0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

Krautuvėlė "Egolianas"
« Prieš 1 mėnesius »
"Egolianas"- iš išorės atrodanti kaip maža, paprasta krautuvelė, kurią žiobarai galėtų palaikyti kokia nors nušiurusia sendaikčių parduotuvėle. Tačiau vos tik įžengus į vidų klientą pasitikdavo šiek tiek net ašarą spaudžiantis smilkalų ir žolelių kvapas, gausybė mažų lentynėlių su stalčiukais ir įvairiais pjedestalais ir kabliukais, nuo kurių karojo įvairūs karoliai, grandinėlės ir kitokie niekučiai. Šiek tiek tolėliau stūksojo paprastas tradicinis prekystalis su kasos aparatu, prie kurio ramiai tūnojo akvariumas su mažomis, spalvingomis žuvelėmis, prie kurių netoliese buvo padėta dėžutė su pašaru--nors imk ir šerk jas.
 Nors pats vidus buvo gana ankštas, bet taip buvo tiesiog, kad iš pradžių klientui buvo matomas tik krautuvėlės prieangis. Pagrindinis "darbo" kambarys buvo uždengtas tankiu, tamsiai žibančiu šydu, kuris priliestas mirguliavo kaip į vandenį išsipilusi nafta. Kas buvo pačiame kambariuke-- neaišku. Dažniausiai klientai, kuriems prireikdavo kokio būtent jiems pagaminto asmeninio magiško žaisliuko ar kokio kito dalykėlio, neįžengdavo ten, nebent jeigu krautuvėlės šeimininkui prireikdavo to.

*

Neprisijungęs Sorenas von Sjuardas

  • *
  • 1402
  • Lytis: Vyras
  • ,,Turėk drąsos naudotis savo protu."
Ats: Krautuvėlė "Egolianas"
« Atsakymas #1 Prieš mėnesį »
   Iš burnos Sorenui von Sjuardui vis dar padavė moliūgų sulčių kvapas - ,,Kiaurame katile" jis nieko stipresnio ir nebeišdrįso užsisakyti. Eidamas pro Big Beną eliksyrininkas suprato, jog laiko Anglijoje turi dar maždaug dvi valandas, o per jas jam būtinai reikėjo gauti dar kelis daktus, be kurių turbūt nepavyks išsiversti kelionės metu.
   ,,Peilis - yra, galąstuvas - yra, pinigai - čia, ko dar... Katiliukas vietoj..."
   ,,Nenudaužtas, nenudaužtas, gal..." - paantrino mintyse tingus balselis. Sorenas neišsyk suvokė, kad čia mintyje turima jo galva. Na, taip, iš tiesų dar vietoj. Bet kad galva atneštų naudos, reikia tik ją turėti, o kad naudos atneštų katilas - reikia turėti košės galvoj ir ingredientų. O kur jų gauti, dabar senis von Sjuardas ir ieškojo.
   Pasiklausęs atsitiktinai sutikto burtininko, kurį atpažino, aišku, iš drabužių, juodaapsiaustis buvęs Hogvartso profesorius susirado jo parekomenduotą krautuvę itin keistu pavadinimu. Po teisybe, iš parduotuvių Sorenas ingredientus pirkdavo retai ir laikėsi nuomonės, kad iš ten jie paprastai būna prastesni, nebent jau kalbame apie itin retus, kurių šiaip lengvai negausi ir nerasi. Bet dabar laikas sparčiai tirpo - bebuvo likus gal valanda, o gal mažiau.
   - Laba diena, - pasisveikino juodabarzdis, pravėręs duris ir žengtelėjęs arčiau prekystalio. Tamsių akių žvilgsnį dabar patraukė akvariume plaukiojančios spalvingos žuvytės. Visur šiandien žuvytės ir žuvytės, ech.
Prieš jus - labiausiai Hogvartsui nusibodęs profesorius, senas kaip Žemės branduolys, 10 metų vedęs NIV pamokas. Beje, vestuvių pasiūlymai nebepriimami. O senukas mano paraše nevaizduoja Soreno. 

Kas verda eliksyrus iš mandragorų, o kas - iš ašarų, plunksnų ir kančių...

Ats: Krautuvėlė "Egolianas"
« Atsakymas #2 Prieš mėnesį »
Vos tik išgirdęs praveriamų durų garsą, Faustus skubiai pakelė akis nuo šiuo metu drožinėjamos grandinėlės ir vienu ypu atsistojo, prigriebdamas šalia darbo stalo esančią lazdą ir sunkiai šlubuodamas nuėjo pasitikti kliento. Ranka pravėręs tankų šydą, jis plačiai šypsodamas pažvelgė krautuvėlėn įžengusio vyro link. Pakeliui kruopščiai užtraukė šydą atgal, tam, kad nė mažiausio tarpelio nesimatytų.
-Laba diena!- garsiu balsu pasisveikino, valydamasis šiek tiek dėmėtas rankas į baltą prijuostę. -Kuo galėčiau jums padėti, pone?- pasiramsčiuodamas lazda Faustus priėjo dar šiek tiek arčiau, vis dar linksmai šypsodamas.Kadangi buvo su tamsiais nuo akiniais nuo saulės, visas vaizdas aplamai gal ir buvo šiek tiek... kraupokas? Galbūt kaip pažiūrėsi.
 -Deja, jeigu atėjot dėl Afroditės amuletų, šiuo metu užsakymų nebepriimame, - tarsi sakydamas paslaptį vyriškis pasilenkė ir pridėjo ranką prie veido, šnabždėdamas. -Kažkodėl šiuo metu jie itin populiarūs. Bet!- jis atsitiesė ir gūžtelėjo pečiais. -Pinigai yra pinigai, ar ne? Na, bet nesvarbu... Ko jūs ieškote?

*

Neprisijungęs Sorenas von Sjuardas

  • *
  • 1402
  • Lytis: Vyras
  • ,,Turėk drąsos naudotis savo protu."
Ats: Krautuvėlė "Egolianas"
« Atsakymas #3 Prieš mėnesį »
   Sorenas kilstelėjo žvilgsnį nuo žuvyčių į krautuvės prieškambario sienas, neilgai trukus išgirdo nelygius žingsnius. Pardavėjas tikriausiai buvo šlubas. Neilgai trukus jis ir pasirodė iš už keisto juodo šydo. Eliksyrininkas nužvelgė jį - tai buvo kiek pagyvenęs vyras su akiniais nuo saulės ir plačia šypsena. Įdomu, kam jam reikia tų akinių... Kokia nors liga? Tariamas stilius? Ar akių tyčinis paslėpimas?
   Gyvas balso tonas privertė juodabarzdį nežymiai šyptelėti. Matyt, krautuvės savininkas turėjo talentą prekybai - turėjo tam tikrą pardavėjišką, hm, charizmą, ar kaip čia įvardijus.
   - Ne, tokių amuletų man nereikia, - tarė galbūt būsimas pirkėjas. - Bet norėčiau gauti bent pusę kilogramo Stokholmo mėnulapių šaknų, - padarė pauzę pamintijimui ir pridūrė: - Gali būti ir nesudžiovintos. Taip pat gal turite kokią nors nedidelę dėžę perregimomis sienomis, kad jos viduje bent metus laikytųsi šiluma? Žinau, gana keistas užsakymas, bet pačiam prisiburti per sudėtinga, o ketinu keliauti, kur šalta...
   ,,Ačiū, ačiū, esu sujaudintas jūsų rūpesčio", - nusišaipė vidinėje apsiausto kišenėje kiurksantis aštuoniakojis padaras.
   - Ir dėl paskutinio dalyko nesu tikras, bet norėčiau gauti kokį nors magišką anglišką įdomesnį suvenyrą, - užbaigė Sorenas. - Galbūt neprašoviau? Man sakė, kad pas jus galima gauti praktiškai visko.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš mėnesį sukūrė Sorenas von Sjuardas »
Prieš jus - labiausiai Hogvartsui nusibodęs profesorius, senas kaip Žemės branduolys, 10 metų vedęs NIV pamokas. Beje, vestuvių pasiūlymai nebepriimami. O senukas mano paraše nevaizduoja Soreno. 

Kas verda eliksyrus iš mandragorų, o kas - iš ašarų, plunksnų ir kančių...

Ats: Krautuvėlė "Egolianas"
« Atsakymas #4 Prieš mėnesį »
Nors tamsūs akiniai suteikė vaizdui tam tikros specifinės prieblandos - plius dar tas faktas, jog krautuvėlėje ir taip tvyrojo tamsuma, kurią blaškė tik šviestuvai pasieniuose-, jis galėjo puikiai apžvelgti savo pirkėją ir suprasti, kokio lizdo paukštis jis yra. Na, iš dalies. Tačiau turėjo visai neblogą nuojautą- dalyką, kuriuo labiausiai pasitikėjo.
Kelis kartus linksėdamas tinkamu laiku, Faustus išklausė užsakymą ir, tarsi žinodamas kur tiksliai viskas yra, švelniai kaukšdėmas lazda nuskubėjo prie vieno iš stalčiukų.
-Na, pone, turiu tik džiovintų šaknų, matote, retai kas pas mane užeina vedamas tokių užsakymų, o ir įvairūs viralai mano silpnesnė pusė, - tarsi koks vaikas šyptelėjo pusę lūpų. -Bet visada mėgstu eksperimentuoti, todėl... - kiti žodžiai buvo kiek užgožti garso, kurį sukėlė atsiveriantis stalčiukas- paliestas pardavėjo lazdelės jis klaktelėjo ir švelniai ūždamas parodė savo gėrybes. Faustus nuvarė šį oru ant prekystalio ir subtiliu rankos judesiu paprašė kliento sekti jį.
-...Tačiau visa kita bus gana lengva gauti. Ypač jeigu tai susiję su visokiais suvenyrais, -mirktelėjo, nors po akiniais tai nebuvo matyti.
-Ar jums tiktų skrynutė?- užėjęs už prekystalio vyriškis atrėmė lazdą, tam, kad laisvos liktų abi rankos. - Ši būtų patogesnė nešioti, taip pat ji patvariau laikytų šilumą viduje, juk keliausite, kur šalta, taigi, - jis malė liežuviu kaip už tėvynę, bet jo rankos nesiilsėjo jam kalbant, tai jos stvėrė maišiuką, pasvėrė šaknis, gražiais, įgudusiais judesiais supakavo jas. -Žinote, pone, šaltis man primena laiką, kada keliavau po Rusiją. Ar buvote ten? - pasmalsavo  Faustus. -Puiki šalis, tiesa, ten vos nenušalau rankos, bet viskas gerai, kas gerai baigiasi, ar ne?

*

Neprisijungęs Sorenas von Sjuardas

  • *
  • 1402
  • Lytis: Vyras
  • ,,Turėk drąsos naudotis savo protu."
Ats: Krautuvėlė "Egolianas"
« Atsakymas #5 Prieš mėnesį »
   Sorenas palūkuriavo, kol pardavėjas išknis iš kažkur toli šaknis - ir buvo maloniai nustebintas žaibišku aptarnavimu. Keli žingsniai, tylus girgžtelėjimas ir kalbėjimas negaištant laiko.
   - Džiovintos - dar geriau, - tarstelėjo von Sjuardas. - Tik, jeigu būtų galima, norėčiau užmesti akį į jas. Ne visada tinka, - sumurmėjo, jau prieš akis regėdamas tokias šaknis, kurių į minimą eliksyrą jau nedėtų. Be leidimo Sorenas rankų prie stalčiuko nekišo - jeigu nebus leista pasižiūrėti, aišku, šaknelių net neims. Eliksyrininkas klausiamai dėbtelėjo į pardavėją, kai garsas nustelbė žodžius ir net jautriai juodabarzdžio klausai užkirto kelią į girdėjimą.
   - Atsiprašau, kaip sakėt? - perklausė buvęs profesorius, kiek susidomėjęs pašnekovu. ,,Eksperimentuoti" - ech, štai, kas užveda Nuodų ir Vaistų išmanovą. Ir užveda, ir veža, ir ko tik nedaro. Geras tai žodis, kai pagalvoji, įdomus, ir reikšmė įdomi... Aišku, tik kartais pasekmių neišeina numatyti.
   - Manau, kad tiks, - linktelėjo Sorenas. - Vidus kietas, ar kuo nors išklotas? - dar pasiteiravo,kad žinotų, ar reiks kokios pagalvėlės, ar šiaip ko. Nemalonu juk miegoti kietai. Čia juodaplaukio mintis jau pasiekė nejaukumas ir gėda, gal netgi koks pakirbenimas ir atsikalbinėjimai, bet šias voro mintis oklumantas blokavo. 
   Pardavėjui bepakuojant šaknis, Sorenas jį sustabdė.
   - Dar nevyniokit, kaip minėjau, norėčiau jas apžiūrėti, - draugiškai šyptelėjo pro barzdą ir tęsė jau kita tema: - Iš tiesų, įdomi tai šalis, teko ir man po ją pakeliauti, - sutiko pirkėjas, nors savo netolimų planų dar neatskleidė. Dar norėjo pasidomėti, kokiu tikslu pašnekovas keliavo po šalčio ir karo šalį, bet visgi nusprendė nebegaišti savo laiko. - Iš tiesų, pasisekė, - linktelėjo galva vėl.
Prieš jus - labiausiai Hogvartsui nusibodęs profesorius, senas kaip Žemės branduolys, 10 metų vedęs NIV pamokas. Beje, vestuvių pasiūlymai nebepriimami. O senukas mano paraše nevaizduoja Soreno. 

Kas verda eliksyrus iš mandragorų, o kas - iš ašarų, plunksnų ir kančių...

Ats: Krautuvėlė "Egolianas"
« Atsakymas #6 Prieš 5 dienas »
Jo rankos sustingo vos trumputę akimirką; plonos, blyškios lūpos vos vos prasivėrė, tarsi vyriškis norėjo kažką pasakyti. Tačiau tai tęsėsi taip trumpai, kiek trunka saulės blyksnis ar širdies tvinksnis. Po to jo veide vėl nušvito plati šypsena.
-Prašom, prašom, atleiskit, kad taip pasiskubinau, pone, - Faustus greitai atrišo mazgelį ir maišelį su šaknimis pastūmė link kliento. -Matote, esu pratęs viską daryti greitai. Laikas pinigai, - patrynė ilgus pirštus kartu ir dar kartą blykstelėjo šypsena, o tada paėmė skrynutę ir bakstelėjęs lazdele atvėrė ją. Vidus buvo medinis ir tuščias, tačiau pakreipus į šviesą žybtelėdavo kaip perlamutras. Švelniai perbraukė pirštu paviršių, tarsi motina glostytų savo vaiką -na, techniškai, visi jo kūriniai ir buvo jo vaikai, bet tik techniškai. Vaikų niekas nepardavinėja- ir jo pirštas susmigo tarsi į žėlę.
-Na, savo paslapčių negaliu atskleisti jums, pone, tačiau bet kas, kas bus dėžutėje, jausis kaip ant čiužinio. Viduje esanti medžiaga yra susieta tam tikra jungtimi su atmosfera, todėl viduje yra visados palaikoma pastovi deguonies ir anglies dioksido koncentracija, mat žinote, kaip svarbu tai. Nesinori, kad imtų veistis pelėsis, o tai pat, - beaiškindamas jis vis baksnojo ir sukiojo daiktelį, aprodymas visas kerteles. Tada nutilo. O tada vėl nusišypsojo, bet šį kartą šypsena buvo kiek susigėdusi.
-Atleiskit, pone, tiesiog jūs atrodote kaip labai išsimokslines žmogus, todėl per daug išsiplėčiau, -nutilo ir pastūmė ir skrynutę link kito. - Galite ją apžiūrėti.

 

  • Hogvartsas.LT © 2007-2017