2
1

0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Dylan Frendlin

  • ***
  • 157
  • Lytis: Vyras
  • Kaip sekasi, tik take?
Žinoma, profesorius, aiškindamas praktinę užduotį, jokiu akies krašteliu nepažvelgė į trijulę neblaivių klastuolių. O ar to reikėjo? Pagrindinė dėmesio auka buvo užčiaupta, bet bent jau kiti du nesuerzino Dylan'o taip, kad šiam prireiktų kerais juos užčiaupti. Tačiau priartėjęs ir vieną sakinį išpešęs vaikinas nespėjo pasiekti trijulės suolų. Priešais išdygo Morgana, o tai jam nežadėjo nieko gero ir nuojauta jo neapgavo. Pagavęs merginos akių žvilgsnį, buvo bepradedantis raukytis, bet kai vynas it dulksna padengė Dylan'o veidą, jis tikrai susiraukė. Kelias sekundes pastovėjo užsimerkęs, o po tų kelių, vienu delnu apvalė veidą ir tik žengė prie pat trijulės suolų. Žinoma, vaikinas nematė kaip mergina vos į jį neatsitrenkė, taip pat jos veidą perkeipusios šypsenos.
- Taigi, - piktai debtelėjo į Morganą, - ruoškitės šį savaitgalį palikti visus savo planus, - mintyse pakikeno iš savo sumanymo, - bet tai dar aptarsim bendrajame koledžo kambaryje šįvakar.

*

Neprisijungęs Mayra Wallflower

  • III kursas
  • *
  • 224
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • A garlic a day keeps everyone away.
Patraukusi dūmo, Mayros žiobarė išmetė nesurūkytą cigaretę į vandenį. Fu kokia. Rūko ir dar šiukšlina... Mergina, persisvėrė per turėklą ir nusispjovė. Na ir šlykštumo viršūnė! Iš už nugaros priėjęs vaikinas pakėlė rudaplaukę į orą, o ši krykštaudama išsilaisvino iš blondino glėbio ir apsisukusi pabučiavo jį. Atsitraukusi, mergina apsikabino vaikiną ir tarė:
-Kruizas... Mano svajonių kruizas po Fiordus...
Atsikabinusi nuo vaikino, mergina vėl sugrįžo prie turėklų ir apsidairė. Vaizdas buvo gniaužiantis kvapą. Žali miškai, krioklai, kalnai... Viskas sudarė harmoningą kraštovaizdį. Blodinas apsikabino rudaplaukę iš už nugaros ir tada...Mayra atsimerkė klasėje. Jai visai patiko kraštovaizdis, tad buvo šiek tiek gaila, kad taip greitai reko palikti merginos kūną, o juk net jos vardo nesužinojo! Gailiai atsidususi, juodaplaukė klastuolė, dabar jau savo kūne dairėsi, stebėdama kitus mokinius.

*

Neprisijungęs Markas Moore

  • III kursas
  • *
  • 114
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • Kas įmūrijo Marką į sieną?
Markas, pratylėjęs teorinę dalį, vis dėlto nusprendė dalyvauti praktinėje. Nusiėmęs apsiaustą, berniukas patogiai įsitaisė ir atsiraitojęs kairę rankovę įsmeigė ten savo lazdelę ir tarė:
-Denifarua.
Kai atsimerkė, klastuolis buvo mažos žiobarės mergaitės kūne. Jai buvo gal septyneri ar aštuoneri metai ir ji važiavo su riedučiais, kai prarado pusiauvyrą ir parkrito ant kelių. Iš mažos mergaitės akyčių pasipylė karštos bei karčios ašaros ir Markui pasidarė jos gaila. Pats nustebęs dėl savo jausmų, berniukas tik dabar pastebėjo mėlynes ant žiobarės rankų. Atrodė, kad kažkoks suaugęs buvo ten stipriai suspaudęs taip pat, tą ranką, ant kurios buvo milžiniška violetinė mėlynė labai skaudėjo judinant, bet mergaitė nekreipdama dėmesio į tai atsistojo ir toliau važinėjo.

*

Neprisijungęs Matthew Turner

  • Herbologijos profesorius
  • *
  • 198
  • Lytis: Vyras
  • Astronomai duobkasiai - mes pakasim jus skersai!
Ilgoka kelionė oro balionu Matthew gerokai įgriso. Pilotas perspėjo, kad leidžiantis gali būti šiek tiek baisu, be to, nusileidęs baliono krepšys gali parvirsti ant šono, tad visi turi būti pasiruošę. Berniukas su nekantrumu pradėjo laukti to momento.
Vietovė, virš kurios skrido, Matthew nebuvo pažįstama. Jis nutarė, kad jie, ko gero, skrenda virš žemyninės Europos dalies, gal Prancūzijos ar Italijos.
Bet aš suprantu, ką jie šneka pagalvojo grifiukas. Vadinasi, jie turi šnekėti angliškai. O gal aš suprantu kitą kalbą?
- Kokiame aukštyje mes esame? - paklausė jis. Labiausiai tam, kad išgirstų save šnekantį ir galėtų bent pabandyti atspėti, ar kalba angliškai, ar ne. Lyg ir taip pagalvojo Matthew.
Tiesą sakant, berniukas net neišgirdo atsakymo, nes jam tai nebuvo įdomu.
Galiausiai oro balionas pradėjo leistis ir Matthew vėl pradėjo jausti malonumą. Vis dėlto kai krepšys nenuvirto, berniukas pasijuto nusivylęs.
Pilotas pradėjo tvarkyti balioną, kuris pasirodė besantis labai sunkus. Kiti trys keleiviai aktyviai padėjo pilotui, Matthew tą darė ne taip entuziastingai, bet stengėsi bent apsimesti, kad jam tai įdomu. Matthew apstulbo, kai į galvą atėjo mintis: juk visa tai galima padaryti su burtais. Daug greičiau. Berniukas net pats nustebo, kad pamažu tampa tikru burtininku. Ir tai, tiesą sakant, jam nepatiko.

Melijandra Julija Lorijan

*

Prisijungęs Stevie Green

  • VII kursas
  • *
  • 487
  • Taškai: 40
  • Lytis: Moteris
  • Lazy
Stevie tikrai mėgavosi nauja patirtimi. Jai nelabai patiko, kad laivas buvo uždaras, bet tai juk normalu - vandens viduje tikrai nereikia. Tačiau pati ekskursija buvo tikrai verta dėmesio. Po kiek laiko Stevie išgirdo:
- Po pusvalandžio atplauksime į uostą. Ten turėsite vieną naktį, ryte dešimtą valandą išplaukiame. Už penkių minučių pradėsime kilti į vandens paviršių, prašome būti savo kajutėse.
Mergaitė net išsigando, ji nesuprato, iš kur sklinda tas balsas. Vis dėlto ji nuėjo į "savo" kajutę. Kilti buvo labai įdomu, tad mergaitė likusiu pusvalandžiu mėgavosi dar labiau nei visa kelione.
Uoste išlipusi į krantą grifiukė ilgokai nesugalvojo, ką veikti. Tačiau profesorius buvo kažką minėjęs apie žiobariškas pramogas ar veiklas, tad Stevie patraukė į miestą. Netrukus suprato, kad burtininkų šiame mieste, ko gero, arba nėra, arba yra visai nedaug. Tačiau miestas buvo tikras kurortas: daugybė pramogų parkų, suvenyrų parduotuvių, ledų kioskelių ir panašiai. Mergaitė visia neturėjo pinigų, tad negalėjo niekur eiti. Ji grįžo į paplūdimį, kur jos amžiaus paauglių grupelė žaidė tinklinį. Stevie gyvenime nebuvo mačiusi šito užsiėmimo, tad nutarė, kad atėjo laikas išbandyti.
- Galiu prisijungti? - nelabai drąsiai paklausė ji vienos mergaitės. Ši draugiškai nusišypsojo ir linktelėjo. Stevie atsistojo aikštelės kampe ir bandė žaisti. Jai netgi visai patiko - kol kamuolys neatsitrenkė į galvą...
Nuo to smūgio Stevie net susverdėjo, tačiau netrukus ji pasijuto esanti klasėje. Laimei, galvos neskaudėjo.

Igoris Lorijanas Greywindas

*

Neprisijungęs Markas Moore

  • III kursas
  • *
  • 114
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • Kas įmūrijo Marką į sieną?
Mergaitei bevažinėjant, Markui jau viskas buvo spėję atsibosti, nes vaizdas aplinkui buvo tikrai ne iš įdomiųjų. Medžiai, namai, mašinos... Nieko įdomaus. Mergaitę pašaukė berniukas ir ji atsisukusi nepastebėjo akmenuko ir vėl nusivertė. Berniukas, turbūt jos brolis, pribėgęs pakėlė mergaitę ir paklausė:
-Viskas gerai? Nori nuvažiuoti į miestą? Ar galėsi važiuoti?
Žiobarė tik linksėjo ir nuvažiavo paskui brolį, kuris užsilipo ant netoliese buvusio dviračio, sumaniai paslėpto žolėje.
Mieste vaikai sustojo prie fontano. Mergaitė atsisėdo ant krašto ir pažvelgė į savo atspindį vandenyje. Rudi trumpi plaukai, riesta nosytė, plonos lūpos, strazdanos... Mergaitės atspindį iškraipė suraibuliavęs vanduo. Pakėluso galvą rudaplaukė pamatė brolį stovintį fontane.
-Ko lauki? Ateik čia!-pašaukė jis seserį.
Vos mergaitės kojoms palietė ledinį vandenį, Markas atsimerkė klasėje. Jis greitai išmetė iš galvos mergaitę ir džiaugėsi, kad gali dabar pamiegoti iki pamokos pabaigos.

*

Neprisijungęs Dylan Frendlin

  • ***
  • 157
  • Lytis: Vyras
  • Kaip sekasi, tik take?
Profesorius gal ir toliau būtų spoksojęs į tą velnio neštą ir pamestą trijulę, tačiau pajuto, jog jo laikas ėjo į pabaigą. Nors širdyje nekentė juodo apsiausto, šįkart šiai tamsiai medžiagai dėkojo - net vyno dėmės vargiai matėsi, tai išdavė tik dar tamsesnės dėmės. Dylan'as mostelėjo lazdele ir tą patį vyno butelį iš mokinės rankų perkėlė už savo darbo stalo. Mmm, svarbu paskui šio gėrimo taip ir nepalikti. Daugiau nieko nepasakęs, vaikinas nukėblino už savo stalo. Žvilgtelėjo į sieninį laikrodį ir atsikrenkštė.
- Mokiniai, laikas beveik baigėsi. Labai atsiprašau, jei reikėjo pagalbos, o aš nepagelbėjau. Atsirado nenumatytų kliūčių, - puikiai žinojo apie ką prabilo, - bet tikiuosi, jog puikiai pasidarbavote. Iškart galiu pasakyti - kitose pamokose lazdelių neprireiks. Galite net nesinešti į šią pamoką, - pasigirdo varpo dūžiai, skelbiantys pabaigą. - Na, štai. Galite eiti.
Šypteldamas profesorius kantriai išlaukė kol neliks nei vieno, kuris negrįžo iš kelionės žiobaro kūne, palydėjo akimis išeinančius ir galop suglebo kėdėje. Gal viskas ne taip ir blogai? Vaikino akys užkibo už to pradaryto vyno butelio. Paėmęs į ranką, įtraukė sodraus tvaiko, nuo kurio šiurpuliukai perbėgo per visą kūną. Ne. Dylan'as pakilo iš savo vietos, išmetė butelį, lazdelės pagalba atvėrė langus, panaikino pagalvėles ir pledus bei vieną puodelį. Prieš pat išeidamas jis dar apžiūrėjo kiekvieną kabineto kampą, užvėrė langus ir išėjo. Planų šiai pipietei nelabai turėjo, bet vieną dalyką, kuris užims šiek tiek vakaro laiko, tikrai sumąstęs buvo.

 

  • Hogvartsas.LT © 2007-2019