0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Mayra Llewellyn

  • Ateities būrėja
  • *****
  • 930
  • Lytis: Moteris
  • Šventieji skirstosi ir dalos dangų rėžiais
Ats: Pirma ANJM pamoka visiems kursams
« Atsakymas #15 Prieš 5 metus »
Mayra tik prunkštelėjo išgirdusi mokytojos atsakymą ir beveik susijuokė šiai pasakius praktinę užduotį. Na, bet pamoka yra pamoka. Mergaitė nupėdino link stalo ir pasiėmė odinę, į užrašinę panašią knygutę ir sugrįžusi į savo vietą prie sienos ir atsirėmė į ją. Atsivertus knygą, klastuolei akis pradėjo badyti nematyti burtažodžiai. Vajė, kiek man dar išmokti reikia. Atsargiai pavarčiusi knygelę, Mayra nusprendė, kad dėl savo nerangumo vistiek ,,mirs" per kelias minutes ir mintyse jau palaidojusi save prisiminė praeitų mokslo metų Ateities Būrimo pirmąją pamoką. Vajė, o jeigu ji pamanys, kad man tikrai gresia pavojus? Pasirodysiu kaip kokia psichė, o dar ir prieš klastuolius. Mayros širdis pradėjo tankiai plakti ir jai suprakaitavo delnai bei knygutė išslydo ant rankų ir garsiai bumptelėjusi atsivertė. Mergaitė nedrąsiai atsisukusi į vyresnįjį klastuolį tarė:
-Gal... Gal man geriau nedalyvauti praktikoje? Aš jum netrukdysiu, gal šiek tiek net ir padėsiu, bet nenoriu dalyvauti praktikoje, nes negaliu... Negaliu... Tiesiog negaliu!

*

Neprisijungęs Europa Ziegler

  • IV kursas
  • *
  • 111
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • merde
Ats: Pirma ANJM pamoka visiems kursams
« Atsakymas #16 Prieš 5 metus »
Kautis su kažkokiais tai magijos būdų pagamintais žmogiukais, kurie vilki apsiaustus?- susiraukė Europėlė ir ranka pasirėmė smakrą, pasukdama savo baltaplaukę galvą į kitus klastuolius. Ko gero, būtų taip ir sėdėjusi visą pamoką, pirštų galais barškindama į šiek tiek dulkėtą stalo paviršių, jei ne vienas Klastūnyno vyresnėlis, sumanęs pagelbėti saviškiams. O gal kaip tik tikėjosi, kad mažieji gyvatėlių koledžo atstovai padarys darbą už jį? Tikrai ne!
Tingiai atsistojusi iš savo vietos, antrakursė užkišo vieną baltų plaukų sruogą už ausies ir įsistebeilijo į bendrakoledžius, stovinčius šalia vienas kito tarsi kokiame sektos susitikime.
-Kas, jeigu atsistojame prieš tuos... žmones,- smakru parodė į mūšio lauke, kaip sakė naujoji apsigynimo nuo juodosios amgijos profesorė, stovinčius keistus padarus,-palaukiame, kol mus palies kažkokia tai švieselė, ir toliau sėdim, kol suskabėjęs varpas praneš, jog pagaliau galime iš čia nešdintis,- dirstelėjo į klastuolius. Net jei šie ir nesutiks, būtent toks bus pačios Europėlės veiksmų planas šioje pamokoje.

(Primenu, kad suolų nebėra)
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 5 metus sukūrė Lucy Lewins »

*

kablelis

Ats: Pirma ANJM pamoka visiems kursams
« Atsakymas #17 Prieš 5 metus »
Stevie snausdama laukė, kol baigsis teorinė dalis. Ji galvojo, kad ir praktinė nebus įdomi, tačiau išgirdusi užduotį mergaitė nušvito. Pagaliau tikras apsigynimas nuo juodosios magijos! Va dabar tai bent bus įdomu. Stevie ryžtingai nužingsniavo prie stalo pasiimti knygos, kad galėtų pasikartoti burtažodžius. Ji su mielu noru būtų to nedariusi, tačiau bėgdama akimis per puslapius suprato, kiek nedaug tinkamų burtažodžių prisimena, tad buvo visai patenkinta, kad gavo laiko pasikartoti.
- Užteks tiek ar ne? - tyliai savęs paklausė mergaitė, išvardinusi keturis burtažodžius. - Ak, juk dar yra garsusis protego! Ak, bet čia juk reikės kovoti su nedovanotinais kerais. O gaila...
Stevie jau norėjo eiti į mūšį, bet labai nesinorėjo eiti pirmai, tad ji dar nutarė šiek tiek palaukti, kol kas nors kitas pradės kovoti.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 5 metus sukūrė Stevie Green »

*

Iris Amherst

Ats: Pirma ANJM pamoka visiems kursams
« Atsakymas #18 Prieš 5 metus »
21:59
Išgirdusi profesorės atsakymą, ji tik prunkštelėjo. Gal nekomentuosiu geriau. Nugirdusi vieno klastuolio replikas profesorei, ji tegalėjo jam paploti, ko, žinoma, ji nenorėjo daryti. Tad "patogiai" įsitaisiusi ant kietų grindų (net vaikų namuose patogiau.) Iris "įdėmiai" klausėsi praktikos aiškinimo. Tiesą sakant, nuo juoko ji nesusilaikė. Čia kas - vaikų žaidimų aikštelė? Kiek įmanoma tyliau stengdamasi susilaikyti, ji pagaliau nurimo. Visi mokiniai po truputį jau skubėjo link profesorės stalo, prie gulinčių pagyvenusių knygų. Klastuolė neskubėjo, kadangi eilėse stovėti ji nemėgo. Bet ausims pagavus profesorės balsą, sakant, kad būtent ten kur ji sėdi yra kovos laukas, ji nenoriai, pakilo, ir nuėjo link knygų. Nei viena jos nežavėjo, tad pačią pirmą pasitaikiusią ji paėmė, ir atsirėmusi į stalą ją pavartė. Neradusi nieko, kad užkliūtų už akių, ji apžvelgė kabinetą. Viename krašte rinkosi nedidelis būrelis klastuolių. Sava chebra visada gerai. Priėjusi prie jų, nugirdo vyresniojo klastuolio balsą. Nieko nelaukusi, iškart davė jam atsakymą, šiek tiek vėliau nei kiti.
 - Mielu noru. Kaip tik labai nuobodžiavau. Ir pagal manę, paprastumas yra geriausia galia. -silpnai šyptelėjusi, mestelėjo ji.

*

Neprisijungęs Natanielis Augustas Lizertas

  • Herbologas
  • ****
  • 274
  • Lytis: Moteris
Ats: Pirma ANJM pamoka visiems kursams
« Atsakymas #19 Prieš 5 metus »
Visoms panikėms vos ne pradėjus atsisakinėti, strazdanius pavartė skaisčias akutes.
- Dieve, maže, nusiramink, - jaunesniajai juodaplaukei pradėjus panikuoti, linksmai sušiaušė šiai plaukus Natas, - tau net nereikia tų gynybos burtų, jei moki kelis puolimo kerus. Galų gale juk apginsiu, - ramindamas juodčkę plepėjo septyniolikmetis ir baltaplaukei pateikus siūlimą kuo greičiau pasiduoti ir toliau tūpai prastumti laiką, smaragdinių akių savininkas rauktelėjo antakius.
- Klausyk, snieguole, nuo kada klastuoliai pasiduoda? Susirišk plaukus ir nebeburbėk, o tai jokiam berniukui nepatiksi, - bakstelėjo pirštu damutei į nosį ir suplojęs delnais, pasisuko į anksčiau matytas mergaičiukes, kurios sutiko prisijungti prie žaliosios komandos, - nu va, jau savanorę ir žiogą turim. Paskubėkit ir jūs, o tai į šauktinius imt reiks.
Įdėmiai apsidairęs, Natanielis nužvelgė kitus šalia bestypsančius mokinukus ir pastebėjęs ankstesnėjė pamokoje matytą grifiukę, kurią tuomet praminė paukšteliu, švilptelėjo ir pamojavo šiai pasisveikindamas. Toliau mintydamas kaip šį kartą apeiti sistemą, Lizertas mažumėle pasikasė pakaušį ir kažką sumanęs, caktelėjo liežuviu, kreipdamasis į jaunikles:
- Pirmiausia mums reikės šluotų. Žodžiu, turėsim du būrius. Aš, snieguolė ir savanorė visada veiksim iš viršaus, o kiti trys, tai tikriausiai būsi tu, tu ir tu - bakstelėjo pirštu į anksčiau ramintą juodaplaukę, iš kaži kur atsiradusį berniūkštį ir žaliukę šalimais, - jūs veiksite ant žemės, gerai? Bus visai nesunku, planas toks: „pėstininkės" eina į mūšio lauką, o „oro pajėgos” padeda pėstininkėms ir sunaikina atsiradusiuosius apsiaustus iš viršaus. Kremtat? Vsio, varot, - suplojęs delnais ir stumtelėjęs ,,pėstininkes" į klasės vidurį, Natanielis garsiai sušvilpė ir iš nežinia kur į kabinetą atskriejo trys šluotos.
- Na, snieguračka, prisilaikyk sijonėlį, kad vėjelis nepakutentų, - apžergęs skraidymo priemonę, dar pridūrė strazdanosis ir kilstelėjo į orą.
Areštas garantuotas.


*

Neprisijungęs Mayra Llewellyn

  • Ateities būrėja
  • *****
  • 930
  • Lytis: Moteris
  • Šventieji skirstosi ir dalos dangų rėžiais
Ats: Pirma ANJM pamoka visiems kursams
« Atsakymas #20 Prieš 5 metus »
Vyresniajam klastuoliui pradėjus raminti Mayra ši įsiuto. Jis net nežino apie ką aš kalbu! Kaip! Jis! Dar! Drįso! Pavadinti! Mane! Maže! Mergaitė pradėjo drebėti ir sugniaužė kumščius. Natanieliui, kurio vardą ji spėjo nusižiūrėti nuo mantijos, klastuolė pašnibždomis palinkėjo nukristi ir susilaužyti koją. Vis dar supykusi, Mayra išsitraukė lazdelę ir nusimetė mantiją, kad būtų patogiau kovoti prieš apsiaustus. Vos ji tik žengė pirmą žingsnį dairydamasi aplinkui, priešais jos nosį išdygo apsiaustas ir nukreipęs lazdelę į ją paleido žalią žaibą. Mayra nebevaldė savo kūno, kuris šiek tiek žengęs į šalį išvengė kerų, ji buvo tik stebėtoja jame. Išsigandusi mergaitė tegalėjo žiūrėti kaip jos ranka pakyla, nusitaiko į apsiaustą ir tarsi svetimas, bet kartu ir jos, balsas ramiai ištaria:
-Expulso.
Sprogimo banga nubloškė klastuolę ant žemės. Mayros kūnas svirduliuodamas, su viską užgožiančiu spengimu ausyse atsistojo ir apsidairė ieškodamas apsiausto. O šis buvo sveikut sveikutėlis, tik šiek tiek apdegęs. Cha, matyt nepataikiau. Svetimas balsas suskambo mergaitės galvoje. Mayra tik atsiraitojo rankoves ir apsidairė ieškodama Natanielio arba tos baltapūkės. Bet kas, prašau, ar tai būtų aukščiausiosios jėgos ar kas nors kitas, prašau, padėkit man. Mintyse Mayra meldėsi vis suklikdama kai jos kūnas, kažkieno valdomas išsisukdavo nuo spalvoto žaibo ir bėgiojo po klasę su priešišku apsiaustu iš paskos.

*

Neprisijungęs Matthew Turner

  • Herbologas
  • *****
  • 814
  • Lytis: Vyras
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Pirma ANJM pamoka visiems kursams
« Atsakymas #21 Prieš 5 metus »
Jau pirmoje pamokoje nori mus nužudyti? Na ką gi, smagu mąstė Matthew, išgirdęs praktinę užduotį. Tiesą sakant, ji skambėjo tikrai įdomiai. Bet ne pirmakursiui pirmoje pamokoje susiraukęs svarstė Matthew. Ką gi, atėjai į pamoką, tai dabar ir dirbk liepė sau berniukas su mintimi, kad kažin ar dar pasirodys pamokoje, kur yra taip pavojinga. Nuėjęs prie stalo pasiėmė pirmą pasitaikiusią knygą ir pradėjo ją vartyti. Be itin didelio susidomėjimo, tad, žinoma, nieko neperskaitė. Aš juk nesu burtininkas. Kaip aš galiu kažką čia nuveikti? liūdnai mąstė pirmakursis. Jis matė, kad klastuoliai aplinkui buriasi į komandą (bent jau, panašu, vienas gerokai vyresnis vyriokas bandė tą padaryti) ir nusivylė, kad priklauso kitam koledžui, kas reiškia, kad, panašu, teks kapstytis pačiam. Įsiminęs kažkokį vieną burtažodį, kuris, žinoma, reikiamu momentu nepadės, Matthew padėjo knygą ant stalo ir drąsiai nužygiavo į kabineto vidurį. Jam pasirodė, kad vienu metu artinasi netgi du apsiaustai, tačiau vienas netrukus susirado kitą priešą. Matthew linktelėjo savajam apsiaustui ir pasiruošė kovai.

*

kablelis

Ats: Pirma ANJM pamoka visiems kursams
« Atsakymas #22 Prieš 5 metus »
Stevie jautėsi nejaukiai. Aplinkui malėsi vien klastuoliai, tarp kurių buvo ir Natanielis, kuris gerokai ją išgąsdino prieš tai buvusioje pamokoje. Tad mergaitė niekaip negalėjo susikaupti ir prisiminti bent kelių burtažodžių, kurie būtų tikrai pravartūs. Galiausiai grifiukė numojo ranka ir nutarė, kad elgsis kaip visada - eis nepasiruošusi, o kažkas, esantis aukščiau (nors religinga Stevie nebuvo), jai padės. Nors ir žinojo, kad nieko blogo neatsitiks, mergaitė, toldama nuo stalo, kiek jaudinosi.
Praktiškai iš karto prie grifiukės prisiartino apsiaustas. Stevie žinojo, kad kerus galima atmušti, tačiau ji nežinojo, kaip tą padaryti, todėl pirmo žalio spindulio ji išvengė paprasčiausiai išsilenkdama. Karštligiškai mąstydama, ką daryti, Stevie staiga prisiminė ir persikreipusi šūktelėjo:
- Expelliarmus!
Žinoma, į puolantį apsiaustą pataikyti nebuvo įmanoma. Tačiau reikia pripažinti, kerai suveikė puikiai: kažkokiam grifiukui lazdelė iš rankos išskrido tiesiog nuostabiai...

*

Neprisijungęs Markas Moore

  • Burtininkas
  • ****
  • 499
  • Lytis: Vyras
Ats: Pirma ANJM pamoka visiems kursams
« Atsakymas #23 Prieš 5 metus »
Visą teoriją pratylėjęs ir vėliau tik žiūrėjęs pusseserei Mayrai pro petį į knygą, Markas visai nenorėjo dalyvauti praktikoje, bet Natanielis jo net neklausęs paskyrė berniuką prie ,,pėstininkų". Klastuolis tik gūžtelėjo pečiais ir pasekęs pusseserės pavyzdžiu, nusimetė apsiaustą bei pasiraitojo rankoves. Markas žengė į klasės vidurį ir laukė savojo apsiausto kartu stebėdamas aplinką. Pasirodžius jo priešininkui, Markas pasiruošė sprukti ir taip išvengti kerų. Bebėgdamas pamatė, kad ne jis vienas taip galvojo. Cha, koks aš originalus. Galiausiai neapsikentęs bėgiojimo ir vos neatsitrenkęs į keistai besielgiančią Mayrą, Markas iš visų jėgų sušuko:
-Natanieli! Kas nors! Neškit savo minkštasias čia!
Ir užbėgęs už mokytojos stalo nieko neklausęs palindo po juo.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 5 metus sukūrė Markas Moore »

*

Neprisijungęs Matthew Turner

  • Herbologas
  • *****
  • 814
  • Lytis: Vyras
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Pirma ANJM pamoka visiems kursams
« Atsakymas #24 Prieš 5 metus »
Matthew iš pradžių net nepajuto, kad nebeturi lazdelės. Jis buvo įsitikinęs, kad bet kuriuo atveju jos nenaudos. Vis dėlto vien iš principo suriko:
- Po velnių, ar negalima atsargiau?!
Jis net nematė, kas jį nuginklavo, bet supykti, kai taip padaroma, juk yra normalu, ar ne? Turbūt klastūnai pamatė grifą, tai ir atakuoja... pagalvojo Matthew ir skubiai nubėgo ieškoti kažkur nukritusios lazdelės. Aišku, bėgdamas susidūrė bent su keliais bėgančiais mokiniais, bet nekreipė dėmesio. Radęs lazdelę Matthew džiaugsmingai ją iškėlė. Apsiaustas jau buvo visai šalia. Ir ką man dabar daryti?! paklausė savęs Matthew ir nurūko toliau, ši kartą su visa lazdele. Žinoma, neišvengė dar daugiau susidūrimų, bet koks skirtumas, kai nesinori iškristi iš žaidimo. Belėkdamas per klasę berniukas išgirdo mergaitę, ištarusią burtažodį. Skambėjo įspūdingai, tad grifiukas suriko tą patį:
- Expulso!
Kažkokie kerai šovė iš lazdelės, bet buvo akivaizdu, kad to nepakako, nes nieko neatsitiko, o apsiaustas net nereagavo.
- Po galais! - riktelėjo Matthew ir bandė slėptis už bendramokslių nugarų.

*

kablelis

Ats: Pirma ANJM pamoka visiems kursams
« Atsakymas #25 Prieš 5 metus »
Stevie norėjo atsiprašyti grifiuko, kurį netyčiomis nuginklavo, tačiau tas nulėkė, tad mergaitė apie tai nebegalvojo, o susikaupė ties savo užduotimi. Atrodė, kad jai kliuvęs apsiaustas tiesiog pasiuto. Nuolat leido kerus į mergaitę, ji vos spėjo išsisukinėti. Kerai buvo visų trijų rūšių, tačiau dominavo žalieji. Stevie neprisiminė, kurie būtent tai yra kerai, bet jai tas mažai rūpėjo. Ji jautėsi kaip gyvatė, nes teko visaip rangytis, kad tik išvengtų kerų. Velniava, kaip gi juos atmušti? Aš negalėsiu amžinai išsisukinėti. Nagi, Green, mąstyk, kokių kerų žinai? Deja, jokia išganinga mintis nešovė grifiukei į galvą. Ji ir toliau išsisukinėjo nuo atakų, nors pamažu pradėjo jaustis pavargusi. Aišku, kad tu jo neužmuši svarstė Stevie. Ką tu gali jam padaryti? Dar kartą nuginkluoti? Bet ar padės, gal jam kita lazdelė atsiras. Pakirsti kojas? Deja, jis tokių neturi... Žinau! Mergaitė prisiminė, ką galėtų nuveikti su priešu, tad garsiai sušuko:
- Petrificus Totalus!
Pavyko! Apsiaustas sustingo ir lėtai nugriuvo. Tačiau Stevie nepastebėjo, kad prieš pat kerams pataikant į jį, jis spėjo paleisti raudoną žaibą, kuris pataikė grifiukei į ranką. Žaidimas buvo baigtas.
- Ką gi, lygiosios, - sumurmėjo Stevie, grįždama prie profesorės stalo.

*

Neprisijungęs Daniela Kravitz

  • ****
  • 351
  • nothing is bigger than family ♥
Ats: Pirma ANJM pamoka visiems kursams
« Atsakymas #26 Prieš 5 metus »
Kravitzų vienturtė, išklausiusi Nato aiškinimų, nieko nelaukdama pasuko prie darbo. Kaip mokytoja ir sakė, praėjus stalą prasidėjo praktinė užduotis. Aplinkui arba išsigandę, arba ryžtingai nusiteikę būriavosi mokiniai, kai kurie atsitraukė toliau nuo susibūrimo, kai kurie įlindo į patį būrio vidurį.
Daniela kartu su Natanieliu ir dar viena Klastuole, kurios vardo nežinojo, pakilo ant savo šluotų. Jėzau, kaip seniai neskraidžiau... Vėjas maloniai šiaušė plaukus ir atgaivino kūną, leido trumpam pasimiršti tvankius kabinetus ir nuobodžias pamokas. Bet po trijų palaimos sekundžių apačioje pasirodė tamsieji apsiaustai. Klastūnyno globotinė nesitikėjo, kad jie sklęs oru taip greitai ir nenuspėjamai: trečiakursė spėdavo nusitaikyti lazdelę, o taikiniai jau puldavo į kitą pusę. Daniela net primiršo burtažodžius - apsiaustuotųjų atakos visai sužlugdė, rodos, nepriekaištingą Lizerto planą. Ar profesorė sakė, kad bus TAIP sunku? - net ir pasiutusiu greičiu skriedama mergina sugebėjo šį sakinį mintyse ištarti labai niūriai.
Po penkių minučių Daniela apsiprato su nenuspėjamais atakuotojų veiksmais. Vienas lazdelės mostelėjimas ir burtažodis - kerai nubloškė viena iš apsiaustų nuo ant žemės besikaunančios mergaitės. Ne aukščiausio lygio kerai... Bet vis iek pravartūs, - nusišypsojus pagalvojo Klastuolė ir suprato, kiek adrenalino suteikė ši "visiškai įprasta pamoka Hogvartse".
“Because she looked like a monster, that’s why. And it never occurred to me that monsters might feel pain.”

Ats: Pirma ANJM pamoka visiems kursams
« Atsakymas #27 Prieš 5 metus »
Lucy žiūrėdama į vaikus atsiduso. Ech... Nenustebsiu, jei jie man privirs bėdos.
-Na, jei jau mokėtės, ką aš padarysiu. Teks pakentėti čia mano neįdomias ir niekam vertas pamokas,-šyptelėjusi klastuoliui mergina eilinį sykį nužvelgė klasę. O visgi, ką daugiau sakyti piktai nusiteikusiems mokiniams? Tokių buvo ir bus, ir jie visada žiūrės piktai, o juolab Klastūnynas...
Lucy stebėjo vaikus ir vis dėl to apsidžiaugė, kad yra kas dirba kartu. Kadangi mergina žinojo, kaip vaikai nekenčia darbo grupėmis, nesitikėjo, kad šie vis dėl to tai padarys. Keli mokinukai pavartė knygas, bet keista, ne visi. Na... Nejau jie tokie visažiniai? Profesorė tik vėliau pastebėjo, kad yra ir žmonių, kurie visiškai nenori bandyti praktikos. Mergina ramiai priėjo prie grifės.
-Būtų šaunu, jei visgi išdrįstum tai padaryti. Ir tau neturėtų būti sunku, išmuši lazdelę ir apsiaustas nieko padaryti nebegalės,- taip pasakiusi ji atsargiai stumtelėjo merginą į „mūšio“ lauką tikėdamasi, kad ši nesupyks. Toliau stebėdama vaikus, Lucy norėjo nueiti pasiimti knygos, bet štai akies mirktelėjimu klastuolis atsidūrė po jos stalu. Nu čia dabar...
- Ei, vaikinuk, ką čia dabar sugalvojai? Marš iš po stalo,-piktai sudraudusi profesorė sugebėjo tik dar kartą šyptelti. Ji neįsivaizdavo, ką su tokiais vaikais daryti, mat merginai užduotis atrodė visiškai lengva ir jokio baisumo joje nematė, juk ne tikrovė. Atsidususi ji ramiai nuėjo sau pasiimti knygos, o kai jau grįžo pasirodo buvo, kas žaidimą jau baigė. Šyptelėjusi mažajai grifiukei mergina toliau stebėjo kitus vaikus. Originalūs gi...

(Pamoka baigiasi 19 dieną)

*

Neprisijungęs Daniela Kravitz

  • ****
  • 351
  • nothing is bigger than family ♥
Ats: Pirma ANJM pamoka visiems kursams
« Atsakymas #28 Prieš 5 metus »
Danielai pradėjo sektis vis geriau ir geriau. Na, jeigu neskaitysim tų kelių atsitiktinių kartų, kai vos nenukritau žemėn iš dvidešimties metrų aukščio. Klastuolė pagavo vos pastebimą puolančiųjų rimtą, suprato, kada geriausia paleisti kerus, kada juos užlaikyti. Bet vis dar neapsivertė sakyti žodį "lengva". Rodos, apsiaustų vis daugėjo iš neaišku kur, o pabandžius suprasti jų "pradinę vietą", vos nenuvirto nuo šluotos ir "nemirė".
Bet tai Kravitz netrukdė stebėti vis drąsėjančių {arba atvirkščiai - pamažu kraupstančių} mokinių. Keli, iš pradžių bailiai stovėję arčiausiai mokytojos, dabar narsiai kovėsi priekyje, o tie, kurie buvo pirmieji kovos lauke, dabar gūžėsi ir žingsniavo atgal. Daniela nebuvo tikra, kuriai grupei turėjo priskirti save.
Bemąstant, jai darėsi sunkiau atmušti klastingus kerus. Norėjo atsisukti, pasižiūrėti, kaip sekasi jos komandai, tačiau stiprėjančios atakos to daryti neleido. Staiga, kai mergina apgynė apačioje besikaunančią komandos narę, suprato, kad į ją kažkas taikosi. Klastūnyno globotinė jau norėjo lėkti su šluota tolėliau, bet nespėjo - jos krūtinėje sužibo žalia spalva.
“Because she looked like a monster, that’s why. And it never occurred to me that monsters might feel pain.”

*

Neprisijungęs Klarė Konė Karter

  • VII kursas
  • *
  • 552
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Al que al cielo escupe, en la cara le cae.
Ats: Pirma ANJM pamoka visiems kursams
« Atsakymas #29 Prieš 5 metus »
Stebėdama, kaip kiti drąsiai, net neparaginti stojo prieš pavojus Klarė jautėsi tarsi paskutinė mėmė. Juolab, jog priklausė drąsiųjų koledžui - Grifų Gūžtai. Mokykloje buvo tikimąsi, jog grifiukai visuomet bus pirmieji, puolantys į nežinomybės sūkurį, tačiau žaliaakė stovėjo nuošalėje.
Kerų žinojo pakankamai, bent jau taip manė. Šeštakursei visi pagrindiniai gynybos kerai buvo aiškūs. Todėl knygų vartymas nebent būtų dar labiau suerzinęs.
Net nepastebėjo momento, kai visi susirinkę apsigynimo nuo juodosios magijos kabinete jau kovojo su juodapsiaustėmis būtybėmis. Kol žaliaakė buvo nukreipusi dėmesį į mokinius, net nepastebėjo, kai prie jos prislinko profesorė. Šeštakursė net nespėjo atsikalbėti, kai profesorė ją nepasiruošusią stumtelėjo už ribos, kurioje šeimininkavo apsiaustuotieji. Mergina nenorėjo prisijungti prie kitų, todėl tik išsitraukė lazdelę ir su nerimu laukė, kol apsiaustuota pamėklė išnyks iš septintus metus pažįstamos aplinkos.
Y cada anochecer es una cita entre misterio y realidad para que no se te olvide soñar