas
  • *
  • 148
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Pieva, kurioje auga įvairiausios lauko gėlės
« Atsakymas #69 Prieš 3 metus »
Švilpė nusprendė, kad jei pažiūrės į kentauro akis, arba pradės rėkti, arba bėgti. Todėl Michellė pažvelgė į tą pusę, iš kurios atžingsniavo keturkojis padaras.
Mergaitė, išgirdusi, kad kentauras žygiuoja pas Hogvartso direktorę, susimąstė ir vėl pakartojo savo užduotą klausimą:
- Kaip gyvenate?
Mergaitė pasijautė kvailai, kad dar kartą pakartojo šį klausimą. Laimei, kentauras maloniu balsu prabilo:
- Esu sveikas, todėl negaliu sakyti, kad gyvenu blogai, tačiau Uždraustąjį mišką puola. Manau, kad dėl šio dalyko tikrai negaliu teikti, kad gyvenu labai gerai.
Geltonplaukė nejučiomis sudrebėjo. ji išsigando, kad tai pastebėjęs kentauras supras, kad italė bijo ir, kad ji yra lengvas grobis.
- Jūs mūsų nepulsite?- staigiai paklausė pirmakursė.

*

Neprisijungęs Amelija Harmon

  • III kursas
  • *
  • 193
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Pieva, kurioje auga įvairiausios lauko gėlės
« Atsakymas #70 Prieš 3 metus »
 Amelija tyliai klausėsi kentauro. Kas čia vyksta? Nejučia atėjo klausimas. Taip, čia burtininkų pasaulis, bet vis tiek negalėtum pasakyti, kad nėra keista vidurį dienos, pievoje netoli Hogvartso sutikti kentaurą. Šis, nors ir neatrodė laimingiausias padaras apylinkėje ir apskritai laimingas padaras, bet šioje trijulėja, akivaizdžiai jautėsi geriausiai ir ramiausiai. Žinoma, juk jam būtų vieni niekai mus sutrypti, jei tik jis panorėtų. Amelija sudrebėjo nuo šios minties.
- Ne, žinoma nepulsiu, - garsiai nusijuokė kentauras, - juk sakiau, einu čia su reikalu. Kodėl turėčiau jus pulti?
 Kentauras vėl nusijuokė ir varniukei pasidarė truputį ramiau, bet visas nerimas vis tiek neišgaravo. Išgirdus kentauro žodžius Amelija žengtelėjo atgal. Puola??? Ar aš teisingai išgirdau? Kas čia dabar vyksta?..
- Kas puola?... - nejučiomis paklausė rudaplaukė. Kentauras žvilgtelėjo į ją ir akimirką pagalvojo.
- Nesvarbu, mergaitės. Jums tai neturi rūpėti, - galiausiai ištarė.
Galbūt...

*

Neprisijungęs Michelle Rivera

  • III kursas
  • *
  • 148
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Pieva, kurioje auga įvairiausios lauko gėlės
« Atsakymas #71 Prieš 3 metus »
Švilpė, išgirdusi, kad kentauras nežada jų pulti ir, net, apsijuokė, pakėlė galvą ir gana drąsiai ištarė:
- O aš akimirką pamąsčiau, kad pulsit.
Michellė pradėjo juoktis, bet paskui nuoširdus juokas pavirto į nervingą krizenimą, kurio pirmakursė nebesustabdė. Ar jūs mumis pulsit? Ne, prote, tikrai nepuls normalios mergaitės, kuri stovi netoliese, bet tave... Žvengi čia kaip arklys... Vaje, vaje... Kiek tu dar čia gėdos žadi prisidaryti? EILINĮ KARTĄ geltonplaukė pasišnekėjo su savimi ir, staiga, žvengimo nebebuvo. Italė giliai įkvėpė ir iškvėpė. Nusiraminusi pirmakursė vėl išsižiojo su klausimu:
- Jūs sakote, kad tai nemūsų reikalas, bet gal bent kokią užuominą pasakysite? Na, apie Uždraustąjį mišką.
Kentauras nustatė keistą žvilgsnį ir tik sumurmėjo:
- Aš čia ne žaidimus žaisti atvykau.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 3 metus sukūrė Michelle Rivera »

*

Neprisijungęs Amelija Harmon

  • III kursas
  • *
  • 193
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Pieva, kurioje auga įvairiausios lauko gėlės
« Atsakymas #72 Prieš 3 metus »
 Cha, tikrai juokinga. Stovėti pievoje ir bandyti spėlioti kas ir kaip puola mišką pagal kentauro duotas užuominas. Tačiau tos savo dalies, kuriai buvo juokinga, Amelija neparodė ir kažkin ar būtų toks dalykas, už kurį būtų sutikus tai padaryti. Juk vis dėlto mišką puola. Ir nieks daugiau nėra aišku. O gal būt čia jau prasideda koks karas, ką gali žinoti? Bet buvo ir dar viena priežastis, kurios šiuo metu varniukė bijojo net labiau nei to karo. Tai buvo priešais stovintis kentauras. Nors jis ir neatrodė priešiškai nusiteikęs, bet kol kas mergaitė nejautė nė menkiausio pasitikėjimo juo.
 Po paskutinių kentauro žodžių vėl stojo tyla. Amelija dar niekada neįsivaizdavo, kad tyla jai gali taip nepatikti. O kentauras, kažkodėl, dar niekur nėjo. Gal nusprendė, kad taip palikti mergaites būtų nemandagu? Nors kam tai rūpi, vis dėl to jos tik mažos pirmakursės ir visiems tiesiog nusispjaut ką šis kentauras joms pasakys ar kaip nemandagiai paliks. Apskritai, kuo ilgiau tęsėsi tyla, tuo labiau Amelija jautėsi kaip blusa šuniui (tiksliau kentaurui) ant uodegos. Galiausiai šis padaras teikėsi prabilti:
- Hm, tai manau man jau laikas eiti. Ir be to, siūlau grįžti į pilį, nors nieko čia neturėtų nutikti, bet, kaip sakoma, atsarga gėdos nedaro.
 Pimakursė mokinukė nežymiai linktelėjo. Kentauro figūra vis tolo nuo mergaičių, o Amelija sekė ją akimis. Galiausiai, kai uždraustojo miško gyventojo beveik nebebuvo galima matyti ji atsisuko į Michelle.
- Eime...? - labiau paklausė negu pasiūlė varniukė, paskui apsižvalgė ir pradėjo žingsniuoti link pilies.
Galbūt...

*

Neprisijungęs Michelle Rivera

  • III kursas
  • *
  • 148
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Pieva, kurioje auga įvairiausios lauko gėlės
« Atsakymas #73 Prieš 3 metus »
Švilpė, išgirdusi kentauro atsakymą, pasijuto labai durna. Uždraustąjį mišką puola ir kentrauras rūpinasi, kad viskas susitvarkytų, o pirmakursė uždavė tokį kvailą klausimą. Aš sakau tau dar kartą. Kiek tu kartų gėdos dar prisidarysi? Pavadinčiau tave nevisprote, bet pamokose visai gaudaisi. Gal pavadinti pusprote? Ne, kažkaip keistai skamba. Tiesiog tu esi labai durna Michelle. Užuominą gal duosit? Taip, duos tau užuominą, mergele. Tikrai duos. Atsipeikėk Rivera! Susiimk! Kaip ir visada švilpė prasikalbėjo su savimi ir net nepastebėjo, kaip visą tą laiką vyravo labai ilga ir nejauki tyla.
Po kelių sekundžių, prakalbus kentaurui, vienuolikmetė atsikvėpė, sulaukė, kol kentauras nutols ir atsisuko į Ameliją.
- Einam greičiau,- tarė geltonplaukė ir pajudėjo Hogvartso pilies link.

*

Neprisijungęs Ryan Jones

  • ****
  • 399
  • Lytis: Moteris
  • Niekada nesakyk niekada
Ats: Pieva, kurioje auga įvairiausios lauko gėlės
« Atsakymas #74 Prieš 3 metus »
Danguje švietė skaisti saulutė. Dangus buvo giedras, vos vienas kitas debesėlis perplaukdavo dangumi, it laivas jūra. Visi Hogvartso mokiniai, vos gavę progą patenkinti lėkė laukant. Jiems toks oras vėlyvu rudeniu buvo tikra palaima.  Deja, jaunasis magizoologas nuostabiu oru mėgautis negalėjo, kadangi jo galva buvo ,,užkišta'' gėle. Ta gėle, kurią nukniaukė iš trolių gana stipriai susižeisdamas koją. Ši jau buvo beveik sugijusi, bet vaikinukas vis dar jautė skausmą joje. Vaikščiojo šlubčiodamas. Dėl to ir šią diena pasivaikščioti ėjo ne vienas. Jį lydėjo Viesulas, jo numylėtasis granianas. Bet apie koją jis beveik nemąstė. Visada jo galvoje buvo vien gėlė. Ką reiškia tie žodžiai? Kodėl jie būtent tokie? Kokį paslaptį slepia jų reikšmė? Berniukas atsiduso šiek tiek susvyruodamas ir žingsniuodamas toliau. Jis labai labai tikėjosi, kad koja bus visiškai sugijusi iki kitos užduoties, kitaip jam tikrai nepasiseks. Berniukas ir vėl tyliai atsiduso, o tada susistabdė Viesulą ir lėtai užšoko ant jo. Kojos varginti nenorėjo, o ir visai norėjo pajoti ant žirgo. Jis pasiilgo tų dienų kai ramiai lakiojo pievomis nesijaudindamas dėl jokių užduočių ar kitų dalykų. Deja, dabar jo galva buvo apkrauta mintimis. Didžioji dauguma minčių buvo apie gėlę, bet buvo ir keletas kitų tokių kaip kodėl jis negalėjo būti poroje su Cindy tą kerėjimo pamoką? Juk dabar, matyt, net ir po kerų atšaukimo ji kažką jaučia tam grifui. O dabar Ryan'as tikrai nebegalės išsakyti jai savo jausmų, nes taip sugriautų kitų meilę. O to daryti negalėjo. Rudaplaukis atsiduso ir apsikabino graniano kaklą. Jis nebenorėjo apie nieką galvoti. Norėjo tiesiog lėkti laukais ant jo nugaros. Negalvodamas apie nieką skristi. Deja, greitai į mintis įlindo gėlė. Ta bjauri gėlė, kurios mįslės švilpis įminti negalėjo. Gėlė(jau nuvytusi ir be žiedlapių, bet jie buvo pririšti prie gėlytės) gulėjo kišenėje. Atrodė, kad nuo jos sklinda energija, kuri vis primena apie gėlės egzistavimą. Patapšnodamas per kaklą, berniukas sustabdė granianą. Tada nušoko nuo jo ir tiesiog atsigulė į pievoje esančius gana aukštus žolynus. Nors žemė jau ir buvo vėsi, Jones pavardės nešiotojui tai nerūpėjo. Gulėjimas žolėje ramino jį, davė jam kažkokią keistą energiją, kuri ramino ir valė jo mintis nuo visokių dalykų. Jo mintyse dabar buvo tiesiog tuštuma. Ir tai ramino. Tai leido švilpiui ilsėtis nemąstant apie tokius dalykus kaip gėlelė ar meilė.
There's no such thing as fate.