0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Bella Foun

  • III kursas
  • *
  • 34
  • Taškai:
Bellos akyse sužėro šimtas švieselių, ko pasekoje virtusių viena bendra akinančia šviesa. Neįstengusi pažvelgti į tokį reginį, ši užmerkė akis ir giliai įkvėpė. Aš saugi. Visa tai tėra mano galvoje.
Vaizdas. Spalvos. Šviesos. Erdvė. Ir kažkur kosmoso platybėse -mažutė bei pažeidžiama ji. Dabar mokinukė žvelgė iš taip aukštai į, rodos, prarają. Suvokė, jog stūkso ant kažkokios dujinės planetos žiedų bei turi įspėti, kurios būtent, tačiau dabar į galvą tesipiršo viena mintis - ji tuoj pražus. Galva taipogi nejučiomis ėmė svaigti, kas lėmė Bel pusiausvyros praradimą. Kvėpuok. Tu saugi. Tai tėra haliucinacija. Giliai įkvėpusi, mergiotė apsižvalgė - reikėjo rasti būdą planetai išaiškinti. Ir ką ji matė? Matė nuostabų reginį. Prieš akis stūksojo įvairių kosminių nuolaužų kupina erdvė, į akis nekrentančios gelsvos spalvos planeta, ant kurios žiedų Bella dabar ir stovėjo bei melsva jos kaimynė. Hm, yra tik dvi planetos tokios ryškios melsvos - Uranas ir Neptūnas. Tačiau jeigu tai Neptūnas, maniškė planeta turėtų būti Uranas, o juk ji gelsva. Tad vadinasi, jog anoji bus Uranas, o mana.. Saturnas! Sukračiusi visą informaciją, jaunėlė pagaliau pasiryžo spėti ir garsiai ištarė minėtąjį planetos pavadinimą. Išties, jis buvo teisingas - danguje sužoravo žalsvas fejerverkas ir pirmokė sėkmingai grįžo klasėn.

*

Neprisijungęs Bastiano Zuccarelli

  • Šluotų meistras
  • ****
  • 259
  • Lytis: Vyras
  • Mamma mia!
   Marcus'as darsyk atsispyrė nuo kitos šiukšlės ir lėtai nuskriejo besvore erdve arčiau mergaitės. Iš pradžių nutūpė, tada atsiskyrė - ir atsiskyrė nuo metalinio akmens, priklausančio planetos žiedui, amžiams. Turbūt.
   Štai, kodėl jam patiko astronomija. Čia jis galėjo daryti ką nori ir patirti tai, ko turbūt niekur kitur nepatirtų ir neišvystų. Ar herbologijos profesorius leistų jam nukeliauti į kad ir vijokliais apaugusio įspūdingai aukšto bokšto viršūnę? Ne, jis turbūt tik pasiūlytų žaisti žaidimą ,,Spėk, mandragora, ar morka, neišrovęs". Arba Nuodų ir vaistų profesorė... Ką jie ten veikė? Prikėlinėjo sniego senius? Ar nebūtų buvę įdomiau prikelti kokį numirėlį? Aišku, tai teko daryti irgi, tik ne ten, o magijos istorijoje. Ech. Visai įdomu gal, kai pagalvoji.
   Bet tai nesirungia su neapsakomu nesvarumo jausmu ir galėjimu per daugybę silpnai žibančių kosminių šiukšlių žvelgti į beribius žvaigždynus, mirguliuojančius tolumoje.
   - Iš tikrųjų numanau, nors nesu tikras, - prisipažino grifas, lėtai skriedamas artyn Elridės. - Bet yra tik kelios planetos su žiedais. Jas galima nesunkiai atpažinti... Kaip tu manai, kas čia? - paklausė be pašaipos. Jis numanė, kokia tai planeta. Per šiukšles matė jos nesumaišomą mėlynumą. Jam visai patiko čia būti. Besvore erdve jis praslydo pro Elridę.
   Nuojauta liepė sustoti ir apsižvalgyti. Erdvėje buvo tylu, kažkuo Marcus'ui tai priminė buvimą po vandeniu. Staiga jis atsigręžė ir išvydo kažką švytintį ir lekiantį didžiuliu greičiu. Tiesiai į juos.
   - Atsigręžk, - tarstelėjo jis mergaitei, primerkęs akis. Švytintysis daiktas vis dar artėjo. Berniukas suprato, jog tai meteoritas, bet jiems jis nepakenks. Taip, kaip nepakenkė ir kritimas nuo bokšto.
   - Ei... Turėtume dingti iš čia, - nutaisė sutrikusią veido išraišką. Tuomet toldamas negarsiai pridūrė: - Toji planeta yra uranas...
   Jis atsidūrė šviesioje klasėje. Atsigręžęs išvydo vis dar haliucinacijoje sėdinčią Elridę, nusišypsojo ir pasuko kėdę į ją. Kažin, ar ji išgirdo, ar galės pasimėgauti meteorito vaizdu iš arti?
„Bet turėtum susimąstyti, ar tavo moralė nesivolioja ten, kur siunti kavą", - Mio

Kaip ten buvo, kaip nebuvo,
Bet kardų matuot aš neisiu
Su tavim, niekingas bėdžiau,
Netikša tu nelaimingas
“.
- Kalevala

*

Neprisijungęs Elride Endlercat

  • Burtininkė
  • *****
  • 683
  • Lytis: Moteris
  • meow
Elridė žiūrėjo į vaikinuką su šiokiu tokiu pavydu. Jis šokinėjo laimingas nuo šiukšlės prie kitos, o pati mergaitė bijojo. Prisižais... Grifiukė atsisuko į savo pamėgtą planetą ir pabandė atsiminti išvardintas planetas pamokoje. Mes - Žemė... Yra dar Saturnas... Bet jis ne mėlynas lyg ir... Mergaitės galvoje stūksojo planetos be pavadinimų, ji žinojo, kad tokios egzistuoja, nors turbūt įsivaizdavo keliomis daugiau, bet pavadinimų nežinojo.
-Numanai?-prunkštelėjus mergaitė šiek tiek nuleido galvą.-Iš kur man žinot, kas čia? Nepažįstu aš tų planetų...-pikčiau atkirtusi Elridė taip panoro atsisėsti, bet kosmose turbūt tai būtų visiškai nepatartina. Ir ką? Man dabar laukti? Ji mąstė, kad gal vertėtų  tiesiog spėti, kad ir kas šaus į galvą, bet bėda, kad jos galva buvo tuščia. Joje buvo mintys apie namus ir miegą. Labai svarbu astronomijos pamokai.
Jaunesniajam grifui liepus nusigręžti, Elridė piktai pasuko galvą.
-Kas dar...-pamačiusi kažką atskriejant, mergaitė iš pradžių nė nesusiprato, kad tai skrieja į jos buvimo pusę. Ooo... Šaunu, tai net ir čia profesoriai bando vaikus pribaigti? Grifiukė atsisuko ir ramiausiai stovėdama stebėjo į ją atskriejantį meteoritą. Mergaitė, aišku, galėjo dingti kažkur, bet ji nenorėjo. Jai buvo įdomu, kaip jis atskrieja, kaip jis atrodo iš arti. Jos galvoje kirbėjo klausimas, kaip čia daiktai visgi skrieja be oro tokiu greičiu. Elridė girdėjo, kaip vaikinukas pasakė kokią tai planeta, bet tiksliai neišgirdo. Susimąsčiusi ji vis tiek žiūrėjo į tą švytintį kamuoliuką, kuris jai priminė žiemos vakarus prie židinio.
-Uranas!-pagaliau atsiminusi berniuko žodžius sušuko Elridė, kai, rodos, meteoritas buvo jau čia pat. Mergaitei patiko, ką ji matė, bet deja, jį pakeitė paprastos klasės niekuo neypatingas vaizdas. Į fejerverką virš jos galvos žaliaakė nebekreipė dėmesio, nors jis buvo ir žalias. Elridės galvojo stūksojo ta graži planeta ir meteoritas, kuris jai išliks ilgam, juk ne visi tai pamatytų, nors ir haliucinacijoje.

*

Neprisijungęs Ashley Shaw

  • ****
  • 241
  • Lytis: Moteris
  • a wizard soul trapped inside a muggle body
Laikas prabėgo bemat. Tik spėk sužiūrėti, kada klasėje įsivyrauja mirtina tyla, bylojanti praktinės dalies atlikimą kažkur tolėliau, nei patalpoje tarp keturių tiek visko mačiusių astronomijos kabineto sienų, o kada visi vėl norėdami to ar ne, tačiau šurmulio lydini pasitinka varpo skambesį.
Taigi išvydusi pirmuosius su praktika susidorojusius mokinius, Ashley pagaliau pakilo iš savosios vietos. Į klasę sugrįžus bemaž visiems, profesorė pati prižadino iš haliucinacijų kelis užsilikusius mokinius bei turėdama dvi trumpas minutes, tarė žodį:
- Džiugu, jog dauguma tikrai šauniai įveikėte užduotį ir įrodėte, jog astronomijos žinių silpnesnių ar stipresnių, tačiau visgi turite, - šyptelėjo visiems Ashley. - Be abejo, neliksite nuskriausti, todėl kiekvienas uždirbate savo koledžui dar keletą taškų. Na, o dabar metas mums atsisveikinti ir sėkmės kitoje dienos pusėje, - išlydėjo visus susirinkusius bei pati paliko klasę.
P. S.I hope you're happy.