[Bella Foun]

Tuomet ji prabudo. Prasitrynusi akis, bandė apsiprasti su šviesa. Atsisėdusi lovoje, Bella pakėlė užrašinę ir žvilgtelėjo į triušį, ieškodama tinkamiausių žodžių sapnui nusakyti.

Atsidūriau miške. Sekdama paskui triušį, ištrūkau į tuščią lauką. Rodos, buvau ant kažkokios uolos, mat į viską žvelgiau iš itin aukštai. Priešais mane tekėjo aušra. Atsisėdau ant žemės ir stebėjau, kaip pirmieji saulės spinduliai paliečia mano veidą. Toliau man taip bežiūrint, šviesa darėsi vis nepakenčiamesnė, todėl užsimerkiau. Prabudau.

Tiks. Nusitraukusi nuo savęs patalus, mergaitė išlipo iš lovos bei susirado sapnų knygą. Atsinešusi ją į savo miego šventovę, rudaplaukė ėmė ieškoti sapno reikšmės.

Tekanti aušra sapne simbolizuoja puikias galimybes ateityje, tačiau reikės mokėti pasinaudoti palankiomis aplinkybėmis.
Žvelgti į viską iš aukštumos reiškia ateityje laukiančią garbę.

Baigusi, mergiotė nunešė darbą profesorei. O dabar mielai nusnūsčiau dar valandėlę.

[Alisa Bagley]

Pagaliau Alisa prabudo. Apsidairiusi dvylikametė suprato, jog reikės kiek paskubėti, mat dauguma jau buvo seniausiai užbaigę užduotį. Persisvėrusi per lovą, ši pasičiupo užrašų knygelę ir, kelias minutes pamintijusi nuo ko pradėti, ėmė rašyti.

Buvau bendrajame kambaryje. Gulėjau lovoje, o į mano patalus įsirangęs triušis net neketino kažkur eiti. Atsistojusi, tiesiogine ta žodžio prasme ėmiau vyti jį iš kambario, kol galiausiai gyvūnėlis išskuodė ir iš pilies. Aišku, paskui jį bėgau ir aš. Vis tolome ir tolome nuo mokyklos, o staiga plikame lauke išvydau aukšta tvora aptvertą namą. Triušis užšoko ant tvoros bei persikėlė į kitą jos pusę. Supratau, kad man teks daryti tą patį, todėl užsikabarojau ir aš. Nušokusi nuo jos, priėjau prie namo durų ir bandžiau patraukti rankeną, tačiau ranka perėjo kiaurai ją. Suvokiau, jog namas tik iliuzija, o ilgai netrukus ir prabudau.

Pasekusi kitų pavyzdžiu, antrakursė atsinešė didžiulę sapnų knygą ir ėmė ją vartyti.

Jeigu užlipote ant aukštos tvoros, tai reiškia, jog sėkmingai užbaigsite kažkokį darbą.
Jeigu matote daiktą, tačiau negalite jo apčiuopti, kitaip sakant, iliuzija sapne reiškia ne itin realius siekius ateičiai.

Kiek paanalizavusi gautas reikšmes, galiausiai grifė nunešė darbą profesorei ir daugiau apie tai nebegalvojo.

[Suzu Nakashima]

Pakėlęs galvą Suzu apsidairė. Jam patiko tas sapnas ir vaikinukas tikėjo, kad tas vanduo jam atneš laimę. Paaiškinimo, kodėl taip mano, mažametis neturėjo, bet jo nuojauta taip sakė. Prisiminęs savo užduotį berniukas pasiėmė užrašų knygutę dar prieš tai šypteldamas triušiukai. Koks mielas padarėlis...

Atsidūriau miške ir nusekiau savo baltą triušį. Jis nuvedė mane prie krioklio krentančio į ežerą.

Taip trumpai parašęs Suzu apsidairė, kaip sekasi jo draugužiui ir atsivertė knygą. Jam vis dar buvo toks džiaugsmas, kad nereikėjo naudoti nelemtos burtų lazdelės. Susiradęs mišką grifiukas atsiduso, mat ten buvo daug pasirinkimų, ar lapuočių miškas, ar spygliuočių, ar jis tankus... Bet pagaliau suradęs atitinkantį apibūdinimą berniukas vertė kitus puslapius. Krioklys... Vanduo... Spėju krioklių irgi bus daug... Ir berniukas neklydo, jam vėl teko ieškoti tinkamo apibūdinimo, bet šį surado daug greičiau.
Šiek tiek pasirąžęs vaikinukas čiupo rašymo priemonę.

Tankus lapuočių miškas su prasiskverbiančia saule pro lapų lają - tankus miškas, tai tamsus metas, o saulė, tai viltis.
Kriokliu krentantis vanduo į ežerą - laukia ramybė, nors aplinkui ir yra kažkokių neramumų.
Suzu Nakashima, Grifų Gūžta, I kursas

Baigęs rašyti Suzu atsistojo ir dar kartą pasirąžė. Ramiausiai nupėdinęs iki profesorės, kad paduotų lapelį berniukas negalėjo nesišypsoti. Pamoka įveikta.

[Cessiondi Shetaka Khanna]

 Neslepiant, Cessiondi vieną akį užmetė į du berniukus, iš veido sprendžiant - ne europiečius. Šie kiek patriukšmavo, tačiau Shetaka nieko nesakė, nes kitaip nei klastuoliai, jie netrukus pradėjo vykdyti užduotį.
 Kurį laiką buvo tylu. Selestė, nusprendusi palaikyti savo draugei kompaniją, atsitūpė ant peties. Nors šiuo metu mergina galėjo atrodyti kaip kokia piratė, tokia tikrai nebuvo. Didžiausia gyvenimo vagystė, už kurią ilgai baudė save, buvo susižvejotas saldainis tėvų spintoje, kai buvo šešerių. Tačiau per devynioliką metų daugiau nė garstyčios grūdo.
 Bundant mokinukams, papūga pakilo ir atsitūpė ant spintos. Ateities Būrimo žinovė šypsojosi. Mokiniai nešė užrašines ant stalo, tačiau Khanna jų neperžvelgė. Na, išskyrus vieną. Berniukui atnešus savo darbą ir paaiškinus situaciją, atsivertė ir pamačiusi raides, permetė tekstą akimis. Tai vis dėl to jie japonai...
 -Viskas gerai, suprantu,- atsakė turėdama omeny jo rašymą anglų kalba, nes japoniškai tikrai nemokėjo. Nors ir pati buvo kilusi iš Azijos, vienintelė kalba, kurią mokėjo iš tenai - Indų. Na, anglų irgi, bet čia jau Europos valstybė ta Anglija.
 Netrukus mokiniai išėjo iš klasės, o Ateities Būrimo klasė, buvusi viename iš bokštų tapo apleista ir it negyva. Tik dvi figūros čia galėjo judėti - margaspalvė papūga ir jos šeimininkė.

((Ačiū už dalyvavimą pamokoje!))