0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Klarė Konė Karter

  • VII kursas
  • *
  • 552
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Al que al cielo escupe, en la cara le cae.
Ats: Ūdrų Žabangų miestelis
« Atsakymas #45 Prieš 6 metus »
Tik įsitikinusi, kad žemė po jos kojomis stabili, ir jos galvoje nebeošia vestibiuliarinio aparato sukelta jūra, Klarė atsimerkė. Ji atsidūrė pažįstamoje vietoje. Miestelį aplankė vasarą, kai tuo metu čia šurmuliavo šventė. Tačiau šiandien ji čia neatvyko linksmintis, o laukė užduotis, kurią vertins taškais.  Pustuštės gatvės šiandien buvo tokios tylios, kad penktakursė net neįsivaizdavo, kur turėtų ieškoti serafino, be kurio niekaip neįvykdys pamokos reikalavimų.
Žinodama, kad padarėliai mėgsta žaisti slėpynių, paauglė dar labiau sulėtino žingsnį. Gatvelės viena po kitos buvo vis atokesnės, grifė stengėsi nenuklysti, nors nešyklė buvo šalia.
Šešėlius pastebėti darėsi vis sunkiau. O serafinų labai matomais, kai jie nenori, kad juos matytų, nepavadinsi. Telkėsi lietaus debesys, ir nors miestelyje buvo ne žvarbu, ir lietų pakęsti galėtum, tačiau niaukstantis dangui, niaukstėsi ir Klarės tikimybės išspręsti užduotį. Buvo sunku pastebėti šešėlius, kai saulę užstojo tamsus pluoštas.
-Lumos!. - Neapsikentusi nesėkmingų gyvūno paieškų pratarė Klarisa, tikėdamasi, jog šiek tiek šviesos neišgąsdins paslaptimis susidomėjusių padarėlių.
Dabar bent matė šiek tiek geriau. Prisiminusi profesorės žodžius, Klarė galvojo apie paslaptį. Su sese ir broliu, dešimties metų Klarė ėjo pirkti ledų. Mama neleisdavo jų valgyti žiemą, kai lauke ir taip buvo šalta. Dabar, kai kilo vėjas, ji galėjo įsivaizduoti tą žiemos šaltuką ir braškinių ledų skonį, saldų ir šaltą, per daug atkandus rodos užšaldantį smegenis.
Prisiminimams apie su dvyniais saugoma paslaptimi užliejus banguotų plaukų dengiamą galvą, žaliaakė vos nepražiopsojo nedidelio padaro, jau kybančio netoli jos. Nors šis buvo beveik permatomas, tačiau neatrodė labai mielas, nesinorėjo jo kviesti arčiau ar išduoti paslaptį.
Matyt supratęs strazdanės mintis, serafinas šliuožė sienomis taip greit, kad Klarei teko bėgti iš paskos. Palauk, kreipėsi į paslapčių saugotoją. Tačiau šis jau spruko tolyn ir penkiolikmetė bėgo taip greit, net nespėjo suprasti, kad jau išbėgo iš miestelio centro.
Y cada anochecer es una cita entre misterio y realidad para que no se te olvide soñar

*

Neprisijungęs Kajus Arno Wintersas

  • Kvidičininkas
  • ****
  • 407
  • Padlmiro jungtinė komanda, puolėjas.
Ats: Ūdrų Žabangų miestelis
« Atsakymas #46 Prieš 5 metus »
Miestelis buvo  paskendęs saulėtoje tylumoje, ir gamtos žalumoje. Buvo ankstyvas vasaros rytas, kai Kajus skubiai šūktelėjęs globėjams apie išėjimą, nuskuodė takeliu per Ūdrų Žabangų mišką.
Vis dar nepraradęs kvapo, būsimasis penktakursis lėkė vieškelio kraštu iki kolei jau horizonte Pamatė miestelio kontūrus. Švilpis šyptelėjo ir sulėtino tempą. Jau netrukus, šiek tiek sunkiai alsuodamas, žingsniavo šalikele. Karts nuo karto šalia jo prašvilpdavo žiobarų ar burtininkų vairuojami automobiliai, ar dangaus mėlynę uždengdavo debesys ar paukščių pulkai.
Kajus palaimingai atsiduso, mėgaudamasis vasaros gaiva ir gamtos garsais. Jis mėgo gamtą, o ypač vasarą tą ryškią miškų žalumą. Bemaž viską atiduotų, kad pabūvotų kuo ilgiau miške, tačiau šį kartą viskas buvo kitaip. Dar besimokindamas Hogvartse, Kajus truputį susipažino su švilpe naujoke. Visai neseniai nusprendęs Ellai duoti savo namų adresą, pradėjo siųsti laiškus. Tad nenuostabu, kad vakar vakare, Wintersas Ellai pasiūlė susitikti Ūdrų Žabangų miestelyje ir tenais kartu susitikti ir pasiplepėti, mat Kajų kankino nuobodulys. Wrenai pradėjus lankytis pas Amnetas, o suaugusiesiems išlėkus į darbus, jaunasis burtininkas buvo paliktas nuobodulio džiaugsmui vienas.
Tiesa, jo katinas Sniegas nors ir kaip bandė pradžiuginti savo šeimininką, jam vis nepavykdavo.
Po geros valandėlės, dar likus pusvalandžiui iki susitarto laiko, Kajus įžengė į miestelį. Jo tamsios akys ieškojo, bet kokio ženklo, vedančio į pagrindinę aikštę.
Pagaliau!- apsidžiaugė šis, suradęs reikiamą nuorodą, ir gan greitai nužergliojo į aikštę.
O ten, atsostojęs į medžių pavėsį, apsidairė, ieškodamas mažosios švilpės.

*

Neprisijungęs Ella Moon

  • II kursas
  • *
  • 64
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • nieko nežinau
Ats: Ūdrų Žabangų miestelis
« Atsakymas #47 Prieš 5 metus »
Atsikėlusi dar auštant, greitai susiruošusi ir pavalgiusi, Ella pakeverzojo tėvams laiškelį: „Išėjau pasivaikščioti. E” nupiešė kreivą širdutę ir išėjo. Buvo saulėtas rytas, aplinkui čirškėjo paukščiai, dirbo visokie žmonės. Ji lėtai pėdino miškeliu, nematydama, kad už jos, pakėlusi uodegą, oriai žingsniuoja maža katė.
 Pagaliau pirmakursė pamatė miesto stogus ir išgirdo burzgiančius automobilius. Nespėjus įžengti į miestą, ji pajautė kažką glaudžiantis prie jos kojos.
— Ak, tai tu, Luna, — nustebusi pasakė mergaitė. — Ką tu čia veiki?
 Net nesitikėdama išgirsti atsakymą, švilpė paėmė katytę į rankas ir dairydamasi nupėdino ieškoti pagrindinės miestelio aikštės. Švilpė šios vietos gerai nepažinojo, tad teko ieškoti ženklų, nurodančių kur eiti.
 Pagaliau išvydusi aikštėje esantį fontaną, Ella pradėjo dairytis Švilpynės koledžo prefekto, Kajaus. Mergaitė nedaug apie jį žinojo, bet pasitaikius progai, juk smagu susipažinti su kitais švilpiais, tiesa?
 Ella pagaliau pamatė medžių pavėsyje stovintį Kajų. Priėjusi arčiau, ji nedrąsiai pasisveikino.
— Labas, tu turbūt Kajus?

*

Neprisijungęs Kajus Arno Wintersas

  • Kvidičininkas
  • ****
  • 407
  • Padlmiro jungtinė komanda, puolėjas.
Ats: Ūdrų Žabangų miestelis
« Atsakymas #48 Prieš 5 metus »
Na, štai ir ji ateina.
Rudaplaukė mėlynakė vienuolikmetė, panaši į mažą ir mielą angelėlį.
-Labas Ella, taip, tai aš,- Kajus nusišypsojo pasisveikindamas mažajai švilpei,- Nebūk tokia nedrąsi, nagi, mes, senbuviai, neskriaudžiam tokių kaip tu,- pridūrė, pastebėdamas mergaitės nedrąsumą.
-Einam pasivaikščioti, daugiau pamatysim miestelio,- draugiškai tarstelėjo ir suėmęs jos ranką, nuvedė į senasias Ūdrų Žabangų gatveles, pilnas krautuvių ir kavinukių. Tą akimirką Kajus pasijautė kaip vyresnysis brolis šiai pirmakursei. Bet kaip būtų keista, jam patiko globoti jaunesniuosius (globėjo įtaka?). Gal ne veltui tapo koledžo prefektu?
-Kaip vasaros atostogos? Nepasiilgai mokyklos? -nutraukęs tylą, paklausė,- Beje, susiradai draugų per mokslo metus? - pasmalsavo keturiolikmetis, prisimindamas savąją grupelę. Gaila, bet joje jis buvo vienintelis berniukas. Tik vienas Likimas žinojo, kodėl Hogvartse tiek daug merginų, o vaikinų - tikras deficitas. Kajus tik žinojo vieną - čia neapseita be aukštesniųjų jėgų.
Tačiau nuo kada jis tapo tikintis? Pala, jis krikščionis? O tai kokie jo šventi vardai?
Kajus pasijautė nekaip. Žmogau, netinkamas laikas susimąstyti apie tai! - subarė pats save mintyse.

*

Neprisijungęs Ella Moon

  • II kursas
  • *
  • 64
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • nieko nežinau
Ats: Ūdrų Žabangų miestelis
« Atsakymas #49 Prieš 5 metus »
Mergaitė sparčiai tipeno šalia būsimo penktakursio, stengdamasi neatsilikti. Katė jau žingsniavo šalia, dairydamasi nugvelbti pelę ar kokį kitą padarėlį. Išgirdusi Kajaus klausimą, ji kiek pagalvojo atsakė:
— Vasaros atostogos gerai, nes galiu praleisti daugiau laiko su savo šeima. Dažnai per jas vykstame aplankyti brolio, arba jis atvyksta pas mus. Na, kartais atsibosta tik sėdėti lauke ir nieko neveikti. Gerai bent jau tas, kad turiu Luną ir Dešrainį, — pažvelgė į katę ir pasakojo toliau. — Keista būtų nepasiilgti Hogvartso, bet vienoje knygoje skaičiau, kad Žiobarai lanko mokyklas, aišku, kitokias nei mūsų. Daugelis vaikų tik ir laukia atostogų, kad galėtų sedėti namuose, prie... komfiuterių. Keistas dalykas tie komfiuteriai, niekada per daug nepatikdavo Žiobarų daiktai nors ir domiuosi jų gyvenimu. O tau patinka Žiobarai? O galbūt tavo tėvai Žiobarai?
 Ji pagaliau nutilo. Kodėl aš tiek daug kalbu?
 — A, draugų nesusiradau, turbūt... — stengėsi pasakyti atmestinai, bet nelabai išėjo, — Na, bet ko ir norėti, atėjau prieš pat atostogas.
 Pirmakursė pažvelgė į savo katę ir paklausė:
— O kaip tau vasaros atostogos? Ar turi brolių, seserų? O gal turi gyvūnų?
 Ne per daug klausimų?
 — Man patinka gyvūnai. — Dar pridūrė Ella.

*

Neprisijungęs Kajus Arno Wintersas

  • Kvidičininkas
  • ****
  • 407
  • Padlmiro jungtinė komanda, puolėjas.
Ats: Ūdrų Žabangų miestelis
« Atsakymas #50 Prieš 5 metus »
-Kompiuterių,- juokdamasis pataisė Kajus,- Na...žiobarai...jie tokie patys žmonės, kaip ir mes, tik jie neturi galimybės prisiliesti prie magijos,- kalbėjo, nusekdamas akimis Ellos katę. Nežinia, kodėl prisiminė saviškį katiną,- Būtent dėl to, negaliu pasakyti ar man žiobarai patinka ar nepatinka.  Matai, mano situacija šiek tiek sudėtinga šiuo klausimu,- atsargiai rinkdamas žodžius tarė,- Savo tikrų tėvų nepažinojau, kad negaliu pasakyti. Dabartiniai mano globėjai yra puskraujai, tad save irgi laikau puskrauju. O tu? Tu grynakraujė ar puskraujė, kitaip maišyto kraujo, ar žiobarų kilmės?- paklausė, nurydamas "purvakraujo" žodį - taip kaip kurie grynakraujai vadindavo žiobarų kilmės burtininkur ir raganas.
Kajus linktelėjo.
-Supratau. Bet neliūdėk, draugų tikrai susirasi,- prefektas šyptelėjo, pastebėdamas gan kiek apgaulingą Ellos balsą. Tokius balus keturiolikmetis pažinojo - bemaž taip pat kalbėdavo (išimtis buvo su Wrena) apie savo, kaip globotinio, dažnai bekeisiančio šeimas, gyvenimėlį.
Kajus pasuko į dešinę, ten kur stovėjo  susigrūdusios parduotuvėlių pastatai.
-Atostos kaip atostogos. Tinginiauju. Taviškės žymiai įdomesnės nei mano,- Kajaus akys nukrypo į burkuojančius balandžius,- Turiu įseserę. Bendraamžė kaip ir aš, ir lanko tą patį koledžą Hogvartse,- taip pasakęs, balandžiai triukšmingai pakilo į orą.
-Taip, turiu. Baltą katiną vardu Sniegas. Globėjas ir jo sesuo laiko pelėdas. Aš pats norėčiau pelėdos, bet sako, man naudotis jų,- gan kiek pasiskundė juokaudamas dvivardis keturiolikinis.
-Gal nori ledų? - staiga paklausė, išvysdamas krautuvėlę, kurioje žmonės grūdosi prie prekystalio, nukrauto ledų dėžėmis.

*

Neprisijungęs Ella Moon

  • II kursas
  • *
  • 64
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • nieko nežinau
Ats: Ūdrų Žabangų miestelis
« Atsakymas #51 Prieš 5 metus »
Dairydamasi aplink, ir spėliodama, kokie čia auga medžiai, Ella klausėsi keturiolikmečio atsakymų. Kitose gatvėse buvo matyti daug žmonių ir įvairiausių mažų parduotuvėlių.
— Aš grynakraujė. Bet vieni mano seneliai yra žiobarai. Visai įdomu turėti savo šeimoje žmonių, kurie negali burti. Tuomet su jais pakalbi apie jų pasaulį, o vėliau apie mūsų.
 Jie įėjo kaip tik į tą gatvelę, apie kurią galvojo pirmakursė švilpė. Maisto parduotuvės, ledainės, kavinukės, ir kitokios mažos parduotuvės bei namai vyravo šioje siauroje gatvėje.
— O kaip sekasi bendrauti su įsesere? Ar... Dažnai pykstatės? O gal išvis nesipykstat?
 —Aa... Taip aš tik... Turbūt nepasiėmiau pinigų... Na, tu jei nori gali pirkti, aš palauksiu. — Vienuolikmetė nusišypsojo.

*

Neprisijungęs Kajus Arno Wintersas

  • Kvidičininkas
  • ****
  • 407
  • Padlmiro jungtinė komanda, puolėjas.
Ats: Ūdrų Žabangų miestelis
« Atsakymas #52 Prieš 5 metus »
Kajus kilstelėjo antakius iš nuostabos.
-Oo,- tik tiek tesugebėjo tarstelti, sužinojęs, kad šalia jo žingsniuojanti mergaitė yra grynakraujė. Tada susiraukė,- O grynakraujų giminėje neturi būti visi burtininkai?
Išgirdęs klausimą apie Wreną, prefektas šyptelėjo. Prisiminė kelionę su Amnetomis aplink Europą, pokalbį Švilpynės bendrajame kambaryje... Susitikimą Žviegiančioje būdoje, KIauliasodyje - visuose šiuose susitikimuose jiedu nesiginčijo, nes, aišku, neturėjo dėl ko ginčytis ar pyktis.
-Ne, nesipykstam. Sutariam gerai,- atsakė,- Mes neturime dėl ko pyktis,- įgarsino savo vieną iš minčių.
Kajus sustojo.
- Gerai, tada palauk,- ir taip taręs nuskuodė link ledainės, kišenėje gniauždamas žiobarų pinigus. Pastaruosius buvo pasiėmęs, vildamasis, kad jų neprireiks. O dabar? Tiktai džiaugėsi, kad neapsigalvojo pinigų nepasiimti.
Pardavėja pasirodė buvo maloni ir gerai įgudusi- vos Kajui pasakius kokių ledų nori, nespėjo suvokti, kad laiko dvi porcijos ledų vafliuose rankoje. Kajus vyptelėjęs padavė pinigus ir skubiai išskubėjo iš ledainės - nenorėjo kamščio sudaryti.
Dzingtelėjo durų skambutis, plūstelėjo vasaros oras į rudaplaukio veidą. Kajus prigavo save mintydamas apie kvidičo čempionatą. Kažin, ar kai vyks čempionatas mums papuls geras oras?
-Štai, imk, čia ir tau,- priėjęs prie Ellos, jai įtekė vieną ledų porciją,- Pinigų tau nereikės gražinti. Vaišinu tave,- ir nusišypsojo.
-Taigi...- nutolus nuo ledanės ir valgydamas savo migdolinius ledus (Kajui visados patiko žiobarų ledai dėl jų paprastumo) prefektas prabilo,- Kai tolimesniuose kursuose mokinsieji kaip išaukti gynėją, kokio norėtum? Ar kokio tikiesi?

*

Neprisijungęs Ella Moon

  • II kursas
  • *
  • 64
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • nieko nežinau
Ats: Ūdrų Žabangų miestelis
« Atsakymas #53 Prieš 5 metus »
- Nežinau, - ramiu balsu atsakė mergaitė. - Man tėvai sakė, kad aš grynakraujė, bet daug apie tai nekalbėdavom. Nesureikšminu to, man visi lygūs, tik aišku keista. Juk man sakė, kad esu grynakraujė.
 Ellai buvo daug įdomiau klausytis, kai Kajus kalbėjo apie savo įsesę, negu kalbėti apie savo kraują.
 Jam išbėgus, pirmakursė paėmė į rankas Luną, ir žiūrėjo į žmones, laukiančius eilėje. Švilpė nespėjo atsikvėpti, o Kajus jau stovėjo su ledais rankose.
- Taip greitai? - nesulaikė susižavėjimo Ella. - Be magijos?
- O tikrai? Ačiū, dar neteko ragauti Žiobarų gamintų ledų.
 Vienuolikmetė apsvarstė klausimą ir lėtai prabilo.
- Na, tiesą pasakius, nežinau. Man patinka daugelis gyvūnų. Labiausiai nenorėčiau voro. Aš jų bijau, - nusijuokė mergaitė, pagalvojusi, kaip ji ankščiau žviegdavo, kai pamatydavo vorą. - O norėčiau... Tigro arba... Pandos? O tu? Ar jūs jau mokėtės, bandėt iškviesti?

*

Neprisijungęs Kajus Arno Wintersas

  • Kvidičininkas
  • ****
  • 407
  • Padlmiro jungtinė komanda, puolėjas.
Ats: Ūdrų Žabangų miestelis
« Atsakymas #54 Prieš 5 metus »
- Bet kodėl? Kodėl daug nekalbėdavote apie tai? O kodėl tau tai keista?
Kajus linksmai vyptelėjo.
-Taip, be magijos, juk negalima žiobarams išsiduoti kas mes esame. Mūsų saugumui tada iškiltų pavojus. Na, išskyrus tada, jei tuoksiesi su žiobaru,- Kajus pavartė akis,- Prašom. Man nesmagu, kai vienas valgau, o kitas spokso į mano maistą. Jei kartu tai kartu,- Bemaž tuoj taps mano moto,- pabaigė mintyse.
Oras vis labiau šilo, gatvės pildėsi žmonėmis. Jei taip ir toliau, gatvėse žmonės bus kaip silkės statinėse.
-Bijai vorų? -Kvaily, juk daugelis mergaičių neapkenčia vorų!- Hogvartse kadaise buvo toks profesorius, kurio augintis buvo voras,- vypteldamas tarė, prisimindamas nuodų ir vaistų genijų Soreną von Sjuardą ir Spiką. Pala, Spaiką.
-Ne, ne, ne, dar nesimokinom,- gan kiek liūdnai tarė. Taip, Kajus norėjo savo jėgas išbandyti su šiuo sudėtingu keru,- Net nežinau. Žinau tik tai, kad nenorėčiau nei delfino, nei kokios gyvatės. Gal noriu lapės? Sunku pasakyti, mat gynėjo gyvūnas atsispindės tave, todėl negarantuota, kad mėgstamas gyvūnas bus panašus į tave.
Gatvėse nenumaldomai didėjant žmonių skaičiui, Kajus nusivedė Ellą prie fontano, atrodo, kuo ilgiau būna šiame miestelyje, tuo labiau atranda netikėčiausių vietų.
Prefektas atsisėdo ant fontano krašto, baigdamas valgyti ledus.
- Kas tau labiausia patinka Švilpynėje?

*

Neprisijungęs Ella Moon

  • II kursas
  • *
  • 64
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • nieko nežinau
Ats: Ūdrų Žabangų miestelis
« Atsakymas #55 Prieš 5 metus »
- Mes apie tai daug nekalbėdavom, nes nei man, nei mano tėvams nebuvo svarbu tu grynakraujis, maišyto kraujo ar Žiobarų kilmės burtininkas. Na, o keista dėl to, kad buvo sakoma jog esu grynakraujė. Vienintelė močiutė yra ne burtininkė, o jos vyras, mano senelis, kaip čia pasakius... Išsižadėjo magijos. - Ji trumpam nutilo, galvodama, kad tuoj išaiškins visą giminės medį. - Jam nepatiko viskas, kas susiję su magija.
 Ella pažvelgė į rankoje sparčiai tirpstančius ledus, mat saulė taip spitlino, kad, atrodo, būtum galėjęs kepti kiaušinį.
 - Hm... Ar tas voras buvo didelis? Ar buvo draugiškas? - Kvailesnių klausimų turbūt negalėjai užduoti.
 Prie fontano buvo kiek vėsiau, nes vanduo iš jo veržėsi šaltesnis.
- Na, man patinka, kad šito koledžo simbolis barsukas, taip pat mokiniai labai draugiški, - ji nutilo apgalvoti, ką dar čia pasakius ir užtikrintai prabilo: - Iš tiesų man čia patinka viskas, tiek Hogvartse, tiek Švilpynėje.

*

Neprisijungęs Kajus Arno Wintersas

  • Kvidičininkas
  • ****
  • 407
  • Padlmiro jungtinė komanda, puolėjas.
Ats: Ūdrų Žabangų miestelis
« Atsakymas #56 Prieš 5 metus »
-Voras, atrodo, nebuvo itin didelis, o apie jo draugiškumą nieko negaliu pasakyti,- vypteldamas tarė,- su juo nebendravau, o ir net nežinau ar jis moka kalbėti. Gera girdėti iš tavęs apie tai,- nusijuokė,- Smagu, kad tau čia patinka ir gera.
Kajaus akys nukrypo į fontano vandenį. Galvoje iškilo idėja Ellą įversti į vandenį ar ją aplaistyti. Pastarasis variantas jį  ypač viliojo, tačiau stabdė šios mergaitės reakcija. Nagi, žinau, kad jos tvirtai nepažįstu, žinau, kad ji gali užpykti, bet juk tai išdaiga!- bandė mintyse save įkalbėti.
Bet, deja, prefektui nespėjus rimtai apsispręsti ką darys, išgirdo sparnų mostus. Nei didelis, nei mažas pilkšvų plunksnų kniutulas nusileido šalia pat Kajaus ir Ellos.
Delta, jau ne savo jaunystės amžiuje, švelniai suūkė kiek galėjo ir atkišo kojelę su laišku Wintersui.
Nuostaba pasirodė jaunojo burtininko veide.
-Kas nutiko, Delta? - sumurmėjo šis po nosimi, atplėšdamas laiško antspaudą ir išskleisdamas popiergalį, o ten, gan tvarkingu, įsikaitomu raštu prikringeliota apie grįžimą namo.
Kajus pasijuto it kažkas būtų apliejęs jį šaltu vandeniu.
Oh, Merlino kelnės!- sudejavo šis, suvokdamas, kad turbūt kažkas iš suaugusiųjų (Melos ir Igio raštų neatskyrė) jau grįžo namo ir aptiko jo paskandintą virtuvę.
Kajus suprato, jei nepasiskubins, gaus daug daugiau velnių nei turės išklausyti.
-Ella, aš turiu skubėti,- neramiai pratarė, skubiai lankstydamas laišką ir grūsdamas į kišenę. Mostelėjo Deltai, globėjo augintinei  skristi atgalios, namon.
-Šiek tiek prisidirbau namuose,- paaiškino lakoniškai, pašokdamas ant kojų,- Nepyk, jei taip turim greitai išsiskirti. Galbūt kitą kartą galėsim susitikti apart mokyklos? Ate, Moon! - ir  apsisukęs nudūmė nuo fontano ir dingo žmonių minioje.
Po kurio laiko, padusęs Kajus jau išbėgo iš miestelio ir lėkė kelio kraštu link Ūdrų Žabangų miško, kurio tankmėje ir stovėjo jo namai.

*

Neprisijungęs Ella Moon

  • II kursas
  • *
  • 64
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • nieko nežinau
Ats: Ūdrų Žabangų miestelis
« Atsakymas #57 Prieš 5 metus »
Sėdėdama ant fontano krašto, ji galvojo kaip atsispirti pagundai įvirsti į vandenį, kad ir visai netyčia. Arba tiesiog suvaidinti kaip paslysta ir įgriūna. Jos mintis, kaip ir visada, turėjo kažkas pertraukti. Ir tai, pasirodo, buvo nemaža pilkšva pelėda. Snape ji laike laišką, kas tikriausiai buvo Kajui.
 Įdavus raštą, ji pakilo, sukeldama vėjo gūsį.
- Žinoma, iki! - Ji nusišypsojo, paėmė į rankas Luną ir išžingsniavo per miestelį. Praeidama pamatė dar kelias ledaines ir nuliūdo, mat neturėjo žiobariškų pinigų nusipirkti dar vienai porcijai ledų.
 Pagaliau ištrepsėjus iš miestelio šurmulio, saulė ne taip spigino per medžių viršunes. Ella paleido katę pasivaikščioti po mišką, o pati rinko gėles ir visą likusį kelią iki namų pynė vainiką.

*

Neprisijungęs Evelina Džonson

  • II kursas
  • *
  • 96
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Visi esame skirtingi ir tokie esame gražus
Ats: Ūdrų Žabangų miestelis
« Atsakymas #58 Prieš 3 metus »
Ūdrų Žabanguose išaušo saulėtas ir šviesus rytas. Vasara jau ėjo į pabaigą, bet geras oras išliko. Kai kurie miestelėnai (tik burtininkai) išvyko į "Kiaurą katilą" paviešėti iki vasaros atostogų pabaigos ir mokslo metų pradžios. Atokiau nuo kitų namų, bet vis dar Ūdrų Žabangų teritorijoje stovėjo mūrinis namas. Jis buvo pastatytas žiobarų stiliumi, bet, ko niekas nežynojo, jame gyveno burtininkai. Namas turėjo aukšta, medinę tvorą. Aplinkiniai gyventojai sakydavo, kad šio namo gyventojai labai uždari, tačiau jie tenorėjo išsaugoti savo paslaptį. Tame name gyveno Džonsonai. Išviso penki žmonės: Senelis, senelė Frodas ir Felicė, trys sesės Tesa, Roma ir galiausiai Evelina. Jų namo vidus buvo pilnas burtinikiškų daikčiumų ir vaizdų. Čia pačios plovėsi lėkštės, paveikslai judėjo, vis kur nors praskrisdavo arbatos puodelis, arbatinis vos jam liepus užvirdavo pats.
Vieną ankstu rugpjūčio rytą visas miestelis dar tik budo. Džonsonų namuose jau girdėjosi kaip senelė Felicė kepa kiaušinius, o senelis Frodas karpo gyvatvores lauke. Ryškus saulės spinduliai spigino evelinai į akis ir mergaitė nebegalėjo taip miegoti. Sesės kituose kambariuose vis dar pūtė į akį. Pasitrynusi akis Evelina nusiprausė ir apsirengė raudona vasarine suknele. Nulipo mediniais suklerusiais laiptais žemyn. Felicė stovėjo prie keptuvės. Joje skrudo šoninė su kiaušiniais.
- Jau alkana? - atsigręžė į anukę.
- Ne, aš juk ką tik atsikėliau. Tu žinai, kad ką tik po miego nemėgstu valgyti.
Evelina nuėjo į tolėliau į svetainę. Čia ant sienos kabėjo jos ir sesių fotografija, sena tėvų nuotrauka, senelių ir dar keli portretai.  atsisėdusi į krėslą mergaitė jau ėmė knygą kai į langą kažkas lyg ir trinktelėjo. Abi su senele sutartinai pažvelgė į langą.
- Na, žinoma! - sušuko Felicė. - Kaip galėjau pamiršti!
Evelina pažvelgė į ja klausiamu žvilgsniu ir paklausė:
- Kokia pelėda?
Felicė nusišypsojo ir atsisukusi į mergaite pasakė:
- Iš Hogvartso!
- Iš Hogvartso!? - išputė akis Evelina. - Negali būti. Man?
Senelė besišypsodama linktelėjo.
- Juk jau ne už kalnų nauji mokslo metai, o tau jau venuolika, - pasakė.
Felicė nuėjo atidaryti lango ir patikrinti ar pelėda nesužeista. Tuo metu į virtuvę nuo laiptų atbildėjo jaunesnės sesės Roma ir Tesa. Tikriausiai pažadintos triukšmo jos apsižvalgį po virtuvę.
- Ar kažkas atsitiko, - pagaliau paklausė Tesa. - Iš savo kambarių išgirdome balsus. kas čia vyksta? Beto labas rytas.
Evelina papasakojo sesėms apie Hogvartso laišką. Jos nustebo nė kiek nemažiau už pačia Evelina. Senelė vis negrįžo, todėl jos pradėjo valgyti kiaušinius. Pagaliau grįžo Felicė. Nė viena sesė nesiklausė jos pasakojimo, kaip ji pagalvojo jog pelėda sužeista, bet tada ir taip toliau. Visos Džonsonų mergaitės skaitė laišką. O, senelė pamačiusi jog niekas nesiklauso jos pasakojimo pareiškė, kad jau turbūt šiandien važiuos į Skersinį skersgatvį ir viską supirks. Ši tema sudomino jas visas.

Šie namai buvo iki tol kol jos sužinojo, jog iš tėvų paveldėjo kituos.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 2 metus sukūrė Evelina Džonson »
Smiling. Every day of life is something special. Give her a chance!

*

Neprisijungęs Cessiondi Shetaka Khanna

  • Ateities būrėja
  • ***
  • 166
  • Lytis: Moteris
Ats: Ūdrų Žabangų miestelis
« Atsakymas #59 Prieš 2 metus »
 Tuo metu Cessiondi Shetaka Khanna stovėjo prie savo namelio durų. Viskas buvo patikrinta. Nepaliko nieko. Tik sunkus prasiplečiantis krepšys ir žiobariško lėktuvo bilietas į vieną pusę. Gana buvo sau meluoti. Šitiek laiko praleidus Britanijoje pastoviai pasiilgdavo šilto Indijos oro, jausmo, jog visi į ją yra panašūs ir idėjos, jog gal būt net niekas neteis už šitiek daug priimtų netinkamų sprendimų. Hogvartsas, kad ir koks malonus būtų, neužpildė didžiulės skylės žiojėjusios širdyje. Anksčiau ją užpildė Selė. Dabar Selės jau seniai nebebuvo. Viltis sutikti tą, kuris padės išbristi iš šio liūno jau buvo pradingusi. Bent jau Britanijoje.
 Gal tai ir buvo jos nevykęs pasirinkimas? Karjera. Visi sakė, jog reiktų išnaudoti savo talentą, padėti kitiems, tačiau niekas nepranešė, jog visuomet lieki suknistai vienišas. Tik tu, praeitis, ateitis ir dabartis. Niekam nereikalingas iki tol, kol kas nors užsimano pasinaudoti tavo talentu, o kartais jį net niekina.
 Šį kartą išvykti visam. Išnykti. Niekas nepastebės pradingusios moters, nes niekam jos kasdien nereikėjo. Klientai išsilakstę, dalis – nebegyvi. Susiras kitą būrėją, jeigu reikėtų. Cessiondi pranyks ir išnyks iš jų istorijos puslapių. Tikėjosi, jog bent kam padėjo.
 Aiškiaregė savosios ateities nematė. Nemalonus jausmas apsikabino paskutinįjį kartą užrakinant namelio duris. Ji niekuomet nebegrįš į Britaniją, nebent Likimas nuspręstų kitaip. Anksčiau tai buvo tik jos pasirinkimai, o dabar gyvenimo vadžias perdavė Likimui.
It’s only a matter of time.