0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Eleizija Stigler

  • V kursas
  • *
  • 200
  • Taškai: 39
  • Lytis: Moteris
  • I put my trust in you my lord
Ats: I herbologijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #30 Prieš 1 savaitę »
Nors su teorine dalimi nenusisekė, tačiau varnė rankų tikrai nesiruošė nuleisti. Kruopščiai užsirašė visą profesoriaus Starko padiktuotą informaciją. Baigusi padėjo rašiklį šalimais ir perbraukė pirštais per savo plaukus.
Netikėtai ant stalo atsirado kelios granato sėklos, kurias Elė smalsiai pradėjo apžiūrinėti. Jos visiškai niekuo nesiskyrė nuo žiobariškųjų.
Išgirdusi, kokia laukia praktinė pamokos dalis, ji akimirkai pašiurpo. Ją labiausiai išgąsdino faktas, kad ji susitiks su mirusiais. O jei... Jei susitiksiu jį? Ne, nesusitiksiu. Ele, pamiršk ir tas neįvyks. Jis tikriausiai jau seniai pūva devintajam pragaro rate.
Giliai įkvėpė, nurijo seiles ir šiek tiek virpančiais pirštais suėmė indelį su sėklomis. Apsižvalgė ir, prikišusi prie lūpų, jas nurijo. Nieko. Visiškai nieko neįvyko. Varniukė tik keistai dirstelėjo į tuščią indelį, stebėdamasi kodėl niekas nevyksta. Praėjo dvidešimt sekundžių, keturiasdešimt sekundžių, o jokio poveikio nebuvo galima pajusti.
Varniukė jau ruošėsi kelti ranką ir pasiskųsti, kad sėklos nesuveikė, tačiau tą akimirką apsunko jos akių vokai, kurie pradėjo lėtai ir tingiai smukti žemyn. Mergina nesugebėjo pasipriešinti miegui ir tiesiog užsnūdo viduryje pamokos.
Nors ir miegojo, tačiau Eleizija nieko nesapnavo. Mintyse buvo tik tuštuma, kuri prarydavo kiekvieną sapną. Tačiau vis dėlto iš kažkur atsirado švelnus vėjelis, kuris erzinamai pradėjo glostyti jos veidą. Suraukė savo nosį ir tyliai sumykė, įspėdama vėją liautis. Žinoma, jis nesustojo. Vėjas ir toliau erzino merginą, kuri neiškentusi atsimerkė ir akimirkai sustingo. Priešais save ji tematė apsamanotą angą, kuri vedė lauk iš olos, kurioje tūnojo varnė. Atsistojusi nuo kėdės, kuri taip pat persikėlė į šią dimensiją, Elė apžvelgė olą. Vienintelis šviesos šaltinis buvo maži, raudoną šviesą skleidžiantys jonvabaliai.

*

Neprisijungęs Olivia Eier

  • I kursas
  • *
  • 13
  • Taškai: 109
  • We are all made of stardust
Ats: I herbologijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #31 Prieš 1 savaitę »
Pieva buvo tokia didelė, jog atrodė lyg niekados nesibaigtų. Tęsėsi ir tęsėsi, o kartu su melsvu dangumi sudarė visumą, skleidžiančią šilumą ir laimę. Kokia nuostabi vieta... - pamanė švilpė, atsisėsdama ant žemės. Taip kelias minutes sėdėdama mergaitė grožėjosi šia vietove. Žolės buvo aukštos, tarp jų buvo prisimaišę šimtai, o gal tūkstančiai nuostabių spalvotų gėlių. Purpurinių, geltonų, raudonų, mėlynų ir net juodų!
Tačiau po kiek laiko Olivia vėl turėjo sugrįžti iš pasakų pasaulio, nes sėklos tikriausiai neilgai trukus nustos veikti. Čia turėtų būti tie Eliziejaus laukai... - pamanė ji apsidairydama, o tada pradėjo eiti. Tolumoje pradėjo ryškėti vienišo medžio visoje pievoje kontūrai. Tai turėtų būti tas lauramedis, - pamanė mergina jau bėgdama didžiausiu greičiu. Jau po keletos minučių ji stovėjo ir žvelgė į medį. Ištiesusi ranką nuo vienos žemutinių šakų mergaitė nulaužė nedidelę šakelę. Prieš sugrįždama į klasę ji dar spėjo apsižvalgyti po šią nuostabią vietą. Netikėtai viskas pradėjo blukti, o Olivia kelis kartus sumirksėjusi pamatė aplink tik tą pačią klasę, kurioje buvo nuo pat pamokos pradžios. Gal dar kažkada ten sugrįšiu... - pamanė ji atsisėsdama į savo suolą.
Where'd you wanna go, how much do you wanna risk?

*

Neprisijungęs Eleizija Stigler

  • V kursas
  • *
  • 200
  • Taškai: 39
  • Lytis: Moteris
  • I put my trust in you my lord
Ats: I herbologijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #32 Prieš 1 savaitę »
Atidžiai apžiūrėjo keistus jonvabalius ir pastebėjo, kad juos traukia samanos. Tad Eleizija kai ką sugalvojo. Pasiėmusi tvirtą pagalį iš didelės krūvos, prisiskynė samanų ir pabandė kažkaip jas pritvirtinti prie pagalio. Deja, bet jai nepasisekė.
- Iš kur gauti virvutę ar siūlą? - pradėjo mąstyti varniukė.
Netikėtai ji prisiminė, kad kišenėje turi juodą plaukų gumytę. Paėmė ją į rankas ir pavijo aplink samanas. Pastarosios prie lazdos laikėsi kuo puikiausiai. Pastvėrusi savo naująjį šviestuvą - ginklą, iškėlė jį aukštyn, tikėdamasi, kad vabzdžiai prilips prie samanų kaip bitės prie medaus. Nepraėjo nė dvi sekundės, o lazdos galas buvo jau aplipęs raudonaisiais jonvabaliais.
Stipriai suėmė už lazdos ir žengė pirmus nedrąsius žingsnius link išėjimo. Iškart pradėjo jaustis šiltesnis klimatas, kuris varnę ragino dar stipriau spausti lazdą.
- Reikia eiti.
Išlindo iš olos ir išpūtė akis, išvydusi vaizdą priešais save. Viskas buvo po žeme. Šią vietą puošė begalė karštos lavos baseinai, keistos suakmenėjusios žmonių statulos, kalnai kaulų ir daugybė kitų šiurpių dekoracijų.
Eleizija giliai įkvėpė ir atsargiai pradėjo pėdinti keistu akmenuotu tiltu, kurį iš visų pusių supo lava. Jis neatrodė itin tvirtas, bet mergina surizikavo. Užlipo ant tilto ir dar kartą apsidairė, tikėdamasi akimi užmatyti įėjimą į Eliziejaus laukus. Ji net nustebo, kaip iškart pamatė milžinišką arką, už kurios buvo galima matyti plačius ir ilgus laukus - Eliziejaus laukus. Varniukė šyptelėjo ir žengė tvirtą žingsnį link arkos, kai netikėtai pajuto kaitinančią ranką ant savo kulkšnies.

*

Neprisijungęs Torė Finitsis

  • III kursas
  • *
  • 158
  • Taškai: 47
  • Lytis: Moteris
  • We’re dancing on tables
Ats: I herbologijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #33 Prieš 6 dienas »
Mergaitės akys tiesiog prašyte prašė miego. Bent dar keliolikos minučių. Tačiau spėkit ką? To miego akelės niekaip neišmaldaus. Pavasario pabaigoje Torė buvo pamiršusi kaip ilgisi vasaros. Daugiau miego, nereikia kalti įvairiausių magijos taisyklių ar viduryje nakties skubėti pabaigti namų darbus, kuriuos reikia padaryti iki rytojaus ryto. O štai rudeniui atėjus Torė vėl sugrįžo Hogvartsan. Treti metai. Taip ir senatvė ateis.
Šį rytą herbologijos pamoka vyko klasėje, o ne šiltnamyje. Mergaitė atsisėdo ant kėdės ir atsirėmusi alkūne į stalą padėjo galvelę ant delno. Gal ir būtų bandžius atsakyti į teorijos klausimą, bet jo neišgirdo. Užmigo viduryje pamokos! Visa laimė, kad spėjo atsibusti. Indelis su sėklytėmis kaip tik atsirado ant jos stalo. Išklausiusi užduotį mergaitė susimetė granatos sėklas į burną ir sukramčiusi nurijo. Pradžioje nieko neatsitiko, bet po keliolikos sekundžių vaizdas akyse pradėjo lietis, o tada visai pranyko. Toks regėjimo pasikeitimas privertė varnę sumirksėti. Atsimerkus klasės nebuvo nė kvapo.                       

*

Neprisijungęs Starkas Erikas Ramsay

  • *
  • 106
  • Lytis: Vyras
  • i don't wanna go, mr. stark
Ats: I herbologijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #34 Prieš 5 dienas »
 Praėjus valandai, mokiniai vienas po kito grįžinėjo iš Anapusinio pasaulio. Vieni atrodė visai patenkinti, kiti kiek persigandę, tačiau visi iki vieno rankose laikė lauramedžio šakeles – savo mini trofėjus iš Hado karalystės. Starkas juos pasitiko pasirėmęs minkštąja į savo stalą.
 – Sveikinu grįžus į gyvųjų pasaulį, – ironiškai šyptelėjo, kai jau visų akys buvo atmerktos, – Gerai pasidarbavote, tad galite eiti ilsėtis. Lauro šakeles pasilikite sau, tačiau jų neišmeskite: sudžiovinkite ir atsineškite kitą pamoką, jų mums dar reikės. Geros dienos!
 Lankininkas palaukė, kol mokiniai paliks medinę klasę ir gerai ją pravėdino. Savo lauramedžio šakeles – kurias spėjo parsinešti, kol gelbėjo tą nelaimingąjį grifą – įgrūdo tarp seno ir storo herbologijos vadovėlio lapų. Paskutinįsyk patikrinęs, ar auditorijoje tikrai švaru, išėjo savo keliu, patraukdamas link miško – sulig pamokomis, jaunojo sportininko pareigos nesibaigdavo.

 

  • Hogvartsas.LT © 2007-2017