0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Olivia Eier

  • VII kursas
  • *
  • 64
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • We are all made of stardust
Ats: I pamoka
« Atsakymas #15 Prieš 5 metus »
Olivia sėdėjo klasėje klausydamasi teorijos, kurios ji ne itin mėgo. Dar buvo tik nedaugelyje pamokų, bet jau suprato - teorija ne jai. Galiausiai išgirdusi praktiką pirmakursė suabejojo savimi - ar įveiksiu tokią bent iš pažiūros sunkią užduotį? Bet ką padarysi, nesėdėsi visą pamoką nieko neveikdama. Gal bent kelis taškelius uždirbs Švilpynei.
Švilpė pakilo iš savo suolo ir susivertė gėrimo buteliuką. Skonis buvo visai nieko, priminė lyg kažkokį tai mangų limonadą, tik šiek tiek rūgštoką. Palikusi buteliuką ant stalo nieko nelaukdama priėjo prie vienų iš durų, klasės dešinėje. Mergaitė paspaudė rankeną, taip patekdama į jai ankščiau nematytą vietą. Ji atsirado kažkokiame sename pastate. Tikriausiai jo svetainėje. Čia stovėjo kelios kėdės, nedidelis apvalus staliukas, prie sienos - knygų lentyna. Olivia žengė žingsnį. Nieko čia nepastebėjo, tik kraujo brūkšnį ant to seno, medinio staliuko. Vienuolikmetė kraujo nebijojo ir jis jai nekėlė šiurpo, bet vis tiek pasidarė kažkaip baugu. Ji nužingsniavo į prieškambarį.
Ji iš karto atšoko, kai pajautė po pėda kažką minkšto. Tai buvo lavonas... Olivia šiek tiek pakraupo iš netikėtumo, bet po poros minučių nurimusi ji pasilenkė jo apžiūrėti.
Where'd you wanna go, how much do you wanna risk?

*

Iris Amherst

Ats: I pamoka
« Atsakymas #16 Prieš 5 metus »
Neišgirdus, kad jos atsakymas teisingas, Iris susiraukė ir sukryžiavo rankas. Pff. Mat jau. Varnai suprantama, proto bokštai. O grifai išvis ne į temą. Ai, koks skirtumas. Nieko nelaukusi, ji užsivertė  pilną buteliuką, ir skystis nubėgo jos gerkle žemyn, sukeldamas šiek tiek kitokį efektą nei kivių sulčių. Papurčiusi galvą. Ji pakilo nuo suolo. Atsargiai išėjusi iš suolų virtinės, pamatė duris, pro kurias visi ėjo. Silpnai atsirėmusi į kažkokį suolą, klastuolė laukė kol grūstis baigsis. Šiek tiek aprimus viskam, ji pati pradėjo eiti link durų. Už jų buvo visa eilė kitų durų, vedančių nežinia kur. Nusprendusi nesekti kitų mokinių, ji pasuko kairėn, link tolimesnių durų. Išsirinkusi vienas netoli pabaigos, drąsiai jas atidarė ir žengė pirmyn. Vos jai taip padarius, stiprus vėjo gūsis pūstelėjo, uždarydamas duris už jos ir suveldamas jos trumpus žalius plaukus. Nervingai juo pasitaisiusi, ji apsižvalgė. Mergaitė stovėjo tamsiame miške, rodos naktį. Už medžių matėsi apšviestas mėnulio aukštas namas. Turbūt ten. Žengus pirmus žingsnius pirmyn, ji nepajuto, kaip dribo ant kietos žemės, paragaudama neskanios žolės.
 - Tfu! Kas čia dabar? Jokios pagarbos... - atsistojusi, ji pažvelgė į tą vietą, kurioje ji už kažko užkliuvo, ir pastebėjo akmenį.
 Nieko nelaukusi, ji staigiai pagriebė akmenį ir sviedė jį link namo. Jeigu tas akmuo man parūpins lavoną, garsiai paplosiu.

*

kablelis

Ats: I pamoka
« Atsakymas #17 Prieš 5 metus »
Stevie ir taip jautėsi nejaukiai, tačiau tikrai persigando, kai suprato, kad į kambarį įėjo ne viena. Kurioj vietoj buvo neaiškiai pasakyta, kad vienas kambarys yra vienam mokiniui? pagalvojo grifiukė, bet vis dėlto kiek aprimo supratusi, kad nereikės prie lavono dirbti vienai. Iš uniformos supratusi, kad vaikinas yra klastuolis, mergaitė pasijuto kiek nejaukiai. Ar vėl bus koks beprotis, laisvalaikiu renkantis kaulus? paklausė ji savęs ir, atrodo, jos baimės pasitvirtino, kai klastuolis prigulė šalia lavono.
- Aš nesijaudinu, - atsiliepė Stevie, nors ir pati suprato, kad, ko gero, vyrukas puikiai mato, kad ji jaudinasi. Ir netgi stipriai jaudinasi. Vis dėlto grifiukė nenorėjo parodyti, kad jai baisu ir nejauku.
Mergaitei net kvapą užėmė, kai klastuolis pajudino kūną ir tas pradėjo dar labiau dvokti. Sukrutę vabaliukai mergaitei nebuvo baisūs, bet kvapą iškęsti buvo ne taip lengva.
- Kas tas pinjatas? - paklausė Stevie, išgirdusi pasiūlymą jį pažaisti. - Ir... Nemanyk, kad aš kokia ištižėlė. Bet kvapas nėra pats maloniausias. Ar nenorėtum geriau padaryti, ką reikia ir tada jau žaisti?
Ko gero, atrodau kaip tikra gera mergaitė ir dar lepūnėlė liūdnai pagalvojo Stevie, bet vis dėlto kvapas neleido elgtis kitaip.

*

Neprisijungęs Natanielis Augustas Lizertas

  • Herbologas
  • ****
  • 274
  • Lytis: Moteris
Ats: I pamoka
« Atsakymas #18 Prieš 5 metus »

Išgirdęs keistą mergaitės klausimą, septyniolikmetis iš nuostabos kilstelėjo antakį ir porą kartų atidžiai nuskenavo rusvaplaukę.
- Vau, vau, vau! - Labiau susijaudinęs elementariausia vaikystės pramoga nei prie kojų pūvančiu lavonu, prabilo žalsvaakis, - Visų pirma, tai pinjatA, o ne pinjatAS ir antra, negi tu mažesnė būdama, niekada netalžei kokios nors kaliausės, kol iš jos pabirdavo saldainiai? Ta prasme, mano vaikystė buvo sunki, nu, bet ne ant tiek... - skėsčiojo rankomis vaikinukas. Sulaukęs sekančio nemaloniai iškreipto snukučio savininkės komentaro, Natanielis silpnai šyptelėjo mergytei ir padėjęs pagalį prie greta augančio plačialapio medžio, maž dar prireiks, pasisuko į Grifų Gūžtos uniformą bedėvinčią mokinukę.
- Nu va, net nuomonės neleidžia pačiam susidaryti, iškart liepia, įsakinėja. Tikras grifų pasididžiavimas! - rodydamas nubalintus dantukus, plačiai šypsojosi klastuolis, - o beje, tėtis su mama nemokė, kad su nepažįstamaisiais kalbėtis negalima? Hm? - Kiek pavėlęs mergužėlės plaukus, galima sakyt, retoriškai klaustelėjo šios, - bet, jei pasisakysime vardus, jau tapsime pažįstamais ir mamytė su tėtuku nepyks, tiesa? - it koks vaikus iš kelio vedantis suokalbininkas, perdėm draugiškai plepėjo berniūkštis bei akimirką palūkėjęs, ištiesė ranką, - Natanielis Augustas Lizertas, septintakursis klastuolis, tavo paslaugoms, - mirktelėjo mažei ir laukdamas, kol šioji taip pat prisistatys, iš tamsių kelnių kišenės išsitraukė vieną plonąją žudikę bei prisidėjęs ją prie rausvų lūpų, atsargiai prisidegė senu žiebtuvėliu ir keliskart į savo pajuodusius plaučius trauktelėjo porą nikotino gurkšnių. Netrukus mėtinių cigarečių kvapas susimaišė su dvėselienos ir tapo šiek tiek gaivesnis nei prieš tai.


*

kablelis

Ats: I pamoka
« Atsakymas #19 Prieš 5 metus »
Matyt, paskirstymo kepurė žino ką daro pagalvojo Stevie, nes vaikinas buvo lygiai toks, kokius ir įsivaizdavo mergaitė. Jai gerokai nepatiko jo kalbėjimo maniera, tačiau pasistengė to neparodyti. Jis ir taip per daug čia linksminasi pagalvojo grifiukė po to, kai klastuolis pradėjo šiaušti jai plaukus.
- Aš Stevie. Stevie Green, antrakursė, - atsiliepė ji ir, jos nuomone, ganėtinai drąsiai ištiesė ranką. - Ir aš neįsakinėju, Natanieli, - stengėsi draugiškai kalbėti Stevie. - Tiesiog manau, kad visai verta greičiau atlikti darbą ir nešdintis iš čia.
Mergaitė norėjo išrėžti ką nors piktesnio, bet nesiryžo. Bent normalias cigaretes rūkytum pagalvojo ji, mat mėtinių cigarečių kvapo negalėjo pakęsti, ji netgi susimąstė, kuris kvapas blogesnis: lavono ar rūkalų.
Stevie nusisuko į lavoną ir karštligiškai mąstė, ką čia pasakius šmaikštesnio ir įdomesnio. Nepaisant to, kad septintakursis nepasirodė jai žmogus, galintis tapti jos geru draugu, vis dėlto mergaitė nenorėjo atrodyti visiška nevykėlė.
- Ar tu ką nors išmanai apie kaulus? - galiausiai paklausė ji, nors net ir pati nesuprato, kodėl pasakė būtent šitai.

*

Neprisijungęs Natanielis Augustas Lizertas

  • Herbologas
  • ****
  • 274
  • Lytis: Moteris
Ats: I pamoka
« Atsakymas #20 Prieš 5 metus »
- Hm Stevie... Nemanai, kad tai labiau berniokiškas vardas? - spūstelėjęs gležnutį grifiukės delniuką, vėl vyptelėjo Natanielis ir pritariamai linktelėjo šios minčiai, kuo greičiau dingti iš čia.
- Na, kažkada domėjausi anatomija, bet tai buvo labaaai seniai, - nutęsė vaikinukas ir pritūpęs prie negyvėlio, įdėmiai įsistebeilijo į pastarąjį.
- Matai, paukšteli, - kreipėsi į mažylę šalimais,- tas žalsvas mėlynės ant kaklo ir persikreipusį apatinį žandikaulį? - pirštu rodydamas, kalbėjo Natas, - žinai, ką tai reiškia, paukšteli? Hm? Mūsų pacukas buvo pakartas. O vat šitie, - iš kaži kur atsiradusiu pagaliuku, bakstelėjo į vieną iš  vabaliukų, vis dar plūstančių iš lavono pilvo ertmės, - reiškia, kad Lavano kūno audiniai jau yra pradėję irti ir anas čia voliojasi mažiausiai keturias paras. Taigi reziumėj jau turime hipotezę kaip jis numiro. Vuolia! - Suplojo delnais žaliaakis, - o dabar, Šerloke, tavo eilė padirbėti, - patapšnojo grifiukei per petį ir prisėdęs prie tolėliau stūgsančio medžio, truktelėjo dar porą dūmų bei pridūrė, - tarp kitko, profesorė kažką minėjo apie atpažinimą. Gal turi idėjų kas mūsų Lavanas galėtų būti?



*

Neprisijungęs Morgana Buterfield

  • VI kursas
  • *
  • 308
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Raudonplaukė Salazaro išpera
Ats: I pamoka
« Atsakymas #21 Prieš 5 metus »
 Pastaroji pamokos teorinė dalis žiūrint į vieną iš klastuolių, Natanielį, ir bandant jį nupiešti buvo labai skausminga, kadangi tamsiaplaukis vis nenustojo krutėt ir keisti savo pozicijos. Tiesą sakant, Morgana su mielu noru būtų pasirinkusi piešti bet ką išskyrus jį, tačiau buvo tvirtai pasiryžusi nupiešti kiekvieną mokinį lankantį pamokas kartu su ja, o klastuolis buvo likęs vienintelis nenupieštas. Vis dėlto po kelių minučių piešinys, kad ir pieštas paskubomis bei su trugdžiais, gavosi visai neblogai, o tuo metu profesorė jau buvo įpusėjusi pasakoti apie praktinę dalį.
   Kiek sutrikusi, tačiau nugirdusi paskutinis kelis žodžius mergiotė pasekė kitų mokinių veikla ir išgėrusi skystį, pasukusi į kairę įžengė pro vienas iš paskutiniųjų durų. Viskas trūko tik sekundę, netrukus ji jau jautė žvarbų vėją kedenantį jai plaukus, pavartydama akis ji greitai nusiėmė juodą plaukų gumelę nuo riešo ir susipynusi plaukus į vieną kasą juos surišo. Tik tada klastuolė normaliai apsižvalgė. Buvo naktis, ją supo aukšti medžiai, todėl buvo keista, kodėl čia yra vėjuota, nes dažniausiai tokiose vietose būna pakankamai ramu. Numetusi tokias mintis į šalį ji pažvelgė namą stovintį priešais. Šis neatrodė geriausios būklės, tačiau kažkaip dar sugebėjo išsilaikyt ant savų pamatų.
   Morgana giliai įkvėpė ir žengė kelis žingsnius namo link. Taip, ji pripažino, truputi bijojo kas galėtų būti tame name, tačiau vis tiek žengė žingsnius jo link. Širdis daužėsi kaip pašėlusi, o delnai, kuriuos ji vis gniaužė drėko. „Tai netikra, proto bokšte.“- save subarė garbanė ir dėl to truputi apsiramino. Išties tai buvo netikra, tik iliuzija trunkanti kažkiek laiko. Tuo pastūmėta dabar namo link Morgana žengė žymiai greičiau, o duris pravėrė tik su sekundės abejone.
   Senos durys garsiai sugirgždėjo tarsi pranešdamos, kad šis namas greit sugriūs. Klastuolė papurtė galvą ir pačiupusi lazdelę burbtelėjo burtažodį:
-Lumos.
  Netrukus vietą apšvietė ryški iš lazdelės sklindanti šviesa. Morgana kiek prisimerkė ir pradėjo žvalgytis. Koridorius buvo pakankamai tvarkingas, nebuvo nė dulkės. Garbanės kūnu perėjo šiurpuliukai, tačiau ji papurtė galvą ir pradėjo eiti toliau koridoriumi. Praėjusi veidrodį ir už jo pastebėjusi duris stabtelėjo, padėjo ranką ant rankenos ir ją pastūmė, tačiau durys neatsidarė. Garbanė susiraukė ir jau žadėjo panaudoti spynų atrakinimo burtažodį, kai išgirdo keistą garsą, o po jį sekantį balsą. Kiek šoktelėjo atgal, kai išgirdo bumbtelėjimą, tačiau greitai suėmusi save į rankas septintakursė greitu žingsniu nuėjo link išėjimo. Greitai pravėrusi duris ji pamatė figūrą tamsoje ir pasielgusi neapgalvotai bei impulsyviai, paleido kerus:
- Filipendo!
The truth is what I make it. I could set this world on fire and call it rain.

*

kablelis

Ats: I pamoka
« Atsakymas #22 Prieš 5 metus »
Nei aš paukštelis, nei ką pasipiktinusi pagalvojo Stevie. Vis dėlto jis išmano daugiau už mane, aš tikrai nebūčiau to supratusi. Gal ir gerai, kad jis čia. Staiga grifiukei toptelėjo mintis, kuri jai pačiai pasirodė neįtikėtina, bet kas ten žino? Gal šitas Natanielis tik apsimeta septintakursiu, bet iš tiesų yra tas senolis, kurį minėjo profesorė? Vis dėlto garsiai šios minties mergaitė neišsakė. Klastuoliui prisėdus, Stevie priėjo arčiau lavono ir susimąstė. Po kurio laiko ji pratarė:
- Sakai, pakartas, ar ne? Tačiau virvės čia nėra. Ir nuo anos pusės, - mostelėjo miško pusėn Stevie, -  matosi šliūžė. Todėl esu įsitikinusi, kad jis buvo pakartas ne čia, o kažkur ten, ko gero, miške, ir atitemptas čia.
Stevie susimąstė. Ji neišmanė tokių dalykų, detektyvai jai buvo visiškai svetima. Tačiau argi galima tokį dalyką prisipažinti šitam klastuoliui? Po kiek laiko ji paklausė:
- O tu nemanai, kad jis jau buvo negyvas, kai jį pakorė? Galbūt tai buvo tiesiog bandymas nuslėpti tikrąjį metodą, kad visi manytų, jog jis buvo pakartas? O apie tai, kas jis gali būti, tiesą sakant, aš neturiu jokių minčių.
Mergaitė tikėjosi pasirodyti protinga, bet bijojo, kad, ko gero, tik dar labiau apsijuokė. Vis dėlto ji laukė Natanielio nuomonės.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 5 metus sukūrė Stevie Green »

*

Neprisijungęs Europa Ziegler

  • IV kursas
  • *
  • 111
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • merde
Ats: I pamoka
« Atsakymas #23 Prieš 5 metus »
Europa vikriai pakilo iš suolo ir paskui visus nužingsniavo durų link. Panašu, kad pirmosios durys buvo užimtos. Vaje, kokie visi tinginiai... Nusprendusi visai nesekti kitų klasėje buvusių mokinių pėdomis, baltapūkė nužingsniavo į patį koridoriaus galą ir sustojo prie pačių paskutinių durų. Juk profesorė nėra kvaila. Žinoma, kad pačias sunkiausas užduotis sukišo už pirmųjų durų, kur visi it galvas pametė nulėkė. Lengviausios užduotys gale, o paėjėti keletą metrų Klastūnyno atstovei neatrodė itin sunki užduotis. It kokias gardžias sultis ar alkoholinio gėrimo, kaip buvo mačiusi filmuose, taurelę užsivertusi ir vienu gurkšniu nurijusi violetinį eliksyrą, antrakursė pravėrė duris. Už jų slenksčio buvo matyti senas, kiek nutriušęs ir kone griūvantis namas. Šalia jo durų stovėjo pražilęs senįs, dviem pirštais braukydamas savo ilgą barzdą. Visai kaip ta, kurią filmuose turėjo Kalėdų Senelis.

*

Neprisijungęs Olivia Eier

  • VII kursas
  • *
  • 64
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • We are all made of stardust
Ats: I pamoka
« Atsakymas #24 Prieš 5 metus »
Olivia pagriebė šalia kamputyje buvusią medinę šluotą ir ja pabaksnojo lavoną, labai sunkiai apvertė lavoną ant nugaros. Tai buvo maždaug 35-erių metų moteris. Ji turėjo raudonus plaukus, buvo gana smulki ir graži, mėlynų akių. Oliviai ji buvo kažkur matyta, bet ji niekaip neprisiminė kur. Olivia apžiūrėjo, šalia jos buvo kraujo balutė, o pilve žiojėjo žaizda. Olivia pasijautė keistai, bet pakėlusi palaidinę pamatė jog žaizda yra durtinė. Ji neturėjo sąlygų patikrinti žaizdos gylį, bet apsidairiusi akimis ieškojo aštraus daikto. Prie lavono niekas negulėjo. Lavonas! Eier netikėtai prisiminė kas yra lavonas. Juk tai garsiojo Hario Poterio žmona Džinė Poter. Ši žinia merginą kiek šokiravo, bet prisiminė, kad viskas čia nėra tikra.
Galiausiai ji išėjusi pro duris į lauką ant terasoje esančios kėdės pamatė lagamino rankeną kraujuotu galu. Tai turėtų būti nužudymo įrankis, - pamanė ji vėl verždamasi į vidų ieškoti lagamino. Pirmakursė pasijuto lyg tikra detektyvė, lyg koks tarp žiobarų populiarus Šerlokas Holmsas ar Arsenas Liupenas. Ir tikrai, nedideliame kambarėlyje, į kurį durys vedė iš virtuvės buvo senoviškas, rudas lagaminas. Ji jį atsegė, o jame buvo tiesiog įvairūs rūbai ir kiti daiktai reikalingi kelionėje. Taip pat vienas lėktuvo bilietas. Bet kas laiko lėktuvo bilietą lagamine? - pamanė ji, suprasdama, kad tie bilietai turėjo būti paslėpti. Bet paslėpti nuo ko?
Where'd you wanna go, how much do you wanna risk?

*

Iris Amherst

Ats: I pamoka
« Atsakymas #25 Prieš 5 metus »
Iris susikišusi į džinsų kišenes rankas, vaikštinėjo miškelio taku link namo. Būnant netoli jo, ji pastebėjo aukštą figūrą šmėstelint netoli namo. Turbūt pasivaideno. Vis paspirdama kelis akmenukus kelyje, ji nuleidusi galvą žiūrinėjo į žemę, kurią ji praeina. Įdomu, kiek laiko šiai vietovei? Ir kur aš išvis esu? Nesu niekur buvusi, kur būtų taip aklinai tamsu, o ant medžių vargiai pastebėsi lapą. Atsidususi, ji pastebėjo, kad jos iškvėptas oras virto garais. Šiurpuliui nuo šalčio nukračius nugarą, ji jau stovėjo prie įėjimo į namą. Mintis eiti į vidų ją nelabai viliojo, tad Amherst nusprendė apeiti namą, dėl įdomumo. Pradėjusi pirštais braukti beeinant per namo sieną, klastuolė stipriai pasigailėjo.
 - Aiiii!- gan garsiai surikusi, ji suėmė už kairio smiliaus, ir pamatė gan nemaloniai atrodantį pašiną.
 Na man ir sekasi. Suėmusi rankas už nugaros, klastuolė toliau žingsniavo, aplink, pasirodo, ne tokį jau ir mažą namą. Kelyje kelis kartus vėl vos ne apvirto, bet šiaip ne taip išgyveno. Po keleto minučių ji jau artėjo link įėjimo į namą. Nugirdusi žingsnius viduje, ji nemąstydama sviedė pasitaikiusį akmenuką (didelė tikimybė, kad tai buvo tas pats akmenukas kaip ir prieš tai) link namo, ir paėjo šiek tiek toliau. Šiek tiek užsižiūrėjusi į dangų, ji nepastebėjo dar vieno žmogaus čia, kuris paleido kerus į ją. Po akimirkos ji jau sėdėjo ant žemės, ir gan nepatogiai. Lyg instinktui suveikus, ji staigiai užčiuopė savo juodmedžio lazdelę kišenėje, ir ją ištraukusi jau ruošėsi gintis, kai pastebėjo klastuolių emblemą ant puolėjo krūtinės sužibant nuo lazdelės šviesos. Ramiai atsistojusi, ji visgi pamatė, kad tai buvo ne JIS, o JI. Ko tik tamsa mums neparodys! Cha, cha..
 - Savų pult šiaip nėra labai puiku. - ji atstatė koją, ir sukryžiavo rankas ant labai nedidelės krūtinės.
 Ji pati uniformos neturėjo, bet ant kelnių viršutinės dalies (kelnės buvo serafano tipo) kišenės blizgėjo koledžo emblema su vardo kortele.

*

Neprisijungęs Europa Ziegler

  • IV kursas
  • *
  • 111
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • merde
Ats: I pamoka
« Atsakymas #26 Prieš 5 metus »
Įžengus pro seno ir gerokai aptriušusio namo daris, Europą pasitiko klaikus dvokas, tarsi žiurkė, o gal visos penkios būtų pastipusios prieš gerą savaitę! Ir visai nenuostabu. Vaje, kaip profesorė gali visai nedidelius vaikus siųsti į žiaurias nusikaltimų vietas. Gerai, kad sunku sutrikdyti jaunąją Ziegler, tačiau kas, jei kiti mokiniai bijo tokių dalykų? Kažin, ar brangi magijos istorijos profesorė von Peach apie tai pagalvojo... Prieš Klastūnyno globotinės pilkšvas akis gulėjo, rodos, negyva moteris. Jos garbanoti, pasišiaušę, ilgi ir juodi plaukai it sudegę šiaudai gulėjo ant žemės šalia šeimininkės. Pati moteris buvo baltesnė už balčiausią sniegą, o juoda suknelė, atrodo, turėtų siekti žemę, nė nedengė jos užpakalio. Bent jau dėvėjo apatinius...- pasišlykštėjo Europa ir ėmė dairytis po kambarį. Tiesą sakant, labai pasigailėjo, kad pasirinko paskutiniąsias duris... Juk galėjo rinktis kitas! Ne tas dešinėj... Vaje.
Klastuolė giliai atsiduso ir dar kartą pažvelgė į išpampusį lavoną. Pasigailėjo išvis išlipusi iš lovos. Dabar puikiai galėtų pritaikyti frazę, kurią dar pirmam kurse girdėjo iš prefektės rausvais plaukais: „Kam lipti iš lovos, jei galima nelipti“. 
Prie durų buvo pėdsakai, tiesa, pačios Europos, bet juk niekas nežinos, taip?, išdaužtas langas taip pat atrodė puikus įkaltis, nelabai besiderantis su pėdsakais, o ir greičiausiai subyrėjes dėl namo senumo... Ką čia dar? - ant kerzų kulno apsisuko dvylikametė.

*

Neprisijungęs Natanielis Augustas Lizertas

  • Herbologas
  • ****
  • 274
  • Lytis: Moteris
Ats: I pamoka
« Atsakymas #27 Prieš 5 metus »
 Klausydamasis grifiukės hipotezių, klastuolis karts nuo karto pritariamai linktelėdavo galva.
- Arba bandymas žmogžudystę pateikti kaip savižudybę, - išpūtęs kelis dūmų ratilus, tęsė mažylės mintį strazdanius, - bet kokiu atveju, tu teisi, paukšteli, jis buvo įkištas į kilpą jau negyvas.
Mestelėjęs ir sutrypęs nuorūką ant šlapios žolės, Natanielis didesniais žingsniais pritipeno prie Stevie ir dar kartą nužvelgęs Lavano kūną, it koks detektyvas pradėjo eiti pirmyn, akimis sekdamas toliau besitęsiančią šliužę.
- Na, Šerloke, neatsilik, - per petį grįžtelėjęs į mergytę, caktelėjo liežuviu rusvaplaukis.
Taip nupėdinęs gerus aštuonis šimtus metrų, Augustas staiga susikeikė ir sustojo. Akligatvis. Šliužės uodega dingo iškart vaikinukui pasiekus per čia pat esantį miestelį, tekantį upeliūkštį.
- Ką manai apie nuskandinimą?



*

kablelis

Ats: I pamoka
« Atsakymas #28 Prieš 5 metus »
Stevie nuoširdžiai nustebo, kai gerokai vyresnis klastuolis ne tik nepasišaipė iš jos hipotezės, bet netgi pritarė. Jam pradėjus palei šliūžę, Stevie itin nenoriai sekė iš paskos. Natanieliui ją paraginus, pirmiausia į galvą šovė mintis: Kas, po galais, tas Šerlokas? Vis dėlto šį kartą Stevie nutarė nutylėti klausimą, kuris vėl gali pasirodyti keistas ar juokingas.
Priėję upeliuką jiedu sustojo. Vyrukui uždavus klausimą, grifiukė susimąstė ir nutarė, kad reikia pasistengti ir toliau neapsikvailinti. Tad kurį laiką ji nieko nesakė, tik žvalgėsi aplinkui. Netrukus ji pastebėjo vieną dalyką, kuris tikrai įtartinai krito į akis.
- Matai tą medį? - paklausė, rodydama į prie pat upeliūkščio augantį aukštą ąžuolą. Jo šaka yra akivaizdžiai nulūžusi - ir ji augo tiesiai virš vandens. Sakyčiau, kad jis buvo pakartas ant tos šakos, bet šaka neatlaikė ir jis įkrito į vandenį. Toks tarsi dvigubas nužudymas: ir pakartas, ir paskandintas. Manau, kad paieškoję kur nors galbūt netgi rastume žolėse įstrigusią šaką.
Net nebandyk man siūlyti plaukti. Nori - pats ir ieškok. Man jau pradeda užtekti šito užsiėmimo pagalvojo Stevie ir garsiai pridūrė:
- Tik man įdomu, kodėl reikėjo jį ten tempti, kur, ko gero, dar lengviau rasti.

*

Neprisijungęs Natanielis Augustas Lizertas

  • Herbologas
  • ****
  • 274
  • Lytis: Moteris
Ats: I pamoka
« Atsakymas #29 Prieš 5 metus »
Mergaičiukei vėl perėmus iniciatyvą, vaikinukas kiek atsipūtęs šyptelėjo šiai. Gerai, kad gana išmoninga nuskilo, o ne kokia pasikėlusi damutė, - slapčia džiūgaudamas pamintijo rusvaplaukis.
- Hm, bet gi jis negalėjo būti pakartas anksčiau negu paskandintas, nes patys ką tik nutarėme, kad mėlynės ant kaklo yra pomirtinės. Todėl dabar prieštarautumėm patys sau, - susimąstęs kalbėjo žalsvaakis, - tačiau jei iš pradžių Lavanas buvo netyčia nuskandintas, o jau tuomet pakartas, taip suvaidinant jo savižudybę... Na, tai būtų logiškiau. - Strazdanosis nužvelgė tekantį upelį, - o norint išsiaiškint atvilkimo priežastį, reiktų ieškoti konkretaus žudiko, o aš labai abejoju ar tu nori apklausti viso miestelio gyventojus, paukšteli.
Natanielis nutilo ir kilstelėjęs lūpų kamputį,  apsidairė aplink, akimis skenuodamas tankią žolę ir akylai ieškodamas kokio nors nusikaltimui skirto daikto.
- Opa! Žiū, paukšteli, kartais ne Lavanas pametė? - Pastebėjęs tolėliau kyšančios, kiek nusitrynusios virvės gabaliuką, linksmai klaustelėjo mergytės Natukas ir skubiai nupėdino link rastojo įkalčio.