0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

kablelis

Ats: I pamoka
« Atsakymas #30 Prieš 5 metus »
Gal pagaliau jis prisiminė, ko mes čia susirinkom? pagalvojo Stevie, o garsiai pasakė:
- Taip, tu teisus. Pirmiau pakartas būti negali. Ir tikrai neketinu klausinėti visų miestelio žmonių. Tačiau ten apsižvalgyti gal ir būtų neblogai - padėtų suprasti, kokiame laikotarpyje esame, o tai galbūt padėtų išsiaiškinti, kas yra šitas draugužis.
Natanieliui radus virvę, Stevie nudžiugo - pagaliau tikras įkaltis, ant kurio, jeigu netyčia pasisektų, būtų pirštų antspaudų.
- Aha, panašu, kad pametė, - atsiliepė mergaitė, bandydama kalbėti panašia maniera kaip ir klastuolis. - Ar mes esame pakankamai sėkmingi, kad rastume čia pirštų antspaudų?
Cha cha, gal net atrodau beveik protinga pasišaipė Stevie mintyse. Ir staiga paklausė:
- Prisimeni, profesorė minėjo kažkokį senį. Ar nenorėtum tos virvės atiduoti jam ir lai jis aiškinasi?
Mergaitė mintyse troško, kad klastuolis sutiktų. Kita vertus, tą senolį dar ir rasti reikia...

*

Neprisijungęs Natanielis Augustas Lizertas

  • Herbologas
  • ****
  • 274
  • Lytis: Moteris
Ats: I pamoka
« Atsakymas #31 Prieš 5 metus »
- O tu jau pradėjai man patikt, - tingiai suniurzgėjo strazdanius, mažylei pasiūlius pasivaikščioti po miestelį ir lyg ieškodamasis pasiteisinimo kaip išvengti to trainiojimosi, ėmė skėsčioti rankomis, - pagal miestelio architektūrą galima atspėti laikotarpį, galų gale pagal Lavano aprangą, kurios tu, kaip matau, nepastebėjai. - Bambėjo vaikėzas. Grifei pradėjus laidyti panašius sąmojus į bernioko, Natanielis kiek atsileido ir valiūkiškai vyptelėjo:
- Ką tu, paukšteli? Negi aš tau į CSI ar CŽV pareigūną panašus? Antspaudų radimui reikia kruopštumo, o nei aš, nei tu jo neturim, kaip ir specialios laboratorijos.
Tamsiaplaukei priminus profesorės žodžius apie kažkokį tai seneliuką, Augustas vėl sušiaušė šiai plaukus.
-  Va šitoj vietoj aš visiškai pritariu. Tegul aiškinasi kiti, o mes košę ir be didelio darbo suvalgysim, - caktelėjo liežuviu berniūkštis ir staiga susiprato, - Ale, paukšteli, iš kur mes tą senį parausim? Tikriausiai Accio kerai nelabai padės, uff, - dūsaudamas ir niurzgdamas bambėjo nefritinių akių savininkas, žvilgsniu dairydamasis dar kokio nors ženklo.
- Klausyk, paukšteli, taigi vabalai irgi yra kaip įkaltis, a? Iš jų galima nustatyti kiek laiko Lavanas negyvas ir panašias detales, - po ilgos pauzės susimąstęs prakalbo Natanielis ir paskubomis ėmė pėdinti atgal prie negyvėlio.


*

Neprisijungęs Olivia Eier

  • VII kursas
  • *
  • 64
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • We are all made of stardust
Ats: I pamoka
« Atsakymas #32 Prieš 5 metus »
Džinė akivaizdžiai norėjo pabėgti nuo kažko, - pamanė ji, prisėsdama ant kėdutės, bet ji tik dabar pastebėjo virtuvėje kampe stovintį rimtą senelį. Olivia nusprendė paprašyti jo pagalbos.
- Pone, gal galėtumėte man padėti. Suradau tik du įkalčius: lagamino rankeną ir lėktuvo bilietą į Niujorką, jeigu tai iš vis yra įkaltis. Bet aš nežinau nuo ko galėjo bėgti šioji moteris...
- Tai gali išsiaiškinti apžiūrėjusi nuotraukas šiame name, - tarė jis griausmingu, bet senu balsu.
- Ačiū labai, - greitai atsakė ji pašokdama nuo kėdės.
Olivia apžiūrėjo visas nuotraukas ant sienų, stalelių, kol galiausiai rado vieną numestą ant žemės prieškambaryje. Kaip aš ankščiau nepastebėjau, - paklausė ji savęs, apžiūrinėdama nuotrauką. Stiklas sudužęs, rėmelis taip pat, o nuotraukoje Džinė ir jos brolis, kuris kaip Olivia žinojo buvo vardu Ronaldas arba kitaip Ronis. Brolis? - pagalvojo Olivia visiškai nieko nesuprasdama. Tai dar vienas įkaltis... Ji dabar turėjo jau du įkalčius, arba tris jeigu užskaitytum lėktuvo bilietą. Reikia surasti dar vieną...
Eier išėjo vėl į terasą. Pėdsakai, - dingtelėjo jai, pastebėjus purvo pėdsakus nuo batų ant terasos grindinio. Namuose ji surado pergamento lapą ir jį prispaudė prie pėdsako. Turėtų atitikti kieno nors batų padų raštą - pagalvojo ji. Jau turėjo tris įkalčius. Galima būtų viską sujungti į vientisą istoriją. Ji atsisėdusi virtuvėje pradėjo pasakoti, nežinia sau ar senukui:
- Taigi visų pirma buvo taip, kad Džinė norėjo pabėgti nuo savo žudiko nusipirkusi lėktuvo bilietą. Tačiau žudikas sužinojo, kad ji turi bilietus ir nori pabėgti nuo jo. Tačiau jis pats negalėjo rasti bilietų, kadangi nebuvo įžengęs į namus, nes ant parketo viduje nėra jo pėdsakų, o nužudęs jis būtų nespėjęs nusiimti ir vėl užsidėti batų. Tačiau kai lagamino rankena atsidūrė prie durų. Džinė iš pradžių kalbėjosi su žudiku prie durų, žudikas jai rodė nuotrauką, ją buvo atnešęs. Tada ji pati norėjo jį nužudyti, taigi pirmiausia po ranka pakliuvo lagaminas, kurio rankeną nulaužė, bet kadangi žudiko buvo geri sugebėjimai, jis grumtynių metu perėmė iš jos rankeną ir ją nužudė pačią. Tai reiškia, kad jis pats gynėsi. O žudikas remiantis nuotrauka yra Ronaldas Vizlis, o bilietai iš tiesų buvo skirti pasislėpti po žmogžudystės...
Olivia išsižiojo iš nuostabos išgirdusi savo dedukciją. Senelis palinksėjo galva, taip leisdamas jai suprasti, kad bylą išsprendė teisingai. Eliksyro veikimas jau tikriausiai buvo pasibaigęs, tad pasąmonės genama iš to namo, mergaitė atvėrė duris, pro kurias čia pateko ir pro jas įžengusi vėl atsidūrė klasėje.
Where'd you wanna go, how much do you wanna risk?

*

Neprisijungęs Skarletė Siuzana Vein

  • I kursas
  • *
  • 1080
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • oh, wow, lovely
Ats: I pamoka
« Atsakymas #33 Prieš 5 metus »
 Mergina nužvelgė užsidarančias paskutiniąsias duris. Tikėjosi, jog viskas bus gerai. Vėliau sugrįžo į klasę ir užsiplikiusi puodelį karštos avietinės arbatos rudeninėms ligoms numalšinti, atsisėdo patogioje kėdėje ir pradėjo skaityti knygą, smalsiai stebėdama savo kišeniniame laikroduke ar neįvyko kažko rimto anapus visų durų.
 Galiausiai pamoka ėjo į pabaigą. Vienus profesorė sutiko kabinete, likusius parsivedė pati.
 – Puikiai padirbėjote ir tikiuosi niekas nenukentėjote. Gal ir ne pati įdomiausia ar sunkiausia tema, tačiau žymių burtininkų mirtys ateity pravers, patikėkit, egzaminuose dažnai jų pasitaiko. Galite bėgti, – šyptelėjo Hannah ir puolė tvarkyti patalpos, nepamiršo ir išnaikinti nereikalingų durų, išsiplovė arbatos puodelį, užvertė knygą ir, greičiausiai, išėjo pasivaikščioti į gryną orą.
As you swore to God,