Renginiai
  • Lapkričio 12 d. - Egzaminai
  • Lapkričio 12 d. - Profesorių atranka
  • Lapkričio 19 d. - Atostogos
  • Gruodžio 01 d. - Naujų mokslo metų pradžia
Aktyvios pamokos
  • Šiuo metu aktyvių pamokų nėra.

0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Gabrielle Salliete Dévertes

  • *
  • 146
  • Lytis: Moteris
  • Tą vakarą buvo gražus tavo veidas, ir..
Re: Ežero glūduma
« Atsakymas #30 Prieš 3 metus »
Gabrielė išsigando. Hidra ne juokais įsiuto, bet ko gi daugiau tikėtis iš padaro, kuriam nukirto galvą, o paskui dar uždegino, kad galva neataugtų. Bet vis tiek bepigu hidrai urgzti ir čiaudėti, kai turi dar aštuonias galvas, o Gabrielė Devertes tik vieną. Be to, prancūzė nei turi aštrius kaip skustuvai dantis, nei moka čiaudėti verdančiu vandeniu.
Kaip ten bebūtų, Gabrielė nenuleido rankų. Plaukiodama šen ir ten, kad išvengtų deginančio vandens, ji stengėsi priartėti prie antrosios hidros galvos. Tačiau pabaisa irgi neketino pasiduoti tai bluselei. Jos likusios šešiolika akių sekiojo Gabrielę, aštuni žabtai vis taikėsi nukąsti merginai galvą, ranką ar koją. Galiausiai neapsikentusi Gabrielė tiesiai į hidros galvą iššovė sidabro spalvos virves. Jos lėtai nuplaukė vandeniu link pabaisos ir kietai sučiaupė bei aprišo vienos galvos nasrus. Gabrielė jau manėsi atradusi būdą, kaip bent kiek sutramdyti tą žvėrį, kai šalimais esanti galva nukando virves ir išlaisvino galvą. Hidra skaniai sučepsėjo ir aštuonios poros kraupiai raudonų, net violetinių nuo ežero vandens spalvos spangių įsispoksojo į tą nepaprastai skaniai atrodančią vandens bluselę. Prancūzė nusikeikė. Galiausiai nusprendė hidrą pažaboti jos pačios ginklu: ėmė laidyti į stambų gyvio kūną vetdančio vandens sroves. Ant hidros odos ėmė rastis pūslės, pabaisa raitėsi iš skausmo, jos galvos be tikslo makalavosi ant ilgų, žvynais apaugusių kaklų. Gabrielei pasitaikė proga. Ir netgi dvi.
Gabrielė priplaukė prie hidros galvos, kuri atrodė ramiausia, ir nesustodama laidyti verdančio vandens, iš visų jėgų kirto per stambų, žvynuotą hidros kaklą. Galva nulėkė šalin, tiksliau- nuplaukė, lėtai nusileido ant dumbliais ir vandens žolėmis apaugusio dugno. Visai kaip skenduolis. Nieko nelaukusi prancūzė paleido vandenį į nukirstos galvos vietą ant kaklo. (Vanduo, žinoma, buvo karštas, tiesiog deginantis). Mergina stengėsi negirdėti per vandenį iki jos atsklindantį riaumojimą. Žaizda, kaip ir pirmoji, laimingai ,,išvirė". Atsidususi Gabrielė nusprendė imtis dar vienos galvos. O ką daugiau paveiksi?

*

Neprisijungęs Sorenas von Sjuardas

  • Nuodų ir Vaistų profesorius
  • *
  • 1466
  • Lytis: Vyras
  • Viskas įmanoma, tik kažin, kokia kaina.
Re: Ežero glūduma
« Atsakymas #31 Prieš 3 metus »
Sorenas von Sjuardas sėdėjo ant kėdės ir gėrė vandenį, o visi tribūnose sėdintys moksleiviai ir profesoriai, tylūs kaip elfai, bėgiojantys  miške, su viltimi vėpsojo į vandenį. Su suprantama viltimi kažką išvysti, su aiškia viltimi pamatyti hidrą, su viltimi pamatyti Gabriellę. Kai kieno akys bylojo rasistišką norą pamatyti Biobetonso čempionės lavoną. Sorenas žvilgtelėjo į vandenį ir išpūtė akis: paviršius dažėsi raudonai. ,,Hidros kraujas.". - suprato Sorenas ir su susidomėjimu pažiūrėjo į rausvėjantį ežero vandenį. Tribūnos nuščiuvo dar labiau, negu anksčiau, nors pirmai tai atrodė net neįmanoma. Vandens viršuje pasirodė burbulai. Ne kokios deguonies, o verdančio vandens burbulai. Sorenas padėjo tuščią stiklinę ant stalo ir atsistojo. ,,Keistoka..."
Prieš jus - labiausiai Hogvartsui nusibodęs profesorius, senas kaip Žemės branduolys, 13 metų vedęs NIV pamokas. Vestuvių pasiūlymai nebepriimami. O senukas mano paraše nevaizduoja Soreno. 



*

Neprisijungęs Gabrielle Salliete Dévertes

  • *
  • 146
  • Lytis: Moteris
  • Tą vakarą buvo gražus tavo veidas, ir..
Re: Ežero glūduma
« Atsakymas #32 Prieš 3 metus »
Gabrielė jau ruošėsi kirsti hidrai dar vieną galvą, kai staiga sustojo ir nuleido kardą sau prie šono. Minutėlę paplūduriavusi ir paspoksojus į suglumusią, mat nesulaukė dar vieno skaudaus kirčio, hidrą, Gabrielė nuplaukė atokiau nuo devyngalvės,.kuriai buvo likusios tik septynios galvos. Prisėdusi (jei taip galima pasakyti) ant slidaus ir dumblėto akmens, Gabrielė susimąstė. Palaukit. Juk aš turiu ne nudėti hidrą, o kažką iš jos paimti. Vadinasi, man reikia liautis stengtis nukapoti hidrai galvas, o ieškoti to paslaptingo daikto. Gabrielė atsistojo ir pažvelgė į hidrą. Šioji nepatikliai spoksojo į prancūzę, retkarčiais kaukštelėdama dantimis. Gabrielei sujudėjus, pabaisa išspjovė verdantį vandenį tiesiai į ją. Gabrielė šastelėjo šonan ir deginanti srovė tik per plauką jos nekliudė. Prancūzė paleido iš rankos kardą ir šis nugrimzdęs į dugną įsmigo į dumblą. Paskui iškėlė rankas virš galvos rodydama hidrai, kad ji nesiruošia jos skriausti. Bet hidra nelabai patikėjo. Išspjovusi dar vieną verdančio vandens srovę, ji žaibiškai priplaukė prie Gabrielės ir pabandė nukasti ja ranką, laikančią lazdelę. Gabrielė laiku sureagavo ir paleido kerų pliūpsnį į hidrą. Kerai pataikė hidrai tiesiai į geltoną spangę. Pabaisa sustugo ir nežiūrėdama puolė Gabrielę. Mergini paleido dar keletą kerų, ir plaukiodama šen bei ten, kad išsisuktų nuo įtūžusių hidros snukių, pagriebė dumble gulintį kardą. Kai tik vienas iš septynių hidros snukių priartėjo ir ruošėsi kąsti, Gabrielė pakėlė kardą ir suvarė jį hidrai į gerklę. Vanduo subangavo, juo nusklido pratisas stūgsmas. Gabrielė su didžiulėmis pastangomis ištraukė kardą hidrai iš gerklės ir kirto tuo pačiu metu leisdama kerus. Nulėkė dar viena galva, tačiau šį kartą prancūze nepasisekė ,,išvirti" žaizdos. Gabrielė su siaubu stebėjo, kaip senosios vietoje išdygsta kita galva. Mergina sušuko ir numetusi kardą ėmė irtis tolyn nuo hidros, tikėdamasi, kad ši pamanys, jog Gabrielė sprunka ir ims vytis. Taip ir nutiko. Hidra puolė plaukti paskui Gabrielę. Po kelių minučių įnirtingo plaukimo po vandeniu, prancūzė puolė į žoles ir dumblius, tikėdamasi supainioti hidrą. Jai pavyko ir hidra, baisingai riaumodama, praplaukė pro šalį. Gabrielė luktelėjo keletą sekundžių ir išlindusi iš žolių nuplaukė atgal į įnirtingos kovos vietą.
Atplaukusi mergina ėmė žvalgytis, ieškoti. Po kelių įtemptų minučių ji pastebėjo kažką švytint tarp žolių. Praskleidusi jas, Gabrielė išvydo stiklinį rutulį, pilną raudonos švytinčios miglos. Tyliai šūktelėjusi, mergina pagriebė rutulį ir ėmė irtis į viršų. Šviesos apskritimas ėmė lėtai artėti. Staiga Gabrielė pajuto skausmą kairėje kojoje. Pažvelgusi žemyn išvydo siaubingą hidros snukį, sugriebusį jai už kojos. Prancūzė rėkdama nutaikė lazdelę į hidros akį ir suriko burtažodį. Hidra paleido merginos koją. Gabrielė su neviltim suprato, kad niekaip nepasieks vandens paviršiaus, hidrai jos nesužeidus. Dar kartą ištiesusi lazdelę žęmyn, Gabrielė kžką suriko. Iš lazdelės šovė auksinis spindulys ir mergina tiesiog skriete nuskriejo į viršų.
Staiga ežero vanduo subangavo, ir jo paviršiuje pasirodė šviesiaplaukė galva. Gabrielė susprogdino burbulą, esantį aplink burną ir nosį, ir stipriai laikydama rankoje stiklinį rutulį bei lazdelę, nusiyrė link salelės kranto. Išlipusi iš vandens, susmuko ant žemės visai be jėgų ir nusijuokė.

*

Neprisijungęs Kathleen Wilde

  • I kursas
  • *
  • 76
  • Taškai:
Re: Ežero glūduma
« Atsakymas #33 Prieš 3 metus »
Kathleen sedėjo tarp kitų žiūrovų ir su baime žiūrėjo į biobetonso čempionę, kai ši bandė nugalėti hidrą. Jos širdis greitai plakė, o šaltas vėjas kedeno į uodegą surištrus tiesius rudus plaukus. Vėjas po truputėlį ėmė pūsti via smarkiau ir Kath šviesią odą nusėjo smulkučiai šiurpuliukai. Staiga mergina, biobetenso čempionė, ėmė irtis link kranto, tvirtai suspaudusi savo burtų lazdelę ir stiklinį rutulį, kol galiausiai pasiekusi krantą išlipo iš vandens. Pirmakursė su dideliu susidomėjimu ir baime žvelgė į ją viltingomis akimis. Šviesiaplaukė susmuko ant žemės ir nusijuokė. Kathleen nuo pačios pradžios palaikė biobetenso atstovę, lyg ji būtų jai nesvetima ir jai labai palengvėjo išvydus ją plaukiant link kranto. Po tokio nepakartojamo pasirodymo Kathleen atsistojo ir pradėjo ploti ir šokinėti. Ji būtų švilpusi, bet nuo senų gerų laikų, kai ji dar nėjo į žiobarų mokyklą, jai taip ir nepasisekė išmokti švilpti...

*

Neprisijungęs Sorenas von Sjuardas

  • Nuodų ir Vaistų profesorius
  • *
  • 1466
  • Lytis: Vyras
  • Viskas įmanoma, tik kažin, kokia kaina.
Re: Ežero glūduma
« Atsakymas #34 Prieš 3 metus »
Sorenas von Sjuardas tebestebėjo krauju pasruvusį vandenį. Iš ežero apačios, sudarydamas įspūdingą ir klaikų įspūdį, blykstelėjo aksinės šviesos žaibas ir tą visą kraują puikiausiai apšvietė. Sorenas prisimerkė, bet nors kraujas ir išsisklaidė, ilgai neužsilikdamas ežero paviršiuje, vanduo vis tiek buvo drumstas ir tamsus - o ir tą varganą tikimybę kažką pamatyti gelmėse trukdė matyt, didelis gylis ir vandens tamsumas. ,,Velnias, kad tik jai pavyktų. Ne kas būtų, jeigu išplauktų kaip toji vargšė mano auksinė žuvelė aukštyn pilvu. Tikrai ne kas." - niūriai pagalvojo Sorenas, nes Gabriellė jau gana ilgai mirko po vandeniu. Vaikinas žinojo, kad jai pavyko išsiburti deguonies rutulį, žinojo, kad pavyko sužeisti hidrą, bet laikas kapsėjo, o visų žiūrovų žvilgsniai buvo nukrypę į ežerą. Staiga iš apačioj ėmė kilti burbulai, bet durmštrangietis nesuprato, ar tai verdantis vanduo, ar deguonis. ,,Jeigu deguonis, vadinasi, burbulas sprogo...". O Tada vandens paviršiuje pasirodė Biobetonso čempionė. Sorenas nesusivaldęs nusišypsojo ir nuskubėjo prie čempionės, kuri išsikapstė į krantą ir susmuko ant žemės. Iškart atbėgo Hogvartso seselė, gal dar profesoriai. Hogvartso čempionės, kaip bebūtų keista, Sorenas nematė, bet pats nuėjo link biobetonsietės ir padėjo atsisėsti į kažkokio profesoriaus atnešta kėdę. Iš tribūnų pasigirdo plojimai.
Prieš jus - labiausiai Hogvartsui nusibodęs profesorius, senas kaip Žemės branduolys, 13 metų vedęs NIV pamokas. Vestuvių pasiūlymai nebepriimami. O senukas mano paraše nevaizduoja Soreno. 



*

Neprisijungęs Gabrielle Salliete Dévertes

  • *
  • 146
  • Lytis: Moteris
  • Tą vakarą buvo gražus tavo veidas, ir..
Re: Ežero glūduma
« Atsakymas #35 Prieš 3 metus »
Gabrielė juokėsi gulėdama ant žemės. Šlapia suknelė lipo prie kūno, nuo plaukų varvėjo vanduo. Rankoje prancūzė stipriai gniaužė stiklinį rutulį, pilną raudonos švytinčios miglos. Gabrielė šiaip ne taip atsistojo. Ir suriko. Iš sužeistos kojos bėgo kraujas, žaizda buvo purvina. Gabrielė vėl parkrito ant žemės, tik šįkart nebesijuokė. Priėjusi Hogvartso seselė užpylė ant žaizdos kažkokio ryškiai oranžinio skysčio. Žaizda pradėjo rūkti, Gabrielė suriko ne prasčiau už hidrą, mat žaizdą graužė ir degino skausmas. Po kelių minutėlių skausmas išnyko. Gabrielė žvilgtelėjo į savo koją. Ji vėl buvo sveika. Neliko nė menkiausio įbrėžimo. Prancūzė vėl atsistojo ir ėmė sverdėdama eiti. Mergina kaudamasi nejuto, kokia yra išsekusi. Kažkas išbūrė kėdę ir Gabrielė nušleivojo prie jos.
Prancūzė šyptelėjo iš kažkur atsiradusiam Sorenui. Paskui ant pečių pajuto kažką minkštą ir sausą. Rankšluostį. Nieko nelaukusi mergina į jį susisupo ir užsimerkė. Fuuuu... viskas, pirmą užduotį įveikiau. Liko dar dvi ir viskas bus baigta.
Po kelių minučių, šiek tiek atsigavusią Gabrielę Hogvartso seselė nuvedė į palapinę. Ten prancūzė apžiūrėjo savo ,,lobį". Rutulys buvo gana didelis, bet mažesnis už būrimo kristalą. Jo viduje sukosi ir judėjo įvairiomis kryptimis švelni raudona migla. Ir man iš šito reikės suprasti, kokia bus antra užduotis? O taip, labai aišku. Atsidususi Gabrielė nusisuko nuo rutulio ir pasižiūrėjo į Soreną. Šyptelėjusi paklausė:
- Na, ir kaip viskas atrodė?
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 3 metus sukūrė Gabrielė Devertes »

*

Neprisijungęs Sorenas von Sjuardas

  • Nuodų ir Vaistų profesorius
  • *
  • 1466
  • Lytis: Vyras
  • Viskas įmanoma, tik kažin, kokia kaina.
Re: Ežero glūduma
« Atsakymas #36 Prieš 3 metus »
Sorenas atsitraukęs leido profesoriams ir seselei pasirūpinti Biobetonso čempione. ,,Uch, gerai, kad jai pavyko." - pagalvojo jis. Žinojo, kad dabar bus jo eilė ir jautė širdy nerimą, bet bendrai tao jautėsi gerai. Oi, bus ką pasakoti, pilna kraitė įspūdžių iki amžiaus galo... Vaikinas šyptelėjo pats sau.
Durmštramgo čempionas pasiėmė gaivų mėtinį saldainį iš ant palainėje esančio stalo baišių. Tada pastebėjo, kad Gabriellė jau atsigavo ir nupėdino  link jos.
- Nelabai kas matėsi. Liejosi kraujas, burbuloavo vanduo ir regėjosi šviesos blyksniai,- nusišypsojo netikėtą klausimą gavęs durmštrangietis ir žvilgtelėjo į merginą.- O kaip gi tau pačiai sekėsi, pasakok!- nuoširdžiai susidomėjęs paprašė von Sjuardas ir prisėdo ant kitos kėdės.
Prieš jus - labiausiai Hogvartsui nusibodęs profesorius, senas kaip Žemės branduolys, 13 metų vedęs NIV pamokas. Vestuvių pasiūlymai nebepriimami. O senukas mano paraše nevaizduoja Soreno. 



*

Neprisijungęs Arwen Evenstar

  • Hogvartso direktorė
  • *
  • 552
  • Lytis: Moteris
  • miau
    • Sparnuota
Re: Ežero glūduma
« Atsakymas #37 Prieš 3 metus »
Arwen užėjo į palapinę pažiūrėti, ar madam Pomfri jau pasirūpino Gabriele. Tuo metu, kai buvo tvarsomos mergaitės žaizdos, Arwen ir kiti komisijos nariai kalbėjosi su vandenių valdove, kuri papasakojo, kas nutiko ežero dugne. Pamačiusi, kad Gabrielė jau sulopyta, burtininkė paprašė jos ir kitų dviejų mokyklų čempionų išeiti į lauką ir išklausyti užduoties rezultatų. Kai visi jau buvo lauke ir pasirengę išklausyti vertinimų, Arwen tarsi per garsiakalbį tarė:
- Sveikiname Biobetonso atstovę Gabrielę Devertes su tokiu nuostabiu pasirodymu. Suprantama, kad niekas iš čia esančių nesuprato, kas vyko po vandeniu, tačiau neabejoju, kad jums paprašius Gabrielė viską papasakos. O dabar paprašysiu komisijos narių pakelti vertinimo korteles.
Sulig tais žodžiais ji ir dar trys komisijos nariai pakėlė tokias korteles: [8] [9] [8] [8]
- O dabar jau galime vykti į kitą vietą, kur savo užduotį atliks Sorenas von Sjuardas.
(hogvartsas2) Reikia pagalbos? Klausk šioje skiltyje arba IH grupėje Facebook'e  ;)Asmeninių žinučių neskaitau.

*

Neprisijungęs Yecatherine Delilah Lutterworth

  • ***
  • 82
  • Lytis: Moteris
  • Intellectual passion drives out sensuality.
Re: Ežero glūduma
« Atsakymas #38 Prieš 3 metus »
   Jekaterina kartu su Amelia atsidūrė prie ežero. Klastuolė pavartė akis ir greitai nusispyrė batus bei nusiėmė švarkelį, visa kita pasiliko.
 - Nersi kartu? - paklausė Klastuolė. Merginos juodos akys išsiplėtė per visus baltymus ir pasidarė panašios į ateivio. Oda lengvai papilkėjo, netgi įgavo kiek žalsvoką atspalvį, o ausys susmailėjo, tarsi būtų skirtos gaudyti garsams. Juodaplaukė greitai šoko į vandenį ir akimirksiu dingo ežerio glūdumoje.
   Ten atsidūrus viskas nutilo ir išnyko. Liko vien tamsa, dumblas, žolės ir visokie kraupūs gyviai. Aplink buvo tylu, nesigirdėjo jokių garsų, o Klastuolė vis giliau ir giliau niro, nekreipdama dėmesio į smulkesnius padariukus. Jai lyg ir pasivaideno, kad tolumoje prašliaužė galvakojis, bet jai tik pasivaideno. Leidžiantis į dugną keli gabikiai bandė čiupti Jekateriną, bet ji tik spyrė jiems ir nusileido dar giliau bei ėmė ieškoti Emily. Ar bent jau to, kas būtų likę jai nuskendus, nes visgi gabikiai ir kapos buvo šlykštūs padarai.
Clever as devil and twice as pretty

*

Neprisijungęs Meibelė Casarano

  • V kursas
  • *
  • 2
  • Taškai: 4
  • Lytis: Moteris
  • All I wanted was the world.
Re: Ežero glūduma
« Atsakymas #39 Prieš 3 metus »
Amelia susikaupė. Ji nenorėjo nerti, bet tiesiog privalėjo tai padaryti - būtų jautųsi sąžinės graužimą visą gyvenimą, jei Jekaterina pati viena ieškotų kūno (nes tikriausiai tai jos ir ruošėsi daryti), o ji pati tiesiog stypsotų prie kranto ir kaip koks stulpas, įkastas į žemę, lauktų draugės sugrįžtant.
Varniukė nusimetė megztinį ir batelius. Buvo šaltoka - tikriausiai pačiame ežere turėtų būti dar šalčiau - bet ji nekreipė į tai dėmėsio. Susikaupusi ir prisiminusi viską, kas reikalinga neriant, ji šoko į vandenį ir nuplaukė paskui Jekateriną. Prisivertųsi atplėšti akis (ir kaip kitaip ji būtų mačiusi, kur plaukti?) mergaitė stengėsi nebandyti įkvėpti - tai jai tikriausiai nebūtų pasisekę - ir pasistengti, kad turimo deguonies kiekio užtektų kuriam laikui, bent jau kol jos išnirs. Kažkodėl raudonplaukė juto, kad tai jai tikriausiai nepasiseks.

*

Neprisijungęs Yecatherine Delilah Lutterworth

  • ***
  • 82
  • Lytis: Moteris
  • Intellectual passion drives out sensuality.
Re: Ežero glūduma
« Atsakymas #40 Prieš 3 metus »
   Jekaterinos ausyse spengė tyla. Tiesa, keistai skambėjo, bet tai buvo tiesa. Aplnk buvo taip tylu, kad net menkiausias garselis nuskambėdavo kaip sprogimas. Klastuolė jau buvo žymiai giliau, nei Amelia. Kažkur plaukiojo šleikštusis pilkas gabikis ir piktai nusivaipęs merginai pabandė trenkti. Juodaplaukė išsinėrusi nuplaukė tolyn ir atsidūrė jau pačiame dugne. Aplink ji negalėjo įžiūrėti apglitusius koralius ir dumblius, net užvertus galvą aukštyn šviesos nesimatė, o lengvai jaučiamas slėgis trukdė kvėpuoti. Tikiuosi, Amelia nebus kvanka ir neners į tokį gylį, pagalvojo ketvirtakursė ir nuplaukė tolyn, rankomis šukuodama šlykščius dumblius. Net ir jai tai buvo darbelis ne pats mėgstamiausias, bet ji žinojo, kad jei čia Emily nebus, tai bent žinos, kad ji (greičiausiai) nepaskendo.
Clever as devil and twice as pretty

*

Neprisijungęs Meibelė Casarano

  • V kursas
  • *
  • 2
  • Taškai: 4
  • Lytis: Moteris
  • All I wanted was the world.
Re: Ežero glūduma
« Atsakymas #41 Prieš 3 metus »
Amelia, supratusi, kad toliau paskui Jekateriną nebepaplauks (ne tik dėl to, kad jai ten buvo jau per gilu , bet ir todėl, kad jai grėsė jau visai netrukus prarasti visas jėgas), varniukė nusprendė geriau pabandyti išnirti į paviršių ir įkvėpti gryno oro. Tiesą sakant, raudonplaukės deguonies atsargos jau seko ir nepabandyti įkvėpti oro vandenyje darėsi vis sunkiau. Gailėdamasi, kam iš viso nėrė (bet žinodama,  kad vistiek būtų pasielgusi taip pat), Amy pradėjo plaukti į viršų. Deja, aplinkui vis daugėjo ir daugėjo vandens pabaisų - gabikių, kapų, šlykštokų undinių ir kitų nelabai malonių padarų.
Netikėtai vienam iš gabikių netikėtai išnirus jai tiesiai prieš veidą, mergaitė nebeišlaikė ir suriko. Varnanagė dar pajuto, kad nebegali kvėpuoti dėl į burną pradėjusio bėgti vandens, ir prarado sąmonę likus vos keliems metrams iki vandens paviršiaus.

*

Neprisijungęs Yecatherine Delilah Lutterworth

  • ***
  • 82
  • Lytis: Moteris
  • Intellectual passion drives out sensuality.
Re: Ežero glūduma
« Atsakymas #42 Prieš 3 metus »
   Kad ir kaip šlykštu buvo plaukioti ir ieškoti kūno, Jekaterinai ežero dugne patiko tikrai labiau nei sausumoje, kur daugelis žmonių tavęs nekenčia ir mąsto tik kaip apie koledžo priešą, o ne tiesiog žmogų, kuris yra kitoks negu jis. Pakilusi virš visų tų dumblių ji pastebėjo kažką netoliese šmėžuojant. Klastuolei suspurdo širdis iš baimės - jeigu tai rimtai Emily? Dideliu greičiu priplaukusi prie to daikto juodaplaukė gavo dar didesnį smūgį į veidą - tai buvo Amelia, kuriai, rodos, pagalbos reikėjo labiau nei bet kam kitam tuo metu. Čiupusi ją ketvirtakursė iš visų jėgų ėmė plaukti tolyn. Žinojo, kad kažkur netoliese čia ra grota, kuri arčiau nei krantas tuo metu. Ir sausa, be vandens, kas be ko.  Jau išvydusi grotos kontūrus mergina nuplaukė ten. Tik nemirk, viskas bus gerai...
Clever as devil and twice as pretty

*

Melody

Ats: Ežero glūduma
« Atsakymas #43 Prieš 2 metus »
  Šiltais pavasario mėnesiais, kuomet tu nori nenori, turi eiti į mokyklą, įsivaizduoji ją kaip ligą, spaudžiančią tave prie žemės. Egzaminai viso to nė kiek nepalengvino: daugybė užduočių, testų ir atsiskaitymų – jautėsi kaip gripas. Melody leidosi žemyn plačiais Hogvartso laiptais ir jai atrodė, kad viskas čia atsiduoda liūdesiu ir stresu. Transfigūracijos užduočiai pasirinko atokią ežero dalį, gaubiamą šešėlių. Ji sustodavo kiekvienoje laiptų aikštelėje, baimingai uosdama tvankų mokyklos orą: rūgštoką, neįkyrų, kiek priplėkusį. Dar daugiau – jai rodėsi, kad viskas aplinkui it pelėsiais padengta nuovargio sluoksniu.
  Nedrąsiai pravėrusi sunkias ąžuolines lauko duris, klastuolė žengė į vėsų vakarą. Atrodo tik čia vėjas išnešiojo mokyklinį stresą, girdėti buvo tik žiogų valsas. Einant artyn ežero per pilkšvą rūką, buvo sunku ką įžiūrėti, tuo pasinaudodamos čia įsikūrė miško nimfos. Antrakursė slinko nuleidusi galvą, stengdamasi nesidairyti, tačiau pro akis vis vien prabėgdavo šešėlių-siluetų-įtartinų formų ženklai, verčiantys merginos odą pašiurpti. Ateiti čia ir taip vėlai nebuvo viena geriausių idėjų, tačiau visi nekomfortiški veiksniai magiją vertė stipresne.
  Sena-Nauja burtų lazdelė atrodė tokia šalta ir bejausmė, ir merginą užplūdo neviltis, o gal net sekinantis nuovargis, tarsi juodas raištis krentantis ant akių, ir pro jį neįmanoma matyti nieko kito, tik beprasmybės spalvą. Kaip apmaudu kai viskas baigiasi taip gretai, juk niekas nesitikėtų, kad magijos žavesys, kaip ir bet kas kitas, tėra baidyklė po apsiaustu. Aš per jauna būti tokia... tokia vienspalve.
  Suplanuotas darbas nebuvo sunkus - vienų daiktų keitimas kitais, labai panašiais atitikmenimis. Išsitraukusi iš plačios apsiausto kišenės pieštuką pasidėjo priešais ant gličiais dumbliais apaugusio akmens. Paskutinė kartą pažvelgė į burtų lazdelę norėdama rankoje išvystę seną gerą draugę, tačiau šalta mediena vis dar stingdė ranką. Kaip ir kiekvieną kartą norėdama gauti kuo tikslesnį ir greitesnį rezultatą, klastuolė užmerkusi akis įsivaizdavo plonytį sidabrinį šaukštelį su rožių raižiniais ant rankenėlės. Kuomet vaizdinys galvoje buvo pakankamai ryškus, atmerkė rudas akis ir pažvelgus į patamsyje gulintį pieštuką, ištarė burtažodį kuo aiškiau, kaip tik įmanoma. Lazdelė nepakluso ir išsiuntusi raudoną šviesą padegė šalimais augusią žolę, tačiau ji buvo drėgna, tad greitai užgeso. Apart ir taip slegiamos gėdos, iš vandens pasigirdo burbuoliuojantis juokas, veikiausiai ten įsikūrusių undinių ar vandenių. Susinervinusi raudonplaukė suspaudė burtų lazdelę, tarytum grasindama jai. Atlikusi nuoseklų veiksmų pakartojimą dar porą sykių, galiausiai pavertė nelemtą pieštuką. Susigrūdusi stalo įrankį atgal į kišenę patraukė pilies link, nuotaika jautėsi dar bjauresnė nei priešai, o juk tai sunkiai įmanoma. Bet matyt klastuolė sugeba viską išskyrus tai, ką reikia.

 

  • Hogvartsas.LT © 2007-2017