[Starkas Erikas Ramsay]

Tema: Olimpo augalai – granatas (Hadas).

 Vasara prabėgo nepastebėta. Rodos, dar tik vakar jaunasis lankininkas paliko pilį, o štai jau dienos trumpėja, lauke darosi vis vėsiau, oras kvepia drėgme, rytmetinis miškas visas skendi tirštame rūke – nepasiginčysi, ateina ruduo. Ir nors lapai dar nespėjo pakeisti savo spalvų, tačiau tai tebuvo laiko klausimas.
 Vieną tokį ankstyvą rugsėjo rytą Starkas pasitiko mokinius medinėmis dailylentėmis iškaltoje klasėje – ji irgi priklausė herbologijos kompleksui. Čia kvepėjo samanomis ir mediena, suolai – tiek mokinių, tiek jo paties – buvo pagaminti iš ąžuolo, medžiu buvo apkaltos grindys ir lubos, kabineto gale stovėjo vazonai. Priekyje, šalia šviesiaplaukio stalo, puikavosi žalia lenta su jau užrašyta pamokos tema – „Olimpo augalai“.
 – Labas rytas, – trumpai pasisveikino jaunuolis, – šiais metais pakalbėsime apie Olimpo augalus. Gal kas gali man pasakyti, kas tai per augalai ir kiek jų yra? – apžvelgė klasę, tikėdamasis pamatyti kylančias rankas.
 Ant jo stalo stovėjo uždaryta kartoninė dėžutė. Dabar vaikinukas ją pasiėmė ir iš jos išėmė granatą – įprastą, žiobariškąjį granatą. Na, bent jau įprastai atrodantį.
 – Kad turėtumėte nors šiokį tokį suvokimą, pasakysiu, kad granatas yra vienas iš minėtajai grupei priklausančių augalų. Be abejo, turimas omenyje magiškasis granatas, nors iš pažiūros jis niekuo nesiskiria nuo žiobariško savo pusbrolio. Atskirti magiškus granatus nuo įprastųjų galima tik kerų pagalba. Šie vaisiai yra labai reti, auga Viduržemio jūros salose ir turi vieną labai įdomią savybę. Kokią?


---
Teorinei pamokos daliai skiriama laiko iki pirmadienio vakaro.
Pasistenkite nekartoti tų pačių atsakymų po 10 kartų, būkite originalūs, nebijokite suklysti.

[Iris Amherst]

Pati Iris buvo gan ankstyva herbologijoje. Oras vis labiau priminė rudenį. Jai ruduo patiko. Vėsus oras, gaivus lietus. Tai ją tiesiog žavėjo. Rudeniniai lapai už lango jau skraidė aplink. Tokių lapų buvo nemažai, bet Užtraustojo Miško lapuočiai turėjo visus savo lapus. Susirinkus pilnai klasei, ur varpui nuskambėjus, ji atidžiai pradėjo klausytis profesoriaus. Jai pačiai augalai itin patiko. Nebuvo didžiulė jų fanė, bet jai patiko pati herbologija. Ant profesoriaus stalo stovintį granatą ji iškart atpažino. Tik jis jai visiškai neatrodė magiškas. Niekuo nesiskyrė nuo įprasto žiobariško. Bet pasirodo buvo kitaip. Pačiam profesoriui baigus, klasė buvo tyli. Tad ji neatsispyrė pagundai pačiai pirmai prabilti. Aišku, negalėjo iškart šauti pro šalį. Teko šiek tiek pagalvoti, bet neilgai trukus, ji jau turėjo ką pasakyti.
 - Olimpo augalai pagal manę yra graikų kilmės burtininkų ir to krašto sukurti ir maišyti augalai, kuriuos pagal legendas, burtininkai kurdavo, ir puošdavo Olimpo dievų kalną. O pats šis granatas, manau turi savybę pradanginti. Nes pačių dievų Olimpe kiekvienas mirtingasis negalėjo matyti, tad norėdami patys dievai vaikščioti po mirtingųjų žemę, turėdavo pradingti, būti nematomi. Granatas išleisdavo bespalves sultis, kurios ant kietos medžiagos nusileidusios, ją iš lėto pradangindavo. - atsidususi klestėjo atgal suolan, tikėdamasi, kad ne nusigrybavo labai baisiai.

[geltonatulpė]

Į herbologiją Eunji neskubėjo. Tiesą pasakius, kad ir koledžo vadovas mokė, jai herbologija nelabai patiko. Gimtinėje augalų nelabai buvo, tad ji ir neturėjo didelio tam žavesio. Ji pati gan lėtai žingsniavo link reikiamos klasės. Vos įėjus pro duris, ją pasitiko gaivus kabineto oras. Tik nuskambėjus varpui, ji ramiai atsisėdo į vieną iš laisvesnių suolų, ir pradėjo klausytis profesoriaus. Olimpo augalai? Kas čia per daiktas? Apie istoriją, o ypač visai kito krašto jai nebuvo jokio reikalo domėtis. Tad jokio logiško atsakymo jai į galvą nešovė. Net nemanydama atsakyti į šią klausimo dalį, ji klausėsi toliau. Bet šįkart granatas jai davė idėjų apie šiuos Olimpo augalus ir kuo jie ypatingi. Nusprendusi bandyti, ji atsistojo.
  - Olimpo augalai manau yra vieni iš retesnių augalų rūšių - skraidantys augalai. Ir pats granatas turi tokią savybę. Nemanau, kad jame yra kažkas ypatingesnio. - paprastai baigusi, ji ramiai atsisėdo.
  Ar teisingai atsakė, ji nebuvo tikra. Bet vylėsi, kad bent jau pasakė į tą pusę. Neveltui nemėgstu herbologijos.

[Persefonė Peloquin]

Pasišokinėdama, rankoje laikydama didelį raudoną saldainį ant pagaliuko, mergaitė pateko į Herbologijos pamoką. Dar nežinojo ar ši įdomi, kadangi nė kartelio nebuvusi, bet jeigu jau veda jos koledžo vadovas, tai kodėl gi neatėjus? Štai ir pamoka prasidėjo, juk negali sakyti, kad labai jau blogai? O gal. Vis dėlto, kaip pirmakursė varnė ir tikėjosi, buvo užduotas klausimas. Kiek pagalvojusi, nusprendė pabandyti, gal bent kiek pataikys į temą.
-Olimpas man labai asocijuojasi su graikų Olimpo dievais. Jų buvo 14. Gal ir augalų tiek. Manau, kad gal kiekvienas tų augalų atitinka dievo galias ar savybes. Na, nežinau kaip paaiškinti. Granatos irgi susijusios. Tai yra santuokos simbolis. Persefonės, aš esu jos vardu pavadinta, mama turėjo praryti 6 granatos sėklas, kad šioji susitiktų su dukra. Demetra, Persefonės motina, kaip ir manoji, buvo viena iš Olimpo dievų. O kokia ta savybė - nežinau. Štai tokia mano nuomonė,- mergaitė baigė kalbėti ir nusišypsojo visiems, o svarbiausia - sau bei mokytojui.

[Eleizija Stigler]

Palaidais plaukais bei laisva suknele apsirengusi varnė vieniša tipeno link kabineto, kuriame vyks herbologijos pamoka. Prie krūtinės buvo prisispaudusi užrašams skirtą knygelę, vadovėlį ir žiobarišką rašiklį. Plaukai nebuvo geroje nuotaikoje, tai visomis išgalėmis stengėsi maišyti Elei. Neištvėrusi keliais rankos mostais užsikišo nepaklusnias sruogas už ausies ir toliau tipeno, galvodama tik apie vieną - Niką. Per atostogas ji jo taip pasiilgo, kad grįžusi į mokyklą nekantravo jį pamatyti. Deja, porelė dar nebuvo susitikusi.
Priėjusi prie reikiamų durų, nieko nelaukė ir užėjo vidun. Iškart nosį pasiekė medienos kvapas. Ji akimis susirado profesorių ir jam linktelėjo, norėdama pasirodyti mandagi. Susiradusi jaukų kampelį, ant stalo pasidėjo knygas ir krestelėjo šalimais.
Nepraėjo nei kelios akimirkos, kai profesorius pradėjo kalbėti. Pamokos tema buvo Olimpo augalai. Daugelis mokinių bandė tai susieti su Graikija, jos mitologija. Elė pakraipė galvą, bandydama kažką sugalvoti, bet viskas sukosi tik apie graikų dievus bei tam tikrą planetą - Marsą. Iškėlė ranką ir, sulaukusi progos, tarė:
-Mano manymu Olimpo augalai yra atvykę į žemę iš Marso. Olimpas, kalnas Marse, yra aukščiausias vulkaninės kilmės kalnas Saulės sistemoje. Pasak mokslininkų šie augalai į žemę atskriejo meteorito pagalba. Iš viso jų yra keturiolika rūšių - tiek, kiek yra graikų dievų. Kiekvienas augalas turi skirtingą ypatybę. Žmogui iššaukia skirtingą būseną. Granatas kurią laikote rankose, yra Arėjo, karo dievo, simbolis. Jei žmogus išgertų Arėjo granato sulčių, jos žmogų paverstų karo mašina. Jis nesuvaldytų savo emocijų, greitai pratrūktų, pradėtų įvairius konfliktus ir panašiai. Šis poveikis, žinoma, nėra amžinas. Jis tetrunka tik pusdienį.
Baigusi kalbėti, greitai nudelbė akis ir pirštu perbraukė per vadovėlio viršelį. Elė susigėdo, nes pasijuto taip, lyg būtų pasakiusi pačią didžiausią nesąmonę.

[Liucilė Anja Himel]

Žaliaplaukė tikėjosi, kad į pamoką labai nepavėlavo, tad vos neišspyrusi kabineto durų, su palaiminga šypsena žvilgtelėjo profesoriaus pusėn. Kiek susitaršiusi, Demetra papurtė savo žalius plaukus ir ėmė ieškoti nelemto suolo ant kurio sėdint galėtų girdėti tamstos mokytojo dėstomą pamoką. Paėjusi kiek tolėliau ir nepastebėjusi kažkurio bendraklasio išsikišusios kojos, su trenksmu užkliuvusi, nėrė galva žemyn ir tėškėsi ant šaltų grindų.
- Velniai griebtų! - Pro sukąstus dantis iškošė mergiotė.
 Pirma pamoka ir taip nesiseka, -  galvojo ji. Vis dar besivoliojanti ant ne itin švarių klasės grindų, Metra pamažu ėmė jaustis it kokia apgirtusi šlepetė.
- Vieną koją čia, kitą čia... - Kiek apspangusiu balsu patyliukais ėmė pati sau kuždėti Flores. Bronzinių akių savininkė tikėjosi, kad klasėje esantys mokiniai ir pats profesorius nekreips per daug dėmesio į tokį nevėkšlišką varniukės elgesį.
Galų gale įsitaisiusi suole, negyvai uždususi, bandė įsiklausyti į kokį gi klausimą atsakinėjo bendraklasiai. Tik sužinojusi užduotį, žemaūgė greitai pakėlė ranką ir su užsidegimu balse pradėjo raportuoti profesoriui it įgudęs karininkas:
- Šis vaisius amžiais teikė vilties žmonėms atrasti savo tikrąja meilę. Nors ankščiau visi tikėjo, jog tai braškės yra vaisius, kuris simbolizuoja meilę. Na nevisai taip, mat braškės buvo antras pagal reikšmę vaisius simbolizuojantis meilę, tad, mano manymu, granatos padėdavo netik žmonėms magišku būdu patekti pas mylimuosius, bet ir suvalgius jų septintą jaunaties dieną, jos turėdavo ypatinga galią žiobarams – šis vaisius suaktyvindavo moters organizmo veiklą, tokiu būdu užtikrindamas jai naujagimio atsiradimą.

[Matthew Turner]

Matthew skubėjo į pamoką paskui kažkokią žaliaplaukę mergaitę, priklausančią kitam koledžui. Deja, berniukas vos savo koledžo pavadinimą įsiminė, tad nesivargino atsiminti kitų. Mergaitė suklupo, tad Matthew vos į ją neatsitrenkė, tačiau sugebėjo laiku sustoti. Jis norėjo nusišypsoti mergaitei, tarsi pasakyti, kad viskas gerai, tačiau ši nenorėjo su niekuo susidurti akimis, tad Matthew tik gūžtelėjo ir atsisėdo į laisvą vietą. Berniukas buvo nusiteikęs, kad ši pamoka turėtų būti įdomi. Augalai grifiuką domino, tad jam buvo įdomu sužinoti, kuo gi gali skirtis burtininkų ir žiobarų augalai. Išgirdęs klausimus, Matthew susimąstė. Išklausęs kelių atsakymų, jis pakėlė ranką ir pratarė:
- Manau, kad Olimpo augalai auga tik kalnų viršūnėse ir tik šiltuose kraštuose. Aš manau, kad šių augalų 12, nes vienu metu ant Olimpo kalno negali būti daugiau kaip 12 dievų vienu metu ir dėl to šie augalai yra pavadinti Olimpo augalais. Apie granatą... Nežinau, kodėl, bet man atrodo, kad ta savybė gali būti kažkaip susijusi su žuvimis. Galbūt kažkokiu būdu šiems augalams daugintis reikalingos žuvys. Na, tos, kur skraido. Gal kažkaip sėklas perneša. Bet čia neteisingai, ar ne? - labai tyliai ir staiga susigėdęs užbaigė Matthew.

[Monty Aren Reimers]

Ankstyvas ruduo vertė stačia galva nerti į mokslus taip, kad net pats Martinas stebėjosi. Visgi, bandydamas nesiraukyti per daug ir neatrodyti viskuo nepatenkintas surūgėlis, kuriam nieks neįtinka, susiruošė aplankyti vieną iš vykstančių pamokų.
Apie šiltnamius berniukas buvo girdėjęs, bet kapstytis po žemės gelmes su kastuvėliais ir šalia tonomis trąšų - ne jam. Jis su džiaugsmu pasitiko žinią, jog pamoka vyks kabinete, kuris tikrai atitiko jo lūkesčius ir kvapų, ir išvaizdos prasme. Užsiėmęs laisvą suolą, niekaip nenustojo muistytis kėdėje, kol pamiršo, kad išvis tuo užsiėmė. Martino dėmesį patraukė prabilęs profesorius. Hmm. Vienas iš draugų man rašė apie Olimpą ir kur jis minimas, tik prie ko čia herbologija?
- Remdamasis savo kukliu mąstymu, galiu teigti, jog šie augalai vadinami taip, nes, - nurijo susikaupusias seiles, toliau kalbėjo sklandžiai, - šių augalų skaičius nėra tiksliai žinomas, o kilmė - prieš keletą tūkstančių metų, kuomet egzistavo Olimpas ir jame augę augalai. O magiškojo granato savybė yra tokia, jog, jo sėklos su minkštimu naudojamos stipriems sužeidimams gydyti ir žavi labai stipriomis gydomosiomis savybėmis.
Kaip pradėjęs kalbėti, taip ir baigė, kuo ramiausiai užsižiopsiojo į vieną tašką.

[Elride Endlercat]

Elridė atėjo į pamoką nieko negalvodama. Dar vieni metai šioje mokykloje, dar viena pamoka, kurioje teks sukti galvą dėl kažkokių jai nežinomų dalykų. Mergaitė atsisėdo į laisvą suolą ir ramiausiai laukė pamokos pradžios. Nors ramiai ir nieko neveikiant išsėdėti grifiukei būtų viena iš baisiausių ir sunkiausių misijų. Ji eilinį sykį pasinėrė į savo mintis, tik šįkart Elridės galvoje nebuvo rūpesčiai ir kažkokios nemalonios mintys. Mažametė pagaliau susigalvojo, kad ji gali tiesiog svajoti ir laikas praeis daug greičiau ir maloniau. Nors apie ką svajoti ji nelabai žinojo, tad įsivaizdavo, kaip per pamoką puikiausiai atsakinėja ir dar nė neatėjusią praktiką padaro idealiai. Aišku, jos galvoje praslinko tokia mintis, kad svajonės ir lieka svajonėmis ir ji nieko negalės pakeisti, bet Elridė tai tik nustūmė kažkur tolyn.
Prasidėjus pamokai ji pakėlė akis į mokytoja, o išgirdus teorinį klausimą atsiduso. Dar vienas neaiškus klausimas... Nors... Ji nejučia šyptelėjo. Mergaitei toptelėjo gan logiška, nors labai keista mintis. Grifiukė netikėjo tais dievais, bet, ko tik žmonės neprisigalvoja be jų.
-Galbūt olimpo augalai yra pasodinti olimpo dievų. Kiekvienas dievas susikūrė savo augalą ir jiems suteikė galios, na, o kadangi olimpo dievų iš viso yra keturiolika tai ir augalų rūšių yra keturiolika... Nors, aišku, dėl to galima dar ginčitis, nes ne visi tie dievai būna ant olimpo kalno,- taip išdėsčiusi savo mintis Elridė vylėsi, kad ji pataikė bent truputį į temą.

[Monica Lilly Moonlight]

Monika žingsniavo į herbologijos pamoką. Tai buvo viena jos mėgstamiausių pamokų - įdomi, originali ir... na, beveik nereikia kerų.
Nuėjusi į mediena kvepiantį kabinetą Mėnesiena atsisėdo per vidurį, išsitraukė knygas ir nužvelgė klasę. Pirmoji herbologijos pamoka po ilgutėliausių atostogų, o niekas nepasikeitę - tiek klasė, tiek bendramoksliai. Tuomet atsisuko į mokytoją - šis laikė į žiobariškąjį granatą panašų vaisių {arba daržovę. Niekada negali būti tikras.}
Pamoka prasidėjo, buvo užduotas klausimas, pakilo gausybė rankų. Pagaliau Švilpė gavo progą atsakyti ir, mintyse susidėliojusi žodžius, pradėjo aiškinti.
- Na, kiek girdėjau, Olimpo augalai buvo auginami jau Antikos laikais - būtent graikų. Jie augalus išvesdavo pagal tam tikras dievybes ir, nors juos ir valgydavo, ir naudodavo gydymui, apeigų metu aukodavo tam tikriems dievams. Ir... Tiksliai nežinau, kuo ypatingas būtent šis augalas, tačiau esu girdėjusi apie Olimpo grynąjį granatvaisių. Jo pagrindinė savybė yra gydyti sunkius sužalojimus ugnimi, bet, kaip sakiau, nesu šimtu procentų tikra.

[Klarė Konė Karter]

Žalios Klarės akys vis dar kliuvo apie anksčiau nepastebėtų mažmožių. Rodos grįžus pilis atrodė dar labiau viliojanti ir magiška. Jei stebuklingas statinys galėjo būti dar labiau magiškas.
Herbologijos kabinetas tiesiog alsavo žemiškumu, čia galėjai pamiršti burtus ir tiesiog atsipalaiduoti. Toks buvo tik pirmasis įspūdis. Prisiminus visus galvą nukąsti grasinančius augalus greit pamiršti kabineto apsukrią ramybę.
Sudribusi į suolą gale, grifiukė susidėjo rankas ant stalo ir nuleido galvą, laukdama kol iš ankstesnių metų pažįstamo profesoriaus balsas pažadins kabineto akustiką.
- Olimpo augalų yra dvylika. - Skaidrus Klarės balsas iš kabineto galo skambėjo vos ne pamėkliškai, aidas atkartojo kiekvieną žodį. - Šių magiškų augalų pavadinimas kilo iš žiobariškųjų, įprastų augalų, kurie puošia kiekvieno iš ant mistiškojo Olimpo kalno esančių dievų sostus. Magiškųjų jų atitikmenų kūrėjas buvo graikas ir labai žavėjosi senovės kultūra.
Šeštakursės žodžiai trumpam nutilo. Nebuvo įsitikinusi tolesniais savo žodžiais.
- O granatas, atsakingas už žiobarų širdies ligas. Tai jo ypatingoji savybė. Nėra kito tokio veiksmingo vaisiaus. Tad ir magiškoji jo atmaina turėtų tokiomis savybėmis pasižymėti... Gal panaudota eliksyrams, o gal paveikta kokių užkeikimų veikia be jokių papildomų veiksmų.- Rusvi ilgaplaukės antakiai pakilo, žvilgsnis buvo įsmeigtas į profesorių. Ar aš teisi?

[Starkas Erikas Ramsay]

 Pilkaakis klausėsi atsakymų su lengvu šypsniu ant veido. Tik baigus kalbėti paskutiniajam mokiniui, Starkas Erikas pakilo nuo stalo, į kurį buvo atsirėmęs ir teikėsi pats tarti žodį – ar tiksliau, visą monologą.
 – Daugumos atsakymai labai kūrybingi, tačiau, deja, nelabai teisingi; arčiausiai tiesos buvo panelė Peloquin. Olimpo augalai tai augalų grupė, kuriai priklausančios rūšys yra glaudžiai susijusios su graikų mitologijos dievais, atitinka jų galias bei savybes. Nors Olimpo dievų yra keturiolika, visgi ši grupė teturi tris augalus, priskiriamus pagrindiniams graikų dievams – Dzeusui, Hadui ir Poseidonui. Kiekvienas augalas yra susijęs su konkrečiu dievu ir apima vieną konkretų aspektą, visi trys jie sudaro savotišką gyvenimo ir mirties simbolį: apima visa, kas gyva ir ne; visai kaip ir šių brolių veiklos sritys.
 – Ypatingos augalo savybės, deja, neatspėjo niekas. Granatas mituose turi daug simbolių: jis reiškia moteriškumą, vaisingumą, tačiau ir mirtį. Olimpo augalų grupėje šis augalas yra priskiriamas Hadui. Pagal graikų mitologiją, mirtingasis, suvalgęs šio vaisiaus sėklų, negalėjo palikti Požemių karalystės, tarkime, Persefonė, – pašnairavo tokio pat vardo savininkės pusėn, – suvalgiusi šešias sėklas, tiek mėnesių turėjo būti Požemiuose. Be abejo, tai tėra mitas, nors mano minėtoji savybė irgi susijusi su mirusiųjų pasauliu: vos kelių granato grūdelių pakanka, kad nusikeltumėte į Požemius, į mirusiųjų žemes. Viskas vyksta galvoje, tačiau yra tikra – žmogus atsiduria savotiškame transe, jo siela iškeliauja Anapusin, kol kūnas lieka vietoje. Tokia būsena trunka nuo pusvalandžio iki kelių parų, priklausomai nuo suvalgyto kiekio. Reikia būti itin atsargiam, nes per ilgą laiką atsiskyrusi siela neberanda kelio atgal.
 Vaikinas trumpam nutilo, leisdamas mokiniams užsikonspektuoti. Keliais burtų lazdelės mostais iškerėjo keliolika plastikinių indelių. Peiliu perpjovė laikomą rankoje vaisių ir į kiekvieną indelį įmetė porą-trejetą sėklyčių. Dar kelių mostų prireikė, kad indeliai atsidurtų ant mokinių suolų.
 – Jūsų šiandienos užduotis – apsilankyti Hado karalystėje. Suvalgykite jums paruoštas granato sėklas, porcijos turėtų užtekti, kad Požemiuose išbūtumėte valandą. Per tą laiką turite nusigauti iki Eliziejaus laukų ir juose rasti lauramedį bei nuskinti nuo jo šakelę; ją būtina atsinešti į šį pasaulį. Būdami Hado karalystėje, atidžiai dairykitės, susipažinkite su tenykšte aplinka, ypatingą dėmesį atkreipkite į ten esančią augaliją – šių žinių jums reikės vėliau. Gali būti, kad ten sutiksite jums brangius mirusiuosius ar šiaip pasiklydusias sielas, net piktas dvasias. Tačiau stenkitės nesiliesti prie mirusiųjų. Po valandos baigsis vaisiaus veikimas ir vėl būsite klasėje. Jeigu kartais kažkas atsitiktų, pasiųskite lazdele ženklą – jis bus matomas šiame pasaulyje, taip pat kaip ir jūsų atnešta lauro šakelė. Ką gi, jeigu neturite klausimų, tai galite keliauti, sėkmės!


---
Manau, užduotis aiški: valgote sėklas, persikeliate į Hadą, ten randate lauramedį ir sėkmingai grįžtate atgal. Jeigu visgi būtų klausimų ar neaiškumų, drąsiai klauskite tiesiai čia arba man į a.ž. .
Prašyčiau bent 3 postų, jie turėtų būti įdomūs, kūrybingi ir gana taisyklingai parašyti.
Nepamirškite, kad jūsų pagrindinis įrankis, tai vaizduotė – paleiskite vadžias ir maksimaliai ją išnaudokite.
Sėkmės!

[Florence Hailey Darcy]

  Į palaidus plaukus įsikišusi pakeliui kieme rastą gėlytę, o į galvą – motyvaciją, Florencija Heilė, šią žavią rudens dieną nusiteikusi rimtai kibti į mokslus, sėdėjo herbologijos klasės priekyje. Iš čia ir geriau girdėti (įkyrūs plepiai savo erzinančius užpakalius paprastai deda galiniuose suoluose), ir geriau matyti. Mergaitės mėgsta gražius dalykėlius, o tokioje pamokoje jų galėjo būti net keletas: juk ir gėlės, ir profesorius.
  Trečiakursė žydrame sąsiuvinyje pasižymėjo viską, ką prisiminė iš mokytojo kalbos. Tik staiga ėmė ir sudužo visos mergaitės viltys – kaip čia uoliai dirbsi, kai esi išsiųsta į anapusinį pasaulį? To ji visai nenorėjo. Ir nesitikėjo. Kaip ir tą pamoką, kai jai buvo liepta gaudyti kažkokius bjaurius kenkėjus. O juk dabar – didžiausias, baisiausias, klaikiausias įžeidimas! Florencija manė pasiskųsianti tėvams. Jis nori mus nužudyti, – mintyse repetavo kalbą. Dar ir savo naujus batelius teks tepti kažkokia mirusiųjų žeme... Juos mergaitė šiandien avėjo tikrai ne tokio tikslu. Kapstymasis paprastame darželyje dar būtų pusė bėdos. Ir kam pradėti pamokas nuo sunkiausio darbo? Negi... čia dar visai nieko?
  Trylikametės krūtinę paliko pasipiktinimo atodūsis. O galbūt ir tylaus susitaikymo nenoromis. Ne, pirma dirbti ji tikrai nebepradės. Gal dar geriau būtų palaukti, kol kas nors sugrįš iš ten, ir tiesiog pasiskolinti parneštą šakelę?

[Persefonė Peloquin]

Kažkur į prisiminimus nuklydusios Persefonės akys, motyvacija nukišta giliai po žeme (apie kurią profesorius vėliau pradėjo pasakoti), o ausys, girdinčios, kaip kažkokie vaikai galiniame suole pakuoja saldainius - štai tokia buvo Persefonė dabar. Kaip keista matyti mergaitę, ryte pasišokinėdama atėjusią į klasę, o dabar nusvirusiomis rankomis, žiūrinčią į tolį. Paguoda bent ta, kad truputuką pataikė į Herbologijos profesoriaus užduotą klausimą. Buvo arti, bet taip ir žinojo, jog nėra tikra varnanagė, kad taip šauniai išpyškintų atsakymą pamokoje ir dar viešai. Įprastai Persefonę domina mitologija ar panašios kelionės Anapus, tačiau šiandien jai itin trūko miego ir, prieš gaudama savo dalį sėklų, atsigulė ant suolo. Jei kas leistų - tikrai užmigtų ir nesikeltų dar gera pusvalanduką. Visgi, smalsi pirmakursė nusišypsojo pasauliui ir vėl. Ak, gal ten, Kitur, atras motyvaciją ir jai patiks tai, ką daro? Žodžiu, ji padarė viską, kaip liepė mokytojas, o dabar stovi ant žemės to pasaulio, kurį kadaise piešė senovės graikai, o Persefonė skaitė vaikiškose mitologijos knygutėse. Ar tiktai ji nesutiks savo mamos? Ar nepamatys savo bendravardės?

[kablelis]

Stevie klausėsi mokytojo ir jautėsi nuoširdžiai nusivylusi, kad neatsakė į teorinį klausimą. Kol kiti atsakinėjo, mergaitė įtemptai mąstė, bet nuoširdžiai nesugebėjo sugalvoti atsakymo, kuris būtų įdomus ir bent tikėtinai teisingas. Išgirdusi praktinę užduotį, Stevie pasijuto taip, tarsi pasaulis ją specialiai kankintų. Kiek galima apie tą mirtį? Juk mes dar tik paaugliai, kodėl gauname tokias užduotis? Stevie atsiduso ir suvalgė granato sėklas.
Iš pradžių grifiukė pamanė, kad įvyko klaida. Klasėje niekas nepasikeitė, ji aplinkui galėjo matyti visus bendraklasius. Vis dėl to porą kartų sumirksėjusi Stevie pajuto permainas. Kadangi profesorius užsiminė, kad teks keliauti į požemius, mergaitė tikėjosi, kad bus tamsu. Vis dėlto ne. Buvo neįtikėtinai šviesu, tiek tiek, kad ta šviesa nebuvo natūrali. Kažkokia keistai geltona ir ryški. Ar čia ugnis? paklausė savęs mergaitė. Nors aplinkui Stevie matė sielas, kažkodėl tai jos nebaugino ir ji nusprendė neskubėti. Apžiūrėsiu augalus. Juk paprasčiausiai įdomu, kas gali augti tokioje vietoje, pagalvojo Stevie. Mergaitei pasirodė, kad visi augalai pasižymi viena savybe - keistai plonais stiebais ir mažyčiais lapeliais.
- Gal čia tik man tai atrodo? - tyliai paklausė savęs rifiukė ir neskubėdama nuėjo toliau.