0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Mayra Llewellyn

  • Ateities būrėja
  • *****
  • 930
  • Lytis: Moteris
  • Šventieji skirstosi ir dalos dangų rėžiais
Ats: Pirma pamoka visiems kursams
« Atsakymas #15 Prieš 6 metus »
Melodijoje ryškėjo žodžiai. Jie buvo labai neaiškūs, tad Mayrai teko gerai įsiklausyti. Melodija buvo hipnotizuojanti ir pirmakursė lėtai pajuto, kaip atsikabina jos sąmonė ir pasitraukia, užleisdama vietą kitai. Toji kita, paprasčiausiai išarė alederentus atsitraukė. Sumišusi, Mayra grįžo atga į  suolą klasėje, ant kurio buvo užmigdyta balerina ir pergamento skiautelė su užrašu: gimęs iš grūdo namo grįžau, pamatęs tave tavo tarnu sutikau būt. Mergaitė, neprisimindama, kaip užrašė mįslę tik stebėjo įtartinu žvilgsniu nematytu raštu parašytą sakinį. Staiga, papūtė iš nežinia kur atsiradęs vėjas ir jos lapukas bandė nuskristi, bet Mayra jį sugavo. Dar kartą perskaičius mįslę staiga viskas stojo į vietas ir mergaitė patenkinta apačioje parašė: burtų lazdelė. Tada laiminga nustriksėjo prie mokytojos stalo ir atsargiai padėjo lapelį. Grįžusi į suolą, klastuolė išsitraukė knygą ir toliau ją skaitė, nekreipdama dėmesio į šurmulį klasėje.

*

Neprisijungęs Melisa Keyes

  • Burtininkė
  • ****
  • 229
  • Lytis: Moteris
  • net durniam aišku, kad metalas neskraido
    • wattpad
Ats: Pirma pamoka visiems kursams
« Atsakymas #16 Prieš 6 metus »
Raudonplaukė išgirdusi melodiją jos klausė ir klausė... Toji ją jau buvo pradedanti hipnotizuoti, kai Melisa greitai atsipeikėjo ir išsigandusi garsiai suriko:
-Limberempa!
Melodija pradėjo virsti žodžiais, pirmiausia vienas, toliau ėjo antras ir taip toliau... Melisa girdėjo lotyniškus žodžius, todėl juos užsirašė į užrašinę ir paklausė tų žodžių dar kartą.
-Alederentus,- ištarė mergina sustabdydama baleriną.
Balerinos rankos nusviro, kojos sustojo plie pozoje, o galva buvo elegantiškai nuleista. Melisa nuėjo į kabineto galą ir pradėjo ieškoti lotynų kalbos žodyno, mat beveik nieko nežinojo lotyniškai. Susiradusi storą, seną, kiek apiplyšusią knygą grįžo į savo vietą prie balerinos. Atsivertusi žodyną pradėjo ieškoti vertimo mįslių skyriuje, tai buvo vienas iš paskutinių šios knygos skyrelių.
-Amabilia virgo, ascendit super caput: tu erit dulce, mihi securus,-murmėjo Melisa.-Regis reikės ieškoti po vieną žodį,-atsiduso raudonplaukė.
Praėjus keliolikai minučių Melisa jau ieškojo septintojo žodžio - erit.
-Erit, erit, erit, aha, štai! Erit - bus,-šyptelėjo mergina.-Miela mergele, lipk man ant galvos : tau bus... Kas jam ar jai bus?-susidomėjo mergina ir toliau vertė tekstą.
Praėjus dar kelioms akimirkoms Melisa jau užrašė visą išverstą mįslę ant pergamento.
-Miela mergele, lipk ant mano galvos: tau bus saldu, man lengva,-perskaitė ji ir pakreipė galvą.-Um, žolynas ir kamanė? Rodos kažkada močiutė man buvo sakiusi šią mįslę,-Melisa nusišypsojo ir parašė atsakymą šalia mįslės.
Pergamentą suvyniojo į ritinėlį ir nunešė padėti profesorei ant stalo.

Kai žiūriu aukštyn, nors neturiu akių.

*

Neprisijungęs Markas Moore

  • Burtininkas
  • ****
  • 499
  • Lytis: Vyras
Ats: Pirma pamoka visiems kursams
« Atsakymas #17 Prieš 5 metus »
Markas ir vėl pramiegojo visą teoriją. Hm. Balerinos. Neįdomu... Prieš jį atsiradus balerinai, Markas tik atsainai į ją pasižiūrėjo ir toliau stebėjo kitus mokinius. Galiausiai atsidusęs jis išsitraukė iš kuprinės lazdelę ir nukreipęs į baleriną jau norėjo tarti burtažodį, bet apsigalvojo. Padėjęs lazdelę jis mąstė. Kažkaip pradėjo mąstyti apie gyvenimą ir jo prasmę, kas nebūdinga vienuolikmečiams. Galiausiai sugrįžęs į realybę, berniukas paėmė lazdelę ir nutaikęs į baleriną ištarė:
-Delerentus.
Balerina pradėjo gracingai judėti. Piruetai, pakilimai en pointe ir nusileidimai, šuoliai. Tikslūs ir skaidrūs balerinos judesiai berniuką sužavėjo. Jis negalėjo įsivaizduoti, kaip tai gali atlikti statulėlė, jau nekalbant apie žmogaus kūną. Pirmakursis toliau susižavėjęs stebėjo baleriną.

*

Neprisijungęs Torė Finitsis

  • VII kursas
  • *
  • 209
  • Taškai:
  • We’re dancing on tables
Ats: Pirma pamoka visiems kursams
« Atsakymas #18 Prieš 5 metus »
Šiandien mergaitė buvo kažkokia apsvaigusi. Mintys skrajojo tikrai ne ten kur reikia, akims įdomiai ir keistai atrodė lubos, o kojos vilkosi vėžlio greičiu. Torė atsisėdo suole ir savo mintyse praleido visą teorinę dalį. Kiekvienas žodis klasėje mergaitės mintis nuplukdydavo dar toliau. Jūra, bangos, jų ošimas. Kai ausys dar kažkaip sugavo profesorės balsą mergaitė pakėlė is ir išklausė istorijos apie balerinas. Ta istorija kažkodėl patiko varnei ir ji pagalvojo, kad šiandien ji puikiai galėtų būti tokia balerina. Nereikia net kerų.
Netrukus ant stalo išdygo balerinos skulptūrėlė. Torė ją paėmė ir apžiūrėjo. Siaubingai gražu. Taip gražu kaip didžiausia gėlių pieva, kaip vandenynas, kaip krentančios snaigės. Ne, ne, ji turi, privalo susikaupti. Mintys apie gėles nepadės. Tačiau pamokos laikas tiksi, o mergaitė turėtų atlikti darbą. Privalo atsibusti. Kaip pradžiai, ji paėmė burtų lazdelę ir nukreipė į baleriną:
- Delerentus,- sumurmėjo ir balerina atgijo. Šoko svaiginantį šokį pagal svaiginančią muziką, o Torė tik dar labiau apsvaigo ir apsiblausiusiomis akimis stebėjo šokį. Ranka su lazdele nusviro ir mintys nuplaukė dar toliau. Ausyse girdėjo tik muziką. Dar gražesnę nei pati balerina.
You gotta help me, I'm losing my mind.

*

Neprisijungęs Elliott Duncan Sinclair

  • IV kursas
  • *
  • 83
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • But these days I don't even know myself
Ats: Pirma pamoka visiems kursams
« Atsakymas #19 Prieš 5 metus »
Mergaitė atidžiai klausėsi visų mokinukų atsakymų. Pati taip ir nepasisakė, nes jos balsas vėl buvo panašus į aprūdijusio roboto. Atrodo, ir arbatų daug gėrė, ir šaliko nepamiršdavo kambaryje, o ligos kaip puola taip puola. Šiandien mergaitė vėl buvo apsirišusi šaliku ir sėdėjo toliausiame klasės kampe, nes nenorėjo nieko užkrėsti. Kai, galiausiai, profesorė pateikė teisingą atsakymą ir net papasakojo tokią įdomią istoriją, atėjo laikas praktikos darbui. Ant stalo atsirado balerinos statulėlė, o Sofija atsargiai ją paėmė į sušalusias rankas. Gaila, kad negalėjo pamokoje sėdėti dar ir su pirštnėm bei kepure. Apžiūrėjusi baleriną, ją vėl padėjo ant stalo ir nukreipė lazdelę:
  - Delerentus,- ištarė, o balerina pradėjo iš lėto suktis muzikos ritmu. Tokia graži ir trapi ji atrodė. Ne tik balerina, bet ir muzika. Mergaitė kelias minutes žvelgė į baleriną. Turbūt ją jau būtų pasiglemžę hipnotizuojantys kerai, bet vėl suėmė čiaudulys, kuris ir išlaisvino mergaitę iš kerų pančių.                                               
I’m broken, do you hear me?

*

Neprisijungęs Torė Finitsis

  • VII kursas
  • *
  • 209
  • Taškai:
  • We’re dancing on tables
Ats: Pirma pamoka visiems kursams
« Atsakymas #20 Prieš 5 metus »
Mergaitė klausė švelnių muzikos garsu, bet popieriaus gabalėlis, paleistas kažkokio išdykusio mokinio, trenkėsi jai į pakaušį. To užteko, kad Torė pabustų. Ta muzika ją buvo užliūliavusi kaip vargšes balerinas. Siaubas! O jei taip ir nebūtų pabudusi? Mergaitė net papurtė galvelę. Varniukė vėl į rankas sugriebė lazdelę.
  - Limberempra,- susikaupusi ištarė, bet muzika nepasikeitė į žodžius. Torė pakartojo burtažodį ir šįkart pavyko. Melodija nepasikeitė, bet vietos muzokos girdėjosi žodžiai. Skubėdama mergaitė juos supeckiojo ant lapelio. Dar kartą patikrino ar visi žodžiai teisingi.
  - Alederentus,- pasakė ir balerina vėl sustingo. Po trumpa atgijimo vėl sustingo akmenyje. Tačiau mergaitei dabar ne tas rūpėjo.
  - Švelni melodija/Apsukri simfonija/Nutrūkusios stygos/Jau ir taip sulaužytos lyros,- mergaitė perskaitė visus ant lapelio esančius žodžius. Kas čia per nesąmonė? Ar negalėjo būti mįslė panašesnė į ,,Du ratai pagiry stovi. Kas?"? Torė dar kartą pažvelgė į lapelį net nesitikėdama nušvitimo, bet šis nusprendė pasirodyti kaip tik dabar.
  - Pabaiga, atsakymas yra pabaiga,- net panosėje sušnibždėjo. Paėmusi lapelį užrašė ,,Pabaiga" ir nunešė lapelį mokytojai.                                       
You gotta help me, I'm losing my mind.

*

Neprisijungęs Elliott Duncan Sinclair

  • IV kursas
  • *
  • 83
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • But these days I don't even know myself
Ats: Pirma pamoka visiems kursams
« Atsakymas #21 Prieš 5 metus »
Mergaitė vėl paėmė lazdelę ir nusprendė nieko nelaukusi išgirsti profesorės minėtąją mįslę. Sofijai, iš tiesų, nesisekdavo išgvildenti beveik jokių mįslių. Kam iš viso tos mįslės ir užslėpti atsakymai, jei galima ir paklausti ir atsakyti tiesiai šviesiai? Į šį klausimą Sofi nesugebėjo atsakyti per visą savo gyvenimą.
  - Limberempra,- nukreipusi lazdelę į šokėją ištarė, o muzika, pagal kurią ji šoko, pavirto į žodžius. Iš pirmo pasiklausymo Sofija visai jų nesuprato, nes baisiai įmantri ta melodija buvo. Bet antras kartas nemelavo. Tada mergaitė greitai kitu burtažodžiu užtildė baleriną ir pagriebė pergamento lapelį. Pamirkiusi plunksną į rašalą užrašė girdėtus žodžius:

Citata
Kai širdyje išgirsti žodžius,
Visai vos girdimai tylius.
Jie kalba tik prisiminę tuos,
Kurie pelnė juos.
Jie apsuka galvą
Ir pasiglemžia širdį,
Bet niekas daugiau jų negirdi.

Sofija pasikasė galvą.
  - Ką?- sumurmėjo,- Juk šioji mįslė visai nelogiška. Kokie žodžiai širdyje? Ar raudonieji kraujo kūneliai prakalbo?
Mergaitė mįslę skaitė kelioliką kartų, bet atsakymo į ją taip ir nerado. Tada sumąstė tikrinti pagal dažniausius atsakymus. Juk mįslių įminimuose dažnai pasitaikydavo panašūs atsakymai. Patikrinus kelis atsakymus sugalvojo dar vieną. Tiko. Viskas atitiko! Mergaitė nusišypsojo pati sau. Buvo baisiausiai patenkinta. Greit paėmusi mažesnį pergamento lapelį užrašė ,,Meilė" ir nunešė jį profesorei. Baigta.                             
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 5 metus sukūrė Sofija Demerian »
I’m broken, do you hear me?

*

Neprisijungęs Markas Moore

  • Burtininkas
  • ****
  • 499
  • Lytis: Vyras
Ats: Pirma pamoka visiems kursams
« Atsakymas #22 Prieš 5 metus »
Markas atidžiai stebėjo baleriną, kai jos šokis pradėjo jį hipnotizuoti. Jo laimei, jis greitai tai suprato ir atsipeikėjo. Nukreipęs lazdelę į statulėlę, berniukas ištarė:
-Limberempra.
Pamažu iš melodijos išplaukė žodžiai:
Citata
Tu mane gerai pažįsti, aš slepiuosi tavo širdy.
Tu mane jauti, kai naktį eini vienas.
Tu žinai mane, kai mane pamatai.
Nuo manęs nepabėgsi ir nepasislėpsi,
Aš tave pričiupsiu.
Markui nugara perėjo šiurpas. Jis puikiai šinojo, apie ką kalbama eilėse. Baimė. Jau būtų pamiršęs užmigdyti baleriną, bet mokinės, sėdinčios šalia, ištartas burtažodis jam tai priminė. Tad nukreipęs lazdelę į baleriną, pirmakursis ištarė:
-Alederentus.
Kerai buvo pakankamai lengvi, tad balerina iškart sustingo. Markas dar kartą perskaitė mįslę. nors atsakymą žinojo, jis nebuvo užtikrintas, kad jis teisingas. Nors abejodamas savimi, berniukas užrašė atsakymą ir padėjo ant profesorės stalo.

*

Neprisijungęs Vintė Adamson

  • IV kursas
  • *
  • 504
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • even dearest blue's not there, though poets would find it
Ats: Pirma pamoka visiems kursams
« Atsakymas #23 Prieš 5 metus »
  Vargšės balerinos! Nors šiandien Vintės pasaulėlyje buvo nekalbadienis, mergaitė įdėmiai klausėsi pasisakiusių bendraklasių ir profesorės, negalėdama patikėti tuo, ką gležnoms šokėjoms teko iškęsti. Visuomet žavėjosi jų grakštumu bei elegancija, tačiau dabar susimąstė apie kitas savybes - ištvermę ir drąsą.
  Ant riestanosės stalo stovėjo pastarąsias įkūnijanti balerina. Jokio rožinio sijonėlio, mielų kaspinėlių ar nekaltų nėrinukų. Tik juodas, it žvaigždėmis nakties dangus blizgučiais nubarstytas apdaras, tamsus, tačiau ne per ryškus makiažas ir kovotojos grimasa. Pirmakursė dievino savąją statulėlę. Visada nemėgo stereotipinio požiūrio į moteriškosios lyties atstoves, nes, nors jos ir gali būti trapios it vasarinis lietus, taip pat gali tapti nesustabdoma bei pavojinga audra. Kvaila dėl prigimties pusę populiacijos uždaryti į stereotipų dėžę.
  Paėmusi sustingusį šokėjos kūnelį į vieną ranką, kita vienuolikmetė užsimojo burtų lazdele ir suburbėjo:
  - Delerentus!
  Balerina akimirksniu atgijo; pasigirdo stipri, tamsi, krauju kvepianti muzika, kuri, atrodo, tiesiog traukė į save. Miniatiūrinė mergina pradėjo šokti, ir į ją užsispoksojusi Adamson kuriam laikui net pamiršo, ką reikėjo daryti.

*

Neprisijungęs Vintė Adamson

  • IV kursas
  • *
  • 504
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • even dearest blue's not there, though poets would find it
Ats: Pirma pamoka visiems kursams
« Atsakymas #24 Prieš 5 metus »
  Retai kada Hubertas prabildavo teorinės pamokų dalies metu, ir šiandiena šiuo aspektu niekuo neišsiskyrė. Berniukas tik slėpėsi tolimiausiame klasės kampelyje, stengdamasis nekristi į akis profesorei bei bendramoksliams. Vertėtų pripažinti, kad minutėlei mintimis buvo nuklydęs tolyn nuo transfigūracijos. Galvojo apie Elę, atsitiktinai įgytą pažįstamą, su kuria santykiai buvo itin nedėkingi, apie Torę, kuri išdygo lyg iš niekur bei sužavėjo varniuką smulkiomis gėlytėmis, įpintomis į plaukus, ir, žinoma, apie jos jaunėlę sesę Norą, kuri buvo pirmoji draugė Hogvartse ir kurios lipšnumas pastaruoju metu jam kėlė visokių dvejonių. Nuraudo suvokęs, kad jis tapo vienu "tų vaikinukų". Mintis buvo nemaloni, kėlė baimę bei nusivylimo savimi jausmą, tačiau nieko padaryti negalėjo. Kad ir kaip stengėsi, trijų mergaičių iš galvos išmesti nepavyko. Ir visgi pamėgino darkart. Bent trumpam. Juk reikėjo kibti į užduotąją praktiką.
  Įdėmiai apžiūrėjęs, rankose pasukiojęs dailią balerinos statulėlę, varniukas ją padėjo atgal ant suolo ir tarė:
  - Delerentus!
  Atrodė, kad trapiu mergaitės kūnu nuriedėjo šilumos banga. Ji akimirksniu ėmė sukiotis ir daryti visokius įmantrius judesius, o, pasigirdus švelniai muzikai, susiliejo su šios melodija. Gera buvo žiūrėti.

*

Neprisijungęs Vintė Adamson

  • IV kursas
  • *
  • 504
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • even dearest blue's not there, though poets would find it
Ats: Pirma pamoka visiems kursams
« Atsakymas #25 Prieš 5 metus »
  Vintė buvo neįprastai susikaupusi, žinojo, kaip svarbu nepanirti į muzikos keliamą transą. Stengėsi aršiai gražią melodiją tiesiog ignoruoti. Buvo gan sunku, mat jos nuostabumas vis kėsinosi į save įtraukti, tačiau mergaitė laikėsi tvirtai.
  - Limberempra, - nusitaikiusi į miniatiūrinę tamsiaplaukę burtų lazdelės galiuku tarė. Tuomet leido savo ausim atsipalaiduoti, pamiršti ignoravimo taisyklę, įsiklausyti į girdimus žodžius.
  Po kelių minučių ant pergamento lapelio pakeverzojo išgirstą mįslę.

Citata
Tykiai slenka garsas
Pusėn tavo širdies,
Žodis neištartas
Melodijoj virpės.

Kas?

  - Alederentus, - mikliai sustabdė balerinos kančias. Nenorėjo leisti jai ir toliau kankintis, juk kiekviena sekundė turėjo būti skauminga. Tiesa, jei būtų galėjusi, merginos šokį būtų stebėjusi savaitę, toks jis buvo gražus.
  Pažvelgusi į lapelį, pirmūnė  suprato, kad tikėjosi sunkesnio uždavinio, tačiau gal tik todėl, kad atsakymu nuolat naudodavosi, išsyk žinojo teisingą sprendimą. Tai buvo muzika, vienintelė ir nepakartojama. Pirmakursė ją tiesiog dievino, todėl puikiai suprato, kuriuo keliu garsas tipena širdies link.
  Ant tos pačios pergamento atplaišėlės pakeverzojusi reikiamą žodį, pamokos darbo įrodymą įteikė profesorei Strain bei grįžo atgal į suolą, kur buvo nusiteikusi visą likusį laiką neatplėšti akių nuo tamsiosios balerinos.

*

Neprisijungęs Vintė Adamson

  • IV kursas
  • *
  • 504
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • even dearest blue's not there, though poets would find it
Ats: Pirma pamoka visiems kursams
« Atsakymas #26 Prieš 5 metus »
  Stebėdamas grakščiai judančią baleriną, Hubertas kone pamiršo esantis transfigūracijos pamokoje, jautėsi it vienoje tų prabangių vietų, kuriose galima išvysti tokius dalykus, rodomų filmuose. Pačiam niekada niekur panašaus neteko būti, tad nežinojo, ar jos egzistuoja realiame gyvenime. Bet kokiu atveju, tebesantis pilyje suvokė, kai mažosios šokėjos skruostu nuriedėjo skausmo ašara. Reikėjo paskubėti.
  - Limberempra, - mikliai ištarė bei įtempė ausis; žinojo, norint kuo greičiau pamiršti merginos kančias, teisingai išgirsti mįslę reikėjo iš pirmo karto.

Citata
Nebyliai rieda skruostu,
Paženklintu jos sesėm.
Ranka siekia nušluostyt,
Vis tiek viduj bedvasis.

Kas?

  - Alederentus! - rėkte išrėkė Šefleris, norėdamas sustabdyti balerinos šokį.
  Jos kūneliui vėl sustingus, o muzikai nustojus groti, berniukas atidžiai perskaitė mįslę. Jei neklydo, teisingas atsakymas buvo "ašara". Būtent tai ir išraitė ant popieriaus lapelio, kurį išsyk po to nunešė tranfigūracijos profesorei.
  Tačiau iš galvos niekaip neišnyko skausmo pripildytas, tačiau kartu ir bejausmis (ar tai bent įmanoma?) šokėjos veidas. Negalėjo suvokti, kaip jai turėjo būti sunku. Tiesą sakant, trečiakursis abejojo, ar šiandien pavyks užmigti. Na, bent jau nebegalvojo apie Ele'tor'orą.               

*

Neprisijungęs Ellie Barlow

  • IV kursas
  • *
  • 89
  • Taškai:
Ats: Pirma pamoka visiems kursams
« Atsakymas #27 Prieš 5 metus »
Ir tada primara atgijo. Gracingas šokis bei svaigi melodija pavergė Ellie. O ji sukosi ir sukosi ir sukosi.. Veide galėjai išvysti nerimastį, baimę ir nuovargį, tačiau nepaisant to, balerina ir toliau atlikinėjo įvairiausius judesius, nepadarydama nė menkiausios klaidelės. Na, arba meistriškai ją užmaskuodama. Tik staiga antrakursė atsipeikėjo. Atsipeikėjo, nes išvydo keistą akcentą - primara buvo užsimerkusi. Taip, grifė negalėjo išvysti atgijusios skulptūrėlės akių spalvos, negalėjo išskaityti iš jų nieko, kadangi šios buvo apglėbtos vokų.
- Limberempra, - ištarė vildamasi, jog dar nepavėlavo.
Ir taip, iš melodijos ėmė plaukte plaukti žodžiai. Tai panašėjo į dviejų žmonių dialogą. Tuoj pat pasičiupusi pergamento lakštą, tamsiaplaukė ėmė užsirašinėti tai, ką girdėjo.
Citata
Ji ne tokia kaip kitos. Ji gyvena sapne.
Bet ji šoka..
Tai dėl to, kad ji pati to nežino..
Staiga žodžiai nutilo ir liko tik melodija.
- Alederentus, - kiek sumišusi sušnabždėjo Elė ir primara sustingo.
Nors ir ilgai grifė bandė iššifruoti mįslę (o gal net ne mįslę), ši tegirdėjo galvoje tuos pačius balsus ir atsakymo nė prošvaistės. Išgirdusi varpą, mergiotė nunešė pergamento lakštą profesorei, o pati dar ilgai ieškojo užslėptos minties.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 5 metus sukūrė Ellie Barlow »
a forest bird never wants a cage

*

Neprisijungęs Dawn Strain

  • ****
  • 228
  • Lytis: Moteris
  • I solemnly swear that I'm up to no good
Ats: Pirma pamoka visiems kursams
« Atsakymas #28 Prieš 5 metus »
Laikas merginai ėjo gana lėtokai. Visą tą laiką šioji kartais užmesdavo akį į dirbančius mokinius ir ką nors svarbaus pasižymėdavo pergamente. Na, didesniąją pergamento dalį užėmė įvairiausi raštai, piešinukai, kryželiai ir jos vardas, parašytas gal dešimt kartų įvairiausiais pačios sukurtais šriftais, tarsi ši vis dar sėdėtų mokinės suole. Gal ji per jauna būti profesore? - tokios mintys kildavo Strain galvoje, tačiau tamsiaplaukė nuvijo jas kuo toliau ir ėmė neramiai stebėti mokinius. Profesorė momentais pajusdavo palengvėjimą, tačiau netrukus širdis, regis, nukrisdavo į kulnus vos pamačius kai kurių mokinių gęstančias akis, kurios žvelgė į šokančias primaras. Mergina buvo pasiruošusi bet kurią akimirką pulti žadinti iš hipnozės, bet mokiniai, atrodo, kuo puikiausiai su tuo susitvarkydavo. Netrukus ant stalo ėmė atsirasti pargamento ritinėliai ir mergina, pažvelgusi į laikrodį pamatė, jog pamoka eina į pamoką, tad pamažu pradėjo raginti likusius jaunuolius baigti užduotį. Paskutiniems darbams atsiradus ant stalo, suskambėjo varpas, skelbiantis pertrauką, ir Dawn su šilta šypsena atsisveikino su išeinančiais mokiniais, kol klasė liko visiškai tuščia. Ant suolų liko stovėti visaip išsirangiusios primarų statulėlės, kurios žvelgė į tamsiaplaukę. Strain nugara perbėgo šiurpas ir šioji kuo greičiau ėmė balerinas kraustyti atgal į dėžę, giliai širdyje tikėdamasi, jog klasę šiandien paliks gyva netapusi viena iš šių užhipnotizuotų primarų.