0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Persefonė Peloquin

  • II kursas
  • *
  • 90
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • be your own anchor.
Ats: Antra AB pamoka visiems kursams | '18 vasara
« Atsakymas #15 Prieš 5 metus »
 Mažoji sutraukė veidą. Net, jei ir yra jauna pirmakursė, kantrybės turi, palauks, kol atsiras violetinis triušiukas. Balta spalva jai kelia nemalonius jausmus. Jos mama numirė baltai apsirengusi. Tai be galo bloga spalva. Iš akių pradėjo trykšti ašaros. Turbūt jas matė tik ji viena.
 – Sakėt, kad jie užburti, kodėl tada jiems bus nesmagu? – ašarotomis akimis nužvelgė profesorę, o po to palindo po antklode ir susisuko į kamuoliuką. Mažą, violetinį ir liūdną kamuoliuką. Kaip triušiuką.
 Vis dėlto, varnė triušiuką pasiėmė. Ir jis neatrodė toks švelnus, kaip kadaise. Ir net akių violetinių nebenorėjo. Nieko. Miego irgi ne. O kur dar mokyklos griežtumas pradingo? Juk dabar laisvai galėtų išeiti iš pamokos ir niekas neatimtų taškų. Bet Persefonė pasidavė mokytojos užduočiai. Atsargiai išgėrė geltoną skystį, pirštų galiukais paglostė triušį, vėliau primindama sau dezinfekuoti rankas ir atsigulė ant lovos be pagalvės, bet ir tos neprireikė, buvo ganėtinai minkšta.
 Ar dabar proga pasakyti labanaktis? Ne. Neverta, niekas ir taip neina miegoti. Ir štai varnanagė jau miega, rankele kartais pasitrindama ašaras ant skruosto.
Hope is harmony. A just heart, moving toward the light. That is all. Despair is hope’s polar opposite. It is messy and confusing. Despair swallows up love, hatred, and everything else. Because not knowing where you will end up is despair. Despair is what even you cannot predict. Only despair’s unpredictability will save you from a boring future.


*

Neprisijungęs Auksė Marlena Hale

  • V kursas
  • *
  • 693
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • My strategy? I don't give up.
Ats: Antra AB pamoka visiems kursams | '18 vasara
« Atsakymas #16 Prieš 5 metus »
Bethany pamažu grimzdo į miego būseną. Kūnas neramiai virpėjo - mergaitė pati bandė išvysti sapną, o nuojauta kuždėjo apie kažką neramaus. Nors, pastaruoju metu, mergaitė tikrai buvo išsiilgusi ramaus, tolygaus miego, bet net šitokio negalėjo sulaukti pamokoje, išgėrus kažkokio gėralo ir paglosčius triušį, kurį galėtų glostyti visą pamokos laiką.
Pirmiau matėsi vien aklina tamsa, tarsi juoda nakties užuolaida būtų aptraukusi akis. Bethany miegodama nežymiai susiraukė. Vos tik taip padarė - juodą tamsa ėmė skirtis, o žemyn stačiai vedė iš niekur nieko atsiradęs tunelis. Kritimo jausmas ir sapnuose varnei nepatiko, dažniausiai po tokio potyrio ji pabusdavo, tačiau deja, dabar taip nenutiko. Kai kritimas liovėsi, varnė išvydo tą patį smėlinės spalvos triušį, judinantį žavią nosytę, o jo mažos akutės tarsi norėjo trylikametę kažkur nusivesti. Tamsa nebeatrodė aklina, aplink vaizdas priminė rūsį. Koks tu mielas... Ei, palauk! Stok! Antakiai išsilygino, ji nusišypsojo. Gyvūnas apsisuko ir striksėdamas nurūko pilkšvu grindiniu, o Bethany sapne paskui jį. Triušiukas pasuko į kairę, mergaitė paskui. Vos tik pasuko - pilkuma ir tamsa dingo. Išnyko. Varniukė atsidūrė neaiškioje gatvėje, nesuvokusi buvimo vietos, apsidairė. Dangus pamažu niaukėsi. Triušio nesimatė niekur. Ji dar kartą apsidairė. Ir štai, visai netoli, šuoliavo toks pat triušis. It galvą dėl jo pametusi mergaitė bėgte pasileido link jo, o pasiekusi - sustojo. Užvertė galvą aukštyn, pajuto prasidedantį lietų. Šis per keletą akimirkų įsismagino iki tikros audros, padangę nutvieskė žaibas ir lietaus muziką pertraukė griaustinis. Bethany pajuto kaip gerklėje gniaužiasi gumulas, jai ima trūkti oro. Nors lietus jai patikdavo, tik ne šis. Gyvūnas tupėjo šalimais, tarsi leisdamas mergaitei dairytis. Dar vienas žaibas ir jį lydimas griausmas. Stengdamasi nepasiduoti netikėtai užklupusiai baimei, Bethany užmerkė akeles. Jokio griausmo, jokio griausmo. Tik tyla. Lietaus tyla. Nežinia, kiek mergaitė būtų stovėjusi lietuje, o juk jau tada buvo permirkusi. Akis pasiekė šviesa. Turbūt žaibas. Mergaitė klydo, šviesa nesitraukė, privertė suraukti žvilgsnį ir atsimerkti - lijo nesmarkiai, palengva, saulės kampelis švietė į ją, o padangėje, kur šmestelėjo žaibai, karaliavo vaivorykštė.
Bethany nubudusi pašoko. Apsidairė ir prisiminusi šią vietą, nors širdis dar daužėsi, bet kodėl? Varnė išlipo is lovelės ir į rankas paėmė triušį. Nors nebuvo šių gyvūnų mėgėja, būtent šis pavergė jos širdelę savo žaisliniu mielumu. Truputį paglosčiusi, ji paleido gyvūną ant lovos, paėmė pieštuką, atsivertė užrašinę ir keliais sakiniais apibūdino sapną :
Citata
Audra su žaibais ir griaustiniu. Vėliau lietus aprimo, o dangų nušvietė saulė, pasirodė vaivorykštė.

*

Neprisijungęs Natanielis Augustas Lizertas

  • Herbologas
  • ****
  • 274
  • Lytis: Moteris
Ats: Antra AB pamoka visiems kursams | '18 vasara
« Atsakymas #17 Prieš 5 metus »
Natanielis vyptelėjęs dar anksčiau nepastebėtai klastuolei, apsirėdusiai juokinga, bordo dobiliukais išmarginta maikute ir supratingai pritvirtinusiai „pilies” sienas, išlindo iš savojo urvo.
- O sveikutė, dobiliuk, o aš jau maniau, kad nei viena nepasirodysit, - džiugiai mestelėjęs pagalvę, burbtelėjo nepažįstamajai Natukas. Staiga greitai pasisukęs į šoną ir vos išvengęs užgriuvusios ir visus rūmus sugriovusios Lizetės, strazdanius valiūkiškai primerkė smaragdines akutes.
- Nu, vsio, lėlyte, prisidirbai! - Šuktelėjo Lizertas ir pripuolęs prie rausvosios, ėmė šią nesustabdomai kutenti. Deja, „nepaliaujamų” kutulių antpuolį nutraukė kitos bendrakoledžės mesta pagalvėlė, pataikiusi tiesiai berniūkščiui į strazdanotą snukutį. Pasisukęs į taip pat rožinių plaukų savininkę, kas čia per manija?, anglas nedelsdamas žaismingai ėmė mėtytis pagalvėlėmis, deja, kas trečią vis nesėkmingai pramesdamas pro šalį.
- Ei, paukšteli, prisijunk ir tu prie mūsų! - Pastebėjęs pažįstamą grifiukę, lėtai praeinančią greta, garsiau riktelėjo vaikėzas, bet pamatęs kaip ši paklusniai vykdo užduotį, liūdniau numojo ranka ir tiek. Eh tie grifai, jau tokie nuobodylos, - nebyliai pamintijo septyniolikmetis.
Netikėtai profesorei kreipusis į klastuolį, Augustas kilstelėjo kairįjį antakį.
- O jei mane baugina ir juodos akys ar jūsų akys? - Pradėjęs vaidinti psichologo konsultacijos reikalaujantįjį, kalbėjo Natas, o indei pradėjus siūlyti „areštą” bei galimybę apsilankyti su pižama pas ją privačiai, vaikinukas tik blausiai vyptelėjo, - oo, koks gundantis pasiūlymas - vakarėlio pratęsimas tamstos kabinete. Ir kaip jus tada reiks vadinti? Gal galėsime jau tujintis ar teks kreiptis „Juodąja bestija”? - Paklapsėjo akytėmis rusvaplaukis ir kiek atsitraukė nuo tamsiaodės, o šiai nueinant, įtariai palydėjo žvilgsniu.
-  Tikiuosi seksualinis priekabiavimas prie mokinių profesoriams yra griežtai draudžiamas, - švelniai stuktelėjo šalimais besivartančiai prancūzaitei petin. Dobiliuku pramintai, šviesios kavos spalvos plaukų savininkei persėdus ant kitos lovos ir tabaluojant kojomis, pradėjus prašyti leidimo pakvailioti, Natanielis Augustas pavartė žvitrias, nefritu žėrinčias akutes.
- Be gero plano, nebus karnavalo, - tyliau nutęsė ir stengdamasis sumintyti ką čia toliau bepadaryti, nejučiomis ėmė toliau statyti minkštąją tvirtovę.


*

Neprisijungęs Bastiano Zuccarelli

  • Šluotų meistras
  • ****
  • 259
  • Lytis: Vyras
  • Mamma mia!
Ats: Antra AB pamoka visiems kursams | '18 vasara
« Atsakymas #18 Prieš 5 metus »
   Marcus'as šiaip jau žiūrėjo į visokius ateities būrimus skeptiškai ir siejo juos su norinčiomis už nieką gauti pinigus čigonėmis. Bet atsiminęs, kad jam visai patiko svetimšalė profesorė, o vėliau dar gavęs iš jos raštelį, nusispjovė ir nusprendė ateiti. Bala nematė. O dar juk pižamos jam siejosi su naktimi bei žvaigždėmis - o jį žavėjo ir viena, ir kita.
   Visgi pižamos nesivilko. Gėdijosi ir bijojo, todėl nusprendė eiti kaip pareigingas mokinys - su įprasta Hogvartso uniforma. Nors kurį laiką dar pastypsojo prie savo lovos, mąstydamas, ar neapsivilkti savo seno ir jaukaus megztinio; kurį laiką šis jam buvo per didelis, nors dabar jau ėjo į mažumą. Visgi priminė vaikystę ir laikus, kol dar turėjo šeimą. Dabar jau beveik drąsiai galėjo sakyti, kad liko vienas. Sugrūdo megztinį į spintelę.
   - Laba diena, - tyliai tarė profesorei, kai įžengė į klasę. Pasirinko kraštinę lovą, toliau nuo kažkokio kvailo klastuolio. Mokytojai baigus kalbėti grifas susirinko visas reikalingas sapnui priemones bei triušį. Jam kliuvo margas - juodomis ausimis, nosimi bei snukučiu bei per visą kailį besimaišančiomis juoda bei balta. Ilgaausio akys, beje, buvo juodos. Nors Marcus'as ir buvo grifas, raudona akių spalva jam neatrodė simpatiškai. Kai grįžo į savo lovą, berniukas trumpam suabejojo, kaip gultis.
   Prieš užmigdamas (visgi atsigulė su visais rūbais) girdėjo, kaip kažkokia varnė prašė mėlyno triušiuko. Ir jie vadinami protingiausio koledžo atstovais?
„Bet turėtum susimąstyti, ar tavo moralė nesivolioja ten, kur siunti kavą", - Mio

Kaip ten buvo, kaip nebuvo,
Bet kardų matuot aš neisiu
Su tavim, niekingas bėdžiau,
Netikša tu nelaimingas
“.
- Kalevala

*

Neprisijungęs Persefonė Peloquin

  • II kursas
  • *
  • 90
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • be your own anchor.
Ats: Antra AB pamoka visiems kursams | '18 vasara
« Atsakymas #19 Prieš 5 metus »
 Minutė, dvi. Persefonė ramiai užmerkusi akis. Miega. Trys minutės, keturios. Jau greitai pasirodys sapnas. Penkta, šešta minutė. Kažkas aiškėja, gal tas kiškis, gaila, ne violetinis, o baltas. Septintoji minutė ir paskutinė aštunta – vaizdas toks ryškus ir varnanagė jau krykštauja paskui kiškį bėgdama.
 Tamsa išsisklaidė, saulė akina, blizga. Bet ten ne saulė. Aiškėja pirmakursė esanti kambaryje. Pilno žmonių. Ir ne šiaip paprastų! Mergaitė atpažįsta knygose ir pasakose, filmuose ir serialuose matytus personažus. Iš džiaugsmo spurda širdis. Virpesys. Ji sveikinasi su visais, duoda ranką, kiti ją net atkabina. Atitrūkusi nuo pasaulio. Toli toli nuo visų. Dabar čia yra tik ji ir populiarieji veikėjai. Visi apie juos žino.
 Sapne ji turi galimybę, turi svajonę. Netikra. Viskas netikra, čia skystis kaltas. Bet šįkart laimė ne vienkartinė, o gali džiaugtis daugiau sykių. Tikrai. Staiga viena mergina – rudaplaukė, melsvos akys – išsitraukia kišeninį laikrodį. Pirmakursė sustingsta, kaip laikas taip greitai praėjo? Ir mergaitė vėl sėdi lovoje, niekas nepasikeitė. Prisiminimai blėsta... Varnanagė čiupo violetinę užrašų knygutę, rašiklį ir puolė viską užrašinėti. Daug žmonių, herojai, knygų ir filmų veikėjai. Pasisveikinimas, apkabinimas. Kišeninis laikrodis. Svajonė. Štai tokias savo mintis varnė perteikė į popieriaus lapą. Dailiu raštu, atsargiai.
 Toliau ji sėdėjo lovoje, atsibudusi buvo dar viena jos bendrakoledžė. Mažosios lova nebuvo taip ir toli. Pamojo ranka.
 – Sveika! – nusišypsojo ir pasidėjo užrašų knygutę kojų gale. 
Hope is harmony. A just heart, moving toward the light. That is all. Despair is hope’s polar opposite. It is messy and confusing. Despair swallows up love, hatred, and everything else. Because not knowing where you will end up is despair. Despair is what even you cannot predict. Only despair’s unpredictability will save you from a boring future.


*

Neprisijungęs Auksė Marlena Hale

  • V kursas
  • *
  • 693
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • My strategy? I don't give up.
Ats: Antra AB pamoka visiems kursams | '18 vasara
« Atsakymas #20 Prieš 5 metus »
Akimirką Katrilė susimąstė. Ji, net gražiai prašydama leidimo padūkti, žinojo, jog tokio negaus. Jetus, o kam taip gąsdinti? Troliai, areštai ir kitokios baisybės, bla bla bla. Mergaitė atsistojo ir jau norėjo eiti triušiuko ir užrašų knygutės, tačiau net nepastebėjusi žvilgtelėjo šonan - į vadinamąją berniukų pusę. Galvoje kirbėjo mintis, jog Natanielis tikrai turėtų kažkas sugalvoti linksmo, o linksmybėse visados ji dalyvaudavo. Visgi, dobiliuko pravardė Deviną nelabai tenkino, kėlė tik šypseną pačiai raudonplaukei. Atsiprašau, gerbiamoji profesore, tačiau turbūt gausite pamoką - nenaudoti lovų ir pagalvių. Na, bet nesakyčiau, jog tai labai blogai. De Liuka it kvailelė stoviniavo šalia lovelės ir nežymiai šypsojosi besidairydama. Akelėms užkliuvus už triušio, šypsena išnyko. Ji ilgai prisimins, kaip mažosios pusseserės triušis, vardu Ryžis, jai su dantukais pagražino ranką ir paliko randų. Nesvarbu, kad tai įvyko prieš penketą metų. Laikykit mane paranojike, bet aš to padaro į rankas neimsiu. Tvirtai apsisprendusi, klastuolė pagriebė savo pagalvę ir mintysd kikendama greitai atsidūrė prie to pačio klastuolio, ją praminusio dobiliuku. Atsistojusi viename lovos krašte, savo pagalvę atrėmė į kitas, prisidėdama prie statybų. Jei linksmybės, tai linksmybės. Truputį pasėdėjusi, ji sunerimo. Gal tikrai reiktų atlikti darbą? Žvilgtelėjusi į tvirtovę, mergaitė prikando lūpą. Nusprendusi palikti pagalvę, greitai subėgiojo skystymo, to nelemto padaro, vadinamo triušiu, užrašų knygutės ir rašiklio. Keliais gurkšniais išgėrusi gėralą, atsargiai palietė (paglostymu nepavadinsi) triušį, susirangė lovoje, be pagalvės ir pasinėrė į miegą.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 5 metus sukūrė Catrille Devina de Liuka »

*

Neprisijungęs Hope Džein Shilck

  • II kursas
  • *
  • 121
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Klastūnyno Prefektė
    • Soundcloud, see u there
Ats: Antra AB pamoka visiems kursams | '18 vasara
« Atsakymas #21 Prieš 5 metus »
Pižama.. Visai nejuokinga - klastuolės galvoje vis klaidžiojo ši mintis. Ji naktimis dažniausiai kur nors vaikščiodavo ir mėgaudavosi nakties melonumais. Jai miegas nebuvo didelis draugas, todėl Hope visai neapsidžiaugė šia pamoka. Tačiau žinodama, kad nieko negali pakeisti tik atsiduso ir pakilo nuo savo lovos. Iš po paklodės isitraukė pižamą ir gražiai susilanksčiusi patraukė į klasę.
Atėjusi į klasę, atsirėmė į sieną taip, kad liktų mažiau pastebėta. Ją traukė šešėliai. Todėl ji pasirinko gana tamsų kampą. Išklausiusi dėstytojos pamokos įvadą, greitai išsirinko lovą ir pažvelgė į triušiuką.
- O Tu mielas, - blondinukė nusišypsojo ir paglostė šį mielą pūkuotuką. Tada užsivertė eleksyrą. Ji mintyse pagalvojo, kad jei jau pavyks užigti, ji būtinai kažkaip gaus šio buteliuko su turiniu. Galbūt tada ir naktis praleis lovoje. Su tokia nuotaika mergina ir pradėjo snausti, vis laukdama, kuomet iš jos pasąmonės gelmių išnirs pūkuotas triušiukas, kuris ves pirmyn į sapnų karalystę.
We Slytherins are brave, yes, but not stupid. For instance, given the choice, we will always choose to save our own necks.
But you must remember that you could be great, you know, it’s all here in your head, and Slytherin will help you on the way to greatness, no doubt about that.
Klastūnyno Prefektė Hope Džein Shilck
 (KL2)

*

Neprisijungęs Matthew Turner

  • Herbologas
  • *****
  • 814
  • Lytis: Vyras
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Antra AB pamoka visiems kursams | '18 vasara
« Atsakymas #22 Prieš 5 metus »
Kiek pasnaudęs Matthew pamatė triušiuką, kokį buvo prieš tai paglostęs. Net ir miegodamas berniukas sugebėjo nustebti, kad pamatė tai, ką ir turėjo pamatyti. Grifiukas nusekė paskui pūkuotą triušiuką. Šis pamažu artinosi prie upės. Ar gali lėčiau judėti? piktai pagalvojo Matthew, nes triušiukas bėgo tikrai gana sparčiai, o berniukas kur nors skubėti gerokai pritingėjo. Galiausiai gyvūnėlis pribėgo prie pat upės ir staiga sustojo. Matthew taip pat sustojo - gerokai uždusęs. Jis pašnairavo į triušiuką ir tada atsisuko į upę. Ten buvo labai daug žmonių, kurie darė... Kažką. Būtent taip jų veiklą sau apibūdino Matthew. Vis dėlto ilgiau pažiūrėjęs pirmakursis suprato, kad tie žmonės, ko gero, keliasi iš vienos upės pusės į kitą.
Kažkoks jovalas, kuriame malasi daugybė žmonių ir nesuprasi, kas vyksta apibūdino sau sapną grifiukas, kai pajuto vėl tysąs lovoje, ir kažką pakeverzojo užrašų knygutėje.

*

Neprisijungęs Hope Džein Shilck

  • II kursas
  • *
  • 121
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Klastūnyno Prefektė
    • Soundcloud, see u there
Ats: Antra AB pamoka visiems kursams | '18 vasara
« Atsakymas #23 Prieš 5 metus »
Galiausiai, Hope išvydo kiškutį, kuris bėgo tolyn. Tai pasirodė taip pažįstama.
 - todėl mergina nieko nelaukus pasąmonėje nuskubėjo paskui pūkuočių. Iš pradžių viskas buvo tamsu, bet galiausiai pradėjo tolumoje šviesėti ir blondinė išgirdo bangų ošimą.
Jūra - pamanė Hope ir ji buvo teisi. Atsidūrė prie jūros esančioje apžvalgos aikštelėje. Ji buvo ne viena. Su ja buvo žmogus, kurio veido jai niekaip nepavyko įžvelgti. Bet visais atvejais  ji jautė ramybę. Dar seniai tokios ramybės nebuvo sutikusi. Blondinė tiesiog žvelgė tolyn į jūrą ir šypsojosi. Šią laimę sugadino pamažu apsiniaukęs dangus.
Audra- pagalvojo mergina ir pasileido bėgti atgal. Lyg norėdama apsiginti. O iš tiesų bėgo atgal iš sapnų karalystės į realųjį pasaulį. Šio vaizdinio jai pakako. Nes puikiai prisiminė kas tas žmogus, kuris buvo visai netoli jos.
Pasiilgau Tavęs - sumurmėjo mintyse...
Pašokusi lovoje, Hope stvėrė užrašų knygutę ir aprašė kiekvieną detalę. Buvo keista, nes šis sapnas buvo daug ryškesnis nei kiti - anksčiau buvę.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 5 metus sukūrė Hope Schilck »
We Slytherins are brave, yes, but not stupid. For instance, given the choice, we will always choose to save our own necks.
But you must remember that you could be great, you know, it’s all here in your head, and Slytherin will help you on the way to greatness, no doubt about that.
Klastūnyno Prefektė Hope Džein Shilck
 (KL2)

*

Neprisijungęs Auksė Marlena Hale

  • V kursas
  • *
  • 693
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • My strategy? I don't give up.
Ats: Antra AB pamoka visiems kursams | '18 vasara
« Atsakymas #24 Prieš 5 metus »
Tamsa. Negi nepavyko? Taip? Taip! Galima keltis ir grįžti į tą ramybę, nors kur ten ramybė... Katrilė apsivertė ant nugaros, o galvelė palinko į kairę pusę. Kvėpavimas buvo netolygus, tai ilgas įkvėpimas su greitu iškvėpimu, tai atvirkščiai. Ji bijojo.
Tamsa sapne, atrodė skverbėsi į pačią mergaitės esybę ir de Liuka labai norėjo viską pabaigti kuo greičiau. Minutę mergaitė nekvėpavo. O būtent per tą minutę Devina sapne šoko į tamsumą, o tuomet, kai vėl ėmė kvėpuoti, susiraukė. Staigus saulės spindulių pliūpsnis sapnuojant klastuolei nepatiko. Sapne mergaitė užsidengė veidą, tačiau ranką pamažu traukė žemyn, jos akys išsprogo - priešais šuoliavo triušis, būtent toks, kurį paskubomis palietė prieš užmigdama. Tiesą pasakius, minkštas kailiukas mergaitei patiko, bet pats gyvūnas kėlė baimę. Saulė švietė vis ryškiau, o Katrilė apsidairė. Ji stovėjo laukuose, viduryje pievų, kurių nei krašto, nei galo matyti nebuvo. Nusprendusi dirstelti į tą velnio padarą (šitokia pravardė triušių giminė persekios per amžius, taip jau klastuolė nusprendė), jo priešais nebeišvydo - šis šuoliavo pirmyn. Ei, palauk! Net pati nesuprasdama kodėl, it versdamasi sau per galvą, kliūdama už žolės ir smilgų, greitu žingsneliu pasileido paskui triušį. Staiga pievų vaizdas dingo, tačiau triušis liko. Viskas tarsi sukosi aplink Deviną, o ši atsipeikėjo tik tuomet kai vėsus vasariškas vėjas ėmė kedenti jos ugninius plaukus. Triušis tuo metu graužė žolę, mergaitė stebėjo kaip gražiai siūbuoja saulėgrąžų geltoni žiedai, linkdami į šonus nuo vėjo, o maži žiedlapėliai drebėjo.
Ir visados, kai pasirodo kažkas gražaus, sapnas nutrūkdavo. Katrilė atmerkė akeles. Keletą minučių praleido bandydama suvokti, kur gulėjo ir kokioje lovoje. Grįžus visiems prisiminimams, Devina atsisėdo, atsargiai pirštais pakėlė knygutė ir rašiklį, stebėdama triušį, tarsi šis galėtų užpulti. Atvertusi knygutę, klastuolė atkimšo rašiklį ir greitai išbėrė :
Citata
Ryškus saulės spinduliai, perėję į paprastą pievą ar lauką, o galo nei krašto nematyti. Vėliau pasirodo saulėgrąžų žiedai, juos kedena vėjas.

*

Neprisijungęs Marcel Rufford

  • II kursas
  • *
  • 55
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • Amoris vulnus sanat idem, qui facit.
Ats: Antra AB pamoka visiems kursams | '18 vasara
« Atsakymas #25 Prieš 5 metus »
Gavęs profesorės nurodymą, berniukas nesutriko ir nieko nelaukęs susirado pižamą. Ją gražiai įsidėjęs į krepšį patraukė link kabineto. Išvydęs kitus savo klasės draugus, drąsiai žengė pro duris ir pamėgino įsiklausyti, ką dėstytoja visiems kalbėjo. Kol ji dėstė pamokos tikslus ir užduotis, vaikinas išsirinko lovą ir patogiai joje įsitaisė. Žinoma, prieš tai jis persirengė pižamą.
Išgirdęs visas užsuotis, Marcel paglostė pūkuotą padarėlį visai netoli lovos ir nieko negalvodamas išgėrė eleksyrą. Prisiminęs, koks šlykštus kvapas buvo vilkolakio kraujas, nusprendė šį kartą eleksyro netyrinėti ir tiesiog atlikti tai kas yra sakoma.
Kadangi į ranką pasiėmė užrašų knygutę ir tušinuką, buvo tikras, kad į sapnų pasaulį nukeliaus kartu su ja. O tai palengvins užduotį - įsiminti ką yra matęs sapne.

*

Neprisijungęs Oktavianas Setas Šeldonas

  • IV kursas
  • *
  • 52
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • è stato tanto grande e ormai / non sa morire
Ats: Antra AB pamoka visiems kursams | '18 vasara
« Atsakymas #26 Prieš 5 metus »
 Jis tik piktai dėbtelėjo į profesororę, atnešusią jam rausvą triušį.
 – Atsiprašau, tačiau ar Ministerija žino, kad jūs taip išnaudojate gyvūnus? Negi tai nėra jų teisių pažeidimas? Aš suprantu, kad jie yra užkerėti, – pridūrė, profesorei dar nespėjus įsiterpti, – tačiau jie irgi yra gyvi ir jaučia, o jūs mums liepiate elgtis su jais kaip su žaislais. Sakyčiau, nehumaniška.
 Ir, atsisukęs nuo visų, įlipo į lovą.
 Vien pirštų pagalvėlėmis paglostė rožinį triušį ir išgėrė gelsvą skystį, labai jau saldų. Nuo šitiek cukraus ir diabetą pasigauti galima. Negi šios mokyklos profesoriams visai tas pats, ar jie mirs?
 Atsigulė į lovą taip, kaip visada miegodavo – tiesiai kaip kareivis, sustingo atsigulęs ant nugaros ir pasidėjęs tiesias rankas prie kūno, užsiklojo plonu užvalkalu iki pat kaklo. Atrodė kaip uždengtas medžiaga lavonas. Arba bent jau humanoidinis robotas.
 Užsimerkė ir ėmė skaičiuoti aveles. Priėjęs antrąjį šimtą, prarado avelių skaičių ir nugrimzdo į sapnų karalystę.
non siamo un soffio di vento
non siamo un momento
lo sai che il tuo posto è per sempre qui

siamo il sole in un giorno di pioggia
siamo musica vera che resta

*

kablelis

Ats: Antra AB pamoka visiems kursams | '18 vasara
« Atsakymas #27 Prieš 5 metus »
Stevie atsidūrė dideliame mieste. Neįdomu pagalvojo mergaitė, jau senokai jausdama kaip pasiilgo gamtos. Kaip aš čia turėčiau rasti triušį? paklausė savęs Stevie ir apsižvalgė. Žinoma, triušiuko nepamatė. Ji patraukė gatve tolyn ir netrukus vis dėlto šoniniame skersgatvyje pamatė triušiuką. Mergaitė nuskubėjo jam iš paskos. Triušiukas tai bėgdavo itin greitai, tai sustodavo tarsi pagalvoti, ką daryti toliau, todėl antrakursė gerokai pavargo. Būtų daug lengviau, jeigu teiktumeis judėti vienodu greičiu pagalvojo Stevie. Atrodė, kad triušis išgirdo šią mintį, nes staiga pasileido bėgti ir jau nebestojo. Netrukus gyvūnas sustojo prie gražaus namo, kuris buvo aptvertas dailia tvora ir turėjo gražų ir išpuoselėtą kiemą.
- Oho, - pratarė Stevie. - Prabangiai gyvena žmonės...
Iš namo pradėjo eiti jaunuoliai. Jie visi ėjo poromis, vaikinas ir mergina. Kai tokių porų išėjo gal dešimt, Stevie pasijuto vėl gulinti lovoje.
Gal čia kokios vestuvės? paklausė savęs ji ir skubiai užsirašė sapną į užrašų knygutę.

*

Neprisijungęs Cessiondi Shetaka Khanna

  • Ateities būrėja
  • ***
  • 166
  • Lytis: Moteris
Ats: Antra AB pamoka visiems kursams | '18 vasara
« Atsakymas #28 Prieš 5 metus »
 -Jei jau taip baisu, siūlyčiau rinktis tuos dalykus, kurių profesoriai jums patinka, ponaiti Lizertai ir nekelti pageidavimo koncerto,- tarstelėjo ir nusišypsojusi mokiniui pažvelgė į kitus. -Ponaiti Šeldonai, patarčiau apie tai pasikalbėti su transfigūracijos profesore. Taip pat paklausiant apie Vera Verto.
 Vis dėl to, keli mokiniai, kurie klusniai vykdė užduotį, jau budo. Khanna pažvelgė į juos su viltimi - tik klusniausi, tyliausi ir darbščiausi tampa gerais šio dalyko žinovais. Dėl jų mergina ir norėjo pasilikti šiame poste.
 -Taigi, kas jau susapnavote ir trumpai užsirašėte, griebkit po knygą ir po savo sapno reikšme susiradę knygoje reikšmę trumpai parašykite kas jūsų laukia. Rekomenduoju pažiūrėti kelis raktinius žodžius, ypač, jei matėte daugiau nei vieną objektą. Parašę palikite darbus man ant stalo ir galite eiti.
((Jei sapną aprašėte anksčiau, to perrašyti nereikia, tačiau jei jo neužsirašėte, savo užrašus pridėkite prie sapno aiškinimo.
E D I T: beje, logiškiausia būtų, kad kas nors įvyktų jūsų artimoje aplinkoje ar jums patiems))
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 5 metus sukūrė Cessiondi Shetaka Khanna »
It’s only a matter of time.

*

kablelis

Ats: Antra AB pamoka visiems kursams | '18 vasara
« Atsakymas #29 Prieš 5 metus »
Kaip ir akivaizdu, gražus namas ir šeima apsidžiaugė Stevie, pasiėmusi knygą ir tingiai ją atsivertusi. Ką čia dar aiškintis?
Vis dėlto užduotį mergaitė atlikti norėjo iki galo, tad pradėjo skaitinėti sapnų reikšmes. Stevie dar kartą perskaitė, ką buvo užsirašiusi:

Citata
Gražus ir prabangus namas, iš jo poromis eina jaunuoliai.

Namas, poros, jaunuoliai galvojo Stevie. Kažin kuris iš šitų dalykų yra mano objektas.
Jaunuolių mergaitė knygoje nerado. Tačiau apie poras mergaitė perskaitė, kad tai tikrai reiškia santuoką, tačiau tik tuo atveju, jeigu sapno metu buvo aiškiai matomi poroje esančių žmonių veidai. Kas būna, jeigu veidų nesimato, knygoje parašyta nebuvo, tačiau Stevei tai nepatiko. Kažin ar kas nors gero
- Namas, - pašnibždomis perskaitė Stevie. - Jeigu namo detalės yra matomos aiškiai, šis namas gali būti panašus į tą, kuria sapnuojantysis kada nors bent labai trumpai gyvens.
Antrakursė jau norėjo užrašyti rezultatus ir nunešti juos profesorei ant stalo, tačiau jai staiga toptelėjo į galvą mintis pažiūrėti, ar ką nors reiškia skaičius dešimt. Tai, ką perskaitė knygoje, grifiukę gerokai sutrikdė.

Citata
S. Green. Grifų Gūžta II kursas.
Namas parodo, kaip atrodys vieta, kurioje bent kažkiek laiko gyvensiu. Poros turėtų reikšti santuoką, tačiau ryškiai nemačiau veidų, todėl tai gali reikšti ir ką nors kita. Skaičius dešimt, šiuo atveju reiškia šeimos narių skaičių, nes yra dešimt vienodų objektų (porų) ir yra matomas namas.

parašė Stevie. Ar tai reiškia, kad aš turėsiu devynis vyrus? pakraupo mergaitė ir kiek neramiai nunešė lapelį profesorei ant stalo.