0 Nariai ir 2 Svečiai peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Matthew Turner

  • Herbologas
  • *****
  • 814
  • Lytis: Vyras
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Į Žiobarotyros pamoką Matthew skubėjo su tam tikru nekantrumu. Ką gi, pasimokysim apie tokius kaip aš mintyse nusišaipė berniukas. Pamatęs jauną profesorių, jis buvo patenkintas. Bent jau neturėtų būti senų pažiūrų nuoboda! Atsisėdęs toliau nuo grupelės klastuolių berniukas nekantriai laukė pamokos. Jam teko gerokai nusivilti, kai išgirdo teorinį klausimą. Juk tai ŽIOBAROTYRA. Kokie dar burtai? Kokia nesąmonė... Matthew buvo įsitikinęs, kad jis nė nesivargins atsakinėti į klausimą. Dar to betrūko. Tikėjausi lengvų taškų koledžui, o čia burtus reikia išmanyti?! Vis dėlto išklausęs kelių atsakymų grifiukas ir pats pakėlė ranką.
- Man atrodo, kad denifarua padeda atpažinti, kada žiobarų šeimoje gimęs vaikas turi magiškųjų galiu. Tik nežinau, kaip.
Vos neleptelėjo, kad jis ir pats toks. Bet vis dėlto keistai besielgiantys klastuoliai atbaidė Matthew nuo minties šitai pranešti garsiai. Ar praktikoj reikės burti? Kada bus galima pailsėti nuo to? mintyse piktokai paklausė savęs Matthew, iki šiol taip iki galo ir nepripratęs, kad yra burtininkų mokykloje.

*

Neprisijungęs Torė Finitsis

  • VII kursas
  • *
  • 209
  • Taškai:
  • We’re dancing on tables
Trečiakursė. Šis žodis Torei atrodė tiesiog nuostabus. Ji kartais net pakartodavo jį sau prieš miegą. O štai dabar trečiakursė varna žingsniavo į žiobarotyros pamoką. Prieš įeinant į klasę išsitraukė iš užpakalinės šviesių džinsų (taip, ji ir vėl ,,pamiršo" apsirengti uniformą) kišenės nediduką veidrodėlį ir greitosiomis žvilgtelėjo į savo atvaizdą. Tamsius plaukus buvo supynusi į dvi kaseles, o blakstienas perbraukusi tušu. Juk ji jau trečiakursė! Trylikmetei tikrai nieko tokio šiek tiek pasigražinti. Atidariusi duris pasisveikino su profesoriumi, kuris jai iškart patiko. Na, juk nedažnai pamatysi profesoriaujant dailų vaikinuką. Tiesą sakant, galėjo prisiekti, kad buvo mačiusi jį anksčiau. Tikriausiai neseniai baigė Hogvartsą. Mėlynakė klestelėjo į priekinį suolą ir tyliai palaukė pamokos pradžios. Stengėsi nieko gyvu neatsisukti į klasės galą, kai pasirodė girti (kažkodėl linko manyti, kad ne tik alkoholis juos apsvaigino) klastūnyno mokiniai.
Tikslaus atsakymo į teorijos klausimą nežinojo, bet nusprendė spėti:
  - Galbūt šis burtažodis leidžia sužinoti kažkokią informaciją apie žiobarus ir/ar jų gyvenimo būdą,- greitai pasakė.                         
You gotta help me, I'm losing my mind.

*

Neprisijungęs Dylan Frendlin

  • ***
  • 157
  • Lytis: Vyras
  • Kaip sekasi, tik take?
Pirmoji pamoka atrodė visiškai kitaip, negu tikėjosi šis jaunasis profesorius. Kaip sako žiobarai, visada pirmas blynas - prisvilęs. Dalį laiko, kai turėjo klausyti mokinių, vaikinas sugaišo skirdamas dėmesį trims Klastūnyno mokiniams, ypatingai vienai merginai, kurią, neapsikentęs, užtildė kerais.
Pagaliau panaikinęs alkoholio tvaiką ir apraminęs trijulę, įsitaisęs kėdėje padėjo automatinę plunksną į stalčių, greitosiomis peržvelgė mokinių žodžius ir dar spėjo pats nugirsti keturių burtininkų mintis.
- Panele Buterfield, - trumpai žvilgtelėjo į mokinę, kuri negalėjo ištarti nė žodžio, - pagal jūsų būseną, o ir remiantis jūsų žodžiais, atsakymas neužskaitomas. Tas pats galioja ir jums, ponaiti Kristoferi, - vangiai šyptelėjo, - ir joks keiksmažodis čia nėra laukiamas.
Profesorius pakilo iš vietos, tačiau priešais klasę, iš už stalo, neišlindo. Jis juto kaip daužėsi širdis, o pamiršęs kurio mokinio atsakymą norėjo pakomentuoti, į pagalbą vėl pasitelkė savo knygelę.
- Panele Amherst, - išsitraukė lazdelę ir jos pagalba pakėlė mokinę iš miego, - maniau, kad galite pasakyti kažką geresnio, bet deja. Karter, - pasitikslino pavardę žvilgtelėdamas į jos uniformą, - įdomus atsakymas, tačiau, kaip bebūtų gaila, kalbėsime ne apie šiuos kerus, - šyptelėjo nenorėdamas nuliūdinti, - panele Moonlight esate iš dalies teisi. Tik burtažodis Denifarua padeda pajusti ką reiškia būti žiobaru, jiems to nesuprantant, kas padeda pažinti jų veiksmus, - pajautė, kad per daug jau išsiplėtė, - Thinkwood, patariu remtis savo galva, o ne tvirtinti kitų mintis, Moore, įdomus variantas, bet čia visai kitokie kerai nei Denifarua, Green taip pat apibūdinote kitus kerus, Ziegler jūsų minėti kerai pernelyg stiprūs, kad galėtumėte visi sėkmingai jais naudotis, LoveGood kelionės tikrai susijusios su šiais kerais, bet galėjote pasakyti plačiau. Eier, - panelės pavardė pasirodė savotiškai graži, - paminėti kerai įdomūs, bet deja, atsakymas neteisingas. Panele Wallflower, jūsų atsakymas taip pat įdomus, - išbūrė keramikinį puodelį su purpuriniais taškeliais, pripildė arbatos ir pakilęs į orą, indas švelniai nusileido priešais mokinę, - Turner, deja, bet ne, Finitsis, - šyptelėjo mokinei, - kaip ir panelė Moonlight, atsakėte iš dalies.
Profesorius suprato, jog prisikalbėjo pakankamai, pamokos laikas tiksėjo, o praktikos jis net nepradėjo. Dylan'as atžingsniavo priešais klasę ir prabilo dar kartą :
- Reiktų pradėti nuo paties kerų apibūdinimo, ką jie daro : Denifarua burtažodis jūsų pasąmonę laikinai perkelia į atsitiktinio žiobaro, kuris kažkur keliauja. Dažniausiai atsiduriama tame žiobaro kūne, kurio amžius maždaug toks pat. Šių kerų pagalba galima pajusti kaip keliauja žiobarai, kaip jie jaučiasi plaukdami keltais, laivais, skrisdami lėktuvais.
Trumpam nutilęs vaikinas, pravėrė burną ir vėl :
- Šiandien jūs išbandysite šių kerų veikimą. Naudodami burtažodį užsimerkite, o lazdelę įbeskite į kairįjį riešą. Kai atsimerksite (patys pajusite, kada atsimerkti), pamatysite save visai kitur, be to, ir kitame kūne. Gali būti taip, kad toje pačioje vietovėje šalia sutiksite savo draugą, tik žiobaro pavidalu. Nuojauta pati pasakys, ar šalia esantis yra žiobaras. Vos tik apsiprasite su savo laikinu kūnu, pamatysite kaip keliaujate. Galbūt plaukiate laivu, o jus pykina, gal skrisite lėktuvu ir jausite begalinį miego troškimą. Po šio naujo potyrio, atvyksite į kelionės tašką. Gal tai bus Alpių kalnų viršūnė, gal naktinis Los Andželo miestas, bet, turėsite galimybę daryti toje vietovėje, ką tik panorėję. Tai bus jūsų norai. Na, turbūt norėtumėte pradėti, - žvilgtelėjo į laikrodį, - sėkmės jums visiems. Jeigu kils klausimų, kažkas nesiseks, kreipkitės į mane.
Jau norėjo eiti atgal iki savo vietos, tačiau apsisuko paskutinę akimirką ir atpėdino iki Klastūnyno mokinių trijulės.
- Su jumis bus kita kalba.

((Praktika : prisidedate lazdelės galą prie kairiojo riešo, užsimerkiate, pasakote burtažodį. Atsimerkiate žiobaro kūne. Trumpai apsiprantate, galbūt randate draugą šalia. Pradedate keliauti (pvz.: kopti į kalną, plaukti laivu. Jausti kopiant nuovargį, plaukiant laivu - pykinimą.) (Tai galėtų būti pirmasis įrašas.) Tuomet pasiekiate tikslą (pvz.: kalno viršūnę, kitą miestą) ir paveikiate ką tik norite, bet žiobarišku būdu. (Antrasis įrašas).

Veikėjo lytis panaudojus kerus gali pasikeisti.

Nenaudokite kalnų ir Los Andželo. Jei galvojate su laivu, lėktuvu, sugalvokite kitokią patirtį. Viską galite sutalpinti į 2 įrašus, bet galite ir į 3 ar daugiau.

Praktika tęsis iki birželio 22 d.))
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 5 metus sukūrė Dylan Frendlin »

*

Neprisijungęs Elena Lovegood

  • VII kursas
  • *
  • 240
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • They say Hogwarts, we say Home
 Padėjusi galvą ant savo rankų, Elena užmerkė savo akis ir klausėsi, ką kalba profesorius Frendlin. Vos jam baigus, LoveGood iškarto atsimerkė ir atsisėdo tiesiai. Išklausiusi praktikos, metamorfmagė pradėjo ieškoti savo lazdelės apsiausio kišenėse. Išvertusi visas kišenes, mėlynplaukė jos nerado. Išsigandusi ji pradėjo ieškoti jos tiek po suolu, tiek po kėde. Užmetusi akį į suolo viršų, septintakursė jau norėjo trenkti sau per kaktą, nes ant jo ramiai gulėjo lazdelė. Tyliai nusikeikusi, ji paėmė ją į savo dešinę ranką ir lazdelė galą pridėjo prie kairiojo riešo.
 -Denifarua,- užsimerkusi tyliai sušnibždėjo Elena. Staiga ji pasijautė kažkaip kitaip. Tarsi būtų kažkieno kito kūne. Jausmas nebuvo iš maloniausiųjų. Atsimerkusi Elena pastebėjo jog ji užsisegusi sėdi labai ankštoje kėdėje. Sunkiai pasukusi galvą į dešinę pusę, mergina išvydo mažą langelį, per kurį matėsi didelis miestas iš labai aukštai. LoveGood nesuprato kas čia vyksta ir kur ji yra, todėl išsigandusi nusuko galvą nuo lango ir prisiplojo prie kėdės, o rankomis labai stipriai suėmė kėdės ranktūrius. Jausdama kad šitas daiktas leidžiasi, mergina stipriai užsimerkė. Staiga ji pajautė jog šis daiktas susidūrė su žeme ir pradėjo važiuot labai greitai ir tiesiai. Netrukus pasigirdo garsūs plojimai. Greitai atsimerkusi Elena apsižvalgė.
 Po kiek laiko ji stovėjo didelėje patalpoje, per kurią buvo galima matyti kas per daiktas ten buvo. Staiga jai į galvą atėjo mintis nueiti link tos vietos, prie kurios visi žmonės pasiima savo daiktus. Mergina pradėjo galvoti apie Delevingne pavardę, todėl nuspręndė ieškoti lagamino, ant kurio būtų parašyta tokia pavardė. Greitai pamačiusi mėtinį lagaminą, ant kurio buvo lapukas su užrašu ,,Delevingne”, mergina jį pačiupo ir greitai patraukė ten, kur ėjo visi kiti žmonės. Pamačiusi ką daro kiti žmonės, ji padarė tą patį ir greitai atsidūrė kieme. Staiga rudaplaukė išgirdo kaip kelios merginos rėkdamos jos pavardę pradėjo bėgti link jos. Greitai pakėlusi ranką ir truputį pastovėjusi, prie merginos sustojo geltona taxi. Nieko nelaukusi ji įsėdo į ją. Vairuotojas mandagiai pasisveikino ir paklausė kur nuvežti. Mergina pradėjo kažko ieškoti savo lagamine, kol netrukus išsitraukė lapelį.
 -Four seasons viešbutis,- leptelėjo brunetė. Vairuotojas net nepaklausęs kur jis randasi pradėjo važiuoti, o mergina atrėmusi galvą į stiklą žiūrėjo į pravažiuojančius pastatus ir mėgino suprasti kur yra.

*

Neprisijungęs Persefonė Peloquin

  • II kursas
  • *
  • 90
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • be your own anchor.
Persefonė šiandien buvo itin tingi. Net, jei ir visą gyvenimą praleido tarp žiobarų ir puikiai žino jų keliavimo potyrius, užduotis ją sudomino. Visgi keliavo ne su visom priemonėm, o čia šiandien yra proga tai išbandyti. Varnanagė susirado lazdelę (tik per klaidą šiosios nepamiršo, juk žiobarotyros, o ne kerėjimo pamoka) ir padarė kaip liepė gražuolis profesorius - įbedė lazdelės galiuką į kairįjį riešą. Užsimerkė. Stipriai, stipriai, nes bijojo kur gali pakliūti.
 – Denifarua! – burtažodis buvo gana lengvas, tad atsimerkus, pirmakursė pastebėjo, jog pavyko. Tiksliau, kaip bebūtų keista, jau berniuko kūne. Ir buvo aukštai. Pajautė švelnią ranką. Žiobarė. Turbūt berniuko mama. Jis labai bijojo. Persefonės širdis, būdama kitame kūne, jautė didelę įtampą. Ji suprato esanti oro balione. Kažkur girdėjo, kad metais prieš jos atvykimą į Hogvartsą, varnai keliavo oro balionu. Tik ji ne. O dabar tai gali patirti. Labai baisu. O dar ir ežeras didžiulis po apačia tyvuliuoja!
 –Ar greitai nusileisim? – ji paklausė žemesniu, ne savo, o berniuko balsu. Persefonė nežinojo, kad ir berniukai gali bijoti. Naivumas. Alto (toks to berniuko vardas) motina patvirtino, kad jau greitai. Ir štai, Persefonė priversta įsikabinti slidaus krepšelio krašto. Ugnis šalimais mažinama. Krūtinėj kyla nemalonus jausmas kaip leidžiantis lėktuvu. Tik dar baisiau. Galima ir iškristi. Pagaliau balionas pasiekė žemę. Nusileido gražiu skambesiu ant žemės. Altas išlipo ir griuvo ant jos, Persefonė giliai kvėpavo. Štai tau ir gimtadienio dovana.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 5 metus sukūrė Persefonė Peloquin »
Hope is harmony. A just heart, moving toward the light. That is all. Despair is hope’s polar opposite. It is messy and confusing. Despair swallows up love, hatred, and everything else. Because not knowing where you will end up is despair. Despair is what even you cannot predict. Only despair’s unpredictability will save you from a boring future.


*

Neprisijungęs Mayra Llewellyn

  • Ateities būrėja
  • *****
  • 930
  • Lytis: Moteris
  • Šventieji skirstosi ir dalos dangų rėžiais
Patenkinta Mayra apglėbė šaltomis rankomis karštą puodelį ir gurkštelėjo arbatos. Ši buvo mėlynių ir aviečių skonio; Mayros mėgstamiausia. Gerdama arbatą, klastuolė stebėjo, kaip mokiniai prideda savo lazdeles prie riešų ir ištarę burtažodį panyra į transą. Išgėrusi kvapnią arbatėlę, mergaitė išsitraukė lazdelę ir pridėjusi prie kairiojo riešo tarė:
-Denifarua.
Pirmą kartą burtažodis nesuveikė, nes Mayra pamiršo užsimerkti, tad viską pakartojusi užsimerkus šįkart mergaitė pabudo žiobarės kūne. Mergina, kurios kūne dabar buvo klastuolė, buvo už ją keleriais metais vyresnė. Švelnūs rudi trumpi plaukai kuteno jau žandus, rankose buvo smilkstanti cigaretė ir laisva švelni bei gėlėta suknelė plėvasavo aplink kojas. Aplinkui matėsi tik vanduo. Baltas milžiniškas kruizinis laivas skrodė bangas, o saulė jį palydėdama švietė aukštai danguje.

*

Neprisijungęs Persefonė Peloquin

  • II kursas
  • *
  • 90
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • be your own anchor.
 Berniuko motinai paraginus skubėti, Persefonė atsistojo ir akivaizdžiai sudejavo, iš savo pusės parodydama baimę, iš berniuko – nuovargį. Namo jie keliaus dviračiais (kažkoks balselis tai pakuždėjo). O juk mažoji varnanagė niekada to nebandė, kaip pasirodys prieš Alto mamą, kurios sūnus, greičiausiai, važinėja puikiai? Bet pirmakursei teko suklysti. Tiek ji, tiek pats berniukas nemokėjo ir ak, kaip lengvai išsisuko.
 Užlipo ant mėlyno dviračio su kažkokiu brangiu prekės ženklu ant šono. Pusiausvyros nelaikė, griuvo, nusibrozdino kelį. Švelniai padedama merginos rankų, atsistojo, o vėliau atsisėdo ir stipriai įsikibo vairo. Spaudė taip tvirtai, kad nepajautė, kaip lengvai pradėjo minti. Buvo stumiama už galo, o vėliau...paleista. Mergaitė supanikavo ir vėl griuvo. Svaigo galva. Ir vėl stojosi, ir vėl sėdosi, ir vėl pajudėjo į akmenuotą trasą, toli gražu neskirtą mokytis važinėti dviračiu.
Hope is harmony. A just heart, moving toward the light. That is all. Despair is hope’s polar opposite. It is messy and confusing. Despair swallows up love, hatred, and everything else. Because not knowing where you will end up is despair. Despair is what even you cannot predict. Only despair’s unpredictability will save you from a boring future.


*

Neprisijungęs Teodoras Meiden

  • III kursas
  • *
  • 164
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • i think pain is the best discipline
Nekreipdamas dėmesį į šurmulį aplinkui, net į gėdos bei bėdos prisidariusius bendrakoledžius, net į teorinę dalį, antrakursis išgirdo paskutiniuosius praktikos aiškinimo sakinius. Drastiškai nusižiovavęs bei akivaizdžiai puokuodamasis, išsitraukė dailią juodą lazdelę. Šią priglaudė prie kairiosios rankos, kaip ir minėjo tik ką iš Hogvartso klastuolių suolo išaugęs profesorius, vėliau dar ir ištarė burtažodį, neužmiršęs užsimerkti:
Denifarua, – laikas atsimerkti, kažkas sukuždėjo Teodorui ir berniukas atsirado aukštoje mašinoje, važiuojančioje ne itin gerame kelyje.
 – Benediktai, lipk iš ten, senelis gali supykti, – iš apačios šūktelėjo mergaitė, labai priemenanti klastuolio sesutę. Tik šios vardas buvo Anabelė.
– Nebijok, Ana, tik truputi pavažiuosiu šiuo...traktoriu, – taip, antrakursis vairavo traktorių. O dar tokį didelį, kad nelygūs ratai skaudžiai atsimušdavo į nesutvarkytą kelią. Siūbavo nuo vienos lango pusės, link kitos. Teodorui nebuvo baisu, bet jam nepatiko, net nemokėjo sustabdyti.
 – Sustok, Benai, man baisu, – bėgdama iš paskos, netyčia kvėptelėjusi juodų dūmų, nubraukusi ašarėlę, sušuko mažoji vairuotojo draugė.
 – Gerai, aš tuoj, – nusileido Benediktas, ieškodamas kokių stabdžių. Ko gero atrasdamas reikiamą, nulenkė svirtelę. Deja, traktorius įsibėgėjo, visaip vartydamas Šermaną bei trenkėsi į medį. Net vienas obuolis nukrito ant berniuko pro atvirą langą! Kvaili tie žiobarų išradimai, kaip juos valdyti net velnias nežino. Nepatenkintas išlipo Šermanas, leidžiamas apsikabinti Anabelės, o vėliau kartu nubėgo į žaidimų aikštelę, tarsi nieko neįvyko šiame kelyje. O ir visas nuobodulys dingo.
The world is power. Everything is decided by the superiority or inferiority of one's power.
Get that through your head. You are weak. That's why you are going to lose.

*

Neprisijungęs Elena Lovegood

  • VII kursas
  • *
  • 240
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • They say Hogwarts, we say Home
 Taip mergina, kuri kaip suprato, kad nuo šios akimirkos yra panelė Delevingne važiavo gerą pusvalandį. Ji matė daugybę pastatų, kurie buvo vis kitokie ir vis gražesni. Tačiau dabar brunetė stovi prieš didelį ir labai gražų viešbutį. Taip ji į jį žiūrėjo penkias minutes, kol jos nenutraukė pribėgusios merginos.
 - Sveika Cara! Tu neįsivaizduoji kaip mes džiaugiamies tave sutikusios,- Elena, kuri nuo dabar jau bus Cara žiūrėjo į merginas nieko nesuprasdama, tačiau kad jos buvo žiobarės tai tikrai suprato. Pasisveikinusi su jomis ir šyptelėjusi, Cara patraukė su savo lagaminu į viešbučio vidų. Priėjusi prie kažkokio stalo už kurio stovėjo žmonės, ji perskaitė jog tas stalas vadinasi registratūra. Šalia to užrašo buvo laikrodžiai, virš kurių buvo parašyti miestai ir paroda kokia valanda ten.
 - Laba diena, Cara Delevingne. Sveika atvykus į Niujorko viešbutį ,,Four Seasons”. Štai jūsų kambario raktas. Maloniai praleiskite čia savaitę,- viską greitai susakiusi mergina padavė Carai raktą. Mergina nieko nelaukusi pradėjo ieškoti 5568 kambario, kuris buvo dvyliktame aukšte. Susiradusi liftą ir užkilusi juo, Delevingne greitai rado savo kambarį. Vos jį atsirakinus ir įėjusi į jį, mergina apsižvalgė. Čia buvo tikrai labai gražu, tačiau Cara buvo labai pavargusi, todėl tiesiu taikiniu nuėjo link lovos. Kritusi į ją brunetė dar spėjo pažiūrėti kiek valandų, o jau tada užmigo.
 Vos pramerkus akis, Cara suprato jog jau yra naktis arba vakaras. Tačiau labiausiai Delevingne į akis krito milžiniškas langas. Lyg užhipnotizuota ji prie jo priėjo. Pamačiusi vaizdą per jį, Delevingne tarsi užšalo ir nejudėdama žiūrėjo tiesiai. Per šį langą kaip ant delno buvo matomas visas naktinis Niujorkas. Tai buvo tiesiog nuostabu! Pačiupusi kėdę ir pasiėmusi minkštą ir mielą pleduką mergina išėjo į balkoną. Pasidėjusi kėdę taip, kad būtų gerai matyti visą vaizdą, brunetė atsisėdo ant jos ir užsiklojo. Taip Cara sėdėjo tikrai ilgai, kol galiausiai nulūžo.
 Praėjus kiek laiko, Elena atsimerkė ir pastebėjo jog jau yra klasėje. Atsisėdusi normaliai ir pasiėmusi knygute pradėjo užsirašinėti ką buvo paryrusi.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 5 metus sukūrė Elena LoveGood »

*

Neprisijungęs Andromeda Fomalhaut

  • V kursas
  • *
  • 44
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • My mind is far away from easy.
  Andromeda lėtai pakėlė galvą besiklausydama ką mokytojas sako apie praktinę dalį, prieš tai trumpam visą savo dėmesį atiduodama keliems girtiems klastuoliams. Ji nenustebo tokia jų „išdaiga“. Jau seniai reikėjo tikėtis ko nors panašaus, tačiau prigerti ir taip pasirodyti pamokose? Net ir tamsiaplaukei atrodė kiek per žiauru. Nusisukusi nuo anksčiau buvusio prioriteto, Lisette'ės, ji vėl sutelkė dėmesį į tai ką savo naujasis koledžo vadovas. Jaunoji klastuolė nuoširdžiai jį užjautė dėl tokios nelabai nusisekusios pirmosios pamokos, tačiau tas pats nuobodus sėdėjimas klasėje, kai visi lyg angeliukai irgi yra nusibodęs.
   Atsibudusi iš apmąstymų mergiotė paėmė lazdelę į rankas ir šią pridėjusi ant riešo, prie žvaigždės formos apgamo, užsimerkė ir tyliai ištarė burtažodį.
- Denifarua.
   Netrukus ji pasijuto labai blogai, ją pykino, drebėjo rankos, visą kūną buvo užvaldęs nerimas. Andromeda pažvelgė į savo rankas, jos buvo kiek per didelės įprastoms jos rankoms ir tuo pačiu nulakuotos juodai. Klastuolė susiraukė ir pažvelgė į tai kas dedasi aplinkui. Ji buvo oro uoste, aplinkui ją iš visų pusių vaikščiojo žmonės ir tuo pačiu kalbėjo įvairiomis kalbomis.
- Matėjau, eime, lėktuvas tavęs nelauks jei pavėluosi.- moteris, ryškiai geltonais plaukais, buvusi priešais Andromedą mostelėjo ranka ir pradingo tarp žmonių.
   Andromeda, Matėjaus kūne greitai susigaudė ir tempdama paskui save didelį lagaminą nusekė ryškiaplaukę moterį. Kuo labiau artėjo prie lėktuvo, tuo daugiau jautė pilvo sukimą, pykinimą, o dar blogiau visos įmanomos kūno vietos pradėjo prakaituoti.
the child is grown the dream is gone and I have became comfortably numb

*

Neprisijungęs Morgana Buterfield

  • VI kursas
  • *
  • 308
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Raudonplaukė Salazaro išpera
  Pajutusi, kad kažkas pasikeitė garbanės kūne, na tiksliau tai, kad iš jos burnos išlindo joks garsas, nė cyptelėjimas įsiutino ir išgąsdino klastuolę. Nustebusi ji pabandė pasakyti ką nors, tačiau iš to išėjo šnipas, o tuo labiau ugniaplaukė atrodė tarsi žiopčiojanti žuvis. Supratusi, kad tai naujojo Žiobarotyros profesoriaus darbas Morgana pasiuntė į jį žudančius žvilgsnius. Jei tik ji dabar galėtų kalbėti, mokytoją paverstų kokia nors peraugusia rupūže ir paleistų į mišką, tačiau, deja, jos aštri ir pilna pagiežos burnytė buvo užčiaupta tylėjimo kerais. Pasisekė vadovui, kol kas.
  Pamačiusi pasiilgtą draugę, rožinių plaukų savininkę Lisette'ę, garbanė vos nepuolė ant kojų eidama jos pasitikt. Apkabinusi klastuolę ji lyžtelėjo jos riestą nosį. Nežinia kodėl, tiesiog užsinorėjo, o gal taip veikė girtas jos protas? Nes, tiesą sakant, dabar Morgana užsinorėjo palaižyti visų klasėje esančių vaikų nosis. Papurčius galvą ir nusukusi mintis nuo nosių laižymo garbanė kyštelėjo ranką į Lisetės kuprinės kišenę ir išsitraukė kažkokio vyno butelį. Dėkinga mirktelėjo turbūt blaiviausiai iš trijulės esančių žmonių ir grįžo į savo vietą.
  Butelį keisto gėrimo ji atidarė jau įgudusiai, daug metų praktikos visgi. Pasigirdus silpnam pokštelėjimui ji atsigėrė vyno ir patenkinta šyptelėjo. Pastebėjusi kaip jaunasis profesorius vėl grįžta prie jos ir Kriso, Morgana greitai gurkštelėjo vieną gurkšnį ir paslėpusi po stalu pradėjo šypsotis gero nežadančia šypsena.
  Pamojusi mokytojui ji atsistojo, kiek pasistiebė, nes pasirodo, būdama vos metro septyniasdešimties (atkreipkim dėmesį, kad VOS), ji pažvelgė vyrui į akis. Tada nieko nelaukusi išpurškė visą vyną kuris buvo jos burnoje tiesiai jam į veidą. Patenkinta ji nusišypsojo ir svyruodama vos neatsitrenkė į koledžo vadovą.
  Gal ji ir negali dabar kaip nors įgelti žodžiais, tačiau jos burna gali pasidarbuot ir kitokiu būdu.
The truth is what I make it. I could set this world on fire and call it rain.

*

Neprisijungęs Persefonė Peloquin

  • II kursas
  • *
  • 90
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • be your own anchor.
Kelionė buvo sunki, išties sunki. Kiek pramoko važiuoti dviračiu, pasiekė jo, kaip Alfo bei mamos namus. Greičiausiai dabar laikas kažką nuveikti, kaip minėjo profesorius. Persefonė išlindo iš pastato.
 – Mielasis, kur eini? – užklausė motina.
 – Susitikti su draugais! – negalvodama atsakė, tačiau greitai susiprato kodėl mama taip keistai į jį pažiūrėjo. Ir kodėl joks balselis nenurodė, kad Alfas nebendrauja su kitais? Na, tiek to.
 Berniukas pasuko už kampo. Tačiau prisiminė namie palikęs telefoną. Keista, kad Persefonė dar pavadinimą žino. Berniukas grįžo namo, mamai pasakęs esą visi buvę užsiėmę, atsisėdo ant sofos, išsitraukęs telefoną. Kodas Persefonei buvo gerai žinomas. Tas irgi gana keista. Aišku, mergaitei berniuko telefonas neatrodė toks įdomus daiktas, kuriuo žiobarai naudojasi, o kai atrado, kaip juo naudotis...vaizdas išnyko. Persefonė vėl buvo klasėje ir jai buvo kiek liūdna.
Hope is harmony. A just heart, moving toward the light. That is all. Despair is hope’s polar opposite. It is messy and confusing. Despair swallows up love, hatred, and everything else. Because not knowing where you will end up is despair. Despair is what even you cannot predict. Only despair’s unpredictability will save you from a boring future.


*

Neprisijungęs Matthew Turner

  • Herbologas
  • *****
  • 814
  • Lytis: Vyras
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Matthew, išgirdęs praktikos užduotį, vos neprunkštelėjo. Kokia nesąmonė. Ta prasme... Skamba įdomiai, bet kokia man nauda iš to? Atseit nežinau, kaip mes keliaujame... Vis dėlto į pamoką atsivilko, tad teks apsimesti, kad intensyviai dirba. Na, keli taškai koledžui nepakenks susimąstė Matthew. Ir pasiėmęs lazdelę bakstelėjo kairį riešą ir ištarė:
- Denifarua.
Nieko neįvyko. Na, žinoma pagalvojo berniukas ir prisiminė, kad reikia užsimerkti. Tad jis tą ir padarė ir kiek garsiau pasakė:
- Denifarua!
Grifiukas kurį laiką pabuvo užsimerkęs ir netrukus suprato, kad šį kartą pavyko. Oho, gal net išmoksiu kerėti kada nors... pagalvojo jis ir po kiek laiko atsimerkė. Ilgai netruko suprasti, kad atsidūrė oro balione. Šio kelionės būdo Matthew dar nebuvo išbandęs, tad visai apsidžiaugė. Pala, juk aš turiu apsiprasti su tuo, kad esu žiobaras, kandžiai pagalvojo Matthew. Tai yra turiu apsiprasti, kad aš vėl esu aš... Vis dėlto berniukas nutarė, kad bent jau kūną ištyrinėti reikia. Suprato esąs metais kitais vyresnis vyrukas, be to, gerokai aukštesnis. Aplinkui balione buvo dar trys žmonės, tačiau nė vienas iš jų nebuvo burtininkas. Matthew pasiruošė mėgautis kelione, visai pamiršęs, kad iš tiesų visa tai, ką jis dabar patiria, nevyksta.

*

kablelis

Stevie snūduriuodama laukė praktikos pradžios. Velniop tą teoriją... Nei aš bendrausiu su žiobarais, nei ką. O praktika bent įdomu... galvojo mergaitė. Išgirdusi praktinę užduotį ji pasijuto gerokai nusivylusi: kažką įtartinai panašaus jie jau darė praeitais metais... Vis dėlto reikėjo kibti į darbą, tad Stevie netruko bakstelėti lazdele į dešinįjį riešą, užsimerkti ir sušukti:
- Denifarua!
Ranką skaudžiai nudegino, bet nieko neįvyko.
- Kas per... - sumurmėjo Stevie ir apsižvalgė. Pamatė, kad, kaip visada, ką nors padarė ne taip: juk reikia kairę, o ne dešinę ranką paliesti lazdele... Mergaitė šį kartą viską padarė, atrodo, teisingai ir dar kartą sušuko:
- Denifarua!
Kurį laiką Stevie nesuprato, ar pavyko, tačiau netruko pajusti, kad aplinkui yra keistai šalta, tad mergaitė suvokė, kad kažkur persikėlė, kas reiškia, kad pavyko.
Grifiukė kiek laiko pastovėjo užsimerkusi, kol pagaliau ryžo atverti akis. Visiškai nesuprato, kur yra. Pirmiausia mergaitė tyliai sau pasakė:
- Tu žiobarė ir tikriausiai aplink tave esantys žmonės taip pat yra žiobarai. Niekas čia neburs. Ir jeigu prisidirbsi, niekas tau nepadės. Atsargumo!
Stevie suprato, kad išliko mergina, tačiau dabar ji gerokai vyresnė, kokių penkiolikos ar gal net šešiolikos metų. Apsižvalgiusi ji suprato, kad yra uždaroje patalpoje, kad grifiukę nustebino. Kiek prisiminė pernykštę pamoką, visos transporto priemonės buvo atviros. Po velnių, kur aš? paklausė ji savęs, po truputį pradėdama nerimauti. Ji matė, kad žmonės aplinkui ją labai ramūs ir patenkinti, atrodo, kad visi atostogauja. Stevie įsidrąsinusi pradėjo vaikščioti po tą keistą vietą ir netrukus pamatė skelbimų lentą su užrašu: Pirmasis kruizinis povandeninis laivas. Mėgaukimės kelione!
Povandeninis laivas? Ką tai reiškia? Ar mes esam po vandeniu? apstulbusi galvojo mergaitė. Ji truputį išsigando, nes apie tokią galimybė net nebuvo girdėjusi, tačiau kartu šis faktas ją ir sudomino. Priėjusi prie langelio Stevie pamatė, kad jie tikrai yra po vandeniu: mergaitė puikiai matė vandenyno gelmes, praplaukė netgi keletas žuvyčių. Geras! pagalvojo Stevie ir patraukė į laivo gilumą apsižvalgyti.

*

Neprisijungęs Teodoras Meiden

  • III kursas
  • *
  • 164
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • i think pain is the best discipline
 Berniukas atsisėdo kartu su Anabele ant plono, medinio suoliuko smėlio dėžėje. Štai taip džiaugiasi maži, vos vaikščioti mokantys žiobarai, tačiau juk Benediktas su Ana tikrai ne jaunesni septynerių. Kad ir kaip ten bebūtų, klastuolis kasinėjo smėliuką melsvu kastuvėliu į raudoną pilies formelę.
 – Trakroriuje buvo smagiau, – pareiškė antrakursis, – net, jei ir buvo baisu, mane mėtė iš vienos pusės į kitą, kartočiau, – numetė klastingą šypsenėlę draugei.
 Dabar Teodoras Šermanas Tomas smėliu stumdė žaislinę mašiną – traktorių. Kokie nuobodūs tie padarai, vadinami žiobarais. Sugalvojo transportą nusikopijuoti nuo žaislų ar...žaislus nuo transporto. Keisti.
 Staiga vaizdas išbluko ir vaikinas nebematė mergaitės, panašios į Keitę. Nebematė traktoriaus, žaislo, smėlio. Praktika jį kiek pakeitė, jam tas nepatiko, pasirodė pernelyg...ne jis. Ar užduotis pakeičia ir vaiko charakterį?
 Theodore patogiau įsitaisė kėdėje, galvodamas o gal vis dėlto patiko?
The world is power. Everything is decided by the superiority or inferiority of one's power.
Get that through your head. You are weak. That's why you are going to lose.