0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Luna Gardner

  • VI kursas
  • *
  • 208
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Jei nori nugalėti, išmok kentėti.
Ats: Užburtas dvaras
« Atsakymas #105 Prieš 1 savaitę »
-Tačiau juk tu dar labai jaunas, dar spėsi išmokti būti ne tik puikiu vadu, bet ir vampyru,-padrąsinamai šyptelėjo Luna.-Geriausia tai, jog beveik visą mėnesį vilkolakiai būna žmonėmis, taip daug lengviau susikalbėti su jais, nei bandyti nuraminti pasiutusį vilką...Ir taip, mums teks susitikti...-nenoriai pripažino mergina. Ji žinojo, kad vilkolakiai vampyrų nekenčia, lygiai taip pat kaip ir šie jų. Džiaugiuosi, kad mano gauja pasiruošusi vykdyti įsakymus... Mėlynakė nė nenorėjo pagalvoti kas galėtų nutikti jei vilkolakiai ir vampyrai susitiktų. Žinojo, tik vieną, būtų pralietas kraujas.
-Žinau, kad nereikia, tačiau tuo metu norėjau pabėgti nuo visų ir nuo visko, žinoma, taip pat žinojau, kad toli nepabėgsiu, bet bent trumpam pavyko.
-Mama?-Rudaplaukė nė karto negalvojo apie ateitį, kai gyvens su vyru ir turės vaikų, jai tai atrodė dar toli, tad dabar išgirdusi šį žodį mergina susimąstė.-Manau, tai dar labai toli,-užtikrinta šyptelėjo mėlynakė.
-Tau dar tik pirmi metai, greitai viskas taps paprasta,-nusišypsojo rudaplaukė.-Aš pasistengsiu suvaldyti savo gaują, žinoma, ji nebus patenkinta, kad bendrauju su vampyrais, tačiau gal taip jie supras, kad įmanoma drauge būti ir nepraliejus kraujo.-Luna pati netikėjo savo žodžiais, ji puikiai žinojo ką vilkolakiai mano apie vampyrus, o šie apie juos. Ir tai tikrai nebuvo pačios geriausios nuomonės.
-Turbūt ne, nemirtinas...-susimąstė mergina. Ji prisiminė motinos pasakojimą, jog prieš kelis šimtus metų gyveno vilkolakis, kuris valdė savo pavidalą ir galėjo nužudyti grynakraujus vampyrus savo įkandimu, tačiau tai tebuvo pasakojimas ir nežinia ar tikras.
-Keistas sutapimas,-nusijuokė mergina ir žvilgtelėjo į Elijah'ų.

*

Neprisijungęs Elijah Chris Dawson

  • I kursas
  • *
  • 137
  • Taškai:
Ats: Užburtas dvaras
« Atsakymas #106 Prieš 1 savaitę »
- Taip, tikrai, kad jaunas, net įtaigos tinkamai nemoku naudoti, - šyptelėjo vaikis, - Manau ir aš, kad gerai, jog būsim vadovai, bus lengviau susikalbėti, tačiau mano gauja nekenčia vilkų, nes dauguma iš jų yra netekia šeimų, dėl vilkolakių kaltės, dėl to dabar daug kas nori juos užpjauti.. Ir aš jiems pritariu, mano tėvo brolio šeimą nužudė kažkurie iš vilkų.. Tiksliau šeimoje gyveno penkerių metų berniūkštis ir žmona, kurie dabar jau mire, tai kad manau, mums teks kovoti.. ir iki tol kol bus pralietas kraujas, nebent kažkas iš vilkų ir grynakraujų susijungtu, bet tai maža tikimybė.. - rimtu tonu šnekėjo vaikis, juk jis puikiai prisiminė tėvo žodžius.. "Vilkolakiai nebus draugai nei vienam iš mūsų.." Dieve Luna, ką mums reiks daryti.. Mes suartėjom per daug, geriau taip nebūtų nutikę.. O kad laikas galėtu grįžti.
- Mes pakliuvome į bėdą.. nemanai, kad per daug suartėjom ir nuo to galim nusvilti? - su šiokiu tokiu nerimu balse tęsė vaikis, - mums nereikėjo susibendrauti... Nes bijau, kad kažkuriam gali tekti mirti. - Atsiduso vaikis ir atsistojo..
- Mes abu puikiai žinom, kad taikos nebus, bus karas.. Tai, kad teks pradėti jam ruoštis Luna.. - nutęsė vaikis.. - Bet gana apie ateitį, manau, mes per ilgai čia užsibuvom, gal jau kartais reiktu eiti? - Vaikiui buvo per skaudu šnekėti kas bus, nes tas jį šiek tiek gniuždė, o širdį daužė į šypulius jam Luna buvo kaip, net jis pats nežino, kaip apibūdinti tą jausmą.. sesė, draugė.. Vaikis buvo pasimetęs, nes amžiaus skirtumas jam nedavė ramybės..
- Tikrai, kad keistas sutapimas, - paskutinį kartą šyptelėjo vaikinas ir atsisveikino.. - Iki, manau po atostogų susimatysim, - išeidamas dar sykį pamojo ranka ir paliko tą keistą, paslaptingą dvarą po vandeniu..

*

Neprisijungęs Luna Gardner

  • VI kursas
  • *
  • 208
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Jei nori nugalėti, išmok kentėti.
Ats: Užburtas dvaras
« Atsakymas #107 Prieš 1 savaitę »
Išgirdusi berniuko žodžius, kad vilkolakiai yra kalti dėl pralieto kraujo Luna turėjo stipriai sukąsti dantis ir sugniaužti taip stipriai kumščius, jog nagai susmigo į delno odą ją pradurdami, kad nelepteltų ko nors, dėl ko vėliau pasigailės. Jis dėl nieko nekaltas, tu juk sau pažadėjai...Tad dabar nurimk... Atleidusi gniaužtus mergina prisiverstinai šyptelėjo Elijah'ui.
-Nežinau...-tyliai atsakė mergina,-tačiau nemanau, kad kuris nors iš mūsų mirs, jei vilkolakiai nužudys tave, vampyrai puls maniškius, o jei bus atvirkščiai, bus užpulti vampyrai...Tačiau kol kas tai pamirškim,-nuvijusi visas bjaurias mintis lauk šyptelėjo rudaplaukė.
-Taip, metas grįžti,-linktelėjo sutikdama,-iki, būtinai,-šyptelėjo išeinančiam berniukui ir po kelių akimirkų ir pati paliko už nugaros Užburtąjį dvarą.

 

  • Hogvartsas.LT © 2007-2017