0 Nariai ir 2 Svečiai peržiūrinėja šią temą.

*

Katherine Silverstone

Ats: Koridorius netoli virtuvės
« Atsakymas #60 Prieš 2 metus »
  Mergaitė pradžioje norėjo būti tyloje ir ramybėje. Be jokio garso, tik duslūs kvėpavimas iš jos pačios, kuris reikštu vilties kibirkštėlę, bet ir tai šias kelias minutes sugebėjo kažkas sudrumsti. Žingsniai per raudoną kilimą buvo išgirsti, lyg trolis eitu per aksomines plyteles. Apmąstymams jau nebebuvo laiko,Katherine privalėjo mintis nukreipti kita linkme.
  Silverstone akimirksnių atsisuko į asmenį skleidžiantį garsą ir išvydo gal atsakymą sau prieš akis.
   - Hmm... - apžvelgė berniūkščio veido bruožus. - Labas. - monotoniškų balsų prakalbo mergaitė.
  Baltaplaukė matė nepažįstamajį, kaip grobį ar minčių išsklaidymų, bet tai šia minute jis buvo Katherine's viltis. Silverstone apėjo aplink asmenį sudėjusi rankutes už nugaros ir apžvelgė jį, lyg kažkokią vertinimo komisijos pirmininkė, bet staiga už mėlynų akučių pamatė, kad kažkas kyšojo iš jaunuolio megztinio.
  Palengva atsistojo prieš nežinoma padarą ir atpalaidavo rankutes, o mintyse rangėsi gudri mintis, kaip pavogti paimti popierių iš juodaplaukio megztinio kišenės.
  Nelaukus nė sekundės mikliai apkabino mokinį ir nejuntant pagriebė už lapelio krašto, kuris kyšojo. Kaip mikliai apkabino, taip pat mikliai ir atsitraukė su savo rankose turėtų ''turtų''.
  Staigiai užsisuko už berniuko, kad nepastebėtu nieko ir Katherine žvelgė į lapelį nuotrauką.
    - Aš esu ją mačius. - tyliai sumurmėjo Katherine ir atsisuko į keistuolį, - Ahh.. Prisimenu, jog čia Benita. Ji dabar yra grifų gūžtos bendrajame kambaryje ir maloniai tenai kartu rangosi kelios kobros ir vienas tigrinis pitonas. - šyptelėjo lūpų kampučiu, kaip pradedančioji psichopatė, - Matai šiandien paleidau juos iš terariumo ir esu įsitikinusi, kad... - žvilgtelėjo į arčiausia laikrodį, kuris buvo pakabintas ant sienos ir vėl įsmeigė mėlynas akutes į jaunuolį, - Po šešių ir penkiolikos sekundžių. Mano tigrinis pitonas ar kobra įkas Benitai. Vargšelė ar ne? - tyliai nusijuokė, - Be to nesistenk bėgti pas ją, nepavyks. - padarė trumpą pauzę, - Aš turiu priešnuodį, bet tu jo taip paprastai negausi, noriu, kad žaistum pagal mano taisykles. Klausysi manęs - gausi priešnuodį.
  Savo šaltose rankelėse laikė Benitos Black nuotrauką ir ištiesė dešinę ranką nepažįstamajui ir prakalbo:
   - Beja, mano vardas Katherine.

*

medeina11

Ats: Koridorius netoli virtuvės
« Atsakymas #61 Prieš 2 metus »
Gloria visada būdama nepažįstamojoje vietoje viską apžiūrėdavo. Ji dėl to jautėsi saugesnė ir šiek tiek laimingesnė. Šį kartą taip pat mergaitė vos ištaikiusi laisvą minutę išlėkė iš varno nago bokšto. Lipdama laiptais žemai irisinių akių savininkė savęs vis klausė kur eiti, kol pasiekė pirmąjį aukštą. Gal sukti link didžiosios salės ? Ne gal geriau eisiu į požemius. Nusprendė rudaplaukė. Bet greitai persigalvojo, nes pastebėjo keistoką koridorių. Gal eisiu čia. Pagaliau nusprendė vienuolikmetė ir nuėjo link koridoriaus pusės. Koridorius buvo iškabintas su maistu susijusiais paveikslais. Kažkur netoli turėtu būti virtuvė. Pagalvojo varniukė, bet ji tiksliai nežinojo kur yra šis kambarys, nes yra naujokė. Bei ji visą laiką buvo savo apmąstymuose ir nieko neišgirdo ką kalba kiti. Dėl to britė praėjo paveikslą su kriaušę ir nuėjo toliau. Įdomu kas bus gale pagalvojo pirmakursė ir toliau tyliai žingsniavo. Ji sustojo, nes pastebėjo įsišakojimą. Neilgai trukus našlaitė jau suko į dešinę pusę tikėdamasi kažką ypatingo pamatyti. Deja turėjo nusivilti, nes ji išvydo tik raudoną, dulkėtą ir apkramtytą kilimą. Tamsiai pilkas, nuobodžias sienas. Ant kurių kabėjo keisti paveikslai kuriose žmonės kažką sau murmėjo.Bei degė keletą žvakių kurios sudarė nejaukią prieblandą. Ne pati jaukiausia vietelė pagalvojo varno nago mokinė ir atsisėdo ant jos manymu geriausios kilimo vietelės koridoriaus kampe.

*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • *****
  • 1771
  • Lytis: Moteris
  • Pasiūlyk RPG
Ats: Koridorius netoli virtuvės
« Atsakymas #62 Prieš 2 metus »
Mendel tiesiog pasišokinėdama striksėjo iš virtuvės. Šiandien ji sau viena kambaryje iki pareikalavimo išmoko dar kelis kerus. Ji jau ketino eiti į bendrąją kambarį, tik prieš tai nutarė sukirsti visus skanumynus, kuriuos ką tik pasiėmė iš virtuvės. Būtų nelabai gerai, jei, pavyzdžiui, Džeinė pamatytų ją su plikytais pyragėliais rankose ir burnoje išsišiepusią iki ausų ir dar gurkšnojančią dvi stiklines moliūgų ssulčių.
Tamsiaplaukė, eidama tamsiu koridoriumi, pamanė, kad tuoj visas vaišes netyčia išmes ant žemės. Galbūt reikėtų panaudoti koki burtažodį, ėmė svarstyti mergaitė. Tačiau to padaryti ji nespėjo. Viena stiklinė sulčių išsiliejo. Tačiau ji krito ne ant žemės. O ant kažko. Kažkokio žmogaus.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 2 metus sukūrė Dori Mendel »

*

medeina11

Ats: Koridorius netoli virtuvės
« Atsakymas #63 Prieš 2 metus »
 Gloria sėdėjo gan nuobodžiai koridoriaus kampe. Ir nieko ypatingo ar įdomaus nepastebėjusi mergaitė jau norėjo iš čia išeiti ir susirasti įdomesnę vietą. Bet kai ji jau norėjosi keltis lyg iš niekur pasirodė rudaplaukės amžiaus mergaitė. Ji turėjo trumpus, tamsius plaukus ir baltą lyg popierius odą. Nepažįstamoji nešėsi plikytus pyragėlius ir dvi moliūgų sulčių stiklinęs. Tikriausiai tikrai kažkur netoli yra virtuvė pagalvojo vienuolikmetė. Ir šiek tiek nudžiugo, kad yra daug vietų apie kurias varniukė  dar nieko nežinojo. Jaunoji Mechel nors ir atidžiai stebėjo juodaplaukę mergaitę pati stengėsi būti rami ir neatkreipti nepažįstamosios dėmesio. Irisinių akių savininkė iš pradžių būdama Hogvartse norėjo susipažinti su aplinką, o ne su žmonėmis. Be to pirmakursei buvo šiek tiek nejauku bendrauti su žmonėmis po pastarųjų jos metų. Deja našlaitei nepavyko likti nepastebėtai, nes bendraamžė varno nago mokinę apipylė moliūgų sultimis. O tai tikrai nėra nepastebimas dalykas. Ech, kad jaus vis tiek esu Hogvartse nelaimės manęs nepalieka ramybėje. Pagalvojo britė. Iš tiesų mergaitei tai buvo maža smulkmeną kuri jai tikrai nieko nesugadins. Bet Gloriai šiek tiek kėlė nerimą, kad būtent tai padarė tą mergaitė stovinti šalia jos. Dėl to varniukė tyliai paklausė nepažįstamosios trumpo klausimo:
- Kodėl ?
Pirmakursė visai nežinojo ką daugiau sakyti ar daryti. Tai tiesiog atsistojo ir savo irisinėmis akimis pažvelgė į dėmę ant apsiausto su kuria reikėjo kažką daryti.

*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • *****
  • 1771
  • Lytis: Moteris
  • Pasiūlyk RPG
Ats: Koridorius netoli virtuvės
« Atsakymas #64 Prieš 2 metus »
Dori nusigando. Pasirodo, sultimis ji apliejo kažkokią mergaitę, varniukę. Tačiau varniukė neatrodė pikta, be to, ji nepradėjo klastuolės plūsti keiksmais, tad Mendel akimirksniu nurimo.
- Netyčia, - atsakė. - Nepastebėjau tavęs, - tačiau suveikus klastuoliškumui, Dori neatsiprašė. Mergaitė magijos pagalba pakabino ore skanėstus ir sveiką moliūgų sulčių stiklinę, o išlietą nusprendė palikti ant grindų ir nekreipti į ją dėmesio. Lai namų elfai sutvarko, juk ne aš čia turiu būti tarnaite, ar ne? Kartais Dori pati imdavo stebėtis iš niekur nieko atsirandančiu savo bjaurumu.
- Tergeo, - tarė tamsiaplaukė nusitaikiusi į dėmę ant nepažįstamosios apsiausto ir tikėjosi, kad dėmė išsidžiovins, tačiau nebuvo tikra, jog neliks žymės.
- Ee... tai ką čia veiki viena taip tykiai? Kažką seki? - ėmė įtarinėti.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 2 metus sukūrė Dori Mendel »

*

medeina11

Ats: Koridorius netoli virtuvės
« Atsakymas #65 Prieš 2 metus »
Iš nepažįstamosios kuri atrodė buvo klastuolė Gloria greitai gavo atsakymą. Mergaitė po bendraamžės atsakymo tik linktelėjo ir jau norėjo vėl grįžti į savo apmąstymų pasaulį. Bet varnė pastebėjo, kad klastuolė savo užkandžius padabino ore. Įdomu ką ji sugalvojo. Įžvalgiai žiūrėdama pagalvojo garbanė ir toliau stebėjo nepažįstamą mergaitę. Paskui juodaplaukė ištarė kažkokį burtažodį ir dalis moliūgų sulčių dingo nuo jos juodos uniformos. Našlaitė nustebusiu žvilgsniu apžvelgė mergaitę ir nuoširdžiai šyptelėjo. Bei jau garsesniu balsu nei praeitą kartą, bet vis tiek nelabai garsiai padėkojo irisinių akių saininkė :
- Ačiū. Gal kas liko galiu pati pabandyti ?
Nesulaukusi atsakymo Mechel pavardės savininkė išsitraukė lazdelę ir pradėjo bandyti prisiminti visai neseniai perskaitytą burtažodį. Rudaplaukė jau buvo spėjusi apsilankyti bibliotekoje ir perskaičiusi nemažai burtažodžių ir iš jų tik vos keletą pabandė. O tarp jų nebuvo burtažodis kurį varno nago mokinė norėjo panaudoti. Tikiuosi pavyks viltingai pagalvojo britė ir nedrąsiai ištarė :
- Skurge
Likusi dėmės dalis irgi dingo. Oho nemaniau, kad pavyks. Negaliu patikėti, kad pavyko iš pirmo karto. Visiškai nustebusi pagalvojo jaunoji Mechel žiūrėdama į savo visiškai švarią uniformą. Kai pirmakursė pagaliau galėjo pripažinti ką ką tik padarė ji pažvelgė į klastuolę ir maloniu balsu atsakė į jos keistoką klausimą :
- Na aš šeip norėjau pasivaikščioti ir pabūti vieną,- padarė trumpą pauzę,- o ką tu čia veiki ?

*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • *****
  • 1771
  • Lytis: Moteris
  • Pasiūlyk RPG
Ats: Koridorius netoli virtuvės
« Atsakymas #66 Prieš 2 metus »
Dori stebėjo, kaip varnė iki galo panaikina dėmę.
- Ak, gerai būti raganomis, tiesa? - tartum užsisvajojo.
Klastuolė paėmė vieną ore kabantį pyragėlį ir pradėjo valgyti.
- Aš? - prunkštelėjo mergaitė. - Ruošiausi eiti į Klastūnyną, - pamojo ranka tolyn, - juk jis yra požemiuose, kaip ir virtuvė, - kimšdama pilna burna atsakė. - Bet jeigu turi įdomesnių pasiūlymų, mielai sutiksiu, nes aš tai visai netrokštu būti viena, - nusijuokė. - Jei nori, vaišinkis, - mestelėjo žvilgsnį ore kabančių pyragėlių link.
Dori jautė, kad per laiką, kuri praleido Hogvartse, išdrąsėjo, daug sužinojo, mokykloje ėmė jaustis kaip namuose. Be to, mergaitė pradėjo labiau pasitikėti savo jėgomis, nes jau nemažai žinojo apie burtininkų pasaulį, mokėjo daug burtažodžių, tik apie magų buitį mažai težinojo, tačiau šią akimirką nesuko sau dėl to galvos.
- Tu iš burtininkų ar iš žiobarų šeimos? - kažkodėl paklausė, nors įprastai kalbų apie kraują vengdavo, nes gėdijosi savo šaknų.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 2 metus sukūrė Dori Mendel »

*

medeina11

Ats: Koridorius netoli virtuvės
« Atsakymas #67 Prieš 2 metus »
Gloria rimtu veidu klausėsi bendraamžės, o kai ji baigė savo pirmąjį sakinį varnė tik linktelėjo. Nes ji visiškai nežinojo kaip reikėtų atsakyti. Mergaitei dabar patiko būti raganą, bet ji per trumpai mokinosi burtų, kad žinotų tikslų atsakymą. Visai ne užilgo klastuolė uždavė kitą klausimą. Į kurį vienuolikmetė būtinai turėjo atsakyti, kad nepasirodytu nesiklausanti. Dėl to rudaplaukė abejingu balsu pradėjo šnekėti:
- Aš to nežinojau. Hogvartse esu tik pirmus metus ir dar beveik nieko nežinau,- tiksliau nieko nežinau. Pagalvojo našlaitė,- aš pati te žinau didžiąją salę, Varno nago bokštą, klases kur vyksta pamokos ir biblioteką. Kaip ir minėjau nelabai žinau Hogvartso vietų, bet gal tu gali pasiūlyti jaukia vietą kurioje galėtume pasikalbėti. Nes šis koridorius man tikrai nelabai patinka,- paėmė vieną pyragėlį kurį jai buvo pasiūliusi bendraamžė, nes jaunoji Mechel jau norėjo valgyti,- ačiū visai norėčiau.
Pats pyragėlis buvo rudas, apvalios formos ir skaniai kvepėjo šokoladu.Tikriausiai šokoladinis nutarė pirmakursė ir paragavo kepinio. Kaip ir britė galvojo taip ir buvo, nes pyragėlis iš tiesų buvo šokolado skonio, gan saldus ir visai skanus. Varno nago mokinė gan senokai valgė pyragėlį dėl to jo skonis tuo pačiu atrodė ir gan keistas. Kai jau pyragėlio liko vos pusę iš nepažįstamosios lūpų išėjo gan keistas klausimas skirtas grynakraujei. Mechel pavardės savininkė nebuvo nei prieš burtininkus ar žiobarus bei nei vienos ar kitos pusės didelė mėgėja. Bet už tad mergaitė stovinti prieš ją atrodė kažkurios burtininkų rūšies arba nekentė arba labai dievino. Dėl to irisinių akių savininkė nelabai norėjo atsakyti į klausimą, nes jai nuojautą sakė, kad tamsiaplaukė yra geresnė kerėtoją. Ir lengvai galėtų Gloria įveikti dvikovoje. Bet vis tiek garbanė pasakė tiesą ir netgi gan drąsiai :
- Iš burtininkų šeimos. Esu grynakraujė.
Tikiuosi iš čia išeisiu gyva.

*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • *****
  • 1771
  • Lytis: Moteris
  • Pasiūlyk RPG
Ats: Koridorius netoli virtuvės
« Atsakymas #68 Prieš 2 metus »
Dori atsirėmė į sieną ir baiginėdama valgyti pyragėlį klausėsi bendraamžės. Varniukei pradėjus kalbėti apie tai, kad ji beveik nieko nežino Hogvartse, Mendel apėmė pažįstamas jausmas. Juk visai neseniai ji pati ničnieko nežinojo ne tik apie Hogvartsą, bet ir apskritai apie magiją. Tačiau klastuolė nesnaudė ir iššniukštinėjo viską, ką galėjo, na, bent jau taip jai atrodė, ir pasijuto savo vėžėse, todėl jautėsi drąsiai.
Na va, net ir ji grynakraujė, pajuto kartėlį Mendel. Šiek tiek sužaibavo akimis, bet kol kas nieko apie tai nesakė.
- Aš ir dar visai neseniai čia nieko nežinojau. Tačiau aš buvau labai... - susimąstė, - smalsi. Todėl stengiausi išvaikščioti kuo daugiau Hogvartso užkaborių ir apylinkių. Tačiau pažinti jų visų tiesiog neįmanoma! O, šis koridorius man labai mielas, - klastuoliškai pasakė Dori. - Požemiai yra gėris, - paslaptingai tarė.
Iš tiesų tamsiaplaukei požemius reikėjo prisijaukinti. Atvykus mokytis į Hogvartsą jie jai buvo labai nejaukūs, tačiau per tiek laiko Dori prie jų priprato ir šie jai ėmė patikti. Apskritai, Mendel pamėgo ir vėsą, ir tamsą.
- Na, kalbant apie jaukias vietas Hogvartse... - susimąstė. - Vat tokių tai tau tikrai nepasakysiu, nes mane nelabai traukia jaukios vietos, juk aš klastuolė, - pakėlė antakius. - Nors žinai... - prisimerkė. - Iš vyresniųjų mokinių girdėjau, kad šiaurinio koridoriaus gale per langą galima patekti ant stogo, - pažvelgė į varniukę. - Sako, kad ten gražu, bet aš niekada ten nebuvau. O dabar pilnatis, jau sutemo, turėtų atsiverti gražus vaizdas. Norėtum ten nueiti? - paklausė.
Kraujas, kraujas, kraujas... Mano suknistas žiobariškas kraujas.
- Tau pasisekė, kad esi iš burtininkų šeimos. O aš... o mano tėvai žiobarai, - su panieka tarė. - Negaliu to pakęsti.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 2 metus sukūrė Dori Mendel »

*

medeina11

Ats: Koridorius netoli virtuvės
« Atsakymas #69 Prieš 2 metus »
Po savo keistos ir kvailos minties Gloria vėl klausėsi klastuolės ir po kiekvieno sakinio linktelėdavo galvą. Bet po paskutinio sakinio ji tiesiog stovėjo ir visiškai nekrutino galvos ir netgi į mergaitę žiūrėjo su nustebusiomis akimis. Nuo kada požemiai yra gėris ? Žinau čia šalta ir tai gerai, bet daugiau pliusų neįžvelgiu. Galvojo mergaitė ir tuo pačiu keistai žiūrėjo į nepažįstamąja. Pirmakursė labai norėjo paprieštarauti savo bendraamžei, bet tada prisiminė, kad jai pačiai patinka šaltis kai kiti jo tiesiog šalinasi ar netgi nekenčia. Dėl to garbanė nusprendė geriau patylėti ir nesikišti į klastūnyno mokinės mėgstamas vietas. Tamsiaplaukė vėl pradėjo šnekėti ir vėl irisinių akių savininkė privalėjo klausytis. Šį kartą vienuolikmetė prabilo :
- Sakai stogas,- susimąstė,- lyg tais nesu girdėjusi,- bandė dar sykį pagalvoti ir įsitikinti ar tikrai nėra girdėjusi,- norėčiau ten nueiti, bet ,- gal geriau tiesiog patylėsiu ,- gerai galim eiti.
Tikiuosi mes nepasiklysim pradėjo tikėtis rudaplaukė. Po kelių minučių našlaitės mąstymai pasitvirtino dėl bendramokslės nekentimo vienos burtininkų rūšies. Mano galvojimai pasitvirtino, bet aš labai abejoju ar didžiulė sėkmė yra būti grynakrauju burtininku. Galvojo varno nago mokinė. Pagal ją nebuvo jokio skirtumo ar tu esi grynakraujis, maišyto kraujo burtininkas ar žiobarų kilmės burtininkas. Svarbiausia kad tu esi burtininkas { pagal Gloria ir būti paprastu žiobaru nėra blogai }. Jaunajai Mechel šiek tiek pagailo juodų plaukų savininkės dėl savo rūšies tokio nekentimo. Na ką padarysi liūdnai pagalvojo britė ir šyptelėjo nepažįstamajai, bei maloniu balsu prisistatė :
- Aš Gloria. Koks tavo vardas ?
Kodėl aš to paklausiau tik dabar ? Savęs pačios paklausė grynakraujė.

*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • *****
  • 1771
  • Lytis: Moteris
  • Pasiūlyk RPG
Ats: Koridorius netoli virtuvės
« Atsakymas #70 Prieš 2 metus »
Iš tiesų Mendel manė, kad varniukė nesutiks eiti ant stogo, todėl gerokai nustebo, kai gavo teigiamą atsakymą. Galbūt per greitai ją nuvertinau, ėmė svarstyti klastuolė ir nužvelgė būsimą bendražygę.
- O, juk mes dar net nesusipažinome, - pagalvojo Dori, kai mergaitė pasakė savo vardą. - Aš esu Dori.
Klastuolė apsidairė.
- Na, ką, tikriausiai galime keliauti ant stogo, pirmiausia reikės grįžti didžiosios salės link ir pakilti laiptais į viršų. Eime.
Dori paliko netvarką ant grindų. Čia buvo ir pyragėlių trupinių, ir išlietos sultys, be to, ant grindų mėtėsi jau dvi tuščios stiklinės. Elfai sutvarkys, pašaipiai mintyse tarė mergaitė.
Mendel pradėjo eiti didžiosios salės link. Bandė prisiminti, kur tiksliai yra tas langas, tačiau buvo tikra, kad pavyks jį rasti. Bet širdyje ėmė rastis nerimas. Ji tikrai nesitikėjo, jog Gloria sutiks su pasiūlymu, o dabar jau dingti nėra kur, juk Dori negali pasirodyti bailė, ar ne? Tokių minčių lydima mergaitė dingo už kampo.

*

Neprisijungęs Erikas Dinas Miglaputys

  • I kursas
  • *
  • 44
  • Taškai:
  • gal kas norėtų padovanoti galeonų?
Ats: Koridorius netoli virtuvės
« Atsakymas #71 Prieš 2 metus »
Erikas išlėkė iš bibliotekos ir sparčiu žingsniu pasiekė tokį koridorių netoli virtuvės. Jis sulėtino žingsnį, nes būtent čia, jis sapnuose dažnai mato ugniniais plaukais merginą, kuri sktrykčioja ant plytelių. Berniukas paklaidžiojo ir kituose netoli esnčiuose koridoriuse, tačiau mergaitės niekur nebuvo matyti. Jis persbraukė plaukus delnu ir sustojo. Atrodo atėjau į tą vietą, na,  kur gi ji? - jam labai norėjosi tikėti, jog jo sapnai kažką reiškia, tačiau galiausiai jam teko priimti išvadą, jog tai tebuvo jo vaizduotės vaisius. Garbanius atsirėmė į sieną ir įsmeigė akis į lubas. Jam niekaip nepavyko išmesti tos mergaitės iš galvos. Erikas Dinas Miglaputys - keistas berniukas, mėgstantis gyvūnus ir turintis neįprastai keistą randą ant smilkinio. Jis nežino nei aiškios savo praeities, nei dabarties ar ateities. Vaikinas dar prisiminė, kaip kažkada taip beslampinėdamas koridoriais, užtiko keistą gyvūną - Apelsinuką. Jis dar kartą apsidarė ir jau norėjo eiti, kai išgirdo už kampo žingsnių aidą. Jis sustojo, apsisuko ir prisimerkęs pradėjo laukti. Žingsniai nebuvo ritmingi, vienas tylesnis, kitas garsesnis. Po kiek laiko, iš už kampo pasirodė ta mergaitė. Berniukas nušvito, pasirodo jis matė ne kažką kas buvo sudaryta jo vaizduotės, o tikrą žmogų!
- Labas, - pasisveikino jis. Dinas pamatė tas pačias žalias akis, kurias matė ir valgykloje, taip, čia buvo ta pati mergaitė. Jam ji atrodė keistai matyta ir pažįstama.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 2 metus sukūrė Erikas Dinas Miglaputys »

*

Neprisijungęs Esmeralda Aukso Gija

  • I kursas
  • *
  • 80
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Niekad nesakiau, kad su manimi praleistas laikas bus ramus
Ats: Koridorius netoli virtuvės
« Atsakymas #72 Prieš 2 metus »
Esmeralda ką tik išlėkė iš virtuvės nugvelbusi kelis raudonus obuolius ir susigrūdusi juos į gilius kiščnius, o vieną įsikandusi, pradėjo šokinėti nuo vienos plytelės ant kitos. Bum, bum, bum, bum... Mergaitė pasuko už kampo ir išgirdo balsą. Ji atsikando kąsnį obuolio ir atsisuko į jį. Berniukas turėjo šviesias akis, kaip skaidrus upelis. Jo plaukai buvo kažtoninės spalvos, garbanoti. Mergaitės akys nuslydo dešinėn ir buvo patenkinta sutikusi švilpį.
- Labas, - nusišypsojo ji. - Aš Esmeralda. Esmeralda Aukso Gija. Nori obulio? - ji atkišo vieną iš turimų berniukui. - Kaip matau tu švilpis, man rodos, pirmą kartą sutikau švilpynės koledžo mokinį... - bandė kažką prisiminti ji. Staiga jos akys įsmigo tiesiai į priešais esantį berniuką. - Tu man atrodai kažkur matytas... - ji galvojo, kur galėjo jį sutikti, bet prisiminė tiek vieną dalyką. Ji vis sapnuodavo sapnus, matydavosi tik juoda spalva ir nieko daugiau. Jai kažkas glostė galvą ir pasakė tokį sakinį: Atleisk. O paskui ji pabusdavo. Tą balsą sapne ji gerai įsiminė, kadangi sapnavo jį jau gal dešimt kartų. Tai buvo įdomiai prikimęs, vaikino balsas. Štai šio berniuko, kurį dabar mato mergaitė, balsas.
- Aš... ar mes anksčiau nebuvom susitikę? - paklasuė ji ir dar norėjo pasakyti jam tai, ką ką tik pagalvojo, tačiau tai skambėtų per daug keistai.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 2 metus sukūrė Esmeralda Aukso Gija »

*

Neprisijungęs Erikas Dinas Miglaputys

  • I kursas
  • *
  • 44
  • Taškai:
  • gal kas norėtų padovanoti galeonų?
Ats: Koridorius netoli virtuvės
« Atsakymas #73 Prieš 2 metus »
Mergaitė atkišo jam vieną iš savo turimų raudonų obuolių, kažkodėl Dinui atrodė, jog ji juos tik pasisavino... iš virtuvės. Berniukas priėmė obuolį ir klausėsi toliau ilgaplaukės.
- Manau, buvom susitikę valgykloje. - burbtelėjo ponosimi jis. Berniukas pastebėjo, jog raudonplaukė kažkaip surimtėjo. Mat jos akys buvo primerktos, antakiai suraukti ir akimirkai ji nepliurpė. Dinas svarstė, ar verta jai sakyti tai, jog ją sapnavo? Ar neatrodys keista? Dinas niekada nepasitikėdavo naujai sutiktu žmogumi. Vis dėl to, jis giliai įkvėpė ir pamojo mergaitei prieiti arčiau sienos.
- Koks tavo vardas? - jis pirmą kartą taip lengvai ir paprastai to paklausė mergaitės. - Aš Dinas. - jis kiek patylėjo ir rizikingai kalbėjo toliau. - Yra toks keistas dalykas, aš turiu randą, matai? - berniukas pasikėlė garbanas nuo kaktos ir parodė išbalusią šešiakampę žvaigždę visu gražumu. - Bet tu tokį irgi turi. - jis parodė į Esmeraldos kairyjį riešą. - Ir dar kaikas. Tik prašau, tu neišsigąsk ir negalvok, kad aš išprotėjęs. Po vieno keisto įvykio sapnuose, o gal vizijose vis regiu tave, kaip tu čia šokinėji ant plytelių. Tad man norėjosi su tavimi susitikti ir išsiaiškinti kas vyksta. Be to, vos ištariau pirmuoius žodžius, tu iš karto į mane žiūrėjai keistai, ar tam yra priežastis, ar tau tiesiog atrodau keistas?
Jis nutilo ir pasiruošė išgirsti atsakymą.

*

Neprisijungęs Esmeralda Aukso Gija

  • I kursas
  • *
  • 80
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Niekad nesakiau, kad su manimi praleistas laikas bus ramus
Ats: Koridorius netoli virtuvės
« Atsakymas #74 Prieš 2 metus »
- Esmeralda. - maloniai atsakė ji berniukui. Tai pat, Dinas atsakė jai, jog jie lyg ir buvo susitikę valgykloje, raudonplaukei irgi taip atrodė. Na, o paskui jis pasakė tai, ko mergaitė tikrai nesitikėjo, nemanė jog Dinas tai išdrįstų pasakyti, net jeigu taip būtų iš tikro. Esmeralda pakėlė antakius ir atsiduso. - Vadinasi tu irgi. Matai, aš labai gerai įsimenu balsus, tavo iš karto atpažinau. Neįsižeisk, bet tavo balsas labai įdomiai gergždžia. Tad aš taip ir pagalvojau... nes sapnuose ar vizijose, kaip tu sakei, aš girdėjau tavo balsą, bet jis buvo kiek žemesnis, matyt regėjau ateitįįįį. - šyptelėjo mergaitė ir atmetusi ilgus plaukus atgal dar kartą pažiūrėjo į Dino randą, tada į savo. - Galiu paliesti? - paklausė ji ir pradėjo tiesti ranką, bet tarsi koks skydas, atrodė tarsi jos ranką būtų kažkas stūmę. Mergaitę užvaldė smalsumas, atrodė, kad ir Dinas jaučia kažką keisto. Tada ji pagaliau pasiekė jo kaktą ir pridėjo delną. Kažkokia ematoma jėga persmelkė jos visą kūną ir... ir tiek jos tiek berniuko randai sušvytėjo. Kažkas pokštelėjo ir jie abu pradingo. Koridorius liko tuščias.