0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Persefonė Peloquin

  • II kursas
  • *
  • 90
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • be your own anchor.
Ats: I-oji MGP pamoka visiems kursams | '18 vasara
« Atsakymas #15 Prieš 5 metus »
 Išgirdusi balsą pašonėje Persefonė nustojo skaityti.
 – Sveika, Vanile, – šyptelėjo mieguistu veidu. Ar ne per dažnai ji tokia? Aišku, dabar yra priežastis, bet vis tiek keista.
 Dabar nuraudo pirmakursė.
 – Tikrai? – pagaliau susiprato, ką visą laiką skaitė. Išsiblaškymo lygis per daug aukštas, – prastokai, tačiau viskas gerai, nesirūpink, – išspaudė šypseną.
 Mergaitė pabandė surasti informacijos naujai gautoje knygoje. Pirma peržvelgė turinį. Du skyriai atrodė tinkami, tačiau septintasis turėjo ypatingą pavadinimą – Išverstakailiai. Kažkaip idealiai tiko mįslės apibūdintui gyvūnui. Atsivertė šimtas dvidešimt ketvirtą puslapį ir pažvelgė pirmą temą. Kažkokie Maramiai. Skambėjo netinkamai, bet vis tiek pradėjo skaityti.
Hope is harmony. A just heart, moving toward the light. That is all. Despair is hope’s polar opposite. It is messy and confusing. Despair swallows up love, hatred, and everything else. Because not knowing where you will end up is despair. Despair is what even you cannot predict. Only despair’s unpredictability will save you from a boring future.


*

Neprisijungęs Skarletė Siuzana Vein

  • I kursas
  • *
  • 1080
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • oh, wow, lovely
Ats: I-oji MGP pamoka visiems kursams | '18 vasara
« Atsakymas #16 Prieš 5 metus »
 Stebėdama, kaip sparčiai Persefonė ieško informacijos, mergina šypsojosi. Tokia maža, o kaip tikra varnanagė gabi ir protinga, kai reikia. Galbūt nebus taip baisu palikti koledžą, nes jis pilnas tokių gerų mokinių kaip ji ir dar keletas varnų aplinkui. Kur apsidairysi, ten tik mėlyna ir bronzinė. Tikrai nebaisu.
 Kai mažoji atvertė septintą skyrių, septintakursės akys sužibo ir ji taip pat pradėjo skaityti.
 – Ko gero, Maramiai, tikrai tas gyvūnas, kurio mums reikia. Tai, ar jau einam jo gaudyti? – paklausė ir jau susiruošė lėkti dar arčiau miško.
Vienu žvilgsniu ji galėjo prisiekti kažką mačiusi, lyg vaiduoklį, kaip rašoma knygoje, tačiau greitai nebesimatė. Tada ir vėl. O gal nesirodo, o ten tikrai minėtas gyvūnas?
As you swore to God,

*

Neprisijungęs Persefonė Peloquin

  • II kursas
  • *
  • 90
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • be your own anchor.
Ats: I-oji MGP pamoka visiems kursams | '18 vasara
« Atsakymas #17 Prieš 5 metus »
 Skaitymas atrodė įdomesnis nei pirmakursė manė, o ir sužinojo plačiau apie šį gyvūną.
 – Taip, jau galime eiti, tikėkimės nebus labai sunku, – tarė atsistodama, – kažką matei?
 Mažoji sekė paskui Vanilę. Tik staiga akys už kažko užkliuvo.
 – Palauk! Neatsimenu ar tam skyriuje buvo kažkas parašyta apie pėdsakus, bet ar negalėtų jie būti panašus į šiuos? – ranka parodė į žemę.
 Bet nelaukdama atsakymo nukūrė paskui žymes. Kažkas lyg švystelėjo tarp medžių. Ar tai gali būti ragai? Lyg ir laikas atvirsti į tikrąjį savo būvį. Nusišypsojo. Gal ten tikrai jis? Atsargiai pradėjo artėti, kur atrodė pamatė kažką, dar pamodama Vanilei eiti kartu.
Kažkas tikrai pasirodė. Nors, rodytis visada gali bet kas. Gal net ne tas, ko reikia. Bet žinot, kaip būna.
Hope is harmony. A just heart, moving toward the light. That is all. Despair is hope’s polar opposite. It is messy and confusing. Despair swallows up love, hatred, and everything else. Because not knowing where you will end up is despair. Despair is what even you cannot predict. Only despair’s unpredictability will save you from a boring future.


*

Neprisijungęs Skarletė Siuzana Vein

  • I kursas
  • *
  • 1080
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • oh, wow, lovely
Ats: I-oji MGP pamoka visiems kursams | '18 vasara
« Atsakymas #18 Prieš 5 metus »
 Vanilei patiko tokios paieškos. Ypač kai žino, kad kažką pamatė ir ne oro kišenėje ieško. Miške irgi ne oras slepiasi.
 – Ko gero, jis netoliese, – tarė, tačiau pirmakursė jau pabėgo nuo jos ir ėjo pėdsakų įkandin. Pija pasivijo, tačiau tyliai ir lėtai, kad (jei Maramis netoliese) jo neišgąsdintų garsais bei greičiu. Turėtų greitai nuo jos pabėgti. Gal dar pati baisi atrodo.
 Varnanagė irgi kažką pamatė, kur nurodė Persefonė. Tikrai, kažkas švyti! Reikėjo paskubėti, nes tuojau pat Maramis vėl pavirs į kažkokį gyvūną netoliese.
 Mergina atsargiai nuskabė skaniai atrodančių žolių, susidomėjo, ar valgys. Artinosi. Ėjo priekiu į gyvūną. Na, jis neatrodė itin mielas.
 – Pabandysim atsargiai prisivilioti. Vėliau tu pirma pasiimsi jo uodegos plaukų, sutinki? – lėtai padavė žolės ir Persefonei.
As you swore to God,

*

Neprisijungęs Persefonė Peloquin

  • II kursas
  • *
  • 90
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • be your own anchor.
Ats: I-oji MGP pamoka visiems kursams | '18 vasara
« Atsakymas #19 Prieš 5 metus »
 Lėtai ir tyliai, lėtai ir tyliai, lėtai ir tyliai. Skambėjo pirmakursės galvoje, šįkart jau sekant vyresnėlę. Ji pagaliau pastebėjo Maramį. Išvaizda puikiai atitiko aprašymą. Nebuvo jau toks ir gražus. Tačiau vaizdas vis tiek įspūdingas.
 Stebėdama, kaip Vanilė prisivilioja baikštoką gyvūną arčiau savęs, Persefonė užėjo už nugaros. Jis ją matė, tačiau, kad ir kaip bebūtų keista, nesipriešino. Mergaitė atsargiai, negąsdindama padarėlio, gavo savo dalį dailių uodegos plaukų. Tik mažajai teko ilgiau pasidarbuoti, kadangi gyvūnas buvo kiek sunerimęs. Truputį muistėsi, tad iš pradžių nebuvo lengva. Tik vėliau pradėjo sektis. Persefonė pasistengė neskaudžiai išrauti plaukus ir jai pavyko.
 – Kaip lengva, – tarė, leisdama dabar Vanilei pasiimti savo dalį, kol gyvūnas kreipė dėmesį į varnos dovanojamą augalą.
 Dabar jau darbas baigtas. Džiugesys aplankė, kai mergaitė grįžo prie profesorės.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 5 metus sukūrė Persefonė Peloquin »
Hope is harmony. A just heart, moving toward the light. That is all. Despair is hope’s polar opposite. It is messy and confusing. Despair swallows up love, hatred, and everything else. Because not knowing where you will end up is despair. Despair is what even you cannot predict. Only despair’s unpredictability will save you from a boring future.


*

Neprisijungęs Skarletė Siuzana Vein

  • I kursas
  • *
  • 1080
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • oh, wow, lovely
Ats: I-oji MGP pamoka visiems kursams | '18 vasara
« Atsakymas #20 Prieš 5 metus »
 Tiesą sakant, Vanilei gyvūnai atrodė gražūs. Savotiškai. Nors dar ką tik galvojo, jog nelabai mieli. Ir taip švelniai reagavo. Noriai priėmė septintakursę bei pirmakursę, kad net keista pasidarė.
 – Koks tu mielas ir malonus! - tarė jam, galvodama, kas būtų jeigu būtų? Kas būtų, jei jis kalbėtų? Kas būtų, jei jis būtų piktas? Kas būtų, jei užduotis būtų jį prisijaukinti?
 Persefonei visai neblogai pavyko pabaigti užduotį, dabar Vanilės eilė. Kita varnė liko rūpintis gyvūnu priekyje, jog nepabėgtų, o Pija atsargiai priėjo prie uodegos. Jei turėtų žirkles, būtų daug daug patogiau, bet deja, plaukus gavo plikomis rankomis, taip sakant. Šįkart jis buvo neramesnis nei anąkart, kadangi žinojo kas bus. Vos nepabėgo, tačiau Vanilei jo vis dar reikėjo, negalėjo paleisti. Vėl davė žolės. Ši, pasirodo, itin skani. Gal magiška. Sugrįžo prie darbo ir greitai, nenorėdama sužeisti, paėmė plaukų kuokštą.
 – Baigiau! – per garsiai šūktelėjo ir Maramis kiek pasibaidė. Vyresnėlė tyliai nusijuokė, - netyčia.
 Grįžo prie profesorės ir nustebo, kad jau daug šviesiau. Greičiausiai dabar nesuras nepasivertusių gyvūnų, kadangi švito greitai. O ir tarp medžių pasirodė daug ryškių ragų.
As you swore to God,

*

Neprisijungęs Rafaela Ginoble

  • III kursas
  • *
  • 438
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • è una musa che ci invita / a sfiorarla con le dita
Ats: I-oji MGP pamoka visiems kursams | '18 vasara
« Atsakymas #21 Prieš 5 metus »
 Kol likusios mergaitės dar kalbėjosi, Gotfreinė vis dar žiūrinėjo knygas – visas iš eilės. Taip jai pavyko rasti storą magizoologijos vadovėlį, kuriame rado visai įdomią – ir, svarbiausia, jų žinias atitinkančią – temą. Tiesa, kitų varnių balsai trukdė jai susikaupti, tad, pasiėmusi knygą į rankas, paėjo truputį toliau nuo jų.
 Iš tiesų, knygoje minimi maramiai ir turės būti mįslės įminimas. Greitai persirašė į užrašų knygutę porą svarbiausių pastraipų (elgsena, maistas) ir pasižymėjusi, kaip galima gyvį sugauti, padėjo knygą prie krūvos kitų ir pasirąžė, pasiruošdama padirbėti.
 Iki aušros buvo belikę nedaug laiko, tad maramiai jau turėtų būti atvirtę į savo natūralią būseną. O gal dar ne? Mintyse svarstydama, kaip ras gyvūną, lėtais žingsniais patraukė į medžių tankumą.
credo solo in te grande amore

*

Neprisijungęs Nora Kühnemund

  • VI kursas
  • *
  • 166
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • certe cose poi succedono / non le puoi cancellare
Ats: I-oji MGP pamoka visiems kursams | '18 vasara
« Atsakymas #22 Prieš 5 metus »
 Mokytoja kalbėjo labai ilgai, o Nora nemokėjo (ir negalėjo) sėdėti vienoje vietoje ilgiau negu penkias minutes, tad, žvaliai pašokusi ant kojų, ėmė šokinėti pamiškėje, viena ausimi klausydamasi profesorės žodžių. Tiesa, įprastai ir atidaus klausimo neužtekdavo suprasti, apie ką kalbama, tad nieko keisto, kad ir šįsyk jos galva buvo tuštutėlė. Būtų jos valia, eitų ieškoti vienaragių! Arba gaudyti kačių – abu variantai buvo vienodai nuostabūs. Deja, ore atsiradę žodžiai atmetė abi galimybes ir tamsiaplaukė liko su niekuo.
 Nelabai ir jaudinosi ji dėl to, tad vis dar žaidė aplink kitus mokinius, bandydama pagauti rytinį paukštelį, kuris vis nuo jos pabėgdavo. Kol ji bandė atsargiai prie jo prisėlinti, išgirdo vienos varnanagės žodžius ir nutarė vėliau jais pasinaudoti. Vėliau, kai sugaus paukštelį.
 Tačiau pastarajam nusibodo plasnot nuo akmens prie akmens ir jis pakilo aukštai virš miško. Nuliūdusi ir nusivylusi keturiolikmetė nepatenkinta veido išraiška priėjo prie mokytojos atneštos knygų krūvos. Ką gi, gal jai pavyks išsiaiškinti ką nors.
ma n’atu sole cchiu’ bello oi ne’
‘o sole mio sta nfronte a te!

*

Neprisijungęs Rafaela Ginoble

  • III kursas
  • *
  • 438
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • è una musa che ci invita / a sfiorarla con le dita
Ats: I-oji MGP pamoka visiems kursams | '18 vasara
« Atsakymas #23 Prieš 5 metus »
 Jokios padarios mintys nenorėjo ateiti jos rusvon galvon. Galiausiai nutarė tiesiog pasivaikščioti miške – o gal jai nusišypsos sėkmė ir pastebės ieškomą padarą. Palikusi už savęs mokytoją bei mokinių būrelį, patraukė į miško gilumą. Saulė vis dar buvo nepakilusi ir miške buvo gana tamsu, daug tamsiau nei pamiškėje, tad žaliaakė išsitraukė savo lazdelę.
 – Lumos – tyliai sušnabždėjo, kad neišgąsdintų jokio gyvūno.
 Toliau ėjo pasišviesdama lazdelės šviesa. Žinoma, gyvūną pamatyti turėtų ir be šviesos, tačiau puikiai save pažinojo – eidama tamsoje būtinai į ką nors atsitrenks ar užklius už kokio akmens. Juk ir dienos metu tokie dalykai nutikdavo itin dažnai.
 Pagaliau tarp medžių pamatė blausų švytėjimą ir kažkokį balkšvą kūną. Besidaužančia iš jaudulio širdimi tyliai prisėlino arčiau, norėdama pasižiūrėti, kaip tasai maramis atrodo. Eidama užlipo ant šakelės ir šioji su garsiu trakštelėjimo lūžo perpus. Balkšvas gyvūnas į ją atsuko savo snukį ir pabėgo. Na, bet tai tebuvo vienaragis. Reikia ieškoti toliau.
credo solo in te grande amore

*

Neprisijungęs Oktavianas Setas Šeldonas

  • IV kursas
  • *
  • 52
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • è stato tanto grande e ormai / non sa morire
Ats: I-oji MGP pamoka visiems kursams | '18 vasara
« Atsakymas #24 Prieš 5 metus »
 Nesąmonė. Kas per mokykla, jei mes joje nieko normalaus nesimokome? Vis kažkokie vaikiški niekai: tai nupiešk žemėlapį, tai įmink mįslę... Toks jausmas, kad vėl grįžau į vaikų darželį. Lopšelio grupę.
 Oktavianas visa širdimi nekentė daugumos varnių stereotipinių dalykų: skaitymo, kūrybiškumo ir, be abejo, mįslių. Šios  buvo turbūt blogiausios ir, nors jis labai protingas ir gabus berniukas, tokie dalykai buvo ne jo jėgoms. Tarsi negalima būtų užduoti tiesmuko klausimo. Po velnių, reikia dar klausimą suprasti, o kur dar atsakymo suradimas.
 Vis kažką burbant po nosimi, išsitraukė  iš kuprinės magizoologijos vadovėlį ir ėmė turinyje ieškoti kažko, kas galėtų keisti išvaizdą – šitą ir jis iš tos durnos mįslės suprato. Deja, nieko tokio nebuvo ir teko eiti prie mokytojos atneštų knygų. Greitai perbėgęs akimis poros iš jų turinį, pagaliau rado tai, kas galėtų jam padėti – vienoje iš storesnių knygų, skirtų vyresniems kursams, buvo skyrius „Išverstakailiai“. Tiesa, Šeldonas nebūtų Šeldonas, jei nieko nepasakytų.
 – Atsiprašau, profesore, – priėjęs prie jaunosios profesorės kreipėsi į ją, – Tačiau argi mums priklauso mokytis iš vyresnių kursų vadovėlio? Negi tai atitinka Ministerijos reikalavimus? Manyčiau, kad bent iki trečio kurso turėtume eiti iš jaunesnių klasių programos, negi ne?
non siamo un soffio di vento
non siamo un momento
lo sai che il tuo posto è per sempre qui

siamo il sole in un giorno di pioggia
siamo musica vera che resta

*

Neprisijungęs Cadence Naomi Sinclair

  • II kursas
  • *
  • 24
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • only fools fall for you
Ats: I-oji MGP pamoka visiems kursams | '18 vasara
« Atsakymas #25 Prieš 5 metus »
Kas sugalvojo, kad į pamoką reikia keltis taip anksti. Tiesiog siaubas. Neįmanoma. Eleonora Liusi išsivertus iš lovos tyliai apsirengė ir į kuodelį surišo kiek susiriebalavusius plaukus. Juk juos visada plaudavo iš ryto, o štai dabar jie niekaip nespės išdžiūti. Pažvelgus į veidrodį vos galėjo save atpažinti - akys užtinusios, lyg mergaitė būtų nemiegojusi visą naktį, vienoje veido pusėje visu gražumu įsirėžęs pagalvės antspaudas, o ir surištas kuodas nepadėjo paslėpti siaubingai atrodančių plaukų. Numojusi ranka, varnė apsisuko ir išlėkė į lauką. Pirmoji jos magiškųjų gyvūnų priežiūros pamoka. Kodėl negalėjo ji vykti bent prašvitus? Tiesa, išklausius mokytojos pamokos įžangos paaiškėjo kodėl, bet Eleonorai nerūpėjo. Negi neužtektų tik teorijos? O gal šitiems profesoriams labai patinka pakankinti vaikus? Tikriausiai, juk kitu atveju niekada nesirinktų tokios profesijos.
Varnė sėdėjo ant pleduko, kuris buvo patiestas ant keistos formos akmens. Nebuvo nei minkšta, nei šilta, atrodo, ji tuoj eis atgal į lovą ir dar nusnūs. Kam išvis nusprendė ateiti į šią pamoką? Kas čia per pamokoje aptariamas gyvūnas? Tokio tikriausiai niekada per savo gyvenimą nesutiks. Ji apsižvalgė. Reikia surasti kažką, su kuo galėtų atlikti darbą. Ne dėl to, kad ieškotų draugų, tiesiog viena pati tikrai nieko neišsiaiškins. Netoliese ant raudono pledo sėdėjo vyresnė mergina. Na, gal jai ir nebus linksma dirbti su Ele, faktas, kad ir Elei bus smagu dirbti su ja, bet juk ne dėl draugysčių čia susirinko. Eleonora atsistojo ir nužingsniavo prie tamsiaplaukės:
- Sveika, gal norėtum kažką sumąstyti kartu?- paklausė ir nesulaukus atsakymo klestelėjo šalia.- Beje, aš Eleonora Liusi, bet gali mane vadinti tiesiog Ele arba Liusi,- pasistengė draugiškai šyptelėti.- nemėgstu savo pilno pirmo vardo.
My hands, your hands tied up like two ships

*

Neprisijungęs Rafaela Ginoble

  • III kursas
  • *
  • 438
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • è una musa che ci invita / a sfiorarla con le dita
Ats: I-oji MGP pamoka visiems kursams | '18 vasara
« Atsakymas #26 Prieš 5 metus »
 Mintyse atsidususi, kad taip ir nerado ieškomo gyvūno, patraukė dar giliau į mišką. Čia jau be lazdelės šviesos niekaip nebūtų išsivertusi, juodi medžių siluetai tiesiog susiliejo su tamsia žole ir bene neprasišviečiančiu pro medžių šakas ir lapiją dangumi. Mergaitės nugara perpėgo drebulys. Ėjo atidžiai dairydamasi aplinkui, tačiau kojos įsipainiojo į storą voratinklį ir varniukė nugriuvo. Nors buvo labai lengva, tačiau griuvo visai netyliai – triukšmas sukėlė aidą ir iš netoliese esančio krūmo išskrido visas pulkas paukščių. Gražiausia. Jei kažkur netoli ir buvo maramis, tai jau pabėgo.
 Atsikėlė ir nusivalė purvą bei dulkes nuo kelių ir alkūnių, atbula ranka nusivalė skruostą – nežinia kaip griūdama jį susižeidė ir šis dabar kraujavo. Nekreipdama dėmesio į perštinčią žaizdą, stipriai sukandusi dantis, patraukė toliau.
 Prieš save išvydo lyg ir beprotiškai aukštą balkšvą elnią, šis lėtai žiaumojo sudžiūvusią žolę. Puiku. Beliko išrauti jo uodegos plauką. O gal... O gal jam krenta plaukai ir uodegos dalį ras kur netoliese?
credo solo in te grande amore

*

Neprisijungęs Sebastianas Azrielis Herondeilas

  • VII kursas
  • *
  • 141
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • How would I tell her that she's all I think about?
Ats: I-oji MGP pamoka visiems kursams | '18 vasara
« Atsakymas #27 Prieš 5 metus »
Vaikinukas tylomis žingsniavo Uždraustajame miške. Prasta idėja čia praleisti naktį, bet Sebastianas nepaistė įspėjimų čia neiti. Na, naktelė tikrai nebuvo smagi. Keisčiausi garsai ir įvairiausi iš niekur atsirandantys judesiai. Taip, jis nesudėjo bluosto visą naktį. Bet vis geriau nei kiurksoti berniukų miegamajame. Atrodo, jis net neturėjo kuo kvėpuoti pilyje. Visi koridoriai jį dusino, o šurmulys klasėse ir bendruosiuose kambariuose, atrodo, ėdė smegenų ląsteles.
Kai išėjo iš miško dar nebuvo prašvitę, tačiau jau girdėjosi šurmulys. Tikriausiai čia vyks kažkokia pamoka. Gal pasilikti? Juk reikia parodyti, kad jis vis dar egzistuoja. Berniukas nužingsniavo prie mokinių. Magiškų gyvūnų priežiūra. Antrais mokslo metais nebuvo nuėjęs į nei vieną šio dalyko pamoką. Stropuolis varniukas. Jis prisigretino prie mokinių ir išklausė mokytojos šnekos. Atsakymo, tiesą sakant, net nenutuokė. Kurį laiką pasėdėjo ant pievos spręsdamas ką daryti toliau. Galiausiai, suprato, kad metas judintis iš vietos. Apsižvalgęs pastebėjo vieną iš koledžo prefekčių - Torę. Keista, kad prisimena vardą. Šiaip net nebuvo su ja bendravęs, gal kokį kartą persimetė žodžiu varnų bendrajame kambaryje.
- Sveika, gal turi kokių minčių,- paklausė.- Beje, aš Sebastianas,- pasikasė galvą. Visa laimė, kad balsas nei karto neužlūžo. Dėl balso mutavimo šiais metais jis kalba dar rečiau. Net negalvojo, kad taip įmanoma, nes ir taip visą laiką tyli, bet taip, įmanoma.
I've been in love. It's painful, pointless and overrated.

*

Neprisijungęs Raven Fitzbert

  • Magijos istorikas
  • ***
  • 62
  • Lytis: Moteris
  • the choice we’ve made, will never be a sacrifice in vain
Ats: I-oji MGP pamoka visiems kursams | '18 vasara
« Atsakymas #28 Prieš 5 metus »
 Martelės niekada nežavėjo rytai. Ypač turint veiklos. Kaip galima normaliai laikytis rutinos, kai viską gadina ankstyvas, dar be saulės, rytas ar pamoka? Niekada negali pasakyti, ar ji patiks, bet nenuėjus – nesužinosi.
 Švilpė yra skaičiusi, jog norint išlikti žvaliai verta suvalgyti obuolį ar du. Greiti pusryčiai. Tačiau tai niekuom negelbėjo situacijos. Dėl visa ko, jei norės gerinti savo produktyvumą, į apsiausto didelę kišenę įsidėjo saują vaisinių saldainiukų.
 Buvo kiek šalta, tad Marta buvo išskirtinai įsisupusi į žieminę uniformą. Ir net knygas pamiršo! Eidama šviesuliais pažymėtu taku, bandė neraukti veido, nors jo ir neturėjo matytis – buvo pernelyg tamsu.
 Po profesorės eilių, mažoji prisiminė nepasiėmusi jokių knygų, tad švilpė nudžiugo, kad jų buvo netoliese. Tačiau nešoko iš karto. Nors nebuvo kokia varnanagė, bet turėdama tinginystės ligą nusprendė pasiklausyti apie kalbės kiti mokinukai. Daug papraščiau ir lengviau.
everybody has something, some hidden ability they take for granted. we’re all geniuses, we all have a talent.

*

Neprisijungęs Nora Kühnemund

  • VI kursas
  • *
  • 166
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • certe cose poi succedono / non le puoi cancellare
Ats: I-oji MGP pamoka visiems kursams | '18 vasara
« Atsakymas #29 Prieš 5 metus »
 Norai buvo liūdna. Daugomoje šitų knygų nebuvo paveikslėlių, o ir esantys nebuvo itin įdomūs. Vertė knygas vieną po kitos, tačiau su kiekviena praversta knyga jos nusivylimas ir liūdesys tik augo – nieko nerado. Tiesa, reikėtų paminėti, kad ir ieškojo ji ne itin atidžiai – akimis tik perbėgdavo iliustracijas, nesustodama ties jokia tema ilgesniam laikui.
 Jau spėjo ir pulti į ašaras. Visas veidukas paraudonavo, o didelės kaip žirniai ašaros ritosi jos putliais skruostukais ir garsiai nukrisdavo ant vis dar rasotos žolės. Ji nekreipė į jas jokio dėmesio ir piktai numetė ant žemės storą knygą, kurią ką tik vartė. Ji atsivertė ties 124 puslapiu, kur uvo pavaizduotas baltas elnias, tačiau verkianti mažoji to net nepastebėjo. Nepastebėjo net ir nukritus didelei ašarai tiesiai ant švytinčio gyvūno iliustracijos.
ma n’atu sole cchiu’ bello oi ne’
‘o sole mio sta nfronte a te!