4

0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Starkas Erikas Ramsay

  • Herbologijos profesorius
  • *
  • 182
  • Lytis: Vyras
  • i don't wanna go, mr. stark
Tema: Magiškų vaisių ir daržovių auginimas (projektas).

 Pavasaris atėjo nepastebėtai. Vieną dieną Hogvartso kiemuose gulėjo purvinas, pažliugęs sniegas, o kitą žemė buvo jau sausutėlė, tik saulė smagiai švietė ir šildė. Nors retsykiai vis dar pūstelėdavo šaltokas šiaurinis vėjas, nors naktimis lietūs pliaupė be pertraukos (nors Škotijoje jie pliaupia ištisus metus), tačiau jau galėjai drąsiai sakyti, kad žiema ilgam iškeliavo iš salos.
 Būtent tokiu oru, vos įpusėjus kovo mėnesiui, Starkas laukė savo mokinių kiemelyje, apsuptame šiltnamių. Tiesa, čia įvyko vienas mažytis pasikeitimas – šalia daržo pūpsojo ligi šiol nematytas statinys, viens į vieną panašus į žiobarų šiltnamį, padengtą ne stiklu, o plėvele. Tiesą pasakius, tai ir buvo žiobariškas šiltnamis, pažįstamas daliai mokinių, tačiau visiška naujovė burtininkams.
 – Laba diena, – trumpai pasisveikino su susirinkusiaisiais, – Gražus pavasaris šiemet nusimato, tiesa? – jam buvo neįprasta kalbėti ne į temą, tačiau šiandien neatsispyrė norui truputuką pamėgdžioti kitus mokytojus, – Toks gražus, kad nuodėmė būtų tuo nepasinaudoti ir nepraleisti jo darže, kapstantis žemėse, – prunkštelėjo, – Na, jūs tą ir darysite. Visą šį pavasarį turėsime projektą. Jo metu darbuositės šiltnamyje ir darže, o darbo rezulatą išsiauginsite patys. Jis ir bus vertinamas. Kadangi auginamos daržovės ir vaisiai yra magiški, pavasario gale juos jau bus galima rinkti ir valgyti.
 Staiga ant suoliuko šalia jaunojo profesoriaus atsirado visa krūva mažyčių dėžučių ir drobinių maišelių, visi jie buvo su pavadinimais bei sodinimo instrukcijomis.
 – Kaip supratote, turėsite kažką išauginti. Dėžutėse bei maišiukuose rasite įvairių magiškų vaisių bei daržovių sėklų. Išsirinkite dvi-tris jums patinkančias rūšis, jas turėsite visą pavasarį auginti ir prižiūrėti. Pradėsime jau šiandien. Šiltnamyje, – galvos mostu parodė žiobarišką konstrukciją, – išsirinkite sau lysvę, nuo šiol ji priklausys tik jums, įkalkite į ją lentelę su savo vardu, pavarde ir kursu. Galite ją kažkaip papuošti, pripaišyti, man jokio skirtumo, – sukikeno, – Pirmoji užduotis paprasta: purenate žemes, aprūpinate savo lysvę kompostu, sėjate pasirinktus augalus, juos laistote. Lenteles, pirštines, laistytuvus, daržo įrankius rasite sandėliuke, komposto dėžė bus už šiltnamio. Žinoma, galite naudotis magija. Kai viską padarysite, galėsite eiti. Pirmyn!


---

Pamoka trūks keletą savaičių – įsivaizduokite, kad tai projektas, trunkantis visą pavasarį. Kiekvieną savaitę (penktadienį) gausite naują užduotėlę, jai įvykdyti reikės vieno posto (žinoma, galite rašyti ir daugiau), tačiau jam laiko turėsite iki sekmadienio 24 val.
Iš pradžių pasirenkate magiškus vaisius ar daržoves, žoleles – bet ką, ka galite rasti darže ir kas yra tinkama valgyti. Tai gali būti žiobariškas augalas (pvz. pomidoras) su magiškomis savybėmis, gali būti kažkas, apie ką mokėtės anksčiau (nebūtinai per herbologiją) arba galite patys susigalvoti savo vaisių/daržovę. Palaipsniui jį auginate: iš pradžių sėjate, sodinate, vėliau prisidės kiti darbai. Pavasario (pamokos) gale turėsite išsiauginę vaisių ar daržovę, kuris ir bus projekto rezultatas.
Nepamirškite, kad jūs vis dar esate mokiniai – vargu, ar kiekvienas dvylikametis nepriekaištingai ką nors išaugins. Juk galima pamiršti palaistyti, supainioti trąšas ir pan. Tad nebijokite klysti, svarbiausias yra įdomumas, originalumas. Tad atpalaiduokite vaizduotę, pridėkite truputuką logikos (kad nenusivažiuotumėte su tikroviškumu) ir pirmyn!
Jei kažko nesupratote, drąsiai klauskite. Jeigu jūsų personažas susidurs su sunkumais ir poste kvies mane, tai siūlyčiau brūkštelėti man asmeninę žinutę, nes galiu nepastebėti.

Šiandienos darbas: įkalti lentelę su savo vardu, išpurenti žemes, aprūpinti lysvę kompostu, pasodinti augalą ir jį palaistyti (jei reikia).
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 1 metus sukūrė Starkas Erikas Ramsay »
„when i drift off, i will dream about you. it's always you“ - tony stark, avengers: endgame

*

Neprisijungęs Stevie Green

  • V kursas
  • *
  • 557
  • Taškai: 32
  • Lytis: Moteris
  • Lazy
Ats: III herbologijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #1 Prieš 1 metus »
Stevie energingai žingsniavo į herbologijos pamoką. Jai kuo toliau, tuo labiau ši pamoka patiko, tad mergaitė norėjo ateiti anksti, kad galėtų apžiūrėti augalus. Nenustebo atėjusi pati pirma. Stevie tiesiog mėgavosi oro gaiva ir laukė bendramokslių.
Kai išgirdo užduotį, grifiukė buvo patenkinta: įtarė, kad daugumai projektas nepatiks, jiems neužteks kantrybės ir panašiai. Stevie buvo įsitikinusi, kad jai kantrybės ir entuziazmo pakaks, kad tik nepritrūktų sėkmės...
Išsirinkusi lysvę, mergaitė nuskubėjo rinktis augalų. Pirmiausia ji atkreipė dėmesį į mažą maišelį, ant kurio buvo parašyta "Duoniniai vaisiai". Stevie buvo girdėjusi apie šį augalą ir labai mėgo vaisius. Tai buvo nedideli (maždaug šmaukšto dydžio) apvalūs vaisiai, pasižymintys tamsios duonos skoniu. Jie būna įvairių spalvų, o tai priklauso nuo laistymo metodų ir nuo to, ar auginimui yra naudojama magija.
Stevie paėmė lentelę vardui užsirašyti. Ji pabandė tą padaryti magiškai, tačiau parašiusi "Ste" nusprendė pabaigti ranka.
- Stevie Green, GG, pirmas kursas, - tyliai pratarė ji. Ji įkalė lentelę į išsirinktą lysvę ir kauptuku išpureno žemes. Instrukcijoje buvo parašyta, kad iš pradžių šioms sėkloms nereikia nei vandens, nei trąšų, tad mergaitė tik pabėrė kelias sėkliukes į lysvę.
Netrukus ji prisiminė, kad reikia išsirinkti dar vieną augalą. Netrukus ji pamatė, kad niekas dar nebuvo išsirinkęs Ledų sėklų. Kaip keista, pagalvojo mergaitė. Ledai - augalas, auginantis saldžius vaisius, kurie sugeba išlikti vėsūs beveik kaip ledai. Netrukus mergaitė palaistė lysvės plotelį (aišku, nuo galvos iki kojų apsitaškydama vandeniu) ir pasėjo augalą. Instrukcijos nepabaigusi skaityti Stevie apie trąšas net nepagalvojo...

Igoris Lorijanas Greywindas

*

Neprisijungęs Mayra Wallflower

  • VI kursas
  • *
  • 260
  • Taškai: 46
  • Lytis: Moteris
  • I am creation, both haunted and holy.
Ats: III herbologijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #2 Prieš 1 metus »
Nors jau buvo pavasaris ir buvo pakankmai šilta, tik kartais papūsdavo ledinis šiaurys, Mayra žingsniavo į herbologiją su žieminiais rūbais ir storu apsiaustu. Šąlanti mergaitė drebėdama išklausė herbologijos užduotį ir pasivaikščiojusi aplink lysves, išsirinko nuošalią, bet arti šulinio. Šįkart užsimovusi darbines pirštines, nes nenorėjo išsipurvinti savo ledinių rankų, juodaplaukė su kauptuku supureno žemę. Tada iš žemės išrinko belendančias lauk piktžoles. Atsitempusi laistytuvą, mergaitė sunkiai jį paliejo ir sušlapino žemę. Iš komposto atsinešusi trąšų, sumaišė jas su šlapia žeme. Nuėjusi į šiltnamį, klastuolė ilgai rinkosi sodinuką, kol galiausiai išsirinko mažą ir neišvaizdų daigelį. Ant etiketės ant vazonėlio buvo parašyta: Juodasis Arbūzas. Mayra tik gūžtelėjo pečiais ir nunešusi sodina prie lysvės atsargiai iškasė duobelę ir ten jį pasodino. Rūpestingai užklojusi augalėlio šaknis šlapia žeme, mergaitė patenkinta atsistojo ir apžvelgė savo darbą. Nusiėmusi darbines purvinas pirštines, juodaplaukė atsinešė lentelę ir įkalė netoli savo augalėlio. Išsitraukusi burtų lazdelę tik iš trečio karto jai pavyko išraižyti savo vardą. Patenkinta, pilkaakė klastuolė atsisėdo ir laukė varpo dūžio, paleidžiančio iš pamokos.

*

Neprisijungęs Vintė Adamson

  • IV kursas
  • *
  • 504
  • Taškai: 10
  • Lytis: Moteris
  • even dearest blue's not there, though poets would find it
Ats: III herbologijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #3 Prieš 1 metus »
  Į Škotiją atkeliavo pavasaris, o kartu su juo - ryškios spalvos, užkariavusios Vintės pasaulėlį. Ir nors pirmakursė buvo verste priversta dėvėti Hogvartso uniformą, kuri, tiesą sakant, jos visai nežavėjo, margų aksesuarų atsisakyti nebūtų įkalbėjęs niekas. Tad šiandien, pasiteisinusi tuo, jog keliauja į herbologiją, riestanosė įšoko į ryškiai geltonus guminius batus, galvą apsirišo raudona skarele, skruostus padabino keliais blizgučiais bei, pagriebusi porą stiklinių rutuliukų, iškeliavo šiltnamių link.
  Juos pasiekus, mėlynų akių žvilgsnis užkliuvo už naujo statinio - šiltnamio. Tiesa, ne vieno tų, kurie įprasti burtų ir kerėjimo mokyklai, šis labiau priminė stūksantį pirmakursės senelių, žiobaro tėčio tėvų, namo kieme.
  Varno Nago vadovui prabilus, moksleivė tyliai sukrizeno. Keista jį buvo matyti apšviestą saulės, o ir balse bei kalboje atsispindėjo kiek neįprastas pavasarinis džiugesys. Tik štai pastarasis mitriai išgaravo iš Adamson galvos, kai profesorius išdėstė visą informaciją apie naująjį projektą. Matote, nors šviesiaplaukei augalai visai patiko, jai stigo ir atidumo, ir kantrybės, ir reguliarumo. Anksčiau ar vėliau, kad ir kaip bebūtų liūdna, bet koks bandymas užsiauginti žaliąjį (arba ne) draugą baigdavosi jo mirtimi. Ir ne, tai visai nebuvo praktikos trūkumo rezultatas, mat mergaitės mama, dirbanti magiškų augalų krautuvėlėje, išties savo gyvenimo bagažo skrynioje turėjo herbologės diplomą, tiesiog niekada jo nepanaudojo; mėgo komunikuoti su žmonėmis, nebūdama už juos viršesnė, darbas laboratorijoje ar švietimo sistemoje tiesiog buvo ne jai. Tačiau savo vienturtę dukterį su įvairiais organizmais pažindinti pradėjo šiai dar būnant visai mažytei, ir Vintei tai visuomet patiko, tiesiog siaubingai nesisekė bet kokia užduotis, reikalaujanti stabilumo bei rutinos. Būtent todėl pono Ramsay apibūdintas projektas skambėjo ne kaip viliojanti patirtis, o puiki proga susikirsti.
  Visgi kito pasirinkimo niekas nedavė, tad, išklausiusi viską, ką pasakyti turėjo dėstytojas, nupėdino prie dėžučių bei maišelių krūvelės. Gerokai pasvarsčiusi, pagriebė porą pastarųjų (trijulės prisibijojo, juk geriau dvi, o ne trys mirtys, tiesa?). Ant krepšelių puikavosi golijų ir plačialapių menezijų pavadinimai. Pirmosios buvo nedidelės uogos, kurios, jei teisingai išaugintos, turėjo keisti skonį, prisitaikant prie jų valgytojo pomėgių, o paskanavus į žiobariškas morkas panašių, tačiau violetine spalva tvieskiančių menezijų žymiai pagerėdavo uoslė. Nežinia, kodėl šios veislės patraukė pirmūnės akį, apskritai neaišku, ar dėl užduoties vykdymo sunerimusi Vintė pajėgė blaiviai mąstyti bei rinktis augalus švaria galva.
  Tvirtai rankoje suspaudusi drobinius maišelius, kurie pakeitė stiklinius rutuliukus, dabar besiilsinčius kišenėje, mergaitė nušlepsėjo į sandėliuką. Geltoni botai einant skleidė juokingą garsą, ir jis gerokai pakėlė burtininkės nuotaiką. Iš krūvos lentelių išsirinkusi dailiausią, pačiupusi markerį, pirštines, nedidelį laistytuvėlį, kurį išsyk pripildė vandeniu, kibirėlį bei kelis kitus daržo įrankius, varnanagė apsisuko ir nutipeno žiobariško šiltnamio link. Mikliai apsidairiusi, išsirinko laisvą lysvę bei prie jos sukrovė visą atsitemptą turtą. Tuomet ant lentelės dailyraščiu iškeverzojo savo vardą, pavardę ir kursą, nepamiršdama kelių gėlyčių, kurios atrodė prideramos herbologijai. Medienos gabalėlį įsmeigusi į dirvožemį, varnanagė apsidairė. Iš rožinių lūpyčių ištrūko atodūsis. Tiek daug darbo dar buvo priešaky!
  Delniuku suėmusi kauptuką, vienuolikmetė atsargiai išpureno žemę. Veikė lėtai; toks didelis susikirtimų bagažas gąsdino bei skatino nors kartą viską padaryti teisingai. Kai purus žemės sluoksnis atrodė tinkamai, putliaskruostė jau norėjo griebti kompostą, tačiau susiprotėjo jį visai pamiršusi. Geltonos pėdutės vėl judėjo, šįsyk dar skubiau, lėkdamos komposto dėžės link, o į riestanosės šoną daužėsi žalias kibirėlis. Pirštinėtomis rankomis jį pripildžiusi, moksleivė, jau kone prarasdama kvapą, nuskuodė atgal prie savo lysvės. Adamson vylėsi, jog viską pabaigti spės dar prieš nuskambant pamoką baigiančiam varpui. Žinoma, visada galima į šiltnamius atsėlinti laisvalaikiu, tačiau geriau būtų apsieiti be to.
  Kibirėliui vėl ištuštėjus, o dirvožemiui gavus jam reikalingo komposto, pirmakursė nuo grindinio pakėlė golijų krepšelį. Į delną išbėrusi kelias sėkliukes, jas apžiūrėjo. Atrodė visai miniatiūrinės, ir tai Vintės neguodė, mat ji abejojo, ar tokios kruopelės turi didelį išgyvenimo šansą. Save ramino, primindama, kad augalai magiški, galbūt burtai juos saugo nuo pavojų. Pati tuo netikėjo, bet kažkodėl šitokios mintys privertė pasijusti geriau. Keistas dalykas tos žmogaus smegenys.
  Trumpaplaukė atidžiai perskaitė uogų sodinimo instrukcijas, kurios nepasirodė niekuo ypatingos. Tad pirmūnė tik pirštais dirvožemyje, atokiai vienas nuo kito, įspaudė gal dešimtį mažų griovelių, sekdama nurodymus papurškė truputį vandens bei į duobeles įmetė po sėklytę. O tuomet viską paslėpė po purios žemės sluoksniu. Atrodo, kol kas nieko nespėjo pridirbti.
  Kai kelissyk įsitikino, kad viską atliko tinkamai, burtininkė pagriebė kitą drobinį maišelį, kuriame ilsėjosi būsimos plačialapės menezijos. Vos atrišusi krepšelio raištelį, mergaitė išsyk pajuto aitriai saldų kvapą, kurį skleidė ganėtinai didokos augalo sėklos. Vintei pasisekė, mat menezijų sodinimo instrukcijos niekuo nesiskyrė nuo golijų, tad teliko pakartoti procesą, kurį atliko vos prieš kelias minutes. Tai padariusi, norėdama įsitikinti, jog išvys tiek uogų, tiek daržovių daigus, ir jų nepražudys sausra, paliejo dirvožemį nedideliu vandens kiekiu.
  O tuomet džiugiai nusitemė pirštines, kurios buvo taip aspaudusios vienuolikmetės rankas, kad šios net šiek tiek sopėjo, bei sušoko mažytį laimės šokį. Papurčiusi galūnes, Vintė sutvarkė savo darbo vietą bei, darkart pasigerėjusi šiandienos darbo rezultatu, ėmė laukti varpo dūžio.           

*

Neprisijungęs Markas Moore

  • VI kursas
  • *
  • 115
  • Taškai: 10
  • Lytis: Vyras
  • Kas įmūrijo Marką į sieną?
Ats: III herbologijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #4 Prieš 1 metus »
Pavasaris. Nekenčiamiausias Marko metų laikas, nes jis alergiškas daugumai žiedadulkių, o pas seselę nueiti pamiršo, tad dar ir dabar raudonimis ir ašarojančiomis akimis bei varvančia nosimi sėlino link herbologijos pamokos vietos. Eidamas, berniukas dažnai turėdavo sustoti, išsišnypšti nosį, sutvarkyti kerais servetėlę ir nusišluostyti ašaras.
Išgirdęs apie herbologijos užduotį, berniukas sudejavo. Nepaisant to, kad jam siaubinga alergija dar reikės ir po žemę kapsytis. Regis, kitiems mokiniams tokios problemos nebuvo, nes patenkinti jie kibo į darbą. Pasiėmęs lentelę, Markas vargais negalais su juodu nenuplaunamu markeriu užrašė: Markas Moore, I kursas, Klastūnynas, ir įsmeigė lentelę į pirmą pasitaikiusią dirvą. Vėl susitvarkęs su savo alergija, rudaplaukis nuėjo atsinešti reikalingų daiktų, vandens ir sėklų. Klastuolis pasirinko auginti dykuminę rožę, nors net neįsivaizdavo, kaip ši atrodo. Pavartęs herbologijos vadovėlį, berniukas suprato, kad su ja jam nieko neišeis, nes ši rožė reikalauja smėlio augimui, bei prisiminęs, kad turi pasirinkti vaisių arba daržovę, pasiėmė kažkokias juokingai atrodančias sėklas bei neperskaites jų pavadinimo įsimetė į kišenę, kad tik greičiau atliktų tą prakeiktą užduotį.
Krupščiai išpurenęs žemę, berniukas užpylė komposto, dar kartą išpureno žemę, kad ši susimaišytų su kompostu ir užbėrė sėklas ant viršaus. Prispildęs laistytuvą vandens su burtažodžiu Aguamenti berniukas atsargiai palaistė sėklytes.
Pavargęs jis išsėlino iš pamokos pas seselę dėl alergijos, pamiršęs viską sutvarkyti.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 1 metus sukūrė Markas Moore »

*

Neprisijungęs Morgana Buterfield

  • VI kursas
  • *
  • 278
  • Taškai: 26
  • Lytis: Moteris
  • Raudonplaukė Salazaro išpera
Ats: III herbologijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #5 Prieš 1 metus »
 Garbanės diena prasidėjo kaip įprastai. Ji ir vėl neišgirdo žadintuvo, o jos kambariokės nė nesistengė pažadinti, matyt bijojo būti iškeiktomis ir apmėtytomis įvairiausiais dalykėliais. Tačiau, nors ir beveik vėluodama ugniaplaukė į herbologijos šiltnamį įėjo patenkinta, ir su šypsena veide. Morgana prie šiltnamio sustojo ir kiek susiraukusi į jį pažvelgė. Šis buvo kitoks, nei anksčiau. Šį kartą saulės spinduliai spigino ne pro skaidrų stiklą, o pro plėvelę. Sutrikusi klastuolė papurtė galvą ir patraukusi į įprastą vietą, atsistojo.
  Laukdama kol mokytojas pradės pamoką, garbanė spėjo savo vešlius ir garbanotus plaukus supinti į vieną išpūstą kasą. Morgana suspaudė lūpas ir pasirėmusi nugara į medinį stulpą klausėsi užduoties.
 Garbanė nežinojo kaip jaustis. Klastūnė nesutarė su augalais, ji tiesiog pamiršdavo apie juos, net kaktusas, ir tas numirė ant garbanės palangės, todėl abejojo ar augalus kuriuos ji turės užauginti per praktiką išgyvens.
  Tačiau iš pamokos išeiti jau buvo per vėlu, kito pasirinkimo nebuvo, kaip kad, Morgana turėjo susiraukusi eiti prie dėžės. Neilgai galvojusi garbanė pasičiupo pirmus du maišelius su sėklomis ir tik permetusi akimis per pavadinimus, nukiūtino į sandėliuką. Iš lentelių krūvos pasičiupusi bet kokią lentelę ir ant jos paskubomis užkeverzavusi savo vardą ir pavardę, burtų pagalba susirinko kitus reikalingus daiktus, kaip, kad pirštines, laistytuvą, kauptuką, kibirą ir dar kelis daržo įrankius. Pakeliui eidama laistytuvą prisipylė šalto vandens ir sliūkindama pro lysves pasirinko vieną, kone pačiame gale. Šalia jos susikrovusi visus daiktus atsiduso.
   Kelias minutes pastovėjusi įsirėmusi rankomis į klubus, Morgana kelis kartus kovojo su noru viską palikti ir išeiti. Su kauptuku išpurenusi žemes, kone į patį kampą įsmeigė lentelę su savo vardu. Nusimovusi pirštines Morgana pakėlė maišelį su sėklomis ir pažvelgė į vieno iš šių aprašymą. Nefilimo vaisius buvo tamsiai raudona uoga, apsaugota išorine, balta ir kieta žieve. Praleisdama didžiąją dalį vaisiaus išvaizdos aprašymo, per kurį sužinojo, kad ši uoga galėjo suteikti labai didelį greiti kelioms valandoms, priėjo prie sodinimo instrukcijos, kuri pasirodė visai paprasta. Mergina teturėjo įspausti duobutes, sulig pusę jos piršto ir į jas įdėti po dvi ar tris sėklas, o tada užspausti ir vos vos palaistyti, kadangi šis vaisius buvo įpratęs prie sausumos, o vandens perteklius galėjo jam pakenkti.
  Viską pabaigusi su pirmuoju augalu, Morgana užbrėžė ryškią žymę, žymėdama, kad vienoje pusėje yra Nefilimo vaisius, o kitoje bus Hugo žolelė, kurią tinkamai paruošus buvo galima panaudoti gydymui nuo sužeidimų, kurių nepagydytum burtais. Šios sodinimo instrukcija pasirodė kiek sunkesnė nei praeito augalo. Pradžia buvo lygiai tokia pati kaip ir Nefilimo vaisiaus, tačiau prieš įberdama sėklas į duobutę ji turėjo pripilti vandens, palaukti kol į ją įsigers, vanduo ir tik tada įdėti sėklą. O vėliau, kai su visoms pabaigė sodinimą ji turėjo dar gausiai palaistyti ir patręšti.
  Viską pabaigusi Morgana atsitiesė, nusimovė pirštinės ir švaria, bet kiek paraudusia ranka perbraukė per kaktą ir kiek šlapius plaukus. Su pasigėrėjimu pasižiūrėjo į darbo vaisių ir nusišypsojo, tikėdamasi, kad ir vėliau taip seksis.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 1 metus sukūrė Morgana Buterfield »
The truth is what I make it. I could set this world on fire and call it rain.

*

Neprisijungęs Starkas Erikas Ramsay

  • Herbologijos profesorius
  • *
  • 182
  • Lytis: Vyras
  • i don't wanna go, mr. stark
Ats: III herbologijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #6 Prieš 1 metus »
 Balandis buvo pilkas ir niūrus, iš dangaus vis krapsnojo smulkus lietus, pūtė žvarbūs vėjai, priversdami sušalti ir sušlapti ir net trumpi saulės spinduliai nešildė, neguodė – jie paprasčiausiai nespėdama sušildyti ir išdžiovinti pavargusios nuo nuolatinių vėtrų ir drėgmės žemės.
 Dėl to augalai vis dar buvo šiltnamiuose – mokiniai nepanoro jų persodinti į daržą. Na ir gerai, augins ir toliau žiobariškajame šiltnamyje.
 Jame Starkas ir pasitiko mokinius, susisupęs į šiltą apsiaustą ir apsimūturiavęs kaklą storu žaliu šaliku.
 – Laba diena, – kimiu nuo peršalimo balsu pasisveikino, – apžvelgiau jūsų augalus, šieji visai neblogai laikosi. Tačiau jau laikas jais pasirūpinti rimčiau, nes vėjai patenka ir į šiltnamį, be to, saulės trūkumas lemia vitaminų stygių. Ir ne tik augalams,  – nepatenkintas atsiduso, – Kad augalai nesušaltų ar kitaip nesusirgtų, juos reikia papildomai pamaitinti. Kibire yra koncentruota šliaužaropių rūgštis, – ranka parodė statinio pašonėje stovinti didelį kibirą, – Ją reikia atskiesti su vandeniu santykiu vienas prie penkių ir suleisti į augalų stiebus arba lapus, tam pasinaudokite spintoje esančiais švirkštais. Tik atsargiai! Vėliau pririškite augalus prie kuolelių, juos prieš tai įkalę į žemę, kad vėjai neperpūstų. Kai tą padarysite, galėsite sau eiti. Visus įrankius rasite sandėliuke, tad kibkit į darbą! Sėkmės!


---
Galioja visos pirmame poste išvardintos taisyklės. Užduotį vykdyti galėsite iki sekmadienio 24h.

Užduotis: Suleisti augalams vaistų, juos pririšti prie kuolelių.
„when i drift off, i will dream about you. it's always you“ - tony stark, avengers: endgame

*

Neprisijungęs Stevie Green

  • V kursas
  • *
  • 557
  • Taškai: 32
  • Lytis: Moteris
  • Lazy
Ats: III herbologijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #7 Prieš 1 metus »
Stevie drebėdama keliavo į herbologijos pamoką. Tik dėl to, kad projektas ją sudomino, ji teikėsi nusivilkti iki šiltnamio. Buvo šlykščiai šlapia ir dar šalta. Visa drebėdama mergaitė pagalvojo, kaip turi išgyventi jos maži augaliukai...
Aha, mums vitaminų irgi trūksta. Nebegalim mokytis... pagalvojo mergaitė, kai profesorius išreiškė nepasitenkinimą saulės trūkumu.
Sandėliuke susiradusi indą tūriui matuoti Stevie nužingsniavo pasiimti rūgšties. Tai nebuvo labai didelis malonumas, bet ją atskiedus vandeniu skystis nusidažė akiai malonia žalia spalva. Mergaitė kiek nedrąsiai paėmė švirkštą ir staiga prisiminė, kaip praeitoje pamokoje įsigudrino nupjauti augalui lapą. Tad šį kartą Stevie dirbo trigubai atsargiau. Ji nežinojo, kiek vitaminų reikia augalams, tačiau įsivaizdavo, kad Duoniniai vaisiai jų reikalaus daugiau, tad šiam augalui skysčio nepamažino. Mergaitė susiraukusi pažvelgė į savo indą: ledams beveik nieko neliko...
- Gal užteks? - tyliai paklausė savęs mergaitė, nenorėdama vėl artintis prie ne itin malonų kvapą skleidžiančios rūgšties.
Nutarusi, kad turimų vitaminų užteks Stevie juos suleido į ledams.
Netrukus mergaitė paėmė kuoliukus ir susmeigė į žemę. Jai pasirodė, kad kiek užkliudė duoninių vaisių lapus, bet niekam nieko nesakiusi grifiukė patvarkė kuoliuką ir atsargiai pririšo augalus prie ramsčių.
Visai patenkinta savo darbu mergaitė vos nė bėgte grįžo į pilį.

Igoris Lorijanas Greywindas

*

Neprisijungęs Florence Hailey Darcy

  • V kursas
  • *
  • 33
  • Taškai: 10
  • Lytis: Moteris
  • don't waste your time or time will waste you
Ats: III herbologijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #8 Prieš 1 metus »
  Per daug išsipusčiusi? Ji..?
  Florencija tiesiog negalėjo išmesti šių žodžių iš galvos. O juos mergaitė išgirdo visai netikėtai ir, kaip kad pati manė, niekuo nenusikaltusi - tiesiog ramiausiai sau pėdindama iš bendrojo koledžo kambario į biblioteką, kuomet praeinančių mokinių sukeltas vėjas linksmai kedeno ilgą, baltą varnanagės sijoną. O kažkam jis ėmė ir neįtiko! Florencija negalėjo to suprasti. Taip, jau spėjo pastebėti, kad yra šiek tiek kitokia nei visi kiti mokiniai, bet ką padarysi, jei jau buvo šitaip auklėjama ir nuo pat ankstyvos vaikystės girdėjo motinos žodžius, liepiančius nenusileisti iki prastuomenės lygio?
  O štai dabar ji, panelė Darsi, nuleidusi galvą, kone paskendusi toje nuobodžioje uniformoje, plaukė į šiltnamį. Ne kartu su tuo bjauriu lietumi, žinoma, tipeno savo kojomis, apautomis iš Sautporto atsivežtais bateliais. Nors mažytė mergaitės dalis ir mėgino prieštarauti, jog tokiai avalynei ne vieta šiltnamyje, juolab ankstesnei pamokai neatitikus lūkesčių.
  O kodėl negalima tiesiog mokytis rožių ar kitų gėlių pavadinimų? Florencija buvo tikra, jog šioje srityje būtų buvusi nepralenkiama. Deja, dabar, išklausiusi profesoriaus kalbą, buvo priversta ir vėl slinkti prie savosios lysvės, padailintos lentele su kaligrafiškai išraitytu Florencijos Heilės Darsi vardu. Šito išmoko namuose, ir ką, puikiai rado kur pritaikyti.
  Bet koncentruotos šliaužaropių rūgšties nesitikėjo dar kur nors panaudoti. Be to, pats žodis „rūgštis“ skambėjo piktai, kaip augalams tai gali būti naudinga? Na, ne garbanotai Florencijos galvelei dabar buvo tai spręsti, tad mergaitė paklusniai nupėdino pasisemti po kibirėlį vandens ir to kito skysčio keistu pavadinimu. Kitu pasivaikščiojimu prigriebė keletą švirkštų. Kai visas priemones tvarkingai susistatė, žvilgtelėjo į savo augalėlius. Nuotaikiniai žirniai sėkmingai skleidė lapus (dvylikametei teko pripažinti, jog vis dėlto be galo įdomu, kokios formos ankštys išaugs), o bulviagurkis jau turėjo didelį žiedą - iš šio, kaip žinia, ir turėjo susidaryti vaisiai.
  - O kas santykyje, - jau žiojosi klausti, ko kiek reikia pilti, bet pasigailėjo. Žandus nutvieskė raudonis, balsas užsikirto, sakytum, nebeleisdamas išspausti to mažyčio atsiprašymo drįsus prasižioti ir sutrikdyti visumą.
  Dvylikametė bijojo klausinėti, juk kas bus, jei kiti palaikys ją kvaile? Ir taip per daug nereikalingo dėmesio anądien užsitarnavo. Nusprendusi, kad rūgšties turėtų būti mažiau, mat ji kenksminga bei pikta, rusvaplaukė labiau iš akies kliūstelėjo į kibirėlį, kurio dugne bolavo visai nedaug šliaužaropių rūgšties, vandens. Vienas prie penkių? Tai labiau priminė šlakelį prie atsitiktinio pliūpsnio. Šiaip ar taip, tikėjosi Florencė, niekas netikrins, o jei augalui nepatiks tai, ką jis gavo, bus jo asmeninė problema. Ne jos kilmingoms rankelėms tokius sunkius darbus atlikti, kai tam yra kuo puikiausiai viską sugebantis sodininkas.
  Su švirkštais turėjo būti paprasčiau. Gerokai lengviau. Vieną jų paėmusi, duriančiuoju galu įmerkė į gal kiek per daug atskiestą rūgšties tirpalą ir atsargiai įsmeigė į bulviagurkio stiebą. Kiek ten reikia leisti? „Ak, tiek to“, - pamanė Flroencija stebėdama, kaip maži jos prištukai spaudžia švirkštą, jog šis pusę savo turinio atiduotų stiebui. Vėliau tą patį padarė ir su nuotaikiniais žirniais. Mergaitė ramiau atsiduso ir jau norėjo pagirti save už šaunųšios dienos darbą, kuris, tiesa, nebuvo labai kruopštus, bet akies krašteliu pastebėjo kitą moksleivę, į žemę smeigiančią kuolelį.
 - Ak, - tarstelėjo.
  Susiveikė ir raištelių bei porą kuoliukų. Stebėtinai iš pirmo karto pataikiusi tinkamai įsmeigti šalia bulviagurkio ir stiebą su sutvirtinusi su mediena, nusivylė, jog žirniai taip lengvai nepasidavė. Plonos jų gijos ėmė raizgytis aplink kuolą, ir varnanagei teko gerokai pasistengti, kad viskas išeitų taip, kaip ir reikia.
  Galiausiai abu augalai buvo sudoroti. Atrodė gana neblogai, be to, dabar Florencija nebemanė, kad viskas taip sudėtinga. Galbūt grįžusi  namo galėtų kartais padėti sodininkui? Savo malonumui, žinoma. Tokių minčių lydima mergaitė ir sugrįžo į pilį, visai pamiršdama taip ir nesutvarkytą darbo vietą.
no one's going to take me alive
time has come to make things right


*

Neprisijungęs Starkas Erikas Ramsay

  • Herbologijos profesorius
  • *
  • 182
  • Lytis: Vyras
  • i don't wanna go, mr. stark
Ats: III herbologijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #9 Prieš 1 metus »
 Kerų pagalba magiški vaisiai augo tikrai sparčiai, ne nepastebėsi, o jau bus galima mėgautis saldžiomis uogomis ir gaiviomis daržovėmis. Tiesa, greitai augo ne tik tai, kas buvo gera ir naudinga – įvairaus plauko piktosios žolės irgi spėjo apsiveisti šiltnamyje ir pašėlusiu greičiu plėtė savo valdas, grasindami pražūdyti dar neseniai prasikalusius augaliukus. Be abejo, buvo galima juos panaikinti keliais burtų lazdelės mostais, tačiau kam, jei yra pigi darbo jėga, dar vadinama Hogvartso mokiniais? Ypač, kad augalai – jų.
 Tad vieną visai saulėtą, nors ir vėjuotą popietę Starkas mokinius pasitiko mūvėdamas pirštines ir su didžiule pintine rankoje.
 – Sveiki. Labai jau apleidote savo vaisius, tuoj jų visai nebeliks ir šiltnamyje įsiviešpataus piktžoles. Kiekvienas herbologas žino, kad jas būtina pašalinti, jei nori gausaus derliaus, tikiuosi, žinote ir jūs. Taigi šiandien turėsite nuravėti savo lysves, kad augalai galėtų toliau nieko netrukdomi augti, – tikėjosi pamatyti nepatenkintus mokinių veidus (nes gi niekam nepatinka ravėti), tad greitai pridūrė: – tiesa, po šito karto daug vargti nereikės. Beliks smagioji dalis. Reikmenys sandėliuke, imkit, ko reikia ir nieko nelaukdami kibkit į darbą! Ir dar, – piktdžiūgiškai šypsodamasis pridūrė, – šįsyk turėsite apsieiti be magijos.


---
Čia jau priešpaskutinė užduotis: nuravėti savo lysves.
Būtų gerai, jeigu spėtumėte tą padaryti iki sekmadienio 24 val.
„when i drift off, i will dream about you. it's always you“ - tony stark, avengers: endgame

*

Neprisijungęs Stevie Green

  • V kursas
  • *
  • 557
  • Taškai: 32
  • Lytis: Moteris
  • Lazy
Ats: III herbologijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #10 Prieš 1 metus »
Stevie nekantraudama skubėjo į herbologijos pamoką. Jai labai rūpėjo, kaip sekasi jos augalams. Pagaliau oras buvo visai neblogas, tad mergaitė tikėjosi smagios pamokos. Išgirdusi dienos užduotį, Stevie nebuvo itin sužavėta, tačiau ji suprato, kad ravėjimas yra reikalingas darbas, tad geriau nesiraukyti, o kuo greičiau apsaugoti augalus nuo kenkėjų. Vis dėlto grifiukė pajuto pikdžiugišką mokytojo toną, kai šis užsiminė, kad nebus galima naudoti magijos. Įdomu, ko gi jis čia taip džiaugiasi, pagalvojo mergaitė, vis dėlto nieko nesakiusi nuėjo į sandėliuką.
Pirmiausia Stevie nutarė išravėti Ledų lysvę, nes šie buvo žemesni už duoninius vaisius ir pro žoles jų beveik nesimatė. Mergaitė kiek išsigando, kad jie gali būti apžėlę taip, kad nebeišaugs visai.
- Ką gi, kibk į darbą, - tyliai sumurmėjo sau pirmakursė ir pradėjo kauptuku ravėti. Nors jos tėvai buvo burtininkai ir apie žiobarišką gyvenimą Stevie neišmanė, ji visai mėgo kartais padirbėti fiziškai, tad ravėjimas jai nebuvo visai nepažįstamas. Tad dirbti sekėsi visai neblogai ir neilgai trukus Ledų lysvė atrodė visai pakenčiamai. Tačiau Stevie norėjo, kad ji atrodytų puikiai, tad dar kartą perėjo kauptuku per lysvę. Netrukus mergaitė buvo patenkinta, tad atėjo laikas duoniniams vaisiams. Čia jau buvo sunkiau, nes šių vaisių augalai buvo pusiau vijokliniai, tačiau panašu, kad jie norėjo vyniotis ne aplink kuoliukus, prie kurių buvo pririšti, tačiau aplink piktžoles. Kažkokiu būdu Stevie turėjo išrauti piktžoles nepažeisdama duoninių vaisių. Didžiąsias piktžoles mergaitė išrovė dar gana nesunkiai.
- Gal galima tas mažas palikti? Koks skirtumas?.. - tyliai paklausė ji savęs. Vis dėlto nutarė, kad taip palikti negalima. Stevie išpainiojo paskutinę piktžolę ir norėjo ją išrauti, tačiau paaiškėjo, kad ji buvo išpainiota ne iki galo ir mergaitė vos neišrovė savo vaisiaus. Ji kiek išsigando, tačiau užglostė žemę aplink duoninį vaisių ir tikėjosi, kad viskas baigsis gerai.
Visai patenkinta savo darbu mergaitė apsižvalgė ir susimąstė. Po kiek laiko įsidrąsinusi ji priėjo prie profesoriaus ir paklausė:
- Nemažai mokinių nebeateina į pamokas. Ar kitų augalų nereikia nuravėti?

Igoris Lorijanas Greywindas

*

Neprisijungęs Auksė Marlena Hale

  • V kursas
  • *
  • 690
  • Taškai: 10
  • Lytis: Moteris
  • My strategy? I don't give up.
Ats: III herbologijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #11 Prieš 1 metus »
Pavasaris įsibėgėjo, o Bethany spėjo pamiršti mėgstamiausioje pamokoje vykdomą, jos manymu, mini projektą. Lengvi saulės spinduliai, švelnus vėjelis, pirmieji vėsūs pavasariniai lietūs teikė šiokio tokio džiaugsmo ir kasdienybės prablaškymo, privertusio pamiršti apie herbologijos šiltnamyje jos pasodintas baltąsias braškes. Kaip aš galėjau? Pamiršti? Pamiršti augalus? Ak taip, Meduti, tu netgi šiais mokslo metais savo mylimiausią kaktusiuką numarinai, padėtą ant spintelės. Apleidai savo hobį. Mergaičiukė jau įprato būti vadinama Medučiu, kartais netgi su savimi kalbėdavosi ir šitaip kreipdavosi į save. Nors, žinoma, ją taip vadino tik to paties koledžo mokiniai. Ir jai tai patiko. Šiltnamis, kurį pasiekė, jau buvo pažįstamas iš matymo bei praleidžiamo laiko skaičiaus. Pasimokiusi, kad į tokio tipo pamokas geriau ateiti tvirtai susipynusi plaukus, varniukė ne tik susipynė kasą, bet ir susuko pynę ant pakaušio, kad nesitabaluotų.
Medutis itin mėgo augalus, sodinimas, laistymas ir kalbėjimas su augalais - patys geriausi dalykai, jos manymu. Tik štai, ravėjimo ji nekentė su kaupu, bet tvirtai sukandusi dantis kęsdavo bei kipdavo į piktų žolių atlapus. Be magijos. O kuo galėtų padėti magija? Toks tas sodinimas.
Mergaičiukė vos tik išgirdusi užduotį suprato, kad viskas ko reikėjo - tebuvo paprastos, ravėjimui skirtos pirštinės ir krepšys piktosioms žolėms. Radusi keistoką, su daugybe skylių, krepšį, ryškias, oranžines pirštines, ėmė ieškoti savosios lysvės. Kai kurie braškių krūmeliai krovė žiedus, keletas jau rodė savo tamsius, violetinius žiedlapius. Metas pradėti. Juk darei tai daug kartų, Meduti. Ir žinai, kad ta, staigiai atsivėrusi skylė sieloje užgis. Gal tik po amžinybės, bet užgis. Jau dabar gija. Medutis pritūpė, užsiraitojo per dideles pirštines, o tuomet, pamažu, vieną po kito rovė lauk žoles. Mergaičiukė net nebuvo įpusėjusi, kai delnai pulsavo, pirštinių vidus nuo prakaito lipo prie odos, keliais dydžiais per didelės pirštinės, ir stipriai užraitotos, slydo žemyn ir žemyn. Darėsi nepatogu, tačiau pasiduoti neketino. Aš galiu. Galiu išrauti tą tamsą iš savęs, nors ir taip pat sunkiai, kaip šias piktžolės. Meduti, nesvarbu, kad niekas nemato tavo kvailų, gal net įsivaizduojamų žaizdų. Visi džiaugiasi tavo egzistavimu, o to pakanka. Ir ji rovė. Po vieną, daug skausmo reikalaujančią žolę. Prakaito lašeliai atsirado ir ant kaktos, tačiau juos nubraukti atrodė beprasmiška. Bethany išsitiesė, pažvelgė į lysvę ir savo auginamas baltąsias braškes iš šiek tiek aukščiau. Liko tik nedidelis trečdalis lysvės, o augančios braškės neišpildė jos vaizduotės : žiedus krovė vos viena, kita. Kai kurių stiebai pynėsi tarpusavyje, ir kovojo už būvį ar vietą po saule. Visi žiedai, kuriais ji beprasmiškai, lengvabūdiškai susižavėjo, priklausė raunamoms lauk piktžolėms. Medutis tylomis atsiduso. Vylėsi, kad galės mėgautis gana lengvu darbu ir nuostabiais vaisiais, tačiau dabar tokią viltį prarado. Nenorėdama daugiau švaistyti brangaus laiko, atsitūpė vėl, o tuomet, nuleidusi galvą, toliau rovė lauk nereikalingas ir nepageidaujamas žoles. Išrovusi su visomis šaknimis paskutinę, nebeišlaikė pusiausvyros bei debtelėjo ant savo minkštosios. Medučiui nerūpėjo, jog sėdėjo ant žemės, tik kuo greičiau nuplėšė nuo rankų pirštines, kurias troško prakeikti amžiams.
Gana sunkiai pakilusi nuo kietos žemės (juk ne nuo čiužinio ar lovos) nutipeno iki sandėliuko, padėjo pirštines, tolėliau iškratė krepšio turinį, o tada ir jį patį padėjo į sandėliuką. Bethany šis darbas išvargino labiau, nei ji kada nors galėjo įsivaizduoti.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 1 metus sukūrė Bethany Gronmigfar »

*

Neprisijungęs Mayra Wallflower

  • VI kursas
  • *
  • 260
  • Taškai: 46
  • Lytis: Moteris
  • I am creation, both haunted and holy.
Ats: III herbologijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #12 Prieš 1 metus »
 Po savaičių, praleistų ligoninęję, jaudindamasi dėl savo augalėlio, Mayra žingsniavo per pievą link herbologijos šiltnamių. Nors jau buvo pavasaris, liesa mergaitė vis dar vaikščiojo su žieminiu apsiaustu. Jeigu taip ir toliau, tai ir vasarą aš jo nenusivilksiu. Priėjusi šiltnamius, klastuolė įdėmiai klausėsi mokytojo ir supratusi, kad praleido vieną pamoką, nes kitų augalėliai buvo stipresni už jos bei pririšti prie kuolelių, pasiklausė šalia buvusios mergaitės, ką jie veikė ir nusprendė juos pasivyti, bet pirma atliko šiandienos užduotį.
 Nusivilkusi apsiaustą juodaplaukė sudrebėjo nuo šalto vėjo gūsio, bet vistiek apsimovė apsaugines pirštines, pasiėmė pintinėlę ir atsiklaupusi kibo į piktžoles. Nesvarbu, kad ir kiek jų išravėtų, pilkaakei atrodė, kad kenkėjų daugėja akyse, nes kuo toliau, tuo daugiau jų pastebėjo. Galiausiai priravėjusi pilną pintinėlę įvairių nereikalingų žolių, pirmakursė buvo net suprakaitavusi, nes būnant saulėje jai pamažu darėsi karšta.
Išmetusi pintinėlės turinį į kompostinę, Mayra prisiminė praeitos pamokos užduotį, kurią praleido ligoninėje ir nusprendė ją atlikti dabar. Susiradusi rūgšties likutį ir švirkštą klastuolė pasidėjo juos netoli savo augalėlio, dabar su supurenta žeme ir be piktžolių. Juk nepakenks pasivyti klasę, nes dabar mano augalėlis aiškiai atsilikęs augime. Tad, pasiėmus vandens mergaitė pasiruošė padaryti tirpalą, kai suprato, kad nežino santykio. Ai, paimsiu santykį trys dalys vienai. Taip nusprendusi klastuolė į tris kibirėlius vandens įpylė vieną kibirėlį rūgšties ir atsargiai tirpalą įtraukė su švirkštu. Atsiklaupusi, apžiūrėjo arbūzo daigelį su jau mažiuku žaliu vaisiu ir įbedė švirkštą į ataugėlę netoli vaisiaus. Lėtai sustūmusi tirpalą, klastuolė susitvarkė darbo aplinką bei nusprendusi, kad jos arbūzėliui nereikia kuolelio, nelaukusi varpo, išėjo iš pamokos pilies link, pamiršusi palaistyti savo augalą.

*

Neprisijungęs Markas Moore

  • VI kursas
  • *
  • 115
  • Taškai: 10
  • Lytis: Vyras
  • Kas įmūrijo Marką į sieną?
Ats: III herbologijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #13 Prieš 1 metus »
Markas visai pamiršo praeitą pamoką bei jos užduotį, nes visą tą laiką ramiai pramiegojo Klastūnyno berniukų kambaryje. Dabar norom nenorom klastuolis vilko kojas link herbologijos šiltnamių. Pripratęs, kad mokykloje nereikia stengtis, nes ji nesvarbi, berniukui dabar buvo sunku įsijausti į mokinio vaidmenį ir mokytis.
Priėjęs šiltnamius ir išklausęs šios pamokos užduotį, pirmakursis atsiduso. Vėl purvintis reik... Bet, kad ir burbėdamas po nosimi, vistiek paėmė pintinę ir atsiklaupė ravėti piktžolių, kai pamatė vabalą ropinėjantį jo ūgliu. Išsišiepęs berniukas atpažino vabalus, kuriuos naikino pirmąją pamoką ir prisiminęs, kad šie bijo vandens, išsitraukė lazdelę ir nukreipęs į nieko neįtariantį gyvį ištarė Aquamenti. Vos vanduo palietė vabalėlį, šis nukrito ir susirietė. Pasišlykštėjęs, Markas įmetė gyvį į pintinę ir toliau ravėjo piktžoles.
Baigęs darba, rudaplaukis paliejo savo keistąjį augalą, kurio pavadinio vis dar nežinojo, bet buvo tikras, kad tai kažkokia daržovė. Baigęs visus darbus, Markas priėjo prie mokytojo ir paklausė:
-Atsiprašau, mokytojau, bet aš nežinau, ką aš auginu. Gal galite man padėti?

*

Neprisijungęs Starkas Erikas Ramsay

  • Herbologijos profesorius
  • *
  • 182
  • Lytis: Vyras
  • i don't wanna go, mr. stark
Ats: III herbologijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #14 Prieš 1 metus »
 Nors ir burbėdami panosėje, tačiau mokiniai kibo į darbą: apsiginklavę kauptukais, pirštinėmis bei kreipšiais uoliai rovė visas piktąsias žoles, neleidžiančias gražiai augti jų vaisiams. Kaip ten bebūtų, Starkas tikėjosi galėsiąs pasimėgauti gaiviu oru, kol mokinukai kapstysis tvankiame šiltnamyje.
 Lankininkas dar kurį laiką stebėjo vaikų triūsą (juk ne veltui sakoma, kad niekada nenusibosta žiūrėti į tris dalykus: ugnį, tekantį vandenį bei dirbantį žmogų), o po to patraukė pievutės links. Vos tespėjo peržengti per statinio slenkstį, kaip prie jo pripuolė grifiukė, itin aktyvi šį pusmetį.
 – Labai šaunu, panele Green, kad trokštate padėti, tačiau tai yra kiekvieno savarankiškas projektas. Tikrai neturėtumėte rūpintis kitais, – šaltai (kaip visada) šyptelėjo mokinei.
 Jaunasis herbologas nupėdino link suoliuko, ant kurio tuojau pat įtaisė savo penktąjį tašką ir užsimerkęs atsuko veidą saulės pusėn. Deja, po kelių minučių buvo vėl sutrukdytas – šįsyk Klastūnyno mokinio.
 – Žinoma, ponaiti Moore, leiskite tik man apžiūrėti jūsų augalus.
 Nors ir nenoriai, tačiau patraukė atgal į šiltnamį, kur greitai rado jį sutrukdžiusio mokinio lysves. Šios jau buvo gražiai nuravėtos. Pasilenkęs prie augalų, profesorius greitai apžiūrėjo jų lapus.
 – Oh, tai bus paprikonai, žiobarų paprikų ir agurkų junginys, pasižymintis aitroku skoniu. Tikiuosi, prisimenate sėklų išvaizdą? – dirstelėjo į pirmakursį berniuką, – Jei jos buvo gelsvos, tai turėsite bordinius paprikonus, jei pilkšvos – rudus, o jei sėklos buvo spalvotos – augalas suvaisins mėlynus vaisius. Tiesa, siūlyčiau negailėti augalams vandens, paprikonai mėgsta drėgmę, – beveik draugiškai patarė vaikinui, darsyk apžvelgęs daržoves.
„when i drift off, i will dream about you. it's always you“ - tony stark, avengers: endgame

 

  • Hogvartsas.LT © 2007-2019