0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Nikita Borelič

  • ***
  • 71
  • Lytis: Moteris
  • speaking in flowers
Ats: Keistas koridorius netoli įėjimo į virtuvę
« Atsakymas #30 Prieš 5 metus »
Olivia Eier yra stebuklas ir jos širdis yra geresnė už popiežiaus. Jos nuoširdžiai (na, tikriausiai) neužkniso Nikita su savo komentarais ir klausimais.
Į visus atsakymus teatsakydavo kažkuo panašaus į ,,a... ayšku...''.
-K-kodziėl? - tiesą sakant, čia Nikitėlė ir suglumo, - na, kayp ir mynėjau aš iš Baltarusijos... Ir mano tėvai ten lyko. Ir šiaip tiesiog... Tiesiog dzaug šeimyninių probliemų ten vyksta.
Gal ir nereikėjo atsiskleisti bet kam, bet raudonplaukė to nepagalvojo.
Ji tik nusišypsojo ir paklausė:
-O tū? Tū juk yrgi čia likai... Tcai kodziėl neišvadžiavai? - Vyniodama klastuolio dovaną - kažkokias kojines kalbėjo baltarusė.
Toks jausmas, jog ji pamiršo, kad nykštukai irgi yra su jomis. Bet ne. Jai patiko tie maži pypsiai su ilgom nosytėm tad ir jiems nepavyko ramiai pavynioti Hogvartso žmonių dovanas
-O jūs mažiai, kokie jūsų yra vardzai, m? Ir yš vyso, kaip jūs švienčiat Kaliėdas?
-Mergaite, mes neturim vardų... Ir, ir švenčiam Kalėdas įprastai, kaip visi, - akivaizdžiai nenorintys kalbėti nykštukai atsakė.

Po kelių valandų tokio darbo nusibodo vynioti dovanas ir ji jau kolidoriuje nebe mandagiai sedėjo, o gulėjo išsidrėbusi per visą kolidorio plotį.
Nerupėjo, nei raudonas ilgas sijonas, nei balta palaidinė, nei juo labiau raudoni plaukai.
Pagaliau jau dovanų liko nebedaug, bet Nikita sunkiai tvarkėsi su viena dovana. Kažkas sugalvojo padovanoti kamuolį. Nieko įpatingoo, bet lygiai aptraukti popierium niekaip nepavyko. Galiausiai toje vietoje, kur liko supešta daugybė, daugybė lipnios juostos gabaliukų ir padrikų juostelių trylikametė priklijavo etiketę su užrašu Camilla Sauwelth, I kursas, Varno Nagas ir padėjo raudonumi popierium puoštą dovaną prie kitų.
Pagaliau ji supakavo priešpaskutinę dovaną, prieš tai kitą palikusi bendrakolėdžei ir atsiduso:
-Pagaliau... Gal žynai, kur daba vežty? Nes vystiek reikia kažką daryti...
for the ones who dream of stranger worlds

*

Neprisijungęs Olivia Eier

  • VII kursas
  • *
  • 64
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • We are all made of stardust
Ats: Keistas koridorius netoli įėjimo į virtuvę
« Atsakymas #31 Prieš 5 metus »
Olivia supakavo dar vieną dovaną Švilpiui, klausydamasi Nikitos atsakymo. Tada tarė:
- Aš pasilikau Hogvartse, nes mano tėvai išvažiavo pas kažkokius gimines į Airiją, o aš nenorėjau kartu važiuoti, nes ten labai nuobodu. Nėra jokių mano amžiaus vaikų ir šiaip sėdėti užsidarius bute miesto centre man nebuvo prie širdies. Todėl nusprendžiau geriau pasilikti čia.
Laikas sparčiai bėgo. Olivia supakavo dar tris dovanas, tada paėmė vieną didesnę - kažkokią tai gėlę. Kas galėtų Kalėdų proga prašyti gėlės? - pamanė mergaitė. Nebent koks herbologas. Užrašė vardą ir pavardę "Karolinai Buwet, VI kursas, Grifų Gūžta".
Olivia jau kiek pailso, bet dovanos pačios nesusipakuos. Nusprendė - supakuos dar šešias dovanas ir tada pailsės. O gal jau ir pabaigs? Gerai būtų. Nikita irgi gerai darbavosi. Olivia pagriebė dar vieną saldainių rinkinį. Dailiai jį supakavo. Liko penkios, tada keturios, trys, dvi ir viena. Olivia sau leido minutėlę atsipūsti. Bet pasižiūrėjo - liko tik viena nesupakuota dovanėlė.
Pagriebė paskutinę kažkokią storą enciklopediją. Patikrino kam skirta ir paėmė blizgaus dovanų popieriaus. Apsuko knygą ratu, tada užlenkė kraštelius ir juos priklijavo lipnia juostele. Užklijavo kaspinėlį. Viskas! - atsikvėpė mergaitė.
- Aš girdėjau, kad dovanas lygtais reikia nuvežti į Paveikslų galeriją, - tarė Olivia bendrakursei, sudėjo visas dovanas į vežimėlį ir išėjo iš šio koridoriaus link sutartos vietos.
Where'd you wanna go, how much do you wanna risk?

*

Neprisijungęs Elride Endlercat

  • Burtininkė
  • *****
  • 683
  • Lytis: Moteris
  • meow
Ats: Keistas koridorius netoli įėjimo į virtuvę
« Atsakymas #32 Prieš 4 metus »
Grifė pikta pėdino koridoriais nebežiūrėdama, kur eina. O koks skirtumas, jei bet kur gali būti pikti elfai nuo kurių reikia gintis? Juo labiau, keksiuko tai ji nespėjo suvalgyti, liko vargšas ant žemės, nė gabaliukas nepateko į Elridės skrandį... Laidotuvės išalkusiai mergaitei, bet pati kalta, kad per daug savimi pasitikėjo. Aišku, po pirmojo susitikimo pasitikėjimas sumažėjo savimi, panelytė buvo kiek atsargesnė ir pikta.
-Šitie elfai turbūt tikrai mane sustingdys...-mergaičiukė ėjo ir garsiai burbėjo, mat jei jau nebuvo kam pasiskųst, reikėjo skųstis orui.-O kaip bus šaunu, turbūt Edgaras nusiviltų kaip niekad,-toliau garsiai burbėdama mergaičiukė neskubėdama ėjo koridoriumi, tik kur eis po jo - nežinojo. Na, tuo metu žinoti ir nereikėjo, kadangi jos draugužiai grįžo tik šie, turbūt Klastūnyno kambarius tvarkė, kadangi pulti baltapūkę išmąstė iš užnugario. Gerai, kad tas, kuris puolė, paleido ne kokį sustingdymo burtažodį, o paprasčiausią nuginklavimo. Burtų lazdelė iškrito Elridei iš rankų, ši susinervavo ir greit metėsi prie jos, o pačiupusi atsisuko į klastuoliškus užpuolikus.
-Protego,-surikusi burtažodį mergina nežadėjo nurimti.-Ir eikit jūs velniop! Protego,-elfai nežadėjo nurimti net ir išgirdę jos pasiuntimus. Mergaičiukė susierzino, vis kartodama tą patį skydinį burtažodį atsistojo ir atsargiai ėmė trauktis atgal. Viena klaida ir ji vėl nebeturės ką daryti, tad elgėsi atsargiai.
-Protego Dou,-pagaliau prisiminusi ir kitą burtažodį Elridė jau buvo koridoriaus gale, o prieš ją esantys elfai - už kelių metrų. Nieko nelaukusi žaliaakė metėsi į šoną ir nukūrė tolyn nuo tų mažųjų pabaisų.

*

Neprisijungęs Suzu Nakashima

  • V kursas
  • *
  • 141
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
Ats: Keistas koridorius netoli įėjimo į virtuvę
« Atsakymas #33 Prieš 4 metus »
Padusęs ir laimingas, kad išsisuko nuo elfo atakos vaikinukas sulėtino tempą ir apsidairė. Jis jau buvo pilyje, bet suvokė, kad net čia saugus nebus, kadangi tas elfas galėjo atsirasti iš niekur. O kas, jei vietoj to elfo būtų koks nors mirties valgytojas? Ką Suzu darytų tada? Berniukas suprato, kaip nemoka burti, pamokos išmokti vieną burtažodį jam neužteko, o tokioje praktikoje nemokėti yra mirtis.
Visiškai sustojęs, kadangi norėjo atsikvėpti, rudaplaukis vis tiek negalėjo nustoti dairytis. Jam ėmė rodytis, kad tuoj tuoj atsiras tas pats elfas ir dar ims juoktis, kad jis toks bailys ir pabėgo nuo jo. O ką tada? Tada turbūt sustingdys ir berniukas liks šiame koridoriuje visą pamoką, negalės nieko padaryti, o po to turės dėkoti profesoriui ir "atmazinti", kad jam tiesiog nepasisekė, nes nesinorės sakyti, kad tiesiog negeba apsiginti ir išsiburti normalaus skydo. Gerai, kai elfo, kuris jį puolė kerai taip pat nebuvo tokie stiprūs, rodos, jauniklis papuolė, paskirstytos jėgos.
Šiek tiek atsikvėpęs berniukas jau norėjo keliauti tolyn, kai tas pats elfas atsirado visiškai netikėtai.
-Šiu!-surėkęs vaikinukas ėmė trauktis atbulomis, bet nenuleido akių nuo to nelemto elfo, o šis, nieko nelaukęs paleido į Suzų kerus.-Protego,-vaikis suriko burtažodį, tačiau suvokė, kad šis jam nepavyks, tad iškart po jo pasitraukė kiek dešiniau, užkliuvo už savo kojos ir krito ant žemės taip susimušdamas sėdimąją.
-Eikit jūs velniop...-grifiukas norėjo keiktis, bet tam laiko nebuvo, kadangi elfas paleido dar vienus kerus į jį.-Protego,-pasistengęs aiškiai ištarti burtažodį vaikinukas tikėjosi, kad jam pavyks. Aiškiai burtažodžius tarti jam nesisekė dėl akcento, kurį turėjo, bet jo laimei, skydas vėl, nors ir silpnas, bet suveikė. Pasinaudojęs proga vaikinukas stryktelėjo nuo žemės, kad ir kaip jam skaudėjo vietą, ant kurios krito, ir toliau ėmė trauktis atgal tikėdamasis pasprukti nuo tos būtybės. Į Suzu buvo paleisti dar vieni kerai, tačiau šie nepalietė vaikinuko, kadangi jis dingo kažkur už sienos koridoriaus gale.
kuso kurae

*

Aleksas82

Ats: Keistas koridorius netoli įėjimo į virtuvę
« Atsakymas #34 Prieš 4 metus »
Aleksas ir vėl nežinojo kur eina. Tiesą pasakius jam tai nebuvo svarbu. Šį kartą jis nenorėjo susitvarkyti minčių, o priešingai išbandyti naujus burtažodžius. Keistas koridorius tam puikiai tiko. Kitų mokynių jame beveik nebuvo, tad jis atsargiai ėjo per dulkėtas grindis.
-Lumos ,-sumurmėjo vaikinas įžiebdamas menką šviesą ilgame, tamsiame koridoriuje. Jis paslapčia tikėjosi, kad be jo šiandien čia nieko nebus. Bet dėja jis klydo. Staiga eidamas jis atsitrenkė į kažkieno siluetą ir vos įsilaikė ant žemės nustumdamas stovėjusiąją.
-Jai matei, kad ateinu kodėl būtent nesugebėjai pasitraukt arba parodyt savo egizstavimo požymius? Pavyzdžiui įžiebt savo lazdelę!-pasiutęs suriko varniukas,-Ai tiesa juk nemoki pasakyt taisyklingai paprasto žodelio lumos . Kam lankyt Hogvartsą jai sugebi tik trainiotis pakanpias ir dar labiau susigadint savo reputaciją. Tiesą, jos sugadint labiau nebeįmanoma! - Užbaigė vaikinas šaukdamas ant parkritusio žmogaus silueto.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 4 metus sukūrė Aleksas Gilbert »

*

Neprisijungęs Camille Cornet

  • II kursas
  • *
  • 206
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Jausmai keičiasi - prisiminimai ne .-.
Ats: Keistas koridorius netoli įėjimo į virtuvę
« Atsakymas #35 Prieš 4 metus »
Mergaitė nusprendė pasivaikščioti po Hogvartsą. Staiga oras pradėjo kvepėti labai skaniai. Cornet suprato, kad esa šalia virtuvės. Pasukus galvą į šoną ji pamatė tamsų, dulkėtą koridorių. Klastuolė žengė link jo, nes koridorius atrodė labai įdomiai. Paėjus toliau ją gaubė visiška tamsą. Labai jau tamsu reikia išsitraukti lazdelę pagalvojo ji. Pirmakursė eidama į priekį visiškai nežiūrėjo kur eina, nes buvo susikaupusi ieškodama savo lazdelę. Staiga ji atsitrenkė į siluetą. Pargriuvus pirmakursei ji pamatė, kad prieš ją stovi berniukas panašaus amžiaus. Bet vietoj to, kad atsiprašyti jis pradėjo rėkta ant Camilles. Jos kata susiraukė. Atsistojus ji prabilo:
-Labas!Labai labai malonu susipažinti.-Suraukus kata pasakė.-Žinai aš kaip tik norėjau išsitraukti lazdelę.
Mergaitė įkišo ranką į savo kišenę, bet nieko nerado tada ji pasižiūrėjo žemyn. Jos lazdelė gulėjo ant grindų. Pakėlusi ją ji vėl prabilo:
-Žinai ką aš burti moku,-ji ištiesė lazdelę prie pat berniuko veido,- Lumos!
Nuleidus lazdelei Šviesiaplaukė dar pridūrė:
-Nors mano tėvai žiobarai, bet burti moku.
Tada ji nutilo supratusi, kad pasakė per daug.
„Pačius svarbiausius savo gyvenimo žodžius mes ištariame tylėdami“
Paulo Coelho

*

Aleksas82

Ats: Keistas koridorius netoli įėjimo į virtuvę
« Atsakymas #36 Prieš 4 metus »
-Sakai žiobarai,-pažeminančiai nusijuokė rudaplaukis,-dabar aišku kodėl esi tokia nevykėlė. O dar ir iš klastunyno,-apsimestinai nustebo Aleksas, - žinai, darai gėdą savam koledžui.
Daugiau jis nieko nebesakė. Ši mergiotė vaidino per daug drąsia, tad ją reikėjo šiek tiek pamokyti kaip kadaise pamokė Niles:
-Densaugeo,-tarė vaikinas ir pradėjo kvatoti iš merginos dantų. Šis burtažodis Aleksui niekad nepasendavo. Galiausiai nustojęs kvatoti Aleksas įėjo į patalpą buvusią koridoriuje - tai buvo  sena, apdulkėjusi klasė.
-Eini? Nors ir atrodau žiaurokas, bet vis tiek tokios nevykėlės kaip tu čia nepaliksiu. Dar pasiklysi ir kaltę užgrius ant manęs, - tarė Aleksas įeidamas į arčiausiai buvusę klasę.

*

Neprisijungęs Camille Cornet

  • II kursas
  • *
  • 206
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Jausmai keičiasi - prisiminimai ne .-.
Ats: Keistas koridorius netoli įėjimo į virtuvę
« Atsakymas #37 Prieš 4 metus »
Cornet pasijuto taip pat kai ant jos pyksta tėvai. Nuleidus galva jos galvoja suskambėjo tik viena mintis aš esu nevykėlė. Berniukas parodė klastuolei nematyta burtažodi. Jis pradėjo kvatoti, o mergaitės dantys pradėjo didėt puiku dabar mano dantys kaip mano senelio ji labai nepergyveno, nes mergaitė pripratusi, kad juoktųsi iš jos. Po to pirmakursė sekė tą berniuką žvilgsniu. Rudaplaukis užėjo į apdulkėjusią klasę. Mergaitė neturėjo kitos išeities kaip užeiti, bet ji nusprendė iš pradžių, kad ji apžiūrės kas yra šalia klasės. Priėjusi prie girgždančiu duru šviesiaplaukė pakėlė lazdelę ir perskaitė klasės pavadinimą apsigynimo nuo juodosios magijos kabinetas. Tada pirmakursė priėjo prie paveikslo. Jame žmogus buvo apsirenges barokiškais drabužiais, jis žiūrėjo žemy. Mėlynakė perskaitė kas buvo parašyta apačioje A..K.UO..L ..l...r.. 1656m daugiau ji nesugebėjo perskaityti, nes užrašas nusitrynė.
Užėjus į klasę ji iškart pamatė ant stalo gulinčia lazdelę. Pribėgusi ji iškart paėmė ją. Lazdelė buvo labai iškreipta tokios ji niekada nematė:
- Žinau gal tai kvailai nuskambės,- pradėjo mergaitė,- bet gal tu gali ištaisyti mano dantis?
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 4 metus sukūrė Camille Cornet »
„Pačius svarbiausius savo gyvenimo žodžius mes ištariame tylėdami“
Paulo Coelho

*

Aleksas82

Ats: Keistas koridorius netoli įėjimo į virtuvę
« Atsakymas #38 Prieš 4 metus »
Vaikinas tik dar kartą nusijuokė nuo mergaitės prašymo ir atsisukęs abėjingai tarė:
-O jai tik žinočiau burtažodį,-melagingai svarstė vaikinas,-žinai, esam bendraamžiai, o vienintelis burtažodis kurį moki lumos , darai didžiulią gėdą klastunynui,- Finite incantatem ,-nukreipęs lazdelę į merginą, vaikinas atšaukė prieš tai panaudotus kerus.
Toliau jis tik abėjingai ir nuobodžiai dairėsi po seną patalpą.
-Čia nuobodu,-tarė vaikinas merginai, bet pamatęs ką ji apžiurinėja vėl ant jos užrėkė,-ar gali nebūt tokia erzinanti ir palikt ramybėj tai kas ne tavo,-rudaplaukis skausmingai sugrėbė merginą už rankos ir ištempė iš vienos klasės,-dar ką nors iškrėsi, pažeisiu Hogvartso įstatimus ir nukryžiuosiu tave su nukryžiavimo kerais,-pagrasino vaikinas atsukdamas į ją savo lazdelę.
Toliau jie ėjo tylėdami ir tamsoje kol vėl priėjo vieną iš klasių. Alekso smalsumas vėl jį nugalėjo ir jis pabandė atidaryti duris, bet jos buvo užrakintos.
-Leisiu pasitaisyt reputaciją iš didelės nevykėlės į mažiau nevykusią, jai atidarysi šias duris.

*

Neprisijungęs Camille Cornet

  • II kursas
  • *
  • 206
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Jausmai keičiasi - prisiminimai ne .-.
Ats: Keistas koridorius netoli įėjimo į virtuvę
« Atsakymas #39 Prieš 4 metus »
Nuėmus berniukui kerus mergaitė pagalvojo na sužinojau du naujus burtažodžius, ne taip jau ir blogai. Staiga rudaplaukis pamatė ką mergaitė laiko rankose. Pagrasindamas, kad nukryžiuos ją
nukryžiavimais kerais. Pff... kaip išgąsdinai ir užvertė akis. Toliau tamsoje jie ėjo tylėdami girdėjosi tik pirmakursiu žingsniai. Kita klasė buvo uždaryta mergaitės galvoja suskambėjo viena mintis na pažiūrėsim kaip tu gerai panaudosi burtažodį Alohomora. Bet Cornet labai nustebo kai jis pasiūlė jai atidaryti durys:
- Oi kokia garbė,- sarkastiškai pasakė ji,- dabar mes užeisime į nuodų ir vaistų kabinetą,- po mažos pauzės ištarė burtažodį.- Alohomora
Durys lėtai atsidarė. Atsisukusi ji prisistatė:
- Na žinai mes jau čia pakankamai ilgai tai norėčiau prisistatyti esu Camille Cornet.
Laikydama durys šviesiaplaukė laukė jo atsakymo
„Pačius svarbiausius savo gyvenimo žodžius mes ištariame tylėdami“
Paulo Coelho

*

Aleksas82

Ats: Keistas koridorius netoli įėjimo į virtuvę
« Atsakymas #40 Prieš 4 metus »
-Vienintelis ir nepakartojamas Aleksas Gilber'tas, - tarė vaikinas net nepažvelgęs į merginos pusę.
Rudaplaukiui šiuo metu Camilla nebuvo svarbi, tad eidamas į duris stumtelėjo. Jis ėjo lėtai apžiūrinėdamas kiekvieną klasės kampą. Visos grindys, visi stalai buvo dulkėti ir apėją voratinkliais. Be ir kelių voriukų čia nieko daugiau nebebuvo.
-Nežinau kokiu tikslu tu atsiradai šiame koridoriuje, bet aš tiesiog norėjau pasipraktikuoti kelis burtažodžius. Tad jai nori galim kartu,-net pats nustebęs savim tarė Aleksas,-žinau, kad daug burtažodžių nežinai, tai manau bus gera proga pasipraktikuot ir išmokt,-be jokių įžeidžiančių žodžių šyptelėjo merginai.
Toliau jis Camillai nieko nesakė, o pats kibo darbą sustumdyti visus stalus į vieną vietą, kad atsirastų vietos jiems praktikuojantis.
-locomotor mortis ,-ištarė vaikis nukreipęs burtų lazdelę į mergaitę. Jam pačiai nesitikėjus burtas suveikė ir Camillos kojos buvo "surakintos" ,- tai burtažodis, kurio manau tikrai prireiks norint apsigint nuo vyresniokų. Jis galima sakyt suparaližuoja kojas ir asmuo nebegali judėt,-ramiu tonu aiškino bendraamžiai,-į šį koridorių atėjau būtent ir pasimokyt šio burto, perskaityto ir išanalizuoto vadovėlyje. Matyt mane aplankė naujoko sekmė,-nusijuokė jis pažvelgdamas į Camilla.



*

Neprisijungęs Camille Cornet

  • II kursas
  • *
  • 206
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Jausmai keičiasi - prisiminimai ne .-.
Ats: Keistas koridorius netoli įėjimo į virtuvę
« Atsakymas #41 Prieš 4 metus »
Kai Aleksas ištarė burtažodį Camilla vos nenukrito ant žemės ir net truputi pritildytų balsu prašnekėjo:
- Aš neesu tokia sėkminga kaip tu, kad man pavyktu burtažodis reik mažiausiai penkiasdešimt kartų pakartoti kol pavyks,- klastuolė vis dėl to nusprendė pabandyti.- Na aš pasistengsiu. Tik aš į sieną nes galių pridaryti bėdų...
Atsistojus dar vis surakintomis kojomis ji nusitaikė į sieną lazdelę, mergaitė atsiduso. Ir lėtai ištarė burtažodį:
- locomotor mortis
Ištarus kerus Cornet net nesuprato ar jai pavyko,nes iškart įkrito į lentyna, o sena lentyna sulūžo ir ant jos nukrito daug knygų. Pirmakurse supo daug dulkių, staiga ant jos galvos nukrito dar viena knyga. Kas per... norėjo pasakyti, bet pamačiusi kokia tai knyga truputi apstulbo. Šviesiaplaukė nusprendė pasakyti apie tai, nes galvojo, kad tai gali būti visai įdomi knyga:
- Žiūrėk aš čia radau knyga,-nusičiaudėjo,- kuri vadinasi ,,Burtažodžių rinkinys 1654m'', gal ten bus kažkas įdomaus?
Ji nebuvo tuo įsitikinus, bet ją kamavo vienas klausimas ką daro burtažodžių knyga nuodų ir vaistų kabinete.
„Pačius svarbiausius savo gyvenimo žodžius mes ištariame tylėdami“
Paulo Coelho

*

Aleksas82

Ats: Keistas koridorius netoli įėjimo į virtuvę
« Atsakymas #42 Prieš 4 metus »
Kad ir kaip Aleksas norėjo atsiversti knygą, jo protos liko šaltas. Dar didesnių problemų jam nereikėjo, tad jis ir vėl išsitraukė savo burtų lazdelę. Kaip pirmakursis Aleksas tikrai žinojo daug burtų ir buvo tam gabus.
- Accio burtažodžių knygą , - ištarė jis ir prie jo jau skrido trys tokios burtažodžių  knygos. Al dėl to nesihaudino, nes viena tų knygų ir buvo laikyta Camilles rankoje.
- Camilla juk sakiau, kad nieko neliestum sumurmėjo jis atsisukęs į merginą, - Finite incantatem , - tarė jis vėl atšaukdamas kerus.
Daugiau merginai jis nieko nesakė, tk numetė tas knygas ant žemės ir dar karrą apėjo klasę.
- Judam į kitą, - vėl atsisukęs merginos pusėn tarė ir pirmas išėjo iš klasės. Hogvartse jau vakarėjo, nors kitą vertus jie čia praleido nemažai laiko. Ir taip tamsūs koridoriai dar labiau aptemo ir dabar juose nieko nebesimatė.
- Išsitrauk lazdelę, - paliepė Aleksas išsiimdamas saviškę, - Lumos , - ištarus šiuos žodžius garsus aidas pasklido po koridorių. Matyt visi mokyniai jau buvo savo kambariuose.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 4 metus sukūrė Aleksas Gilbert »

*

Neprisijungęs Camille Cornet

  • II kursas
  • *
  • 206
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Jausmai keičiasi - prisiminimai ne .-.
Ats: Keistas koridorius netoli įėjimo į virtuvę
« Atsakymas #43 Prieš 4 metus »
Berniukas jai paliepė ištraukti lazdelę. Tą ji ir padarė:
- Lumos,- ištaria burtažodį ji
Staiga pamato labai panašius žmones į savo tėvus. Po to mergaitė paklausia Alekso:
- Žinai aš čia galvojau, ar gali taip būti, kad visi šeimos nariai buvo žiobarai, o po to vienas tapo burtininku?
Nežinodama ar Gilbert išgirdo ji įdėmiai apžiūrinėjo paveikslus, bet nesugebėjo nieko perskaityti. Todėl nužygiavo toliau. Gal tai tiesiog sutapimas nusprendė klastuolė. Pirmakursiai priėjo prie kitos klasės. Durys buvo išlaužtos, o klasės pavadinimą buvo neįmanoma perskaityti. Užėjus vidun mėlynakė pamatė išdaužtą langą, o šalia jo sėdėjo baltą pelėdą. Pati klasė buvo kaip visos ant kai kurių suolų buvo padėti susiglamžę lapai kuriuose buvo kažkas parašyta.
„Pačius svarbiausius savo gyvenimo žodžius mes ištariame tylėdami“
Paulo Coelho

*

Aleksas82

Ats: Keistas koridorius netoli įėjimo į virtuvę
« Atsakymas #44 Prieš 4 metus »
- Camilla jai nori nuoširdaus atsakymo, tai ne. Taip nebūna. Nebent tie žmonės ir ta šeima, net nėra tavo tikri tėvai. Pats taip pat užaugau tarp žiobarų. Žiobarų vaikų namuose. Dėl visko reikėjo kovot. Nori maisto? Turi jį išsipešt iš vyresnių, nes kitaip valgysi duonos trupinius, - į merginos atsakymą atsakė vaikinas, prisiminęs save, - Apie savo šeima žinau tik tiek, kas jie abu burtininkai. O tau teks paieškoti informacijos apie saviškius, jai nori sužinot tiesą.
Toliau Aleksas nieko nebesakė, o tyliai susimąstęs nusekė Camille į kitą klasę, ji buvo įdentiška kitoms dviems. Tie paties suolai, ta pati lenta ir tie patys purvini langai. Vieną minutę Aleksas pagalvojo, kad jie pasiklydo po ilgus, senus kolidorius ir tai nusprendė išsakyti žodžiais mergaitei:
- Camilla manau mes pasiklydom. Dabar tamsu ir atrasti įšėjimą nebus lengva. Gal geriau išsirinkim šiek tiek švaresnę klasę, nors abėjoju ar tokia bus ir einam numigt, o ryt ryte atrasim išėjimą,- ne savo noru pasiūlė vaikinas, vedamas šalto proto.
Aleksas žinojo, kad jai dabar ieškotų išėjimo jie dar labiau pasiklys.