0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Liucilė Anja Himel

  • I kursas
  • *
  • 16
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Aš atsistosiu, tu - atsigulsi
Mėlynų akių savininkė prasimerkė, kai išgirdo kažką murmant sau po nosimi. Vieta, kurioje gulėjo buvo tas pats kalnas nuo kurio viskas ir prasidėjo. Visų pirma, mergina pajuto neaštrų skausmą sužalotoje kulkšnyje, atsargiai pajudinusi, norėjo įsitikinti ar galės atsistoti ir paeit, bet rimtų sužalojimų neaptiko. Aišku, buvo nieko gero, bet ir nieko blogo.
 Kiek paėjusi rudaakės pusėn, klastuolė kaip tikras bulvių maišas krestelėjo brunetės kairėje pusėje.
- Ačiū... Tikrai ačiū, kad nepalikai manęs tenai vienos su apdraskyta kulkšnimi... Kiek prisimenu mes dar nesusipažinome kaip pridera. - Su aiškia vaidyba juodų it smala plaukų šeimininkė nusilenkė:
- Aš Liucilė Anja Himel, gimtoji šalis Vokietija. - Prikandusi lūpą, kad nesusijuoktų, Anja vėl tūptelėjo šalia tariamos gelbėtojos.
- Draugai mane vadina Lu, tad jai tau taip patogiau, tai gali į mane šitaip kreiptis.
 Kiek Himel gyvena, ji visada prisimina Vernono jai ištartus žodžius, kai pati buvo tik aštuonerių metukų sulaukęs vaikas. - Liucile, džiaukis gyvenimu. Nebūk tokia kaip Jakobas, kuris amžinai skundžiasi tėvams. Dėl paskutinių Hogvartso globotinės brolio ištartų žodžių, suėmė toks juokas, kad net dabar buvo sunku įsikandus į liežuvį neprasijuokti.
- Turi brolių ar seserų? - Švelniu tonu klaustelėjo klastuolė, bet vos pabaigusi sakinį, vėl prabilo:
- Aš turiu net aštuonis. Mes kaip gauja, už visus juos galėčiau galvą guldyti...- Subėrudi greitakalbę ir supratusi, kad šita informacija draugei neturėtu būti įdomi, ilgaplaukė nutilo.
  Atrodo praėjo gerų porą valandų, tad persijungusi į saugos rėžimą, Lu atsistojo ir ėmė pėdinti Hogvartso pusėn:
- Nemanai, kad jau turėtumėm eiti?

*

Neprisijungęs Kaylie Mateo

  • V kursas
  • *
  • 130
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • New year, new life.
Kaylie šiek tiek džiaugėsi išgelbėjusi mergina, nes kitaip kaži ar jos nebūtu nusitempe į dugną, dieve tos undinės, kaip gali maityntis žmogieną...
- Aha, prašom.. - atsakė Kay ir pažvelgė merginai į akis.. - Aš Kaylie, o pavardė, tikrai nėra svarbi, mano gimtoji šalis Ispanija.. - kažką burbtelėjo grifė ir nutylo.. Ji nemėgo šnekėti su žmonėmis..
- Tai draugai tave vadina Lu, kaži ar aš tavo draugė, mes katik susipažinom.. - nutęsė rudaplaukė ir vėl įsivyravo tyla, lyg kapinėse.. tačiau tą mergiotė nenorėjo tylėti, tad kalbėjo..
- Turiu jaunesnę sesę.. - prisiminusi savo sesę - Daniele, ji šiek tiek nusišypsojo, nes jos labai pasiilgo.. Mažąją sesute Kay rūpinosi visada, galėjo nusukti visiems sprandą, kas prie jos artinsis.. Paskendusi prisiminimuose, net negirdėjo, ką ten kalbėjo Liucilė, tačiau nebuvo taip ir svarbu..
- Manau, kad turėtume.. - linktelėdama galva tarė mergina, -iki, - ir nužingsniavo lyg pilies..

*

Neprisijungęs Stevie Green

  • IV kursas
  • *
  • 254
  • Taškai: 20
  • Lytis: Moteris
Oras buvo puikus. Saulė švietė, buvo pakankamai šilta. Tokiu oru tik ir norisi būti lauke. Tad Stevie taip ir padarė: atsikėlusi pakankamai anksti ryte išėjo pasivaikščioti. Labai mėgdama vandenį, mergaitė patraukė prie ežero. Nenorėdama su niekuo bendrauti ji patraukė ežero pakrante tolyn. Prie pat mokyklos būriavosi paskutine šiluma norintys pasimėgauti mokiniai, tad Stevie patraukė toliau. Ji praėjo pro kelias neblogai pažįstamas vietas, nes norėjo atrasti ką nors naujo. Nė nepastebėjo, kaip apėjo beveik visą ežerą. Stevie staiga suprato esanti ant aukštokos kalvos. Ji gerokai nustebo ir apsižvalgė. Gana toli, tačiau puikiai matėsi Hogvartso pilis. Vaizdas buvo toks nuostabus, kad mergaitė net sušuko:
- Oho!
Norėdama pasigrožėti vaizdu ir besidžiaugdama vienatve Stevie atsisėdo ant kalvos šlaito ir susimąsčiusi žvelgė į pilį.
Sarcasm - an ability to insult idiots without them realizing it.

*

Neprisijungęs Elride Endlercat

  • VI kursas
  • *
  • 399
  • Taškai: 4
  • Lytis: Moteris
  • Maistu nesidalinu :)
Grifė giliai kvėpavo ir bėgo. Taip, ji sugalvojo išeiti pabėgioti mat pasakė sau, kad silpnutė amžiams nebus ir privalo kažką daryti. Nežinia, kas jai užėjo, bet gal ir gerai, kad vietoj nestovi ir kažką bando daryti su savimi.
Mergaitė jau po kelių minučių pavargo, bet vis tiek vertė save bėgti. Rytas suteikė jėgų, grynas oras taip pat. Elridė bėgo šypsodamasi, nes pagaliau atsipalaidavo ir pasijautė puikiai. Juokinga, kad norint dieną praleisti su gera nuotaika tereikia išeiti pabėgioti, bent taip atrodė paaugliukei, kai ji skuodė pakrante kažkur tolyn. Aišku, kur bėgo nežiūrėjo, o kam? Kad ir pasiklys kelią atgal tikrai susiras, o jei ir neras tai po kelių dienų vis tiek kažkas privalės pasigęsti. Nors Hogvartse vargu, ar kas be profesorių pastebėtų.
Grifiukė visiškai paduso. Nebesugebėdama toliau tempti savo kūno ji sustojo ir stengdamasi atgauti kvapą traukė tolyn. Apsisukti, aišku, galėjo, bet norėjo dar šiek tiek pabūti, galbūt kažkur susiradus gerą vietelę išsidrėbti ant žolės. Pasiekusi aukštą kalvą mergaičiukė šyptelėjo, ta vieta buvo kaip tik poilsiui, bet užlipus į viršų jos nuotaika dingo.
Elridė žiūrėjo į rudaplaukę mergaitę, ji buvo visa sukaitusi, bet energijos dar turėjo. Jos kumščiai susigniaužė, o akyse tūnojo tik pyktis.
-Tu,-garsiai ištarusi grifė nenuleido akių nuo tos merginos. Ji jau svarstė, kaip būtų linksma ją nuridenti nuo kalno už tą stresą, kurį sukėlė pamokoje. Et, gal tikrai mergaičiukė netinka Grifū Gūžtoj ir turėtų sėdėt Klastunyne?
*L*

*

Neprisijungęs Stevie Green

  • IV kursas
  • *
  • 254
  • Taškai: 20
  • Lytis: Moteris
Akimirka buvo tokia, kai tikrai norėjosi sušukti: "sustok, akimirka žavinga!" Tačiau staiga palaimingą tylą nutraukė garsus šūksnis. Tai buvo labai netikėta, tačiau Stevie įstengė nestryktelėti, o tik staigiai atsisukti. Grifiukė nesuprato, ar ji sugebėjo užmigti ir susapnuoti košmarą, ar tai, ką ji matė, buvo tiesa. Visai netoliese stovėjo ir be galo piktai žiūrėjo kiek vyresnė grifė. Stevie neprisiminė jos vardo, tačiau prisiminė, kad vieną kartą joms teko dirbti kartu - per nuodų ir vaistų pamoką. Ta mergina ir taip keista, o aš sugebėjau mūsų abiejų vos neužmušti galvojo Stevie, svarstydama, ką gi jai dabar sakyti. Galiausiai ji nutarė apsimesti, kad yra drąsesnė nei jautėsi iš tiesų.
- Labas ir tau, - pratarė. - Neslėpsiu - tikėjausi pabūti viena. Bet kad jau atėjai, nemanau, kad reikia prisiminti senas nuoskaudas. Pažiūrėk, kaip gražu.
Stevie mostelėjo ranka į pilį, tačiau jai pačiai atrodė, kad ištiesta ranka dreba. Mergaitė niekaip negalėjo suprasti, kodėl, tačiau baltaplaukė grifė kėlė jai nepaaiškinamą baimę.
Sarcasm - an ability to insult idiots without them realizing it.

*

Neprisijungęs Elride Endlercat

  • VI kursas
  • *
  • 399
  • Taškai: 4
  • Lytis: Moteris
  • Maistu nesidalinu :)
Eh, koks stiprus pyktis kunkuliavo grifiukės viduje. Akyse, rodos, žaibai trankėsi iš to pykčio. Ji norėjo keršto, norėjo, kad ta rudaplaukė pasijaustų taip, kaip ji tą pamoką. Nežinia, už ką pas ją tiek pykčio dėl, rodos, paprasto dalyko, juolab, dar neseniai svarstė, kad atleis... Bet, akivaizdu, kad atleisti nesugebėjo.
Grifei pasisveikinus Elridės kumščiai buvo dar stipriau sugniaužti. Ji vos valdėsi, mat prieš akis išvydo krentantį gabalą tiesiai ant galvos.
-Labas?!-piktai surikusi paauglė stebėjo Stevie mąstydama, ką padarys tai mergiotei.-Nerūpi man, ko tu norėjai, nerūpi man tas vaizdas,-taip pasakiusi mergaitė išspraudė šypsena. Tik ne nuoširdžia, ji buvo pilna klastuoliškumo ir pasitenkinimo. Baltapūkė jau mąstė, kad būtų labai linksma tą mergiotę nuo kalno nuridenti, juk visgi, buvo vyresnė, tad savo jėgomis šiuo atveju pasitikėjo. O gal galėtų pasinaudoti žinomais burtažodžiais? Nors tokių buvo mažai, labai mažai.
*L*

*

Neprisijungęs Stevie Green

  • IV kursas
  • *
  • 254
  • Taškai: 20
  • Lytis: Moteris
Kokie mes pikti sarkastiškai pagalvojo Stevie, stebėdama, kaip pyktis tiesiog trykšta iš Elridės. Šioji netgi nusišypsojo, tačiau Stevie jau suprato, kad geriau tuo nepasitikėti. Ko gero, ji sugalvojo ką nors negero. Ten nieko TOKIO neįvyko galvojo Stevie. Ji nutarė, kad, ko gero, bus geriausia nekreipti į šviesiaplaukę dėmesio. Gal tada ir ji nebus tokia pikta. Stevie norėjo vėl atsisėsti ir atsisukti į pilį. Tačiau šiek tiek prisibijojo atsukti vyresnei grifiukei nugarą. Kas žino, kokios mintys sukasi jos galvoje? pasvarstė Stevie, kartais nuoširdžiai suabejodama, ar Elridė turėtų mokytis kartu su visais kitais mokiniais.
Galiausiai rudaplaukė pradėjo vaikščioti po žolę. Ji nenorėjo parodyti, kad jaudinasi ir bijo. Tačiau iš paskutiniųjų stengėsi akies krašteliu stebėti Elridę. Galiausiai toks beprasmis vaikščiojimas jai nusibodo, tad, sutelkusi visą drąsą, ji atsisuko į baltaplaukę ir paklausė:
- Jeigu tu tokia nepatenkinta, kad aš čia esu, kodėl neini kitur? Aš atėjau anksčiau ir tavęs tikrai čia nekviečiau.
Sarcasm - an ability to insult idiots without them realizing it.

*

Neprisijungęs Elride Endlercat

  • VI kursas
  • *
  • 399
  • Taškai: 4
  • Lytis: Moteris
  • Maistu nesidalinu :)
Eh, kaip ji norėjo pasmaugti tą mergaitę, kaip ji norėjo jai kažką padaryti žiauraus. Bet kažkas lyg ir sustabdė. Ji vis tiek niršo ant tos rudapklaukės, vis tiek jos nekentė, bet neprisivertė pakelti rankos. Kas su manimi darosi? Ji toliau stebėjo grifiukę, tačiau šypsena veide išnyko. Atrodo toks nusivylimas, kaip ji gali taip lengvai pasiduoti savo emocijoms? Kodėl?
-Aš nenoriu...-nesuprasdama, ką sako mergaitė atsisėdo ant žemės ir ėmė spoksoti į savo rankas. Eh, kaip ji pasiilgo savo močiutės, tik pripažinti to nemokėjo. Gal todėl ir taip lengvai ant žmonių niršo? Gal, nors nežinia...
Elridė visai pamiršo, kad netoliese buvo bendrakoledžė, jai labiau rūpėjo tas pagrindinis klausimas, kas su ja pasidarė. Atrodo, tai apmąstė jau ne vieną kartą, tačiau suvokti nieko nepavyko ir vėl pasidavė, et kaip viskas komplikuota.
*L*

*

Neprisijungęs Stevie Green

  • IV kursas
  • *
  • 254
  • Taškai: 20
  • Lytis: Moteris
Nenori ji pagalvojo Stevie ir vos neprunkštelėjo. Mergaitė visada jautėsi esanti tokia, kurios niekas nesupranta. Tačiau jeigu būtų surengtas nesuprantamųjų konkursas, ši keistuolė tikrai būtų stipri konkurentė.
Kadangi jaunesniosios mergaitės niekaip neapleido keista baimė baltaplaukei, ji nenorėjo sukelti šiai bet kokių keistų minčių. Tad nieko nebesakė.
Kai Elride atsisėdo ant žolės ir, atrodo, giliai susimąstė, Stevie irgi pradėjo įtemptai galvoti. Kaži apie ką ji mąsto? Ir ar man verta bent bandyti taikytis? Kita vertus, ar aš to noriu? Stevie nemėgo pasakymo "toks likimas" ar panašiai. Tačiau šį kartą atrodė, kad jeigu jau jos susitiko tokioje keistoje vietoje, gal reikia pamėginti išsiaiškinti.
Elridė sėdėjo ir tylėjo. Stevies, žinoma, tai nestebino, tačiau ji vis galvojo, ar verta ką nors daryti. Galiausiai mergaitė taip pat atsisėdo ant žolės. Pakankamai toli, kad Elride neturėtų supykti (ar bent jau "normalus" žmogus nesupyktų), tačiau pakankamai arti, kad norint būtų galima šnekėtis.
Sarcasm - an ability to insult idiots without them realizing it.

*

Neprisijungęs Elride Endlercat

  • VI kursas
  • *
  • 399
  • Taškai: 4
  • Lytis: Moteris
  • Maistu nesidalinu :)
Grifė dar kurį laiką mąstė, o tada jos akys pakilo. Kaip gėda, kad prieš nemėgiamą žmogų ėmė elgtis kaip kažkoks apsirūkęs žmogus. Iš tikrųjų mergiotei ji buvo atleidusi seniai, bet vis tiek pamačiusi pajausdavo pyktį, su ta mergina dirbti pamokoje kartu ji nenorėtų, pabėgtų iš klasės lyg niekur nieko.
-Kodėl tu pasielgei taip su lubomis?-pykčio Elridės balse nesijautė, jis matėsi akyse, bet ne balse, mergina kalbėjo visiškai švelniai. Ji buvo susimąsčiusi ir visgi nusprendė, kad dėl tokios nesąmonės ilgai pykti negalės. Grifų Gūžta juk šeima, nors nežinia, iš kur mergina ištraukė tokią mintį, gal kažkur girdėjo?
Baltapūkė nenuleido akių nuo tos merginos. Gal ji ir buvo jaunesnė už El, bet grifiukė būtų patikėjusi, kad šioji yra kelis kartus gabesnė ir gudresnė už ją. Tik va dėl to turbūt ir negalėjo atleisti tai rudaplaukei, jos neapleido mintis, kad šioji tai padarė tyčia, nors, juk ne klastunynui priklausė... Gal visgi panelytė tiesiog per daug viską apmąsto ir iš tikrųjų viskas yra paprasta, kaip du kart du.
*L*

*

Neprisijungęs Stevie Green

  • IV kursas
  • *
  • 254
  • Taškai: 20
  • Lytis: Moteris
Išgirdusi klausimą, Stevie apstulbo. Ne pats klausimas buvo keistas - šio ji, ko gero, galėjo tikėtis. Tačiau mergaitę be galo nustebino klausimo tonas. Elridė paklausė visiškai ramiai. Stevie tuo metu grožėjosi vaizdu į mokyklos pilį, tad nematė bendrakoledžės. Galbūt ji ten grasina man ar ką nors panašaus daro pagalvojo Stevie, bet nutarė nesigadinti ramiai paklausto klausimo įspūdžio, tad neatsisuko. Kiek pagalvojusi ji atsakė:
- Viskas nutiko netyčia. Nebepamenu, koks tai buvo burtažodis, kurį bandžiau panaudoti. Tačiau galiu prisiekti, kad mano tikslas tikrai nebuvo užversti lubas mums ant galvų. Niekada to nepadaryčiau. Tuo labiau žmogui, kurio praktiškai nepažįstu. Aš neturiu už ką ant tavęs pykti. Tad tikrai nedaryčiau tokio dalyko.
Stevei pačiai nepatiko tai, ką ji kalbėjo, nes jautėsi taip, tarsi teisintųsi. Tačiau pradėjusi niekaip negalėjo nutilti, kol galiausiai šiaip ne taip save sutramdė. Po kiek laiko mergaitė atsisuko į Elridę ir nedrąsiai šyptelėjo.
Sarcasm - an ability to insult idiots without them realizing it.

*

Neprisijungęs Elride Endlercat

  • VI kursas
  • *
  • 399
  • Taškai: 4
  • Lytis: Moteris
  • Maistu nesidalinu :)
Mergaitė klausėsi bendrakoledžės ir norėjo ja tikėti, bet kažkodėl vidus neleido. Galbūt noras kažką kaltinti ir ant kažko lieti pykti taip stabdė ją, bet grifiukė stengėsi tai ignoruoti. Ji išspraudė šypsena, tačiau šioji išblėso.
-Reiškias esi tiesiog nevykusi burtininkė...-nejučia burbtelėjusi Elridė pakėlė akis ir suvokė, ką pasakė ir kad pasakė garsiai, nors tai turėjo būti paprasčiausia mintis užsilikusi jos galvelėje.-Oi... Nenorėjau,-susivokusi paauglė nuraudo šiek tiek. Atsiprašyti nelabai norėjo, visgi, iš dalies buvo teisi, bet Stevie nepažinojo.
-Tai,-norėdama nustumti šalint tylumą apgobusia mergaites grifė vėl prašneko.-Kokie vėjai čia atpūtė?-paklaususi bet kokio į galvą šovusio klausimėlio paauglė tikėjosi užpildyti tą tylumą, nenorėjo ji taip beprasmiškai sėdėti, juk iš tikrųjų turėtų bėgti atgal į Hogvartsą. Neeiti, o bėgti.
*L*

 

  • Hogvartsas.LT © 2007-2017