0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Torė Finitsis

  • VII kursas
  • *
  • 209
  • Taškai:
  • We’re dancing on tables
Ats: Pirma ANJM pamoka visiems kursams | pavasaris
« Atsakymas #45 Prieš 5 metus »
Mergaitė vėl nukreipė lazdelę į kogitatą, bet ir vėl nespėjo. Kas čia vyksta? Ar tas padaras toks greitas, ar tai Torė tokia nerangi? Šį kartą ji net nepajudėjo ir neskubėjo vytis juodosios magijos atstovo. Šis netrukus pats atskrido prie jos.
  - Pervicax kogitatus,- kol mažius nespėjo pasitraukti išbėrė mokinė vis galvodama apie tai, kaip išgelbės ant medžio šakos užstrigusią katę. Pavyko. Kogitatas išsisklaidė kaip dūmas ir pusė darbo buvo padaryta. Tačiau kita pusė atrodė visiškai neįveikiama. Antrokė net nenutuokė kur gali būti jos ieškomas nematomasis gyvis. Jis juk galėjo būti bet kur. Ant stalo, ant grindų, lubų. Velniai griebtų, jis net galėjo būti mergaitei ant galvos! Torė užsimerkė ir laukė. Galbūt pats nedorėlis prie jos priskris. Bet nieko, visiškai nieko nejautė. Tada atsistojo ir grįžo į senąjį suolą. Nežinojo ar toks veiksmas gali pagelbėti, bet pabandyti juk verta. Ir visai netrukus pajautė kažką. Na, tai galėjo būti ne kogitatas, bet vis tiek. Ji vėl pabandė galvoti apie tai kaip gelbės kačių koloniją, bet nesisekė. Juk taip tikrai neturėjo būti, tiesa? Tada pabandė galvoti kaip pagelbės per kelią norintiems pereiti ančiukams, bet ir ši mintis nuėjo veltui. Tai galėjo reikšti tik vieną - kogitatas kažkur čia.                                   
You gotta help me, I'm losing my mind.

*

Neprisijungęs Elliott Duncan Sinclair

  • IV kursas
  • *
  • 83
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • But these days I don't even know myself
Ats: Pirma ANJM pamoka visiems kursams | pavasaris
« Atsakymas #46 Prieš 5 metus »
Sofija jau buvo beveik negyvai save užgraužusi ir tik tada netyčiom pastebėjo antrą kogitatą. Nors ten galėjo būti sugrįžęs ir apsigalvojęs senasis. Mergaitė ištiesė ranką ir nutaikė tiesiai į viduriuką, bet šioji taip drebėjo nuo baimės padarui, kad pataikyti tiesiai į viduriuką buvo vargiai įmanoma. Sofija su laisva ranka suėmė kitą ranką, kad ši nustotų drebėti.
  - Pervicax kogitatus,- pasakė. Net pati nustebo kai padaras išnyko. Tačiau nuo to jai nepasidarė geriau. Atvirkščiai. Kaip reikės rasti nematomąjį? Juk tikrai neįmanoma. Dabar tai tikrai tikrai. Mergaitė vėl nusiminusi susmuko suole. Ar negalėtų mokytis lazdelės judesių? Antrakursės galvelėje beliko tik negatyvios mintys. Ar čia kogitatai ar nematomuoju apsiaustu apsigaubę psichai? Va čia tai klausimas. Sofija sukikeno iš tokios savo minties ir kiek atgavo pasitikėjimą savimi. Juk ji stipri ir nors keista, bet turi galvoj košės. Ne, ne avižinių dribsnių košės, o smegenų košės. Mergaitė atsitiesė ir sumurmėjo:
  - Na, tai kurgi tu, kogitate? Išsigandai?                                         
I’m broken, do you hear me?

*

Neprisijungęs Torė Finitsis

  • VII kursas
  • *
  • 209
  • Taškai:
  • We’re dancing on tables
Ats: Pirma ANJM pamoka visiems kursams | pavasaris
« Atsakymas #47 Prieš 5 metus »
Torė apsižvalgė lyg tikėdamasi pamatyti padarą, bet jo nesimatė. O ko ji tikėjosi? Kogitatas gi nematomas. Nors dabar ji buvo įsitikinusi, kas padaras šalia, nes geros mintys vis pranykdavo iš galvos. Mergaitė nusitaikė lazdele tiesiai sau prieš akis:
  - Pervicax kogitatus,- ištarė, bet vis tiek kažkas buvo negerai. Nepataikė. Ji taip ir kartojo tą burtažodį sukdamasi ratu, bet kogitatas vis dar buvo šalia. Tai kaip jį pagauti? Gal reikia užburti akis, kad tos pradėtų matyti nematomus dalykus? Ne, Torė to nemoka. Mergaitė vėl ramiai pasėdėjo. Jau galvojo ar tik nereiktų pasiduoti, bet juk tiek nedaug liko.
  - Pervicax kogitatus,- tylomis sušnibždėjo vartydama lazdelę rankoje. Tiesiog pasokartojo burtažodį, nes vis tiek nesugebėjo pagauti kogitato. Tik tada pastebėjo, kad dabar geros mintys pačios lenda jai į galvą.
  - Pavyko!- sušuko per visą klasę ir užspaudė delnu lūpas. Nespėjo sulaikyti liežuvio už dantų, bet dabar buvo tokia laiminga, kad mažai rūpėjo. Atsitiktinumai visada buvo ir liks keistas dalykas, bet, tiesą sakant, kai tokiu būdu taip pasiseka, tai atsitiktinumai yra tiesiog nepakartojami.                                     
You gotta help me, I'm losing my mind.

*

Neprisijungęs Elliott Duncan Sinclair

  • IV kursas
  • *
  • 83
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • But these days I don't even know myself
Ats: Pirma ANJM pamoka visiems kursams | pavasaris
« Atsakymas #48 Prieš 5 metus »
Apsižvalgė ir šyptelėjo. Privalo jį sunaikinti. Priploti burtais lyg kokį uodą. Tegu tik pabando pasiimti geriausias Sofijos mintis.
  - Pervicax kogitatus,- drąsiai ištarė ištiesusi lazdelę. Žinojo, kad šį kartą nepavyks, bet vis tik puiki proga pabandyti laimę. Staiga, Sofija pajuto, kad kažkas pasikeitė. Kažkas negerai darėsi jos galvoje. Ar tik ne kogitatas? Varniukė galvojo apie visiškai gerus darbus (pavyzdžiui miegą) ir nusitaikė į orą:
  - Pervicax kogitatus!- sušuko, bet vis dar jautė padarą kažkur netoliese. Tada pakeitė gerąjį darbą mintyse. Dabar galvojo apie vienišą šokoladą, kurio niekas nevalgė, o Sofi ruošėsi tai pataisyti. Mergaitė pakartojo burtą, bet nieko nesigavo. Negi toks geras darbas visai negeras? Šį kartą nusprendė galvoti apie gerus, bet visai nelinksmus darbus. Pavyzdžiui kenkėjų daržė naikinimą.
  - Pervicax kogitatus,- sumurmėjo nukreipusi lazdelę ten kur nujautė esant kogitatą. Ir dabar, atrodo, net galva prašviesėjo. Jai pavyko. Pavyko Sofijai. Mergaitė taip savimi didžiavosi, kad net negalėjo apsakyti žodžiais kiek daug.                         
I’m broken, do you hear me?

*

Neprisijungęs Vintė Adamson

  • IV kursas
  • *
  • 504
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • even dearest blue's not there, though poets would find it
Ats: Pirma ANJM pamoka visiems kursams | pavasaris
« Atsakymas #49 Prieš 5 metus »
  Kažkas buvo negerai. Vintė negalėjo atsikratyti blogų minčių, ir, nors niekada nedegė perdėtu pozityvumu, šįsyk jų smulkiame kūne sukosi per daug. Vienu metu jai net lyg niekur nieko kilo idėja sulaužyti netoliese besidarbuojančio burtininko burtų lazdelę, ir supratusi, kas toptelėjo galvon, pirmakursė pagaliau suvokė, kas vyko. Kažkur netoliese turėjo, tiesiog privelėjo, skrajoti kogitatas. Kito paaiškinimo negalėjo būti.
  Varniukė ėmė žvalgytis blankaus pavidalo, tačiau, kad ir kaip mėlynos akys skenavo klasę, už nieko žvilgsnis neužkliuvo. Buvo visai nusiminusi bei pasiruošusi pasiduoti, kai staigiai atsigręžė į klasės galą ir judesio metu ant savo dešinio peties pastebėjo raibuliavimą. Adamson lėtai pasuko galvą jo link. Ir tikrai, kaip ir manė, ten tupėjo neryškus siluetas. Tačiau, kai riestanosė jau norėjo jį pričiupti, tasis ėmė ir paspruko. Sklendė ratus aplink šviesiaplaukės galvą. Žaismingas velniava pasitaikė.
  Galybė kerų praskriejo pro šoną, kol vienuolikmetė galiausiai į jį pataikė, taip pilkšvą siluetą sunaikindama. Išsyk pasijuto geriau, mintys prašviesėjo. Buvo pavargusi, mat gaudynėms teko išeikvoti daug jėgų, tačiau laiminga. Puikiai susidorojo su užduotimi.

*

Neprisijungęs Morgana Buterfield

  • VI kursas
  • *
  • 308
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Raudonplaukė Salazaro išpera
Ats: Pirma ANJM pamoka visiems kursams | pavasaris
« Atsakymas #50 Prieš 5 metus »
  Morgana tikėjosi rasti antrąjį kogitatą lengvai, deja, o ir blogos mintys dingo, kas matyt reiškė, kad kogitatas nuo jos pabėgo. Ugniaplaukė susiraukė ir pasuko į kairę, tikėdamasi, kad nematomas padaras nulėkė tos pusės link. Ir išties, klastuolės galvoje jau ir vėl pradėjo rastis blogos mintys. Garbanė sukando lūpą ir suraukusi nosytę pažvelgė į kažką mirguliuojantį tiesiai priešais ją.
- Prigavau,- murmtelėjo klastuolė, nusitaikiusi tiesiai, į jos manymu, padarėlio viduriuką mergiotė ištarė burtažodį.-Pervicax kogitatus.
  Deja, akimirką prieš pasakant ugniaplaukė pagalvojo apie blogą darbą, ir burtažodis nepakenkė kogitatui. Morgana susiraukė ir papurtė garbanotą galvą, šį kart stengdamasi užgožti blogas mintis ir vėl nusitaikydama į kogitatą.
- Pervicax kogitatus!- tvirtai ištarusi burtažodį ji pastebėjo kaip kogitatą šis pasiekė padarėlį ir jį sunaikino.
The truth is what I make it. I could set this world on fire and call it rain.

*

Neprisijungęs Elizabeth Luanna Maier

  • Juodosios magijos specialistė
  • ***
  • 83
  • Lytis: Moteris
  • I run rivers in rain
Ats: Pirma ANJM pamoka visiems kursams | pavasaris
« Atsakymas #51 Prieš 5 metus »
  Nepatenkinta Elizabeta ir vėl atsiduso. Per visus tuos nesusipratimus nė karšta kava pasimėgauti nespėjo. Žinoma, galima viską pataisyti magijos pagalba, tačiau dabar apsigynimo nuo juodosios magijos profesorė nebuvo tam nusiteikusi. Daug smagiau yra yra sėdėti susiraukus bei spoksoti į puodelį, nebeteikiantį tiek džiaugsmo, kaip kad pamokos pradžioje. Visa laimė, jog bent nereikės galvoti, ką daryti su tomis gyvatėmis, dabar jau išleistomis į laisvę. Vargšai tie, kurių kelyje jos pasipainios.
  Staiga moters dėmesį atkreipė kita Klastūnyno atstovė. Toji pati, kuri pasiuntė tuos pragariškus skanėstus. Bet profesorė nebegalėjo leistis taip baisiai apgaunama, be to, šįsyk daug geriau juto melą. Dar pora sykių, ir jau galės jį suvokti moksleivei nė nespėjus praverti burnos.
 – Matai kaip, – atsakė tokia pat meilia šypsena. – Kadangi nesu beširdis padaras, atsižvelgsiu į tavo mylimą augintinę, – pabrėžė du paskutiniuosius žodžius, – ir lauksiu jūsų visų septintą valandą vakaro. Iki to laiko tikrai spėsite susitvarkyti reikalus, jei tokių turėjote.
  O visa kita pamokoje, regis, ėjosi gana neblogai. Garbanė matė ašarų,  pastebėjo ir piktų žvilgsnių – juk to ir reikėjo tikėtis –, buvo ir džiaugsmingų veidų. Nežinojo, kuris reginys jai pačiai kėlė daugiausiai pasitenkinimo.
  Tik vienai meginai nelabai pasisekė. Ji net drįso ateiti ir tai prisipažinti – pati Elizabeta nesėkmę, jei tokia ir nutiktų, būtų paslėpusi ir nusimetusi, kad viskas gerai.
  – Nieko tokio, meilute, visiems kartais pasitaiko, – meiliai prakalbo moteris, glostydama rausvaplaukės ranką. – Jei norėsi, galėsi vėl pamėginti vakare.
  Elizabeta buvo šventai įsitikinusi, jog visi pakviestieji reikiamu metu pasirodys. O kur dar galėtų dėtis? Bet,  jei vis dėlto kas nors ryžtųsi susirasti svarbesnių darbų, tai būtų paskutinis nelaimėlio kartas, kai jis drįsta pasipriešinti apsigynimo nuo juodosios magijos profesorės valiai.
  Nuaidėjus varpui, Elizabeta lengviau atsiduso. Pirmoji pamoka šįmet buvo baigta, pažintis su kai kuriais mokiniais taip pat. Nesitikėjo ir daugiau gyvačių savo valdose išvysti – manė, kad tokiu įšventinimu klastuoliai bus patenkinti. Buvusi aurorė pakilo iš savo vietos, palinkėjo išeinantiems mokiniams geros likusios dienos, reikšmingu žvilgsniu apdovanojo taip baisiai šiandien prasikaltusius globotinius. Kai kabinete liko viena, lengvu lazdelės mostu pristūmė kėdes prie joms priklausančių stalų, užrakino kabineto duris ir nužingsniavo mokyklos koridoriumi.
 
glaciers melting in the dead of night
and the superstars sucked into the supermassive