0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Nikolė Parker

  • VII kursas
  • *
  • 184
  • Taškai: 3
  • Lytis: Moteris
Ats: Pieva už Varno Nago bokšto
« Atsakymas #105 Prieš 3 metus »
Nikolė pro Varno Nago bokšto langus vis matydavo tą pievą ir vis stebėdavo ką joje esantys moksladraugiai veikia laisvalaikiu iki kol jai nusibodo tik stebėti, ji panoro pati nueiti ir aplankyti pievą.
Trečiadienį, po pamokų Nikolė iš virtuvės pačiupusi maisto, o iš bibliotekos knygą nukurnėjo į pievą. Joje nebuvo nieko, tik keli paukštukai, kurie švelniai čiulbėjo savas daineles. Mergaitė užsimanė juos palesinti, tad nulaužė kekso trupinėlius ir sviedė paukštukams. Šie supuolė į krūvą ir pasisotinę vėl užtraukė savo nuostabią melodiją. Jos besiklausant Nikol išsibūrusi dekį, prigulė ir kojomis maskatuodama ėmė skaityti knygą, vis užkrimsdama atsineštu maistu. Jai buvo gera, taip gera... Staiga varniukė prisiminė namų darbus. Kaip norėtųsi juos daryti čia, bet norint juos pasiimti reikėtu lipti taip aukštai! Kadangi Nikolė buvo ne iš kelmo spirta, panaudojo Accio kerus. Ir namų darbai tiesiog atplaukė oru pas ją. Tada ji dar sušuko:
- Accio plunksną!
Ir plunksna lygiai taip pat atplaukė iki jos. Dabar Nikolė laisvai galėjo dirbti šioje saulėtoje pievoje, nieko netrukdoma.
Vieną dieną aš priversiu svogūnus verkti


*

Neprisijungęs Athena OConnor

  • V kursas
  • *
  • 185
  • Taškai: 42
Ats: Pieva už Varno Nago bokšto
« Atsakymas #106 Prieš 2 metus »
Athena lėtais žingsniais žingsniavo nežinia kur. Ji pirmą kartą nuo atvykimo į Hogvartsą nusprendė patyrinėti jo apylinkes. Viskas čia buvo kitaip nei namuose. Viskas buvo taip neįprasta ir ypatinga. Mergaitei bent kol kas čia patiko. Tiesa, buvo kiek sunku kartais nuslėpti šeimos kilmę, kadangi kiti vaikai, kilę iš turtingesnių žiobarų šeimų dažnai demonstruodavo savo turtingumą. Jų visų apsiaustai buvo nauji ir gražūs, be skylių.. Vadovėliai irgi visiškai nauji, tokią gražūs... Athenos vadovėliai nebuvo labai gražūs, kadangi kai kuriuos iš jų mergaitei nupirko kažkur Skersinio Skergatvio pakampiuose. Dėl šių dalykų mergaitė liūdėjo, kadangi žinojo, jog džiaugsmas Hogvartsu kada nors baigsis. Žinojo, kad kiti vaikai pastebės, jog ji neturi tiek daug pinigų kiek turi kiti. Dėl šios priežasties jos lūpas paliko tylus atodūsis. Rudaplaukė nenorėjo džiaugsmo pabaigos. Tačiau, nors ir trumpalaikis džiaugsmas jis  buvo temdomas, net keleto dalykų. Pirmasis dalykas: vaikas, kuris tyčiojasi iš jos. Antras dalykas: jos nerimas dėl visai nerimtų dalykų. O trečias dalykas: jos negalėjimas sutelkti dėmesio. Pamokose ji turėjo su tuo problemų, kadangi visiškai negalėjo susikaupti. Kaip reikiant susinervinusi mergina tiesiog sustojo ir apsižvalgė. Atėjo į kažkokią pievą, kuri yra nežinia kur. Puiku.

*

Neprisijungęs Vėtrūnė Kristė de Leighi

  • Magiškųjų gyvūnų priežiūros profesorė
  • *
  • 206
  • Kas nusprendžia, kas yra „teisinga“?
Ats: Pieva už Varno Nago bokšto
« Atsakymas #107 Prieš 2 metus »
[Vėtrūnės Kristinos Džeinės de Leighi asmenybė]

     Išlindusi iš dušo šlapiais baltais plaukais ir nutipenusi prie savo lovos Klastūnyno merginų miegamajame, Vėtrūnė nusimetė rankšluostį ir užsivilko švarius nežinomos spalvos drabužius. Jie patogiai laisvai negludo prie kūno ir paliko vietos užpūsti šiltam žaismingam pavasariškam vėjui, už rūbų prie merginos kūno. Užsimetusi ant nugaros savo gitarą, kuri buvo pastatyta kotu atremta į muzikantės lovą ir užsimaukšlinusi ant galvos savo madingą skrybėlę, Kristė patraukė į bendrąjį kambarį, kur jos jau laukė Efė - kaip visada ankstyva. Jos būvimą Vėtrūnė labai gerai juto, kaip ir Efė jos. Pažinusi šeimininkę Efė džiaugsmingai sulojo, o Kristė ispaniškai atsiliepė:
     - Eime, Efe! Tau jugi rytais patinka laukas.
     Išėjusi į lauką akloji mergina nusiavė batus, paliko juos prie išėjimo ir pasileido kartu su Efe lakstyti po kiemą. Ryto rasa ir žolė maloniai kuteno Vėtrūnės plikas pėdas ir ji su plačia šypsena veide lakstė laiminga po lauką. Galiausiai padususi, bet be galo laiminga nužingsniavo prie pilies sienos ir nusiėmusi gitarą atsirėmė į sieną. Baltaplaukė jautė ir girdėjo, kaip Efė vis dar laksto.
     - Nepavargai ką, Efe? - juokdamasi mestelėjo jai Vėtrūnė. - Ateik čia, paklausysi - vakar naują dainą sugalvojau!
     Efė buvo geriausia Kristės muzikos klausytoja. Kai ši pagaliau parbėgo lekuodama, de Leighi tik nusijuokė ir tuomet pasiėmusi gitarą į rankas užgrojo ilgesingą melodiją, kurią vakar vakare pajuto širdyje. Išgrojusi iki galo įžangą, klastuolė ėmė dainuoti prie melodijos priderintus ispaniškus žodžius apie tai, kaip pasiilgo gimtinės ir buvusios mokyklos. Kai kuriuos kūrė šią akimirką, kai kuriuos jau žinojo vakar.
     

*

Neprisijungęs Athena OConnor

  • V kursas
  • *
  • 185
  • Taškai: 42
Ats: Pieva už Varno Nago bokšto
« Atsakymas #108 Prieš 2 metus »
O'Connor šiuo metu niršo ant viso pasaulio. Tikrąja ta žodžio prasme. Kažkodėl būtent ji turėjo atsidurti tokioje situacijoje? Kodėl būtent jos šeima turi būti tokia skurdi? Kodėl ji turi pasiklysti naujoje mokykloje? Tiesiog kodėl? Juk gyventi turtingoje šeimoje būtų geriau. Turėti maisto, daug naujų švarių drabužių ir skaniai kvepiančio muilo... Galbūt tėvai mergaitei nupirktų gitarą ir ji galėtų mokytis groti su gera ir kokybiška gitara.
Iš tiesų, tik atvykusi į Hogvartsą mergaitė suprato kokia jos šeima yra skurdi. Na, ji tai žinojo ir anksčiau, tačiau dabar dar geriau tai suprato. Ir tai morališkai žlugdė mergaitę. Aplink save ji matė tiek daug visko turinčius vaikus, kurie galėjo laisvai siekti savo svajonių, turėti beveik viską ko užsigeidžia...
Jai begraužiant save, visai netoli pagirdo svajinga melodiją. Athena iš karto suprato, kad kažkas groja gitara. Melodija priminė kažkokį keistą jausmą. Galbūt ilgesį, prisiminimus arba kažką pamiršto... Bet ji skambėjo tikrai svajingai. Melodija jauniausiajai O'Connor atžalai labai patiko. Greitai pasigirdo ir žodžiai, tačiau jie skambėjo kažkokia smaragdinės spalvos akių savininkei negirdėta kalba, kuri buvo graži. Ji pradėjo mažais žingsniukais eiti melodijos link kol pamatė mergaitę grojančią gitara. Šalia jos paklusniai tupėjo šuo. Klastuolė nieko nesakė, mat nenorėjo sustabdyti grojančios mergaitės.

*

Neprisijungęs Vėtrūnė Kristė de Leighi

  • Magiškųjų gyvūnų priežiūros profesorė
  • *
  • 206
  • Kas nusprendžia, kas yra „teisinga“?
Ats: Pieva už Varno Nago bokšto
« Atsakymas #109 Prieš 2 metus »
[Vėtrūnės Kristinos Džeinės de Leighi asmenybė]
                                   
     Vėtrūnė į dainą sudėjo visą širdį ir pati į ją pasinėrė. Dainuodama ji išreikšdavo savo giliausius jausmus, savo atsiminimus ir viską, kas jai brangu. Baltaplaukė mylėjo muziką, tad net stengtis nereikėjo, kad ji būtų tobula. Žemomis natomis baigusi liūdno atspalvio turinčią melodiją, Kristė perėjo prie kitos, kurios buvo mokoma nuo mažens - tai viena iš Panamos tradicinių dainų, dainuojama per šventes, kai visi laimingi šoka. Deja, šį kartą šokėjų čia nebuvo, tačiau tai leido klastuolei pasijusti kaip namie. Efei, kuri buvo kilusi iš Europos, ši daina buvo visai negirdėta, tačiau akivaizdžiai patiko. Ši ėmė linksmai pritarinėti prie muzikos lodama, tačiau netrukus lojimas perėjo į visai muzikos neatitinkantį ritmą. Lojimas buvo garsus ir piktas, tarsi Efė ant kažko pyktų. Bet tikrai ne ant savo šeimininkės ar ant jos muzikos - ji niekada taip nedaro, vadinasi čia kažko kito irgi esama. Kažko, kieno veiksmai ją suerzino.
     - Kas čia? - su savo akcentu, kiek sutrikusi, paklausė Vėtrūnė. Labai erzino ir tai, kad ji nenutuokė, kas tai gali būti.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 2 metus sukūrė Vėtrūnė Kristė de Leighi »

*

Neprisijungęs Leticija Mendel

  • II kursas
  • *
  • 204
  • Taškai: 70
Ats: Pieva už Varno Nago bokšto
« Atsakymas #110 Prieš 2 mėnesius »
Pamokos pasibaigė ir Leticija šiltą rugsėjo popietę išėjo pasivaikščioti. Nelabai turėjo kažkokį tikslą. Ėjo ir tiek. Hogvartsas buvo neištyrinėta žemė, nors čia jau prasimokė metus ir prasidėjo antrieji. Bet praeitais metais juk neleido sau tyrinėti per daug. Bet tai nepadėjo. Nepadėjo magijos vengimas ar priešinimasis jai. Nepadėjo niekas ir tėvai liko svetimi. Nors tėvas ėmė bendrauti su ja, bet juk Leticija žinojo, jį permainė profesoriaus Senklerio laiškas. Mama liko abejinga tam ir tėvai visą vasarą riejosi. Atostogos ėjosi beveik siaubingai.
Mokykloje jautėsi ramiau. Galėjo lažintis, kad nesant namie tėvai vėl sutars kuo puikiausiai. Juk ji ir yra toji kivirčų priežastis.
Bet dabar grifiukė stengėsi apie viską negalvoti. Klajojo kol atėjo į kažkokią pievą. Jau lankėsi čia porą kartų praeitais metais. Nutarė sustoti ir dabar. Mergaitė įsitaisė ant žemės. Išsitraukė iš kuprinės knygas. Nusprendė imtis namų darbų ruošos. Vis dar nemėgo bendrojo kambario.

*

Neprisijungęs Willow Ivy de Mae

  • I kursas
  • *
  • 40
  • Taškai: 137
Ats: Pieva už Varno Nago bokšto
« Atsakymas #111 Prieš mėnesį »
Willow patikdavo būti lauke. Lauke, kai plaukus kedendavo vėjas. Pirmakursė turėjo daryti namų darbus, bet prieš tai norėjo kiek pavėdinti galvą. Koks lauke geras oras! Willow Ivy galvojo kaip dabar būtų smagu žaisti kvidičą. Nors galėsiu tik nuo antro kurso… Vienuolikmetė piktai papūtė lūpas. Kaip kažin motinai su Charlotte sekasi? Gal parašysiu laišką… Willow Ivy žinojo, kad motina išėjo iš aurorės darbo, kad rūpintųsi Charlotte. Kol ji pati tūno šitoj mokykloj… Pirmakursė net nežinojo kodėl čia turi eiti. Vistiek aš nesiesiu savo karjeros su mokslais… Tik dėl kvidičo čia noriu eiti… Nors ir to nėra… Begalvodama de Mae priėjo pievą. Ir ten pamatė mergaitę. Nors jau galima sakyti merginą. Ji sėdėjo ir atrodė kiek liūdnoka. Willow Ivy norėjo su visais draugauti ir būti draugiška visiems, todėl priėjo prie jos ir, kad neišgasdintų tyliai pasakė:
- Labas. Gal galiu prisėsti?
Ir nusišypsojo. Šypsena padeda suprasti žmogui, kad tu nenori nieko blogo.
Rain makes me feel less alone. All rain is, is a cloud- falling apart, and pouring its shattered pieces down on top of you. It makes me feel good to know I'm not the only thing that falls apart . It makes me feel better to know other things in nature can shatter.

*

Neprisijungęs Leticija Mendel

  • II kursas
  • *
  • 204
  • Taškai: 70
Ats: Pieva už Varno Nago bokšto
« Atsakymas #112 Prieš mėnesį »
Letė sklaidė knygos lapus. Planavo bandyti konspektuotis skyrių iš magijos istorijos. Bet mintys lėkė visur. Ir tikrai  jau ne prie darbo. O kai pasirodė kažkokia mergaitė išvis pasidarė aišku, kad nieko ji čia nepadarys.
- Sveika. - Tiriamai nužvelgė atėjūnę Leticija. - Gerai. Pieva juk visų. - Šyptelėjo. Aplamai nebuvo linkusi bendrauti. Bet juk nevys mergaitės iš pievos. Pastaruoju metu būdavo jau tokia įžūlėlė, kad pati savimi stebėjosi.
- Na, tai kaip tau čia patinka? - Mėgino pakalbinti. Tikrai prisiminė šią mergaitę kaip tik šiais metais paskirtą į koledžą.
O dar praeitais metais pati stovėjo eilėje ir visai nelaukė, kol bus kažkur paskirta. Laukė kitko. Kad kas pasakytų, jog įvyko klaida ir ji galės važiuoti namo.
- Kuo tu vardu? - Prisiminusi mandagumą pasitikslino. Paskyrimą tai tikrai prisiminė. Bet vardo neįsidėmėjo.

*

Neprisijungęs Willow Ivy de Mae

  • I kursas
  • *
  • 40
  • Taškai: 137
Ats: Pieva už Varno Nago bokšto
« Atsakymas #113 Prieš mėnesį »
- Na, visai nieko čia. Tik nesuprantu kam aš čia iš viso einu. Visos pamokos nieko vertos. Tik dėl kvidičo smagu čia eiti. Bet kai ir to nėra…
Willow niūriai nuleido galvą. Bet vėl pralinksmėjo, kai suprato, kad motina prižadėjo nupirkti „Žaibą” jei seksis kvidičas. Man tikrai seksis. Todėl galima sakyti „Žaibą” jau turiu!
- Na, dar ir pamokos nelabai sekasi…
Willow nežinojo kodėl jai taip nesiseka mokslai. Sakyti, kad ji nesistengė būtų netiesa. Bet gal Grifiukei ir trūko įgūdžių… Kai Leticija paklausė jos vardo, Willow nustebo ir kiek supyko. Aš čia su ja bendrauju, o ji nė mano vardo nežino?! Bet visgi nuleidusi garą pasakė:
- Aš esu Willow Ivy. Mane visaip vadina. Jei nori gali abiem arba tik vienu, - ir Willow šiek tiek nusišypsojo.
- Beje, aš žinau tavo varda tu esi Leticija. Gal galiu tave vadinti Lete? - ir vėl Willow nusišypsojo ir pažvelgė į Leticiją.
Rain makes me feel less alone. All rain is, is a cloud- falling apart, and pouring its shattered pieces down on top of you. It makes me feel good to know I'm not the only thing that falls apart . It makes me feel better to know other things in nature can shatter.

*

Neprisijungęs Leticija Mendel

  • II kursas
  • *
  • 204
  • Taškai: 70
Ats: Pieva už Varno Nago bokšto
« Atsakymas #114 Prieš mėnesį »
Leticija klausėsi mergaitės skundo dėl pamokų. Kaip gali išvis niekas nepatikti? juk kas nors turi dominti. Na be kvidičo. Galvojo.
- Nori kitais metais rašytis į komandą? Kokią poziciją norėtum užimti? - Paklausė. O mergaitei pasakius, kad pamokos nesiseka kiek patylėjusi pasiūlė.
- Jeigu tu norėtum, galiu padėti su namų darbais ar panašiai. Jeigu imtų sektis, tai gal ir pamokos tau pradėtų labiau patikti. - Taip. Pastaruoju metu beveik vien tik raukėsi ir pyko ant visų. Taigi truputis mandagumo nepamaišys.
- Malonu susipažinti Willow Ivy. - Gražus vardas. Išties patiko jo skambesys.
- Ir iš kur tu žinai mano vardą? - Ji pati tikrai nesidėmėdavo visos mokyklos mokinių vardų.
- Gerai vadink kaip tau patinka. - Jokio skirtumo Grifei dėl to tikrai nebuvo.
- Sakei, kad tau čia nuobodoka be kvidičo. - Letės širdyje pabudo noras patyrinėti. - Pilyje yra įvairi galybė dalykų, kuriuos galėtume apžiūrėti. Ar yra kas nors, kur norėtum nueiti? - Ją pačią viliojo uždraustasis miškas, kuriame niekada neteko lankytis. Kodėl gi jis toks pavojingas, tai buvo įdomu. Praeitais metais tikrai maža kuo domėjosi.

*

Neprisijungęs Willow Ivy de Mae

  • I kursas
  • *
  • 40
  • Taškai: 137
Ats: Pieva už Varno Nago bokšto
« Atsakymas #115 Prieš 2 dienas »
- Tai aišku noriu kitamet į komandą! Na, turbūt būčiau… nežinau, - Willow visada galvodavo apie kvidičą, bet nebuvo pagalvojus kokią komandos vietą galėtų užimti.
- O kokią tu užimtum? - Grifiukei buvo įdomu ką mano kiti vaikai, - o kokią man siūlytum užiimti?
Willow labai apsidžiaugė kai Leticija pasiūlė padėti su namų darbais. Kaip būtų gerai! Man jie juk taip nesiseka… Willow užvertė akis. Pamokos… Nežinau ar kada jos man patiks
- Labai praverstų pagalba! Ypač su Magijos istorija… - vienuolikmetei būtent ši pamoka ypač nepatiko. Leticija atrodo visai protinga. Ir mandagi! Netgi pasiūlė pagalbą… Grifiukė nejučia nusišypsojo.
Willow labai nepatiko jos vardas. Kai kas nors jį dar ir ištardavo garsiai, išvis mergaitė pasidarydavo pikta.
- Na tiesiog kartais matau tave pamokose… - Willow niekada nepastebėdavo Leticijos, atrodydavo, kad ji tiesiog yra ir viskas.
- Gerai! Nuo šiol tu man Letė! - Grifiukė šyptelėjo. Jai smagu būdavo sugalvoti žmonėms pravardes.
- Nežinau… Taip pilyje yra įdomių vietų… Nežinau. Mane gal visai žavėtų apsilankyti Klastūnyno bendrajame kambaryje. Juk jis po vandeniu! - Willow buvo labai įdomu kaip atrodo “priešų” bendrasis kambarys.
- O kas tau patinka? - mergaitė norėjo sužinoti kuo daugiau apie Letę.

Rain makes me feel less alone. All rain is, is a cloud- falling apart, and pouring its shattered pieces down on top of you. It makes me feel good to know I'm not the only thing that falls apart . It makes me feel better to know other things in nature can shatter.