1
4

0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Matthew Turner

  • Herbologijos profesorius
  • *
  • 198
  • Lytis: Vyras
  • Astronomai duobkasiai - mes pakasim jus skersai!
Ats: Antra AB pamoka visiems kursams | '18 vasara
« Atsakymas #30 Prieš 1 metus »
Būtinai turėjau susapnuoti kažką, kur iš viso nėra jokio objekto! piktinosi Matthew. Ir kam čia tas vadovėlis, viskas ir taip aišku. Kelionės, kraustymasis. Ką čia dar aiškintis? Berniukas pats niekada netikėjo sapnais. Dažniausiai jis nė nesapnuodavo, o jeigu ir pavykdavo ką nors prisiminti, tai būdavo tik vaizdų kratinys, kuris tikrai negalėjo nieko reikšti. Pirmakursis pasiėmė knygą ir geras kelias minutes tiesiog vertė puslapius nieko nė nematydamas. Matthew niekaip negalėjo susikaupti, o ir nepernelyg tylūs klastuoliai nepadėjo. Matthew piktokai pašnairavo į juos, bet kažko sakyti nedrįso, tad tik atsiduso ir vėl atsisuko į vadovėlį. Nagi, reikia greičiau baigti ir bus galima eiti iš čia svarstė berniukas. Kaip objektus jis pasirinko upę ir keliones, nors pats galvojo, kad tai nėra tai, kas tiksliai apibūdina tai, ką jis matė sapne. Vis dėlto vadovėlyje šioks toks atsakymas buvo, tad pirmakursis užrašė į lapelį:

Citata
Turner, Matthew. Grifų Gūžta. I.
Sapne matomi žmonės, nuolat judantys upėje. Panašu, kad jie keliasi iš vienos upės pusės į kitą.
Reikšmė: upė nurodo, kad ateitis yra glaudžiai siejama su vandeniu. Kadangi sapne yra matomas tam tikras judėjimas, o upės vanduo taip pat juda, tikėtina, kad ateityje laukia daug judėjimo vandeniu. Tai gali būti tiek kelionės, tiek darbas upėje ar jūroje, tiek kas nors kita.

Konkretumo viršūnė pagalvojo Matthew, perskaitęs savo užrašus. Tačiau jis tik numojo ranka, nunešė lapelį profesorei ant stalo ir skubiai pasišalino.

Melijandra Julija Lorijan

*

Neprisijungęs Elride Endlercat

  • Magiškų žaidimų ir sporto departamento vadovė
  • *
  • 587
  • Lytis: Moteris
  • Nebūk šlykštus.
Ats: Antra AB pamoka visiems kursams | '18 vasara
« Atsakymas #31 Prieš 1 metus »
Mergaitė atskubėjo į pamoką jausdamasi šiek tiek nejaukiai. Nors... Gal ne šiek tiek. Mat jos pižama jai visiškai nepatiko, ji buvo spalvota, su gėlytėm, o ir tos gėlytės nebuvo rožės. Elridė ėmė nemėgti gėlių išskyrus rožes. Nors, ką pamatė klasėje iš pradžių jai patiko. Miegosim, tobula. Bet vis dėl to mergaitė taip galvojo tik iš pradžių. Ilgokai užtrūko suprasti, kad yra Ateities būrimo pamokoje, kas Elridei nieko gero nesakė. Ji savo ateitį žinoti norėjo, norėjo stipriai stipriai, bet tuo pačiu mergaitė norėjo nuo jos pabėgti. Ji bijojo sužinoti, kad jai nutiks dar kažkas blogo, bet norėjo tai žinoti, kad tam pasiruoštu. Viskas buvo taip komplikuota, kad per kelias sekundes mergaitė pati nebesuvokė, ko ji nori, o, ko ne.
Išsirinkusi lovą grifiukė pasidėjo daiktus ir patraukė link profesorės stalo. Užrašų knygutė... Aišku, ji privalo pasiimti užrašų knygutę, kuri bus kuo tamsesnė. Tobula. Šyptelėjusi sau Elridė pasiėmė triušiuką. Turbūt, jei tai nebūtų pamoka, mergaitė nuglostytų tam gyviui visą kailiuką, bet ji tik grįžo prie savo išsirinktos lovos galvodama, kad jo neglostys. Tada nesusilaikiusi žaliaakė pasidėjo jį šalia ir ėmė glostyti. O kodėl gi ne? Mergaitės šuo nebuvo toks švelnus ir mielas. Na, gal buvo mielas... Bet ne toks švelnus. Ir štai, baltapūkei teko išsirinkti buteliuką ir vėl, ji čiupo mėlyną buteliuką sakydama, kad nuo tiesos nepabėgs. Bet Elridė tiesos bijojo, galbūt suveikė maža dalelė grifiškumo? Gal pagaliau jai sukilo drąsa pasitikt viską tvirtai, bet ne... Ji tiesiog tikėjosi, kad bus sėkminga ir nieko blogo nenutiks.
Ir kaip visada laikydama rankose buteliuką mergaitė pajautė didžiulį baimės pliūpsnį. Ji ėmė gailėtis, mąstė, ar būtų galimybė pakeisti buteliuką į geltoną. Kodėl aš tai visada darau? Klausdama savęs mergaitė nervingai apsidairė aplink klasę. Ji jau matė žmones, kurie užmigo, o pati padaryti to negalėjo išdrįsti. Ir nebuvo svarbu, kad ji buvo grifė. Iš tikrųjų Elridė savęs nemėgo, kad tokiam koledže yra, kai bijo visko. Nors, gal bėda ne tai, kad ji bijo, o tai, kad ji imasi visko, ko bijo. Tada per plauką išdrįsta tai padaryti, o padarius pasižada daugiau to nekartoti, o tada žiūrėk! Ji vėl daro kažką kvailo. O gal grifiškumas buvo tame, kad ji tai darė? Nesvarbu, kad bijojo. Bet, taip kankindama save, mergaitė nusprendė mintis nustumti į šalį ir atsipalaiduot.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 1 metus sukūrė Elride Endlercat »

*

Neprisijungęs Lukas Dubajus

  • ***
  • 108
  • Lytis: Vyras
  • Dubajus sako - Dubajus žino
Ats: Antra AB pamoka visiems kursams | '18 vasara
« Atsakymas #32 Prieš 1 metus »
Lukas žingsniuojantis į antrąją Ateities būrimo pamoką nesuprato kam reikėjo apsirengti pižamą. Juk per šitą pamoką reikia burti ateitį, o ne miegoti. Įėjas į kabinetą pamatė jame sustatytas lovas. Kiekviena buvo vis kuo nors gražesnė. Išsirinkes jam labiausiai patikusią lovą kairės pusės gale, ten pasidėjo daiktus ir nuėjo prie mokytojos stalo pasiimti užrašų knygelės ir triušio. Tada nuėjęs dar pasiėmė buteliuką. Viskas ką jis pasiėmė buvo tamsiai žalios spalvos na, o  aiškus triušis ne, bet jis buvo tamsiai rudos spalvos. Kuri Lukai keistai derinosi su žalia spalva. Išklausęs užduotį Lukas neskubėjo to vykdyti. Pirmiausia užsiklojo save, kad nesušaltu, tada prie savęs pasidėjo triušį, kad jam irgi nebūtu šaltą. Atsidarė buteliuką, paglostė triušį, išgėrė iš buteliuko skystį. Eilinį kartą kai visiem eleksyras suviekia per kelias sekundes Lukui prireikė kelių minučių kol jį apėmė snaudulys.
Arkliukas

*

Neprisijungęs Lukas Dubajus

  • ***
  • 108
  • Lytis: Vyras
  • Dubajus sako - Dubajus žino
Ats: Antra AB pamoka visiems kursams | '18 vasara
« Atsakymas #33 Prieš 1 metus »
Lukas atsibudo prie senojo mokyklos medžio. Jis buvo girdėjęs, kad reikia ištarti slaptažodį, kad medis nurimtu. Nors Lukas ir gulėjo prie pat jo medis nieko nedarė. Staiga berniukas pamatė triušį tupintį ant akmens toliau nuo medžio. Lukas atsargiai atsikėlė ir lėtai nužingsniavo prie triušio. Bet medis net nesujudėjo. Kai jis priėjo arčiau triušis pradėjo nuo jo bėgti tolyn. Berniukas suprato, kad gali jo nepasivyti, tad net nesistengė sulėtinti žingsnio. Staiga pro jį prabėgo didelį vorai, net nemanydami sustoti ir jo suvalgyti. Paėjes šiek tiek toliau, nes triušis vėl nebėgo pamatė prie jo ant žemės gulinčią šluotą. Triušis taip pat turėjo šluotą. Lukas net nesuprato iš kur triušis moka skristi. Užsilipes ant šluotos atsispyrė nuo žemės ir pakilo, nes triušis jau buvo pakilęs ir laukė jo. Lukas skrido paskui jį geras dvi valandas. Staiga tolumoje pamatė didelį pastatą. Juk tai Azkabanas suprato jis. Jiems priskridus arčiau jų nepuolė ne vienas psichas. Nors jų aplinkui buvo daug ir keli praskrido netoli Luko. Staiga jis pradėjo kristi žemyn ir jausti snaudulį kurį jautė prieš čia atvykstant.

((Cessė: nedoublepostink))
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 1 metus sukūrė Cessiondi Shetaka Khanna »
Arkliukas

*

Neprisijungęs Oktavianas Setas Šeldonas

  • IV kursas
  • *
  • 51
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • i am not crazy, my mother had me tested
Ats: Antra AB pamoka visiems kursams | '18 vasara
« Atsakymas #34 Prieš 1 metus »
 Iš pradžių net nesuprato, kad jis jau ne šiaip guli užmerktomis akimis, o jau miega ir dar sapnuoja. Šeldonas sapnavo esąs tamsioje oloje. Joje viešpatavo aklina tamsa ir tyla tokia gūdi, kad vaikinukas girdėjo savo širdies plakimą. Tolumoje tik girdėjosi vėjo ūžesys bei lapų šnarėjimas, girdėjo kažkur anapus uolos tekant vandenį. Nuojautos vedamas patraukė link išėjimo – mažytė smegenų kertelė suvokė esant sapne, mat gyvenime nė už ką nuojauta nepasikliautų. Tačiau sapnų karalystėje viskas įmanoma.
 Ėjo ilgai, net nesuprasdamas kur eina. Vis dar buvo beprotiškai tamsu – jis net stebėjosi, kad už nieko nekliūna ir į nieką neatsitrenkia – tačiau garsai, girdėti olos gilumoje, pradėjo artėti. Galiausiai pasiekė išėjimą.
 Išėjo į giraitę. Dar niekur ir niekada nebuvo matęs tokio pasakiško grožio. Buvo naktis, bet lauke buvo labai šviesu – erdvę apšvietė milžiniška mėnulio pilnatis bei begalybė mažų žiburiukų, skrajojančių aplinkui. Giraitė sudarė savitą apskritimą, kurio viduryje buvo pieva, o joje – įvairiaspalviais kaspinais bei juostelėmis papuoštas brandaus amžiaus baltas medis. Jis buvo toks šviesus, kad švietė ryškiau už mėnulį, prie jo gęso žiburėlių švytėjimas.
 Berniukas priėjo arčiau. Medžio žievėje pamatė veidą – labai pažįstamą, tačiau niekaip negalėjo prisiminti, kur jį matęs. Veidas šypsojosi, tuščias akiduobes puošė smaragdai. Viskas buvo taip neįprasta, tačiau neapsakomai gražu ir jauku, taip jaukiai jis niekada niekur nesijautė. Visa tai kėlė jam dar nepažįstamus, tačiau be galo malonius ir šiltus jausmus.
 Dar sykį žvilgtelėjo į medyje išskaptuotą veidą ir tada jį prarijo tamsa. Kai atsimerkė, vėl buvo klasėje, o į jį stebeilijosi kruvinos triušio akys. Nusipurtė. Bandydamas nežiūrėti į kiškį, pasiėmė savo užrašų knygutę bei rašiklį ir ėmėsi sapno užrašymo. Dabar beliko jį perprasti.
one cries because one is sad.
for example, i cry because others are stupid and that makes me sad
(sheldon lee cooper)

*

Neprisijungęs Lukas Dubajus

  • ***
  • 108
  • Lytis: Vyras
  • Dubajus sako - Dubajus žino
Ats: Antra AB pamoka visiems kursams | '18 vasara
« Atsakymas #35 Prieš 1 metus »
Atsikėlęs Lukas iš karto užsirašė savo sapną.
Citata
Atsibundu prie medžio, susitinku daug vorų, skrendu prie Azkabano, krentu žemyn.
Tada dar kartą peržvelgė savo sapną galvoje, kad įsitikintu, kad nieko nepamiršo. Nuėjęs prie mokytojos stalo pasiėmė knygą ir vėl grįžo prie lovos. Atsivertęs sapnų aiškinimo knygą ėmė ieškoti ką reiškia lengvas pavojų praėjimas, vorai, kritimas į bedugnę ir snaudulys. Lukas prie knygos išbuvo gal penkias minutes kol surado vieną iš keturių aiškinimų. Lengvas pavojų įveikimas reiškia, kad patirsi didelių pavojų, kas nors gali nepavykti kas gerai tau sekasi. Dar šiek tiek pavertęs knygą rado ką reiškia vorai. Vorai reiškia, kad po visų negandų viskas vėl bus gerai. Dar šiek tiek pavertęs rado ką reiškia kritimas.  Kritimas į bedugnę reiškia, kad jeigu buvai populiarus gali vėl tapti paprastu mokiniu, jei buvai pirmūnas juo nebebūsi. O dar pavertęs knygą rado ką reiškia snaudulys. Snaudulys reiškia, kad po visų nuotykių bus galima pailsėti. Bet tik likus minutei iki skambučio jis užrašė ant lapelio:
Citata
Lukas Dubajus Klastunynas I kursas
Sapno reikšmė: Kad patirsiu negandų, bet vėliau viskas grįš į senas vėžes
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 1 metus sukūrė Lukas Dubajus »
Arkliukas

*

Neprisijungęs Elride Endlercat

  • Magiškų žaidimų ir sporto departamento vadovė
  • *
  • 587
  • Lytis: Moteris
  • Nebūk šlykštus.
Ats: Antra AB pamoka visiems kursams | '18 vasara
« Atsakymas #36 Prieš 1 metus »
Mintis apie miegą, kadangi galės be jokių pastangų užmigti ją skatino kuo greičiau pradėti praktiką, nors tuo pačiu baimė vis dar kunkuliavo viduje. Pasidėjusi užrašų knygutę su rašymo priemonę Elridė prisiminė, kad prie jų ir triušiuką turės padėti. Na, nepradėk vėl bijot. Bet, savęs drąsinimas visiškai nepadėjo. Mergaitės rankos ėmė drebėti. Paranojikė... Ji vis tiek nenustojo bijoti ir nenorėjo nieko daryti. Man vėl nepasiseks... Aš žinau tą, aš tuo tikra... Varydama, kad nieko nebus, kad jai nepasiseks, Elridė tuo pačiu varė ant savęs, kad ji pati kalta ir kad nereikėjo imti to mėlyno buteliuko. Pagaliau atsigulusi, prieš tai paglosčiusi triušiuką, mergaitė per prievartą išgėrė buteliuke esantį skystį. Nors, gulėti ir gerti ne pats geriausias dalykas... Mat iš pradžių ji paspringo ir truputėlį užsikosėjo, o tada vėl susijaudino manydama, kad net pats eliksyras nori ją sustabdyti nuo sapnų. Bet neskaitant to žaliaakė jau šiek tiek aprimus, turbūt paveikta eliksyro, užmerkė akis. Pagaliau! Ne!!! Pro jos galvą prakeliavo dar kelios mintys, ji pajautė, kaip susitolygina jos kvėpavimas ir kaip ji visiškai nurimsta.
Elridė iš pradžių negalėjo nieko matyti. Pagaliau pastebėjusi triušį mergaitė nusekė jį. Jai tai darant vaizdas ėmė po truputį ryškėti. Paauglė, turbūt stebėtis jau nebereikia, vėl išvydo savo mamą.  Ji vilkėjo paprastus raudonus marškinėlius ir juodas kelnes. Elridė matė, kaip jos juodi plaukai plaikstėsi prieš vėją, nors aplinkui nieko puikiai įžiūrėti negalėjo. Nieko nelaukusi ji apsikabino savo mamą, o, kokia laimė... Mergaitė turbūt, nors ir miegojo, šypsojosi. Juk taip senai sapnavo, o dar toks malonus sapnas.
Mama paglostė jos galvą, o ši dar plačiau išsišiepė. Tuo metu jai niekas nerūpėjo, jausmas buvo nuostabus, nors grifiukė nežinojo, kad galima kažką jausti sapnuojant. Bet Ji ėmė tikėti tuo sapnu, manė, kad tai tikrovė ir nebenorėjo keltis. O kas norėtų? Dar kurį laiką taip pastypsojus staiga Elridė pamatė, kaip dingsta triušis, vaizdas pasikeitė.
Stovėti ant skardžio turbūt ne pats maloniausias dalykas, net jei ir esi sapne, tai gali įvaryti baimę. Prie jos stovėjo triušis, kuriam, rodos, buvo visiškai nusispjaut, kad jie ant skardžio krašto. O ir nuo to skardžio matyti galėjai tik tamsą. Elridė netikėtai, net nepajautė, kaip žengė nuo jo. Kritimo jausmas ją prikėlė iš sapno.

*

Neprisijungęs Davina Malburn

  • II kursas
  • *
  • 38
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Fight for your farytale.
Ats: Antra AB pamoka visiems kursams | '18 vasara
« Atsakymas #37 Prieš 1 metus »
Pižama? Paklausė savęs Davina jau darydama ateities būtimo klasės duris. Už jų girdėjosi nepatenkintas mokytojos balsas barant kiek suprato mergina klastuolius. Ji pravėrė duris ir įsmuko vidun. Kai kurie vaikai jau miegojo lovose, o kiti nervuodami mokytoją svaidėsi pagalvėmis.
Pamokos buvo praėję jau dešimt minučių, tad mergina jautėsi nesmagiai vėl vėluodama, tačiau po apsigynimo nuo juodosios magijos pamokos ją tebeseka košmarai. Atsiprašiusi mokytojos ji priėjo prie knygomis ir kitais niekučiais apkrautą stalą, kur pasiėmė užrašų knygelę bei plunksną. Aplinkui skraidė pagalvės, tad Davina buvo kiek nustebusi jog beveik visi klastuolis neklausė mokytojos ir nebijojo jos bausmių. Gal ir aš prisidėčiau, tačiau dabar būtų geriau apsiprasti. Pagalvojo mergaitė susirasdama laisvą lovą.
Mokytoja padavė jai geltoną eleksyrą ir baltą kiškutį. Davina paėmė į rankas užkerėtą padarėlį ir kiek nedrąsiai pakedeno jo baltą kailiuką. Viena pagalvė pralėkė pro jos galvą. Mergina sumišusi pažvelgė į tarpusavyje kariaujančius bendramokslius ir norėdama pabėgti nuo viso šurmulio išgėrė eleksyrą. Prieš panirdama į tamsą ji paglostė kiškučio galvytę ir stipriai užmerkė akių vokus.

*

Neprisijungęs Davina Malburn

  • II kursas
  • *
  • 38
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Fight for your farytale.
Ats: Antra AB pamoka visiems kursams | '18 vasara
« Atsakymas #38 Prieš 1 metus »
Tamsa. Štai ką te regėjo mergina kelias minutes, iki kol ji neišvydo balto padarėlio tiesiai jai prie kojų. Kiškutis ėmė bėkti tolyn, o nenorėdama jo pamesti iš akių Davina pasileido paskui. Tamsa liko užnugaryje ir ji pribėgo tiltą. Aukštą tiltą, miesto šurmulį bei žmonių balsus.
Kiškutis sulėtino tempą ir sustojo prie laiptų leidžiančių užlipti viršun. Viskas taip...Artima? Pagalvojo Davina lipdama viršun. Staiga ji pastebėjo jog nebevilkėjo savo juodų naktinių kelnių bei rusvos palaidinės, dabar ji mūvėjo šortus bei trumparankovius baltinukus. Kas akimirką automobilių skleidžiamas garsas vis stiprėjo ir stiprėjo, o mesgaitės rankos ėmė drebėti vos užlipus laiptais viršun.
Ji žinojo kas čia nutiks. Mergina puikiai prisiminė gegužės dvidešimtosios vakarą. Tačiau Davina ir toliau sekė kiškutį tolstantį nuo jos kas akimirką. Prasilenkusi su keliais žmonėmis ji sustojo. Į tilto turėklus buvo atsirėmęs Jis. Vaikinas atsisuko į merginukę. Jo kobalto mėlynumo akyse galėjau įžvelgti skausmą.
Ji nespėjau surikti. Nespėjo jo sugriebti. Net negalėjo pajudėti kai jis perlipęs metalinius turėklus įšoko į šaltą upės vandenį. Baltas kiškutis išnyko migloje, o vaizdas pradėjo lietis. Ašaros ėmė telktis akyse vėl prisiminus tą skaudų vakarą.
Jis išėjo. Kartojo sau Davina, nepaliaujamai vėl ir vėl, tačiau tai nepadėjo žinant kaip ji mylėjo savo brolį ir kaip jai jo trūksta kiekviena diena...
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 1 metus sukūrė Davina Malburn »

*

Neprisijungęs Davina Malburn

  • II kursas
  • *
  • 38
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Fight for your farytale.
Ats: Antra AB pamoka visiems kursams | '18 vasara
« Atsakymas #39 Prieš 1 metus »
Davina pabudo. Ji vis dar regėjo tą vaizdą akyse, o tik atsikėlusi iš lovos pajuto jog skruostais ritasi karštos ašaros. Mergina persibraukė delnu ašarotą veidą ir griebusi šalia esančią knygelę su plunkna ėmė rašyti.
Citata
Buvau ant tilto virš Temzės upės. Pūtė žvarbus vėjas ir vaikinas pasirodęs tolėliau nušoko nuo tilto.
Atsistojusi nuo lovos mergina pažvelgė į laikrodį kuris rodė jog pamoka baigiasi už penkių minučių. Pasiėmusi knygą Davina grįžo į savo vietą ir ėmė ieškoti prasmės dėl šio sapno
Susiradusi kelias reikšmes panašes į jos sapno nuotrupas mergaitė skubėdama užsirašė ir vos pasibaigus pamokai išlėkė iš klasės.
Citata
Davina Malburn Klastūnynas 1 kursas
Sapno reikšmė: Manęs laukia didelės gyvenimo permainos, tačiau nebus lengva. Bus daug skaudžių situacijų bei kliūčių.

*

Neprisijungęs Elride Endlercat

  • Magiškų žaidimų ir sporto departamento vadovė
  • *
  • 587
  • Lytis: Moteris
  • Nebūk šlykštus.
Ats: Antra AB pamoka visiems kursams | '18 vasara
« Atsakymas #40 Prieš 1 metus »
-Tai buvo tik sapnas...-nors ir kartodama sau mergaitė negalėjo pripažinti, kad tai buvo tik sapnas. Juk iš pradžių ji jautėsi tokia laiminga... O tada skardis. Kaip visą tai suprasti? Pasiėmusi užrašų knygutę su rašikliu Elridė dar trumpai nužvelgė triušį ir ėmė rašyti.
Citata
Pamačiau mirusį artimąjį, jį apsikabinau ir jaučiausi labai laiminga, aš šypsojausi. Tada vaizdas pasikeitė, stebuklingai atsiradau ant skardžio krašto, nuo kurio nieko nesimatė, ir šokau žemyn.
 
Trumpai parašiusi mergaitė nusipurtė. Tas skardis jai kažką priminė, bet nebesigilinusi mergaitė čiupo knygą.
Vartydama ją ji ieškojo visko, kas priminė jos sapną. Nors pagalvojus, ieškoti reikėjo daug. miręs artimas žmogus... Skardis... O kur laimės jausmas? Ai, dar to reikia... Taip vartydama knygą Elridė pajautė, kaip norėtų dar kartą užmigti. Tas jos ir mamos vaizdas niekaip jos nepaleido. O kaip paleis? Kai ji jautėsi tokia laiminga... Mergaitė atsiminė ir kitus vaizdus, kai buvo laiminga. Dabar tuo labai negalėjo pasidžiaugti. Mat viskas, ką ji jautė buvo niekas... Jei taip galima būtų pavadinti tokią jos savijautą. Bet, ką padarysi. Pagaliau susiradusi visus dalykus mergaitė ėmė rašyti išvadas.
Citata
Pamatyti mirusį artimą žmogų, bet būnant laimingu reiškia paleidimą jo, nustojimą galvoti apie jį. Staigiai besikeičiantys vaizdai gali reikšti staigiai besikeičiančią nuotaiką, o kadangi atsidūriau ant skardžio, nuo kurio nušokau, gali reikšti pykčio protrūkį.
Išvada: Pagaliau pasijausiu geriau dėl artimo mirties, bet mano nuotaika greit kaitaliosis ir bus galimas pykčio proveržis.
Elridė Endlercat, IV, Grifų Gūžta, gėriau mėlynąjį eliksyrą.
Baigusi rašyti Elridė tuščiomis akimis žvelgė į lapuką. Paleidi, o vis tiek pyksti... Kas čia per logika? Nieko nesuprasdama mergaitė nunešė užrašų knygutę profesorei. Vis dar mąstydama, kodėl parašė būtent artimo žmogaus mirtį, o ne tiesiog, kad miręs tas žmogus, ji laukė pamokos pabaigos. Nors, turbūt, kažką ne taip išsibūriau... Pykčio proveržis? Juokaujat?

*

Neprisijungęs Marcus Green

  • IV kursas
  • *
  • 189
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • Jūs esate visiški bepročiai.
Ats: Antra AB pamoka visiems kursams | '18 vasara
« Atsakymas #41 Prieš 1 metus »
   Marcus'as užmigo ganėtinai greitai. Turint omeny dūkstančius klastuolius ir keistą miegui vietą, netgi labai greitai. Netgi... Netgi greičiau, negu šiaip. ,,Turėčiau... Turėčiau paprašyti... Mmm... Paklausti... Kaip užmigti greičiau..." - dar pusiau budrios sąmonės būdamas Sarcasmison'as pamintijo sau. O tada ir prasmego.
   Atsibudo - na, tik perkeltine prasme - kažkur vidury žalio miško. Užvertęs galvą berniukas šyptelėjo sau - medžių viršūnės ir žavingai žalios ir tankios lajos bene visiškai dengė dangų, tačiau miške buvo šviesu lyg pievoje, kur paklotę dengia nebent nedidelio su žolėmis savo šakas supynusio sulaukėjusio agrasto šešėlis. Ar žemos obelaitės, tokios, prie kokių labai mėgsta ateiti žvėrys ir paskanauti žmogiškajam liežuviui labai jau negardžių obuolių.
   Nuleidęs žemyn akis Marcus'as iškart pastebėjo jau laukiantį jo triušiuką - lygiai tokį, kokį buvo pasiėmęs iš profesorės Cessiondi. Tvokstelėjo suvokimas prisiminus, ką šiame sapne teks daryti. Ir grifas nusekė pūkuotąjį ilgaausį. Šis šuoliavo per neaukštus žolynus, žalius, neišblukusius kaip tie, kurie paprastai būna miškuose. Štai, kuo tas sapnas nebuvo tikroviškas. Miškas buvo per gražus, kad būtų tikras.
   Stebėdamas baltą vis dingstančią uodegėlę ir vis greitindamas žingsnį Sarcasmison'as nė nepajuto, kaip perbėgo turbūt per pusę miško ir vos neužlipo ant gyvūno, kai šis sustojo.
   - Oi... - tyliai aiktelėjo jis. Tuomet kilstelėjo galvą ir suprato atsidūręs visai šalia mažo medinio namuko. - Tai kaip... Turbūt teks vidun užeiti? - retoriškai paklausė ir pabilsnojo į duris. Logiška, kad nieko kito jam nereikėjo daryti, jei jau gyvūnas atvedė prie pat jų. Išgirdo negarsų, bet draugišką moterišką balsą: ,,Prašom!". Marcus'as minutėlei suabejojo, atsigręžęs dar patikrino, ar triušis nenušokavo kur tolyn. Bet tuomet padėjo delną ant apvalios durų rankenos ir atvėrė duris.
   Viskas čia buvo spalvota. Ant grindų - spalvingas vilnonis kilimas, sienos išdažytos augalų formas atkartojančiais ornamentais, buvo keli staleliai su gėlėmis. Bet priekyje stovėjo didelis stalas, sakyčiau, gal labiau prekystalis su puspilniu rusvai auksinio gėrimo stikliniu ąsočiu ir iš tos pačios medžiagos padaryta stikline. Už prekystalio stovėjo senyva moteris, jos tamsiuose plaukuose vietomis jau baltavo žilė.
   - Ko atėjai, berniuk? - pasiteiravo ji lipšniu balsu. Marcus'as sutriko. Nemanė, jog vieta čia pasakoti, jog jis viso labo mėgina susapnuoti savo ateitį. - Esi pasimetęs, m? - ji paėmė ąsotį ir įpylė jame buvusio skysčio į puodelį. - Išgerk šito, tai tau padės... - tarė ji, paslaptingai nusišypsodama ir ištiesdama puodelį jam.
   Marcus'as paėmė jį, kyštelėjo nosį arčiau šilto, dar kiek garuojančio skysčio. Senolė visą laiką jam šypsojosi. Grifas dar kurį laiką patyrinėjo jos akis, o tada padėjo puodelį ant stalo.
   - Atleiskite, - sumurmėjo ir apsisukęs nužingsniavo link durų. Tik jau atvėręs jas išgirdo keistuolės šūktelėjimą ir atsigręžė... Visai čia pat už jo aukštyn žemyn tvarkingomis gretomis vorele skraidė kortos su karaliais ir gėlėmis, o ten, kur stovėjo senolė bei stalas, buvo krėslas... Ant kurio įsitaisiusi kažkur pro langą žvelgė profesorė Khanna.
   - Profesore? - apstulbęs sumurmėjo grifas, bet kortų vėjas jį išstūmė pro duris laukan ir pribudino iš sapno.

*

Neprisijungęs Hope Džein Shilck

  • II kursas
  • *
  • 121
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Klastūnyno Prefektė
    • Soundcloud, see u there
Ats: Antra AB pamoka visiems kursams | '18 vasara
« Atsakymas #42 Prieš 1 metus »
Baigusi užsirašyti, mergina kiek sukluso. Profesorė jau sakė, ką reikėtų daryti toliau. Blondinukė užmetė akį į savo užrašų knygutę. Jai pasirodė, kad raštas nevykęs, todėl išplėšė lapuką ir dar kartą trumpai užrašė savo sapną:
Citata
Hope Džein Shilck, Kalstūnynas, I kursas
Sapnas:
Sapne veiksmas vyko prie jūros. Šalimais mindžiojo vaikinukas. Dangus kiek niaukėsi, buvo galima matyti kaip artėja audra, bet bangų nebuvo matyti. Nors kiek chaotiškas vaizdas, bet Hope jautė visišką ramybę, žinojo, kad yra saugi.
Užrašiusi tokią trumpą apžvalgą, Hope paėmė sapnininką. Tikėjosi ten surasti reikšmes. Pirmiausiai atvertė puslapį, kur buvo galima rasti informaciją apie jūrą. Ten buvo teigiama: "Jūrą ramią sapnuoti - ramybė bei džiaugsmas", kiek vėliau blondinė pervertė dar kelis puslapius ir pirštu nusekė ties personos vaizdinio sapnuose: "Mylimuosius sapnuoti - paprastai tokie sapnai išduoda jūsų ilgesį, meilę jiems". Tokia mintis privertė blondinukę nusišypsoti. Pati nepajuto kaip šiek tiek užsisvajojo. Tačiau greitai atsipeikėjo. Akimis perbėgus per klasę ir įsitikinusi, kad niekas nepastebėjo jos svajingo žvilgsnio, Hope paiėmė jau pradėtą rašyti darbą ir tęsė. Prieš tai dar suradusi informaciją apie audrą: "Sapne regėti ir girdėti, kad artėja audra - ilga liga, nesėkmės tarnyboje ir nesutarimai su draugais. Visa tai Jums suteiks daug kančių"
Citata
Sapno reikšmė:
Santykiai su mylimu žmogumi bus džiaugsmingi, tačiau nepavyks išvengti ilgesio jausmio. Tačiau bus susidurta su sveikatos problemomis.
Taip pabaigusi užduotį, mergina jį sulankstė ir nunešė profesorei. Grįžusi, atsisėdo atgal į lovą ir laukė pamokos pabaigos.
We Slytherins are brave, yes, but not stupid. For instance, given the choice, we will always choose to save our own necks.
But you must remember that you could be great, you know, it’s all here in your head, and Slytherin will help you on the way to greatness, no doubt about that.
Klastūnyno Prefektė Hope Džein Shilck
 (KL2)

*

Neprisijungęs Marcel Rufford

  • II kursas
  • *
  • 54
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • Amoris vulnus sanat idem, qui facit.
Ats: Antra AB pamoka visiems kursams | '18 vasara
« Atsakymas #43 Prieš 1 metus »
Marcel užmerkęs akis nuskubėjo paskui triušioką ir nustebo, nes aplink tebuvo tamsa. Tik tolumoj išgirdo šnypštimą. Pajutęs, kad rankoje tebelaiko užrašų knygutę, lėtai joje pradėjo keverzoti tokius žodžius:

Citata
Aklina tamsa, šnypštimas

Jis nejudėjo ir niekur nėjo. Po kelių minučių jis jau atpažino šnyptūniškumą ir suprato, kad tai gyvatė. Kas dabar bus, - jis akimirką pasimetė ir pats išsigando, bet neskubėjo sprukti. Garsas vis garsėjo ir tolumoje pametė visiškai aiškiai, taip lyg būtų visiškoje tikrovėje gyvatę, kuri suko vietoje ratus. Ji neartėjo prie vaikino, bet ir nekeliavo nuo jo tolyn. Ji kaip užsukta tik ir tebesisuko ratu.

Citata
Gyvatė, kuri suka ratus aplink

Berniukas prirašė prie savo anksčiau rašytų užrašų ir užsimerkė. Kai atsimerkė jis jau buvo klasėje. Tik atmerkęs akis, greitai čiupo naują lapelį ir užrašė pranašystę pagal sapną, kurį rado sapnininke:

Citata
Marcel Rufford, I kursas, Klastūnynas
Jeigu gyvatė šliaužia ratu - neišvengsite likimo verpetų.
Tai reiškia, kad likimas bus likimas. Ir bus lemta jam išsipildyti. Nieko jau nebepakeisi.

Padėjo berniukas sapnininką ir nunešė lapelį profesorei. Padavęs jį patraukė atgal į savo vietą. Iš įdomumo, o gal ir neturėjimo daugiau ką veikti pasiėmė vėl sapnininką ir vartydamas jį taip bandė užmušti laiką.

*

Neprisijungęs Marcus Green

  • IV kursas
  • *
  • 189
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • Jūs esate visiški bepročiai.
Ats: Antra AB pamoka visiems kursams | '18 vasara
« Atsakymas #44 Prieš 1 metus »
   Iš sapno Marcus'ą pribudino šlykštus ir visų nekenčiamas jausmas - begalinio kritimo žemyn jausmas, po kurio nelieka nieko kito, tik išsibudinti tankiai alsuojant. Ech, tie protėviai, kurie laipiodavo į medžius pamiegoti. Ačiū už genus. Labai ačiū.
   Vos nubudęs berniukas pačiupo užrašų knygutę ir jau buvo bepuoląs viską užrašinėti. Paskui stabtelėjo. Kaip jis profesorei parašys, kad sapnavo ją? Dar pagalvos, kad mažas pėckis įsižiūrėjo...
Citata
Ėjau per mišką, sekdamas triušį. Po kiek laiko priėjau mažą medinį namelį, jame buvo senyva moteris. Ji man siūlė išgerti kažkokį neaiškų gėrimą ir sakė, kad viskas paaiškės. Bet aš atsisakiau ir išėjau, bet kai atsigręžiau
   Marcus'as sustojo. Nenorėjo meluoti, bet nenorėjo ir jokių kvailų ir nepagrįstų įtarimų. Todėl užbaigė štai taip:
Citata
pamačiau kitą moterį, kur kas jaunesnę. Aplink ją lyg uraganas sukosi kortos.
   Grifas nesijautė tuo labai patenkintas, bet visgi atsivertė sapnininką. Reikšmių rasti buvo galima itin daug. Štai, kodėl jis skersai žvelgdavo į Ateities būrimo mokslą.
Citata
Jei miškas gražus, žalias - laiminga pažintis, sėkmė;
Mažas namas reiškia mėginimą išsisukti iš esamų problemų;
Pardavėja, ragana - nemalonumai, apgavystės;
Matyti profesorių - įspėjimas rūpintis savo darbais.

Baigęs rašyti Marcus'as savo darbą nunešė profesorei.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 1 metus sukūrė Marcus Sarcasmison »

 

  • Hogvartsas.LT © 2007-2019