0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Anmeya

Ats: Pirma AB pamoka visiems kursams | '18 pavasaris
« Atsakymas #15 Prieš 6 metus »
Bandymas iš antro karto. Vėl gyliai įkvėpė ir iškvėpė.
- Tavęs niekas nekviečia. Tu čia viena. Visiškai viena. Tau tereikia susikaupti. Susikaupk. Pažvelk į veidrodį. Viskas bus gerai. - Padrąsino save. Žinojo jog daugiau niekas neišgirs. Vėl pažvelgė į veidrodį. Šį kart nenusuko žvilgsnio. Stiklas tirpo lėtai, bet tirpo. Galu gale iš jo liko vien rūkas. Pamačiusi antrąjį stiklą, varnė atsargiai ištiesė delną ir palietė stiklą. Tačiau tada vėl grįžo mintys apie Wallflower. Greit ištraukusi ranką atšoko nuo stiklo ir atsisėdo ant žemės. Pravirko. Nekentė. Šiuo momentu ji nekentė. Nekentė savęs, nekentė Mayros, nekentė žmonių. Nekentė viso pasaulio!
Nusišluosčiusi ašaras kukčiojo ir stengėsi nurimti. Žinojo, kad dabar turi nukreipti savo pačios dėmesį kažkur kitur, tad prisiminė nors ir seną tačiau gerą roko dainą:
- How can you see into my eyes like open doors?
Leading you down, into my core
Where I've become so numb, without a soul
My spirit's sleeping somewhere cold
Until you find it there, and lead it, back, home
Wake me up inside
Wake me up inside
Call my name and save me from the dark... - Sudainavo visą. Mintinai šią dainą žinojo jau nuo penkerių.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 6 metus sukūrė Roana Mirabetė Ameshville »

*

Neprisijungęs Mayra Llewellyn

  • Ateities būrėja
  • *****
  • 930
  • Lytis: Moteris
  • Šventieji skirstosi ir dalos dangų rėžiais
Ats: Pirma AB pamoka visiems kursams | '18 pavasaris
« Atsakymas #16 Prieš 6 metus »
Mayra nusprendė nekreipti dėmesio į savo atvaizdą veidrodyje. Tai buvo pakankamai sunku, bet užduotį reikėjo atlikti. Todėl Mayra vėl užsidegė užgesusią žvakę ir bandė susikaupti ties veidrodžiu, bet prisiminusi visą šią savaitę ji taip supyko ant visų, kad net pykčio liejimas į žvakę žvilgsniu (ši net pradėjo spragsėti ir leisti juodą vašką) nepadėjo. Susinervavusi Mayra trenkė žvakę į žemę ir nuėjo pasiimti naujos iš mokytojos. Viskas šiandien mane taip nervuoja. Kažkokia nesąmonė. O dar šią savaitę ištisai varnai kažkodėl prie manęs kimba. Totali nasąmonė. Nesąmonė kvadratu. Užsidegusi naująją žvakę, klastūnė susikaupė ties veidrodžiu ir šį kartą jau buvo lengviau tai padaryti. Veidrodį apgaubė rūkas ir pasimatė antras stiklas. Mayra norėjo jį paliesti, bet paskutinę akimirką išsigando, viskas pranyko ir mergaitė liko stovėti prieš paprastą veidrodį.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 6 metus sukūrė Mayra Wallflower »

*

Anmeya

Ats: Pirma AB pamoka visiems kursams | '18 pavasaris
« Atsakymas #17 Prieš 6 metus »
Kažkur gyliai širdyje baltaplaukei palengvėjo. Dainavimas turbūt buvo vienintelė veikla, kuri sugebėdavo nuraminti šią, psichologiškai palaužtą paauglę, kuri stengiasi kopti geresnio gyvenimo link tik savomis jėgomis, lyg būtų kokia nors našlaitė. Nors, tiesa pasakius, ji ir buvo našlaitė. "Tėvai ne tie, kurie atveda į pasaulį, o tie kurie užaugina." O ji, Roana Mirabetė, užaugo pati, išmoko visko pati. Jei anksčiau bent lašelį didžiavosi galėdama prisistatyti kaip panelė Eimešvilė, tai dabar norėjo atsikratyti šios pavardės, geriau būti kokia nors Roana Mirabetė Milevič. Gal ir nežinojo pavardės reikšmės ir kilmės, bet pati pavardė skambėjo visai gražiai, o ir inicialai, mergaitės manymu, skambūs...R.M.M.
Net pamiršo kur yra ir ką turi veikti. Pašokusi lyg iš kažkokio košmaro mergaitė pamatė pusiau sudegusią žvakę ir savo sėdinčios atvaizdą veidrodyje. Nuostabu, kiti jau turbūt viską atliko, o aš sėdėjau savam mažam žlugusių svajonių pasauly. Atsistojo ir pažvelgė į veidrodį vėl.

*

xilytrash

Ats: Pirma AB pamoka visiems kursams | '18 pavasaris
« Atsakymas #18 Prieš 6 metus »
Varniukė apsidžiaugė, išgirdusi, kad ji uždirbo du taškus Varno Nagui. Mums tikrai reikia daugiau taškų, kad ir du, vistiek šis tas. Juk reikia būti naudingai.  mąstė ji. Ji labai laukė praktinės dalies, nes Ateities Būrimas, būtų viena iš jos mėgstamiausių pamokų. Jos senelė buvo būrėja, kad ir žiobarė. Kai ji buvo gyva, ji Vishali pasakodavo apie savo "darbą". Mergaitei labai patikdavo, tad ji žinojo, kad Ateities Būrimas jai patiks. Išgirdusi praktinę dalį, varnė dar labiau negalėjo nustygti vietoje. Ji akimirksiu pribėgo prie profesorė ir čiupo už siūlo. Ji vos spėjo užsimerkt, ir ji jau atsidūrė kažkur kitur. Kai ji pramerkė akis, pamatė daugybę įėjimų į kambarius vienoje sienoje. Išklausiusi visko, ką sakė profesorė, ji paėmė žvakę ir degtukus, ir nuėjo tolyn. Ji nenorėjo būti šalia visų, tad nuėjo link vienų iš tolimiausių durų. Vishali atsargiai praskleidė uždangą. Prieš jos akis, pasimatė tuščias tamsus kambarys, su tik vienu veidrodžiu. Ji, įkvėpusi ir iškvėpusi įėjo į kambarį. Uždegė degtuką ir pridegė juo žvakę. Ji pradėjo stebėti veidrodį. Tik staiga, jai prieš akis šmėstelėjo jos katinas, Vėdrynas. Ji pradėjo prisiminti jį, ir žvakė užgeso. Velnias!   ji susinervino. Pabandė dar kartą. Šį kart net išpūtė akis, stebėdama veidrodį. Tik jai pradėjo ašaroti akys, ir ji pradėjo greitai mirksėti. Žvakė vėl užgeso. Ji grubiai padėjo žvakę su degtukais kažkur ant žemės ir net surėkė. Savo mažais kumštukais pradėjo trankyti grindis. Galiausiai jai pradėjo kauptis ašaros, ir ji jas staigiai grubiai nusivalė. Kodėl aš negaliu sugebėti tiesiog NEMĄSTYTI ir NENUKREIPTI DĖMESIO, argi tai taip prakeiktai sunku?!   mergaitė stipriai nervinosi. Ji žinojo, kad kai buvo mažesnė ji buvo labai nervinga. Ir, kad viskas pradeda grįžti, ją gniuždė dar labiau.

*

Anmeya

Ats: Pirma AB pamoka visiems kursams | '18 pavasaris
« Atsakymas #19 Prieš 6 metus »
Galima sakyti, jau eilinį sykį pabandė susikaupti. Ji turėjo, ji privalėjo atlikti užduotį. Tuolab ir pačiai įdomu ką pamatys veidrodyje. Nubėgusi pas profesorę Cessiondi pasikeitė beveik sudegusią žvakę į naują ir grįžo į kambarėlį. Uždegė naująją žvakę su antruoju turimu degtuku ir pažvelgė į veidrodį. Nenukreipė žvilgsnio, neišblaškė dėmesio. Veidrodis tapo rūku. Baltaplaukė ištiesė ranką ir palietė antrąjį stiklo gabalą. Laukė kokių nors, nors smulkių pokyčių, vis dėlto ilgai laukti neteko. Išryškėjo, nors vis dar neaiški, tačiau forma. Eimešvilė žinojo ką ši forma jai primena. Palikusi žvakę kambariuke nubėgo prie mokytojos.
- Profesore Khanna, mačiau formą. Tai labai panašu į hipogrifą arba grifoną, bet man labiau panašu į pirmąjį variantą.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 5 metus sukūrė Cessiondi Shetaka Khanna »

*

Neprisijungęs Cessiondi Shetaka Khanna

  • Ateities būrėja
  • ***
  • 166
  • Lytis: Moteris
Ats: Pirma AB pamoka visiems kursams | '18 pavasaris
« Atsakymas #20 Prieš 6 metus »
 Gal dėl to, kad tai buvo pati pirmoji pamoka su kai kuriais mokiniais, Cessiondi kiek nervinosi. Tiesą sakant, ši užduotis tikrai nebuvo viena iš lengvųjų, reikalavo daugybės laiko. Senasis būrimas - ne juokas. Greičiausiai per sunki tema kaip pirmąjam kartui. Bet ką gi padarysi - turėjo rinktis dabar arba niekad šiais mokslo metais, nes visas kitas dienas kambariai rezervuoti. Arba veidrodžiai ilsisi. Taip, visai kaip žmonės! Tiek krištoliniams rutuliams, tiek veidrodžiams reikia pailsėti, kitaip pradeda rodyti ne tokią tikslią, ar klaidinančią ateitį. Na, bent jau pabandys.
 Nežinia ar tai buvo labai geras, ar labai blogas dalykas, bet jau antra mokinė keitė žvakę. Na, bet iš dalie gal tai ir buvo gerai - juk dirbo. Bet laukti už durų buvo ne ką geriau. Taip, Ateities Būrimo profesorė buvo labai kantri, dažnai valandas sėdėdavo prie kokios nors būrimo priemonės ir bandydavo kuo tiksliau išburti. Oi, kiek valandų prie krištolinio rutulio sėdėjus! Tiesa, ilgos valandos atsipirko, dabar būdavo lengviau sutelkti dėmesį ar išsiburti.
 Pamačiusi pirmąją mokinę, atlikusią užduotį, Cessiondi šiai nusišypsojo. Vis dėl to - pirmoji.
 -Hipogrifas, sakai?- indė pasiėmė vieną iš šalia buvusių knygų ir mikliai pagal abėcėlę atvertė raidę H.- Susirask ir persiskaityk, gan retai forma būna panaši į gyvą objektą, nes gan smulki.
It’s only a matter of time.

*

Anmeya

Ats: Pirma AB pamoka visiems kursams | '18 pavasaris
« Atsakymas #21 Prieš 6 metus »
- Taip, bent jau man tai panašu į hipogrifo siluetą. - Pasakė "mažoji" ir atidžiai žvelgė ką daro profesorė. Netrukus gavo į rankas knygą atverstą ties H raide, abecėlės tvarka. Panašu jog teks pačiai ieškoti atsakymo, bet gal tai ir geriau. Atsisėdusi tiesiog ant grindų, mat čia nesimatė nei vieno suoliuko ar kitos sėdimos vietos, o jai įdomu pamatyt kas antras atliks užduotį.
Išsitraukė savo lazdelę.
- Lumos. - Uždegė švieselę ir pradėjo ieškot. Ha...He...Hė...Hi. Štai šyptelėjo gan greit radusi reikiamą antrąją raidę. Dabar reikėjo surasti pagal likusias 2 arba 3 raides. Ieškoti teko daug ilgiau, tačiau pagaliau rado žodį "Hipogrifas" ir prikišo lazdelę arčiau knygos. Hipogrifai - išdidūs gyvūnai, prisijaukinus gali būti mieli ir paklusnus. Pamačiusį hipogrifo siluetą arba šešėlį ateities būrimo metu, žmogų laukia kitoks gyvenimas, tai reiškia jeigu žmogui dabar nesiseka, ateityje viskas būtinai pasikeis persiskaitė. Visos mano bėdos ateityje dings, negi tai taip suprasti?

*

Neprisijungęs Mayra Llewellyn

  • Ateities būrėja
  • *****
  • 930
  • Lytis: Moteris
  • Šventieji skirstosi ir dalos dangų rėžiais
Ats: Pirma AB pamoka visiems kursams | '18 pavasaris
« Atsakymas #22 Prieš 6 metus »
Trečias kartas nemeluoja. Klastūnė uždegė žvakę trečią kartą ir susikaupė. Pamažu, veidrodį apėmė rūkas ir atsirado antrasis stiklas. Mayra jį palietė. Veidrodis buvo ledinis. Vos palietus antrąjį stiklą, Mayra nukrėtė lengva elektra, veidrodis suskilinėjo ir pamažu subiro. Mergaitė persigando. Ką dabar pasakys profesorė? Juk veidrodžiai tai ne jos! Ką aš padariau?! Išsigandusi ir beveik verkdama klastuolė nubėgo pas profesorę. Deja, nubėgusi neišlaikė ir pradėjo iš baimės verkti. Juk jai tik vienuolika, dabar mokslo metų pradžia, o ji jau prisidirbo! O kas jeigu ją už tai išmes iš Hogvartso! Juk veidrodį ji sudaužė tai netyčia...
-Pro... Profesore... Mano... Mano veidrodis... Jis sudužo!-verkdama sušuko mergaitė ir visai įsiverkė. Besriūbaudama ji nieko negirdėjo, tad nežinojo nei kaip profesorė, nei varniukė (kuri turbūt ant jos toliau pyko už nieką ir džiaugėsi matant ją tokią), kuri skaitė kažką, pasišviesdama lazdele, reagavo.

*

kablelis

Ats: Pirma AB pamoka visiems kursams | '18 pavasaris
« Atsakymas #23 Prieš 6 metus »
Stevie žinojo keletą ateities būrimo metodų, jos mama ilgą laiką tuo domėjosi ir dalį žinių perdavė dukrai. Tačiau jai žinomi metodai buvo labai greitai išvardinti kitų mokinių, todėl ji nebespėjo uždirbti koledžui taškų. Apmaudu... pagalvojo Stevie ir pažadėjo sau per praktiką nesusimauti. Turi pasisekti iš pirmo karto! Veidrodis? Tikrai nėra sunku. mąstė mergaitė. Vos tik profesorė pradėjo kalbėti apie praktiką, Stevie apsidžiaugė, nes manė, kad taip ir sėdės klasėje ir klausys bendramokslių. Nedvejodama mergaitė paėmė siūlą. Vis dėlto kai profesorė paaiškino užduotį, Stevie nebebuvo tokia įsitikinusi, kad viskas pavyks iš karto. Su broliais ji kartais žaisdavo akių kontakto žaidimus ir visada pralošdavo. O argi lengviau žiūrėti į akis sau?.. Vis dėlto Stevie drąsiai paėmė būrimui reikalingas priemones ir įžengė į vieną iš kambarių. Mergaitė atsistojo ir pažvelgė į veidrodį. Vis tik ne taip ir sunku nutarė Stevie ir tada užsidegė žvakę. Kurį laiką mergaitė buvo įsitikinusi, kad jai pavyks iš pirmo karto. Jau atrodė, kad veidrodžio stiklas virsta į rūką. Tačiau Stevie per anksti apsidžiaugė pergale - akimirką pritrūko susikaupimo ir savitvardos ir ji pamatė vėl spoksanti į veidrodžio stiklą.
- Nagi, Green, - sumurmėjo Stevie ir dar kartą įsistebeilijo į veidrodį.

*

xilytrash

Ats: Pirma AB pamoka visiems kursams | '18 pavasaris
« Atsakymas #24 Prieš 6 metus »
Gulėdama, susisukusi į rutuliuką, ir ašarodama Vishali net nemanė pajudėti iš savo padėties. Jai atrodė, kad taip jai saugiau. Jos kūkčiojimas girdėjosi puikiai. Kai ji buvo visai maža, jai taip nutikdavo labai dažnai. O dabar viskas jai vėl kartojasi. Mergaitė niekada nenorėjo niekam parodyti savo šios pusės. Ji žinojo, kad kitiems žinant tai, ji ne tik neturės draugų, bet ir bus paniekos objektu. Ji to bijojo labiausiai.
 Bet ji taip ir toliau būti negalėjo. Laikas ėjo, o ji čia gulėjo. Lėtai pakėlusi savo viršutinę kūno dalį, varniukė pasirėmė kaire ranka į žemę, ir dešiniąja nusivalė ašaras. Po verkimo, jos nosytė buvo užsikimšusi. O nosinės, kaip tyčia ji nebuvo pasiėmusi. Dar kelis sykius rankove pasitrynusi akis, ji atsargiai išsitraukė savo lazdelę, ir girgždančiu balsu tarė:
- Accio nosinę.. - vos ištarusi tai, ji gan šiurkščiai padėjo lazdelę ir rankove pasitrynė nosytę, kurią staiga pradėjo niežėti. Po kelių akimirkų, ji išgirdo kažkurios mergaitės riktelėjimą, ir po kelių sekundžių prie Derleth atskrido nosinė. Na, ne visai norėjau, kad nosinė atskristų iš kažkieno kirenės..  Vis dėl to, ji paėmusi nosinę, nusišnirpštė nosį. Atsidususi, ji įsidėjo nosinę į kišenę, ir jau ruošėsi vėl imtis užduoties, kai suprato turinti problemą. O tai kur aš padėjau žvakę su degtukais?  Ji buvo labai sunerimusi. Šis kambarys buvo visiškai tamsus. Mergaitė bandė užčiuopti juos rankomis, bet nerado nieko. Jai jau pradėjo vėl kauptis ašaros, kai staiga ji sau trenkė per kaktą. Taigi aš turiu burtų lazdelę!  tai prisiminusi, ji radusi paėmė ją, ir sušnabždėjo (net neįsivaizdavo kodėl) „Lumos“. Kambarys iškart prisipildė ryškios šviesos. Jos žvilgsnį pagavo žvakė ir degtukai, ir ji juos greitai čiupo. Atsipūtusi, ji nedrąsiai ištarė „Nox“ ir viskas vėl aptemo. Ji jau drąsiau atsistojo prieš veidrodį, ir įkvėpusi ir iškvėpusi varnė uždegė žvakę. Įkvėpusi vėl, ji įsistebeilijo į veidrodį. Po truputėlį, rūkas pradėjo sklisti iš veidrodžio ir aplink ją. Staiga Derleth sukuteno nosį, ir ji garsiai nusičiaudėjo, užpūsdama žvakę, ir pradangindama visą rūką.
 - Na ką, reikės pabandyti dar sykį. - ji atsiduso.

*

Neprisijungęs Nikita Borelič

  • ***
  • 71
  • Lytis: Moteris
  • speaking in flowers
Ats: Pirma AB pamoka visiems kursams | '18 pavasaris
« Atsakymas #25 Prieš 6 metus »
Valio, keturi! tyliai apsidžiaugė apsimeskim labai naudingi taškai. Pasaulis sukosi, o Cherė jau buvo Škotijos Rūko namuose. Aha kaip įdomu... ,,UAB Rūko namai" greit pasičiupo žvakę ir nubėgo į kambarį. Į aklinai tamsų kambarį. O kaip uždegti tą žvakę? Šičia? ji bandė ieškot lazdelės, bet tokioje tamsioje aplinkoje ne veidrodžio neįžiūrėjo. Hm. O kaip pasprukt iš čia? Iš šito kambario? Nereikėjo užsidaryt tų durų. neliko kas daryt. Graibinėti sienas ir ieškoti durų rankenos. Ji atsistojo (sakykim prieš tai tupėjo), ir ištiesė rankas kaip lunatikas. Tikiuosi nieks manęs nemato... ji ėjo priekin, ėjo ir... Bumt! Atsitrenkė į kažką šalto. Ne rankom, o galva. Veidrodis. Iš skausmo ji susmuko žemėn ir begriūdama užkliudė žvakę. Tiesą sakant, ant jos užgriuvo. Nors mergaitė buvo lengva, žvakė vis vien prisiplojo. Šiek tiek. Na, svarbu, kad ją buvo įmanoma uždegti ir degti. Ji pradėjo šliaužti. Tuomet ropoti... O tada ir atsistojo. Reikia rasti išėjimą. ir begirdint ne vieną verkimą, toliau delnais graibstė sienas.
-Va! Radau! - garsiau, nei norėtasi mintyse ištarė ji ir atidarė duris. Šviesa, nors ir negausi, bet vos neapakino. Greit lazdele uždegus žvakę nusinešė į kambarį ir vėl užsidarė. Pradedam.
for the ones who dream of stranger worlds

*

kablelis

Ats: Pirma AB pamoka visiems kursams | '18 pavasaris
« Atsakymas #26 Prieš 6 metus »
Stevie vėl stovėjo žiūrėdama į veidrodį. Net pati nustebo, bet antrą kartą kažkodėl buvo gerokai sunkiau. Bežvelgiant į veidrodį mergaitei lindo į galvą visokios mintys. Pirmiausia ji apmąstė nesėkmingą pirmąjį bandymą. Po kurio laiko ji pradėjo galvoti, kad galbūt būtų lengviau, jeigu ji šypsotųsi. Stevie nusišypsojo, bet, pamačius atvaizdą veidrodyje, mergaitę suėmė toks juokas, kad ji greit atsisakė šios minties.
Po kiek laiko grifiukė nutarė išbandyti dar vieną metodą. Stevie pradėjo mąstyti apie tai, ką veiktų, jeigu būtų namie. Žinoma, būtų miške. Pradėjo mąstyti apie mišką. Kurį laiką atrodė, kad tai padeda, bet netrukus mergaitė suprato, kad, ko gero, teks negalvoti iš viso apie nieką, nes bet kokios mintys pačiu blogiausiu laiku nutrūksta.
Kelis kartus įkvėpusi ir iškvėpusi Stevie vėl pažvelgė į veidrodį. Šį kartą mergaitė buvo pasiryžusi pasiekti tikslą bet kokia kaina...

*

Neprisijungęs Cessiondi Shetaka Khanna

  • Ateities būrėja
  • ***
  • 166
  • Lytis: Moteris
Ats: Pirma AB pamoka visiems kursams | '18 pavasaris
« Atsakymas #27 Prieš 6 metus »
 Rodės, viskas bus gerai. Na, taip manyti drįso ir dėl to, kad varnė greit susirado ir perskaitė ženklo reikšmę. Ne veltui priklauso Varno Nagui, matyt. Profesorė smalsiai žiūrėjo į mokinukę, tačiau nusisuko suvokus, kad tai greičiausiai tiesiog ją trigdo. Čia nebuvo Selestės, tad nebeturėjo kur žvilgtelėti paskutinio kantrybės lašo momentais. O to gal ir reikėjo, mat netrukus atlėkė klastuolė, matės - nauja. Stipriai sučiaupusi lūpas, mergina galvojo kaip čia jai pasielgti. Raminti ir paguosti? Bet veidrodis svarbiau. Kaip daiktas būtų galėjęs būt svarbiau už žmogų? Cessiondi nebuvo mama, nežinojo kaip gerai elgtis su vaikais, tad nuvaliusi pirmakursės ašaras nuo skruostų pasiėmė aukštai ant spintos su knygomis esantį krištolinį buteliuką su šviesiai žydru, net skledžiančiu šviesą skysčiu.
 -Jeigu kas nors sugrįš anksčiau už mane, panele Ameshville, pagal matytą ženklą paduokite knygą. Jei matė gyvūną - tą, iš kurios jūs skaitėte, daiktą - su juodu viršeliu, formą - tamsiai mėlynu.
 Tarusi paliepimus stipriai suspaudė buteliuką su skysčiu ir nuskubėjo prie veidrodžio. Kad tik nepavėluočiau...
It’s only a matter of time.

*

Neprisijungęs Bastiano Zuccarelli

  • Šluotų meistras
  • ****
  • 259
  • Lytis: Vyras
  • Mamma mia!
Ats: Pirma AB pamoka visiems kursams | '18 pavasaris
« Atsakymas #28 Prieš 6 metus »
   Marcusas, nelabai atidžiai klausydamasis profesorės, žvalgėsi aukštyn, žemyn, į kairę, į dešinę, nagrinėjo indės profesorės veido bruožus ir aprangą. Visgi toksai žmogus Hogvartse buvo mažumėlę egzotika, kaip kokia žirafa, galima būtų pasakyti. Sarcasmison'as įtariai nužvelgė baltąjį siūlą, bet ilgai nelaukęs jį palietė - bala nematė, reikia tikėtis, kad ir Cessiondi, indė profesorė, nepasirūpins anglų moksleivių populiacijos sumažėjimu ir apsaugą užtikrins lygiai taip pat, kaip ir Grifų Gūžtos vadovė Ashley, į kurios išburtą bokštą Marcus'as buvo patekęs.
   Atsidūręs ne tokioje jaukioje aplinkoje vaikis jau nebenorėjo praklausyti kažko, kas jam padėtų grįžti į saugius antruosius namus (na, o turint jo šeimos požiūrį į jį - galbūt ir pirmuosius), todėl klausėsi itin atidžiai. Veidrodis. Degtukai. Žvakės. Gal jie čia demonus iškvietinės? Kruvinosios Merės, kokios ten dar būna? Bjaurokas reikalas. Šviesiaplaukis grifas sunkiai atsiduso ir susirinkęs daiktus žengė pro pirmąsias pasitaikiusias duris.
   Visiška tamsa - štai, kas iškart pasitiko Hogvartso moksleivį. Kad matytų, kur degtukas, o kur žvakė, vaikis pravėrė duris - bent šioks toks pluoštelis šviesos prasiskverbs. Paėmė degančią žvakę į rankas, uždarė duris. Atsisukęs išsigando - bus tau prisišnekėti apie visokias Meres - savo paties atvaizdo veidrodyje. Marcus, kai jo širdis nustojo taip baisiai plakusi, atidžiai įsispitrijo į veidrodį. Po ilgo spoksojimo žvilgsnis apsiblausė ir pasidarė keistai karšta. Grifas neišsyk suprato, kas negerai, o kai suprato, apsičiupinėjo ir susigriebė neturįs lazdelės.
   Staigiai pravėrė duris ir iššoko į prieblandoje skendintį koridorių.
   - MANO ŠALIKAS DEGA!!! MANO ŠALIKAS DEGA!! - rėkė, nežinodamas kur dėtis - nusiplėšė tą šaliką sau nuo kaklo ir laikė rankoje, ugnies liežuviams jau uodžiant jo ranką. Ant žemės buvo baisu numesti - dar užsidegs medinės grindys...
   Kažin, kur buvo profesorė?
„Bet turėtum susimąstyti, ar tavo moralė nesivolioja ten, kur siunti kavą", - Mio

Kaip ten buvo, kaip nebuvo,
Bet kardų matuot aš neisiu
Su tavim, niekingas bėdžiau,
Netikša tu nelaimingas
“.
- Kalevala

*

Neprisijungęs Mayra Llewellyn

  • Ateities būrėja
  • *****
  • 930
  • Lytis: Moteris
  • Šventieji skirstosi ir dalos dangų rėžiais
Ats: Pirma AB pamoka visiems kursams | '18 pavasaris
« Atsakymas #29 Prieš 6 metus »
Mayra pagaliau baigė verkti, įsidėmėjo ptofesorės nurodymus ir šiai nuskubėjus į jos kambariuką, sėdėdama laukė ir mąstė. Gal užkalbinti tą mergaitę iš Varno Nago? Gal geriau nereikia. Bijau aš jos. Staiga iš vieno iš kambarių išsiveržė mokinys iš Grifų Gūžtos su degančiu šaliku. Ir kam gi jam tas šalikas? Pamačiusi progą, klastuolė išsitraukė lazdelė, nukreipė į grifo besivelkantį žeme apsiautą ir sušnabždėjo:
-Incendio.
Grifo apsiaustas užsidegė maža liepsnele, kuri vis labiau ir greičiau plėtėsi. Mayra su džiaugsmu stebėjo visą tą vaizdą. Gerai, kad čia dabar nėra profesorės, o tai gaučiau velnių. Tyliai mergaitė sukikeno. Smagumėlis. Klastūnė atsitraukė į šešėlius ir įdėmiai stebėjo situaciją.