0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Dylan Frendlin

  • ***
  • 157
  • Lytis: Vyras
  • Kaip sekasi, tik take?
Vieną žvarbų ir ankstų rudens rytą, kai debesų pilkuma dengė visą žydrynę ir saulės spindulius, Dylan'as pravėrė savo kabineto duris. Pačios durys atrodė senos ir keistokos, patalpoje tvyrojo sunkus, slegiantis oras, kuris pakankamai greitai galėjo užmigdyti vietoj žiobariškų vaistų, o ant kiekvieno kampelio, suolo, kėdės, lentos ir visur kitur, gulėjo dulkių sluoksnis, lentos kraštas buvo nusėtas voratinkliais. Dvidešimtmetis pakėlė savo smėlinės spalvos megztinio rankovę, pažvelgė į juodą laikrodį ant rankos. Turiu lygiai valandą ir penkiasdešimt devynias minutes. Kerėjimas profesoriui sekėsi pakankamai gerai, visgi, šiek tiek abejodamas savimi, išsitraukė lazdelę. Vienu mostu pavertė tamsias, jam asmeniškai keistai atrodžiusias, duris į švelnaus medžio su keliais išraižytais ornamentais. Visoms dulkėms išvaikyti prireikė net keturių mostų. Nuo staigių sukaliojimų Dylan'ui ėmė mausti riešą. Šiaip ar taip, langus atidaryti galima ir be kerų pagalbos. Jis gavo progą pramankštinti kojas, tiksliau, teko atidaryti langus. Savomis rankomis. Žvarbus vėjas iškart ėmė šėlti, o tvankumos greitai neliko. Liko tik vėsuma. Jau po šiokios tokios pertraukos Dylan'as lazdelės dėka pašviesino lentą, panaikino voratinklius, sutvarkė suolus ir kėdes, vėliau uždarė langus. Atsistojęs už savo stalo, priešais lentą, kurios turbūt net nenaudos, nužvelgė visą kabinetą. Suolai blizgėjo, ant kėdžių išburtos alyvinės pagalvėlės atrodė minkštai, kiekvienas kėdės atlošas laikė tvarkingai sulankstytą pleduką, sienų spalva buvo labai blanki, miegas jau nesikėsino pasiglemžti, tačiau vėsus oras galėjo tapti ne per geriausia kabineto detale. Ant sienos kabojo apvalus, baltas laikrodis. Tiksinčios sekundės ir pasislenkančios rodyklės rodė, kad artinosi pamokos laikas - iki pradžios buvo telikęs pusvalandis. Paskutinėmis minutėmis Dylan'as apsisiautė juodu apsiaustu (vis dar jo nemėgo, bet ką padarysi), sulygino savo plaukus, nuvalė akinius ir pastūmėjo aukščiau nosies kraštelio.
Atėjus lemiamoms minutėms, prieš įžengiant pirmajam mokiniui, profesorius pastatęs savo kėdę šalia durų, įsitaisė joje. Pradėjus vidun žingsniuoti moksleiviams, jis sveikindamasis nežymiai linktelėdavo. Pasirodžius paskutiniajam mokiniui, kuris turbūt patingėjo uždaryti duris, Dylan'as pakilo iš savo vietos, nulipo nuo pakopos ir uždaręs kabineto duris, atsistojo priešais visus.
- Sveiki visi, - pradėjo nuo pasisveikinimo, - esu naujasis Žiobarotyros profesorius, Dylan Frendlin. Šiais metais šio dalyko mokysiu aš, - pataisė akinius, - į mane kreipkitės profesoriau, arba, Dylan'ai. Tikiuosi, supratote.
Dvidešimtmetis trumpam nutilo. Jo delnus sukaustė vėsuma, niekaip neišsisklaidanti visame kabinete.
- Pamoką pradėsime nuo teorinės dalies, - šyptelėjo, - ką daro burtažodis Denifarua? Kaip jis susijęs su Žiobarotyros mokslu?
Dylan'as akimirką pažvelgė į lentą už savo nugaros, padvejojo, bet ant lentos klausimų neišbūrė. Tik pasitraukė iš klasės priekio ir vėl įsitaisė savo kėdėje jau laukdamas mokinių balsų, bet dar spėjo įterpti dar vieną klausimą :
- Gal kas nors norėtų arbatos?

((Teorija vyks iki birželio 14 dienos vakaro. Tuomet prasidės kita pamokos dalis. Nebijokite atverti savo fantazijos.))

*

Neprisijungęs Morgana Buterfield

  • VI kursas
  • *
  • 308
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Raudonplaukė Salazaro išpera
  Morgana žagtelėjo, pažvelgė į kelis draugelius už jos ir tada įvirto pro šviesias medines duris. Gana stabiliai išsilaikiusi ant kojų, apsvaigusi klastuolė nusišypsojo naujajam žiobarotyros profesoriui. Truputi svirduliuodama ji kaip galėdama atsistojo tiesiau ir pridėjusi du pirštus prie kaktos, it koks kareivis atidavė pagarbą. Vis dar kažką burbėdama po nosimi ji nusivilko link profesorio ir ištarė:
- Tu..- bakstelėjo pirštu į jo krūtinę ir tada truputi nusistebėjo.- Oho, kokia kieta! Tu negali dirbti profesoriumi. Žinai kodėl?- ji vėl žagtelėjo ir truputi palinko į priekį, profesoriaus link.- Ogi todėl.. Ogi todėl, nes per daug gražus esi!!
 Tada ji nustačiusi keistą veido mimiką nusisuko nuo vaikino, švystelėjo oranžiniais plaukais ir svirduliuodama nuėjo atsisėsti į viduriuką. Išgirdusi mokytojo prisistatymą kelis kartus suplojo, pašvilpavo ir sušuko, tarsi būtų kokia nors sirgalė.
-Pone Dylan’ai.- garsiai staiga į koledžo vadovą kreipėsi ugniaplaukė.- Kodėl per žiobarotyrossss,- ji truputi nutęsė “s” raidę ir sustojo kalbėti.- Kodėl per žiobarotyros pamoką mes kalbam apie kažkokį burtažodį? Jie turėtų būti kerėjime ar kažkur kitur, bet.. bet ne per žiobarotyros pamokas, kur mes turim mokytis apie juos!
  Tai pasakiusi ji patenkinta išsiviepė ir tada pamojo Krisui, kuris turėjo kelis butelius rankose, kad ateitų atsisėsti prie jos. 
The truth is what I make it. I could set this world on fire and call it rain.

*

Iris Amherst

Vos atidarius duris, (vėl) mieguistą Iris "apakino" šviesi sienų spalva, bei sušaldė vėsus vėjas. Gerai, kad dar nenumiriau. Pasitrynusi akis, ji jas plačiai atvėrė ir pabandė aiškiau pažiūrėti į kabinetą, padarydama nediduką kamštį beeinant į kabinetą. Ji pati miegojo ir ausimis, ir akimis, ir visu protu, tad nelabai gaudėsi. Rezultatas po bemiegės nakties. Garsiai nusižiovavusi, ji nustebo, pamačiusi savo koledžo vadovą.
 - La-a-a,- nejučia vėl plačiai nusižiovavo.- Labas rytas, profesoriau!- plačiai nusišypsojusi, ji iš lėto nuėjo link artimiausio suolo.
 Pastebėjusi pagalvėlę, jos akys išsiplėtė. Nieko nelaukusi ji griebė ją, norėdama nuimti nuo kėdės. Bet ji buvo pririšta tvirtai. Čia kas - sąmokslas? Tingiai atsisėdusi, ji padėjo rankas ant stalo, ir vėl nusižiovavusi ant jų padėjo galvą, užsimerkdama. Tik garsus profesoriaus balsas jai neleido miegoti. Susiraukusi, ji išklausė visos tirados, ir šiek tiek padelsusi, pakilo iš suolo, greitai ranka pasiremdama į kėdės atlošą, kad nejučia nenuvirstų.
 - Eee, deja neturiu nė menkiausios idėjos apie šį žodį, am, tai yra burtažodį. - tingiai klestelėjusi vėl ant kėdės, sukryžiavo rankas ir jas padėjo ant stalo, o ant jų klastuolė padėjo galvą, ir užmerkusi akis, nusišypsojo, pagaliau gaudama trumpą miego pertraukėlę.

*

Neprisijungęs Klarė Konė Karter

  • VII kursas
  • *
  • 552
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Al que al cielo escupe, en la cara le cae.
Žaliaakės dėmesį patraukė žiobarotyros kabineto durys. Dėl pasikeitusios durų išvaizdos šeštakursė net kelias akimirkas susimąstė ar pateko į reikiamą vietą. Nedrąsiai praėjusi pro kur kas lengviau atsidariusias duris, Klarė pasisveikino su dar nematytu profesoriumi. Šis šeštakursei atrodė lyg ir kažkur matytas.
Susiradusi patinkančią laisvą vietą, kažkur viduryje kabineto, jog galėtų netrukdoma žvalgytis, įsitaisė. Profesorius buvo pribūręs minkštų pagalvėlių, tarsi ruoštųsi pagalvių karui.
Pamoka prasidėjo ir profesorius uždavė klausimą. Burtai ir žiobarotyra? Kiek pasukusi galvą Klarė vis dėl to rado galimą atsakymą.
- Esu girdėjusi apie kerus, kurie padeda užmaskuoti magijos pėdsakus, jog šie taptų nepasiekiami žiobarams. Galbūt apie šiuos kerus ir kalbėsime šiandien?
Arbatos? Pagalvėlės? Profesoriau, ar tik nesate užsimaskavęs cukrinis vienaragis?
Y cada anochecer es una cita entre misterio y realidad para que no se te olvide soñar

*

Neprisijungęs Kristoferis Robertas Remarkas

  • ***
  • 149
  • Lytis: Vyras
  • daddy's home
  Pasvirusiais žingsniais apsvaigęs vaikinas su keliais savo draugais ir Morgana įėjo į klasę. Kristoferis nesulaikęs pusiausvyrą vos nenukrito ant jaunojo profesoriaus. Aišku tai, kad tas nelaimingasis yra profesorius, to dar nežinojo.
 - Atsargiau reikia gi.. Stovėti. N-nematai? Žmonės eina.. - Žagtelėjęs, Krisas atsisėdo prie pirmo pasitaikusio suolo, padėjo ant stalo laikančius rankose butelius ir pradėjo žiūrėti kaip Morgana priekabiauja prie to ale profesoriaus. Tu negali dirbti profesorium? Jis ką profesorius? Nuo tokių minčių, vaikinas pradėjo ne tai, kad juoktis, bet žvengti it arklys. O kai paaiškėjo, kad jis realiai profesorius, Krisas nesusilaikęs nusikeikė.
 - Pardon. Tęskite toliau savo kalbas.. - Pabandė mandagiai atsiprašyti ir toliau klausyti, ką tas juokdarys papasakos apie žiobarotyrą, kai jis per jaunas profesoriaut.
 - Deme.. Denifralh.. Denirafara burtažodis, - net nesugebėjo ištarti tinkamai burtažodį, - susijęs kažką su magija ir žiobarais. - Pabaigęs savo "idealų atsakymą į teorijos klausimą", Remarkas atsistojo, pasiėmė butelius su alkoholiu ir priėjo prie Morganos. Padavęs vieną butelį Morganai, kitą Kristoferis toliau laikė rankose. O gal jam jo prireiks?
 - Kol tas profesorius aiškins ten kažką.. Gal dar nori išgerti. Na, kad tik mokytojas nematytu. - Mirktelėjęs Morganai, pasiūlė dar išgerti. Vaikinas lyg jautė, kad pamoka be "tėvelių laimingojo gėrimo" neapsieis.

*

Neprisijungęs Monica Lilly Moonlight

  • Burtininkė
  • ***
  • 190
  • Lytis: Moteris
Monika visiškai be nuotaikos nuėjo į žiobarotyros pamoką. Tai nuo seno buvo jos nemėgstama pamoka, mat apie žiobarus ji ir taip žinojo pakankamai, merginai nebuvo būtinos papildomos valandos vėsioje klasėje. Daug mieliau dabar sėdėčiau bendrajame kambaryje, valgyčiau šokoladą, skaityčiau apie į žemę nusileidusius žiaurius angelus... - galvojo sustirusi Mėnesiena. Bent jau yra pagalvėlių ir sausainių. Neįprasta. Švilpiukė darsyk nužvelgė naująjį mokytoją. Žydraakis jaunas vyras susivėlusiais tamsiais plaukais. Tikrai ankščiau nematė.
Klausimas buvo paprastas, tačiau atsakymai ne itin subrendę. Vienas mokinys atsakė rimtai, kiti, rodos, nemanė, kad magija svarbi žiobarotyrai. Prieš garsiai sakydami tokius teiginius galėtų ir pagalvoti, - sau neįprastai pagiežingai pasakė Monika. Mergina nemėgo tiesiai nesąmones per pamoką kalbančių mokinių, tačiau jei garsiai tai pasakytų, ne kažin kas pasikeistų.
- Manau, kad šis burtažodis arba padeda mums žiobarams nesuprantant juos tyrinėti, suprasti įvairius jų veiksmus bei išradimus. Nesu tikra, ar tai tiesa.

*

Neprisijungęs Terri Thinkwood

  • I kursas
  • *
  • 7
  • Taškai:
  • Visada ieškau RPG draugų ♥
Terri neslėpdama susižavėjimo ėjo į pirmąją žiobarotyros pamoką. Nors jos mama buvo žiobarė, mergaitė apie žiobarų gyvenimą beveik nieko nenutuokė - jos mama buvo brazilė, puoselėjanti visai kitokius žmonių papročius nei gyventojai Šefilde ir todėl Varniukė net neįsivaizdavo ne burtininkų šefildiečių gyvenimą.
Kabinete buvo šalta, bet jauku - pagalvės, sausainiai, maloniai atrodantis mokytojas, netgi kelios malonios pirmakursių šypsenos.
Profesorius prisistatė ir uždavė klausimą {netgi ne vien,ą antrasis buvo "gal kas norėtų arbatos?", dėl ko Thinkwood pasijuto kaip neįprastai vėsioje savo namų virtuvėje}. Terri nekantriai laukė savo eilės atsakyti. Dauguma mokinių prieš ją net nesistengė. Galbūt aš atrodau tarsi keistuolė pirmakursė, taip uoliai kelianti ranką, - pagalvojo mergina, tačiau nelabai dėl to jaudinosi.
- Manau, Denifirua burtažodis, kaip jau minėjo... Klarė, - Terri tikėjosi, kad Grifė su ilgais kaštoniniais plaukais turi būtent tokį vardą, - manau, šie kerai paslepia burtininkų gyvenimą nuo žiobarų ir žiobarų gyvenimą nuo burtininkų: paslepia vieną nuo kito, tačiau kartu leidžia tyrinėti per atstumą.
Life is short, eat desert first ♥

*

Neprisijungęs Markas Moore

  • Burtininkas
  • ****
  • 499
  • Lytis: Vyras
Markas kaip visada į pamoką įžengė su varpu, skelbiančiu pamoką. Kadangi suolų gale jau nebebuvo, berniukui teko sėdėti priekyje. Atsisėdus netoli mokytojo nereikėjo ilgai laukti, kol prasidės drama. Į klasę įvirto girti klastuoliai. Markas juos atpažino, bet vardų nežinojo, nes jis nelabai bendravo su kitais, bet jis pajuto aiškų alkoholio tvaiką. Klastuoliams visaip rodantis prieš mokytoją, berniukas tik prunkščiojo. Pasibaigus spektakliui, Markas pakėlė ranką ir tarė:
-Manau, šis burtažodis yra susijęs su žiobarotyra tuom, kad ,,perkelia"-berniukas ore parodė kabutes,-burtininką į žiobarų pasaulį, kur jis arba ji gali stebėti juos nematomas ir niekieno netrukdomas.
Leptelėjęs pirmą ant liežuvio užšokusį sakinį Markas pasigailėjo, bet bent jau tikėjo, kad gali uždirbti taškų savo koledžui.

*

kablelis

Stevie su tam tikru nekantrumu ėjo į žiobarotyros pamoką. Ši pamoka pernai jai patiko: mergaitė jautėsi tikrai daug sužinojusi apie nemagiškąją visuomenės dalį. Ir profesorė buvo maloni. Tačiau dabar profesorius buvo jau kitas. Stevie kiek nusivylė, tačiau tikėjosi, kad gal ir šis jaunas vyrukas sugebės pamokas vesti įdomiai.
Grifiukę nustebino daugelio mokinių bandymas atsakyti į klausimą. Kurio net bandymu pavadinti negalima, tai buvo tiesiog kažkoks erzelis ir tiek. Stevie susiraukė, nes vis dėlto mokytojus ji gerbė ir nesijautė jaukiai, kai bendramoksliai akivaizdžiai nerodo pagarbos.
Teorinis klausimas mergaite nelabai tepatiko, nes pamoka ją tuo ir domino, kad buvo apie žmones, kurie neburia, o čia klausia apie burtažodį... Vis dėlto antrakursė, išgirdusi bent porą normalių atsakymų, pakėlė ranką ir prabilo:
- Manau, kad šis burtažodis yra reikalingas žiobariškiems daiktams paversti magiškais. Ir (arba) atvirkščiai.
Stevie labai norėjo pateikti pavyzdį, nes nesuprato, ar aiškiai išreiškė mintį, tačiau nieko negalėjo sugalvoti, tad nutilo ir laukė, ar dar kas nors pasisakys.

*

Neprisijungęs Europa Ziegler

  • IV kursas
  • *
  • 111
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • merde
Europa visai neskubėdama žingsniavo į žiobarotyros kabinetą. Tiesą sakant, žiobarais antrakursė nelabai domėjosi, bet kad jau buvęs klastuolis ir išvykoje į gyvačių sodą palaikęs jai kompaniją bernužėlis vedė šią pamoką, baltapūkė visai nepatingėjo išsiridenti iš lovos. Sunkiais juodais kerzais užlipdama tai vienam, tai kitam mokiniui ant kojos, dvylikametė pasiekė naujas kabineto duris. Šios buvo praviros, mat vos prieš porą akimirkų matė pro jas įeinančius įtartinai linksmus bendrakoledžius.
-Labas rytas,- tyliai pasisveikino ir klestelėjo į suolą, įdėmiai stebėdama vyresniųjų klastuolių spektaklį. Vaje, kiek daug galima iš jų tikėtis: gyvačių mėtymas pamokose, krykštynos, kuriose mažieji klastuoliai, tarp kurių ir Europa, privalėjo duoti priesaką krauju, dabar šitai... Visas kabinetas dvokė alkoholiu..
Pasistengdama per daug nesiblaškyti, antrakursė pakėlė ranką ir pabandė atsakyti į teorinį klausimą:
-Galbūt šis burtažodis kaip nors paveikia žiobarų protą, ir burtininkai iš jų gali išpešti viską, ko tik jiems reikia.

*

Neprisijungęs Lisette la Claire

  • VII kursas
  • *
  • 456
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • je ne fais rien mais je le fais bien
Visas Hogvartso koridorius skendėjo klastuolės juoke. Atrodė, kad mergina tuoj primyš savo kelnes, nors ir buvo su rausvu ir nelabai ilgu sijonu, mat du mylimi jos bendrakoledžiai buvo girti it tapkės, kaip buvo girdėjusi sakant žiobarus. Tiesa, pati Lisetė šiuos du ir prigirdė nė pati nežino kokiais gėralais. Dauguma jų buvo iš po vasaros Prancūzijoje atvežti vynai ir kitokie neaiškūs marmalai, į kuriuos rausvaplaukė nė žiūrėti nenorėjo, taip pat keli iš jų buvo sename ir apdulkėjusiame kabinete rasti gėralai su aštriu amoniako ar degtinės kvapu. Smagus rytojus nusimato šiems dviems, rodos, ant savų kojų nebepastovintiems Klastūnyno globotiniams.
Paskui Morganą ir Krisą įbėgusi Lisetė susiėmė už galvos. Morgana, panašu, priekabiavo prie buvusio klastuolio, kuris dabar drąsiai galėtų atimti taškų ar net įskųsti porelę. Bet argi klastuolis taip padarytų savo, galime sakyti, šeimos nariui? Žinoma, ne.
-Sveikas!- linksmai pasisveikino su žiobarotyros profesoriumi.- Vaje, kodėl nesakei, kad ruošiesi būti profesoriumi? Būčiau pasirūpinusi, kad šie,- pirštais mostelėjo į šalia sėdinčius Morganą ir Krisą,- į tavo pamoką būtų atėję geresnėje būsenoe.
if you like your coffee hot, let me be your coffee pot

*

Neprisijungęs Elena Lovegood

  • VII kursas
  • *
  • 240
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • They say Hogwarts, we say Home
 Pagaliau po kiek laiko Grifė vėl žingsniavo Hogvartso koridoriais jau būdama sveika ir galėdama normaliai vaikščioti. Kad ir kaip ji seniai čia buvo, vistiek nepamiršo kur kas randasi.
 Bet šį kart ji nesiruošė vaikščioti po koridorius ir nuobodžiauti. Šį kart ji save prisivertė nueiti į bet kokią pamoką. Na žinoma ją labiau dabar traukė lengvesnės pamokos, todėl LoveGood žingsniavo link žiobarotyros klasės. Ji girdėjo jog šios pamokos profesoriumi tapo jos labai artimas ir geras draugas, tačiau mėlynplaukė abėjojo jog jis dabar ją atpažins.
 Pagaliau pasiekusi žiobarotyros klasę, metamorfmagė pravėrė duris ir įėjo į klasę. Raudonakė pastebėjo jog klasė šiek tiek pasikeitė nuo tada, kada paskutinį kartą buvo čia.
 -Sveiki,- nei per tyliai, nei per garsiai pasisveikino septintakursė ir susiradusi laisvą vietą priekyje, atsisėdo. Padėjusi rankas ant suolo, o galvą ant rankų Grifė giliai įkvėpė ir pradėjo klausytis kaip jos draugas prisistatinėja ir pagaliau užduoda klausimą. Kiek laiko pasedėjusi ir net nepasijudinusi, Elena pakėlė galvą į pakėlė ranką.
 -Nežinau kodėl, bet mane jis labai traukia prie kelionių arba kažko panašaus,- greitai viską išsakiusi, Grifė vėl padėjo galvą ant rankų.

*

Neprisijungęs Dylan Frendlin

  • ***
  • 157
  • Lytis: Vyras
  • Kaip sekasi, tik take?
Jis jau buvo pakankamai gerai nusiteikęs ir jokių netikėtumų ar siurprizų išvysti net nesvajojo. Dylan'as išgirdęs kažką sunkiai paeinantį ar svirduliuojantį, greitai iš stalčiaus ištraukė automatinę plunksną ir užrašinę, kad ši galėtų pažymėti mokinių atsakymus, o pats vos tik pasisuko į durų pusę, beveik išsigando Morganos, nuo kurios sklido aiškus alkoholio tvaikas. Na, merginos elgesys taip pat nebuvo vienas iš mandagesnių. Profesorius net nebandė prognozuoti šios merginos veiksmų, tad tik akimia stebėjo, kai ši jį baksnojo ir burnojo įvairius niekus. Kažkur tolėliau, arčiau durų, Dylan'as nugirdo kažką dar burnojant, bet bent jau suprato, jog tai vaikinas. Kai vadinamasis klastuolės, jo manymu, pasirodymas baigėsi, palydėjo ją šiek tiek surauktu žvilgsniu. Turbūt ne viena ji tokios būsenos... Praėjus jo prisistatymo laikui, profesorius piktai debtelėjo į Kristoferį (kaip gi būdamas vadovu, vardu nežinosi), o tada tuo pačiu žvilgsniu persmelkė ir Morganą. Kaip žavu. Akimirką vaikinas troško panaudoti tildomuosius kerus, bet pamintijo, jog viena papildoma proga merginai nepamaišytų. Gavęs trumputę progą, spėjo nugirsti keletos mokinių mintis, patikrino, ar plunksna tikrai viską žymi ir suvokęs baisų alkoholio dvoką, išsitraukė lazdelę bei užpildė kabinetą gaivaus oro pliūpsniu. Antrą kartą prabilus Morganai, norėjo užsidegti veidą at užsikimšti ausis, kad nebegirdėtų visų kalbų aplink. Ramiai. Dylan'as jau spėjo atsisėsti, bet išgirdęs žingsnius, vėl pasisuko durų link, o netrukus išvydo matytą veidą.
- Turbūt nori pasakyti, kad tai tavo darbas? - pašnairavo link tų dviejų, kurie kalbėjo ar dar kažkuo užsiėmė. Net negavęs, o gal neišgirdęs atsakymo, profesorius puikiai viską suprato. Kelias minutes Dylan'as link tos nelaimingos trijulės nežiūrėjo, bet vėliau neiškentė : atsistojo iš savo vietos ir per kabinetą patraukė iki suolų, kur sėdėjo trys klastuoliai, švelniai pasakius, paragavę alkoholio.
- Turbūt neprieštarausit, - mostelėjo burtų lazdele ir vieną butelį nuvedė iki šiukšlių dėžės. Jis net pats nustebo, kai po pirmojo, tarp šiukšlių atsidūrė dar du buteliai.
- Norėčiau, kad šiandien po vakarienės bendrajame kambaryje sulauktumėte manęs, - turėjo sumanymą, - kai ką norėsiu jums pasakyti. O dabar, prašau, nerėkauti, nes išvysiu lauk, - nužvelgė visa trijulę, - ir dėl viso pikto... - nužvelgė savąją lazdelę, - Silencio!
Kerai pasirodė greitai, tad lazdelė, nukreipta į merginos, vardu Morgana, pusę, nesunkiai ją apkerėjo. Vardan ramybės. Ir daugiau nieko nesakęs, apsisuko, grįžo iki savo stalo, įsitaisė kėdėje ir įsiklausė į kitų sakomas mintis, tuo pačiu metu bandydamas pamatyti tai, ką sužymėjo plunksna.

*

Neprisijungęs Olivia Eier

  • VII kursas
  • *
  • 64
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • We are all made of stardust
Olivia iš lėto tipeno mokyklos koridoriais šį žvarbų rudens rytą. Pro langą nesimatė nė lopinėlio žydro dangaus, o ką kalbėti apie saulę. Atrodo vasaros, nė nebūtų buvę. Liko tik prisiminai iš atostogų. Bet švilpei ir čia buvo smagu. O neveltui! Tai jos pirmieji metai Hogvartse, jai čia viskas įdomu, o ypač kai dar liko neaplankytų pamokų. Viena iš jų - žiobarotyra, į ją būtent ir ėjo Olivia. Priėjusi kabinetą nuspaudė durų rankeną. Įėjusi į kabinetą apsižvalgė. Sienų spalva buvo blanki, ant kėdžių buvo pagalvėlės ir pledukai. Viskas spindėjo mielumu ir maloniu rudeniu.
- Labas rytas, profesoriau, - pasisveikino Olivia, praeidama pro profesorių Frendlin.
Mergaitė atsisėdo viename iš suolų prie lango ir žvelgė pro langą laukdama varpo. Kai prasidėjo pamoka, Olivia nenustygdama vietoje išklausė profesoriaus ir kai buvo užduotas klausimas kilstelėjo ranką. Iš pradžių išklausė kitų atsakymų, o kai atėjo jos eilė pradėjo kalbėti:
- Aš manau, kad burtažodis Denifarua parodo ar būste yra žiobarų. Veikia panašiai kaip Homenun Revelio tik jis parodo būtent žiobarus.
Pasakiusi savo atsakymą Olivia vėl žvelgė pro langą ir klausėsi kitų atsakymų laukdama praktikos, kuri tikėjosi, kad bus įdomi.
Where'd you wanna go, how much do you wanna risk?

*

Neprisijungęs Mayra Llewellyn

  • Ateities būrėja
  • *****
  • 930
  • Lytis: Moteris
  • Šventieji skirstosi ir dalos dangų rėžiais
Mayra kūtino į žiobarotyrą. Mergaitės galūnės bei galva buvo sunkios, akys lipte lipo ir ji norėjo, kad galėtų miegoti stovėdama arba eidama. Kad ir kaip stengėsi užmigti, šiąnakt visą naktį skaudėjo pilvą, bet pas slaugytoją klastuolė nedrįso eiti, nes ten jai būtų liepę būtinai pasisverti. Tad dabar, su vis dar truputėlį skaudančiu pilvu, Mayra sėdėjo ant minkštos pagalvėlės dėkinga profesoriui. Paibaigus girtuoklių dramai, mergaitė pakėlė ranką ir tarė:
-Manau šis burtažodis paslepia magiškuosius daiktus nuo žiobarų akių arba padaro juos paprastais, neišsiskiriančiais. Ir aš norėčiau arbatos.
Nuleidusi nutirpusią ranką, Mayra užsidėjo savo dailias žalias pirštinaites ir laiminga įsitaisė patogiau ant pagalvėlės.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 5 metus sukūrė Mayra Wallflower »