4

0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Torė Finitsis

  • V kursas
  • *
  • 195
  • Taškai: 33
  • Lytis: Moteris
  • We’re dancing on tables
Ats: Pirma Žiobarotyros pamoka visiems kursams
« Atsakymas #45 Prieš 1 metus »
Torė apžiūrėjo nuotrauką. Joje buvo jauna moteris, iš išvazdos kokių dvidešimt šešerių ir visai mažas vaikutis. Tiksliau tariant kūdikis. Varniukė šyptelėjo, o į stebuklingą skydą atsimušė dar viena gyvatė. Mergaitės žvilgsnis iš karto nukrypo į sumaišties kėlėjus. Šį savo žvilgsnį Torė vadino firminiu žudymo ginklu. Na, nors žudyt negalėjo, bet sudrausminti tikrai gebėjo... tikriausiai šis atvejis buvo išimtis. Ji vėl žvilgtelėjo į nuotrauką ir jos veidą vėl nušvietė nevaldomas šypsnis. Mama ir vaikelis. Taip gražu. Tik čia trūko dar vieno žmogaus - kūdikio tėčio. Būtent tai žaliaakė ir sugalvojo ištaisyti. Juk jei jau yra šeima, tai tegu ji būna čia visa. Mergaitė prisiminė vieną, namuose ant sienos kabančią, nuotrauką. Nors ji buvo spalvota, bet kažkuo priminė šią. Toje fotografijoje Torės tėvai laiko mergaitę ant rankų ir stebi ją lyg kokį stebuklą, su didžiausia šypsena veide. Tuo tarpu, Torė, atrodo, įsirėkusi kaip reikiant. Ji muistosi glėbyje ir nuo žviegimo jau visa raudona. Varniukė nusijuokė ir nusprendė, kad ši nuotrauką turėtų būt panaši į tą, kuri kaba ant sienos namuose.
  - Baralo,- susikaupusi ištarė baisiai tikėdamasi pasisekimo. Bet nieko neįvyko.
  - Baralo,- dar kartą pakartojo ir po kelių akimirkų nuotraukoje esantys žmonės krustelėjo. Iš vieno nuotraukos šono į fotografijos centrą įėjo jaunas vyrukas, o moters šypsena tapo dar laimingesne. Varniukė tik pasirėmė smakrą rankele ir grožėjosi pavykusiu darbu.                                               
You gotta help me, I'm losing my mind.

*

Neprisijungęs Lisette la Claire

  • VII kursas
  • *
  • 447
  • Taškai: 20
  • Lytis: Moteris
  • je ne fais rien mais je le fais bien
Ats: Pirma Žiobarotyros pamoka visiems kursams
« Atsakymas #46 Prieš 1 metus »
-Accio,- nukreipė lazdelę į nedidelę nuotraukų krūvelę ant profesorės stalo. Viena jų, kurioje pavaizduotas naktinis dangus, ryškiai šviečiančiu mėnuliu ir jį supančiomis žvaigždėmis, atskriejo tiesiai į Lisetės rankas. Kol aplink basas kojas šliaužiojo mažsosios Klastūnyno atstovės, rausvaplaukė pabandė įsivaizduoti, kas nuotraukoje galėtų judėti. Taip!
-Baralo,- švelniai lazdelės galu palietė nuotraukos paviršių. Panašu, kad burtažodis nebuvo labai sunkus septintakursei, visgi logiška, mat pamokoje yra ir jaunesnių Hogvartso mokinių, kuriems sunkūs burtažodžiai gali būti išvis neįveikiami. Septyniolikmetės nuotraukoje ėmė mirgėti viena už kitą ryškesnės žvaigždės. Dar sekundėlę žvelgusi į nuotrauką, Klastūnyno globotinė padėjo ją ant stalo ir, patogiau įsitaisiusi, su šypsena žvelgė į klasėje vykstantį sąmyšį.
if you like your coffee hot, let me be your coffee pot

*

Neprisijungęs Monty Aren Reimers

  • I kursas
  • *
  • 79
  • Taškai: 10
  • Lytis: Moteris
  • Where's my mind?
Ats: Pirma Žiobarotyros pamoka visiems kursams
« Atsakymas #47 Prieš 1 metus »
Padėjęs paveikslą ir su pirštais nebelietęs jokio rėmo, Augustas vienu pirštu per spalvų kupiną kūrinį, kurio, deja, spalvos nebuvo itin ryškios. Pakėlęs pirštą Hadas pamatė ant jo ganėtinai storą dulkių sluoksnį. Na, jo, kaip gi kitaip. Pirštą vaikis patrynė į stalą, šitaip nuvalydamas dulkių sluoksnį, nors ir tai atrodė palygint negražus gestas. Gerai, kad pasirinkau šį kampinį suolą, praktiškai gale. State tik šyptelėjo, pamatęs šurmulį. Gyvatės? Cha! Hm, kažkas linksmesnio. Augustas atsiraitojo apsiausto rankoves, stipriau suspaudė burtų lazdelę (vis dar negalėjo patikėti, jog tai jo nuosava lazdelė, puikiai prisiminė kaip iš senelio, yra vadino dėdule, nugvelbdavo tokį pagaliuką), o tuomet nukreipė į paveiksliuką.
- Baralo!
Pro šoną praskrido gyvatė, kuri pasiglemžė visą vaikio dėmesį. Burtažodis nesuveikė, kai šis vėl pažvelgė į paveikslą, jis buvo toks pat nublukęs.
- Baralo!
Lazdele netgi prilietė paveikslą. Visgi, ir šįkart nieko nenutiko.
- Baralo!
Jis taip stipriai užsimojo, kad netgi lazdelė iš rankų iškrito bei nusirito kažkur tolyn, grindiniu. Augusto dėmesį patraukė kažkas, kas ryškėjo paveiksle. Pasilenkęs tiek, kad nosis beveik lietė kūrinį, prisimerkęs, kad geriau matytų, Hadas stebėjo tai, kas vyko. Iš paveikslo tolumos pamažu artėjo keletas siluetų, tiesą pasakius, tai tebuvo lankytojai, su daugybe mažyčių maišelių. Prie kiekvieno kioskelio virė savotiškas gyvenimas, kažkas bendravo, kažkas diskutavo, kairiau linksminosi, tolėliau valgė. Netruks pasipylė lietus, tačiau žmonės toliau užsiėmė savo veikla. Po minutės viskas baigėsi. Hm, kažkokia nesąmonė. Jis gūžtelėjo pečiais ir pakilo iš vietos, tuomet ėmė ieškoti savosios lazdelės.

*

Neprisijungęs Gabriel Anthony Conte

  • II kursas
  • *
  • 31
  • Taškai: 14
  • Lytis: Vyras
  • You bring me home
Ats: Pirma Žiobarotyros pamoka visiems kursams
« Atsakymas #48 Prieš 1 metus »
Jei įdomu kodėl Eliotas vėl praleido teorinę pamokos dalį, tai todėl, kad nežinojo atsakymo, o spėliot nemėgo. Tiksliau, nemėgo būti neteisus. Berniukui taip nusibodo mokykla. Jis norėjo tik namo. Įsivaizduokit, kad jis taip norėjo namo, kad net pasiilgo sesers. O sesers pasiilgsta jis labai labai retai. Dabar jis turėjo tyrinėti žiobarus. Juk nuobodžiau ir negali būti. Vis dėlto, jis atsistojo ir nuėjo paimti nuotraukos. Pagriebė pirmą pasitaikiusią, nes tiesiog nematė reikšmės kokia bus nuotrauka. Tuo tarpu, atrodo, mergiotėms taip napasirodė; jos rinkosi tas kvailas nuotraukas užsimerkusios ar kitokiais kvailais būdais. Juokinga. Vos grįžo į suolą ir pažvelgė į nuotrauką, pamatė, kad joje yra du žmonės, o vienas iš jų rankose laiko lėkštę su tortu. Eliotas jau norėjo burti, kai pro duris įlėkė tuntas klastuolių ir pradėjo svaidyti gyvates. Varnas tik kiek suraukė antakius. Jei jie tikisi sugadinti visą darbą, tai nepavyks, bet ir išsityčioti iš mokinių, o svarbiausia iš Elioto, jiems nepavyks. Berniukas vėl pakilo nuo suolo ir pagriebė ant žemės besiraičiusią gyvatę. Užsimojo ir sviedė ją link kažkurio klastuolio. Išsisuko nuo dar vienos šliužės skrendančios link jo ir antrą gyvatę paleido į bet kurį mokinį, juk jo vis tiek niekas neįtars, o ypač kai klasėje tokia sumaištis. Tebūnie žaidimas prasideda.                                         
They don't know about us

*

Neprisijungęs Sebastianas Azrielis Herondeilas

  • V kursas
  • *
  • 118
  • Taškai: 34
  • Lytis: Vyras
  • How would I tell her that she's all I think about?
Ats: Pirma Žiobarotyros pamoka visiems kursams
« Atsakymas #49 Prieš 1 metus »
Sebastianas sėdėjo suole ir tyrinėjo stalo (kažkodėl mėlyno) nelygumus. Šie mokslo metai berniukui buvo daug sunkesni. Jis dažnai nelankė pamokų, nedarė namų darbų ir dažnai buvo užsidaręs tarp keturių sienų, net nemėgino nieko erzinti. Net tie keli varniukai, kurie jį dar bandydavo kalbinti, prarado viltį. Kaip ir pats Sebas. Jis tik giliai atsiduso ir pralaukė visą teorijos dalį tylomis. Varnas visai nenorėjo atlikti praktikos. Ir net nesiruošė, bet taip sėdėti, kaip kokiam zombiui, irgi neatrodė gera išeitis. Koja už kojos nužingsniavo link profesorės stalo ir paėmė vieną nuotrauką, o tada netyčiomis apsiausto rankove nubraukė nuo stalo visas nuotraukas. Tyliai nusikeikęs, surinko nukritusias nuotraukas ir, net nežvilgtelėjęs į profesorę, padėjo jas atgal ant stalo. Tada grįžo į suolą ir jau norėjo pradėti darbą, kai pro duris įsiveržė gyvatėmis apsiginklavusių mokinių gauja. Sebastianui neatrodė linksma. Jam buvo nusispjaut, bet tarp tunto mokinių pamatė Krisą. Savo pusbrolį. Azrielis iš karto, bent trumpam, įgavo gyvasties ir nieko nelaukęs sviedė gyvatę vyresniam pusbroliui į veidą. Tegu ir Kriso amžiaus nesudarkytas veidelis pajaučia šliužių slidumą. Sebas tik šaltai šyptelėjo, kai gyvatė, kurią jis paleido, buvo nepastebėta Kristoferio ir pataikė tiesiai jam į pakaušį.                                             
And I might never be the one who brings you flowers, but I can be the one, be the one tonight

*

Neprisijungęs Auksė Marlena Hale

  • V kursas
  • *
  • 690
  • Taškai: 10
  • Lytis: Moteris
  • My strategy? I don't give up.
Ats: Pirma Žiobarotyros pamoka visiems kursams
« Atsakymas #50 Prieš 1 metus »
Viskas atrodė keista ir netikra. Lėta ir blanku. Tokio pasaulio Bethany nematė niekados, iki tos dienos, kuri išaušo. Tądien mergaičiukė sėdėjo be jokio spindinčio veidelio, be net vos pakeltų lūpų kampučių, visiškai tuščiomis akimis. Tačiau buku žvilgsniu žiūrėti neįstengė. Kodėl viskas taip... Padrika? Tarsi sutaršytas vėjo, paleistas laukais ir pievomis popieriaus lapas, kuris, turbūt, tuščias... į ranką paėmusi paprastą, pilką pieštuką bei nedidelę skiautelę neaiškaus popieriaus dvylikametė taip ir sėdėjo, paišliodama, apgaubta savo minčių skydo, kol galų gale ją tarsi pabusti privertė skristi ėmę gyviai. Kas čia per vieni? Paleidusi pieštuką iš rankos, ji pakėlė galvą aukščiau ir nejučiomis apsidairė. Pieštukas nusirito suolo kraštu ir kažkur nukrito, bet jai tai buvo nė motais. Bethany tuomet suprato, jog tai gyvatės ir kažkoks, galbūt, įšventinimas ar paminėjimas, būtent koledžo, kurio simbolis tas gyvis ir buvo. Reiktų kažkaip tą praktikėlę per tą sąmyšį padaryti. Juk reikia būti įvertintai. Pakilusi iš savo vietos, varniukė, žiūrėdama tik žemyn, keistai žingsniavo link profesorės stalo - visiškai nenorėjo sutraiškyti gyvačių, tokių niekuo nenusikaltusių gyvių. Galop, pasiekusi stalą, pagriebė tai, kas buvo po ranka ir nepažvelgusi ką turėjo rankelėse, ėmė tipenti savos vietos link.

*

Neprisijungęs Sebastianas Azrielis Herondeilas

  • V kursas
  • *
  • 118
  • Taškai: 34
  • Lytis: Vyras
  • How would I tell her that she's all I think about?
Ats: Pirma Žiobarotyros pamoka visiems kursams
« Atsakymas #51 Prieš 1 metus »
Jis kiek atsigavęs atsisėdo į suolą ir pažvelgė į nuotrauką. Joje, viduryje pievos, stovėjo vyras ir berniukas, mažylis buvo stipriai įsikabinęs tėvui į ranką, o jauna moteris, kiek tolėliau, buvo apkabinusi mergaitę. Šeima. Tokia, kokios Sebastianas visada norėjo. Ne, jis dabar nesijautė liūdnas ar nuskriaustas. Jis buvo visiškai įniršęs. Nekentė savo šeimos visa širdimi. Tai kas, kad širdis ledinė, bet, vis dėlto, neapykantą jausti dar gali. Sebastianas jau nebematė aplinkos sumaišties, jis tik žiūrėjo į nuotrauką, o trumpi nagai buvo įsirėžę į delnus, kuriuose ir taip matėsi nuo nagų spaudimo likusių randų. Jam nė motais. Koks gi skirtumas? Azas sugniaužė burtų lazdelę ir nukreipė ją į nuotrauką galvodamas ką turėtų padaryti žmonės.
  - Baralo,- ištarė jis ir nuotrauka atgijo. Šiaip jam dažnai burtai nepavykdavo iš pirmo karto, bet šį kartą matyt nuskilo. Motina nuotraukoje nukėlė mergaitę nuo kelių ir padėjo ant žolės, jaunas tėvas įšplėšė savo ranką iš sūnau mažutės rankos gniaužtų, o berniukas pradėjo verkti. Tada tėvai tiesiog nuėjo, palikdami vaikus vienus viduryje pievos. Vyresnis brolis pribėgo prie sesės ir ją apkabino. Abiejų akys buvo pilnos ašarų, o mergaitė jau ir kūkčiojo. Bet vaikai negalėjo nieko pakeisti, nes tėvų jau nebebuvo.
Sebastianas, patenkintas darbu, padėjo lazdelę į šalį ir tik niūriai pažvelgė pro langą.                                   
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 1 metus sukūrė Sebastianas Azrielis Herondeilas »
And I might never be the one who brings you flowers, but I can be the one, be the one tonight

*

Neprisijungęs Auksė Marlena Hale

  • V kursas
  • *
  • 690
  • Taškai: 10
  • Lytis: Moteris
  • My strategy? I don't give up.
Ats: Pirma Žiobarotyros pamoka visiems kursams
« Atsakymas #52 Prieš 1 metus »
Parsiradusi, tiksliau sustojusi prie savo suolo, Bethany nužvelgė vietą, kurią užsiėmė sau. Ant suolo rangėsi gyvatė, tiksliai per vidurį. Ištraukusi lazdelę iš kišenės, pastūmė gyvatėlę tolėliau - beveik prie pat krašto, kad jeigu ką, nukristų žemėn pati. Varniukė nenorėjo būti praminta kažkokia gyvūnų skriaudike, tad bandė šiaip, taip suktis iš susiklosčiusios padėties. Debtelėjusi ant kėdės ji nuleido galvą ir pažvelgė į paveikslą. Hm, nieko ypatingo. Jame buvo vaizduojami du, nedideli vaikai, turbūt brolis ir sesuo. Mergaitė ilgų, vos ne kelius siekiančių rudų, tarsi medžio kamienas, plaukų, o berniukas, panašių, tik trumpučių. Mergytė vilkėjo lengvą, melsvą suknelę, o berniukas šortukus. Jie abu stovėjo vidury rugių (turbūt, kad rugių) lauko. Gal jie ims bėgioti, žaisti, stumdytis, juoktis? Juk tai tie patys nedidukai vaikai! Visi žino, kuo jie mėgsta užsiimti! Hm, jie daugiau šešerių nebus sulaukę. Mergaičiukė nenorėjo dar kažko laukti ar švaistyti brangaus pamokos laiko, taigi nukreipė lazdelę į paveikslą.
- Baralo!
It sušvilpė meiliu balseliu burtažodį, deja, nieko neįvyko.
Baralo!
Antrą kartą pabandė tvirtesniu, griežtesniu balsu. Galbūt todėl jis pasitvirtino. Pamažu, ėmė judėti rugiai, mergytė lankstė galvą tai į žemę, tai į berniuką, o jis, visą laiką nenuleido nuo jos akių. Vaikiška pirmoji meilė. Aplink niekas nesikeitė, vaizdas išliko tas pats. Tik berniukas ir mergaitė augo, atsivėrė kiekvienas jų gyvenimo tarpsnis ir galop viskas vėl sustingo. Liko tik vaikai. Bethany padėjo lazdelę į kišenę ir pakėlė galvą. Kadangi atliko praktiką, galėjo stebėti tai, kas vyko šiame kabinete.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 1 metus sukūrė Bethany Gronmigfar »

*

Vishali Derleth

Ats: Pirma Žiobarotyros pamoka visiems kursams
« Atsakymas #53 Prieš 1 metus »
Mąstė jis gan ilgokai. Toji nuotrauka atrodė tobula kokia yra. Jis iki šiol nesuprato judančių nuotraukų prasmės. Tiesiog užtenka to momento, sustabdyto fotoaparatu. O paskui burtininkai tuos momentus pratęsia, ir ne visada taip, kaip iš tikrųjų buvo. Dėl to jam nekilo ranka kažką keisti ir šioje nuotraukoje. Bet jis negalėjo taip visko palikti. Nenorėjo būti be naudos, tiesiog atėjęs ir, pamatęs nepatikusią užduotį, išėjęs. Taip tiesiog neturėjo būti. Jis nemėgo savęs apgaudinėti, nes jis puikiai žinojo, kad jam tai nebūdinga ir net netinka. Tad atsidusęs dar sykį paėmė nuotrauką į rankas. Vaizdas joje puikiai išreiškė jos nuotaiką, mergaitės jausmus. Jam susidarė mintyse vaizdas, už ką galėjo mergaitė taip jaustis, ir atsidurti tokioje padėtyje. Galbūt..galbūt ji kažką ne taip padarė? Gi visada būna tokių šeimų, kurių tėvai nemyli vaikų, ir laiko juos kaip šunis..gal.  Tobijas pabandė įsivaizduoti visą sceną, prieš ir po šio kadro. Prieš akis jam iškilo vaizdas, kaip mergaitė netyčia užkliūna už tėvo kojos namuose, ir parvirsta. Tėvas ant jos pradeda rėkti, o ji verkia. Tėvas ją už plaukų nutempia prie stalo, ant kurio gulėjo didelės žirklės. Jis jai staigiai nukerpa jos plaukus trumpai. Verkiančią mergaitę jis nutempia iki kambario, kuriame nieko nebuvo, ir užrakina ten. Tobijas buvo sukrėstas. Taip, jis žinojo, kad tai tik jo vaizduotė, bet vis tiek. Įkvėpęs, ir iškvėpęs, jis padėjo nuotrauką vėl ant stalo. Jį šiek tiek blaškė chaosas klasėje, bet jis stengėsi nekreipti į tai dėmesio. Jis stebėjo ir klausėsi kitų mokinių, atliekančių užduotį. Jis keletą kartų nugirdo vis žodį „Baralo". Kadangi jis nebuvo girdėjęs tinkamo burtažodžio, pamanė panaudoti šį. Jis mintyse įsivaizdavo, kaip mergaitės nugara vis trūkčioja, nuo kukčiojimų, ir ji ranka nusivalo ašaras, vos matomai. Laikydama tą vaizdą, jis suėmė lazdelę, ir atsukęs ją į nuotrauką, ramiai tarė:
- Baralo.
 Palaukus kelias minutes, mergaitė nuotraukoje pradėjo judėti, tiksliai taip, kaip Heišenbergas ir įsivaizdavo. Jis buvo patenkintas savo atliktu darbu, ir vos vos, labai nežymiai, šyptelėjo.

*

Neprisijungęs Gabriel Anthony Conte

  • II kursas
  • *
  • 31
  • Taškai: 14
  • Lytis: Vyras
  • You bring me home
Ats: Pirma Žiobarotyros pamoka visiems kursams
« Atsakymas #54 Prieš 1 metus »
Taip, Eliotui tikrai greitai nusibodo svaidyti gyvates, todėl jis vėl grįžo į suolą, kuris, dėl nežinomų priežasčių, buvo žalias. Ji pirštais sugraibė nuotrauką, kurią buvo paėmęs ir gerai apžiūrėjo. Joje, prie nedidelio medinio namelio (Eliotas pasakytų ,,lūšnos") stovėjo berniukas, o pro vieną iš langų žvelgė sena moteriškaitė. Netoli vaiko stovėjo dvi katės, o berniukas buvo sustingęs nuotraukoje taip, lyg lenktųsi augintinių paglostyti. Na, atrodė visai aišku ką turėjo vaikutis daryti atgijusioje nuotraukoje. Nebekreipdamas dėmesio į gyvates, Eliotas sugniaužė lazdelę rankoje. Šis darbas jam atrodė pernelyg lengvas, todėl tikėjosi, kad jis pasiseks iš pirmo karto. Įsivaizduodamas visą veiksmą, jis nukreipė lazdelę į nuotrauką:
  - Bara...- nespėjo pabaigti, nes į galvą trenkėsi skridusi gyvatė.
  - Ar jums visai su galva negerai?- suriko jis per visą klasę. Tokie dalykai jam būvo linksmi kol juose nedalyvaudavo kaip auka, o dabar jam visai nepatiko. Susikaupęs Eliotas vėl pasiruošė burti.
  - Baralo,- vėl ištarė ir po kiek laiko nuotraukoje esantis berniukas krustelėjo. Vaikas pasilenkė ir paglostė abi kates, o katės trynėsi jam aplink kojas. Bet toks mielas vaizdelis truko neilgai, netrukus, berniukas pagriebė kates už uodegos ir pradėjo tampyti. Bobutė, kuri žvelgė pro langą, pradėjo kažką nebyliai rėkti. O Eliotas tik patenkintas išsiviepė.                                     
They don't know about us

*

Neprisijungęs Vintė Adamson

  • IV kursas
  • *
  • 504
  • Taškai: 10
  • Lytis: Moteris
  • even dearest blue's not there, though poets would find it
Ats: Pirma Žiobarotyros pamoka visiems kursams
« Atsakymas #55 Prieš 1 metus »
  - Nuostabu, - meiliai nusišypsojo, - nes aš irgi noriu su tavimi dirbti, Nora, - pabrėžė kreipinį Vintė. Jai itin patiko bendramoksės vardas. Toks trumpas, dailus ir tiesiog puikiai tinkantis prie vyresnėlės charakterio.
  - Ehmm, - nejaukiai pasimuistė, išgirdusi komplimentą, - nemanau, kad esu miela, bet ginčytis nenoriu, tad tiesiog tai ignoruosiu, - pirmakursė nejaukiai sukrizeno. - Na, žinoma, nelabai gerai ignoruoti nepatogius dalykus, tačiau taip kartais tiesiog lengviausia, - pasidalino savo mintimis. Dažnai nemokėdavo užsičiaupti, kai to reikėdavo.
  Šviesiaplaukę prajuokino trečiakursės ištartas "turbūt". Mergaitė atrodė it atkeliavusi tiesiai iš vaikiškos nuostabių pasakų knygelės, toks žaismingas buvo jos charakteris.
  Tardama baralo burtažodį, Adamson neįsivaizdavo kažkokių didžiulių pokyčių, nes jie nelabai šiam vaizdui ir būtų tikę. Tik bangos, atsimušančios į krantą, bei bijūnas, keliantis viršun kotą. Mielos smulkmenos, suteikiančios nuotraukai šiltumo. Praėjus kelioms sekundėms po mosto lazdele, riestanosės fantazija buvo perkalta į tikrovę. Labai nudžiugo pamačiusi, kad ir jos naujai draugei Norai užduotis pavyko. Beveik pasirodė, kad katinukas pamerkė akį.

*

Neprisijungęs Sara nikolė Keyes

  • ***
  • 190
  • Lytis: Moteris
  • Alive or just breathing?
Ats: Pirma Žiobarotyros pamoka visiems kursams
« Atsakymas #56 Prieš 1 metus »
Mergina atidžiai stebėjo dirbančius mokinius, dauguma jų sparčiai dirbo. O jau įpusėjant pamokai, dauguma mokinių jau buvo įveikę praktinę užduotį. Bestebint dirbančius mokinukus Sarai prieš akis iškilo mergaitė, kurios tik vardą žinojo.
-Dėkoju,-profesorė nusišypsojo.-Man visos spalvos patinka, jos visos gražios. Taip pat ir rožinė.
Varno nago mokinė nuėjo, o Nikolė dar būtų mielai paplepėjusi, bet pamoka vis dar vyko. Ji vyko ramiai, kol į klasę įbėgo būrelis klastuolių. Į priekį išėjo klastuolė, o po savo kalbos pradėjo svaidyti gyvates, kaip ir kiti klastuoliai.
Netrukus ir Keyes gavo didelę gyvatę į rankas. Mergina atsargiai padėjo gyvūną.
-Neprieštarauju į pamoką atsivesti gyvūnų, bet šito jau per daug.-Nikolės balso tonas pakilo, kartais ji gana greitai prarasdavo kantrybę.-Klastuoliai, prašau surinkite išmėtytas gyvates. O, panele Buterfield, lauksiu jūsų po pamokos.
Buvęs šurmulys nurimo, klasėje esantys mokiniai dirbo toliau. O ant stalo padėtos gyvatės jau nebebuvo. Merginai net pasidarė gaila gyvūnų, kurie buvo mėtomi.
Vis dar stovinti klasės priekyje Sara pradėjo kalbėti šį kartą visiems mokiniams:
-Tikiuosi, visiems pavyko atlikti užduotį. Paveikslus ar nuotraukas palikite ant suolų ir sėkmės kitose pamokose.
Mokiniams išeinant kiekvienam atsisveikindama linktelėjo.
Na štai, pirmoji pamoka baigta. Su džiaugsmu ir palengvėjimu atsiduso. Dar apžiūrėjusi klasę, sudėjusi darbo objektus į gale stovėjusią spintą, mergina išėjo.
Death is not the greatest loss in life. The greatest loss is what dies inside us while we live.-Norman Cousins

 

  • Hogvartsas.LT © 2007-2019