Renginiai
  • Lapkričio 12 d. - Egzaminai
  • Lapkričio 12 d. - Profesorių atranka
  • Lapkričio 19 d. - Atostogos
  • Gruodžio 01 d. - Naujų mokslo metų pradžia
Aktyvios pamokos
  • Šiuo metu aktyvių pamokų nėra.

0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Skarletė Siuzana Vein

  • I kursas
  • *
  • 1072
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • once upon a time.
II pamoka
« Prieš 4 mėnesius »
 Ramus vakaras. Temsta. Nesimato jokių vėjo ar šalčio pėdsakų, o jau rytoj žiema. Bus gruodžio pirma. Prasideda adventas, tačiau ne visi burtininkai jį švenčia. Saulė leidžiasi lėtais, spalvotais spinduliais. Pamoka vyks teritorijoje – plyname lauke – kuri bus apšviesta mėnulio ir žvaigždžių šviesa. Nors dar visiškai nesutemo, violetinių ir blizgančių plaukų savininkė išėjo iš pilies pasiruošti. Mergina lazdele išbūrė nematomą ratą, kurį peržengus mokiniai pasijus kiek žvalesni ir galės susikaupti pamokai. Pagaliau tamsiai mėlynas dangų! Atviras, pilnas mažyčių taškelių – žvaigždžių. Dar ir mėnulis pasirodo. Pilnatis. Idealios sąlygos pamokai.
 Laikas. Hannah atsivedė būrį mokinių ir sustojo, leisdama apsupti ją puslankiu, jog gerai girdėtų bei, kam buvo šalta, padalino pledukus.
 – Labas vakaras, – maloniai pasisveikino. Dabar ji parodė visiems dviejų delnų ilgio, delno pločio ir nelabai aukštą, tvarkingų išmatavimų, tamsiai juodą, lyg veidrodis į dangų akmenį. Nugludintas gamtos reiškinių. Jis ir yra priežastis, kodėl pamoka neįvyko dieną.
 – Šiandien nespėliosime "Kas?", o pabandysim paaiškinti "Koks?" ir "Kodėl?". Burtininkų pasaulyje egzistuoja tokie akmenys – mėnulio akmenys. Tačiau iš karto pranešu, kad jie jokiu būdu nesusiję su žiobarų. Kiekvienas akmuo yra savotiškai skirtingas. Keičiasi išvaizda, savybės, pavadinimas. Turi tik vieną bendrą ypatybę – mėnulis. Taigi, kuom šitas akmuo susijęs su mėnuliu, magija bei istorija? – mergina kiekvienam arčiau parodė juodą mineralą, gal sukels kokių prisiminimų ar emocijų. Kol visi galvojo atsakymus, Han tęsė kalbą:
 – Kaip jau minėjau, yra skirtingų rūšių akmenys. Kiekviena tauta turėjo savo. Mūsiškis vadinasi Mėnulės akmenimi ir atrodo būtent šitaip – padengtas juodu, beveik veidrodiniu sluoksniu. Jei norite, galite paliesti, – profesorė vėl perėjo per visus, – švelnus paviršius. Kitose kultūrose, tarkim lotynų bei romėnų jis vadinamas Lunos, graikų – Selenės akmenimis. Jei pastebėjote, tai šie trys pavadinimai yra moteriškosios giminės. Ar turite minčių kodėl? – Hannah vėl sugrįžo į savo vietą, pasidėdama akmenį į šoną, kol kas jo nereikės. Pati irgi pasiėmė rausvą pleduką, nors nebuvo per daug šalta. Nusišypsojo.

Neieškokite atsakymų internete apie žiobarišką mėnulio akmenį, jie tikrai nesusiję. Vaizduotė yra vienintelis jūsų šaltinis. Abu atsakymai jums pelnys taškų, o už neteisingus dar niekada niekas nėra pykę. Teorijai turite laiko maždaug iki ketvirtadienio.
What if when we die, we become stars in the night sky

*

Neprisijungęs Oliver Van Ray

  • II kursas
  • *
  • 35
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • Evil is just live spelled backwards
Ats: II pamoka
« Atsakymas #1 Prieš 4 mėnesius »
   Pirmakursis žvaliai sekė paskui profesorę išmintu takeliu, kurį apšvietė pilnatis ir milijonas žvaigždžių, lydimi gaivaus artėjančios žiemos kvapo. Tačiau pamokos jis nelaukė. Žaliaakis manė, kad magijos istorija jam patiks, vis dėlto, labai klydo. Nuotaiką pakėlė jau ant nosies tupinti žiema, nors ir neatrodė, kad tokia greit ateis, juk orai pastaruoju metu - kaip vasarą. Bet orai gali pasikeisti labai greitai, ar ne? Kaip ir mano nuomonė apie pamokas...
   Oliveris atsistojo puslankio viduryje, tad žvelgė tiesiai į profesorę. Jo akys nukrypo į keistai atrodantį akmenį, dėl kurio, dėl kažkokių neaiškių priežasčių, pirmakursis pasijuto labai ramiai. Mėnulio akmuo, huh? Mokytojai su paslaptinguoju akmeniu priėjus prie berniuko, raminanti aura dar labiau pasijuto, ir rudaplaukis neatsispyrė pagundai paimti akmenį ir pačiupinėti savomis rankomis. Akmuo buvo ganėtinai lengvas, didesnis nei jis įsivaizdavo, bet kartu ir paslaptingesnis nei atrodė iš toliau. Galiausiai jis atidavė akmenį profesorei, nors ir labai nenorėjo.
   - Gal būt šis akmuo turi kažkokią magišką aurą, kuri kiekvieną žmogų veikia vis kitaip, sukelia skirtingas emocijas? O kadangi šis akmuo yra susijęs su mėnuliu, galbūt jis stipriausias per pilnatį, mėnulio šviesoje. Ir galbūt iš tiesų buvo sukurtas vilkolakiams, kad padėtų jiems valdytis per pilnatį. Gal jiems reikėjo laikyti akmenį, o gal iš jų buvo gaminami eliksyrai... Taip pat manau, kad šis akmuo buvo naudojamas senovėje daug dažniau nei šiais laikais.
   Oliveris giliai įkvėpė pirmasis išsakęs savo chaotiškas mintis ir ėmė melstis, kad bent kažkas būtų supratęs, ką jis pasakė. Gal būt ir nebuvo teisus, bet bent jau pamėgino spėti. Mokytoja dar kartą ėjo pro mokinius su akmeniu, ir nors jį jau lietė (kad ir be leidimo), dar kartą paėmė į rankas ir pačiupinėjo bei pavartė.
   Profesorė uždavė dar vieną klausimą, ir klastuolis, per daug negalvojęs, vėl prabilo su gal kiek ir banaloku atsakymu.
   - Manau, kad akmenys vadinami moteriškosios giminės pavadinimais todėl, nes juos atrado moteris, kurios vardo nieks nebeprisimena. Taigi, kiekviena tauta pavadino skirtingai.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 4 mėnesius sukūrė Oliver Van Ray »

*

Neprisijungęs Elizabeth Von Westorm

  • II kursas
  • *
  • 11
  • Taškai: 9
  • Lytis: Moteris
Ats: II pamoka
« Atsakymas #2 Prieš 4 mėnesius »
Buvo vėlyvas vakaras. Pilis ir jos apylinkės skendėjo tamsoje. Šviesą skleidė danguje ryškiai šviečiantis apvalus mėnulis ir galybė žvaigždžių.                   
Klastuolė ramiai tipeno už mokytojos, kuri atsivedė vaikus į laukymę, kur jie buvo visiškai apšviesti mėnulio skleidžiamos šviesos. Elizabeth buvo šiek tiek žvarboka, tad ji paėmė mokytojos siųlomą pledą ir juo apsigaubė. 
Pasisveikinusi mokytoja parodė keistą pailgą platų daiktą. Būtų kaip ir koks akmuo, bet paviršius per daug keistas, tamsus, lygus, atspindi šviesą. 
Mokytojai paaiškinus, kad vis dėl to tai yra akmuo ir ne betkoks, o Mėnulio bei uždavus klausimą, mergaitė sukluso. Ji ėmė sukti galvą kaip jis gali būti susijęs su mėnuliu, magija ir istorija. Na kadangi apie akmenį pasakojamą per magijos istoriją, aišku, kad tikrai yra susijęs su magija ir istorija. Bet kaip? susimąstė.
- Kadangi minėjote, kad kiekvienas akmuo yra skirtingas, skiriasi išvaizda, savybės ar pavadinimas, bet visi susiję su mėnuliu. Pilnatis visada skleidžia kitokią energiją, kaip pavyzdžiui vilkolakiai jais virsta tik per pilnatį, tad gal ir akmens galios sustiprėja ar pasireiškia per pilnatį. Jie galėjo būti naudojami per kokius ritualus, apeigas, kaip amuletai ar verdant kokius nors eliksyrus, kuriems reikia mėnulio energijos, - pareiškė dalį savo atsakymo Elizabeth. Kiek atsikvėpusi ir susidėliojusi mintis tęsė toliau. - Šie akmenys gali būti susiję su magijos istorija, kaip pirmieji akmenys, kurie buvo pradėti naudoti burtininkų kerams ar eliksyrams kurti.
Mokytojai pranešus akmenį pro visus, Elizabeth jį paėmė į rankas, pačiupinėjo, pavartė ir gražino profesorei. Išgirdusi antrą klausimą ji ilgai negalvojusi tarė :
- Moterys dažnai laikomos globėjomis ir visa ko sergėtojomis, tad jei mėnulio akmuo buvo naudojamas kaip apsauginis amuletas, kiekviena tauta galėjo jį pavadinti žymiausios tų laikų jų raganos vardu.                                 
If your eyes could speak, what would they say?

*

Neprisijungęs Hope Džein Shilck

  • II kursas
  • *
  • 121
  • Taškai: 3
  • Lytis: Moteris
  • Klastūnyno Prefektė
    • Soundcloud, see u there
Ats: II pamoka
« Atsakymas #3 Prieš 4 mėnesius »
Blondinukė šypsojosi. Jai patiko vėlyvi vakarai, todėl ir savotiškas šaltukas, kurį buvo galima vos vos jausti jos visiškai neišgąsdino.
Kaip tyčia, tik pakėlus galvą į dangų, mergina pamatė ryškų mėnulį. Ji tada dar nežinojo tiksliai, apie ką ši pamoka bus. Nuo mėnulio sklido tikrų tikriausia šviesa ir energija. Hope jautė tai. Todėl lėtai užsimerkė ir leido sau pasiėgauti ramybės akimirka.

Hope atsipeikėjo tik išgirdo profesorės žodžius. Atmerkusi akis ir susikoncentravusi į dėstomos pamokos medžiagą, blondinė įdėmiai stebėjo akmenį, kurį profesorė laikė rankose. Ji jautėsi lyg jau kažkur būtų jį mačius. Išgirdusi, kad tai mėnulio akmuo, mergina šyptelėjo nuo savo minties apie mėnulio jūreivę. Būdama maža ji labai mėgo šią istoriją. Todėl ji nedvejojo, kad is akmuo bus susijęs su moteriškos lyties atstovėmis. Todėl mintis apie moters vaidmenį akmens istorijoje - jos nenustebino.

Ramiai išklausiusi visų mokinių pateiktas mintis, Hope nusprendė išdėstyti savo teoriją.

- Saulė ir Mėnulis nuo seno buvo labai svarbūs žmonių gyvenimuose. Nesvarbu ar kalbėtumėme apie žiobarus ar apie burtininkus. Tačiau magijos pasaulis visuomet buvo labiau arčiau nakties. Todėl ir mėnulio energija buvo labiau sutinkama įvairiose šanizmuose. Buvo tikėta, kad mėnulis turi itin stiprią energiją, kuri gali būti naudojama įvarioms apeigoms atlikti. Nežinau ar tai turėjo įtakos eleksyrų gamybai, bet apeigoms tai tikrai. Buvo tikėta, kad šiuo akmeniu buvo galima užtraukti ir nutraukti mėnulio prakeikimą. Tai buvo labai aktualu mistinėms būtybėms. Tokioms kaip kad vilkolakiams ir vampyrams. Todėl nenuostabu, kodėl taip dažnai pabrėžiu šamanizmą ir apeigas. Juo buvo galima sustabdyti vilkolakių virsmus, vampyrų virtimą hibridais. Galbūt nesu šimta procentų teisi, bet manau, kad būtent tarp mistinių gyvių šis akmuo sutinkamas dažniausiai.
Minutę patylėjusi Hope toliau dėstė mintis:
- O moterys... Moterys visada buvo valdančioji grantis. Jos visada simbolizavo gyvybę ir apsaugą. O taip moterys buvo dažniau sutinkamos raganos nei kad vyrai. Jos turėjo galią pradėti gyvybę, jos turėjo galią užtikrinti apsaugą burtais ir pan. Vis dėl viduramžiais ne be reikalo buvo deginamos moterys, o ne vyrai. Todėl ir šis akmuo pramintas moteriškais vardais. Skirtingose kultūrose iki dabar esti skirtingi dievai ir deivės. Todėl nenuostabu, kad akmuo pavadintas skirtingų deivių vardais. Į magijos istoriją skirtingos kultūros įneša savo kultūros dvelksmą. Bet visais atvejais - moterys itin svarbios analizuojant magijos istoriją. Ir manau, kad būtent moterys pirmosios pradėjo naudoti, pasitelkdamos mėnulio jėgą apeigoms.
Blondinė užtikrintai baigė dėstyti savo mintis ir linktelėjo dėstytojai, taip leisdama jai suprasti, kad Hope baigė.
We Slytherins are brave, yes, but not stupid. For instance, given the choice, we will always choose to save our own necks.
But you must remember that you could be great, you know, it’s all here in your head, and Slytherin will help you on the way to greatness, no doubt about that.
Klastūnyno Prefektė Hope Džein Shilck
 (KL2)

*

Neprisijungęs Stevie Green

  • III kursas
  • *
  • 247
  • Taškai: 113
  • Lytis: Moteris
Ats: II pamoka
« Atsakymas #4 Prieš 4 mėnesius »
Stevie ėjo į magijos istorijos pamoką ir negalėjo atsistebėti, kodėl ši vyksta taip vėlai. Tuo labiau magijos istorija - tas dalykas, kurio Stevie taip ir nepamėgo ir, kaip manė ji pati, niekada ir nepamėgs. Ar čia pilnatis paveikė profesorę? paklausė ji savęs. Atsisėdusi pakankamai toli nuo profesorės ir, žinoma, atsisakiusi pledo, mergaitė nė neketino atsakinėti į klausimą, tačiau tema jai pasirodė visai įdomi. Tad išklausiusi kelių atsakymų grifiukė pakėlė ranką ir prakalbo:
- Pirmiausia pakomentuosiu tai, kodėl šiek akmenys yra vadinami moteriškais vardais. Mėnulė, Luna ir Selenė yra tiesiog Mėnulio pavadinimai tose kultūrose. Jose Mėnulis buvo moteriškas pradas, Saulė - vyriškas. Tad natūralu, kad Mėnulio vardai buvo moteriški, todėl ir Mėnulio akmenų vardai yra moteriški.
Sviestas sviestuotas, su sviestu pateptas pagalvojo Stevie, padariusi trumpą pertraukėlę savo kalboje. Netrukus ji pratarė:
- Manau, kad šie akmenys yra nukritę meteoritai. Kadangi kai jie buvo pirmą kartą aptikti, žmonės neišmanė astronomijos, todėl pavadino juos Mėnulio akmenimis - juk nukrito iš dangaus. Su magija jie yra susiję tuo, kad anksčiau žmonės tikėjo, kad jie turi kažkokių magiškų galių ir gali kažkuo padėti. Čia ir sąsaja su istorija - anksčiau jie buvo naudojami kaip ginklas ar įrankis gyvenimui palengvinti.
Nusišnekėjai. Kaip visada pasakė sau Stevie ir norėjo skradžiai žemę prasmegti.

Han: pamoka vyksta ne kabinete, o lauke.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 4 mėnesius sukūrė Stevie Green »
Sarcasm - an ability to insult idiots without them realizing it.

*

Neprisijungęs Marcel Rufford

  • Žiobarotyros profesorius
  • *
  • 54
  • Lytis: Vyras
  • Amoris vulnus sanat idem, qui facit.
Ats: II pamoka
« Atsakymas #5 Prieš 4 mėnesius »
Vaikinas visai nesidžiaugė, kad pamoka vyksta lauke. Jis buvo kiek pasipūtęs, todėl daugiau galvojo apie save.
Pff. O jei aš susirgsiu. Būtinai pasiskųsiu tėvui - pagalvojo Marcelis ir pavartė akis. Bet pamokos buvo pamokos, todėl teko dalyvauti. Akmuo jam nekėlė jokio susidoėjimo. Todėl tik pavartęs jį, greitai pakėlė ranką ir pasistengė kuo trumpiau atsakyti į šį klausimą. Nes žinojo, kad kuo greičiau visi pasisakys, tuo greičiau nukeliausim atgal į pilį. Todėl jis pataupė lauką.
- Akmuo kaip akmuo. Mėnulio akmuo naudojamas apeigoms. Jo teikiama energija gali tiek apginti, tiek prakeikti. Todėl jis gana pavojingas. O jei jau prakalbome apie moters vaidmenį tame.. Tai viskas savaime suprantama - moteris - ragana . Moteris - gimdytoja. Moteris - sergėtoja. Ji turi daugiau galių nei kad vyras. Todėl dažniau ir naudojo šį akmenį. Viskas paprasta.
Jaunuolis gūžtelio pečiais ir leido toliau pasisakyti kitiems savo bendrakoledžiams.

*

Neprisijungęs Bethany Gronmigfar

  • IV kursas
  • *
  • 334
  • Taškai: 32
  • Lytis: Moteris
  • Kitaip žinoma kaip Medutis
Ats: II pamoka
« Atsakymas #6 Prieš 4 mėnesius »
Lauke jai iš tiesų buvo vėsoka, tačiau jei kas būtų klausęs, mergaitė tik šypteltų ir pasakytų, jog daugių daugiausia šiai varnai vėsu. Bet nuėmus melo šydą, Bethany pripažintų, kad jai beprotiškai šalta paskutinę rudens naktį pėdinti lauke. Visa drebanti mergaitė pasiekė būsimą pamokos vietą ir labai apsidžiaugė gavusi pledą - pasidarė šiek tiek šilčiau, drebulys pamažėjo, o dėmesys padidėjo. Trylikametės protas dar negalėjo konstatuoti fakto, jog dėmesingumą padidino kerai, tačiau tai jai buvo visiškai neįdomu.
Pilnatis Bethany visados kėlė kažką neįprasto, nesmagaus ir keisto. Išvydusi nakties danguje pilną mėnulį, ji tik nejaukiai pasimuistė. Akmuo, visgi, pasirodė itin įdomus daiktas, o ypač - tokioje pamokoje. Jo išvaizda privertė pasukti galvą, sukeldama dar daugiau smalsumo. Palietusi akmenį, varnė dar keletą akimirkų jautė to švelnaus paviršiaus likučius ant pirštų galų.
- Mėnulio akmuo susijęs su mėnuliu, nes jo magiškos savybės atsiskleidžia tik tam tikro mėnulio padėtyje, pavyzdžiui, pilnatyje ir būtent tada, kai mėnulio šviesa jį apšviečia, - nurijo seiles, - su istorija akmuo susijęs, nes parodo praeitos mėnulio fazės įvykius, kartkartėmis ir ankstesnios, bet tos pačios fazės, - apie šį žodį anksčiau nepagalvojo, - su magija susieti lengviausia - akmuo vien savo savybių dėka yra magiškas, -vėl trumputė pauzė. - Pavadinimai vien moteriškos giminės, nes juos tyrė, atrado ir panaudoti sugalvojo būtent moteriškos lyties atstovės. Bent jau taip minima senuosiuose būrimuose su šiais akmenimis.
Nutilęs Medutis labiau įsisuko į gautą pledą ir pasistengė akių nekelti aukštyn - pilnatis trylikametę šiek tiek gąsdino.
You're all I wanted
Just let me hold you..

*

Neprisijungęs Rokas Sviper

  • VII kursas
  • *
  • 236
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
Ats: II pamoka
« Atsakymas #7 Prieš 4 mėnesius »
Rokas lėtai ėjo į kiemą neapsikęsdamas pamokos laiku. Atsistojęs netoli mokytojos laukdamas pamokos jis pažiūrėjo į dangų. Jis buvo giedras, galėjai matyti žvaigždes ir mėnulį pilnatyje. Roko nenustebino, kad pamoka susijusi su mėnuliu. Kitaip nebūtų reikėję čia ateiti. Mėulio akmuo jam pasirodė girdėtas, dėl to jis pakėlė ranką ir laukė kol mokytoja leis jam kalbėti.
 – Mėnulis žmonėms labai svarbus kūnas. Jis padeda orientuotis, pagonys su juo atliko apeigas. Dėl mėnulio traukos taip pat vyksta potvyniai ir atoslūgiai. Šis akmuo padėdavo juos kontroliuoti. Senovėje šią galią turėjo visi tačiau senovės Egipto burtininkė Hihela pastebėjo, kad vyrai šią galią naudoja tik karui ir akmenis užbūrė. Tas burtas leidžia jo galiomis naudotis tik moterims. Dėl to jie yra vadinami moteriškais vardais. 

*

Neprisijungęs Auksė Marlena Hale

  • IV kursas
  • *
  • 130
  • Taškai: 23
  • Lytis: Moteris
  • We were in love with the sun
Ats: II pamoka
« Atsakymas #8 Prieš 4 mėnesius »
Auksė labai nemėgo nakties meto. Ypač, kai tekdavo nemiegoti, kažką veikti, tuo labiau sėdėti pamokoje po atviru dangumi, esant pilnačiai. Susigūžusi, net ir plede susisukusi Marietta beveik neprisiminė, kaip atėjo iki reikiamos vietos, kur vyko pamoka - per daug norėjo miego. Nors ir sutelkusi dėmesį (tuo mergaitė įtarė profesorę, kad apkerėjo ją ar kitus), vis vien ji buvo nepatenkinta viskuo. Hale troško miego, šiltos lovos, o kiekvienas, kuris norėtų ją užkalbinti būtų nuvytas ir apšauktas. Visa susierzinusi mergaitė nenorėjo matyti jokio akmens, bet, deja, teko, tačiau jo paviršiaus pirštais nelietė. Netgi pats akmuo pasirodė dirbtinas ir netikras.
- Akmuo su mėnuliu susijęs ne tik pavadinimu, - žinojo, jog sapaliojo niekus, - bet ir savo gebėjimais, privalumais. Kai kurie šaltiniai sako, jog akmuo pirmiausia rastas mėnulyje, tačiau tai netiesa. Su kuo susijusi magija? Magiškas pats akmuo, kaip ir visi dalykai šiame burtininkų pasaulyje, - jos manymu, tai atrodė savaime aišku, - istorija? Mėnulio akmuo turi gebėjimus susijusius tik su istorija, tačiau apie juos man girdėti neteko, - papurtė galvą, plaukai, gražiai paskirstyti, tapo paukščių lizdu. - Moteriškos giminės vardai duoti tik todėl, kad akmuo skirtas saugoti moteris. Bent taip tikėjo protėviai, gamindami amuletus, taip pat padedančius istorijoje.
Baigusi savo kalbą, kuri tikrai nepriminė tos, kurią turėjo išrėžti, Auksė pasitaisė, kiek pajėgė plaukus ir tamsoje kažkur pametė pledą. Tačiau, kaip paaiškėjo, po ilgų nesiblaškymų, jis gulėjo prie pat, ant žemės. Dar kartą papurčiusi galvą, mergaitė apsigobė minkšta medžiaga.
Alright dude, go trip over a knife

*

Neprisijungęs Skarletė Siuzana Vein

  • I kursas
  • *
  • 1072
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • once upon a time.
Ats: II pamoka
« Atsakymas #9 Prieš 4 mėnesius »
 Pilnatis visada buvo siena tarp miego ir nerimo. Dažniausiai negali užmigti bei kamuoja įvairūs klausimai ar skausmai, o jei užmiegi – ne visada geri sapnai apsilanko. Hannah per tokią mėnulio fazę beveik niekada nepatiria kažko laimingesnio. Kad ir dabar, nesijaučia itin gerai, tačiau geriau dabar išmokti pamoką nei vėliau, tiesa?
 Apsigaubusi švelniu, rausvos spalvos pleduku, klausėsi pasižėrusių atsakymų. Menkai kiekvienam šyptelėjo, tačiau labiausiai sveikino vieną merginą. Vienintelė atsakiusi teisingai į pirmąjį klausimą. Nors, antrasis susirinko daugiau mokinių, kurie verti taškų. O jų profesorė nenorėjo apleisti be pagyrimų.
 – Mėnulės akmuo – nėra meteoritas, nėra ginklas ar įrankis, neskleidžia jokios auros bei nenaudojamas apeigų metu. Visi šie dalykai daugelį jūsų suklaidino. Tiesa, norėčiau pradėti aptarimą nuo antrojo klausimo. Šis, iš jūsų pusės, pasirodė daug lengvesnis ir dalis jūsų – Stevie, Marcelis, Elizabeth bei Hope – atsakė teisingai. Dažniausiai moterys buvo laikomos visa ko globėjos, o šis akmuo gebėjo saugoti atsiminimus bei rūpinosi žmonių saugumu. Beveik kaip moterys. Bet nei vienas nepaminėjo, jog būtent moterys buvo daugybę situacijų priklausomos nuo mėnulio ir jo fazių. Kiekviena kultūra pavadino savaip, nors, taip pat, ne visos moteriškais vardais. Dar norėčiau pasakyti, jog daugelyje, bet tikrai ne visose kultūrose, saulė buvo vyrų, o mėnulis moterų simbolis. Bet šitas klausimas buvo tik tarp kitko – papildomi taškai – nelabai susijęs su pamoka, – profesorė lengvai nužvelgė mokinius. Vis dar buvo neužmigę, kad net keista.
 – Pratęskime teoriją pirmuoju klausimu, kol dar yra laiko. Gerai, tai šis akmuo, kaip minėjo panelė Hale, susijęs ne tik pavadinimu. Jis tikrai veikia tik per pilnatį, – žvilgsnis nukrypo link Bethany ir Elizabeth, – mėnuliui tereikia jį apšviesti. Po šio etapo, žmonės, kurie laikė akmenį, perkeliami į praeitį ir gali pamatyti visus šios bei kitų fazių įvykius. Tačiau mėnulis pats nusprendžia kokie tie įvykiai, jei žmogus keliauja be tikslo. Visi įvykiai būna įvykę tik naktį. Dažniausiai tokios kelionės yra skirtos pakeisti praeitį ar moksliniams atradimams. Be abejo, Marcel man priminė, tokie bandymai yra pavojingi, kadangi rizikuojama mirtimi bei dideliais pakeitimais istorijoje. Bet jums niekas negrės, – pagaliau pabaigė savo monologą Hannah bei visų paprašė susiskirstyti, kaip dirbs: po vieną, porose arba grupėse.
 – Darbas visiškai paprastas. Vienas ar su draugu, draugais keliaujate į praeitį. Tereikia visiems vienu metu laikyti akmenį, kuris bus apšviestas mėnulio. Grįžtant teks surasti jį praeityje, nebus labai paslėptas ir nuojauta sukuždės, kaip rasti. Nepamirškite, jog, jei nesilaikysi jo, tai ir neiškeliausi. Bet jums nepaminėjau pagrindinės užduoties – iš viršaus apžiūrėję teritoriją, nusileisite žemyn ir pamatysite kažkokį įvykį. Bus žmonių ar kitų veiksnių, kurie bandys jį sutrukdyti. Jūs privalote apsaugoti prisiminimą kuo labiau. Juk nenorite, jog grįžę viskas apsiverstų aukštyn kojomis. Arba norite. Nežinau. O tada galėsite grįžti. Viskas vyksta nakties metu, veikia visi burtai, o, jei iškils rimta bėda – iškelkite lazdelę į viršų ir palaukite, turėčiau kuo greičiau atvykti. Sėkmės ir nepamirškite savo komandos akmenyje! – nusišypsojo profesorė, dalindama akmenius kiekvienam, grupėms – vieną bendrai. Vėliau atsisėdo ant kelmo ir žiūrėjo, kaip mokiniai pradeda vykdyti užduotį.

Viskas turėtų būti paprasta: atvykstat, bandot sutrukdyti kitiems pakenkti įvykiui (tai gali būti nebūtinai gyvybės žala)(arba nebūtinai gelbėjat, jei sugalvosite įdomios veiklos), surandat kitą akmenį ir grįžtat. Jei vis dar neaišku – a.ž. Mažiausiai 2-3 įrašai. Beje, galite kvailioti (papildomi taškai neprisideda už nuobodumą ir vientisumą) akmenyje, bet primenu, jog su saiku. Užduotį galite atlikti iki 07-14. Sėkmės!
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 4 mėnesius sukūrė Hannah von Peach »
What if when we die, we become stars in the night sky

*

Neprisijungęs Klara Severova

  • II kursas
  • *
  • 78
  • Taškai: 69
  • Lytis: Moteris
  • The less you say, the more weight your words will carry.
Ats: II pamoka
« Atsakymas #10 Prieš 4 mėnesius »
Klarai visai patiko tokia jauki vėlai vyksianti pamoka. Ji susidomėjusi įdėmiai klausėsi profesorės pasirėmusi galvą ant rankų. Jos vaizduotė kaip visada suveikė ir mergaitė pradėjo galvoti apie keliavimą laiku. Jos nuomone praeities jokiu būdu pakeisti negalima. Kas nutiko - turėjo nutikti ir nieko pakeisti negalima. O dar jeigu kažką pridarysi ir tada jau viskas apsivers aukštyn kojomis.
Bet jos galvelėje vis tiek atsirado mintys ką ji norėtų pakeisit. Visų pirmą ji sustabdytų Aleksandrijos bibliotekos sudeginimą. Kiek ji žinojo, ten buvo kaupiamos žinios, o iš jų mokydavosi garsiausi žmonių mokslininkai. Kai ta biblioteka sudegė viskas turėjo prasidėti iš naujo. Ir iš viso knygų deginti negalima.
Bet mergaitė nebuvo didvyrė, kad šitai padaryti. Nors ji ir mėgo įsivaizduoti kaip ji kažką išgelbėja.
Gavusi akmenį mergaitė pavartė jį rankose ir apsižvalgė. Žinoma, ji nenorėjo viena pati keliauti į praeitį, taigi tikėjosi, kad kažkas prisijungs prie jos.

*

Neprisijungęs Stevie Green

  • III kursas
  • *
  • 247
  • Taškai: 113
  • Lytis: Moteris
Ats: II pamoka
« Atsakymas #11 Prieš 3 mėnesius »
Stevie džiaugėsi, kad pavyko uždirbti taškų koledžui. Magijos istorijos ji, ko gero, nepamėgs niekada, bet keli taškai į Grifų Gūžtos sąskaitą visada gerai. Mergaitė pasidėjo akmenį ant žemės priešais save ir pradėjo galvoti, ką ji galėtų pakeisti. Norint sugalvoti, ką aš galiu pakeisti, reikia ką nors žinoti... O gal tas akmuo mane nukels bet kur ir net negalėsiu rinktis? Grifiukė apsižvalgė. Ji pastebėjo, kad kiti mokiniai darbo imasi vangiai, tad ir pati nepuolė darbuotis - pati pirmoji pradėti dirbti Stevie niekada nemėgo. Be to, buvo vakaras, o tai reiškė, kad mergaitė norėtų užsiimti įdomesne veikla negu magijos istorijos pamoka...
Stevie paėmė akmenį į rankas, tačiau netrukus vėl padėjo ant žemės. Ji apsižvalgė aplinkui su viltimi, kad atsiras koks nors keistuolis, norintis dirbti su ja.
Sarcasm - an ability to insult idiots without them realizing it.

*

Neprisijungęs Marcel Rufford

  • Žiobarotyros profesorius
  • *
  • 54
  • Lytis: Vyras
  • Amoris vulnus sanat idem, qui facit.
Ats: II pamoka
« Atsakymas #12 Prieš 3 mėnesius »
Vaikinukas pasimuistė ir priėjo prie nakties gerbėjos - Hope. Jie kaip visada viską bandė išspręsti kartu, todėl nenuostabu, kad Marcel kaip tik norėjo praktiką atlikti su ja.
-Užtenks svajoti, laikas praktikai, - tylą nutraukį berniukas ir ketino jau traukti pasiimti akmens. Tačiau prieš tai pakėlė akis į dangų, kadangi norėjo įsitikinti, kad šiąnakt tikrai pilnatis. Ironiška, bet jis nepasitikėdavo savo pirmu žvilgsniu, o ir tokios smulkmenos gana dažnai išgaruodavo iš minčių.
Pilnatis. pabrėžė sau mintyse vaikinas ir čiupo mėnulio akmenį. Grįžęs prie blondinės Hope paklausė:
- Ko tikiesi? Kažko nežemiško? Žiauraus? Galvoju kam pasiruošti,- nusijuokė pirmakursis. Jis žinojo, kad Hope nemėgsta lengvų užduočių, todėl buvo tikras, kad jų laukia pats tikriausias nuotykis.

*

Neprisijungęs Hope Džein Shilck

  • II kursas
  • *
  • 121
  • Taškai: 3
  • Lytis: Moteris
  • Klastūnyno Prefektė
    • Soundcloud, see u there
Ats: II pamoka
« Atsakymas #13 Prieš 3 mėnesius »
- Tu kaip visada , - sumurmėjo mergina, pirmiau kruptelėjus , - gali nustoti gąsdinti? Žinoma, kad kartu. Su kuo daugiau aš išsprardysiu ką nors?
Po tokios minties mergina net nušvito. Gal ir visai ši užduotis jai patiko. O kam gali nepatikti? Keliauji kažkur toli toli, kur pati net nežinai kur, tavęs laukia kažkoks nuotykis, turi surasti antrąjį akmenį ir parkeliauti. O dar ir galima kažką kažkam trukdyti. Nesmagu? Žinoma, kad smagu.
Sulaukusi Marcelio, palietė akmenį ir laukė, kol jis kartu uždės rankas tvirtai ant jo.
- Keliaujam? - spygtelėjo blondinukė ir pažiūrėjo į tamsiaplaukį draugą.
Tada pajuto, kaip pamažu viskas aplink tamsėja. Atrodė, kad abu draugai yra įtraukti į akliną tamsą ir sukasi. Kai staiga - pakibo aukštai danguje.
Štai ką reiškia skraidyti pagalvojo mergina ir pradėjo stebėti akimis kas vyksta, kur jie.
Besileidžiant labai lėtai žemyn, buvo galima matyti miške esančią aikštelę be medžių. Joje atrodė lyg ir ramu. Greičiausiai, kad ten kur jie atsidįrė - buvo pušynas. Nes visai netoli buvo matyti jūra, o ir medžiai buvo aukšti. Tik kiek priartėjus, blondinė pamatė, kad tarp medžių kartais sušmežuoja lyg kokie padarai. Padarai, nes žmonės taip greitai tikrai negalėjo bėgioti. Tačiau jie pradingdavo. Kitoje pusėje, prie vandens buvo galima matyti dar tokių gyvių. Tiksliau jie buvo kiek kitokie. Visaisatvejais buvo sunku ką pasakyti, nes jie tiesiog būdami per toli, nebuvo labai lengvai įžiūrimi plika akimi.
We Slytherins are brave, yes, but not stupid. For instance, given the choice, we will always choose to save our own necks.
But you must remember that you could be great, you know, it’s all here in your head, and Slytherin will help you on the way to greatness, no doubt about that.
Klastūnyno Prefektė Hope Džein Shilck
 (KL2)

*

Neprisijungęs Marcel Rufford

  • Žiobarotyros profesorius
  • *
  • 54
  • Lytis: Vyras
  • Amoris vulnus sanat idem, qui facit.
Ats: II pamoka
« Atsakymas #14 Prieš 3 mėnesius »
Po tamsos transo vaikinas, pakibęs ore kiek pasimetė. Jis gi nelabai ir yra jautęs ką reiškia sklandyti. Todėl nuo aukščio jį kiek supykino. Bet pajutus, kad jie leidžiasi, organizmas aprimo.
- Žiūrėk, - vaikinas mostelėjo į vieną tašką, kuris takeliu keliavo link miško aikštelės , - ten mergytė. O aplink ją bėgiojantys, matyt, bus jos draugai. Jie renka kažką.
Hope ir Marceliui nusileidus ant žemės, Marcelis permetė akimis teritoriją. Buvo lyg pasiruošęs "kovinę" būseną jei tik to prireiks. Tik staiga. Pajuto šlapią smūgį sau į galvą.
- Auč , - susigriebė už kaklo ir išgirdęs Hope juoką atsisuko į ją.
- Kas čia buvo? - paklausę ir pats suprato atsakymą. Vandens balionas. Dar vienas lygiai toks pats, mėlynas vandens balionas skrido visai šalia jo.
Vandens karas - pagalvojo vaikinas ir suprato, kad jeigu jau kur ir ras akmenį tai tik tarp panašios formos balionėlių. Tačiau koks tai turėtų būti įvykis, kuriam reikėtų sukliudyti? - susimąstė berniokas, kadangi vandens karas kaip vandens karas. Nieko gi blogo. Jis gali vykti. Gi tai normalu. Ir tada iš kitos pusės keliauja vaikėzai. Jie tikrai nebuvo panašūs į tuos, kurie žaistų vandens karą. Veikiau jau jam trukdytų.
- Hope, manau, kad negalim leisti šiems vaikėzams sutrukdyti vaikams žaisti vandens karo. Juos savotiškai apginti, o gal priversti susidraugauti? O akmuo, manau, bus per klaidą atsiradęs ties balionais. Todėl reikia būtinai susidraugauti su mažaisiais ir pasirūpinti, kad akmuo nepavirstų netyčia paleistu "balionėliu".

 

  • Hogvartsas.LT © 2007-2017