[Sara Nikolė Keyes]

Pakėlusi akis nuo dviračio profesorė pradėjo stebėti mokinius, kurie bandė žiobarų transporto priemones. Žinoma, keli iš mokinių nuvirto, atsikėlė, kai kurie net nesuklupo (nors tokių buvo mažai). Moters akys atidžiai, greitai lakstė nuo vieno mokinio iki kito. Kartais pasigirsdavo po riksmą ar koks kitas neaiškus garsas. Netrukus pamatė ir sudaužytą kabrioletą. Sara su didžiule viltimi tikėjosi, kad tie, kurie šia mašina važiavo, nesusižeidė, tačiau pamačiusi prie jos vaikštančius mokinius Keyes nusiramino. Burtų lazdele panaikino sudaužytą automobilį ir toliau stebėjo mokinius. Pažvelgė į asfaltuotą kelią, jis pradėjo nykti - pamoka ėjo į pabaigą.
Dvidešimtmetė jau ruošėsi skelbti pamokos pabaigą ir eiti sutvarkyti paliktą kabinetą. Mėlynplaukė pastebėjo link jos einantį klastuolį, kuris nešė sužeistą Mayrą.
- O Dieve...- tyliai sumurmėjo ir mintyse nusikeikė, kad jos nepastebėjo.
Moteris perėmė mergaitę iš berniuko rankų, padėkojo ir laikydama sužeistąją pabaigė pamoką.
- Ačiū visiems, kas dalyvavote mano pamokose. Ši pamoka baigta. Tikiuosi, niekas nesusižeidėte. Jeigu taip, eime su manimi. O kiti - galite eiti į sekančią pamoką. - Sara nusišypsojo. Žadėjo jau sakyti, kad susitiks kitoje pamokoje, tačiau to mėlynplaukė nežinojo. Nikolė pažvelgė į ant rankų gulinčią klastuolę ir tyliai sumurmėjusi, kad viskas bus gerai nužingsniavo Ligoninės sparno link. Einant į mokyklą lengvu burtų lazdelės mostelėjimu panaikino visas transporto priemones, dar atsigręžė ir šyptelėjo.