0 Nariai ir 3 Svečiai peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Elke Arlette Nieuwhof

  • I kursas
  • *
  • 61
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • always take a banana to a party
Ats: Antra Žiobarotyros pamoka visiems kursams
« Atsakymas #60 Prieš 5 metus »
  Klastuolė prunkšelėjo, Morganai kojas susikėlus ant stalo. Smerkti nesmerkė, tačiau pati, nors ir pilna mažų velniukų, niekuomet nesielgdavo piktybiškai, visus pokštus krėsdavo tik tuomet, jei jie sutilpdavo tarp linksmybių, neužgaulumo bei nežalingumo sienų. Erzinti kitus patikdavo, tačiau kojų susikėlimas ant stalo labiau panašėjo į nepagarbos rodymą, ir, nors šios pamokos užduotis buvo abejotinos vertės, Dionė negalėjo sau leisti rizikuoti gerais pažymiais.
  Mirktelėjimas kiek išmušė šeštakursę iš vėžių, mat jis tiesiog nesiderino su Morgana, apie kurią buvo nemažai girdėjusi. Žymiai labiau buterfieldiškas veiksmas pasirodė akių nusukimas.
  - Žinai, na, aš gal ir ne gražuolė, tačiau abejoju, ar pavyks kalbėtis, jei būsi nusisukusi. O akims paskaudus, tik ištark žodį, kuprinėje turiu padėsiančių lašiukų, - Veterfold būdingu švelniai kandžiu tonu pabiro žodžiai. Ir išties, krepšyje strazdanė nešiojosi medikamentų, mat nežinia kodėl paskutiniu metu jos obuoliai buvo itin sausi. Vis pažadėdavo sau nueiti pas madam Pomfri, tačiau tingumas ar kitokios veiklos atsiradimas vizitą kaskart nustumdavo į šoną.
  - Ne ką geresni ir burtininkai, - sumurmėjo, atsakydama į pastabą apie žiobarų gyvenimo ypatumus.
  - Tiesą sakant, net gerai nežinau, - pakreipusi galvą paaiškino. - Nors gal... Matai, tiesiog visuomet, nuo pat pirmo kurso, galvoje kirbėjo vienas klausimas, kuris, beje, yra labai rimtas, tačiau niekad, - nutaisiusi rimtą veidą porino, - neišdrįsau jo paklausti, ir... Ar tavo garbanos natūralios, ar dirbtinės? - prajukusi nutraukė oficialiu tonu išžertą kalbą. - Juokauju, tikrai nežinau. Bet jei naudoji garbanotuvą, kokį? - meiliai nusišypsojo.

*

Neprisijungęs Morgana Buterfield

  • VI kursas
  • *
  • 308
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Raudonplaukė Salazaro išpera
Ats: Antra Žiobarotyros pamoka visiems kursams
« Atsakymas #61 Prieš 5 metus »
  Išgirdusi prunkštelėjimą Morgana kiek sukluso, tačiau atsisukti dar neatsisuko. Įdomesnis vaizdas buvo už lango, o išgirdusi Dionės komentarą, rodos dar labiau užsispyrė nežiūrėti į merginą.
- Galbūt vien dėlto, kad nesi gražuolė aš ir nežiūriu į tave? Nesusimąstei apie tai?- išsprukus pro blyškias, kone susiliejančias su veido spalva, lūpas kandžiam klausimui, garbanė mintyse save iškeikė, tad greitai pasuko galvą ir pusė lūpų šyptelėjusi, pridūrė.- Juokauju.
  Dabar ji žvelgė į vešlius bei tamsius kolegės antakius. Morgana pajuto kylantį pavydo jausmą. Ji visada norėjo tamsių ir vešlių antakių, o ne tokių kaip jos - tamsiai oranžinių, prieš saulę atrodo, kad dega ne tik jos plaukai, bet ir antakiai. Kartą ji buvo bandžiusi nusidažyti su dažais, tačiau juos palaikė kiek per ilgai ir šie tapo juodi ir anglis. Susiraukusi ji papurtė galvą, tada vėl atkreipė dėmesį į klastūnę bei įsispoksojo į sieną.
- Taip, aš atvira klausimams.- ji pakėlė rankas ir nustatė pasipūtusi veidą, o tada išgirdusi klausimą, prapliupo juoktis.- Deja, kad ir kaip liūdna, jie yra natūralūs.- kiek apsiraminusi ji ištarė ir pačiupo vieną švelniai šiurkščią, ugninę sruogą, o tada prisimerkė, ir pažvelgė į rudas merginos akis.- O kokia tavo vešlių antakių paslaptis?
The truth is what I make it. I could set this world on fire and call it rain.

*

Neprisijungęs Andromeda Fomalhaut

  • V kursas
  • *
  • 44
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • My mind is far away from easy.
Ats: Antra Žiobarotyros pamoka visiems kursams
« Atsakymas #62 Prieš 5 metus »
  Mintyse pasišaipiusi iš Vintės, tačiau greitai nustūmusi visas negatyvias mintis į giliausią smegenų kertelę. Netrukus išgirdus, kad jos tėvas yra žiobaras, Andromedos antakiai šovė aukštyn. Dar kartą nužvelgusi Vintę, ji suspaudusi lūpas šyptelėjo. Šį kartą ji susidėjo rankas ant krūtinės ir įbedė rudų ir pavargusių akių žvilgsnį į blondinę.
- Ne, su žiobarais nesu bendravusi, kadangi didžiąją dalį savo gyvenimo pragyvenau uždarame šeimos dvare, kur gyvena vien tik mano mamos giminaičiai ir kiti grynakraujai, seniai burtininkai, kurių beveik nepažįstu.- ji ištarė gūžtelėdama pečiais, o tada pažvelgė į nukramtytus pirštų nagus, bei nutrintas nuo gitaros stygų pagalvėles.- Gal kuo nors groji?
 
the child is grown the dream is gone and I have became comfortably numb

*

Neprisijungęs Vintė Adamson

  • IV kursas
  • *
  • 504
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • even dearest blue's not there, though poets would find it
Ats: Antra Žiobarotyros pamoka visiems kursams
« Atsakymas #63 Prieš 5 metus »
 - O, dvaras... - atsiduso Vintė. - Visuomet mąsčiau, koks būtų prabangus gyvenimas. Princesiškas ar dvare. Ir ne, visai nepavydžiu, kaip galima būtų pagalvoti. Tiesiog, žinai, jis labai skiriasi nuo maniškio, mat augau jaukiuose namuose, tad automatiškai ypatingai domina. Visa ta tarnų idėja, pripažinsiu, šiek tiek gąsdina, manau, pati nesugebėčiau su jais gyventi, nes man patinka atsakingai už save būti pačiai, bet smagu girdėti istorijas apie tokį gyvenimo būdą.
  - Keista, kad nesi bendravusi, mat aš pusiau tokia. Žinai, teko tai daryti daugkart, - sukrizeno, delnais prisidengdama beraustančius skruostus. - Galiu patikinti, jog jie kone niekuo nesiskiria nuo burtininkų. Žinoma, nesinešioja burtų lazdelių bei nelanko Hogvartso, tačiau asmenybės tikrai ne skurdesnės.
  Andromedai nuleidus žvilgsnį, varniukė pasekė jos pavyzdžiu. Pirštų galiukų tyrinėjimas juk toks smagus dalykas, tiesa? Žinoma, kad ne, tačiau Adamson stengėsi tuo įtikėti. Dar ims ir pavyks; ką gali žinoti.
  - Groju gitara, - mikliai atsakė. - Akustine ir klasikine. Iš tavo pirštų kažkodėl galėčiau spręsti, jog tokia veikla užsiimi ir tu, tačiau pasakyk, jei klystu, - šyptelėjo partnerei.

*

Neprisijungęs Elke Arlette Nieuwhof

  • I kursas
  • *
  • 61
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • always take a banana to a party
Ats: Antra Žiobarotyros pamoka visiems kursams
« Atsakymas #64 Prieš 5 metus »
  Išgirdusi Morganos pastebėjimą apie strazdanės (ne)grožį, Dionė tik nusikvatojo. Visai neėmė į galvą, juk ir pati suprato, jog garbanė teieškojo priekabės. Veterfold savęs gražuole toli gražu nelaikė, tačiau žinojo, kad savimi reikia pasitikėti, bei manė, jog visi žmonės, tame tarpe ir ji, yra vienodai gražūs. Tokia savybė apskritai priklausė nuo kiekvieno asmeninių įsitikinimų bei beaugant į galvą įkaltų stereotipų, tad dėl jos pergyventi nebuvo verta.
  Užduoties partnerei pažvelgus į akis, tamsiaplaukė pabandė meiliai nusišypsoti, tačiau greitai suvokė, jog bendramokslės žvilgsnis buvo nutaikytas kažkur kitur... Lyg į antakius!? Šešiolikmetė pakreipė galvą, tikėdamasi, jog tokia keistumo išraiška leis Buterfield suprasti, kad ne pro šalį būtų papasakoti, į ką spokso.
  - Kodėl liūdna? - pasiteiravo, grožėdamasi ugnine plaukų kupeta. Pastaroji jai kėlė didžiulį susižavėjimą, visuomet juto simpatiją raudonoms ševeliūroms. - Man, na, e,m tikrai labai patinka tai, ką nešioji ant galvos, - pakėlusi antakį pripažino. O mano antakių, - sukrizeno, - paslaptis tėra genetika, visai nieko jiems nedarau. Tavieji, beje, vėlgi labai dailūs. Tikrai.
  Dar kiek padiskutavus, merginų ausis pasiekė garsus pilies varpo dužis. Netradicinė pamoka pasiekė pabaigą.

*

Neprisijungęs Sara Nikolė Keyes

  • ***
  • 187
  • Lytis: Moteris
  • Alive or just breathing?
Ats: Antra Žiobarotyros pamoka visiems kursams
« Atsakymas #65 Prieš 5 metus »
Profesorė ramiai sėdėjo ir klausėsi Adelės plepalų, kas kelias minutes pažvelgdama į laikrodį ar besikalbančius mokinius. Merginai kalbant apie mūšius moteris sukluso ir keliskart linktelėjo. Dvidešimtmetė sukluso ir susimąstė, kai varnanagė paklausė apie mėgstamiausią knygą. Sara neatsakė. Ji neturėjo mėgstamiausios knygos. Jai visos savaip patiko. Likusius Adelės žodžius moteris praleido pro ausis, tačiau ausis pasiekė varpo dūžis. Mėlynplaukė greitai atsistojo bei prakalbo prieš mokiniams išeinant.
- Tikiuosi visi pasikalbėjote nuoširdžiai ir smagiai. Per daug nedaugžodžiausiu. Lauksiu jūsų visų sekančioje pamokoje. Iki kitos pamokos! - Šūktelėjo išeinantiems mokiniams.
Moteris šyptelėjo. Spindinčios akys stebėjo išeinančius mokinius, kai kurie lėkte lėkė į kitą pamoką, o likusieji ramiai išžingsniavo iš kabineto. O moteris liko stovėti. Ir tik tada atskriejo Adelės žodžiai, kurie bylojo apie Hagrido kietuosius sausainius.
Su didžiuliu noru paragausiu. Mintyse ištarė žodžius, kuriuos būtų pasakiusi Adelei prieš išbėgant, jei būtų spėjusi. Moteris apžvelgė kabinetą, nuėjusi prie suolų sustumdė kėdes kaip jai patiko ir paliko klasę, prieš tai pasiimdama reikalingus užrašus. Užrakino klasę iki kitos pamokos ir tiesiu taikymu nuėjo link pirmo aukšto, kur tikėjosi rasti tų Adelės minėtų, Hagrido kietųjų sausainiukų.
Death is not the greatest loss in life. The greatest loss is what dies inside us while we live.-Norman Cousins