0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Luke Ronan Hale

  • I kursas
  • *
  • 30
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
Ats: Pirma AB pamoka visiems kursams | '18 pavasaris
« Atsakymas #45 Prieš 6 metus »
Luke stovėjo tamsiame kambaryje prieš veidrodį ir spoksojo į savo žvakės apšviestą veidą, bandydamas kažką įžiūrėti, tačiau jam niekaip nesisekė susikaupti ir atlikti užduoties - mintis blaškė gėda dėl pavėlavimo į pamoką ir keisti garsai sklindantys iš koridoriaus. Berniukas atsiduso ir pabandė dar kartą, tačiau žvilgsnį nuo veidrodžio nukreipti privertė šūksnis iš koridoriaus. Grifiukas susiraukė ir pasisuko garso pusėn. Kas ten dedasi... Bet pasistengė nesiblaškyti ir vėl nukreipė žvilgsnį į veidrodį. Šį sykį gerai įsižiūrėjęs berniukas pastebėjo vos matomus dūmus, tačiau jam nespėjus apsidžiaugti jo dėmesį patraukė dar vienas šūksnis koridoriuje. Berniukas tyliai nusikeikė ir apsisukęs ant kulno nutrepsėjo garso pusėn. Tik atidaręs duris garsiai sušuko:
-Kas čia daro... - tačiau net nespėjęs pabaigti pamatė pažįstamą klastuolę nežinia dėl ko verkiančią, o šalia jos stovinti varnanagė atrodė įtartinai patenkinta savimi. Galiu lažintis, kad čia ta varnanagė pravirkdė Mayra. Luke veidas paraudo iš pykčio ir jis, būdamas karštakošis, nutaikė savo lazdelę į varnanagę ir sušuko nugirstą burtažodį, tikėdamasis, kad jam pavyks jį panaudoti:
- Aguamenti! - vanduo pliūptelėjo link jos, taip pat grasindamas aptaškyti netoli stovinčią švilpę. Luke veidas staiga išbalo - jis suvokė ką padarė ir pradėjo gailėtis. Berniukas numetė lazdelę ant žemės ir akimirką tiesiog stovėjo vietoje į ją žiūrėdamas. Kodėl aš visą laiką taip... Reikėjo pirma išsiaiškint kas atsitiko. Idiotas. Pakėlęs akis jis jau norėjo atsiprašyti mergaičių, bet tada persigalvojo ir atsisukęs į Mayra paklausė:
-Kas atsitiko? Kodėl verki?
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 6 metus sukūrė Luke Hale »

*

Anmeya

Ats: Pirma AB pamoka visiems kursams | '18 pavasaris
« Atsakymas #46 Prieš 6 metus »
- Corvusortia - paleido kerus panašius į Mayros naudotus, tik šį kart iš lazdelės pasirodė paukštis - varna. Tegul užbado visas gyvates. Vaikų darželis tikrai, su tom gyvatėm.
- Verk neverkus, bet nuo teisybės neišsisuksi, nesvarbu tau 11 ar 17. Pati privertei mane tavęs nekęsti. Iki tavo išdaigų buvau neutralios nuomonės apie klastūnyną. Panašu, kad nuvertinau šį koledžą, labai nuvertinau. - Kaip ji išvis drįsta taip apsimetinėti? Šventoji Kakava, geriau ji čia nesirodytų. Iš pradžių sudaužė veidrodį, tada padegė apsiaustą, o dabar dar ir užsiundė gyvatę ant profesorės. O jei Cessiondi jų bijo, kas tada?! stengėsi savo minčių garsiai neišreikšti. Buvo patenkinta, jog Cherė ją palaiko. Tegul žinosi, kad nepavyks apsimest šventąja.
- Patikėk, tu nežinai su kuo prasidedi. Man nusispjaut ką man padarys tavo bendrakoledžiai. Jei bent vienas jų puls mane, amžiams žinosis visi jog esi silpna ir nepajėgi pati tvarkytis. Tavo koledžas nemėgsta mūsų? Wow, naujieną pasakei, žino visi, kad jūs nemėgstat mūsų ir grifų. Mūsų daugiau, tad jei kas nepatinka nešdinkitės į Durmštrangą, ten puiki vieta jūsų išdaigoms. - Šiurpi šypsena neišgąsdino varnės, tiesa sakant, atrodo Roana savo charakteriu tiko ir į grifų gūžtą ir į varno nagą, į švilpynę tikrai nepritaptų, o klastūnynas...Greičiau nusižudytų, nei gyventų vienam kambary su Wallflower. - Su malonumu išspręsčiau viską čia, gal nebetektų tavęs daugiau matyti mokykloje. - Mirabetės veidą papuošė kiek pašaipi šypsenėlė. Nori dvikovos? Bus dvikova. Nors klastuole dar visai vaikas, bet net 7-mečiai vaikai už tokią protingesni ir nesikištų į problemas. Spėjusi pastebėti kito grifo, matyt pirmakursės draugo paleistus kerus. - Finite incantatem. - Vanduo lyg nieku nieko dingo nepasiekęs antrakursės.

*

Neprisijungęs Mayra Llewellyn

  • Ateities būrėja
  • *****
  • 930
  • Lytis: Moteris
  • Šventieji skirstosi ir dalos dangų rėžiais
Ats: Pirma AB pamoka visiems kursams | '18 pavasaris
« Atsakymas #47 Prieš 6 metus »
Pajutusi neišvengiamą pavojų, klastuolės asmenybė vėl pasikeitė. Ji nustojo verkti, ramiai atsistojo, nusivalė dulkes nuo kelnių ir apsiausto, kankinančiai lėtai pasitaisė kaklaraištį ir viską atliko žiūrėdama varnanagei į akis.
-Ar tik mes ką tik negirdėjome führerio? Nes tavo Klastūnyno apibendrinimas vien iš patirties su keliais man sukuria tokį įspūdį. Beje, tu esi taip susitelkus į save, kad neįmanoma atskirti, kur tu prasidedi ir kur tu baigiesi. O gal nori patarimo? Nesvarbu, vistiek jį duosiu. O jis štai toks: gal įšliaužk atgal į savo motiną ir kai subręsi iki tokio padaro, kurį galima vadinti žmogumi išlysk, nes dabar primeni gyvūną iš canis genties. Bet pala, tu tokio gi nežinai, tiesa? Nes jeigu tavo smegenys būtų sprogmenys, tai su jomis net plauko nepajudintum. Ir dar vyšnia ant viršūnėlės: jeigu galėčiau tave nupirkti už tai, kiek manau, kad esi verta, ir parduoti už tai, kiek tu manai esi verta, būčiau aprūpinta galeonais visam likusiam gyvenimui.
Tai tarusi klastuolė pakėlė lazdelę ir pasiruošė gintis. Ji neleis tai varnai laimėti.

*

Neprisijungęs Cessiondi Shetaka Khanna

  • Ateities būrėja
  • ***
  • 166
  • Lytis: Moteris
Ats: Pirma AB pamoka visiems kursams | '18 pavasaris
« Atsakymas #48 Prieš 6 metus »
 Nelabai suvokdama kas čia dedasi, Shetaka žvilgtelėjo į gyvates. Nu ir kas čia darosi? Pamačius, kad grifas sugavo gyvatę, taikytą į ją, šyptelėjo.
 -Vaikai, ramiai,- sudraudė mokinius, bet klausimas ar iš to buvo naudos. Juk žinote mokinius. Gal ir būtų ėjusi paguosi klastuolės, bet pro akis neprasprūdo ta šypsena.- Panele Wallflower, jūs per daug sau leidžiate. Prašyčiau atiduoti savo lazdelę šiai pamokai ir eiti prie kito veidrodžio tęsti būrimą. Pritariu panelei Ameshvillei, tai, kad neseniai mokėtės burtažodį nepateisina padarinių. O dabar greitai. Į kambarį. Ir pasistenk daugiau nieko neprisidirbti.
 Cessiondi mostelėjo link durų, už kurių der nebuvo nė vieno mokinio. Nenorėjo leisti prie ką tik sutaisyto veidrodžio. Kalbėjo kiek šiurkščiai, tačiau turbūt tik taip galėjo sutramdyti mokinius.
 -Ačiū, Marcus,- šyptelėjo grifui, laikančiam gyvatę.- Ir Roana. Viskas gerai, šaliką atkursim. O gyvates jie tikrai kankina. Jos to nenusipelnė net ir tokiu atveju, jei buvo ką nors nužudžiusios. Aukščiausiasis ir taip jas nubaudė duodamas gyvūno kūną,- stabtelėjo.- Panele Bridon, ar jau baigėte būrimą? O jūs, ponaiti Hale? Eikite baigti savųjų būrimų. Žinau, susikaupti bus sunku, bet pasistenkite.
It’s only a matter of time.

*

Neprisijungęs Luke Ronan Hale

  • I kursas
  • *
  • 30
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
Ats: Pirma AB pamoka visiems kursams | '18 pavasaris
« Atsakymas #49 Prieš 6 metus »
Luke prunkštelėjo supratęs, kad mergaitės per daug įsiutę, kad pastebėtų jį, bet berniukui šiek tiek palengvėjo pamačius, kad varnanagė liko sausa. Pasisukęs į ją ir švilpę tarė:
-Atsiprašau, kad nežinodamas kas vyksta iškart užpuoliau jus. Tikiuosi man atleisite. - grifiukas nemanė, kad varnanagė pastebės jo atsiprašymą, bet tikėjosi, kad bent švilpė išgirs jį ir ilgai pykčio nelaikys, visgi būtų gaila neseniai atvykus į Hogvartsą jau susirasti priešų. Luke pasisuko į profesorę ir taip pat atsiprašė, tačiau ne tik už save, bet ir už Mayra. Tada dar sykį pabandė atkreipti jos dėmesį:
-Nagi Mayra, gal jau gana? Nemanai, kad šitai per ilgai užsitęsė? - tarė tiesdamas ranką link jos, manydamas, kad tai padės atkreipti klastuolės dėmesį, tačiau greitai persigalvojo ir nelaukdamas atsakymo pasuko atgal link tamsiojo kambario su veidrodžiu.

*

Neprisijungęs Morgana Buterfield

  • VI kursas
  • *
  • 308
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Raudonplaukė Salazaro išpera
Ats: Pirma AB pamoka visiems kursams | '18 pavasaris
« Atsakymas #50 Prieš 6 metus »
Morgana pamačiusi pirmakursę klastuolę, kurią atrodo buvo užsipuolusi varno nago mokinė, o šioji dar pasirodo, paleido varną. „Na jau ne.“- Morgana papurtė galvą ir paleidusi į varną burtažodį:
-Qselera incante.- ir stebėdama kaip ši pakenkusi tik kelioms gyvatėlėms, patampa metalu ir nukrenta.
 Garbanė priėjo prie varnės, pamačiusi jos vardą ant uniformos, piktomis žaliomis akimis įsistiprijo į ją.
- Nepyk dėl varnos, galėsi kaip trofėjų namo parsinešt, gal net parduoti.- atsainiai gūžtelėjo pečiais, o tada žengusi kelis žingsnius į priekį prie Roanos, savo blyškų ir strazdanotą delną padėjo ant jos skruosto.- Mieloji Roana, daugiau niekada NEDRĮSK kažką daryti mano gyvatėms, tavęs laukia toks pats galas kaip ir tos varnos.- tada ugniaplaukė pasisuko į mokytoją, jos akyse buvo įsidegusios liepsnelės.- Su tomis gyvatėmis mes elgiamės pagarbiai ir jų nekankinam, jei jūs nežinojote, tai pasakysiu, šie mieli padarai yra apsaugoti nuo bet kokių sumušimų, o tuo labiau jie negali nieko padaryti, o praėjus kuriam laikui jos grįš ten iš kur parėjo, tai geriau nekalbėkit niekų, jei nieko nežinot.- tada pasisukus į pirmakursę klastuolę, Morganos veidas kiek pasikeitė, šis buvo šiek tiek susiraukęs, o dabar jos žaliose akyse matėsi susirūpinimas.- Tau viskas gerai, Mayra?
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 5 metus sukūrė Cessiondi Shetaka Khanna »
The truth is what I make it. I could set this world on fire and call it rain.

*

Neprisijungęs Mayra Llewellyn

  • Ateities būrėja
  • *****
  • 930
  • Lytis: Moteris
  • Šventieji skirstosi ir dalos dangų rėžiais
Ats: Pirma AB pamoka visiems kursams | '18 pavasaris
« Atsakymas #51 Prieš 6 metus »
Atėjus vyresnei klastuolei ir šiai pavertus varną metaline ir kažką pasakius varnanagei, Mayra trumpam sustingo su siaubo išraiška veide, bet greitai atsigavo. Su sąmyšiu veide ji paklausė klastuolės:
-Kas atsitiko? Aš nieko neprisimenu...
Mergaitė su išgąsčiu pažvelgė į ranką, laikančią lazdelę, į mokytoją, ant kurios kojos buvo sustingusi daili su žaliais ir sidabriniais raštais gyvatė (tokia, kokia jos manymu simbolizuoja Klastūnyną), į varnanagę, ant kurios uniformos tik dabar pamatė vardą Roana ir šešėliuose stovinčią švilpę, kurios vardo nesugebėjo įžiūrėti.. Vis dar sutrikusi, Mayra atsargiai užsikišo lazdelę už diržo ir dar kartą peržvelgusi visus tarė:
-Gal kas galit man paaiškinti, kas čia ką tik įvyko?

*

Anmeya

Ats: Pirma AB pamoka visiems kursams | '18 pavasaris
« Atsakymas #52 Prieš 6 metus »
Lengviau atsiduso, kai mokytoja pripažino Mayros kaltę ir visus sudrausmino. Roana netrukus sulaukė atsiprašymo iš Mayros draugo.
- Atleidžiu. - Tarė berniokui. Jautė, kad šis atsiprašymas nuoširdus. Akimirką stebėjo grifą, tada atkreipė dėmesį į tai, kaip jos paleista varna pavirsta metalu. Išklausiusi "moralo", paauglė prunkštelėjo. - Mieloji Morgana, laikyk savo gyvates prie savęs. Niekam nerūpi jūsų prakeikta klastūnyno garbės diena. Juk mes per savo šventes neleidžiam po Hogvartsą varnų, švilpiai neleidžia barsukų, o grifai neleidžia liūtų, nes visi išskyrus jūs supranta, kad tai vaikiška ir negražu. - Atsakė protinguolei klastuolei. Mira pažvelgė į prakalbusią Mayrą. Keista, bet atrodo jog Wallflower iš galvos dingo viskas ką ji padarė. Gal jai alzheimeris?

*

Neprisijungęs Mayra Llewellyn

  • Ateities būrėja
  • *****
  • 930
  • Lytis: Moteris
  • Šventieji skirstosi ir dalos dangų rėžiais
Ats: Pirma AB pamoka visiems kursams | '18 pavasaris
« Atsakymas #53 Prieš 6 metus »
Tą akimirką visos detalės Mayros galvoje susidėliojo. Tai, ką ji skaitė tėvo knygose, jos pačios patirtis ir tai, kad dabar visi žiūri į ją tarsi ji būtų panaudojusi neleistinus kerus. Mayra išbalo ir pradėjo drebėti. Man kelių asmenybių sutrikimas. Ar aš esu aš? Kas jeigu aš teesu atskira asmenybė? Kas jeigu su laiku aš išnyksiu?! Mayra pradėjo tankiau kvėpuoti ir beveik nualpo, kai atsirėmė į sieną ir sumurmėjo:
-Aš labai atsiprašau už tai, ką ji padarė.
Tada atsikrenkštė ir atisistojusi tarė:
-Morgana...-ji atsisuko į kitą klastuolę, nežinodama kuom pasitikėti.-Ten buvau ne aš...
Ir pajuto kaip iš baimės ji pradeda kūkčioti. Mayra labai bijojo, juk nežinojo, kada jos kita asmenybė gali išlysti. Gal tik tam tikrose situacijose? Klastuolė pasistengė suvaldyti savo emocijas ir tyli kaip kapas nužingsniavo į tuščią veidrodžių kambarį. Ten rado ant žemės padėtus žvakę ir degtukų dėžutę. Keistai ramioje šoko būsenoje, Mayra uždegė žvakę ir susikaupė. Šis kartas buvo lengviausias dėl šoko būsenos, nuo kurios galva ištuštėja. Veidrodį užpildė rūkas ir pasimatė antras stiklas. Mayra drąsiai jį palietė ir išvydo kaukolę aplink kurią buvo apsivijusi gyvatė, išlindusi iš akiduobės. Nunešusi profesorei žvakę ir degtukų dėžutę, Mayra tarė:
-Atlikau užduotį. Pamačiau kaukolę iš kurios akiduobės lindo gyvatė ir buvo apsivijusi ją aplinkui... Panašiai kaip... Panašiai kaip tas ženklas... Jūs žinote apie kokį kalbu, tiesa?-Mayra nusišypsojo žiūrėdama profesorei kažkur pro petį.-Beje, manau, jums nepatogu su ta sustingusia gyvate ant kojos.
Nukreipusi lazdelę į gyvatę, Mayra su burtažodžiu Vipera Evanesca panaikino gyvatę ir nuėjo prie knygų lentynos, bandydama prisiminti, kurioje knygoje aiškinami ženklai.

*

Neprisijungęs Morgana Buterfield

  • VI kursas
  • *
  • 308
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Raudonplaukė Salazaro išpera
Ats: Pirma AB pamoka visiems kursams | '18 pavasaris
« Atsakymas #54 Prieš 6 metus »
 Garbanė nustebusi pakėlė antakį ir pažvelgė į Mayra, šioji atrodė kaip nesava. Klastuolė jau žadėjo uždėti ranką ant pirmakursės peties, tačiau ši staiga prapliupo raudoti. Kiek pasibaisėjusi Morgana atitraukė ranką ir papurčiusi galvą, vėl ją pasuko į Roanos pusę. Varnės komentaras ir vėl įžiebė klastūnėje pykti.
- Klausyk tu, kvaila višta, jei tau kažkas nepatinka vali dingti iš šios mokyklos, kai tokių kaip tu bus mažiau, bus galima atsikvėpti.- įpykusi išrėžė Morgana ir vos valdėsi nežiebus jai antausio.- Jeigu niekam nerūpėtų, klastūnyno garbės diena, niekas nieko nedarytų, bet matai, kažkam rūpi, todėl mes tai ir darom. Padėkotum, kad nors kiek paįvairinam tavo nuobodų ir nykų gyvenimą.- tai iššnypštusi mergiotė nusispjovė po varnės kojomis.
The truth is what I make it. I could set this world on fire and call it rain.

*

Neprisijungęs Bastiano Zuccarelli

  • Šluotų meistras
  • ****
  • 259
  • Lytis: Vyras
  • Mamma mia!
Ats: Pirma AB pamoka visiems kursams | '18 pavasaris
« Atsakymas #55 Prieš 6 metus »
   Marcus sutrikęs žvelgė į vis gausėjantį būrelį mokinių ir žaliomis, ir mėlynomis aprangos detalėmis. Ko gero, kitokiu atveju būtų kažką pasakęs toms šlykščioms klastuolėms, bet dabar tiesiog neįsivaizdavo, ką turėtų daryti. Rankoje tebelaikė suspaudęs gyvatę - ši pradėjo visaip rangytis it pasiutusi, matyt, pajuto oro trūkumą. Arba šiaip susinervino. Grifiukas sunkiai atsiduso. Ar iš tikrųjų gali egzistuoti kažkokie kerai, kurie apsaugotų šiuos gyvūnus nuo streso ir sužeidimų? Ar bet kokiu atveju būtų humaniška gyvatę atiduoti klastuolei, kuri turbūt tuoj pat vėl svies ją kažkur? Nee, neatiduos jis gyvatės. Paleis kur miške.
   - Nėra už ką, profesore. Neturiu ko dar pasakyti, - gūžtelėjo pečiais Marcus'as, nežinodamas, net ar jį kažkas apskritai išgirdo. Paprastai negirdi, ko gero, ir dabar nebus išimties. - Tai aš jau eisiu tęsti užduoties, - tyliai pridūrė ir nupėdino prie savųjų durų, kurios tebebuvo paliktos praviros. Ech, garantuotai dar kažkas į jį svies gyvatę, bet bala nematė. ,,O kur tave turėčiau padėt?" - staiga susigriebė laikąs rankoje gyvatę. Kuprinės neturėjo, kišenė būtų per maža, o dar ir įkąsti šita šlykštynė gali.
   Dėl šios priežasties antrakursis dabar išsiblaškęs spoksojo į veidrodį. Kairėje rankoje laikė gyvatę, o dešinėje - žvakę. Saugiu atstumu nuo rūbų.
„Bet turėtum susimąstyti, ar tavo moralė nesivolioja ten, kur siunti kavą", - Mio

Kaip ten buvo, kaip nebuvo,
Bet kardų matuot aš neisiu
Su tavim, niekingas bėdžiau,
Netikša tu nelaimingas
“.
- Kalevala

*

Neprisijungęs Ellie Barlow

  • IV kursas
  • *
  • 89
  • Taškai:
Ats: Pirma AB pamoka visiems kursams | '18 pavasaris
« Atsakymas #56 Prieš 6 metus »
Taip ir neišgirdusi kitų atsakymų, Elė skrajojo padebesiais. Na, greičiausiai netiesiogine prasme, beet jei debesimis laikytumėme įvairiausių minčių mintelių prikištą jos galvelę..
Taigi, mergiotė nespėjo net susigaudyti erdvėje, kai dauguma jau buvo pasičiupę nešyklę. Paskubomis, nenorėdama likti klasėje, nooors iš dalies net labai norėdama, mat jau vien šiurpus rūmų pavadinimas antrametės nežavėjo, Barlow prislinko prie siūlo ir dar spėjo piršteliu jį paliesti. Tada jau viskas ėmė suktis ir..
Išklausiusi profesorės, tamsiaplaukė pasigriebė reikiamas priemones. Atmosfera buvo klaikiai šiurpi. Na, bent jau taip atrodė Elei. Išgirdusi, jog ši tamsa dar tik prieblanda, mergaitė išvis sutriko. Na, bet praktiką atlikti tai reikėjo, tad giliai įkvėpusi, ji pravėrė vienos patalpos duris. Sėkmės.. Man. O jos prireiks.
a forest bird never wants a cage

*

Neprisijungęs Torė Finitsis

  • VII kursas
  • *
  • 209
  • Taškai:
  • We’re dancing on tables
Ats: Pirma AB pamoka visiems kursams | '18 pavasaris
« Atsakymas #57 Prieš 6 metus »
Mergaitė tylomis klausė kitų mokinių atsakymų, bet pati taip ir nepasisakė. Per daug tingėjo galvoti. Juk pajudinti smegenis, kurios ką tik atsikėlė iš saldaus miegelio tikrai nebuvo lengvas uždavinys. Paaiškėjus praktikos darbui, Torė atsistojo iš savo suolo ir nuėjo link profesorės, kuri mokiniams buvo paruošusi nešyklę. Ne, mergaitei tikrai nepatiko nešyklės. Vos persikėlus visada būdavo pažaliavus nuo sublogavimo, todėl ir dabar link jos ėjo labai jai nuskriausta išraiška. Tada prilietė ir prasidėjo galvos svaigimas ir pykinimas.
Varniukė šiaip ne taip atsistojo tamsioje patalpoje ir paėmė iš profesorės žvakę bei degtukų. Vieną ranką pridėjo prie kaktos, taip norėdama sustabdyti jos svaigimą. Šitaip antrakursė prastovėjo kelias minutes, o tada nuėjo link kambario, kuriame turėjo būti stebuklingas veidrodis. Ji atsargiai uždegė žvakę (pernelyg atsargiai, nes košmariškai bijojo ugnies) ir atsistojo priešais veidrodį. Kažkur aplinkui prasidėjo šurmulys, bet Torė jį tiesiog ignoravo, nes darbas buvo ne įsivelti į peštynes, o pamatyti ateitį. Antrakursė susikaupė ir pažvelgė į veidrodį. Iš pirmo žvilgsnio šis atrodė visai paprastas, nes mergaitė matė tik save ir nieko daugiau. Žvakė jos rankose blausia šviesa apšvietė mergaitės veidą ir ši šyptelėjo, nes atrodė lyg ateivis. Tokia mintis dar labiau prajuokino varnę ir visas buvęs susikaupimas nuėjo perniek.                                               
You gotta help me, I'm losing my mind.

*

Neprisijungęs Elliott Duncan Sinclair

  • IV kursas
  • *
  • 83
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • But these days I don't even know myself
Ats: Pirma AB pamoka visiems kursams | '18 pavasaris
« Atsakymas #58 Prieš 6 metus »
Mažoji Sofi šiandien visai nenorėjo keltis iš lovos. Kosulys ir sloga. Bet mergaitės sąžinė tiesiog liepė jai nepraleidinėti pamokų, todėl dabar ji sėdi ateities būrimo kabinete, labiau panaši į ledynų gyventoją, o ne į mokinukę. Šalikas, storiausias megztinis, o apie uniformą tikrai galima pamiršti, nes sijonėlio tokioje būklėje tikrai negalėjo dėtis. Pamiršti buvo galimą ir teorijos atsakinėjimą, nes mergaitės balsas buvo visiškai atsisakęs jos klausyti. Taigi, sulaukus praktikos, mergaitė vargiai atsistojo ir, su siaubu akyse, nužingsniavo prie nešyklės.  Sofijos būklė ir taip jau buvo ne kokia, o dar laukė kelionė su nešykle! Ji suėmė siūlą ir persikėlė į baisiai tamsią patalbą ir jos širdis pradėjo plakti tris kartus greičiau. Tamsa. Ar ši diena gali būti dar geresnė? Antrakursė drebančiomis rankomis paėmė iš mokytojos žvakę ir degtukus. Nuėjo į nurodytą kambarį su veidrodžiu ir uždegė žvakę. Rimtas, o gal labiau susikaupęs, mergaitės žvilgsnis atsimušė į veidrodžio stiklą. Jau atrodė, kad tuoj tuoj pavyks, o tada:
  - Apči,- nusičiaudėjo ir sutelktas dėmesys išnyko kaip dūmas,- Prakeikimas,- gergždžiančiu balsu nusikeikė ir pradėjo vėl stebeilyti į veidrodį.                                                         
I’m broken, do you hear me?

*

Neprisijungęs Vintė Adamson

  • IV kursas
  • *
  • 504
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • even dearest blue's not there, though poets would find it
Ats: Pirma AB pamoka visiems kursams | '18 pavasaris
« Atsakymas #59 Prieš 6 metus »
  Visą teorinę pamokos dalį Vintė pražaidė su stikliniais rutuliukais. Geltonas, violetinis, mėlynas ir oranžinis kamuoliukai plumpsėjo iš delno į delną. Nieko nepadarysi, margi objektai putliaskruostės dėmesį traukė žymiai labiau už profesorės užduotą klausimą. Tačiau moteriai pradėjus šnekėti apie praktinę pamokos dalį, mergaitė ištiesino nugarą. Stiklinius rutuliukus subėrusi į raudono megztuko kišenę, ištempė ausis; nebenorėjo nieko praleisti.
  Šviesiaplaukė išsišiepė. Labai apsidžiaugė, kai išgirdo, jog šiandien klasės laukė kelionė. Nešykle pirmakursei jau teko kelissyk keltis, todėl bijojo nebe taip kaip pirmąjį kartą. Žinoma, šioks toks jauduliukas širdelėje vis dar kirbėjo, bet jis nebetrukdė blaiviai mąstyti.
  Mikliai stryktelėjusi iš savo suolo, Adamson įsikibo į siūlą. Po kelių sekundžių moksleiviai bei mokytoja atsidūrė... prieblandoje. Varniukės oda nubėgo šiurpuliukai. Ji bijojo tamsos. Kaip ir, teisingumo dėlei vertėtų paminėti, beveik visko. Suspaudusi megztuko kraštą pirštais, riestanosė stengėsi nusiraminti. Juk tuoj profesorė įžiebs šviesą ir viskas vėl bus gerai, tiesa?
  Tikriausiai nesunku įsivaizduoti, kaip bailiukė jautėsi, kai panelė Shetaka išdėstė šiandienos užduotį, kurios metu susidurti reikėjo ne tik su tamsa, bet ir su ugnimi, o jos, kokia staigmena, burtininkė vengė kaip velnias kryžiaus. Jei vaikai tebebūtų Hogvartse, vienuolikmetė sugalvotų kaip pasišalinti su dėstytojos leidimu, tačiau jos kūnelis drebėjo čia, veidrodžių namuose. Reikėjo būti narsia.
  Tokia Vintė ir vaizdavosi esanti, kai, vos pavilkdama kojas, nutipeno prie kažkokio geranoriško vyresnio varniuko ir paprašė uždegti jos žvakę prieš tai priimtais degtukais. Pati gyvenime nebuvo nei vieno tokio sėkmingai panaudojusi.