2

0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Markas Moore

  • III kursas
  • *
  • 114
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • Kas įmūrijo Marką į sieną?
Ant astronomijos kabineto durų pamatęs raštelį, Markas atsiduso. Dar daugiau pėdinimo ir negalėjimo sau ramiai miegoti. Berniukas planavo šiandienos pamoką pramiegoti, bet įėjus į Didžiąją salę ir pamačius kerėjimo bei astronomijos profesorius ramiai besišnekučiuojančius, klastuolis suprato, kad darbo neišvengs.  Mokytojams paaiškinus praktiką, rudaplaukis nuėjo ir išsitraukė lapuką.
-Ožiaragis,-garsiai perskaitė savo lapelį Markas ir apsidairė ar kas nors su įdomesniu gyvūnu dar nebuvo pradėjęs užduoties, bet jam nepasisekė ir teko dirbti su pačiu nuobodžiausiu žvaigždynu. Ką gi, ožiaragis, tebūnie ožiaragis. Berniukas netrukus ir pastebėjo savo žvaigždyną vien dėl to, nes bebėgantis žvėris vos neatsitrenkė į berniuką. Išsitraukęs lazdelę, Markas pasileido paskui gyvūną.

*

Neprisijungęs Bella Foun

  • III kursas
  • *
  • 34
  • Taškai:
Rytas. Bella išlipo iš lovos bei valandų valandas stovėjo prie veidrodžio - tvarkėsi, norėdama atrodyti būtent šiandien geriau. Kadangi labai stigo laiko, o teko dar ne tik kad kopti į astronomijos bokštą, tačiau ir nusileisti bei skuosti į Didžiąją salę, mergiotė pasileido tekina. Ir keista, tačiau į patalpėlę ši užėjo kartu su varpo skambesiu.
- Labas.. - kiek sutriko, išvydusi net kelis profesorius. - Rytas, - išspraudė šypsnį jiems abiems.
Darėsi smalsu, kas šiandien Bel laukia. Tačiau tai, ką ji matė dabar, mergiotę žavėjo. Po visą salę laisvai skriejo žvaigždės. Rodos, atsiplėšė nuo užkerėtų patalpos lubų. Vėliau grifė įsitikino, jog būtent taip ir buvo.
Pagaliau išklausiusi, ką teks daryti, mergaitė nužingsniavo prie savo vadovės bei pasičiupo vieną iš lapelių. Itin dailiu braižu jame puikavosi ir žvaigždyno pavadinimas - delfinas. Pagaliau.

*

Neprisijungęs Alisa Bagley

  • III kursas
  • *
  • 26
  • Taškai:
Mm, ar egzistuoja tų nelemtų laiptų pabaiga? Jai rodėsi, jog ne. Bet štai, beliko paskutinis. Aha. Ant kabineto durų puikavosi raštelis, pasak kurio pamoka vyksianti didžiojoje salėje. Ech. Na, bent jau leistis žemyn nebuvo taip sunku, kaip kopti aukštyn. Hm, netgi visai malonu.
Pagaliau Alisa atklydo ir į salę. Vos ši įsmuko pro duris, išvydo ją visai kitokią, nei paprastai. Žvaigždės, kadais tvirtai kabojusios ant lubų, dabar dailiai risnojo po visą patalpą. Stengdamasi nesusidurti su kokia, šviesiaplaukė prižingsniavo ir prie profesorės. Tiesa, šalia jos stoviniavo ir kitas jaunuolis. Aišku, mergiotė pasilabino su abiejais.
Pagaliau nuskambėjo ir praktinė užduotis. Matyt, teorijai šįkart leista pailsėti. Nupėdinusi prie indų, Bagley išsitraukė vieną ir dirstelėjo - skorpionas.

*

Neprisijungęs Adelė Ginger

  • V kursas
  • *
  • 137
  • Taškai: 55
  • Lytis: Moteris
  • į savo pasaulį aš įsileisiu tave
  Adelė, apsižvalgiusi aplinkui, pastebėjo, kad yra viena iš pirmųjų baiginėjanti užduotį. Ha, kaip visada, šaunu. Varniukė savimi be galo didžiavosi, mat jai visad patikdavo būti pirmajai ar geriausiai, visados ši panelė buvo savimyla. Taip, kas gi čia liko? Pasisavinti žvaigždę? Puiku. Stebėdama kaip žvaigždyno gyventojos lėtai juda ore, Adelė pakėlė savo burtų lazdelę ir ištarė:
- Imta Stara,- tačiau jokia žvaigždė pas šviesiaplaukę neatkeliavo.- Velnias, tikrai neteisingai ištariau, tačiau ir nepamenu kaip reikia tarti.
  Varniukė prisėdusi ant suolo, kuris priklausė jos koledžui, atsiduso ir pažvelgė į žvaigždes. O jeigu aš nuleisčiau šias žvaigždes ant žemės ir pati savom rankom pasiimčiau?
- Descendio,- ištarė blondinė ir visas žvaigždynas nusileido ant žemės.- Tikiuosi, kad nemirsiu,- nusijuokė Adelė ir ištiesė ranką į vieną žvaigždę.
  Vos mergina prilietė žvaigždę, jos delnas buvo nudegintas. Ši suinkštė iš nemalonaus skausmo, kuris nors ir buvo nedidelis vis tiek kiek maudė merginos delną. Ne, taip nieko nebus, reikia pabandyti kaip nors atgaminti man tą burtažodį.
- Am, galbūt Inta Staro? Ne? Na, Imta Staro,- tačiau ir šis netiko.- Velnias, galbūt galūnės tokios pačios? Imto Staro,- jai ištarus tinkamą burtažodį viena žvaigždė atlėkė prie šviesiaplaukės lazdelės, o tai privertė ją nusišypsoti.- Rodo, kad jau įvykdžiau užduotį,- prabilo varnė ir nukeliavo prie abiejų profesorių.
 Dieve, kai tai nesvarbu
Ir neteka vanduo nors verkiu.
                                                                            

*

Neprisijungęs Matthew Turner

  • Herbologijos profesorius
  • *
  • 171
  • Lytis: Vyras
  • Astronomai duobkasiai - mes pakasim jus skersai!
Matthew jau norėjo nutraukti kerus, bet nežinojo, kaip tą padaryti. Galiausiai grifiukas suprato, kad gerai padarė tęsdamas darbą: neilgai trukus gyvūnas "ištiško" į keliolika žvaigždžių. Kietai pagalvojo Matthew, bent kartą nesusiraukęs nuo to, ką daro. Bet visas kietumas baigėsi tada, kai teko prisiminti, kokius kerus reikia naudoti, norint pasigauti žvaigždę. Kodėl man reikia prisiminti krūvą beverčių dalykų? pagalvojo Matthew, kuriam gero nusiteikimo užteko vos trims sekundėms. Ten buvo kažkas, susijusio su imti. Ir... Nepamenu... Žvaigždė. Star...
- Imti starą, - pabandė Matthew. Nieko neatsitiko, tad pirmakursis pakartojo garsiau: - Imti starą!
Ir vėl nieko. Matthew matė vyresnę varnanagę, dirbančią netoliese, tad jis pasistengė prie jos prisiartinti ir išgirsti tą reikalingą burtažodį. Neilgai trukus mergaitė įvykdė užduotį.
Ačiū kandžiai pagalvojo Matthew ir garsiai ištarė:
- Imto Staro.
Viena iš žvaigždžių trūktelėjo, bet iki mokinio neatskriejo. Matthew pakartojo garsiau ir aiškiau:
- Imto Staro!
Nedidelė žvaigždutė atskriejo ir nusileido ant berniuko lazdelės galo. Šis kiek palaukė, kad nereikėtų sekti paskui Varno Nago mergaitę, tad prie profesorių nužygiavo šiek tiek vėliau.
Mus žemino, bet mes nepažeminti. Pažeminti tie, kurie taip elgėsi. E. M. Remarque

*

Neprisijungęs Stevie Green

  • VI kursas
  • *
  • 446
  • Taškai: 84
  • Lytis: Moteris
  • Lazy
- O, trigalvis slibinas, - apsidžiaugė Stevie, nors net pati nesuprato, kodėl. Ji nukreipė lazdelę į naują taikinį ir aiškiai ir garsiai sušuko: - Ferino!
Šį kartą pavyko labai neblogai. Virvės stipriai supančiojo didelį gyvūną. Tiesa, mergaitei buvo kiek nejauku, kai slibinas pradėjo keistai mojuoti viena iš galvų. Stevie trumpam užsimerkė, kad nereikėtų matyti tos judančios galvos. Po kiek laiko mergaitė atmerkė akis ir pamatė, kad jau beveik laikas pereiti prie antros užduoties dalies. Kadangi ji labai mėgo astronomiją, o ir profesorė jai patiko, grifiukė nutarė sugauti ne bet kurią, o pasirinktą žvaigždę ir pristatyti ją profesorei Tonks.
Kurią čia pasirinkus? Kiek pamenu, ryškiausia yra γ. Tą ir imti? Na, gerai.
Antrakursė akimis susirado šiek tiek oranžinės spalvos turinčią žvaigždę ir sušuko:
- Imto staro!
Dvi žvaigždės pradėjo suktis viena aplink kitą, bet nė viena neatskriejo iki Stevies lazdelės. Mergaitė pakartojo burtažodį. Šį kartą pasisekė geriau, tačiau žvaigždė, kurią sugavo Stevie, nebuvo ta, kurios ji norėjo. Grifiukė susimąstė, ką daryti, bet nutarė vis tik dar pasistengti. Ji nupurtė žvaigždę nuo lazdelės, kas, pasirodo, buvo visai nesunku, ir dar kartą, žiūrėdama tik į tą vieną žvaigždę ir negalvodama apie nieką daugiau, Stevie šūktelėjo:
- Imto staro!
Šį kartą pasisekė. Oranžinė žvaigždė atskriejo iki Stevies ir ji ją švelniai sugavo lazdele. Mergaitė patenkinta nuėjo iki profesorių ir parodžiusi žvaigždę pratarė:
- Atnešiau Etaminą.
Mergaitė net pati nustebo, kaip jai norėjosi padaryti įspūdį profesoriams...
Sarcasm - an ability to insult idiots without them realizing it.

*

Neprisijungęs Frankas Stigleris

  • ****
  • 323
  • Lytis: Vyras
  • I will spill blood to defend what's mine
Vaikai... Kokie dar vaikai? Mokiniai jau buvo visa galva pasinėrę į užduotį - sugauti žvaigždę. Oberonas akimis atidžiai stebėjo kiekvieną mokinuką, norėdamas įsitikinti, kad mokiniams viskas klostėsi gerai. Akimi pastebėjo, kad viena merginukei iškilo problema. Jau ruošėsi prieiti prie jos, kai kolegė tai padarė greičiau. Oberonas nesustojo. Jis toliau pėdino salės grindiniu, nes jam buvo šiek tiek nuobodu.
Gepardas, drambliukas, kengūra ir daugybė kitų padarėlių salėje tikrai sukėlė sumaištį. Negalėjai normaliai žengti žingsnio, nebijodamas ko nors užkliudyti. Kadangi Kerėjimo profesorius šiandien savo ragų nebuvo paslėpęs, tai nebuvo ko ir stebėtis, kai keli paukšteliai sumanė atsitūpti ant jų. Šis paukščių poelgis labai pamalonindavo vaikiną. Jis pasijausdavo lyg būtų tikras elfas, sutariantis su gamta.
Po kelių minučių grįžo prie Ashley ir ramiai stovėjo.
- Kaip laikaisi? Nenusibodo būti profesore? - pabandė užmegzti pokalbį.
Netikėtai prie jų priartėjo mokinukė - panelė Green. Ji jau buvo pagavusi reikiamo žvaigždyno žvaigždę. Obis ją paėmė iš merginos rankų.
- Šaunuolė, - pagyrė ją. - O dabar jei nori gali ramiai pasėdėti iki pamokos galo.

 Kaip gera vėl matyti.
 Jasmine Diana Amneta, rami, o šį kartą ir grakšti it gulbė, nes niekur nenudribdavo, nesitrenkdavo ar neužkliudydavo, žvelgė į Didžiosios salės dekorą. Nuostabu. Tyloku balsu pasisveikino su profesoriais ir šyptelėjo - pagaliau galėjo matyti Ashley, užaugusią ir išgražėjusią koledžo vadovę, kurią anksčiau matė tik tuomet, kai jinai buvo mokine.
 Išklausė užduoties atidžiai, ši atrodė klaidi, pilna įvairių išdaigų ir kliūčių, tačiau vis dėl to, tai buvo užduotis. Šiais metais jau galėjo nevarginti profesorės su ypatingais prašymais ir nejaukumu, kurį abi patirdavo per pamokas, o ypač tuomet, kai kiti mokiniai buvo vizijose, o ji, garsiai kalbėdama, rašė rašinį. Dabar tos plunksnos nebeprireikė.
 Kai grifė jau matė, nežinia ar dėl to, kad jau buvo šešto kurso ir beveik suaugus, ar dėl to, kad tiesiog pradėjo matyti, užgimė kažkoks keistas jausmas. Noras saugoti. Anksčiau, būdama Grifų Gūžtos prefekte, ji gyvendavo beveik taip pat, o dabar, stebėdama mažesniuosius savo koledžo mokinukus, jautė atsakomybę ir norą jais rūpintis ir juos saugoti. O tokie mokinukai keli buvo šioje pamokoje. Šyptelėjo, nes pagalvojo jog greičiausiai dėl to, kad kiek prisibijojo koledžo vadovės.
 Kol ji nematė, pasikeitė tiek daug...
 Vis dėl to, raudonųjų atstovė nuėjo pasiimti lapelio. Ištraukus tą popieriuką su raštu, iš pradžių atsitraukė, leisdama ir kitiems prieiti. O tada pažvelgė į raštą. Smulkesnį įskaityti būdavo sunkiau, tačiau šis buvo pakankamai geras. Kaip buvo gera vėl skaityti.
 Perskaičiusi, šyptelėjo. Kiškis. Clau gynėjas ir parduotuvėlėje vyraujantis gyvūnėlis. Mėlynakė pradėjo žvalgytis, ieškodama šio gyvūnėlio.
Mano nuomonė yra teisinga mano nuomonės atžvilgiu

*

Neprisijungęs Klarė Konė Karter

  • V kursas
  • *
  • 529
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Al que al cielo escupe, en la cara le cae.
Klarė vos nepavėlavo į astronomijos pamoką. Ant kabineto durų radusi raštelį, nurodantį mokiniams, jog pamoka vyks didžiojoje salėje, grifiukė ten ir patraukė. Hogvartse leidžiant šeštus metus daugumą užkaborių jau pažįsti. Todėl šešiolikmetė ir pasuko trumpesniu, tačiau siauresniu ir klaidesniu keliu. Tai ir buvo klaida, lėmusi prakaito lašelius ant veido. Koridorius buvo užtvindytas. Pastaruoju metu siautėjo mokinių grupelė, kiek jaunesnių nei Karter, neleidžiančių piliai nuobodžiauti.
Įbėgusi į didžiąją salę ketino pasisveikinti su profesore, bet čia jaunosios grifiukės laukė staigmena. Pamokai pasiruošę buvo du profesoriai.  Na ką gi, nusprendusi, kad taip tik įdomiau, pasisveikino su abiem.
Astronomijos pamokas šeštakursė labai mėgo, tai buvo tarsi tiltas tarp žiobarų ir magijos pasaulio. Juk visi gyveno po vienu dangumi. Profesoriams pristačius užduotį, Grifų Gūžtos auklėtinė palaukė, kol dauguma pasiims lapelius, mat grūsčių nemėgo. Na, dar todėl, kad norėjo po įvykio koridoriuje atsipūsti ir priėjo pasitikti savo pamokos likimo.
- Ursa major. - Ištraukusi pavadinimą Hogvartso šeštametė nusišypsojo. Toks pavadinimas matyt buvo parinktas ne veltui. Didžioji meška. Gal kokį pirmakursį ir būtų privertusi bėgti ieškoti pagalbos. Nors pirmakursė Klarė čia būtų nustebinusi. Strazdanota rusvaplaukė ėmė dairytis. Mešką neturėtų būti sunku pastebėti.
Y cada anochecer es una cita entre misterio y realidad para que no se te olvide soñar

*

Neprisijungęs Klarė Konė Karter

  • V kursas
  • *
  • 529
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Al que al cielo escupe, en la cara le cae.
Žvaigždėtoji meška matyt supainiojo metų laikus. Mat žaliaakė ją aptiko ją tolimiausiame kampe, miegančią. Situacija gal ir buvo ne blogiausia, bet užsikorus ant seno, sunkaus, voratinkliais apmegzto stalo svaidytis kerais nebuvo pati geriausia vieta. Aukštaūgė neturėjo kitos išeities, tolimo salės kampo kerai kitaip nebūtų pasiekę. Tikiuosi manęs niekas nepalaikys dar vienu žvaigždynu. Nusitaikiusi į miegantį pavidalą ištiesė lazdelę taip tiksliai, kaip galėjo:
- Ferinus. - Deja Klarė nebuvo labai taikli ir virvės apsivyniojo ne žvaigždyną, o netoliese esančio stalo kampą. Nieko blogo nebūtų nutikę, jei virvės galų garsas. Šios pasiekusios grindis dunkstelėjo tarsi kokios plastikinės lėkštės. Tai prižadino miegantį žvaigždyno žvėrį. Meška kėlėsi ir rąžėsi, todėl laiko ją pričiupti nebuvo daug. Na nebent norėjai vaikytis užkerėtą padarą po visą didžiąją salę.
- Ferinus. - Grifų Gūžtos auklėtinė šįsyk buvo taikli. Tačiau mosuodama lazdele taip susikoncentravo į taikinį, jog pataikiusi į mešką neišlaikė pusiausvyros ir ten, kur dažniausiai gulėjo lėkštės su maistu, dabar kojomis tabaluojančiomis ore ant mokykliniu sijonu apmautos sėdynės drybsojo šeštakursė. Norėjo galvoti, kad niekas šio insidento nematė, bet žinojo, kad realybė buvo kitokia. Tuo metu, kol gyvūnas veržiamas virvių keitė formą, Klarė atsistojo ir apsimesdama, jog nieko čia neįvyko stebėjo virsmą.
Y cada anochecer es una cita entre misterio y realidad para que no se te olvide soñar

 Baltas liuoksintis kiškutis. Baltakailis miško žvėrelis it tas sesers gynėjas, būtų plūduriavęs ore, jei ne stiprios kojos, kuriomis atsispirdamas zuikis yrėsi į priekį. Va, mažuti, matau tave. Greitai pastebėjusi gyvūnėlį, šeštakursė išsitraukė burtų lazdelę.
 -Ferinus,- ištarė burtažodį, kurį mažaug šiuo metu kartojo daugybė mokinių. Tačiau nepataikė. Vikruolis zuikutis, sugebėjęs greitai peršokti į kitą vietą, buvo jau ties Švilpynės stalu, nuliuoksėjo pakankamai toli nuo grifės. Burtažodis kaip ir paprastas, bet kaip jį pagauti..? Įvairios mintys lindo į rudaplaukės galvą, Diana bandė sugalvoti kokią nors strategiją, bet aišku, kad nepavyko, mat tas kiškis tiesiog nuliuoksėjo į kitą vietą.-Ferinus.
 Jei kerai būtų buvę kitokie, Amnetai būtų pavykę. Tačiau šie nesugebėjo siekti daugiau nei pusės salės - kaip toli nušokavęs buvo baltakailis. Kiškutis savotiškai išsisuko nuo kerų dozės ir liuoksėjo toliau, tačiau šį kartą kiek artėdamas prie merginos. Laukti. Reikia tiesiog laukti. Grifų prefektė akylai it vanagas stebėjo kiškutį, palengva kėlė lazdelę...
 -Ferinus,- ištarė burtažodį ir dėl atsiradusių virvių, kiškelis buvo spaudžiamas ir tyliai, taip tyliai, kad niekas negirdėjo, dejavo. Klaikus vaizdas.
Mano nuomonė yra teisinga mano nuomonės atžvilgiu

*

Neprisijungęs Klarė Konė Karter

  • V kursas
  • *
  • 529
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Al que al cielo escupe, en la cara le cae.
Galiausiai virvės kailiniuotą meškutę suveržė taip, jog iš jos pabiro maždaug dvidešimt žvaigždučių. Sunku buvo į jas nežiūrėti, toks gražus buvo reginys. Bet dar sunkiau buvo žiūrėti į žvaigždes, jų šviesa akino žalias Klarės akis. Bet dėl to paauglė ir mėgo astronomiją. Žvaigždės ir dangus buvo tarsi kito pasaulio dalis. Todėl kelias minutes tiesiog užsispoksojo, vietoj to, kad atliktų likusią užduoties dalį.
Klarės Konės mintys nuklydo į tolimą kaimą. Grįžusi namo ji vėl užsiriogs ant stogo, kur galės per naktį stebėti tikrą dangų atsigulusi ant nuolaidaus krašto. Tik namo ji grįš geriausiu atveju per žiemos atostogas.
Mintys apie atostogas ir sugrąžino kaštonplaukės mintis į didžiąją salę. Užduotis nebuvo baigta. Grifiukė išsirinko vidutinio žvaigždę formos krašte. Šią bus lengviausia kliudyti kerais.
- Imto staro. - Šešiolikmetės balsas skambėjo ramiai, bet įsakmiai, tarsi kalbėtųsi su mažamečiais.
Spindinčioji tarsi žiobariško magneto traukiama prilipo prie lazdelės galo. Dabar, atitraukus ją nuo kitų, atrodė jog žvaigždė nebuvo vien balta. Šviesa žvaigždės viduryje buvo balta, tačiau pakraščiuose galėjai įžvelgti keistai derančius mėlynus ir geltonus atspalvius. Labai norėjosi paliesti žvaigždę, tačiau nežinojo ar nenusidegins.
Tuo pačiu parodydama, jog užbaigė pamokos darbą priėjo prie koledžo vadovės.
- Profesore, o kas nutiktų, jei šią žvaigždę paliesčiau?
Y cada anochecer es una cita entre misterio y realidad para que no se te olvide soñar

 Stengdamasi per daug nežiūrėti į smaugiamą ir kitaip kankinamą kiškutį, Jasmine sekundėlei užsimerkė. Tikėjosi, kad viskas įvyks kuo greičiau.
-Sese, žiūrėk!- Claudie, jau būdama antrakurse, bandė sudominti Dianą astronomijos mokslu.- Čia - svarstyklės, mano zodiako ženklas, o ten toliau - didžioji ir mažoji lokės, dar vadinamos grįžulo ratais. Nors man jos į ratus nepanašios, juk čia - samteliai!
Vyriausia savos kartos Amneta toliau čiauškėjo, aiškindama Džesei apie dangų, tačiau ta jos visiškai nesiklausė.

 Pro akis prabėgus prisiminimui ir atsimerkus, Jasmine pamatė, kad kiškis jau virtęs palyginti didelėmis, jei lygintume su dangumi, tačiau lyginant su realiu dydžiu - mažomis žvaigždėmis. Šios taip ryškiai spigino, kad grifiukė dar sekundėlei užsimerkė. Vos atgavusi regą nenorėjo jos iškart prarasti, tad į žvaigždes žiūrėjo nelabai palankiai. Ką ten reikia toliau daryti? Mėlynom savo akim apžvelgė Didžiąją salę ir pamačius Klarę, kitą koledžo prefektę prisitraukiant žvaigždę prie savęs, susiraukė. Įtarė, kad jos akys visam laikui liks jautresnės, nei paprastų žmonių, tačiau džiaugės tuo, kad bent šiek tiek mato.
-Imto staro,- ištarė burtą ir nukreipė į pirmą pasitaikiusią gauto žvaigždyno žvaigždę, kiek pastebėjo, maždaug ten buvo gyvūnėlio letena. Na gerai, letenėlė, juk kiškeliai yra maži padarėliai, pūkuotomis kojytėmis ir minkštutėmis pėdutėmis.
 Susiraukusi, kadangi žvaigždė, o tuo pačiu ir ta ryški šviesa artėjo, Amneta nusuko akis į koledžo vadovę, lyg klausdama ką toliau daryti ir ar galima atsikratyti tos žvaigždės kuo greičiau. Prisiekiu, jei lieps visą pamoką taip toliau stovėti, pasiųsiu žvaigždę į kitą pusę ir man bus visiškai nesvarbu ar ten stalas, ar vaiduoklis, ar pati koledžo vadovė.
Mano nuomonė yra teisinga mano nuomonės atžvilgiu

*

Neprisijungęs Marcus Green

  • III kursas
  • *
  • 164
  • Taškai: 75
  • Lytis: Vyras
  • Jūs esate visiški bepročiai.
   Ir iš virvių bei gyvačių kamuolėlio pažiro žvaigždės, virvės ir gyvatė pavirto į juosvas dulkes ir subyrėjo ant grindų. Marcus'as nusibraukė nuo kaktos prakaitą ir tik dabar suprato, kiek laiko vaikėsi gyvatę bei laikė lazdelę su kerais, kad šią užduotį įvykdytų. O atrodė, kad viskas įvyko labai greitai. Berniukas sunkiai atsikvėpė ir nedrąsiai nužingsniavo prie žvaigždžių krūvos tikrąja tų žodžių prasme. Jam artėjant žvaigždžių pamažėle mažėjo - jos byrėjo ant žemės ir maišėsi su tomis juosvomis dulkėmis.
   - Imto Staro,- ištarė. O kai grifas jau ištiesė į žvaigždes ranką, liko tik viena vienintelė žvaigždė - ar tik ne iš gyvatės akies. ,,Kur adata?" - apsidairė Marcus'as. Bet negi rasi tokį daiktą Didžiojoje salėje. O ir įsmeigti ją į žvaigždę nebūtų visai jokio tikslo.
   O turėti žvaigždę savo rankose buvo keistas jausmas. Marcus'as gulėdavo naktimis po atviru dangumi - ypač dažnai tai darydavo po to, kai buvo paskirtas į Grifų Gūžtą. Jautėsi vienišas. O mintis, kad ten, danguje, kažkoks šviesulys galėtų jam grąžinti šeimą ir atnešti laimės...
   ,,Gal ji čia?" - pamintijo Sarcasmison'as, stebeilydamas į delne gulintį šviesulį.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 1 metus sukūrė Marcus Sarcasmison »

*

Neprisijungęs Ashley Shaw

  • ****
  • 241
  • Lytis: Moteris
  • a wizard soul trapped inside a muggle body
Grifei pagaliau sėkmingai išbūrus tvirtas bei ilgas virves, Ashley paliko ją tolesniam darbui. O ir visi kiti pamažu baiginėjo, kas privertė strazdanę žvilgtelti į laikrodį. Ir išties, pamoka jau buvo besibaigianti.
- Kaip Gedimino kalnas, - prisiminusi tą puikiai besilaikantį žiobarų kalną, atsakė į vaikėzo klausimą bei nejučiomis nusiviepė. - Dėl profesoriavimo dar nežinau. Rods, nei patinka, nei ne, - išspraudė ji. - O kaip tu? Žadi ir kitais metais pasilikt?
Čia pat prie jų prisistatė ir jau matyta grifė. Ashley tik darkart įsitikino, jog Stevie itin domisi astronomija - ne tik kad atnešė žvaigždę, tačiau ją ir įvardino. Pagiriamai šyptelėjusi jai, šokoladinių akių savininkė išvydo priėjusią ir dar vieną savo globotinę.
- Na, nepatarčiau jos liesti, - žvilgtelėjo į žvaigždę. - Nors ir ne visos, tačiau šios žvaigždės gali ir skaudžiai nudeginti - visgi stengėmės padaryti kuo tikroviškesnę realių žvaigždžių imitaciją, - kilstelėjo antakį.
Iki pamokos galo buvo belikę trys minutės. Palaukusi, kol žvaigždes pasisavins paskutiniai mokiniai, Ashley tarė kelis žodžius:
- Kam pavyko, kam ne, kas spėjote, o kas ne, tačiau visi gerai padirbėjote, - apdalino susirinkusius šypsniu. - Iki pamokos galo liko vos kelios minutės, tad galite pamažu jau eiti. Na, ir sėkmės jums kitose veiklose, o mes susitiksime antrojoje astronomijos pamokoje, - užbaigė pamoką ir akimis išlydėjo paskutiniuosius mokinius.
Netrukus milžiniškoje salėje beliko tik jiedu bei krūvelė nepagautų žvaigždynų. Mergina tikėjosi, jog Oberonas šiai padės bei kerų pagalba grąžins žvaigždes luboms, tačiau ši dar norėjo pasigrožėti nesugautais gyviais. Ypač jos žvilgsnį patraukė vienaragio figūrėlė, dabar visai nebaikščiai atrisnojusi ir iki pačios rudaakės. Pamažu ištiesusi ranką, Ashley perbraukė gyviui per karčius. Iš matymo negalėjai pasakyti, jog tai netikras vienaragis. Ši jo imitacija buvo itin panaši į tikrąjį gyvūną -
riba tarp tikrovės ir iliuzijos kartais gali būti ir labai neryški.
- Darkart ačiū, kad sutikai padėti, - vėl prabilo mergina. - Vargu, ar būčiau pati išsivertusi, - vyptelėjo.
P. S.
I hope you're happy.

 

  • Hogvartsas.LT © 2007-2019