0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Cadence Naomi Sinclair

  • I kursas
  • *
  • 14
  • Taškai: 30
  • Lytis: Moteris
  • only fools fall for you
Ats: I-oji MGP pamoka visiems kursams | '18 vasara
« Atsakymas #45 Prieš 2 savaites »
Na, Eleizija buvo gerokai vyresnė nei Liusi. Tačiau mažoji nelaikė to problema.
  - Taip, aš pirmakursė,- šyptelėjo, bet akys liko rimtos.- Negi tai matosi?- nenoromis nusijuokė. Juk visada stengėsi atrodyti kiek vyresne. Būti tarp pačių jauniausių mokyloje užkniso. Na, ne tai, kad Eleonora norėtų greičiau užaugti (taip, ji mielai su tuo sutiktų), bet kiti vienuolikmečiai buvo tokie mažvaikiai, kad verčiau galėtų grįžti darželin, o ne mokytis burtų paslapčių. Eleonora pervertė dar kelis kažkokio vadovėlio skyrius, bet jau nujautė, kad nieko gero ar reikalingo jame neras. Visa laimė, kad, kai jau buvo beprarandanti viltį, Eleizija, atrodo, rado kažką naudingo. Mergaitė pasislinko arčiau jos ir perskaitė.
  - Taip, tikriausiai čia tikrai jie,- nusišypsojo ir pati perskaitė.

Citata
7.1.4. Prieinamumas

Kaip minėta, šie magiškieji sutvėrimai natūraliai yra ganėtinai baikštūs, sunkiai prisileidžia žmones, todėl reikia elgtis itin atsargiai, stebėti gerai pasislėpus. Norint prieiti arčiau, geriausia taikyti vieną iš dviejų taktikų: sėlinti iš priekio ir labai lėtai, jog maramis galėtų gerai matyti norintį prieiti burtininką, bei įsitikintų, kad šis nieko blogo nepadarys, arba atvirkščiai – iš nugaros ir kuo greičiau bei tyliau, nespėjus jam susigaudyti. Pirmojo būdo minusas, jog šie gyvūnai tikrajame savo pavidale būna per trumpai, tad sunku spėti prisiartinti per tokį menką laiko tarpą. Antrojo silpnybė slypi tame, kad net ir užklupus netikėtai, maramis gali lengvai išsigąsti ir greitai pasišalinti iš tos vietos.
Na, bet šie išverstakailiai, turbūt kaip ir daugelis gyvūnų, gan maloniai priima dovanas, ypatingai maistą, tad tai gali padėti siekiant tikslo.

-126-

  - Taigi, atrodo, beliko tik pačioms jį surasti,- perskaičiusi dar dalelę informacijos tarė varnei.

*

Prisijungęs Torė Finitsis

  • III kursas
  • *
  • 167
  • Taškai: 97
  • Lytis: Moteris
  • We’re dancing on tables
Ats: I-oji MGP pamoka visiems kursams | '18 vasara
« Atsakymas #46 Prieš 2 savaites »
Sebastianui nuėjus pasiimti knygos Torė vėl įniko skaityti knygą. Privalėjo viską gerai įsiminti, kad galėtų lengvai surasti maramį. Tačiau jos susikaupimas ir vėl buvo nuneštas tolyn, nes grįžo varnius. Na, tikriausiai nemeluoja.
  - Žinoma, gali imti manąją. Aš jau viską perskaičiau,- šyptelėjo ir perdėjo knygą nuo savo ant berniuko kelių.- Ir būčiau dėkinga, jei paskui mano vardu galėtum grąžinti knygą į biblioteką,- tarstelėjo ir atsistojo.- Sėkmės darbe,- dar palinkėjo ir nukulniavo tolyn. Juk dabar jos misija buvo pagauti maramį ir paimti keletą plaukų. Tačiau, Torė nujautė, kad nebus taip paprasta kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Pirmiausia reikia jį iš viso sugebėti rasti. Mergaitė atsegė krepšį. Planavo prisivilioti gyvūną maistu. Tikėjosi, kad ras bent kažko valgomo. Tikimybė buvo milžiniška, nes Torė mėgdavo vis ką nors pakramsnoti. Ir, visai netrukus, kiek pasirausus krepšyje, mergaitė rado indelį uogų. Palaukusi aušros (tinkamo meto) ji numetė uogą ant žemės ir... Palaukit. Galbūt jai tik pasivaideno. Bet ne. Balkšvas gyvūnas išniro lyg iš niekur. Pavyko. Mergaitė įsimetė į delną tris uogeles ir ištiesusi ranką visai iš lėto pradėjo slinkti link gyvūno. Šis traukėsi atgal. Torė sustojo. Maramis irgi.
  - Nagi, nebijok, aš tau nieko blogo nepadarysiu,- Tik išrausiu truputį plaukų pasakė maramiui ir pabaigė mintį galvoje. Na, iš dalies nieko blogo nepadarys. Mergaitė vėl padėjo žingsnelį gyvūno link. Maramis nesujudėjo. Dar vienas žingsnis. Antras. Visai arti. Ištiesta ranka jau siekia keisto padaro snukutį. Jis pasilenkia uogų, o Torė slenka link uodegos. Atsargiai nurauna kuokštelį plaukų. Jie kažkokie keisti. Jei tiek plaukų išpeštum žmogui, šis turbūt kvyktų iš slausmo, o ir raunančiajam tektų gerokai parauti. O štai maramio plaukai savininką paliko visai lengvai, o šis beveik nesureagavo. Torė ištiesė gyvūnui dar kelias uogas. Jas suvalgęs gyvūnas apsisuko ir nulėkė miškan. Apie jo buvimą išdavė tik kuokštas plaukų Torė gniaužte. Mergaitė šyptelėjo ir nužingsniavo link profesorės. Padavė jai plaukus ir nuėjo paimti savo krepšio. Darbas pavyko.
You gotta help me, I'm losing my mind.

*

Neprisijungęs Eleizija Stigler

  • V kursas
  • *
  • 222
  • Taškai: 119
  • Lytis: Moteris
  • I put my trust in you my lord
Ats: I-oji MGP pamoka visiems kursams | '18 vasara
« Atsakymas #47 Prieš 2 savaites »
- Ne, nesimato. Tik mačiau tave mūsų bendruosiuose kambariuose. Atėjai kartu su kitais pirmakursiais, tad leidau sau manyti, kad pati taip pat esi tokia, - šiek tiek susigėdo, nes pati prasitarė mėgstanti pastebėti kitus.
Varniukė paėmė Elės ištiestą knygą ir pati pradėjo skaityti. Stigler ta proga nusprendė pasižvalgyti. Net nustebo pamačiusi, kaip Gorfreinė, dar viena varniukė, jau nunešė kažką profesorei. Geriau įsižiūrėjusi, suprato ką. Nora profesorei delnan įdėjo to padaro rago nuolaužą.
Baigus Liusi skaityti, Elė atsigręžė ir jai lengvai šyptelėjo, šįkart parodydama dantis. Pasitaisė drabužius ir pradėjo tvarkingai sudėlioti vadovėliu. Tvarka visada svarbiausia. Baigusi ji pakėlė akis ir tarė:
- Na... Tikriausiai mūsų keliai čia ir išsiskiria. Juk abejoms reikia gauti po gabalėlį maramio.
Varnė grakščiai stryktelėjo nuo žemės ir pažvelgė į naująją drauge. Iš tiesų dar negalėjo jos vadinti drauge, greičiau pažįstama. Nepaklusnias sruogas užsikišo už ausies ir jau ruošėsi žingsniuoti į mišką, kai jai pagailo mergaitės. Nesinorėjo palikti kitos varniukės, tad staigiai apsisuko aplink kulną.
- Nors... - nurijo seiles. - Jei nori, galim jį rasti kartu. Tikriausiai bus net lengviau pastebėti. Juk dvi poros akių yra geriau nei viena.
Tikėdamasi, kad Elė prisijungs, ištiesė savo ranką, norėdama padėti jai atsistoti nuo pledo. Tik nepalik manęs dabar. Nenoriu pasirodyti kvailai. Veidą papuošė silpna šypsenėlė.

*

Neprisijungęs Cadence Naomi Sinclair

  • I kursas
  • *
  • 14
  • Taškai: 30
  • Lytis: Moteris
  • only fools fall for you
Ats: I-oji MGP pamoka visiems kursams | '18 vasara
« Atsakymas #48 Prieš 2 savaites »
Jai kaip akmuo nuo širdies nukrito. Kaip gerai, kad iš pirmo žvilgsnio ji neatrodo kaip tas būrys mažvaikių.
Ji dar kurį laiką pavartė vadovėlio septintą skyrių ir pabandė pati įsiminti svarbiausią informaciją. Tiesiog tingėjo rašyti. Visai nepastebėjo kaip kita mergina atsistojo.
  - Tikrai?- kiek nusiminė, nes nenutuokė ar su darbu susidoros vienas. Žinoma, neparodė.- Na, buvo smagu dirbti kartu,- šyptelėjo ir nudelbė akis į knygą. Tačiau tada Eleizija grįžo ir ištiesė jai ranką. Eleonora šyptelėjo ir tikrai nudžiugo.
  - Taip, dvi poros akių tikrai geriau,- nusišypsojo ir paėmusi merginos ranką atsistojo.- Kaip manai, kur turėtumėm ieškoti maramio? Beje, aš turiu salotų krepšyje,- išbėrė žodžius kaip žirnius. Mergaitė nuėjo arčiau miško tikėdamasi,  kad penktakursė taip pat eina.
  - Na, jau švinta. Maramis turėtų tuoj pasirodyti,- tarstelėjo. Ištraukė iš krepšio dėžutę ir paėmė porą salotų lapų. Vieną pasiliko sau, o kitą ištiesė draugei. Tikėjosi, kad pavyks maramio neišgąsdinti.

*

Neprisijungęs Eleizija Stigler

  • V kursas
  • *
  • 222
  • Taškai: 119
  • Lytis: Moteris
  • I put my trust in you my lord
Ats: I-oji MGP pamoka visiems kursams | '18 vasara
« Atsakymas #49 Prieš 2 savaites »
Nudžiugo, išgirdusi teigiamą mergaitės atsakymą. Dvi Elės kartu gaudys tą būtybę. Šauniau ir būti negali. Plius Eleonora buvo atsinešusi salotų, kurios puikiai tiko kaip masalas.
- Taip turėtų. Mačiau, kad viena mokinukė jau jį surado. Gal paskubam? - tarė mergaitei.
Kita Elė ištraukė iš savojo krepšio dėžutę, kurioje tūnojo tos jos minėtos salotos. Iš jos nugriebė kelis lapus, vieną atkišdama Stiglerių panelei. Eleizija iškart priėmė salotos lapelį ir priglaudė prie megztinio. Ir tada jos pajudėjo link miško. Tiksliau, pirmoji tai padarė jaunėlė. Varniukė iškart ją prisivijo.
- Ar jau spėjai susirasti draugų? - pabandė vėl atkurti pokalbį, nors ir menkas jis bebūtų.
Tik spėjo užklausti, kai priėjo tankius miško medžius. Giliai įkvėpė miško oro ir pasigailėjo. Jis iškart priminė TĄ nuotykį. Elė galvojo apie tą kartą, kai kartu su Niku susiruošė į mišką, kad sugautų laumę. Esmė buvo ne nuotykyje, o klastuoly. Visi prisiminimai vertė ją susijaudinti. Ne išimtis ir šis kartas. Akys pradėjo lengvai drėgti, pirštai gniaužti megztinio kampą. Nepaisydama tokios savo kūno reakcijos, ji papurtė galvą ir įžengė į mišką, tikėdamasi, kad kita Elė eis kartu.
Akys ne iškart apsiprato su prieblanda, tad teko šiek tiek palaukti. Tada Eleizija pradėjo eiti gilyn į mišką. Samanos ir žolė saugiai sugerdavo jos žingsnių garsus, tad nerimauti nereikėjo. Kuo ėjo gilyn, tuo mažėjo vilčių susitikti maramį. Juk švytintį baltą elnią jos tikrai pastebėtų.
- Ar ką nors matai? - sustojusi atsirėmė į medį bei pasiteiravo merginukės.

*

Neprisijungęs Cadence Naomi Sinclair

  • I kursas
  • *
  • 14
  • Taškai: 30
  • Lytis: Moteris
  • only fools fall for you
Ats: I-oji MGP pamoka visiems kursams | '18 vasara
« Atsakymas #50 Prieš 2 savaites »
  - Tiesą sakant, nelabai. Ir pati nedėjau pastangų. Kažkaip, ai, nežinau,- šyptelėjo. Per daug nepergyvo, kad neturi draugų. Visada buvo invidualistė. Mergaitė žvilgtelėjo. Einant giliau į mišką Eleizija nesustoja. Kažkas nedavė jai ramybės.
  - Ar viskas gerai?- pasiteiravo pavijusi merginą.- Nieko nematau, man atrodo, kad turėtumėm grįžti atgal,- apsižvalgiusi tarstelėjo. Neatrodė, kad gera idėja čia būti. Ji atbulomis paėjo atgal. Rankoje spaudė salotos lapą. Kaip kokia kvailelė. Kažkas sutraškėjo. Bet visai nebuvo panašu į maramį.
  - Eime,- mostelėjo ranka ton pusėm kur girdėjosi mokinių balsai ir patraukė atgal.- Juk Gotfreinė visai nelindo gilyn į mišką.
 Ir, atrodo, pasirinkimas išlįsti iš miško buvo tiesiog puikus, nes prie pat pirmų medžių ganėsi Maramis.
  - Žiūrėk, štai jis!- pašnibždomis sušuko Eleizijai. Visai nenorėjo išgąsdinti mažylio. Mergaitė atsisuko ir palaukė draugės.- Liko visai nedaug,- dar pridūrė.

*

Neprisijungęs Eleizija Stigler

  • V kursas
  • *
  • 222
  • Taškai: 119
  • Lytis: Moteris
  • I put my trust in you my lord
Ats: I-oji MGP pamoka visiems kursams | '18 vasara
« Atsakymas #51 Prieš 2 savaites »
Išgirdusi Eleonoros klausimą, varniukė tik dar labiau įsitempė. Nusibraukė sūrių ašarų pėdsakus. Nerodyk savo skausmo kitiems. Viską slėpk savyje. Nereikia kiekvienam žinoti, ką tu išgyveni, Ele. Bandydama nusiraminti, ji atsigręžė į mergaitę ir mielai šyptelėjo.
- Viskas gerai. Tiesiog kažkas įkrito į akį.
Tikriausiai jos nuėjo per daug giliai. Kažin ar tokioje prieblandoje vaikščiotų ta žavinga būtybė. Paraginus Elei Liusi eiti ton pusėn, kur girdėjosi vaikų balsai, taip ir padarė. Žinoma, lapą vis dar laikė rankoje.
Eiti nereikėjo ilgai, nes draugė netikėtai sustojo. Stigler vos neatsitrenkė į ją bei nesugadino visko, tačiau pačiu laiku spėjo sustoti. Varnė nuosekliai jį apžiūrėjo. Nieko kerinčio prieš tai nebuvo mačiusi. Toks liesas, o dar ir aukštas. Į proporcijas šiam padarui buvo nusišvilpt.
Tamsiaplaukė nurijo seiles ir tyliai sušnabždėjo:
- Aš eisiu pirma, gerai?
Nelaukusi atsako, pajudėjo. Tik spėjo išlįsti iš lapijos šešėlių, maramis iškart įsitempė ir snukutį atgręžė į varnę. Jo akyse galėjai pamatyti nepasitikėjimą. Ji lėtai ištiesė salotos lapą bei pradėjo artėti link būtybės milimetriniais žingsneliais. Maramis piktai suprunkštė, žengė žingsnį atgal. Varniukė iškart sustingo.
- Viskas gerai. Aš tavęs neskriausiu. Tik tenoriu paglostyti.
Būtybė nepatikliai žengė žingsnį į priekį. Ir taip po žingsnelį, kol galiausiai jau kramsnojo salotos lapą iš pačios varnės rankos. Atrodė, kad praėjo visa amžinybė, tačiau tik kelios sekundės. Stigler pasistiebė prie jo ausies.
- Mano draugė taip pat nori susipažinti.
Ir tada ji mostelėjo kitai Elei prieiti. Tuo pat metu perbraukė per jo kailį, tikėdamasi, kad keli plaukeliai užsiliks tarp pirštų. Žengė žingsnį atgal ir grakščiai tūptelėjo prieš padarą.

*

Neprisijungęs Cadence Naomi Sinclair

  • I kursas
  • *
  • 14
  • Taškai: 30
  • Lytis: Moteris
  • only fools fall for you
Ats: I-oji MGP pamoka visiems kursams | '18 vasara
« Atsakymas #52 Prieš 2 savaites »
Mergaitė linktelėjo ir praleido Eleiziją į priekį. Padaras tikrai atrodė keistai. Bet ir didingai. Nuostabiai. Eleonora palaukė kol Eleizija prieis prie Maramio. Pirštelius buvo sukryžiavusi - taip norėjo, kad gyvūnas niekur nepabėgtų. Jos turi per mažai laiko. Elei ją pakvietus, Liusi irgi atsargiai pradėjo artėti link gyvūno. Ištiesė ranką su salota, nes šios, atrodo, jam visai patiko. Mergaitė šyptelėjo kai atsidūrė jau visai arti padaro. Atlenkė pirštelius ir leido valgyti. Nors maramis buvo visai plikas, jo uodegą dengė plaukai. Eleonora Liusi atsargiai priartėjo prie jos ir keletą kartų perbraukė ranka. Pažvelgė. Nesišeria. Mergaitė piršteliais suspaudė kuokštelį plaukų ir patraukė. Šie kaip mat atitrūko. Padaras neatkreipė dėmesio. Vienoje rankoje laikydama plaukus, kita ranka glostė gyvūno nugarą. Po keletos minučių šis apsisuko ir nulėkė miškan.
  - Pavyko,- nusijuokė, o šypsena pasiekė akis ir žvilgsnį. Jos išgliaudė mįslę ir net surado gyvūną. Puiki dienos pradžia. Abi mergaitės nunešė plaukus profesorei ir besikalbėdamos vėl nuėjo atsisėsti. Beliko sulaukti pamokos galo.   

*

Neprisijungęs Eliotas Sinkleris

  • II kursas
  • *
  • 22
  • Taškai: 29
  • Lytis: Vyras
  • Well, I guess she just found out
Ats: I-oji MGP pamoka visiems kursams | '18 vasara
« Atsakymas #53 Prieš 2 savaites »
Pasiėmęs kokias tris poras knygų Sinkleris atsisėdo ant žolės. Eliotas atsivertė keistą vadovėlį. Tiesą sakant, jis labiau priminė vaikišką iliustracijų knygelę, kurioje beveik nieko nerašoma, o istorija pasakojama paveikslėliais.
  - Šlamštas,- tarė padėdamas knygą į šoną. Joje tikrai neras nieko gero. Dabar norėtų atsidurti savo namuose. Juk toje namų bibliotekoje tikrai rastų reikalingos informacijos. Net pačiam nereiktų ieškoti. Tiesiog paprašytų tos darbuotojos, kuri visą laiką prižiūri biblioteką, parodyti knygą, kurioje rašoma apie jam reikalingus padarus. O čia viską reikia surasti pačiam. Nesąmonė. Berniukas atvertė kitą vadovėlį. Tačiau čia aprašomi gyvūnai buvo visiems žinomi; kentauras, vienaragis, pegasas, skirtingos slibinų rūšys. Kas jų nežino? Na, ne kiekvienas juos nagrinėjęs, bet tikrai visi žino. Kokia nauda duoti mokiniams tokius vadovėlius? Berniukas neabejojo, kad profesorė žino jog informacijos rasti šiose knygose beveik neįmanoma. Tai kodėl davė jiems šias knygas?

*

Neprisijungęs Sebastianas Azrielis Herondeilas

  • III kursas
  • *
  • 63
  • Taškai: 40
  • Lytis: Vyras
  • How would I tell her that she's all I think about?
Ats: I-oji MGP pamoka visiems kursams | '18 vasara
« Atsakymas #54 Prieš 2 savaites »
Sebastianas linktelėjo Torei:
  - Gerai, nunešiu,- tarė. Kada jis tapo toks... hmmm... geranoriškas?- Ačiū, beje,- paimdamas knygą pridūrė.- Ačiū ir tau,- išgirdęs palinkėjimą vėl padėkojo. Kvaily, nereikia kiekvieną kartą dėkoti supeikė save. Berniukas dar pasekė akimis nueinančią bendrakoledžę, o tada nudelbė akis į knygą. Septintame skyriuje tikrai buvo pakankamai informacijos, todėl Sebastianui nekilo abejonės, kad tas gyvūnas mįslėje ir buvo maramis.

Citata
7.1.1. Išvaizda

Ilgą laiką nebuvo žinoma tikroji maramių išvaizda dėl jų gebėjimo ją keisti [apie tai daugiau sužinosite tolesnėse temose], tačiau galiausiai, išsiaiškinus šių gyvūnų magijos principus, pasikeitimą tapo galima stebėti savo akimis. Maramiai įprastai primena vaiduokliškai balkšvos spalvos beplaukius (išskyrus uodegą) elnius, kurie gali užaugti iki dviejų metrų aukščių. Šiaip ar taip, pamašumas regimas tik iš pirmo žvilgsnio – sutelkus dėmesį ima ryškėti ir visa gausa skirtumų. Vienas jų – kūno proporcijos. Maramiai, kaip ir minėta, yra aukštesni ūgiu, tačiau gerokai plonesni, o didumą aukščio suteikia nepaprastai ilgos kojos, kurios eiliniams pasirodytų nesutvertos išlaikyti likusio kūno. Bet vėlgi, patys sutvėrimai pasižymi nepaprastu lengvumu, kadangi jų kaulai – tuščiaviduriai. Išsiskiria ir gyvūnų ragai – nemenkas, plačiai išsikėrojęs ir tankiai susivijęs šakų vainikas, iškilęs virš aptakios galvos. Taip pat, dėl jo balkšvos, beplaukės odos neretas iš pirmo žvilgsnio prisiekinėja išvydęs vaiduoklį, nors taip tikrai nėra.

-124-

Beveik visas knygos puslapis buvo skirtas apibūdinti gyvio išvaizdai. Sebastianas Azrielis atidžiai skaitė ir stengėsi įsiminti kuo daugiau informacijos. Toliau sekė poskyriai apie gyvūno magiškas savybes, elgseną, o tada, kitas labai svarbus berniukui poskyris, apie tai, kaip prie šio gyvūno prieiti.
And I might never be the one who brings you flowers, but I can be the one, be the one tonight

*

Neprisijungęs Eliotas Sinkleris

  • II kursas
  • *
  • 22
  • Taškai: 29
  • Lytis: Vyras
  • Well, I guess she just found out
Ats: I-oji MGP pamoka visiems kursams | '18 vasara
« Atsakymas #55 Prieš 2 savaites »
Eliotas užvertė dar vieną vadovėlį. Jau praranda viltį. Dabar taip norėtų paimti visas knygas, nueiti prie profesorės ir tėkšti visas knygas jai po kojom. Būtų toks geras jausmas. Bet tėvai liepė neprisidirbti. Savigarba taip pat neleido. Visai nenorėjo būti nauju paskalų objektu.
Jis, vis dėlto, atsivertė dar vieną vadovėlį. Vienas aprašymas patraukė jo dėmesį:

Citata
4. Finriai
Šie magiškieji padarai dažniausiai sutinkami Amerikos stepėse, tačiau jų galima rasti ir kitur. Žinoma, mažiau, bet Europoje jų taip pat netrūksta. Šie  gyvūnai pasižymi transfigūracinėmis galiomis - gali pasiversti į bet kokį gyvūną. Tiesa, virsmas vyksta tik vasaros naktimis, o ir pasivertęs jis būna labai keista originalo versija. Iškraipytos proporcijos, neįprastos spalvos...

Ne, toliau net neverta skaityti. Juk profesorė nieko neminėjo apie sezonus ir paros etapus. Berniukas pavertė puslapius toliau. Septintas skyrius vėl patraukė dėmesį. Ten buvo aprašomi kažkokie išverstakailiai. O Maramiai dar labiau atkreipė berniuko dėmesį. Viskas atitiko. Pavyko. Jis surado reikiamą padarą.

*

Neprisijungęs Sebastianas Azrielis Herondeilas

  • III kursas
  • *
  • 63
  • Taškai: 40
  • Lytis: Vyras
  • How would I tell her that she's all I think about?
Ats: I-oji MGP pamoka visiems kursams | '18 vasara
« Atsakymas #56 Prieš 2 savaites »
Sebastianas atidžiai viską perskaitė kelis kartus. Privalėjo viską įsiminti, kad pagautų lekritą ir pagriebtų kiek plaukų. Neturėjo nieko valgomo. Tai jau problema. Jokio krepšio nebuvo pasiėmęs, nes juk visą naktį klaidžiojo Uždraustajame miške. Kišenėse irgi nerado nieko tinkamo. Tiesą sakant, su savimi turėjo tik burtų lazdelę. Daugiau nieko. Na, teks kažkaip suktis. Knygą padėjo ant žemės ir atsistojo. Paskui privalės nepamiršti paimti knygos ir nunešti į biblioteką. Jau tuoj turėjo pradėti aušti. Jis pastovėjo kelias minutes ir nuslinko arčiau miško. Beliko laukti. Laukti. Laukti. Netrukus iš miško atkulniavo balkšvas gyvūnas. Jis atrodė keistai ir didingai. Proporcijos buvo pamirštos kaip ir kailis. Ragai ir plaukuota uodega tikrai kontrastavo su gyvūno kūnu. Berniukas ištiesė ranką ir žengė žingsnį link maramio. Šis iškart atkreipė dėmesį ir pasitraukė žingsniu atgal.
  - Nagi, nebijok,- kuo atsargiau ir švelniau tarė Sebastianas. O jei gyvūnai jo nemėgsta taip pat kaip žmonės? Tada viskas, jis beviltiškas šitoje situacijoje. 1:0 Maramio naudai. Jis žengė dar vieną žingsnį. Maramis liko vietoje. Dar arčiau. Taip ir prislinko prie pat gyvūno. Negi pavyko? Jis paglostė padaro galvą. Tada nugaro. Pasiekęs uodegą atsargiai suspaudė kuokštelį plaukų ir patraukė. Nieko. Stipriau. Plaukai atitrūko nuo uodegos.
  - Ačiū,- žvelgdamas Maramiui į akis tarė, o šis, lyg suprasdamas berniuką, linktelėjo galva. Tada apaisuko ir nubėgo atgal į mišką. Sebastianas šyptelėjęs nunešė plaukus profesorei ir nuėjo paimti knygos.
And I might never be the one who brings you flowers, but I can be the one, be the one tonight

*

Neprisijungęs Eliotas Sinkleris

  • II kursas
  • *
  • 22
  • Taškai: 29
  • Lytis: Vyras
  • Well, I guess she just found out
Ats: I-oji MGP pamoka visiems kursams | '18 vasara
« Atsakymas #57 Prieš 2 savaites »
Pavyko. Pavyko. Pavyko. Žodis kaip užstrigęs kartojosi Elioto mintyse. Beliko tik rasti maramį ir paimti kiek plaukų arba rago nuolaužų. Nors, mintis, kurioje Eliotas įsispyręs į žemę bando nulaužti rago kampą, pasirodė juokinga, todėl berniukas tylomis sukikeno. Tamsiaodis pasirausė kišenėse. Nieko valgomo. Krepšyje taip pat tik rašiklis, burtų lazdelė ir keletas popiergalių. Vis dėlto, reikia imtis darbo. Antrakursis atsistojo ir paėmė visas knygas. Tiesa, paimti visas vienu kartu buvo nemenkas uždavinys, todėl teko gerokai pasikamuoti. Kai pagaliau pavyko susikrauti ant rankų visas, jis jas nunešė prie kitų profesorės knygų ir padėjo. Beliko sulaukti aušros ir rasti maramį. Skamba lengvai, bet kažin ar tikrai taip bus. Jis apsižvalgė. Saulė jau turėtų tuoj tuoj kilti. Ir tikrai. Vos pradėjo švisti iš miško išlėkė balkšvas gyvūnas. Nuostabus. Eliotas sugniaužė rankoje lazdelę. Atsargiai priėjo. Tačiau judesys neliko nepastebėtas. Maramis atsisuko į jį. Žvelgė tiesiai į akis. Eliotas pabandė draugiškai nusišypsoti, tačiau faktas, kad šis vaikiūkštis nemokėjo šypsotis buvo aiškus kaip dieną. Jis pabandė priartėti. Maramis nesujudėjo. Taip pavyko priartėti visai arti padaro. Eliotas atsargiai jį paglostė. Plaukų kuokštelis ar rago gabalėlis? Tikriausiai rago. Berniukas iškėlė burtų lazdelę ir parodė gyvūnui.
  - Nebijok,- išlemeno ir sumurmėjo kažkokį burtažodį. Rago viršūnėlė dailiai nuskilo nuo likusios rago dalies. Berniukas sugniaužė ją delne ir šyptelėjo (ar bent jau bandė) Maramiui. Netrukus Maramio kontūrai pradėjo keistis ir jis pavirto didingu vienaragiu. Tada ristele nubėgo į mišką. Eliotas apsisuko ir nužingsniavo link mokytojos. Padavė jai rago gabalėlį ir atsisėdęs ant pievelės nusprendė palaukti pamokos galo.

*

Neprisijungęs Rosemarie Mortimer

  • *
  • 604
  • Lytis: Moteris
  • Shall we dance?
Ats: I-oji MGP pamoka visiems kursams | '18 vasara
« Atsakymas #58 Prieš 1 savaitę »
Nenumaldomai artėjo tas rytmečio laikas, kuomet saulė droviai iškiša pirmuosius savo spindulius. Vis daugiau mokinių, baigusių paskirtą užduotį, švysčiojo tarp medžių kamienų, grįžinėdami į pamiškės laukymę, kurioje laukė Rosemarie. Jaunoji profesorė iš visų parėjusių paėmė jų atneštas medžiagas ir rūpestingai sudėjo į dėžutę. Į kitą surankiojusi sumetė pamokai parūpintas knygas ir visą tai pasidėjo sau iš šono – šiandieną daugiau nebereiks.
Vos pirmasis saulės blyksnis pasirodė užu horizonto, žinojo, kad laikas baigėsi ir visi, kurie nespėjo surasti vieno iš maramių iki dabar, pražiopsojo savo šansą. Tuo pačiu ir mokiniams nebeliko priežasties klaidžioti miške, tad vos paskutinis ir vėl užėmė savo vietą priešais profesorę, šioji prabilo:
– Visi šauniai padirbėjote aiškindamiesi užduotą mįslę, o dauguma – ir atlikdami užduotį. Pamokos metu sužinojote, jog maramiai savo tikrąjį pavidalą įgauna tik kelioms minutėms prieš pat aušrą, todėl norėčiau užduoti jums porą hipotetinių klausimų. (1) Jeigu nutiktų taip, jog kokios nors katastrofos metu dangų uždengtų storas dulkių/ pelenų sluoksnis, nepraleidžiantis jokios šviesos, arba įvyktų dar kas nors, dėl ko įsivyrautų taip vadinama „ilgoji naktis“, kas vyktų su maramiais, kokią įtaką tai turėtų jų elgesiui, magijai ar net išgyvenimui? (2) Taip pat, pamokos pradžioje minėjau, kad jūsų parneštos medžiagos – ragai ir plaukai – yra naudojamos retesnių gydomųjų viralų gamyboje, tad jei užslinktų ilgoki naktis, kas nutiktų su šia magiškąja savybe? Pasikeistų (jei taip, tai kaip) ar išliktų tokia pati? Visus atsakymus pagrįskite, – Rose nužvelgė švelnios, veik angeliškos šviesos apšviestus mokinius bei, linksmai nusijuokusi, pridūrė: – Ir ne, teiginys, jog niekas neišgyventų tokio įvykio metu arba galiausiai uždustų tomis dulkėmis – netinka.


// Du klausimai po du taškus, jei svariai pagrįsti. Trečiadienis (07-11) – paskutinė diena rašymui.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 1 savaitę sukūrė Rosemarie Mortimer »

i wish I could hear your silence

*

Neprisijungęs Lisette la Claire

  • VII kursas
  • *
  • 377
  • Taškai: 109
  • Lytis: Moteris
  • je ne fais rien mais je le fais bien
Ats: I-oji MGP pamoka visiems kursams | '18 vasara
« Atsakymas #59 Prieš 1 savaitę »
Prasnaudusi beveik visą magiškų gyvūnų priežiūros pamoką - kas liepė pamoką vesti tokiu ankstyvu metu? - Lisetė prasibudino tik tada, kai dar kartą išgirdo kalbančią profesorę. Tikėjosi, kad jau pamokos pabaiga, ir mergina galės pratęsti savo miegą šiltoje lovoje mergaičių miegamajame. Deja, dar laukė pora teorinių klausimų. Ir kaip jai reikėtų žinoti, jei nusprendė visą pamoką skirti ne darbui, o poilsiui?
Visgi, septyniolikmetės laimei, klausimai neatrodė tokie sunkūs, jog nebūtų galima spėti. O kas, jeigu palaikysiu?
Sekundėlę, kitą pasirąžė ir kilstelėjo ranką:
-Mano nuomone, tamsa pasaulyje maramiams būtų į naudą. Juk jų magija veikia tol, kol nepasirodo saulės spinduliai,- šiek tiek sustojo, bandydama prisiminti, ar vadovėlyje tikrai taip rašė,- taigi, jei nėra saulės spindulių, jų magiškosios savybės išsilaiko ilgiau. O ir išgyventi, išlikti nepagautiems būtų žymiai paprasčiau, mat visą laiką galėtų būti kito gyvūno kailyje,- tarsi pritardama sau linktelėjo klastuolė ir stipriau susivyniojo į rausvą pledą, kvepiantį obuolių pyragu,- na, o dėl plaukų bei ragų, tai manyčiau, jog gydomieji eliksyrai būtų kur kas stipresni ir geresi dėl geresnio veiksmingesnio magijos tamsoje poveikio.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 1 savaitę sukūrė Lisette la Claire »


 

  • Hogvartsas.LT © 2007-2017