0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Jasmine Diana Amneta

  • Burtininkė
  • ****
  • 227
  • Lytis: Moteris
 Du taškai Grifų Gūžtos naudai... Jasmine pamintijo tai, ką galėjo pasakyti kiekvienas. Na, tik kartais pakeičiant koledžo pavadinimą. Amneta tikrai nebūtų pagalvojusi, kad dar rodos visai jaunutė profesorė Ashley savo mokinukus visur taip tampys. Tai vienur, tai kitur, nepaliekant vietos pasėdėti klasėje. Kitiems įdomu, bet Dianai tekdavo pasilikti klasėje. Tik šį kartą mokinukė nusprendė pabandyti. Kaip girdėjo, blogiausiu atveju pasakys pirmą pasitaikiusį pavadinimą ir grįš į klasę. Mokytoja turėtų suprasti, nes kiti juk ten tiesiog gali ką nors pamatyti, o ji ne. Jei neįkiš kur nors pirštų ir grįš su jais, čia būtų didžiulis laimėjimas. Na, nes juos vis kur nors ,,palikdavo" arba paprasčiau tariant, prisispausdavo. Durimis, o kartais į sieną atsitrenkdavo. Keista, kad dar kojų nepakratė.
 Raganaitė braukdama per suolą ranka susirado dėžutę su dulkėmis, ar kuo ten. Grifė surado kažkokį užsegimą ir spustelėjus sagtį atvėrė dėželę. Pirštais pagriebusi žiupsnį smiltelių, greit jas užsibėrė ant galvos. Teko laukti vos sekundę.
 Pasikeitė turbūt tik tai, kad dabar, sėdint užpakaliui buvo šalta. Na, o ko tikėtis žiedo vietoj. Sacharos dykumos? Atsikėlusi nuo šaltos žemės (ar planetos žiedo, kaip čia pasakius?), penkiolikmetė pasilenkė ir palietė žiedo paviršių. Tai tikrai nebuvo paprastas žiedas, kuri maunamės ant piršto. Tikrai ne. Per šiurkštus ir per didelis. Arba... Ji per maža.
Legacy, what is a legacy?
It's planting seeds in a garden you never get to see
I wrote some notes at the beginning of a song someone will sing for me
America, you great unfinished symphony, you sent for me
You let me make a difference, a place where even orphan immigrants
Can leave their fingerprints and rise up,
- Lin Manuel Miranda, „Hamilton“

*

Neprisijungęs Bastiano Zuccarelli

  • Šluotų meistras
  • ****
  • 259
  • Lytis: Vyras
  • Mamma mia!
   Marcus'as iš klasės vidurio klausėsi bendraklasių atsakymų, kartkartėmis nužvelgdavo savo antrųjų namų - Hogvartso - mamą, profesorę Tonks. O gal net jau ir pirmąją, šiaip ar taip, juk tikrajai jis kaži, ar bebuvo įdomus, ech. Bet užtenka čia dejuoti. Profesorė paskelbė naują užduotį, kurią reikėtų dabar pat atlikti...
   Pro berniuką praėjo kažkokia pasipūtusi grifė. Atrodė panašaus amžiaus, bet baltaplaukė. Neaišku, ar pražilus, ar dažyta. Ji be jokio subtilumo užsipylė dulkeles ant galvos iš visos dėžutės. Prieš Marcus'ą irgi nutūpė dėžutė, jis atsiduso ir pasėmęs delnu užsipylė pats, bet tada pajuto, kad ant jo nubyrėjo dar šiek tiek miltelių - nuo tos baltapūkės. Nusmelkė ne kokia nuojauta, o tada berniuką apsupo kosminė tamsa.
   Ko būtų galima joje tikėtis? Aišku, Ashley Tonks minėtų kosminių šiukšlių, iš toli atsklindančių saulės ar kitų žvaigždžių spingsėjimo, kokios nors planetos netoli matymo... Bet kaip bebūtų keista, atsispyrus nuo keisto apdegusio akmens pirmas dalykas, kurį grifui teko pamatyti - baltapūkė nepažįstamos grifės galvelė. Geriau už kokį pulsarą, hm?
   - Negi haliucinacijos gali būti grupinės? - paklausė Marcus'as lyg savęs, lyg jos.
„Bet turėtum susimąstyti, ar tavo moralė nesivolioja ten, kur siunti kavą", - Mio

Kaip ten buvo, kaip nebuvo,
Bet kardų matuot aš neisiu
Su tavim, niekingas bėdžiau,
Netikša tu nelaimingas
“.
- Kalevala

*

kablelis

Po ilgų svarstymų Stevie atmetė Jupiterį ir Neptūną. Ji nusprendė, kad vis dėlto bent kiek planetos spalvą turėtų matyti, o jos atveju to, ką buvo galima įžvelgti, niekaip nepriskirsi jokiai spalvai. O Jupiteris tiesiog atrodytų didesnis.
- Bet, - pratarė Stevie gana garsiai. Ji krūptelėjusi apsižvalgė, nes jai pasigirdo, kad kažkur netoliese yra bendraklasis, o ji nenorėjo su niekuo susidurti. Mintį grifiukė pratęsė balsu, bet gerokai tyliau. - Juk Saturnas nedaug mažesnis už Jupiterį, tad irgi turėtų atrodyti didelis... Kita vertus... Gal žiedai yra pakankamai toli?.. Reikia pagalvoti, kurie žiedai yra arčiausiai planetos. Hm... Jeigu laikysime, kad esu ant artimiausio žiedo, tada Saturnas irgi nelabai tinka. Dėl tos pačios priežasties kaip ir Jupiteris.
Stevie sutrikusi pastovėjo ir nežinojo, ką daryti. Pradedu manyti, kad mąstau per giliai... Gerai. Sakykime, manau, kad tai yra arba Saturnas, arba Neptūnas. Tada man reikia suprasti, ar čia ledas, ar uolienos... Mergaitė bandė pakelti gabaliuką medžiagos, tačiau, pasirodo, tai nebuvo taip paprasta. Vis dėlto jai pavyko paimti į ranką šiek tiek to, kas sudarė žiedą. Visai jau, Green. Nebesugebi uolienos nuo ledo atskirti?! pagalvojo ji ir įsižiūrėjo į tai, ką laikė rankoje. Stevie labai mėgo astronomiją ir dėl to bijojo suklysti. Tai gerokai trukdė mąstyti, nes mergaitė gerokai jaudinosi.
Neturėdama jokių instrumentų grifiukė negalėjo tiksliai nustatyti, ar laiko rankoje ledą, ar uolieną, bet vis dėlto širdis labiau linko prie pirmojo.
- Saturnas, - labai tyliai ištarė mergaitė. Nieko neįvyko. Matyt, pasakyta per tyliai. - Saturnas, - garsiau pakartojo Stevie. Kaip ji apsidžiaugė virš galvos pamačiusi žalią fejerverką!
Netrukus Stevie pasijuto vėl sėdinti klasėje.

*

Neprisijungęs Claudia otilia Stephalt

  • III kursas
  • *
  • 50
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Claudia jautėsi žymiai geriau. Ypač po naujosios mokytojos rūpesčio ir pagalbos. Atsisėdusi gale Claudia giliai visus plaučius įkvėpė gaivaus oro dvelkiančio pro atvirą langą.
  Prasidėjus praktikai Claudia tikrai susidomėjo, tik suabejojo ar jai tikrai pavyks, nes vėl gali viskas pasikartoti.
  Gavusi minėtujų mokytojos 'dulkelių' Claudia jas pauosčiusi net nusičiaudėjo, tačiau nieko nelaukusi greit save apibėrė ir klasės vaizdas Claudios akyse dingo. Vietoje to atsirado aklina tamsa. Na gal ne visai aklina, toje tamsoje mergaitei pradėjo po truputį ryškėti maži maži šviečiantys taškeliai, na tai buvo žvaigždės toli toli. Mergaitė nejučia persivertė. Ji tiesiog sklandė ore, po jos kojomis vos už kelių metrų skriejo kažkurios palnetos žiedo kosmoso šiukšlės. Claudia šiektiek išsigando puolė į panika pradėjusi nevaldomai vartaliotis. Tačiau jau po kelių minučių mergaitė grakščiai plaukiojo ore. Priplaukusi arčiau sklandančių 'šiukšlių' Claudia daugiausia matė ledo luitelių ir keistų pilkšvų dulkių.
Kaži kokios palnetos tai žiedai?- pasisukusi šimtu aštuoniasdešimties laipsniu kampu priešais save ji išvydo didžiuli didžiuli gelsvai oranžini kamuolį- planetą. Nuo tokio vaizdo mergaitė net amo neteko, tačiau jos įspudi nutraukė kažkur skaldantis garsas. Atrodė, jog kažkas šneka. Tai greičiausiai buvo kiti mokiniai tai pat atlikinėje astronomijos praktika. Mergaitė suskubo daryti, norėjo kuo greičiau pabaigti šį reikalą. Dar minutėlę pagalvojusi kokia tai galėtu būti planeta sušuko: Satu...
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 5 metus sukūrė Claudia Otilia Stephalt »
Kiekvienas kelias, jei tik juo einant išsipildo svajonė, yra magiškas ⛇

*

Neprisijungęs Matilda Edison

  • IV kursas
  • *
  • 58
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
    • http://m.gifmania.lt/Animacinius-Gif-Gyvunai/Animacinis-Pauksciai/Gif-Animacija-Peledos/Peledos-69223.gif
Tik tada kai vargšė Claudia sublogavo Viki prabudo iš savo geros nuotaikos. Norėjo Claudiai padėti, tačiau mokytoja ją aplenkė viską sutvarkydama ir persodindama drauge į klasės galą. Tuomet Viki šiektiek nusiminė, bet nenorėjo to parodyti, tad pamojo draugiai gale, tik kaži ar ši matė.
  Gavus užduoti Viki nieko nelaukus staigiai pilstelėjo dulkių ir pradingo. Viki atsirado kaip ji spėjo ant pačios planetos. Tai buvo visišką dikynė aplink tamsu tamsu žemė gelva, tolumoj liktai skrieja kažkoks žiedas, bet jis vos įmatomas. Ot tai nepasisekė, Viki manė, kad iškart atsiras ant kokios palenetos žiedo šiukšlė, bet ne. Alaksus- ištarus iš lazdelės plumtelėjo kilimo dydžio lėkštė, Viki į ją atsisėdo ir pradėjo skirsti: Turiu nuskristi iki žiedų, kad galėčiau pasakyti kokia tai planeta.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 5 metus sukūrė Viki Viki »

*

Neprisijungęs Ashley Shaw

  • ****
  • 241
  • Lytis: Moteris
  • a wizard soul trapped inside a muggle body
Viską išsakiusi, profesorė kiek atsikvėpė. Mokiniai taipogi labai netempė gumos ir išklausę gal net nuobodoko Ashley pamokslo, stvėrė dėžutes bei pasinėrė į simuliacijas. Tuo tarpu pati astronomė krestelėjo į savąją kėdę. Ši vėlgi nebuvo apgalvojusi, kokios veiklos teks imtis, gavus laisvą minutę, tad kurį laiką mergina abejingai žvelgė į ant sienos tiksintį laikrodį, kurio, tiesa, praeitą pamoką net nepastebėjo. Hm, kada šis čia atsirado? Na, galbūt pati pakabinau, bekraustydama savus daiktus.. Tad štai, kurį laiką ji stebėjo ganėtinai vikrų sekundinės rodyklės šokį, o akims paskaudus nuo tokio įtempto darbo, Ashley ėmė vartinėti ant savo stalo nerūpestingai paliktą plunksną. Kažin, ar jiems viskas gerai? Taip, profesorė išties nerimavo dėl mokinių, kadangi neapgalvojo, ką daryti tiems, kurie aukščio neapsakomai bijo - juk nors ir haliucinacijoje, tačiau jie gali paprasčiausiai nukristi nuo žiedų. Žinoma, tokiu atveju mokinys fiziškai nesusižalotų, tačiau šokas gali ir ištikti. Na, bet juk reikia su baimėmis kovoti, ne? Tad kodėl ne dabar?
P. S.I hope you're happy.

*

Neprisijungęs Alisa Bagley

  • III kursas
  • *
  • 26
  • Taškai:
Varstydama naująją profesorę žvilgsniu, Alisa jau svarstė, koks jausmas išeiti iš už savo planetos ribų? Žinoma, giliausia smegenų kertelė suvokė, jog visa tai bus netikra, tačiau koks tai jausmas? Nors ir simuliacija, bet ji juk turi būti pakankamai realistiška..
Medinė dėžutė, pilna planetos dalelių, jau gulėjo ant grifės stalo. Atsargiai šią apčiuopusi, pirmakursė pagaliau pasiryžo atkelti nedidelį dangtelį ir užsiberti ant savęs dulkeles. Čia pat spalvos ėmė lietis, kol galiausiai prieš akis išdygo visiškai priešingas vaizdas ką tik matytajam. Sunku nusakyti, koks tiksliai.. Tai buvo erdvė, kurioje laisvai judėjo įvairios uolienų atlaužos, kažkur tolumoje bolavo ryški šviesa, o Alisa klūpojo ant.. Lyg ant permatomo skydo, kurio apačioje galėjai išvysti kur kas mažesnes, tačiau kosmines šiukšles, susitelkusias į tą patį planetos žiedą. Tik tiesa, kuriai planetai jie priklausė?

*

Neprisijungęs Mayra Llewellyn

  • Ateities būrėja
  • *****
  • 930
  • Lytis: Moteris
  • Šventieji skirstosi ir dalos dangų rėžiais
Gavusi du taškus, Mayra išdidžiai nusišypsojo, nes ji taip užsitvirtino savo poziciją, kaip Klastūnynui daugiausiai taškų surinkusi mokinė, nors buvo tik pirmakursė. Na ir tinginiai tie vyresnėliai. Tik slampioja po pilį ir Uždraustąjį mišką ir viskas. Prieš juodaplaukę atsiradus dėžutei, mergaitė atsargiai paėmė žiupsnelį dulkių ir užsibėrė ant savo galvos. Netrukus, viską apėmė šalta bei negyva tamsa ir pilkaakė pajuto, kad krenta. Pirmoji jos reakcija buvo klykti iš visų plaučių, kai netrukus klastuolę kažkas pagavo ir ji pasijuto pesisukanti. Iš baimės pirmakursė buvo užmerkusi akis, tad tik dabar nedrąsiai atsimerkusi pamatė, kad, deja, papuolė į planetos tamsiąją pusę ir nesimatė nei jos spalvos, nei jos aiškaus dydžio.  Vis dar besisukdama mergaitė sumosikavo rankomis ir kažkaip sustabdė tą vimdantį sukimąsi.

*

Neprisijungęs Grinčas Drakundukas

  • IV kursas
  • *
  • 46
  • Taškai:
  • Šaldytuvas...keičia pasaulį!
Tai buvo paprasta žydinti pavasario diena Grinčas skubėdamas atbėgo į astranomijos pamoką visas purvimas ir išsibalinęs švarkelį. Jo plaukai buvo suvelti. o žvilgsnis apsimiegojęs bet jam jam tai netrugdė dairytis pro langą ir stebėti aplinkui pasaulį - klasę. Sėdėdamas suole Drakundukas klausėsi mokytojos, tačiau pasimetė, kai išgirdo pirmuosius klausimus, tada nusprendė tik pasiklausyti kitų mokinių, pats nusprendė pasisveikinti su mokytoja:
- Laba dieną, mokytoja! - pusbalsiu balsu pasisveikino Drakundukas, manydamas, kad tai mažumėlę geriau už nejaukę ir širdį verčiančią plakti stipriau tylą. Tada panarinęs galvą ant stalo ir suglaudęs abi rankas pasidėjo ant jų galvą ir netrukus pralinksmėjo išgirdęs apie praktiką. Drakundukas pakėlė galvą ir akis žvelgdamas į keistą dėžutę. Norėčiau, kad tai būtų maistas...aš labai alkanas..o gal tenais drakonas? Arba drakono sparnai, su kuriais galėsiu skraidyti?!svajodamas Grinčas paėmė dėžutę į rankas ir ėmė purtyti, manydamas, kad iš jos ims kristi saldainiai, tačiau tai buvo dėžutė - paprasta dėžutė. Nusiminęs Drakundukas neprarado ryžto ištyrinėti šia paslaptingąją dėžutę. Baigęs purtyti berniukas, bandė jai įkasti, tačiau paliko tik nežymias žymes ant kartono. Tada ėmėsi vartyti, bet Grinčo pastangos buvo tuščios. Palindęs po stalu veikiamas vaizduotės Drakundukas iš po stalo atidarė dėžutę, manydamas, kad iš jos išlys drakonas, tačiau tai buvo milteliai. Paėmęs į delnus Drakundukas nelabai išmanė, ką galėtų su jais veikti, todėl ėmė stebėti kitus bendraklasius. Pastebėjęs keletą minučių Drakundukas apsipylė save baltais milteliais ir netrukus jautėsi tarsi skristų, bet tai buvo skrydis į nežinomybę, kuris gazdino berniuką..Jėgaaaa... ėmė galvoti antrakursis..
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 5 metus sukūrė Grinčas Drakundukas »
niam niam niam

*

Neprisijungęs Elride Endlercat

  • Burtininkė
  • *****
  • 683
  • Lytis: Moteris
  • meow
Elridė atmerkė akis. Ji stovėjo ant kažkokios nuolaužos ir pajautė šiokią tokią baimę. Haliucinacijos... Nu jo, nelabai panašu... Apsidairiusi aplink mergaitė pamatė tą patį berniuką, į kurį buvo trumpam atkreipusi dėmesį. Berniukas kažko paklausė, bet ji ne per geriausiai išgirdo, dėl to nieko ir neatsakė. Grifiukė buvo toliau nei jis, bet pamanė, kad pagalba praverstų. Prisiminusi užduotį, ji atsisuko į planetą ir šiek tiek nustebo. Mergaitė nepažinojo planetų, bet šioji buvo įdomi ir gan graži. Planetą dengė debesys, o jai tai buvo nuostabu. Jos mintyse išdygo Žemė, Elridė įsivaizdavo ją su tais debesimis ir mergaitei toks vaizdas labai patiko, mat ji niekad negebėjo pamąstyti, kaip Žemė atrodo iš šono. Bet, juk įdomu, kai debesys, kuriuos matai iš žemai, kuriais kuri visokiausias formas mintimis, egzistuoja ir kitose planetose. Mažametė nejučia šyptelėjo, nes jos svajonė buvo išskristi į kitą planetą, ir ji jau rado kurią. Bet reikėjo grįžti prie užduoties. Ji nedrąsiai atsisuko į berniuką iš to paties koledžo ir vos vos šyptelėjo.
-Juokinga klausti, bet gal žinai, kas čia per planeta?- mergaitė jo nepažinojo, bet tikėjosi, kad šis bus draugiškas ir pasakys. Elridė norėjo įvykdyti šią užduotį, jos manymu, vien planeta savo grožiu nusipelno to. Taip begalvodama ji spėjo susimąstyti, kad galbūt turėjo jas atskirti pagal žiedus prie kurių kaip tik stovėjo? Bet kas iš tų žiedų, jei ji nė nežino, kurios planetos juos turi, o kurios ne. Mergaitė tik tada suprato, kaip visgi toli ta planeta nuo jos buvimo vietos.

*

Neprisijungęs Mayra Llewellyn

  • Ateities būrėja
  • *****
  • 930
  • Lytis: Moteris
  • Šventieji skirstosi ir dalos dangų rėžiais
Susikaupusi, Mayra intensyviai galvojo, ką čia padarius ir kaip nusigavus į šviesiąją planetos pusę. Galiausiai, klastuolė pabandė plaukimo judesiais irtis ir jai pavyko pajudėti iš vietos. Vis dar besisukdama, juodaplaukė lėtai judėjo link šviesiosios pusės, kai ją apakino Saulės spinduliai ir pilkaakė išvydo nuostabią mėlyną planetą. Jos grožis mergaitę privertė sustoti ir išsižioti iš nuostabos. Kadangi, Mayra lankė žiobarų mokykla, ji suprato, kad planeta, esanti priešais ją, yra Neptūnas. Klastuolė kurį laiką tiesiog grožėjosi planeta, norėdama įsiminti šį vaizdą. Galiausiai, kai pirmakursei atsibodo stebėti lėtai besisukančią planetą, ji ištarė:
-Neptūnas.
Ir tolumoje pasirodė žalias fejerverkas ir Mayra atsirado klasėje ant grindų, bet vos tik ji palietė grindis, visas tas pykinimas užgriuvo ją. Sublogavusi mergaitė vargais negalais klestelėjo į suolą ir priglaudė veidą prie jo šalto paviršiaus.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 5 metus sukūrė Mayra Wallflower »

*

Neprisijungęs Claudia otilia Stephalt

  • III kursas
  • *
  • 50
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Claudiai betariant Satu... ją sraiga prabloškė neaiškus maždaug metro dydžio gyvis. Claudia oru nuskriejo tolyn nublošta nepažįštamo obejekto. Po valandėlės Claudia sustojo ir pradėjo irtis atgal į savo buvusią vietą- išsiaiškinti kas toks neatsargus kerėpla čia- gal koks mokinys. Mergaitei neteko daug skristi netoli tos vietos kurioje ji buvo dabar vis dar nesėkmingai ore vartoliojosi žalsvas padariukas. Jam sustojus Claudia išvydo maždaug metro dydžio žmogelį- ateiviuką. Šis ant galvos turėjo vieną nedidelę antenėlę jos gale buvo susidares burbuliukas kuris keistai tvinksėjo raudona spalva. Pats žmogelis buvo apsirengias juodu drabužėliu, basas ir visas baisiai išsigandes.
-Kas tu? - susidėdama ant krutinės rankas pasipiktino Claudia. Keistuolis ateiviukas prisistatė kaip planetų kontrolierius kuriam buvo pranešta, jog jis gavo pranšima, kad kažkas bando užkeikti Saturną.
Mergaitė tai išgirdus žinoma pasipiktino:
-Tu gal visai? Ką tu nusišneki? Visai aš jos prakeikti nenorėjau, aš tiesiog dabar dalyvauju Hogvartso Astronomijos pamokos praktikoje!
Susigėdes ateiviukas sunėrė rankas už nugaros ir arsiprašė.
Claudia dar norėjo pabendrauti su mažuoju 'kosmoso ateiviuku' tačiau nespėjo nė burnos pravert, o jo jau nebebuvo. Kiek nusiminusi Claudia iškėlė vėl lazdelę ir garsiai ištarė: Saturnas! pokštelėjo žalias ferverkiukas tiesiai virš Claudios galvos ir Claudia dingo tarp visų kosmosų 'šiukšlių'.
Claudia tarsi iš oro nušoko į klasę, kiek sumišusi ir sutrikusi. Varpui suskambėjus išpliumpino iš klasės.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 5 metus sukūrė Claudia Otilia Stephalt »
Kiekvienas kelias, jei tik juo einant išsipildo svajonė, yra magiškas ⛇

*

Neprisijungęs Matilda Edison

  • IV kursas
  • *
  • 58
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
    • http://m.gifmania.lt/Animacinius-Gif-Gyvunai/Animacinis-Pauksciai/Gif-Animacija-Peledos/Peledos-69223.gif
Šiaip taip atskridusi ant žiedų atsiduso:
-Greičiausiai mano milteliai buvo pagedę- kalbėjo ji pati su savimi.
Dabar Viki stovėjo ant vieno ledo gabalo, priešais ją buvo didžiulė mėlyna planeta. Viki buvo tokia išsiblaškiusi, kad nė nepagalvojus suriko: Saturnas!- blykstelėjo raudonas ferjerkas tiesiai jai virš galvos. Viki dar pabandė Neptūnas!- buvo tikrai įsitikinusi šiuo pasirinkimu, tačiau vėl klydo, šįkart raudonas ferverkiukas raudonplaukę nubloškė ant kitos 'šiukšlės'. Trečią tokį 'aklą' kartą bandyti nenorėjo, bijojo nebeįvykditi užduoties. Mergina nusprendė šiektiek prasiblaškyti, tad pradėjo šokinėti nuo vienos 'šiukšlės' ant kitos. Šokusi ant vieno ledo gabalo nepastebėjo ant jo esančio gažkokio glitaus, limpančio gumuliuko. Ant jo užšokus vos nenusivertė. Atgavusi pusiausvyrą mergaitė palinko prie jo. Šis buvo mėlynas, visai kaip ta planeta. Vos jį palietus jame išryškėjo raidės: U A R N S A.
Gal tai užuomina?- vos palietusi vieną iš raidžių ši sukrutėjo. Dabar jau įsidrąsinusi Viki dviem pirštais vieną raidę U nutempė į priekį. Taip po truputį dėliodama sudėliojo žodį: U R A N A S.
-Greičiausiai tai reiškia...- mergaitės veidas nušvito šypsena-... URANAS!- iškėlusi lazdelę suspigo ji. Su šiuo žodžiu Viki dingo nuo 'šiukšlės' ir bamtelėjo vėl į suolą.
Taip! Man pavyko!...- viduje džiūgavo ji.
Varpui suskambėjus Viki jau susirinkusi daiktus laiminga iškulniavo iš klasės, prieš tai neužmiršdama atsisveikinti su mokytoją.

*

Neprisijungęs Bella Foun

  • III kursas
  • *
  • 34
  • Taškai:
Ji įdėmiai sekė kiekvieną profesorės žingsnį, tuo pačiu į galvą dėdamasi šios žodžius. Nors žvilgsnis buvo šaltas ir abejingas, išties Bella jautėsi priešingai, nei tikriausiai dabar galėjo pasirodyti. Šis žvilgsnis toli gražu neugdė neapykantos ar panašiai, tačiau buvo mąstymo vaisius. Na, o ką pirmakursė galėtų minkyti savo galvoje, paklausite? Hm, konkrečiai nepavyktų to nupasakoti, mat mintys šokinėjo be paliovos - čia mąstai, kaip teks įvykdyt praktiką su tokiu žinių stygiumi, o kitą sekundę jau filosofuoji oro tema.
Daugmaž įsisavinusi tai, ką ir tikriausiai turėjo įsisavinti, Bel įsmeigė žvilgsnį į ant stalo jau gulinčią skrynelę. Hm, kažin kokia jos istorija? Tad tokiais lyg ir bereikalingais klausimais lydina, grifė pagaliau prilietė ganėtinai švelnios medienos dėžutę. Atkėlusi dangtelį, ši atsargiai, nenorėdama išpilti jos turinio ant žemės, susižėrė dulkeles į ranką ir kilstelėjusi ją viršum galvos, švelniai atgniaužė delną.

*

Neprisijungęs Alisa Bagley

  • III kursas
  • *
  • 26
  • Taškai:
Kiek praradusi amą, grifė atsistojo ant kojų ir pamažu ištiesusi ranką, prilietė greta praskridusį uolienos gabalėlį. Jokio jausmo. Nė šaltas, nė karštas.. Lyg priminimas, jog visa tai netikra. Tačiau kad ir kaip ten bebūvo, galiausiai reikėjo pradėti ir praktiką. Netruko ji ilgai, kadangi vos mergiotė išvydo jūros, o gal net dangaus mėlynumo planetą, klausimų nebeliko. Teliko atsakymas, kuris kol kas nenorėjo išžengti iš mergiotės minčių. Prieš tai ji norėjo apsidairyti - kas žino, gal tai vienintelė proga išvysti kosmosą. Pamažu žengdama žingsnį po žingsnio, Alisa apėjo savąją planetą ratu. Nieko įspūdingo, rods, nematė, tačiau kirbėjo noras tiesiogine ta žodžio prasme įkristi į planetą. Na, juk nieko jai nenutiks, tiesa?
- Neptūnas, - pasigirdo šnabždesys.
Ir tada ji atsisuko nugara į planetą bei pasidavė atgal. Regis, spėjimas buvo taiklus, o tai patikino danguje sužoravęs žalsvos spalvos fejerverkas. Išvydusi jį, Alisa su palengvėjimu užmerkė akis ir bandė užmušti visas mintis, bylojančias, jog reikėjo likti ant žiedo, mat dabar ji žus. Tačiau ne. Atsimerkusi, grifė neišvydo vartų į dangų ar pragarą, tačiau atpažino astronomijos klasę.