0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Anmeya

Ats: Pirma AB pamoka visiems kursams | '18 pavasaris
« Atsakymas #60 Prieš 6 metus »
- Kvaila višta čia tik tu. Pati ir dink iš mokyklos, puikiai pritaptum Durmštrange. Ten manau net apsidžiaugtų pamatę tavo gyvates. - Atrėžė. - Man nerūpi jūsų garbės diena, tačiau gyvates prie savęs pasilaikykit, jos ne šventosios, jūs irgi. Neturit teisės daryt ką norit. Mano nuobodų ir nykų gyvenimą? - Pradėjo isteriškai juoktis. - Brangute, nežinai ką išgyvenau. Greičiau tavo gyvenimas nuobodus ir nykus, jei leidi sau kasdien elgtis kaip septynmetis vaikas. - Ugniaplaukės spjovimas galutinai privertė mažąją netekt proto. Jei būtų kokia nors antgamtiška būtybė, neabejotinai jau būtų įkandusi vyresnei mergina, arba pavirtusi pusiau paukščiu, arba dar ką nors padariusi. Bet varnė tebuvo paprastas žmogus, tad viskas ką ji padarė. - Stupefy. - Paleido kerus į klastuolę. - Dar kas nors drįsit man pasakyt bent žodį, nužudysiu. - Išrėžė ir nuėjo atgal į savąjį kambariuką - nusiraminti. Pyktis taip ir veržėsi išlįsti. Bet paauglė laikėsi, ne laikas ir ne vieta parodyti savo psichinę negalią - sadizmo poreiškius. Nuo pat vaikystės, niekam nežinant Mirabetė kankino kaimynų vaikus, pririšdama juos prie kedės netoli nuo namų esančioje apleistoje mokykloje, neturėdama jokių ginklų ji juos žnaibė, trankė kumščiais, o vėliau paleisdavo prigrasindama, kad nužudys jei jie kam nors papasakos ir nebegrįš pas ją.

*

Neprisijungęs Mayra Llewellyn

  • Ateities būrėja
  • *****
  • 930
  • Lytis: Moteris
  • Šventieji skirstosi ir dalos dangų rėžiais
Ats: Pirma AB pamoka visiems kursams | '18 pavasaris
« Atsakymas #61 Prieš 6 metus »
Mayra pastebėjo kaip Roana paleido kerus į Morganą. Intinktyviai ji išsitraukė lazdelę ir prišokusi prie klastuolės sušuko:
-Protego!
Kerai atšoko nuo jos skydo ir išsiklaidė. Vis dar laikydama iškeltą lazdelę ir pasiruošusi giintis, Mayra tarė:
-Tai, kad turi psichologinių problemų nepateisina tavo elgesio. Tu vistiek elgiesi netinkamai. O Morgana,-mergaitė žvilgtelėjo į klastuolę ,stovinčią šalia,-pasakė tiesą. Jeigu jau taip siūlai mums keliauti į Durmštrangą, tai gal tu esi problema ir tau ten reikėtų keliauti?
Roanai išėjus, Mayra atsisuko į klastuolę.
-Atsiprašau, turbūt aš irgi pridirbau kokių nesąmonių, kurių neprisimenu, tad, kas aš tokia, kad aiškinčiau tai varnai? Nors, manau, ji viso šito nusipelnė. Jau ne pirmą kartą kabinasi prie manęs ir Klastūnyno be reikalo.
Mayra tik gūžtelėjo pečiais ir atsisuko į profesorę:
-Tai, profesore, ką reiškia mano matytas ženklas, nes knygose nieko neradau?

*

Neprisijungęs Torė Finitsis

  • VII kursas
  • *
  • 209
  • Taškai:
  • We’re dancing on tables
Ats: Pirma AB pamoka visiems kursams | '18 pavasaris
« Atsakymas #62 Prieš 6 metus »
Kai juoko priepuolis baigėsi, mergaitė vėl susikaupė ir žvelgė į veidrodį, bet šį kartą dėmesį išbaidė kažkokio vaikio užsidegęs šalikas, o gal ir ne šalikas - Torė per daug nesidomėjo. Tačiau susikaupimas vėl buvo išbaidytas. Ji kelis kartus giliai įkvėpė ir vėl stebeilijo veidrodį, o geriausia tai, kad netrukus jo stiklas pavirto dūmas. Torės širdis smarkiau sutukseno. Pavyko. Išsisklaidžius rūkui, Torė iš nedrąsiai ištiesė pirštelius ir palietė antrąjį stiklą. Saulėgrąžą. Štai ką pamatė antrakursė. Saulėgrąža buvo antra jos mėgstamiausia gėlė, o pirma, žinoma, jazminai. Mergaitės mintyse išniro saulėgrąžų laukai, kuriuose žaisdavo kai buvo mažutė. Vis dėlto, dabar nebuvo laiko prisiminimas, taigi, Torė, su uždegta žvake, keliavo link knygos su vizijų (jei taip jas galima pavadinti) reikšmėmis. Net neklaususi profesorės, (ne dėl to, kad nenorėtų, bet todėl, kad bijojo per kalbas pamiršianti ką daryti) ji pagriebė knygą ir pradėjo sklaidyti jos puslapius. Knygoje matė ir katinus, ir šunis, ir kitokias būtybes, bet nieko panašaus į saulėgrąžą nematė. Jau buvo veik praradusi viltį, o tada pamatė ją - gražią geltoną gėlę.
  - Saulėgrąža, ateities pranašystėse, reiškia artėjančius netikėtumus arba pamirštos praeities grįžimą. Taip pat saulėgrąža gali reikšti ir artėjančią sėkmę,- tylomis skaitė Torė. Viską perskaičius mergaitė liko kiek sumišusi, bet didžiuodamasi padarytu darbu.                                     
You gotta help me, I'm losing my mind.

*

Neprisijungęs Elliott Duncan Sinclair

  • IV kursas
  • *
  • 83
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • But these days I don't even know myself
Ats: Pirma AB pamoka visiems kursams | '18 pavasaris
« Atsakymas #63 Prieš 6 metus »
Tame kambaryje buvo visiškai tamsu, o Sofi jau jautė artėjantį panikos priepuolį. Juk negalėjo taip stipriai savęs valdyti, o ypač kai serga. Mergaitė žvelgė į mažytę žvakės liepsnelę, kuri bent kiek prasklaidė tamsos pančius. Bet vis tiek sumautas reikalas. Kelis kartus įkvėpusi, Sofija vėl stojo priešais veidrodį. Vaizdas jame visai kraupus. Varna buvo taip išbalus, kad panėšėjo į megztiniais apsiginklavusį vaiduoklį. Ne, jai tai neatrodė juokinga. Dabar bijojo net pati savęs. Vis dėlto, stengėsi nenukreipti dėmesio nuo stiklo. Tačiau juk visada kas nors pakiša koją, nes iš kažkur pasigirdo išrėkiami burtažodžiai. Sofija tik meldėsi, kad kovotojai neatslinktų pas ją. Visomis išgalėmis stengėsi ignoruoti aplinką ir vėl įsispoksojo į veodrodį. Iš šono tikriausiai atrodau kaip išprotėjusi,- tylus minčių balselis vėl išblaškė mergaitę. Šioji jau visai išsekusi prižadėjo sau, kad tai bus paskutinis bandymas. Jei nepavyks, vadinasi nelemta. Tačiau šį kartą stiklas pavirto garais ar dūmais ir mergaitė prilietė antrąjį stiklą. Prieš akis išdygo begemoto atvaizdas. Taip, begemoto. Sofija paknopstom nubėgo pas profesorę su knyga, bet moteris buvo užsiėmusi, todėl mergaitė pati pagriebė knygą ir vartė puslapius. Begemotą rado visai lengvai, o tada garsiai perskaitė reikšmę:
  - Begemotas žada visiškus netikėtumus ir keitenybes artimiausiems metams. Taip pat simbolizuoja greitai besikeičiančius sprendimus ir visokią kitą painiavą, kvailas klaidas,- mergaitė tik gūžtelėjo pečiais, dabar ji norėjo tik miego, o kai grįžo pilį būtent ten ir nuslinko. Net nespėjo pasidžiaugti įveiktu darbu.                                                 
I’m broken, do you hear me?

*

Neprisijungęs Vintė Adamson

  • IV kursas
  • *
  • 504
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • even dearest blue's not there, though poets would find it
Ats: Pirma AB pamoka visiems kursams | '18 pavasaris
« Atsakymas #64 Prieš 6 metus »
  Vintės kojos jau seniai nebuvo taip drebėjusios. Šviesiaplaukė, rankoje neįtikėtinai atsargiai laikydama vyrenio varniuko uždegtą žvakę, tipeno į tamsos kambarį. Akys lakstė blausiai apšviestais patalpos kampais, jose ieškodamos kokių nors baisūnų požymių. Nors brandžia mąstysena varniukė ir suprato, jog šiandien joks monstras jos tikrai nenužudys, laki vaizduotė nenustojo tokių fantazijų kurti.
  Mergaitė pažvelgė į prieš ją stovintį veidrodį. Tikriausiai, šiurpesnės užduoties profesorė sukurti net nesugebėtų. Pabandė į jį žiūrėti, kaip moteris ir liepė, tačiau, ak, buvo taip sunku nesidairyti ir neieškoti pabaisų! Juk galėjo viena tokia išlįsti bet kurią akimirką. Bent taip vienuolikmetė manė.
  Tačiau užduotį atlikti reikėjo, ir, tai primindama sau, Adamson sukaupė visą turėtą ryžtą bei nukreipė mėlynas akis savo atspindžio link. Po gal minutės neįtikėtinai sunkaus nejudėjimo, kurio metu mintyse sukosi tik baimingi perspėjimai nenusukti žvilgsnio, trumpaplaukė pastebėjo, kad veidrodžio stiklas ėmė sklaidytis. Jai pavyko! Dabar tereikėjo delniuku priliesti antrąjį paviršių. Lėtai prie jo prislinkusi, Adamson susiprato negalinti to padaryti. Juk laikė žvakę abejomis rankomis. Viena paleisti tiesiog nebūtų sugebėjusi. Itin susikrimtusi, pirmakursė bandė surasti geriausią išeitį. Užduoties nebaigimas neviliojo, juk taip toli jau buvo nuėjusi. Galbūt reikėtų tiesiog žvakę padėti ant žemės?
  Atidžiai pastačiusi degantį objektą ant žemės, Vintė iškart atsitiesė bei prilietė savo atspindį. Norėjo kuo greičiau tai pabaigti. Pirštų galiukais pajutusi šaltą paviršių, burtininkė ėmė laukti, kol jame susiformuos kokia nors forma. Nekantriai mindžikavo, kai staiga... Staiga apsisuko bėgti, veidrodyje išvydusi kai ką siaubingo - ugnį -, o besisukdama bato galiuku užkabino ant grindų liepsnojusią žvakę.
  Jei kas po kelių minučių būtų ėjęs veidrodžių namų koridoriumi, būtų išvydęs degančio kambario tarpduryje verkiančią bejėgę mergaitę.

*

Neprisijungęs Mayra Llewellyn

  • Ateities būrėja
  • *****
  • 930
  • Lytis: Moteris
  • Šventieji skirstosi ir dalos dangų rėžiais
Ats: Pirma AB pamoka visiems kursams | '18 pavasaris
« Atsakymas #65 Prieš 6 metus »
Degančiai mergaitei, matyt jos bendraamžei, išbėgus iš kambario su veidrodžiu, Mayra pasitraukė ten, kur niekas jos nematytų ir įsitikinus, kad šįkart jos tikrai niekas nemato, išsitraukė lazdelę ir nukreipusi į mergaitės kairę rankovę tarė:
-Incendio.
Mergaitės kairė rankovė užsidegė. Mayrai kažkodėl patiko padeginėti daiktus ir žmonių drabužius. Ji prisimena, kaip būdama maža padegė kaimynų namą, bet deja, gaisrininkai ugnį užgesino tik namui pusiau apdegus. Mayra atsiduso ir toliau stebėjo degančią mergaitę. Negi pasikartos ta istorija su grifu ir šįkart ją vėl kas nors išgelbės? Mergaitė su džiaugsmu stebėjo degančią, kaip ji pastebėjo, varnanagę. Mes tubūt bendraamžės bet eh...

*

totalusidiotizmas

Ats: Pirma AB pamoka visiems kursams | '18 pavasaris
« Atsakymas #66 Prieš 6 metus »
Vishali nesikrimto dėl to, kad jai vėl nepavyko. Nervai lyg ir aprimo, laikas darbui. O kaip jos mama visada sakydavo – tobulų nėra. Tad ji patogiau atsistojusi (kad nesvyruotų) ir pasitaisiusi drabužius, vėl uždegė žvakę. Mintyse bedegdama ji meldė, kad jai pavyktų, kadangi žvakė pamažu trumpėjo. Įsižiebus ugniai, ji viena ranka suspaudė degtukų dėžutę, ir užsimerkė. Įkvėpusi bei iškvėpusi ji atsimerkė. Varniukė vis dar kiek bijojo, bet pasiryžo. Ji pradėjo stebėti veidrodį. Iš jo po truputį pradėjo sklisti rūkas. Mergaitei nubėgo šiurpas, bet dėmesio nenukreipė. Kai rūkas buvo visose pusėse aplink ją, ji nedrąsiai palietė antrąjį stiklą. Vos ji jį palietė, pradėjo ryškėti forma. Derleth bandė įžiūrėti ją. Iš pradžių manė, kad tiesiog ugnis. Bet pradėjo ryškėti ir kažkokios plunksnos. Galiausiai, po keletos minučių visas vaizdas buvo aiškus. Pirma mintis šovusi varnei į galvą buvo feniksas. Ją visada žavėjo feniksai. Kai vaizdas pradėjo blankti, ji pradėjo eiti link durų. Tik labai ne laiku žvakė užgeso. Ji nenusiminė, ir išsitraukusi lazdelę sumurmėjo „Lumos“. Įsižiebus baltai švieselei lazdelės smaigalyje, mergaitė staigiai atradusi duris jas atidarė. Atsikvėpė ramiau, kai išėjo iš savo kambariuko. Toks jausmas, kad ją ten kažkas dusino. Tik koridoriuje vyko chaosas. Gyvatės, šlapi vaikai, degančios rankovės, šalikai. Ji net pasibaisėjo. Bet pastebėjusi kelis mokinius prie knygų lentynų, ji pati ten greitai nubėgo. Suradusi raidę „F“, ji pradėjo greitai vartyti knygas, esančias toje lentynoje. Tik su feniksu nieko nerado. Galiausiai susipratusi, kad feniksas yra paukštis, ji nuskuodė prie „P“ raide pavadintos lentynos. Suradusi knygą su paukščiu ant jos, ji net neskaičiusi pavadinimo pažvelgė į turinį. Vos jos akis užkabino žodį „Feniksas“ ji staigiai atsivertė reikiamą skyrių. Ji gan skubėjo, kadangi jau dauguma buvo baigę užduotį. Radusi reikiamą pastraipą, ji ją pusgarsiu perskaitė:
- Fenikso atvaizdas rūko veidrodyje reiškia audringą ateitį. Pats feniksas yra paukštis, kuris yra gan retas, plius jis turi svarbias gydymo galias. Jeigu esate ramus žmogus, stropus, bet su silpnais nervais, feniksas jums reiškia staigų ateities posūkį. Didesnė tikimybė yra praradimas kažko svarbaus. Bet tuo pačiu jį pamačius, sužinoma, kad laukia ryški ateitis. Tad viską susumavus, jeigu pamatote feniksą, jūsų laukia daug geresnė ateitis, su atitinkama kaina. - pabaigusi skaityti, ji atsikvėpė.
 Ji padėjo knygą į vietą, ir nužingsniavo link profesorės. Kas kiekvieną žingsnį ji mąstė, apie tai ką perskaitė ir matė. Dėl vieno ją krėtė šiurpas, dėl kito kilo šypsena. Ji visiškai nežinojo kaip jaustis. Bet Vishali džiaugėsi tuo, kad ji bent nemirs. Taip, tiesą sakant, ji išgirdusi užduotį tik ir manė apie tai. Bet dabar jautėsi taip, lyg didžiulis akmuo nusirito nuo nugaros.

*

Neprisijungęs Nikita Borelič

  • ***
  • 71
  • Lytis: Moteris
  • speaking in flowers
Ats: Pirma AB pamoka visiems kursams | '18 pavasaris
« Atsakymas #67 Prieš 6 metus »
Reginys buvo įdomus. Tas kas vyko tarp Roanos ir klastuolės tikrai ne kasdieną matysi. Ji pamatė dar vieną grifą. Tikėjosi, kad jis stos ir palaikys gyvatės laikytoją, bet ne. Suklydo. Tuojau pat vandens purslas lekė į Roaną ir ją, Cherė stryktelėjo į šoną. Likusi nešlapia ji žvilgtelėjo į grifą
-Ne, nieko tokio, - šyptelėjo, - pasitaiko visiems. - Kiek rimčiau tarė. To beveik neparodydama išsigando mokytojos žodžių:
-Dar ne, profesore Khan, Khen, Khaoana... - nesugebėjo ištarti pavardės, - Ne, profesore. - Bet iškilo bėda. Gyvatės tai nedingo. Kaip nueiti iki kambario? Roanos prašyti palydėti būtų per daug naglu. Apalpti čia pat gero įvaizdžio nesudarytų. Gyvates paleidusios klastuolės žodžiai ją šiek tiek nuramino, ką jau šiek tiek. Tuomet išgirdo dalyką, kuriuo gyvenime nepatikės. Na ką, metas pajuokaut... Ji jau nežiūrėdama į grindis ėjo link kambario. Deja nematė didelės pasipainiojusios gyvatės ir... spėkit. Atspėjot. Griuvo. Laimei rankom atsirėmė į sieną ir nenugriuvo į roplių glėbį. Koja pradėjo šliaužti viena iš jų. Gyvatė... j-jos nep-pavojingos, ar ne? nužliaužė iki nugaros ir palindo po uniforma. Cherė tuojau pat ją pirštukais pagriebė ir numetė ant žemės. Nusipurtė ir įlindo į kambarį. Ten gyvačių jau nebebuvo, bet buvo viena maloni dovana. Išnara. Cherė ją paspyrė ir nuėjo prie veidrodžio ir padėjo jau uždegtą žvakę. Įkvėpė ir nepaisijusi laiko stokos įsižiūrėjo į save. Užsisvajojo. Bet nenukreipė žvilgsnio. Sugrįžusi iš svajų čia, greit apdumusį stiklą palietė delnu.  Pasimatė didelis geopardas, rombe. Tučtuojau išlindusi iš kambario, uždususi ir stengdamasi nereguoti į roplius sušuko:
-Geopardas, rombe... - teko pačiai susirasti reikšmę. Pirmoje knygoje nieko neradusi priėjo prie antrosios. Ten sekėsi geriau.
Citata
ROMBAS

Ateities spejimo reikšmėse, tai reiškia nusivylimą, galbūt negalią ar didelį skausmą. Taip pat kraują. Tačiau jei rombe kažkas yra, tai gali be ankščiau paminėtų reikšmių, reikšti ir protinį ar meninį pranašumą vienoje srityje.
tai nuskambėjo kaip pati didžiausia naujovė ar nesąmonė Cherės gyvenime. Trečiojoje knygoje ji rado apie geopardus
Citata
GEOPARDAS

Būrimuose geopardas reiškia labai intensyvų judėjimą, atrodys, kad viskas sukasi per greit.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 5 metus sukūrė Cessiondi Shetaka Khanna »
for the ones who dream of stranger worlds

*

Neprisijungęs Ellie Barlow

  • IV kursas
  • *
  • 89
  • Taškai:
Ats: Pirma AB pamoka visiems kursams | '18 pavasaris
« Atsakymas #68 Prieš 6 metus »
Tamsa. Aklina. Kur kas baisiau buvo žengti į tą pačią nežinią. O kiek minčių dabar sukosi jos galvoje.. Kas, jeigu ši apsivers, užkliūdama už kažko arba staiga išvys dideles, gelsvas akis, kurių savininkas bus tikrai ne geranoriškai nusiteikęs ir geriausiu atveju nutrauks mergiotės galūnę arba perlauš ją pusiau. Trumpiau sakant, išlįs baubas ir ją praris. Taip, antrakursė vis dar baisiai bijojo tamsos ir joje (galimai) esančių sutvėrimų, tad jau galima suvokti, ką ji patyrė žengdama vidun. Net žvakės neužsidegiau, tad kur čia man bus šviesu.. Ir išties, jos rankoje gulėjusi žvakelė vis dar neliepsnojo. Pagraibomis išsitraukusi degtuką, mergiotė pasidėjo šią ant žemės ir net nieko neįspangydama, pridegė degtuką. Tuomet ugnį perkėlė ant pačio knato. Na va, kiek geriau. Susiradusi veidrodį, grifė stojo jo akistaton. Žvelgti į atvaizdą taipogi buvo kraupu. Rodės, tuoj paveikslėlis stikle kreivai išsišieps, o pati Barlow ims klykt. Taigi, giliai įkvėpusi, ji įsmeigė žvilgsnį veidrodin ir stengėsi išmesti visas blaškančias mintis. Tuoj suraibuliavo ir pirmieji rūko debesėliai, tačiau tuomet visas tas džiaugsmas, jog pavyko ir sutrugdė šiam vystytis..

***

Antrąjį bandymą išsklaidyti veidrodį, sutrigdė netyčiomis užpūsta žvakė. Ne, tai ne koks baubas leido garus iš nosies (na žinot, tuos, kur buliai leidžia), tačiau pati antrokė šią užgesino. Netyčia, žinima, o tik norėdama nupūsti ant akių užkritusią sruogą. Labai gražu, visgi. Vienu momentu Barlow jau norėjo viską mesti ir grįžti pas profesorę, tačiau vietoj to susiėmė ir dar kartą pažvelgė veidrodin. Galva buvo tuščia. Kokios mintelės, kas privertė veidrodį (pagaliaaau) virsti rūku. Tuomet išlindo ir antrasis stiklelis. Lėtu žingsniu prislinkusi prie jo, Elė prilietė jo paviršių ir staiga forma pasikeitė į daug mažų ratukų. Vienas atsiranda, kitas išnyksta.. Užpūtusi žvakelę, dvylikametė net pasišokinėdama nuskuodė pas profesorę. Išraklinėjusi visas duotąsias knygas su paaiškinimais, mergiotė rado ir savąjį simbolį. Pasak žinyno, tai bylojo nepastovumą, galimai pasikeis būrėjo gyvenamoji vieta, teks persikrausyt. Ne..
a forest bird never wants a cage

*

Neprisijungęs Cessiondi Shetaka Khanna

  • Ateities būrėja
  • ***
  • 166
  • Lytis: Moteris
Ats: Pirma AB pamoka visiems kursams | '18 pavasaris
« Atsakymas #69 Prieš 6 metus »
 Pamačiusi, kad užsidegė kambarys, profėsorė jį užgesino, pabandė raminti varniukę, tačiau suprato, kad jau metas keliauti. Sušaukusi mokinius brūkštelėjo raštelį, šį palikusi išsitraukė kitą siūlą, tik šį syk - žalios spalvos. Kai visi mokiniai persikėlė į klasę, luktelėjo, kol mažieji burtininkai ir raganaitės susirinko savuosius daiktus ir suglaudus delnus, it maldai, linktelėjo.
 -Nespėjome grįžti prieš skambutį, šis jau nuskambėjo, keliaukite į kitas pamokas, sėkmės, mielieji. Nenusiminkite, jeigu nepavyko, būrimas gan sunkus. Taškų jums negailėsiu, juos sužinosite netrukus. Galite eiti. O jūs, panele Wallflower, pasilikite pokalbiui.
 Sulaukusi kol visi mokiniai išeis, Cessė žvilgtelėjo į Selestę, o tada į Hogvartso apylinkių nevasarišką išvaizdą. Su mokiniais pyktis tikrai nenorėjo, tačiau daugiau tokių atsitikimų matyti nenorėjo. Tolerancija yra tolerancija, bet to, kas kenkia kitiems toleruoti yra net draudžiama. Sustabdyk vagį ir gal būt liksi neapvogtas...
It’s only a matter of time.