0 Nariai ir 2 Svečiai peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Eleizija Stigler

  • ****
  • 317
  • Lytis: Moteris
  • I put my trust in you my lord
Ats: I-oji MGP pamoka visiems kursams | '18 vasara
« Atsakymas #30 Prieš 5 metus »
Tamsiaplaukė atsivertė pirmąjį vadovėlį ir įniko vartyti puslapius. Tikėjosi rasti ką nors, kas sudomintų varne, nors šiek tiek privestų prie atsakymo. Pravertusi devyniasdešimt ketvirtąjį puslapį, staigiai sustojo, nes pastebėjo žodelį "šimtaveidis". Prisiminė jį girdėjusi tada, kai profesorė deklamavo eiles.
Citata
Šimtaveidžiai -  prakeiktos sielos arba demonai, kurie gali keisti savo veidus. Įdomiausiai tai, kad keičiantis veidui, kūnas išlieka toks pat. Pirmąkart pastebėti prie Akropolio, Graikijoje. Atpažinti juos yra labai sudėtinga. Reikia išgerti kiaupienų ir pelenų mišinį ir tada, kai demonas bus šalia, žmogus pajus stiprų spaudimą smilkinių srityje.
Perskaitė kelis sakinius ir suraukė nosį. Tai nebuvo tie padarai, apie kuriuos pasakojo rausvaplaukė profesorė.
- Ir tik ryto žaroj atskirt galėsi mane, - pakartoji sau. - Šimtaveidžius galima atpažinti bet kuriuo paros metu, tad jie išbraukiami iš galimų. Velnias.
Dar pavartė knygą, bet nieko nerado vertingo bei nusviedė ją šalin. Rankas jau tiesė link kitos, kai netikėtai išgirdo malonų balselį. Pakėlusi akis, išvydo jauną merginukę. Elei pasirodė, kad pastaroji mielai dar prigultų.
- Dvi galvos geriau nei viena, - sutikdama dirbti kartu, nusišypsojo. - Malonu susipažinti, Liusi. O aš esu Eleizija Stigler, bet gali mane vadinti Ele arba kaip nors kitaip.
Varniukė pasitaisė savo geltoną megztinį ir labiau pasisuko į kolegę. Šalimais sudėjo visas knygas ir pažvelgė į ją.
- Greit viską padarom ir galėsi ramiai pamiegoti, - rūpestingai užsiminė. - Be to gal kažką jau sužinojai?

*

Neprisijungęs Torė Finitsis

  • VII kursas
  • *
  • 209
  • Taškai:
  • We’re dancing on tables
Ats: I-oji MGP pamoka visiems kursams | '18 vasara
« Atsakymas #31 Prieš 5 metus »
Torė dar kiek paplepėjo su varnėm, tačiau viena po kitos merginos kažkaip išsiskirstė. Na, gal ir nebloga idėja. Bus lengviau susikaupti. Taigi, ir Torė paėjo kiek toliau ir kai ką prisiminė. Krepšyje turėjo įsimetusi kažkokią iš bibliotekos paimtą magizoologijos knygą. Planavo kaip tik šiandien ją grąžinti. Galbūt verta pabandyti. Mergaitė atsegė krepšį ir ištraukė storą knygą. Ant virželio puikavosi pavadinimas - „Aukštesniosios klasės magiškųjų gyvūnų pagrindai“. Torė pervertė knygą ir žvilgsnis užkibo ties septintu skyriumi. Ten aprašomi maramiai gan atitiko profesorės pasakytą mįslę. Trečiakursė užsirašė svarbiausius aspektus ir nudžiugusi šyptelėjo, kad dar nespėjo knygos nunešti atgal į biblioteką. Dar kiek paskaitė, bet jos darbą netrukus sutrukdė berniukiškas balsas.
  - Labas, taip, prisimenu tave,- nusišypsojo. Tiesą sakant, šito vaikio ji visada prisibijodavo. Jis visada atrodydavo toks piktas ir kažkoks kitoks nei kiti moksleiviai. Taigi tikrai nustebo, kad būtent jis užkalbino mergaitę. Žinoma, Torė su mielu noru gali jam padėti.
  - Radau šiek tiek informacijos šitoj knygoj,- tarstelėjo ir parodė viršelį,- septintame skyriuje. Mačiau dar kelias tokias pas profesorę,- pridūrė.
You gotta help me, I'm losing my mind.

*

Neprisijungęs Teodoras Meiden

  • III kursas
  • *
  • 164
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • i think pain is the best discipline
Ats: I-oji MGP pamoka visiems kursams | '18 vasara
« Atsakymas #32 Prieš 5 metus »
 Vėjas nebuvo toks jau ir stiprus, bet jaučiamas kutenimas gerklėje (kuris gali būti pabaigtas gulėjimu lovoje, šiltai apvyniotas su antklode) šaukė brangiosios sesutės vardu, jog Teodoras griūk mirk turi apsirišti tamsiai mėlyną šaliką. Vėliau stabtelėjo pakeliui ir susikišo kaulėtas rankas į plačias juodo palto kišenes, kur pajutęs adatą kiek nusiramino. Kai kaukolės nėra šalia ir nenubaido nuobodulio, bent ši gelbsti situaciją. Žinoma, kam eiti į pamoką, jei galima neiti? Bet apie gyvūnus Šermanui reikia sužinoti, gal ateityje pravers, nes susidurs su nežinomais magiškas gyviais (kaip toje jo mėgstamoje knygoje) bet jis, drąsiausias, šauniausias ir protingiausias iš visų, viską žinos bei bus vienas juokas išsiaiškinti bėdą. Štai taip – išdidžiai – jis pasiekė pamokos tašką.
 Vaje, kaip jam patiko mįslės! Na, bet kurgi jam nepatiks? Turbūt iš jų ir tegyvena. Arba negyvena. Egzistuoja. Stebėdamas tuos velnio (o kitus – angelo) neštus bei pamestus vaikus, nuklydo giliau į tankmę. Jei neras gyvūno pagal kitus ženklus, visgi pasiims tą knygą, kurią paliko prie belapio medžio.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 5 metus sukūrė Theodore Sher Maden »
The world is power. Everything is decided by the superiority or inferiority of one's power.
Get that through your head. You are weak. That's why you are going to lose.

*

Neprisijungęs Sebastianas Azrielis Herondeilas

  • VII kursas
  • *
  • 141
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • How would I tell her that she's all I think about?
Ats: I-oji MGP pamoka visiems kursams | '18 vasara
« Atsakymas #33 Prieš 5 metus »
Sebastianas atidžiai klausėsi mergaitės. Kodėl tiesiog negali pasakyti tiesiai šviesiai jei kažką išsiaiškino? Keisti žmonės. Gal čia toks varnų bruožas? Duoti užuominą, bet nepasakyti visko iki galo, kad ir pats galėtum kažkiek išsiaiškinti ir išmokti. Na, Sebui rūpėjo tiesiog atlikti darbą, o ne išmokti kažką visam gyvenimui. Vis dėlto, mergaitė vis tiek kažkiek jam padėjo. Sebastianas padėkojo ir nužingsniavo link vietos į kurią mostelėjo Torė. Krūva knygų. Jis apžvelgė visus viršelius, bet, galėjo prisiekti, kad prefektės rodyto skaitalo čia nebuvo. Ką jam beliko daryti, jis apsisuko ant kulno ir grįžo prie Torės. Na, juk žinojo, kad ji tikrai turi tą knygą. Galbūt taip pat leis paskaityti ir jam.
- Hmmmm, atleisk jei trukdau,- perbraukė pirštais per plaukus.- Tačiau tikriausiai visos tokios knygos jau paimtos. Tokios kaip tavosios ten tikrai nėra,- gūžtelėjo pečiais ir mostelėjo į kiek suverstą knygų kaugę.- Pagalvojau, gal galėtum leisti paskaityti savąją. Būčiau dėkingas,- šyptelėjo priverstine šypsena. Ir atsisėdo šalia Torės. Kadangi į tolį matė puikiai, tai puikiai galėjo matyti kas parašyta. Bet nepakankamai, nes dar nebuvo išaušę, tad raidės keistai liejosi.
I've been in love. It's painful, pointless and overrated.

*

Neprisijungęs Gabriel Anthony Conte

  • III kursas
  • *
  • 34
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • You bring me home
Ats: I-oji MGP pamoka visiems kursams | '18 vasara
« Atsakymas #34 Prieš 5 metus »
Eliotas nemiegojo visą naktį. Pastaruoju metu jį kankina košmarai, todėl jis net nesistengia užmigti. Kaip nemiegojus jis visai puikiai išsivertė iš lovos, o dabar jau žingsniavo žiburėliais nusėtu keliu link magiškų gyvūnų priežiūros pamokos. Rytas nebuvo nei labai šiltas, nei priverčiantis visus kaulus sustingti. Sakykim vėsus. Sinkleris atsistojo toliau nuo visų mokinių. Taip, kad galėtų viską girdėti, bet, kad nebūtų priverstas kažką pasakyti. Išgirdęs užduotį berniukas pavartė akis. Kam to iš viso prireiks? Dar po kiek laiko jis išsilaisvino iš savo minčių ir nuėjo ieškoti kažkokios galinčios praversti informacijos. Pats, be jokios informacijos, tikrai nesugebės įminti mįslės. Tikriausiai net ir sužinojęs įminimą nežinotų to gyvūno.
They don't know about us

*

Neprisijungęs Rafaela Ginoble

  • III kursas
  • *
  • 438
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • è una musa che ci invita / a sfiorarla con le dita
Ats: I-oji MGP pamoka visiems kursams | '18 vasara
« Atsakymas #35 Prieš 5 metus »
 Ji atidžiai stebėjo maramį, vis dar kramtantį žolę ir nedrįso prie jo prieiti. Bijojo, kad jei žengs nors vieną neatsargų ir garsų žingsnį, gyvūnas pabėgs, o ji gal neteks vienintelės galimybės gauti jo plauko. Aišku, dar yra ragai, tačiau ji nebuvo tokia žiauri, kad rautų jam juos iš galvos.
 Ji žengtelėjo žingsnį. Atsargų ir lėtą, tylų, tačiau balkšvas gyvūnas vis tiek turbūt ją išgirdo, nes pakreipė savo snukį ir įbedė į Gotfreinę savas akis. Mergina sustingo, lyg ir parodydama, kad jos bijoti nereikia. Gyvūnas tik žiūrėjo į ją ir stebėjo.
 Got žvilgsnį patraukė jo ragai – dideli, išsišakoję. Ir jau spindintys. Suprato, kad nebeturi laiko jo sugauti, tad tylutėliais mažutėliais žingsneliais greitai pabandė prisiartinti. Visgi gyvūno skleidžiama šviesa buvo tokia ryški, kad ją  akino ir eiti pasidarė nebeįmanoma. Ji užsimerkė. Kai atmerkė akis, maramio vietoje jau stovėjo dailus kentauras. Ji nuliūdo negavusi progos priartinti prie natūralios būsenos gyvūno, o ir kentauras jau nušoko į miško gilumą.
 Nusivylusi savimi nutarė vis dėlto patikrinti tą vietą, kur matė stovint magiškąjį gyvūną. Neapsiriko – tarp žolių rado nulūžusį baltą ragą. Paėmė radinį į ranką ir nuskubėjo pamiškėn.
 – Profesore, – kreipėsi dar beeidama, – Man rodos, vienas maramis yra sužeistas. Radau nulūžusį ragą. O gal tai nieko blogo?
credo solo in te grande amore

*

Neprisijungęs Raven Fitzbert

  • Magijos istorikas
  • ***
  • 62
  • Lytis: Moteris
  • the choice we’ve made, will never be a sacrifice in vain
Ats: I-oji MGP pamoka visiems kursams | '18 vasara
« Atsakymas #36 Prieš 5 metus »
 Martelei, kad ir kaip stengėsi, nepavyko priartėti prie kažkokios grupelės ar poros bei nugirsti pokalbius, kadangi bijojo būti pagauta nusikaltimo vietoje. Kad ir koks menkas tas nusikaltimas. Visgi laiko mažėjo kas sekundę, kaip ir daugelyje kitų užduočių, tai švilpė nusprendė skubėti atlikti praktiką. Pasišokinėdama pateko prie knygų krūvos ir bandė jas visas vartyti. Jai buvo visko per daug. Per daug mažam protui ir akims. Dar tamsoj nieko nesimatė.
 Pradariusi kišenę, išsitraukė mažytį saldainiuką. Ilgai laikė burnoje. Vyšninis. Kažkas netoliese sušuko knygos puslapį. Kažin, kuri čia knyga. Pirmakursė pradėjo sklaidyti kiekvienos knygos šimtas dvidešimt ketvirtą puslapį ir, jau beveik būdama nevilty, surado reikiamą aprašymą. Nors nežinojo ar tikrai reikiamą. Buvo panaši į mįslę. Ir net labai. Tad švilpė nusprendė, jog Maramiai – į elnius panašus gyvūnai ir yra šiandienos užduotis. Mažoji susiruošė dairytis tarp medžių. Bet buvo pernelyg tingi tam, tad pagalvojo, gal susidraugaus su kažkuom kaip švilpė ir išsiderės ragą arba plaukus? Nors tada labiau primintų klastuolę. Arba tikrai reikia nebegalvoti tokių nesąmonių ir atlikti viską pačiai, kad ir kaip ima miegas.
 Staiga už Martos kažkas sujudėjo. Bet tai buvo kita mokinė, kuriai, greičiausiai, sekasi itin gerai. Kaip ir kitiems. Lipdama tarp iškilusių šaknų, vos nepargriuvo. Per daug galvoja, matyt, kad net nežiūri kur eina. Bet per vargus, ji pažadėjo, gaus ko reikia ir užsidegusi mažučiu ryžtu, pajudėjo pirmyn.
everybody has something, some hidden ability they take for granted. we’re all geniuses, we all have a talent.

*

Neprisijungęs Teodoras Meiden

  • III kursas
  • *
  • 164
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • i think pain is the best discipline
Ats: I-oji MGP pamoka visiems kursams | '18 vasara
« Atsakymas #37 Prieš 5 metus »
 Berniukas visada taip stipriai pasitikėjo savimi, jog nepastebėdavo, kaip naiviai jis atrodo kitiems. Visada viskas yra tik apgaulė, iliuzija, menas, slėpynės. Niekada negali pasakyti apie ką jis galvoja, ką pasakys, bet visada žinai – klysta visi, tačiau dažniausiai daugelis bijo tą pripažinti. Teodoras irgi bijo. Jis bijo nesėkmės, bijo būti neteisus, bet jokiu būdu to neparodys. Taip jis ir sukuria tą apgaulę, iliuziją, meną, slėpynes. Gyvenimas yra tik žaidimas. Tu gali būti arba žaidėjas, arba žaisliukas. Arba abu. Arba nei vienas. Arba dar gali kaip nors išsisukti. Kaip sakoma, gyvenimas tik vienas. Nebent tiki prisikėlimu. Nors, Theo nuomone, tai didžiausia nesąmonė. Kam tuo tikėti, jei viskas paaiškinta moksliškai? Bet jei pašalintum neįmanomą, viskas taptų tiesa. Kodėl negalima galvoti kitaip, kodėl viskas turi būti pagal kitus? Klastuolis gali pykti, jam nesiseka ir jis nesupranta kodėl. Negali priimti tiesos. Negali priimti, kad jo klaidos – įmanomos, kad viskas, ką sako kiti apie jį – tiesa. Antrakursis turėjo sugrįžti prie to belapio medžio ir skaityti. Paklaustas pasakytų, jog žino gyvūną, tik pamiršo viena detalę. Bet pamiršo? Ar šis mažasis berniukas moka užmiršti? Niekas juo nepatikėtų, tik suprastų, tik dar kartelį pamatytų, kad net geriausi klysta. Nors jis nėra geriausias. Tik taip sako. Iki tobulybės jam toli. Kad ir ką jis ten mąstytų. Kad ir ką jis sakytų. Ir kad ir ką jis darytų. Pagalvokit, jam vos dvylika. O jis nori būti pranašesnis už kitus.
 Knyga lyg antras draugas kartais gali prisikelti priešu, jei nerandi ko reikia. Dabar viskas aišku, kodėl Teodoras nėra varnanagis. Visada buvo aišku. Nors jis iki šiol nežino. Visad puikuojasi, kad... Kas? Nežinia ką ir begalvoti, kai jis sklando puslapius. Mįslė varniška. Mįslė kaip ne mįslė. Velnio apsėsta. Nešiota. Nepamesta. Dar turi kažkokią kibirkštį. Berniuko išraiška netobulai suvaidinta – paslaptinga. Viską žinanti. Viduje pila karštis. Kur tai matyta? Girdėta? Jausta?
 Visada šviesa tunelio gale. Skaisti ir nekalta, ryški. Atsakymas buvo visai netoli, knygoje, septintas skyrius. Po medžiu. Be lapų. Medis be lapų slepia tiesą. Nuoga tiesa. Ir visas pasaulis nuogas. Dabar klastuolis žino ko ieškoti. Tačiau, vis dėlto, kur? Koks tikslas?
 Teodoras Šermanas Tomas Meiden, antrakursis klastuolis. Stojasi. Ir eina gilyn. Čia tamsu, bet kaip sava. Pažįstama kiekviena kliūtis ir vis kažkas ne taip. Žinai, kad kažkas netoliese. Bet atsisukęs nieko nematai. Lyg dar viena apgaulė, iliuzija, menas, slėpynės. Dar vienas žaidimas. Kodėl visas pasaulis žaidžia. Jausmais? Net tikėti nežinai kuom, nes tavęs nebeliko. Įskaudinai pats save. To nežinodamas. Ir žinai, kad, mama, nebuvo kito kelio. Žaidimo pabaiga. Pabaigos žaidimas. Bet per vėlu sakyti, kad nenori eiti, per vėlu atsiprašyti, yra tik vienas kelias – pirmyn. Šis žingsnis. Berniukas pasiruošęs. Jis žino tikslą, žino kur eiti. Jis yra Teodoras Šermanas Tomas Meiden ir jos suras Maramį. Nerūpi kaip, nerūpi kada. Visi žino, kad dabar jis tai padarys. Jis pasitiki savimi, bet naivus, bet šįkart nėra laiko klysti. Nėra laiko abejoti. Ar laukti. Skubėjimas dar viena priežastis. Paskutinį kartą. Rizikuoti taip pat smagu. Pasitraukimas iš užkulisių, vaidyba prasideda.
The world is power. Everything is decided by the superiority or inferiority of one's power.
Get that through your head. You are weak. That's why you are going to lose.

*

Neprisijungęs Cadence Naomi Sinclair

  • II kursas
  • *
  • 24
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • only fools fall for you
Ats: I-oji MGP pamoka visiems kursams | '18 vasara
« Atsakymas #38 Prieš 5 metus »
Dvi Elės. Įdomi kompanija. Eleonora nusišypsojo, tačiau merginos užuomina apie miegą nušlavė šypseną nuo veidelio. Negi tikrai taip prastai atrodo? Taip, tikrai, juk ir pati matė save prieš veidrodį. Jei ir pati mato, tai kaip tikėtis, kad kiti nepastebės?
  - Ne, kol kas nieko neradau,- pasakė tik dalį tiesos, nes, tiesą sakant, dar net nebuvo pradėjusi ieškoti.- Hmm, einu paimsiu kelias knygas. Gal kažką surasim,- šyptelėjo ir nužingsniavo prie šalia profesorės sukrautų knygų. Surinkusi kelias pirmas pasitaikiusias ji nunešė jas prie vyresniosios varnės. Tiesa, kaip tik tada pastebėjo, kad ir anoji prisinešus vadovėlių, bet tik gūžtelėjo pečiais.
  - Turim maždaug pusvalandį iki aušros. O tai reiškia, kad liko pusvalandis mįslės įminimui,- tarstelėjo.- Teks pasiskubinti,- tylomis pridūrė primindama pati sau.
Pervertė kelis pirmojo vadovėlio puslapius. Ten aprašytieji gyvūnai mažai kuo priminė profesorės apibūdintąjį. Nei vienas neatitiko apibūdinimo pilnai.
  - Aš nieko čia nerandu,- sudejavo, o žvilgsnis užkliuvo ties dar keturiais neperverstais skaitalais. Mergaitė atsiduso. Kaip iš viso įminti tokią mįslę?
- Beje, ar galiu paklausti kelintame tu kurse?- žodžiai, vedami nevaldomo Eleonoros Liusi smalsumo, išskrido iš burnelės.
My hands, your hands tied up like two ships

*

Neprisijungęs Eleizija Stigler

  • ****
  • 317
  • Lytis: Moteris
  • I put my trust in you my lord
Ats: I-oji MGP pamoka visiems kursams | '18 vasara
« Atsakymas #39 Prieš 5 metus »
Išgirdusi, kad ir kita Elė (koks įdomus nutikimas. Dvi Elės kartu) nieko nerado ir nesužinojo, šiek tiek surimtėjo. Kad jas devyni velniai sugraužtų. Merginos teturėjo pusvalandį viskam išsiaiškint, o tai ganėtinai trumpas laiko tarpas.
Varniukė nejučia perbraukė per savo tamsius plaukus, pagriebė kitą vadovėlį ir pradėjo vartyti jį lyg pasiutus. Net nepastebėjo, kaip jos draugė pakilo ir nuėjo pasiimti dar kelis vadovėlius. Tikriausiai prigriebė tokius pat, nors gal ir pasitaikė koks vienas kitoks.
Elytė akimis rijo kiekvieną žodį, kuris nors kažkaip primindavo mįslę, tačiau pabaigoje tekdavo nusivilti, nes nė vienas vadovėlis nerašė apie tą būtybę.
Pasipiktinusi tokia prasta literatūra, nusviedė vadovėlį ant pledo, tačiau rankos netiesė prie kito literatūros šaltinio. Vietoje to tiesiog atsakė į mergaitės klausimą:
- Žinoma, gali. Jokia čia paslaptis, kurią galėtum panaudoti prieš mane, - žavingai nusišypsojo, neparodydama savo baltų dantų. - Esu penktakursė, o tu tikriausiai pirmakursė būsi ar ne?
Tyliai atsiduso ir jau ruošėsi paimti naują knygą, kai kažką pamatė. Jos nusviestas vadovėlis tebegulėjo ant pledo, tačiau to puslapio, kuris buvo atverstas, ji nebuvo mačiusi. Greitai prisitraukė ją ir įniko skaityti.
Citata
7.1.1. Išvaizda

Ilgą laiką nebuvo žinoma tikroji maramių išvaizda dėl jų gebėjimo ją keisti [apie tai daugiau sužinosite tolesnėse temose], tačiau galiausiai, išsiaiškinus šių gyvūnų magijos principus, pasikeitimą tapo galima stebėti savo akimis. Maramiai įprastai primena vaiduokliškai balkšvos spalvos beplaukius (išskyrus uodegą) elnius, kurie gali užaugti iki dviejų metrų aukščių. Šiaip ar taip, pamašumas regimas tik iš pirmo žvilgsnio – sutelkus dėmesį ima ryškėti ir visa gausa skirtumų. Vienas jų – kūno proporcijos. Maramiai, kaip ir minėta, yra aukštesni ūgiu, tačiau gerokai plonesni, o didumą aukščio suteikia nepaprastai ilgos kojos, kurios eiliniams pasirodytų nesutvertos išlaikyti likusio kūno. Bet vėlgi, patys sutvėrimai pasižymi nepaprastu lengvumu, kadangi jų kaulai – tuščiaviduriai. Išsiskiria ir gyvūnų ragai – nemenkas, plačiai išsikėrojęs ir tankiai susivijęs šakų vainikas, iškilęs virš aptakios galvos. Taip pat, dėl jo balkšvos, beplaukės odos neretas iš pirmo žvilgsnio prisiekinėja išvydęs vaiduoklį, nors taip tikrai nėra.

-124-
Nustebo, kad prieš tai nepastebėjo šios informacijos, tačiau nieko nelaukė ir nusprendė ja pasidalinti su Ele.
- Pagaliau, Ele, kai ką radau. Tie padarai - Maramiai. Imk ir pati paskaityk, - ištiesė knygą kitai varniukui.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 5 metus sukūrė Eleizija Stigler »

*

Neprisijungęs Teodoras Meiden

  • III kursas
  • *
  • 164
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • i think pain is the best discipline
Ats: I-oji MGP pamoka visiems kursams | '18 vasara
« Atsakymas #40 Prieš 5 metus »
 Traškesys. Berniukui nerūpėjo, kad jis gali išgąsdinti gyvūnus, net ir tą, kurio jam reikia. Nereikia elgtis tyliai ir lėtai tik dėl to, kad reikia. Tai didžiausia nesąmonė. Vėl kyla berniuko naivumas. Nėra lengva gauti, ko reikia, jei net netiki tuom. O galbūt. Bet niekam neturėtų rūpėti aplinkinių nuomonė. Kam ją kišti per prievartą. Tarsi tikėjimą per prievartą, tarsi darbą per prievartą, tarsi pinigus, nors, aišku, pinigų per prievartą dažniausiai atsisako tik iš mandagumo, bet tai bene vienintelis dalykas, kuris gali nudžiuginti, bet ir tai – per prievartą.
 Sumanė, jog reikia apsižvalgyti iš viršaus. Pradėjo lipti į vieną dešimties pėdų storio medį, kabindamasi į ilgas, trumpas šakas. Nebuvo taip ir aukštai, kol kas nesvyravo. Aušra čia pat. Tada gerai matysis atvirtę gyvūnai. Theodore, nors ir nelabai stengdamasis ieškoti, pastebėjo švytėjimą už kokių penkių medžių. Bet buvo pernelyg tingus pulti pas jį. Jis visada tinginys. Gal ir neatrodo. Jis dažniausiai tingi daryti viską, net ir tuos dalykus, kuriuos dievina. Geriau tik įsivaizduoti, kad juos darai. Nė pirštelio pajudinti nereikia, užtat, kaip protas dirba. Tobula begalinė rutina.
 Pažvelgė žemyn. Ežys. Ten ėjo ežys. Iš pradžių atrodė normalus, prisitaikęs prie aplinkos, tačiau berniukas nežinia iš kur ištraukė, jog jis nėra tai, ką mato. Maramis. Tu matai, bet nepastebi – žodžiai įstrigę jo atminty. Jis išmoko pamoką dar būdamas mažas. Nors nereikia reaguoti į viską, tu pastebi, bet reikia suvokti melą nuo tiesos. Apgaulė, iliuzija, menas, slėpynės. Čia tikras protas.
 Klastuolis greitai nulipo žemyn, spėdamas dar pamatyti, kaip ežys virsta į didelį elnią. Ar bent panašų į jį.
The world is power. Everything is decided by the superiority or inferiority of one's power.
Get that through your head. You are weak. That's why you are going to lose.

*

Neprisijungęs Rosemarie Mortimer

  • Burtininkė magizoologė
  • *****
  • 711
  • Lytis: Moteris
  • I wonder why
Ats: I-oji MGP pamoka visiems kursams | '18 vasara
« Atsakymas #41 Prieš 5 metus »
Dangus pamažu šviesėjo, tačiau saulė dar buvo saugiai pasislėpusi už horizonto. Nekyšojo nė menkiausias kraštelis, tik vis labiau rausvėjantis dangus pranašavo josios pasirodymą. Budo ir gamta. Paukščiai, pasinėrę į savo rytmečio rutiną, šiek tiek pritilo, tačiau buvo galima pastebėti ir kitų ženklų: tai kiškį greitai šmurkštelint tarp krūmų, tai tolumoje aplink bokštą ratus sukančią pelėdą.
Vis dar įsitaisiusi ant savojo akmens ir svajingai kilstelėjusi galvą aukštyn, visa tai stebėjo ir Rosemarie. Mokiniai tylomis šurmuliuodami pasinėrė tarp knygų puslapių, savaip prisidėdami prie viso to ankstyvo meto orkestro. Galbūt kam nors pasirodytų, kad ausis vis pasiekiančios pokalbių nuotrupos ir verčiamų lapų šnarėjimas visiškai nedera prie tos harmoningos pasaulio melodijos, bet profesorę tai kaip tik ramino. Šie garsai buvo tokie savi bei pažįstami, tad kol juos girdėjo, galėjo net neabejoti, jog viskas yra gerai.
Bet šiai, visiškai netikėtai, vienas iš balsų suskambo vos per metrą nuo jos. Porą kartų mirktelėjusi, Rose nukreipė žvilgsnį į to balso savininką.
– Ponaiti Šeldonai, – maloniai linktelėjusi kreipėsi į prisiartinusį varnanagį. – Tikiu, kad tokiems žingeidiems jauniesiems burtininkams turėtų būti gerokai įdomiau mokytis šiek tiek sudėtingesnius gyvius nei tarkim kokie lankučiai. Be abejo, jie niekuo ne prastesni, mieli, bet... Na, nuobodoki.  Be to, jei teko pastebėti, mūsų klasė mišri, tad tenka derintis. Versti visus septynis metus mokytis pagal žemesniųjų kursų programas – va, kas tikrai būtų neadekvatu.
Rausvaplaukė maloniai nusišypsojo tikėdamasi, kad toks paaiškinimas patenkins staiga smalsauti ne pagal pamokos temą panorusį berniuką. Kadangi iš savo ankstesnių profesoriavimo metų jo neprisiminė, tad Rose nusprendė, jog greičiausiai tai vienas iš naujesniųjų mokinių. Ir visgi, dar nė karto nebuvo sutikusi tokio amžiaus vaiko, kuris taip atkakliai domėtųsi tokiais nuobodžiais dalykais kaip programų tinkamumas.
– Tačiau, – po neilgos pertraukos pridūrė, – jei taip norisi panagrinėti ką nors paprastesnio, visuomet gali užsukti laisvu metu. Mielai supažindinsiu su ugniniais krabais, knarlais, netgi knisiais ar tais pačiais lankučiais. Bet dabar, – pabarbeno į savo riešą, – skubėk su šiandienos užduotimi. Laikas tiksi, o jei nepradėsi dabar, bijau, kad gali nespėti.
Vos spėjo tai ištarti, kai atskubėjo dar viena mokinė. Jos veidas atspindėjo šiokį tokį nerimą, o rankose laikomą ragą gniaužė kiek stipriau nei būtina. Vos ją pamačius, ir pačios profesorės krūtinėj dilgtelėjo kažin koks neramus jausmas, tačiau sužinojus situaciją, jai teliko nusijuokti iš palengvėjimo.
– Nieko baisaus, – raminamai palietusi petį. – Retkarčiais taip pasitaiko, kaip ir visiems raguotiems sutbėrimams. Čia ne tokia ir didelė dalis, tad jo magijai tai netrukdys, o ilgainiui nulūžusi vieta ataugs – visai kaip ir tavo pačios nagai.
Rosemarie perėmė Gotfreinės (šią jau pažinojo) atneštą rago dalį ir įdėjo ją į šalimais buvusią dėžutę.
– Šauniai padirbėjai, o kadangi darbą baigei viena pirmųjų, gali kur nors prisėsti bei palaukti likusiųjų.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 5 metus sukūrė Rosemarie Mortimer »

I wish I told a different tale

*

Neprisijungęs Raven Fitzbert

  • Magijos istorikas
  • ***
  • 62
  • Lytis: Moteris
  • the choice we’ve made, will never be a sacrifice in vain
Ats: I-oji MGP pamoka visiems kursams | '18 vasara
« Atsakymas #42 Prieš 5 metus »
 Mergaitės baimė augo su žingsniu. Jai buvo tamsu, nors aplinkui darėsi vis šviesiau. Graži aušra. Rasota žolė. Vėl traškesys už jos. O gal pati švilpė jį kuria? Visko gali būti. Atsargiai kėlė kojas bei pasuko už storo medžio, bet nuojauta sukuždėjo, jog to nereikėjo ir apsisukusi šimto aštuoniasdešimt laipsnių kampu, išvydo tai, ko ieškojo. Jis atrodė dailiai. Lyg atvirkščias elnias. Kailis ne ta puse. Mažoji nusišypsojo ir atsargiai tiesdama ranką pirmyn, artėjo prie Maramio. Šis ją priėmė itin svetingai. Aš noriu to rago! Švilpė po truputi ėjo, o gyvūnas kiek tolo. Atsargiai. Nereikia bijoti.
 – Ateik, nebijok, nieko blogo nepadarysiu, – ištarė ramiu balsu. Kiek melavo. Maramis sustojo ir pažvelgė į akis. Ar bijoti dabar reikia jai?
everybody has something, some hidden ability they take for granted. we’re all geniuses, we all have a talent.

*

Neprisijungęs Teodoras Meiden

  • III kursas
  • *
  • 164
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • i think pain is the best discipline
Ats: I-oji MGP pamoka visiems kursams | '18 vasara
« Atsakymas #43 Prieš 5 metus »
 Pergalė čia. Žaidimo pabaiga. Dažniausiai čia liepto, kelio, tunelio galas. Vienur gali skęsti vandeny arba šviesoje, kitur – aklavietė. Bet visur ta pati mirtis. Visoms užduotims yra galas. Šįkart galas Teo praktikai. Nes ji pasibaigė po trijų, dviejų, vienos.
 Nereikia būti atsargiam, kai yra vienintelė proga. Nereikia būti tyliai ir elgtis lėtai. Nereikia meluoti, kad esi geras ar blogas. Reikia tą parodyti iš karto. Teodorui tai vienas juokas, kartais vargas. Ne visi jį perpranta.
 Klastuolis, iš kišenės išsitraukęs tą pačią adatelę ir džiaugdamasis, kad josios šįryt nepamiršo, greitu žingsniu šoko už gyvūno, šiam aštriu smaigaliu nurėžė maždaug piršto didumo kuokštą uodegos plaukų. Paprasta, kai nerodei per daug meilės ir atsargumo. Štai jis ir išsigando, pabėgo, tačiau pakeliui sutikęs kažkokį neaišku gyvį, sužybsėjo ragais ir pasivertė jo draugu. Ir vėl nori meluoti kitiems. Neprofesionalu. Keisti gyvūnai. Jų specialybė yra tik apgaulė, iliuzija, menas ir slėpynės.
 Sugrįžo prie profesorės. Nors, tiesą sakant, jau norėjo lėkti į pilį. Šiandien jis į pamokas neis. Kvailas tas, kuris netingės. Bet visi kvaili. Teodoras Šermanas yra vienintelis normalus šioje juodoje skylėje.
The world is power. Everything is decided by the superiority or inferiority of one's power.
Get that through your head. You are weak. That's why you are going to lose.

*

Neprisijungęs Raven Fitzbert

  • Magijos istorikas
  • ***
  • 62
  • Lytis: Moteris
  • the choice we’ve made, will never be a sacrifice in vain
Ats: I-oji MGP pamoka visiems kursams | '18 vasara
« Atsakymas #44 Prieš 5 metus »
 Martelė nusišypsojo. Nenorėjo nutraukti akių kontakto, stengėsi susidraugauti, pažinti, neišgąsdinti. Įdomu, ar tai galima pavadinti sėkme ar ne? Gal kažkam sekasi geriau? Ar ji liko paskutinė vykdant užduotį? Sunku susikaupti, bet reikia. Švilpė priėjo arčiausiai nei bet kada. Staigiu judesiu šoko ant gyvūno. Pamanykit, pirmakursė puola aukštą uždraustojo miško gyvūną. Dabar ji rankomis įsikibo ragą. Jis yra jos misija. Per vėlu paleisti. Atsispyrė ir traukė, tačiau Maramis buvo stipresnis ir nedaug pasimuistęs nubėgo į tankmę. Marta jau norėjo nuliūsti, likusi be rago. Tačiau suspaudus delną, pajautė kažką aštraus. Tai nebuvo ragas, bet bent mažytė jo dalis. Ar skaitosi įvykdyta užduotis? Turbūt.
 Marthelle Elif, atsargiai, bandydama nepamesti laimikio, grįžinėjo prie visų. Ji taip saugojo rago gabalėlį, jog net nematė, kur eina ir griuvo už pirmos, aukštai iškilusios šaknies. Skaudėjo ir net susiplėšė suknelės kraštą, kurią buvo užsidėjusi po žieminiu apsiaustu. Bet jai tas nerūpėjo, labiau jaudinosi dėl ragelio. Šis buvo saugus ir mergaitė laiminga priėjo profesorę.
everybody has something, some hidden ability they take for granted. we’re all geniuses, we all have a talent.