0 Nariai ir 2 Svečiai peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Vintė Adamson

  • IV kursas
  • *
  • 230
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • even dearest blue's not there, though poets would find it
Ats: Pieva, kurioje auga įvairiausios lauko gėlės
« Atsakymas #15 Prieš 5 metus »
  Visa tai atrodė netikra. Hubertas keistai pažvelgė į pienę puriuose Eleizijos plaukuose. Galbūt jis tik sapnavo? Šis paaiškinimas neatrodė įtikinamai, mat Šeflerį gražūs sapnai lankydavo itin retai, dažniausiai į mintis belsdavosi košmarai, ir visgi bet kokia eksplikacija atrodė labiau galima nei tai, jog ši laimė buvo reali. Jau taip seniai jo veide nebuvo pasirodžiusi šypsena, kad vaikinukas vis nustebdavo, kai apie gerą valandėlę nedingstančią grimasą primindavo dilgčiojimas skruostuose.
  - Nesu, umm, visai tikras, - tyliai sumurmėjo atsakymą į Eleizijos klausimą. Ir išties. Varniuko veiksmas nebuvo apsvarstytas, veikiau instinktyvus. Gėlės, puošiančios nuostabią Elės egzistenciją... Tai tiesiog atrodė teisinga.
  Apsikabinimas buvo netikėtas. Iš pradžių garbanius, užkluptas iš pasalų, tik įsitempė kaip stagaras, tačiau po sekundėlės atsipalaidavo bei apvyniojo savo liesas rankas aplink trapų merginos kūną. Gaila, burtininkė tuoj pat išslydo iš moksleivio glėbio, ir ta trumpa, tačiau nuostabiai šviesi bei šilta akimirka baigėsi.
  Kai panelė Stigler susiliejo su pieva, Hubertas pajuto keistą troškimą prie jos prisijungti - prigulti ir stebėti dangų, uosti gėlių aromatą, jausti popietės vėją... Įprastai itin nedrąsus vaikinukas jau net ruošėsi taip ir padaryti, kai svajingą nuotaiką išbaidė prieš akis pasimaišiusi rusva pelėda, pradėjusi sukti ratus aplink magą. Šefleris dažnai gaudavo laiškus nuo savo mamos, tačiau jie visada atkeliaudavo pirmadieniais... Šiandien buvo trečiadienis. Vaikinukas ištiesė savo plaštaką bei atplėšė ant jos numestą voką.
 
  Pasaulis apsivertė aukštyn kojom.
  Jo tėvas... Jo tėvas... Jis rado savo sūnų. Kad ir kaip gerai paslėptą, rado.
  Būtent todėl mama liepė susikrauti daiktus bei po penkiolikos minučių susitikti Hogvartso vidiniame kieme.
  Jie bėgs.
  Skris į Skandinaviją.
  Hubertas... Hubertas praras savo gyvenimą, tą, kurį spėjo susikurti čia, mokykloje.
  Ir visos šios šiltos akimirkos teliks prisiminimais.

  Nors varnius visuomet žinojo, kad tokia diena diena gali ateiti, nors manė jai esantis pasiruošęs, jis nebuvo. Nes, palikus Elę bei kvapniąją pievą, palikus svajones, palikus tai, kas spėjo tapti jo šeima, bebėgant į berniukų kambarį, jis galėjo prisiekti, kad girdėjo savo širdies skilimą.

*

Neprisijungęs Kupidonas Monro

  • VI kursas
  • *
  • 61
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • The fact that you think I care amuses me.
Ats: Pieva, kurioje auga įvairiausios lauko gėlės
« Atsakymas #16 Prieš 5 metus »
Remi, susisupusi į didžiulį optimistiškai geltonos spalvos megztinį, su didžiule knyga rankose vaikščiojo palei ežero pakrantę ir ieškojo vietos kur galėtų ramiai paskaityti. Rudeninė saulutė vis dar maloniai šildė, tad Remi nuotaika buvo puiki.
Mergaičiukė galiausiai, atradusi pievą pilną gėlių, pirmiausia apsidairė ar čia nebus jokių žmonių. Nepamačiusi nė vieno mokinio ar dar kažko, švilpė atsisėdo prie vieno iš suoliukų, tiesiai į aukštą pievą, atremdama nugarą į kietą medieną.
Atsivertusi knygą, kuri tiesą sakant buvo apie žiobarus, tamsiaplaukė nusibraukė nuo veido karamelės spalvos sruogelę ir patogiau įsitaisiusi leido sau pasinerti į knygos pasaulį. Šiuo metu skaitė apie žiobarų sporto šakas ir buvo kaip reikalas tuo susidomėjusi-burtininkams turint vieną populiarų sportą-kvidičą, žiobarai jų turėjo šimtus ir ta tema mergaitei atrodė tikrai įdomi, tad jokių atėjusių žmonių ji nė nebūtų pastebėjusi.

*

Neprisijungęs Markas Moore

  • Burtininkas
  • ****
  • 489
  • Lytis: Vyras
Ats: Pieva, kurioje auga įvairiausios lauko gėlės
« Atsakymas #17 Prieš 5 metus »
 Markas tokią ramią bei vėsią rudens popietę nusprendė pasibastyti po Hogvartso apylinkes ir net nepajuto, kai patraukė link ežero. Beeidamas ežero krantu, klastuolis retkarčiais sustodavo ir tai įmesdavo kokį akmenuką į vandenį ir stebėdavo raibulus arba šiaip susimąstęs žiūrėdavo į vandenį. Prisiminimai užplūdo Marką. Jo pirmas susitikimas su Luke, maudynės žiemą, klastuolių išvyka su palapinėmis ir daugelis kitų. Vieni buvo skaudūs ir tai rudaplaukis suprasddavo iš sunkumo pilve, bet buvo ir tokių prisiminimų, kurie pakylėdavo jį iki dangaus. Taip pasimetęs savyje berniukas net nepajuto atsisėdęs prie rudaplaukės mergaitės, kuri buvo labai įnikusi į knygą. Kiek nustebęs, kad sutiko kitą žmogų čia, jis pasilenkė ir perskaitė knygos pavadinimą ir garsiai nusijuokė.
-Tai patinka žiobarai? Negi pati būsi viena iš jų?-išsišiepė Markas, pašaipiu tonu taręs tai mergaitei.

*

Neprisijungęs Kupidonas Monro

  • VI kursas
  • *
  • 61
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • The fact that you think I care amuses me.
Ats: Pieva, kurioje auga įvairiausios lauko gėlės
« Atsakymas #18 Prieš 5 metus »
Remi žinoma girdėjo žingsnius, juk ne kurčia buvo, bet stengėsi nekreipti į tai dėmesio. Juk Hogvartsas buvo pilnas mokinių, nebuvo ko stebėtis, kai vienas atklydo ir čia. Juk vis dėl to ankstyvas rudens oras daug hogvartsiečių traukė į gryną orą.
Tiesa, nesitikėjo, kad kažkas teiksis su ja kalbėti ir dar... tokiu tonu.
Rudaplaukė pakėlė akis į jį ir žvilgsnis iškart užkliuvo už klastūnyno spalvų.
Taip, na žinoma... Ko daugiau reiktų tikėtis?
-Na kadangi esu magiškoje mokykloje, tai, kaip matai žiobarė nesu,-atšovė jam Rain, pabrėždama žodį magiškoje,-Be to nematau nieko blogo tame, kad prijaučiu žiobarams,-matėsi, kad trečiakursė, net gi didžiavosi tuo ir berniuko komentaras jos pasitikėjimo savimi nė kiek nesumenkino,-O tu turbūt būsi iš tų bukagalvių, kurie vis dar tiki, jog grynakraujai kažkuo viršesni už kitus?-nesusilaikė nepaleidusi kandžios replikos Remi. Taip, buvo švilpė, bet už save pastovėti ši mergaičiukė mokėjo.

*

Neprisijungęs Markas Moore

  • Burtininkas
  • ****
  • 489
  • Lytis: Vyras
Ats: Pieva, kurioje auga įvairiausios lauko gėlės
« Atsakymas #19 Prieš 5 metus »
 Markas nuo mergaitės išsireiškimo tik dar labiau išsišiepė. Jam nepatiko prisidėti prie to stereotipo, kad Klastūnyne vien tik blogiukai, bet kartais prisikabinti prie žiobarų mėgėjų jam patiko. Rodos, šita saulytė nori pasipešti. Markas tik nusijuokė iš švilpės ,,nieko blogo tame, kad prijaučiu žiobarams"
-Pati žinai, ko aš tavęs klausiau,-suniurzgė, o gal labiau suurzgė Markas.-Ir bukagalviu manęs nevadink, saulyte, ir manau net ir tokiem vaikam kaip tu aišku, kad grynakraujai burtininkai pranašesni už kvailus žiobarus. Juk jie net nepastebi magiškojo pasaulio!
Markas atsistojo ir atsisuko į ežerą, ranką pridėdamas ten, kur buvo įkišta jo burtų lazdelė kartu apsimesdamas, kad sukryžiuoja rankas. Akies kampu stebėdamas švilpę, jis jau kūrė mintyse planą, kaip ją pažeminti.

*

Neprisijungęs Kupidonas Monro

  • VI kursas
  • *
  • 61
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • The fact that you think I care amuses me.
Ats: Pieva, kurioje auga įvairiausios lauko gėlės
« Atsakymas #20 Prieš 5 metus »
Remi tik pavartė rudas akis.
-Ak tai susidomėjai ar aš gryno kraujo? Ne, negryno ir tuo didžiuojuosi,-vis dar tuo pačiu pasipūtusiu tonu atšovė jam švilpė, vos sulaikydama šypseną dėl jo tono.
Šiaip nebūtų vėlusis į kažkokius kvailus įsitikinimus, bet šis klastuolis įžeidė jos įsitikinimus.
-Aš tau ne kokia draugė, kad saulyte vadintum,-suraukė tvarkingus antakius Jackson, su pasibjaurėjimu klausydamasi jo kitų žodžių. Net gi labai mandagiai praignoravo tai, kad ją laikė vaiku. Iš kiek galeonų turėčiau lažintis, kad mes tokio paties ar bent panašaus amžiaus?
-Bet jie turi daug geresnių dalykų už magiją. Išmaniosios technologijos, daugybė sporto šakų ir pramogų. Šioje srityje jie tikrai labiau pažengę už burtininkus, kurie atrodo laimę randa tik kvidiče,-užvertusi knygą užginčijo Remi. Vaikinuko nusisukimas jai pasirodė keistas ir pačią privertė užmesti akį į geltonojo megztinio kišenėje kyšančią lazdelę. Ji nepasitikėjo šituo klastuoliu.

*

Neprisijungęs Markas Moore

  • Burtininkas
  • ****
  • 489
  • Lytis: Vyras
Ats: Pieva, kurioje auga įvairiausios lauko gėlės
« Atsakymas #21 Prieš 5 metus »
 Ta geltona dėmė jau ėmė siurbti Marko kantrybę, kurios buvo likę visai nedaug. Atitraukęs ranką nuo lazdelės, berniukas pasisuko šonu ir ėmė vaikščioti su rankomis kišenėse pirmyn atgal klausydamasis švilpės pasakymų.
-Taip ir maniau,-atsakė jai berniukas, vis dar žingsniuodamas,-Joks grynakraujis burtininkas nebūtų toks kvailai pasipūtęs kaip tu.
Besiklausydamas rudaplaukės žiobarų gynimo Markas negalėjo nustoti šypsotis. Jam ta geltona dėmė atrodė patetiškai. O šiai trankiai užvertus knygą Markas apsimestinai šoktelėjo.
-Oi, bijau bijau... Tai gal tave vadinti auksiniu paršeliu, spindulėli?-perdėtai saldžiu balseliu tarė berniukas. Tai pasakęs klastuolis sustojo ir atsisuko į rudaakę bei greitai išsitraukęs lazdelę sumurmėjo:
-Levicorpus.

*

Neprisijungęs Kupidonas Monro

  • VI kursas
  • *
  • 61
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • The fact that you think I care amuses me.
Ats: Pieva, kurioje auga įvairiausios lauko gėlės
« Atsakymas #22 Prieš 5 metus »
-Taip, joks grynakraujis išskyrus tave,-po nosimi sumurmėjo Remi, atidžiai stebėdama kiekvieną to klastuolio žvilgsnį. Tiesą sakant dalykas, kurį labiausiai norėjo padaryti buvo dingti, bet taip turbūt tiesiog parodytų, kad nusileidžia šitam berniokui, o to greitu metu tikrai nesiruošė daryti, nes šita švilpė buvo užsispyrus, kaip reikalas.
Išgirdus, kaip ją ruošiasi vadinti vos nesusijuokė. Šitas klastuolis kalbėjo, kaip kokia viena iš jos senstelėjusių tetulyčių per giminės susitikimą.
-Ne, gali vadinti tiesiog nuostabiąja Re-eeemiiii,-mergaitė buvo kerais išskraidinta į orą ir pakabinta aukštyn kojom. Vos susilaikė nesuklikusi, bet dabar tiesiog džiaugėsi, kad nėra su sijonu, bet vis dėl to geltonasis jos megztinis nuo pečių nukrito. Dėkui merlinui ji spėjo pagauti savąją lazdelę, kol ji nesulaukė tokio pat likimo, kaip megztinis.
-Aguamenti!-iš panikos pirmą galvoje kilusį burtažodį panaudojo Rain, nukreipusi lazdelę į tą idiotą. Tiesa, taikyti turbūt pavyko nelabai tiesiai, nes juk kabaldavo žemyn galva.

*

Neprisijungęs Markas Moore

  • Burtininkas
  • ****
  • 489
  • Lytis: Vyras
Ats: Pieva, kurioje auga įvairiausios lauko gėlės
« Atsakymas #23 Prieš 5 metus »
 Markas sėkmingai pakabino tą storą geltoną dėmę aukštyn kojom kerų pagalba, dabar beliko sugalvoti, ką jai daryti. Marko pusiau pasidalinusioje sąmonėje gimė keista mintis. Jeigu pabučiuosiu mergaitę, įsitikinsiu... Kad aš normalus. Kaip visi kiti, tiesa? Markas nusijuokė, kai pajuto, kad jo kelnės bei apsiausto apačia šlapi. Įtūžęs jis atsisuko į Remmy ir, nukreipęs lazdelę į ją, nuginklavo:
-Expelliarmus!
Lazdelei išlėkus iš švilpės rankų, Markas priėjo prie jos, patraukė plaukus nuo jos veido ir ją pabučiavo. Bučinys buvo trumpas, nes Markas negalėjo jo pakęsti ir, iškart atsitraukęs, nusivalė lūpas ir tarė:
-Kaip šlykštu...
Nusispjovęs berniukas, priėjo prie besimėtančios rudaplaukės lazdelės ir pasiėmęs užsikišo ją už diržo.
-Tau jos neprireiks... Kol kas.

*

Neprisijungęs Kupidonas Monro

  • VI kursas
  • *
  • 61
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • The fact that you think I care amuses me.
Ats: Pieva, kurioje auga įvairiausios lauko gėlės
« Atsakymas #24 Prieš 5 metus »
Pajutusi, kad lazdelė taip lengvai išslysta iš rankos, Remi, nespėjusi panaudoti dar kito sugalvoto burtažodžio, buvo palikta beginklė. Ir dar aukštyn kojom.
Nuostabu. Kvaiša aš. Ką išvis dabar darysiu?
Klastuoliui einant prie jos, mergaitė ėmė spurdėti, bandydama kažkaip pašalinti kerų efektą. Net nesitikėjo iš šito bernioko... bučinio. Jai pačiai buvo šlykštu, nes šiam klastuoliui smarkią antipatiją ir turbūt šis jausmas buvo abipusis, tad natūralus jos atsakas, buvo spjūvis tamsiaplaukiui į veidą. Net ir tokioje situacijoje jai tai kėlė juoką. Jei būtų labai norėjusi, būtų galėjusi iš kumščio smarkiai jam vožtelėti, bet paprasčiausiai nespėjo, tad pasitenkino ir tuo spjūviu.
Matydama, kad jos lazdelė atsirado pas klastuolį, Jackson suspurdėjo dar labiau.
-Grąžink lazdelę po velnių!

*

Neprisijungęs Markas Moore

  • Burtininkas
  • ****
  • 489
  • Lytis: Vyras
Ats: Pieva, kurioje auga įvairiausios lauko gėlės
« Atsakymas #25 Prieš 5 metus »
 Markas nusivalė tos pakvaišusios švilpės spjaudalus nuo veido. Jis dabar viską suprato ir tai tikrai nebuvo džiaugsmingas supratimas. Berniukas žiūrėjo nieko nematančiomis akimis į mergaitės, pakabintos priešais jį, atspindį vandenyje. Markas stovėjo sustingęs, kol keršto noras užvaldė jį ir jis atsisukęs į Remmy nukreipė savo lazdelę į ją ir tarė:
-Rictusempra.
Nekreipdamas dėmesio į mergaitę, klastuolis vėl atsisuko į ežerą ir pravirko. Aš kažkoks nenormalus... Niekada nebūsiu... Ir gal būtų taip kūkčiojęs, kol nepamatė dangaus mėlynės vandenyje ir tada visai įsiverkė. Išsitraukęs servetėlę, Markas išsipūtė bėgančią nosį ir pasilenkęs užsitėškė šalto vandens sau ant veido, o kai tai nepadėjo jis garsiai skėlė sau antausį. Po tokios drastiškos priemonės, klastuolis pagaliau nusiramino.

*

Neprisijungęs Kupidonas Monro

  • VI kursas
  • *
  • 61
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • The fact that you think I care amuses me.
Ats: Pieva, kurioje auga įvairiausios lauko gėlės
« Atsakymas #26 Prieš 5 metus »
Remi šita situacija visai nebuvo smagi, o dėl to, kad ji buvo pakabinta aukštyn kojom irgi geriau nebuvo, nes galva ėmė pamažu skaudėti ir vaizdas akyse truputį liejosi. Būtų dabar, bet ką atidavusi už tai, kad būtų nuleista ant žemės.
Kur tau... Ji susilaukė tik dar vienos kerų dozės ir šįkart tai buvo kutenimo kerai. Turbūt reikia dėkot Merlinui, kad esu nejautri kutenimui. Kerai neprivertė švilpės juoktis, kaip būtų paveikęs kitus žmones, Jackson visu kūnu tiesiog lakstė nemalonūs šiurpuliukai, kurių atsikratyti niekaip negalėjo. Jau ruošėsi paleisti keiksmų laviną to klastuolio link, bet jos dėmesį patraukė tai, kad... Jis verkė?.. Negi jis verkia? Po velnių. Čia gal dėl to, kad spjoviau į veidą? Velnias...
-E-e-ei, tau viskas gerai? Bliam, jei čia dėl kažko ką aš padariau, tai labai atsiprašau,-pirmą kart šiame pokalbyje atsiskleidė, kad Remi turi ir švelnesnę, švilpiškesnę pusę. Nors ir nujautė, kad čia nebus jos kaltė, bet paklausti reikėjo. Nors ir vis dar kabaldavo aukštyn kojom šio vaikėzo dėka.

*

Neprisijungęs Markas Moore

  • Burtininkas
  • ****
  • 489
  • Lytis: Vyras
Ats: Pieva, kurioje auga įvairiausios lauko gėlės
« Atsakymas #27 Prieš 5 metus »
 Markas po pliaukštelėjimo sau apsiramino, o nuo šalto vandens sumažėjo raudonis veide, nors ant žando taip ir neišnyko, o tik išryškėjo. Markas nusivalė rankove veidą ir atsisukęs nuleido mergaitę ant žemės. Jos veidas raudonumui prilygo Marko žandui. Vis dar šniurkščiodamas nosimi, klastuolis priėjęs atidavė lazdelę Remmy ir atidžiai ją stebėdamas, gal sugalvos jį užpulti, tarė:
-Tiesiog... Kai ką svarbaus supratau apie save... Kas nėra labai gerai, nes dėl to prarasiu savo šeimą, o tiksliau manęs išsižadės šeima. Kokia gėda. Aš šeimos gėda...
Markas buvo bepratrūkstąs, kai vėl sau trenkė per veidą. Šįkart iš kitos pusės ir giliai įkvėpęs rudaplaukis suvaldė bekylančias ašaras. Persibraukęs ranka per plaukus, berniukas atsisėdo ir sumurmėjo:
-Net pats nežinau, kas man darosi...

*

Neprisijungęs Kupidonas Monro

  • VI kursas
  • *
  • 61
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • The fact that you think I care amuses me.
Ats: Pieva, kurioje auga įvairiausios lauko gėlės
« Atsakymas #28 Prieš 5 metus »
Remi, nuleista ant žemės net nebandė stotis, nes žinojo, kad reikės laiko, kol galva nustos suktis ir ji vėl matys viską aiškiai. Atgavusi lazdelę, paliko ją savo kairiojoje rankoje. Nors pulti ir neketino, bet dar kart kabėti aukštyn kojom irgi per daug noro neturėjo.
Pamačiusi, kad berniukas dar kartą sau trinktelėjo per veidą, Jackson atsargiai spustelėjo jo petį, tarsi norėdama atkreipti kažkiek dėmesio.
-Ei, atsargiau, dar liks mėlynė,-švelniu balsu perspėjo jį švilpė, nužvelgdama raudoną klastuolio skruostą,-Nemanau, kad esi šeimos gėda. Kad ir kas benutiktų, juk šeima visada su tavimi, ar ne? Tu keitiesi. Pokyčiai visada gerai ir visai nesvarbu ar šeima tam pritaria ar ne. Tu esi tu ir gali turėti savo nuosavą nuomonę ir įsitikinimus ir nieko čia blogo,-išsakė ką galvojo apie visą šią situaciją Remi, vos atsisukusi į tą bernioką. Lyg ir nujautė kas jam neduoda ramybės, bet garsiai to neišsakė. Jei norės pats pasakys, o kol kas ji pati nelįs su savo spėjimais.

*

Neprisijungęs Markas Moore

  • Burtininkas
  • ****
  • 489
  • Lytis: Vyras
Ats: Pieva, kurioje auga įvairiausios lauko gėlės
« Atsakymas #29 Prieš 5 metus »
 Marko žandai degė ir berniukui tas jausmas patiko, nes nukreipė dėmesį nuo bandančių prasiveržti jausmų. Klastuolis pats nežinojo, kas jam darosi. Tarsi jo protas bei širdis būtų pasidalinę į dvi dalis: viena skatino rudaplaukį pripažinti ir priimti savo jausmus, o kita liepė likti ištikimam savo įsitikinimams. Remmy pabandžius jį paguosti, jis tik pavargusiu balsu atsakė:
-Tai... Yra toks dalykas, dėl kurio manęs šeima išsižadėtų. Ji pakankamai konservatyvi, tad jie nepritartų tam, kad...-berniukas delsė. Jis nežinojo, ar galima sakyti tai, ko jis bijojo, bet vis tiek tai ištarė,-Man patinka berniukai... Pabučiuodamas tave tik norėjau įsitikinti... Atsiprašau...
Dabar Markas norėjo sau trenkti už pasakytus žodžius. Kvailys! Tu jos net nepažįsti ir dar norėjau iš jos išsijuokti! Markas pakėlė ranką, ruošdamasis sau dar kartą trenkti.