0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Markas Moore

  • Burtininkas
  • ****
  • 499
  • Lytis: Vyras
Ats: Antroji pamoka visiems kursams
« Atsakymas #15 Prieš 5 metus »
Prieš berniuką atrsiradus kažkokiam variniui instrumentui, Markas truputėlį nustebo, nes nelabai klausėsi, ką sakė mokytojas. Vis dėlto, nusprendė, kad verta klausytis ir išklausęs praktiką nuėjo prie knygų lentynos ir surado "Trumpas gidas į instrumentų pasaulį". Nežinia kodėl šita knyga buvo kerėjimo kabinete ir iš kur Markas žinojo ją rasiąs, bet berniukas ieškojo savo instrumento pavadinimo. Pasirodo, tai buvo trombonas. Markas atsargiai pakėlė instrumentą. Šis pasirodė sunkesnis negu atrodo iš šalies. Berniukas pabandė pūsti į ji ir išėjo kažkoks cypimas. Susilpninęs oro srautą berniukas išgavo žemą garsą. Dabar jau žinantis, kaip skamba jam duotas instrumentas, pirmakursis galėjo sugalvoti, kaip jis nori, kad jis skambėtų.

*

Neprisijungęs Wrena Alder

  • Herbologė
  • ****
  • 254
  • Lytis: Moteris
Ats: Antroji pamoka visiems kursams
« Atsakymas #16 Prieš 5 metus »
 Švilpiukė tyliai ėjo į kerėjimo pamoką. Jei visi tie neburtininkų žodžiai nebuvo visiškas melas, mergaitė čia it kokia fėja turėtų burti lazdele. Tik fėjos atlieka viską lengvai, lyg popietės snūstelėjimas, o savo galiomis Wrena drįso suabejoti. Ne be reikalo. Su dideliu nustebimu stebėjo kaip turbūt jos amžiaus mokiniai atsakinėja, sako kas yra tasis burtažodis, aišku, nelabai tiksliai, bet vis dėl to. O kas buvo ji? Palyginus su dauguma, ji buvo žiobarė. Nors tas žodis pirmakursei nepatiko. Jis skambėjo žeminančiai.
 Šviesiaplaukė atsargiai priėjo prie vieno iš instrumentų - violančelės. Panašia grojo vyriausioji sesuo, tačiau jos instrumentas buvo šviesiai rudas, nutrintas, o šis - gražus, tamsus, dvelkiantis prabanga.
 Burti Wrena nemokėjo. Girdėjo burtažodį, tačiau kaip reikia jį tarti? Stebėjo, kaip bando burti kiti, keistai, nepriminė fėjų ar kitokių pasakiškų padarų, atrodė kaip paprasti žmonės, tik su savosiomis lazdelėmis. Alder irgi išsitraukė savo lazdelę. Keista buvo turėti kažkokį pagaliuką, kuriuo kiti buria. Abejojo ar pavyks ką nors padaryti. O ir nežinojo kokį garsą dabar norėtų išgirsti. Miško ošimą? Karo garsus? Ne, tik ne karas! Karas buvo vienas iš dalykų, kurio prasmės ji nesuprato. Greičiausiai per mažai mokykloje mokėsi istorijos, kad sužinotų kas iš vis buvo karas, kokios jo priežastys. Apie tokius dalykus buvo girdėjusi iš pora metų vyresnių mokinių, tačiau pati niekad nepaklausdavo.
 Prisiminė vieversio giesmelę. Lengvutę, dailią, trykštančią pavasariu. Nutviekstą saulės ir visai nepanašią į šių laikų liūdną žiemą. Wrena apsidairė. Kiti mokiniai jau tarė kerų vardą nebe pirmą kartą, o ji dar nė nepabandė.
 -Qimole,- ištarė burtažodį priglaudus lazdelės galiuką prie violančelės, tačiau ir pati suprato, kad burtažodį ištarė ne taip.
Look around, look around at how lucky we are/ To be alive right now- Elizabeth Schuyler, "Hamilton"

*

Neprisijungęs Auksė Marlena Hale

  • V kursas
  • *
  • 693
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • My strategy? I don't give up.
Ats: Antroji pamoka visiems kursams
« Atsakymas #17 Prieš 5 metus »
Bethany uždėjo delnus ant veidelio. Darėsi be proto sunku ramiai išsėdėti, susikaupti ir pradėti kerėti, tačiau ji vis vien ryžosi perlipti per save ir atlikti užduotį. Mergaičiukė girdėjo savo kvėpavimą, jautė, kaip pamažu ėmė mausti rankas, o tuomet ir kojas, bet privertė save susikaupti. Negaliu sirgti. Negaliu! Tik ne dabar, meldžiu! Varniukė nuėmė delnus nuo veido ir be jokio susidomėjimo pažvelgė į ukulėlę. Apie tokį instrumentą ji buvo girdėjusi, tačiau gyvai pamatyti progos neturėjo. Aš nesergu. Aš nesergu. Ne-ser-gu. Lazdelė tarp pirštų parodė kaip šie tirtėjo nuo kiekvieno judesio, pamažu tapo jautrūs kiekvienąkart juos pajudinus.
- Qimola.
Kuo ramiausiai pasakė burtą, lazdelės galu liesdama instrumento vidurį. Nieko neatsitiko, Bethany pajuto, kaip visas kūnas tirtėjo it medžio lapelis, blaškomas vėjo. Pylė iki kaulų besitęsęs šaltis. Tačiau ji kažkokiais būdais nekreipė į tai dėmesio, nors puikiai žinojo, kad vien odos spalva rodė, jog ši sirgo.
- Qimola.
Ji vos įstengė išspausti net pačiai vos girdimą garselį. Puiku, jau ir kalbėti tinkamai nebegaliu!
- Qimola!
Šįkart ji surėkė burtą. Nieko neįvyko, tarsi šiandien būtų ne jos diena. Taip, šiandien tikrai ne mano diena.
- Qimola.
Lazdelę įrėmusi į ukulėlę, ji palinko pirmyn ir it šnabždėtų draugui paslaptį į ausį, instrumentui sumurmėjo burtažodį. Ji išsitiesė. Ausis pamažu pasiekė žvirblių čirškėjimas, mergaičiukė menkai šyptelėjo. Taip, ji baigė praktiką, tačiau iki pamokos galo dar buvo likę nemažai laiko, o nenulaikydama savo galvos, padėjo ją ant kieto suolo, prieš tai kiek tolėliau patraukusi ukulėlę ir užmerkė akis.

*

Neprisijungęs Lisette la Claire

  • VII kursas
  • *
  • 456
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • je ne fais rien mais je le fais bien
Ats: Antroji pamoka visiems kursams
« Atsakymas #18 Prieš 5 metus »
Susikėlusi koją ant kojos, Lisetė tyliai barbeno nagais, kurie šį kartą buvo padabinti gražiu tamsiai žaliu - jos koledžo spalvos - laku, į stalo paviršių ir nuobuodžiaudama klausėsi jau iki gyvo kaulo įgrisusio profesoriaus monologo apie burtažodį ir praktinę pamokos dalį, po kurios, pagaliau, klastuolė galės sukrimsti tą išsvajotąjį obuolių pyrago gabalėlį.
Septyniolikmetė į rankas paėmė tą niekada seniau neregėtą instrumentą ir iš visų pusių jį apžvelgė: trys šiaudeliai, kuriuos jungia medinė kaladėlė. Ant šios buvo užrašyti keisti raidžių junginiai, kurių, mergina tikėjosi, iššifruoti nereikės. Lisetė pabandė pakratyti instrumentą - gal taip išleis kokį garsą, mat nei stygų, nei klavišų, kaip rausvaplaukė buvo įpratusi, nebuvo. Visgi vienintelis garsas, kurį pavyko išpešti, buvo instrumento netyčinis trenkimas į stalą dėl per stipraus kratymo. Nusprendusi, kad galbūt reikia pūsti orą pro vamzdelius, Lisetė padėjo instrumentą į šalį ir iš kurpinės išsitraukė burtų lazdelę. Lūpomis liesti instrumento tikrai neketino, juk nežinia, koks mikrobų nešiotojas galėjo juo naudotis.
if you like your coffee hot, let me be your coffee pot

*

kablelis

Ats: Antroji pamoka visiems kursams
« Atsakymas #19 Prieš 5 metus »
Stevie muzika per daug nesidomėjo, todėl įtarė, kad pamoka nebus įdomi. Dėl šios priežasties ji net nesistengė atsakyti į teorinį klausimą. Be to, mergaitė dar atsisėdo prie kažkokio jai net nematyto instrumento, kas vienuolikametei dar labiau nepatiko. Kol mokytojas aiškino praktinė dalį, Stevie pavartė instrumentą ir ant apatinės dalies pamatė nedidelį užrašą: vienuolikastygės kanklės.
- Kas tokios?! - sumurmėjo Stevie ir susiraukė. Kaip jai žinoti, kokį garsą išgauti, jeigu ji nežino, koks jis turi būti?! Mergaitė atsiduso.
Ji išsitraukė burtų lazdelę ir, gerai pagalvojusi ištarė:
- Qymola.
Nieko neįvyko. Stevie nusivylė. Ji jau sugalvojo, kokio garso nori, o dabar nepavyksta jo išgauti!
- Qymola! - dar kartą pabandė ji. Vėl nieko. - Nagi, kas negerai?! Ką aš ir vėl blogai darau?!
Stevie jau norėjo trenkti instrumentą ant žemės, kai pasiklausiusi aplinkui instrumentus užkerėti bandančių mokinių suprato, kad neteisingai taria burtažodį.
- Qimola!

*

Neprisijungęs Markas Moore

  • Burtininkas
  • ****
  • 499
  • Lytis: Vyras
Ats: Antroji pamoka visiems kursams
« Atsakymas #20 Prieš 5 metus »
Sužinojęs instrumento pavadinimą, Markas atsargiai padėjo keistą knygą į vietą. Nuo kada tokios knygos būna kerėjimo kabinetuose? Berniukas prieš kerėdamas apsidairė, kaip sekasi kitiems mokiniams. Vieni pamiršdavo pridėti lazdelę prie instrumento, kiti ne taip tardavo burtažodį, o treti net nenorėjo prisiliesti prie mokytojo išburtų instrumentų. Berniukas net nežinojo, kokį garsą galėtų skleisti jo užburtas trombonas. Visi garsai, kuriuos jis sugalodavo, jau skambėjo klasėje, išburti kitų mokinių. Pirmakursis atsiduso. Pridėjęs lazdelę prie trombono ji galvojo apie vėjo švilpimą ir tarė:
-Qimola.
Pakėlė ir papūtė instrumentą. Nieko neįvyko. Kalstuolis supyko. Ką jis ne taip padarė? Pabandė dar kartą ir dar kartą. Nieko. Supratęs, kad jį blaško klasėje sklindantys garsai, Markas išsitraukė iš kuprinės ausų kimštukus ir juos įsidėjo į ausis. Šįkart jam ištarus burtažodį, jis suveikė. Iš trombono sklido švelnus vėjo švilpimas. Patenkintas, berniukas padėjo instrumentą ant suolo ir pasidėjęs ausų kimštukus laukė pamokos galo.

*

Neprisijungęs Europa Ziegler

  • IV kursas
  • *
  • 111
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • merde
Ats: Antroji pamoka visiems kursams
« Atsakymas #21 Prieš 5 metus »
Ramiai pratylėjusi visą pamokos pradžią, klastuolė susmuko kėdėje beveik įsitaisydama snausti. Dar nė pusmetis neprabėgo po to, kai Europėlė čia pirmą kartą atvyko, o jai jau nusibodo pamokos. Kaip reikės ištverti visus septynis kursus? Pirštais švelniai braukdama per smuiko stygas, greit jas prispausdavo, kad nesklistų joks garsas. Kol kas tai buvo vienintelis vienuolikmetės užsiėmimas.
Šiaip ne taip pasibaigus kerėjimo profesoriaus Tanserio monologui, gyvatėlių koledžo globotinė vėl išsitiesė ir į rankas paėmė burtų lazdelę. Per visą tą laiką Hogvartse mergaičiukė išmoko nemažai burtažodžių - kai kurių pamokose, o kai kurių iš vyresnių bendrakoledžių. Žinoma, daugumą rečiau naudojamų burtažodžių spėjo pamiršti, bet jei kas nors primintų...
Šios pamokos burtažodis baltapūkei atrodė visai nieko. Juk kartais, kai norisi išgirsti paukščių čiulbėjimą ar jūros ošimą, toks burtažodis gali būti tikrai pravartus.
Kaire ranka perbraukusi per aukštai surištą kasą, Europa nukreipė savo burtų lazdelę į smuiką ir mosikuodama tarė:
-Qimola,- tačiau nieko neįvyko.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 5 metus sukūrė Europa Ziegler »

*

Neprisijungęs Lisette la Claire

  • VII kursas
  • *
  • 456
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • je ne fais rien mais je le fais bien
Ats: Antroji pamoka visiems kursams
« Atsakymas #22 Prieš 5 metus »
Lisetė kiek apsidairė. Merginai buvo smagu matyti gausų dar visai neseniai pakrikštytų jaunesniųjų klastuolių būrelį pamokoje. Visi jie uoliai darbavosi, tad ir pačiai gyvačių koledžo prefektei nereikėtų atsilikti, tiesa?
Pirštų galais šiek tiek prisitraukusi tą keistą ir niekada neregėtą instrumentą arčiau savęs, rausvaplaukė mostelėjo lazdele ir beveik ruošėsi tarti burtažodį, tačiau, mąstydama apie ateities klastuolių kartą, visai jį užmiršo. Paklausti kaip ir nedrąsu, gal kiek gėda. Laimei, priekyje sėdėjusi mergaitė, šios nepažino, pakankamai garsiai tarė burtažodį, kad septyniolikmetė galėtų išgirsti.
-Qimola,- mostelėjo burtų lazdele ir iš instrumento ėmė sklisti jūros ošimo garsas. Klastuolė tik ir prisiminė namus Prancūzijoje, visai šalia Viduržemio jūros, kai gulėdavo ant smėliuko, o bangos vis plaukė ir plaukė į krantą.
if you like your coffee hot, let me be your coffee pot

*

Neprisijungęs Europa Ziegler

  • IV kursas
  • *
  • 111
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • merde
Ats: Antroji pamoka visiems kursams
« Atsakymas #23 Prieš 5 metus »
Europa giliai įkvėpė, o tada iškvėpė ir dar kartą mostelėjo lazdele:
-Qimola,- tačiau net ir dabar nieko. Mergaitė ėmė manyti, kad gal neteisingai sako burtažodį, tačiau panašu, kad aplinkui buvę mokiniai jį sakė taip pat. Dar labiau vienuolikmetę erzino tai, kad dauguma mokinių jau buvo baigę darbą, tad klasėje vyravo įvairiausi garsai, trukdantys susikaupti. Mergaitė jau kone ruošėsi numesti darbą ir tiesiog ramiai prasėdėti likusią pamokos dalį, kol galės lėkti iš čia į tą minkštą lovą netoli lango, pro kurį matosi ežeras ir nedidelis kampelis Uždraustojo miško.
Pažvelgusi į laikrodį ant kairiojo riešo, Europa nusprendė dar kartą pabandyti. Visgi jei nepavyks ir šį kartą, ji tikrai numes tą prakeiktą smuiką ir išeis.
-Qimola,- mostelėjo burtų lazdele, nutaikiusi ją tiesiai į smuiko centrą. Iš jo ėmė sklisti tylūs paukštelių balseliai, primenantys pavasarį.

*

kablelis

Ats: Antroji pamoka visiems kursams
« Atsakymas #24 Prieš 5 metus »
Pavyko! Keistasis instrumentas skleidžia garsą! Vis dėlto Stevei greito teko nusivilti: girdėjosi kažkoks krenkštimas, o ji tikrai norėjo ne to...
Kažin ar gali būti instrumentas sugedęs? mergaitė paklausė savęs. Ne, ko gero, vis dėlto ne. Čia aš nemoku jo teisingai užkerėti.
- Qimola - dar kartą ištarė Stevie. Tačiau dabar instrumentas iš viso nutilo. Mergaitė piktai pažvelgė į jį. - Ar tu gali bent sekundę padaryti tai, ko aš noriu iš tavęs?
Stevie nedrąsiai perbraukė per stygas. Garsas jai visai patiko. Gal reikės pasimokyti groti? pagalvojo grifiukė. Bet pirmiausia reikia jį priversti skleisti garsą, kurio aš noriu! Pagalvojusi apie norimą garsą Stevie trumpam sustingo ir užsisvajojo. Vasara...
- Qimola - po kurio laiko ištarė mergaitė. Pagaliau! Iš kanklių pradėjo sklisti jūros ošimas. Stevie atsisėdo ant kėdės ir palaimingai užsimerkė. Deja, netrukus garsas nutilo...

*

Neprisijungęs Torė Finitsis

  • VII kursas
  • *
  • 209
  • Taškai:
  • We’re dancing on tables
Ats: Antroji pamoka visiems kursams
« Atsakymas #25 Prieš 5 metus »
Mergaitė atsisėdo į suolą ir pažvelgė pro langą. Spėjo, kad jau tuoj ateis stingdanti žiema. Ir vėl. Nors Torė prieš ją neturėjo nieko prieš. Jai kaip tik patiko. Visą karėjimo teorinę dalį mergaitė praleido savo mintyse ir taip ir nepateikė savo atsakymo. Juk sėdint suole yra daug įdomesnių veiklų nei atsakinėti į teoriją. Pavyzdžiui, apmąstyti sapnus, pasvajoti apie mylimus knygų veikėjus ar tiesiog žiūrėti pro langą. Štai ką veikė antrakursė.
Žinoma, praktikos ji nieku gyvu nenorėjo praleisti. Joje visada būdavo daugiau veiksmo ir įdomybių. Torei ne visada pasisekdavo iš pirmo karto, bet dažniausiai, pabaigoje, ji klasę palikdavo su šypsena veide. Mergaitė palietė šalia buvusį instrumentą. Gitarą. Visada norėjo išmokti ja groti, bet juk tai Torė, tiesiog pritrūko tam kantrybės. Jau drąsiau paėmusi ją į rankas, antrakursė perbraukė per stygas piršteliais, o iš gitaros pasklido kažkoks keistokas garsas. Vaje, Torė greitai ją padėjo atgal ant stalo. Geriau tiesiog atliks reikiamą darbą, nei dar kam sugadins klausą. Varniukė ant kelių užmetė krepšį, kuriame buvo įmesta burtų lazdelė. Graitai ją rado ir paėmė, bet akys užkliuvo ir už kramtomos gumos pakelio, todėl, apsižvalgiusi ar niekas į ją nežiūri, mergaitė įdėjo gabalėlį sau į burną. Mmmm, braškinė. Greitai užsegusi krepšį mergaitė galėjo pradėti burti.                                           
You gotta help me, I'm losing my mind.

*

Neprisijungęs Torė Finitsis

  • VII kursas
  • *
  • 209
  • Taškai:
  • We’re dancing on tables
Ats: Antroji pamoka visiems kursams
« Atsakymas #26 Prieš 5 metus »
Ar labai blogas įprotis pūsti kramtomosios gumos burbulus? O per pamoką? Tylus pukšt ir burbulas sprogo, o Torė persigandus įsitikino ar niekas nepastebėjo. Tikėkimės, kad ne. Mergaitė rankoje laikė lazdelę ir galvojo kokio čia garso užsigeisti. Visas mintis atmetinėjo viena po kitos. Juk norėjo išsirinkti patį geriausią variantą. Galiausiai, liko vienas tinkamas pasirinkimas. Medžių lapų ošimas. Viso miško ošimas. Antrakursė nukreipė lazdelę į gitarą.
  - Quimola,- ištarė kuo aiškiau, bet instrumentas vis dar tylėjo. Mergaitė nesuprato kas negerai. Juk ir susikaupusi, ir teisingai pasakė burtą. O gal... Ji prisiminė burnoje kramtomą gumą. Išsitaukusi popierielį liūdnai išspjovė kramtukę į jį. Ar gali būti kas liūdniau nei išmesti dar visai neiškramtytą gumos gabalėlį. Atsidususi vėl pagriebė lazdelę ir nukreipė ją tiesiai į gitarą.
  - Quimola,- pasakė. Šį kartą buvo tikrai pakankamai susikaupusi,o tokios pastangos beveik iškart pasiteisino. Gitaros stygos sukruto skleisdamos švelnią miško užesio melodiją. Torė užsimerkė ir įsivaizdavo ją supantį mišką. Atrodo, nes matė kaip pro medžių šakas į žemę nusitiesia saulės spinduliai, o miškas atrodo tiesiog stebuklingai. Varna šyptelėjo. Dabar buvo patenkinta ir atliktu darbu ir girdimu garsu.                                                             
You gotta help me, I'm losing my mind.

*

Neprisijungęs Frankas Stigleris

  • ****
  • 341
  • Lytis: Vyras
  • I will spill blood to defend what's mine
Ats: Antroji pamoka visiems kursams
« Atsakymas #27 Prieš 5 metus »
Profesorius krestelėjo šalimais ir, pasikuitęs savo stalčiuose, pasigriebė mažą, apvytusią knygiūkštę. Mestelėjo ją ant savo darbo stalo ir užsikišo palaidą garbaną už ausies. Susirado reikiamą puslapį ir įniko jį skaityti.
Šią knygutę nusipirko, kai vasaros atostogų metu keliavo po Tsibėją. Ji buvo apie įvairiausias kalnų elfų ir laumių tradicijas, papročius ir net legendas. Buvo keli puslapiai ir apie salai būdingus augalus bei gyvius.
Citata
Kasmet kalnų elfai ir laumės švenčia ilgiausios dienos šventę metuose. Šventė prasideda tada, kai saulė pakyla iš vandenyno. Laumės susirenka vienoje Šventosios uolos pusėje, o kalnų elfai - kitoje. Jie abejose pusėse įsikuria stovyklavietes, kuria eglišakių laužus, gieda giesmes, gautas iš požeminio pasaulio. Saulei pakibus virš Šventosios uolos, iš abiejų stovyklaviečių išrenkamas atstovas, kuris turi įeiti į Šventąją uola ir ten susitikti su kitos stovyklavietės atstovu. Laumė turi pasibučiuoti su kalnų elfu, kad įtvirtintų atkurtą taiką tarp abiejų tautų. Tada, ateina eilė šventėms.  Laumės su kalnų elfais užkopia ant Šventosios uolos ir ten pradeda dalintis maistu, gėrimais, šokti ir dainuoti...
Pervertė puslapį ir akies kampučiu pažvelgė į savo mokinukus. Jie darbavosi ir iš girdimų burtažodžių suprato, kad jie tai darė nuoširdžiai. Šyptelėjo sau į ūsą ir atsistojo, pasiruošęs pasivaikščioti po kabinetą.

*

Neprisijungęs Jasmine Diana Amneta

  • Burtininkė
  • ****
  • 227
  • Lytis: Moteris
Ats: Antroji pamoka visiems kursams
« Atsakymas #28 Prieš 5 metus »
 Kažkaip net keista, kad penktakursė norėjo eiti į kerėjimą. Šiais laikais nežinia kokiu būdu prisiveisė mažų parazitų - pirmakursių ir antrakursių. Josios laikais to nebuvo. Na, bent jau kiek prisiminė. Dabar Jasmine pirmakursius ir antrakursius nuo kitų skirdavo tik pagal kalbą, matėsi, kad mokinukai dar nėra praleidę kokių trijų metelių čia, Hogvartse. Jei būtų praleidę, greičiausiai kaip ir ji tylėtų, nespėliotų. Nors patys žodžiai dažnai išduodavo apytikslį mokinio ar mokinės kursą.
 Kai prieš ją atsirado instrumentas, Diana nė nenutuokė kas tai galėtų būti. Pirštams slystant slidžia mediena jautė instrumento didingumą, spindintį brangia kaina ir gera kokybe. Girdėjo kaip kiti gauna kur kas mažesnius instrumentus, ar bent jau taip numanė. Pirštams užkabinus klavišus suvokė, kad prieš ją - kiek mažesnė pianino versija. Yra ne sykį mačiusi tikrą didelį pianiną, kol... Kol dar matė. Jautė, šio net klavišai buvo mažesni, gerokai mažesni, kad sutilptų visi. Spustelėjus vieną iš juodųjų, kaip prisiminė, išgirdo garsą. Vieną natą. Tik vieną, tačiau to pakako visiškai įsitikinti, kad tai tikrai šis instrumentas, apie kurį galvojo. Tiesa, kiek bijojo suklysti, nes šis griozdas nors ir mažesnis, tačiau buvo gan didelis, o buti su dideliais daiktais buvo žymiai sunkiau, nei kokiu nors paprastu mažyčiu, pavyzdžiui, lūpine armonikėle. Mažesniui objektui užkerėti reikdavo mažaiu jėgos, o Diana abejojo ar šį instrumentą galėtų priskirti prie mažų.
 Turbūt kaip ir visiems, sunkiausia buvo išsirinkti garsą. Kiti, spartesni jau spėjo išgauti kokių nors paukštelių čiulbėjimą ar gamtos garsą. O ji... Ji tiesiog panoro išgirsti kitą instrumentą. Fleitos garsą. Girdėjo, taip galima.
 Penktrakursė išsitraukė lazdelę ir ją prilietė prie pianino korpuso. Sakė, jie kerai yra skirti suklaidinti. Būtent tai jinai ir darė. Pianiną vertė fleita.
 - Quimola,-ištarė, tačiau instrumentas teliko nebyliu, paprastu žiobarišku grojimo prietaisu.
Legacy, what is a legacy?
It's planting seeds in a garden you never get to see
I wrote some notes at the beginning of a song someone will sing for me
America, you great unfinished symphony, you sent for me
You let me make a difference, a place where even orphan immigrants
Can leave their fingerprints and rise up,
- Lin Manuel Miranda, „Hamilton“

*

Neprisijungęs Wrena Alder

  • Herbologė
  • ****
  • 254
  • Lytis: Moteris
Ats: Antroji pamoka visiems kursams
« Atsakymas #29 Prieš 5 metus »
 Apie ką reiktų galvoti buriant? Burtažodžio skambesį, jausmus? Apie palikusius tėvus? O gal kaip tik nereiktų apie nieką galvoti? Ak, kad kas nors būtų pravedęs Wrenai teorinius kursus apie burtažodžius! O dabar švilpiukė net nežinojo nuo ko pradėti. Teko tik apsižvalgyti ir pažiūrėt į kitų mokinių veido išraiškas. Šie atrodė susikaupę, tad ir Alder pabandė panašiai daryti.
 Prilietė lazdelę prie violančelės, tarė burtažodį, tačiau nieko nenutiko. Visiškai nieko. Lyg būtų nė sykio nemėginus. Galvojo apie vyturio dainą, tačiau visiškai absoliučiai nieko. Šviesiaplaukė kiek susikrimto, bet bandė toliau:
 -Quimola,- jau teisingai, su tokiu pačiu, kaip ir kitų mokinių akcentu, ar kaip būtrų galima pavadinti tarimą tarė, tačiau nieko. Nei vieversio giesmės, nei kokio nors kitokio garso, apart netyčia užkabintų stygų neišgirdo. Neguodė ir tai, kad kitiems mokiniams sekėsi puikiai ir jau ne vienas išgirdo taip trokštamą garsą. Na, jiems greičiausiai ne tokį jau ir trokštamą. Mažutė švilpė manė, kad greičiausiai naujus burtažodžius jie bando kas dieną, nes taip užtikrintai taria ir daugumai pavyksta... O ta didelė violančelė niekaip nenorėjo būti įveikta. Jokiais būdais. Bandė yrodyti, kad čia būtent ji yra pati stipriausia ir geriausia. Ir aišku, nepasiduos mažutei pirmakursei.
 -Quimola,- ne pirmą, ne trečią, o mažiausiai benktą kartą tarė burtažodį, bet tik netyčia lazdele vėl užkabino stygas ir šios, suvirpintos medienos suskambėjo. Ak, kad tai būtų ne to paties instrumento, o paukštelių balsas! Už tokią laimę žiobarų kilmės raganaitė būtų daug ką atidavusi ir dar įgijusi motyvacijos. Deja...- Quimola!
 Kaip tose žiobariškose pasakose būna? Lydekai paliepus, man panorėjus, tegu violančelė pradeda vieversiu čiulbėt. Noras buvo, tačiau kur stebuklinga lydeka?.. Liūdesėlis apiblausė vienuolikmetės veidą.
 -Quimola,- bandė prilietus lazdele medieną, galvodama apie vyturio giesmelę, susikaupus, tačiau ir vėl nesėkmingai. Būsiu vienintelė nesugebėjusi užkerėti... Kodėl? Kodėl aš išvis čia esu? Lazdelė manęs neklauso. Už ką man čia būti?
 Jei nebūtų patekusi į Hogvartsą, dabar greičiausiai sėdėtų mokykloje ir rūpintųsi istorijos projektu. Prieš vienuoliktąjį gimtadienį jai labiausiai rūpėjo įvairūs namų darbai ir su kuo atliks kokį nors darbą, kad ir taip įgrysusį projektą, tačiau dabar nė vieno iš klasės čia nebuvo. Nič nieko. Visiškai nauji žmonės čia atrodė įdomiai, o mokyklos rūpesčiai buvo panašūs, bet didesni. Kad ir tas instrumentas, nenorintis paklusti. Ar lazdelė, kuriai nepatiko būti mokinės rankose.
 -Quimola, quimola quimola,- tris kartus ištarė burtažodį, tačiau nieko nenutiko. Baimė šmėstelėjo mokinukės veide, išvydus profesorių, kuris atsistojo iš savo vietos. Na ir klius man dabar.
Look around, look around at how lucky we are/ To be alive right now- Elizabeth Schuyler, "Hamilton"