1
4

0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Nora Kühnemund

  • VI kursas
  • *
  • 136
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • summer will end soon enough, and childhood as well
Ats: Pirma Žiobarotyros pamoka visiems kursams
« Atsakymas #15 Prieš 1 metus »
 Mažoji su neslepiama viltimi dairėsi po klasę, tikėdamasi, kad kažkas teiksis atsakyti į jos klausimą. Nedegė noru vėl eiti pas mokytoją ir pasirodyti esanti kvailiukė. Laimei, atsirado jos gelbėtoja – šviesiaplaukė mergaitė, rodos, irgi iš Varno Nago.
 Pakreipusi galvelę į šoną klausėsi jaunesniosios bendramokslės nurodymų, stengdamasi kuo daugiau įsiminti, nors dažniausiai jai tas ne itin sekdavosi. Vos šviesiaplaukė pradėjo kalbėti apie galimą katės pasmaugimą, Noros akys išsiplėtė iš neslepiamo siaubo.
 – K-kaip? Pasmaugti vargšę katytę? Ji gi tokia miela, tokia pūkuota ir gera, – spėjo tik tarstelėti, nepažįstamajai ir toliau šnekant.
 Net pajuto palengvėjimą, kad šioji juokauja. Nors Norai tokie juokai nepatiko.
 – Tu turi katę? – apsidžiaugė, radusi galimybę pašnekėti apie tai, kas jai iš tikrųjų paiko, – Maniškė vardu Torė ir neįsivaizduoju, ką daryčiau be jos. Na, ji man turbūt kaip geriausia draugė, – nusijuokė, – Mama sako, kad vargšė katė, jei jai tenka visas dienas leisti su manimi, bet nesuprantu kodėl. Ir Torė atrodo visai tuo patenkinta.
„When the snows fall and the white winds blow, the lone wolf dies but the pack survives.” - George R. R. Martin

*

Neprisijungęs Roana Amneta

  • Burtininkė
  • ****
  • 277
  • Lytis: Moteris
  • Yeah, and that's why I smile
Ats: Pirma Žiobarotyros pamoka visiems kursams
« Atsakymas #16 Prieš 1 metus »
Sunku ką nors sugalvoti, kai vos ne kiekviena detalė primena jai tai, ko ji prisiminti nenori - tėvus, Penelopę, buvimą atstumtąja. Kodėl ji nepaminėjo Neptūnės? Geras klausimas... Didžiąją dalį laiko sesers tiesiog nebūdavo namie, kartais tiesiogine, kartais perkeltine prasme. Vyresnioji prieš gaudama laišką į Hovartsą, kiek matė Roana, dažnokai būdavo pas senelę - Vėtrą Eimešvilę [Storm Ameshville]. Tikrai keistas vardas.
Susikaupė ties fotografija. Dabar tikrai netinkamas metas vėl prisiminti praeities nuoskaudas. Reikia atlikti praktikos darbą, ir ne bet kaip, o taip, kad gautų aukštą balą, juk per ateities būrimą taip susimovė teorijoje, jog vietoj 4 taškų tegavo vieną. Spoksojo į nuotrauką kokias 5 minutes jos juk gali pasikeisti sau šukuosenas ar ne? tai geriausia ką galiu sugalvoti.
- Baralo. - Paleido burtą į nuotrauką, keista tačiau šis pasirodo toks lengvas, kad pavyko iš pirmo karto. Viena iš mergaičių savo plaukus, supintus į kasą išsileido ir paliko palaidais, o kita susirišo dabartiniais laikais įprastą šukuoseną - kuoduką. Miročka pabaigė darbą ir apsižvalgiusi suprato - iki pamokos pabaigos dar daug laiko. Nesugalvodama ką veikti tiesiog užsnūdo pasidėjusi rankas ant mėlynos spalvos stalo. Abejotina, kad profesorė Keyes judins darbą atlikusį vaiką.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 1 metus sukūrė Roana Mirabetė Ameshville »
Hilerė - praktikantė Šv. Skutelio ligoninės kerų traumų skyriuje

*

Neprisijungęs Mayra Wallflower

  • III kursas
  • *
  • 224
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • A garlic a day keeps everyone away.
Ats: Pirma Žiobarotyros pamoka visiems kursams
« Atsakymas #17 Prieš 1 metus »
Pasidėjusi nuotrauką prieš save, Mayra bandė sugalvoti, ką čia pakeitus. Mergina kaip mergina, o vyrukas, kaip vyrukas. Gal tegul jie pasibučiuoja? Ir nusišypso. Taip! Nukreipusi savo lazdelę į nuotrauką, mergaitė ištarė:
-Baralo.
Tačiau net ir praėjus pusei minutės nieko neįvyko. Būdama perfekcionistė, Mayra nusivildavo, kai kas nors jai nepavykdavo tobulai, tad ir šįkart nusivylė. Bet aš juk tik pirmakursė, nieko čia tokio, kad man niekas nepasiseka iš pirmo karto. Mayra liūdnai nusišypsojo. Jai patiko kerėti ir ji džiaugėsi gimusi ragana, nors ji pripažino, kad ir žiobariškasis pasaulis turi savų privalumų. Dar kartą susikaupusi, Mayra nukreipė lazdelę į nuotrauką, galvojo, kaip atrodytų porelės bučinys ir vėl ištarė burtažodį. Po maždaug dešimties sekundžių mergina skaisčiai nusišypsojo, atsisuko į vaikiną ir jį pabučiavo. Viskas gavosi taip, kaip Mayra norėjo. Mergaitė šypsodamasi laukė, ką pasakys mokytoja.

*

xilytrash

Ats: Pirma Žiobarotyros pamoka visiems kursams
« Atsakymas #18 Prieš 1 metus »
Vishali įdėmiai klausėsi teorinės dalies vertinimų. Ji pati Varno Nagui uždirbo tik vieną tašką. Ji tikrai manė, kad jos atsakymas turėtų būti vertas daugiau. Bet džiaugėsi, kad bent tiek gavo. Išklausius praktinės dalies užduotis, jai mintyse pradėjo atsirasti prisiminimai. Visos nuotraukos, paveikslai pas juos namuose nejudėjo. Jos tėvai norėjo gyventi kaip žiobarai. Jie abu buvo magai, bet savo magijos nemėgo rodyti. Vishali iki šiol nesuprato, kodėl. Tada jai atrodė viskas normalu. Bet jai reikėjo susikaupti ties pamoka. Varnė šiek tiek bijojo ją atlikti, kadangi prie judančių nuotraukų ar paveikslų ji nebuvo pratusi. Bet visgi iš lėto pakilo nuo suolo, ir nuėjo link mokytojos stalo. Ten gulėjo daug įvairiausių nuotraukų. Dauguma iš jų buvo spalvotos, bet viena iš jų buvo nespalvota. Jai labai patinka istorija, tad toji nespalvota patraukė jos dėmesį. Nespalvota nuotrauka? Tokių mačiau labai retai..  ji mąstė. Patraukusi nuotraukas, kurios uždengė nerpalvotąją, ją paėmė į savo mažas rankeles. Varniukė ją atidžiai apžiūrinėjo. Nuotrauka tikrai matėsi senoka. Ji ją nusinešė prie savo stalo, ir atsisėdusi įsižiūrėjo į tai, kas joje vaizduojama. Ten sustingę stovėjo du žmonės. Moteris ilgais, banguotais rudais plaukais, ir vyras trumpais juodais plaukais. Moteris vilkėjo baltą ilgą suknelę, ir vyras buvo su kostumu, tik be švarko, kadangi jis buvo kabantis jam ant piršto, užmestas už nugaros. Moteris turėjo dirbtinių baltų rožių lankelį ant galvos. Jie buvo apsikabinę, dailaus parko, pilno gėlių fone. Buvo aišku, kad jie fotografavosi po vestuvių. Vishali įsivaizdavo galvoje, ką norėtų pakeisti toje nuotraukoje. Mintyse ji įsivaizdavo, kad jie abu nusišypso, nusijuokia ir pasisukę pasibučiuoja. Banalu, bet visgi.  ji pagalvojo. Padėjusi ant stalo nuotrauką, išsitraukė savo lazdelę. Įkvėpusi ji nusitaikė lazdele į nuotrauką, ir pabandė. Tik vietoje "Baralo" jai gavosi kažkokia makalynė. Ji net pati nesuprato ką pasakė. Ji tiesiog padėjo lazdelę prie nuotraukos, ir užvertusi galvą į lubas, garsiai atsiduso.                                                                                                                                                                                                                         

*

Neprisijungęs Rafaela Ginoble

  • III kursas
  • *
  • 432
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • siamo musica vera che resta
Ats: Pirma Žiobarotyros pamoka visiems kursams
« Atsakymas #19 Prieš 1 metus »
 Galėtų ir toliau taip spoksoti į žavią šeimynėlę, iš nuotraukos net liejosi meilė ir jaukumas, tačiau tolimoje smegenų kertelėje blaivaus proto lašelis priminė, kad dabar pamoka ir neturėtų taip žiūrėti, tik kažką keisti. Net jei nuotrauka buvo tokia idiliška ir tiesiog tobula net be judesio.
 Neturėjo supratimo, kas dar galėtų pagerinti šį vaizdelį. Nebent koks jautrus judesys, gestas. Na, gerai, galima bandyti.
 – Baralo, – tardama lazdele palietė fotografiją, mintyse vaizduodama tai, ką nori pamatyti.
 Sekundės slinko, tačiau nuotrauka nesikeitė: joje vis dar buvo tie patys juodai balti žmonės, taip pat sustoję. Galbūt reikėtų labiau susitelkti į tą veiksmą, kurio ji nori?
 Prieš bandydama dar sykį, užsimerkė ir įsivaizdavo visą sceneriją: kaip tėtis padaro jautrų gestą, jo pavyzdžiu paseka duktė. Nupiešė mintyse visą vaizdelį iki pat mažiausių detalių, tokių kaip šešėliai ant jų rūbų. Dabar galima bandyti.
 – Baralo, – vis dar užsimerkusi tarė, nepaleisdama norimo vaizdo iš galvos.
 Kai po kelių sekundžių atsimerkė,  vietoj nuotraukos atsirado trumputėlis juodai baltas filmukas, žiobarų vadinamas gif'u. Šeimos galva švelniai paglostė žmonos pilvą, apdovanodamas ją meilės kupinu žvilgsniu, mažoji, sėdinti jam ant pečių, pakšteli abudu tėvus į skruostus. O mama šypsosi. Iš jos veido ir akių matyti, kad ji laiminga. Ir tas vaizdelis vis kartojosi ir kartojosi.
 Patenkinta savimi, kad visai greitai susidorojo su užduotimi, užsispoksojo į nuotrauką, dabar jau judančią.
credo solo in te grande amore

*

Neprisijungęs Melisa Keyes

  • Magijos įstatymų priežiūros departamento vadovė
  • *
  • 112
  • Lytis: Moteris
  • Saulėlydis gilesnis nei saulėtekis
    • wattpad
Ats: Pirma Žiobarotyros pamoka visiems kursams
« Atsakymas #20 Prieš 1 metus »
Raudonplaukė tiesiogine ta žodžio prasme gulėjo suole ir miegojo. Taip, tai dažnas atvejis būnant Melisai pamokose. Staiga lyg kažko išsigandusi ji šoktelėjo iš suolo ir susimąstė. Sara Keyes. Galbūt ši mėlynplaukė mano giminaitė? Juk visko būna. Pratylėjus visą teorinę dalį raudonplaukė kilstelėjo galvą aukštyn į profesorę. Lėtai apsižvalgė aplink kabinetą ir atsistojo. Eidama link profesorės pasiimti nuotrauką, mergina užkliuvo už kažko ir parvirto.
-Ei, nevėkšla tu!- sušuko mergina atsistojusi, bet nieko aplink nepamatė, tik numestą kuprinę.-Mėto kur papuola, siaubas, nenoriu dar būti invalidė,- suniurzgėjo ir nupėdino pasiimti nuotraukos.
Knaisiodamasi šūsnyje nuotraukų ir paveikslų jai į akis krito viena, apgaubta tamsos, visai nusitrynusi, nuotrauka. Susidomėjusi ji pagriebė tą nuotrauką ir greit nubėgo į savo vietą. Galbūt man kaip nors išryškint šią nuotrauką? Būtų visai nieko pamatyti kas joje. Įbedus burtų lazdelės galiuką į nuotrauką ši garsiai ištarė:
-Baralo,- ir šoktelėjo kelis metrus toliau nuo nuotraukos.
Nuotrauka užsidegė, bet po kelių sekundžių vėl užgeso.
-Kad tave kur,-susigriebė už galvos Melisa, kai priėjo prie savo stalo.-Tai tikrai šiurpu,-ištarė pamačiusi nuotraukoje sudegusį namą ir vyrą panašų į psichą.
Kai žiūriu aukštyn, nors neturiu akių.

*

Neprisijungęs Stevie Green

  • VII kursas
  • *
  • 486
  • Taškai: 40
  • Lytis: Moteris
  • Lazy
Ats: Pirma Žiobarotyros pamoka visiems kursams
« Atsakymas #21 Prieš 1 metus »
Teorinę pamokos dalį prasnūduriavusi Stevie staiga atsibudo. Žiobariškos nuotraukos nejuda? paklausė savęs ji. Kaip tai turėtų atrodyti? Prisiartinusi prie mokytojos stalo mergaitė norėjo išsirinkti įdomesnę nuotrauką, tačiau nemaža dalis bendramokslių buvo už ją greitesni, todėl pasirinkimas nebuvo toks didelis. Galiausiai Stevie išsirinko nuotrauką, kurioje trys mergytės (maždaug jos pačios amžiaus) stovi prie ant žemės gulinčio paukščio. Buvo panašu, kad tai yra jauniklis, iškritęs iš lizdo. Stevei, tikrai gamtos mylėtojai, buvo liūdna žiūrėti į tokią nuotrauką, tad ji nutarė, kad reikia kerų pagalba priversti mergaites padėti paukščiukui.
- Baralo, - ištarė Stevie. Nieko neįvyko. Staiga mergaitė pajuto tokį stiprų norą padėti paukščiui, kad po nepavykusio bandymo kerėti, ji net susigraudino. Skubiai apsižvalgiusi, ar niekas nepamatė, Stevie susikaupė ir pabandė dar kartą.

Igoris Lorijanas Greywindas

*

Neprisijungęs Vintė Adamson

  • IV kursas
  • *
  • 504
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • even dearest blue's not there, though poets would find it
Ats: Pirma Žiobarotyros pamoka visiems kursams
« Atsakymas #22 Prieš 1 metus »
  Supratusi, jog nepažįstamajai nevykęs papokštavimas nepatiko, Vintė susigėdo. Ilgaplaukė taip pat mokėsi Varno Nage, todėl vienuolikmetė visai nenorėjo su ja susipykti, juk būtų nuolat tekę jausti įtampą bendrose koledžo veiklose.
  - Aš, na, ee, atsiprašau, jei tave užgavau su tuo... žinai, apie ką kalbu. Neturėjau kėslų smaugti katiniuką. Tikrai, - mergaitė tikrai jautėsi nepatogiai. Įprastai nepuldavo šnekėti, pirmiau nepagalvojusi, tačiau kartais kas nors prasprūsta ir tiek.
  - Aha, turiu pusmetinukę sfinksę Ziuzaną, bet vadinu ją visuomet Zizi, mat pirmasis vardas per daug komplikuotas, ir gali susipinti liežuvis, - vyptelėjo. - Norėdamas paerzinti, mano tėtis ją kartais šaukia Vinte, oi, a, na, aš esu Vintė, gali ir tu pasakyt savo vardą, je nori, ir, ee, vadina manimi, nes sako, jog "Zizi" skamba visai kaip "zyzi", o aš, jo nuomone, didžiausia zyzikė iš visų, - greitai išbėrusi sukrizeno mergaitė. Išties tiek ji, tiek vyras puikiai suprato, kad vienturtė buvo net labai geras vaikas. Kantri, sumani ir neišranki. Tačiau tėtis nebūtų tėtis, jeigu savo vaiko neerzintų.
  - Ir aš nesuprantu, kodėl tavo mama taip sako, - pritarė Adamson, linktelėdama galva. - Būdama tavo kate, labai džiaugčiausi. Atrodai gera šeimininkė, - nuoširdžiai pripažino varniukė.
  Pirmakursė apsidairė. Visi kiti mokiniai atrodė įnikę į užduoties vykdymą.
  - Manau, mums reikėtų kažką daryti, - sušnabždėjo. - Galim dirbti kartu, jei nori, - pakėlė lūpų kamputį. - Bet neprivalai sutikti, žinoma, kad neprivalai, nesijausk blogai, jei nenori, aš galiu būti ganėtinai įkyria, tad suprasiu tavo pasirinkimą, - atsargumo dėlei skubiai pridėjo, mat visai nenorėjo per prievartą brukti savo kompanijos.
  Moksleivei atsakius, Vintė džiugiai pakratė galvą, tuomet ištiesino bespaudžiant delne kiek sulamdytą fotografiją bei padėjo ją ant suolo, greta pūkuoto kačiuko.
  - Baralo burtažodis. Įsivaizduoti judėjimą, - pažvelgusi į rudas akis mikliai priminė, nes kirbėjo nuojauta, kad energija trykštančiai vyresnėlei buvo sunkoka tai įsiminti. - Kartu?

*

Neprisijungęs Stevie Green

  • VII kursas
  • *
  • 486
  • Taškai: 40
  • Lytis: Moteris
  • Lazy
Ats: Pirma Žiobarotyros pamoka visiems kursams
« Atsakymas #23 Prieš 1 metus »
- Baralo. Baralo. Baralo! - vos ne verkdama sušuko Stevie. Kad ir kiek stengėsi, niekaip neprivertė nuotraukos judėti. Grifiukė apsižvalgė aplink ir jai pasirodė, kad visi bendramoksliai puikiai susitvarkė su užduotimi, tik jai niekaip nepavyksta.
- Baralo! - dar kartą sušuko mergaitė. Pagaliau! Kažkas įvyko. Stevie susijaudinusi pažvelgė į nuotrauką. Netrukus mergaitei teko nusivilti: taip, nuotrauka šiek tiek judėjo, tačiau tai tebuvo labai nežymus vienos iš mergaičių plaukų judėjimas. Stevie piktai pažvelgė į šalimais stovinčias dvi varniukes. Jos šnabždėjosi, mergaitė nugirdo tik kažką apie smaugiamą katę. Stevie buvo įsitikinusi, kad būtent šitos dvi mergaitės trukdo jai susikaupti ir atlikti darbą - išgelbėti paukščiuką. Mergaitė visai pamiršo, kad tai tik nuotrauka ir net sėkmės atveju paukštis nebus išgelbėtas. Stevie nuoširdžiai pradėjo tikėti, kad jeigu jai pavyks, šis mažas paukštelis gali būti išgelbėtas.
- Baralo, - dar kartą ištarė Stevie - šį kartą tyliai ir ramiai. Ir su dar didesniu susikaupimu negu iki tol.

Igoris Lorijanas Greywindas

*

Neprisijungęs Melisa Keyes

  • Magijos įstatymų priežiūros departamento vadovė
  • *
  • 112
  • Lytis: Moteris
  • Saulėlydis gilesnis nei saulėtekis
    • wattpad
Ats: Pirma Žiobarotyros pamoka visiems kursams
« Atsakymas #24 Prieš 1 metus »
Mergina, persigandusi atsisėdo ant suolo ir paėmusi į rankas nuotrauką, pradėjo ją apžiūrinėti.
-Kas per? Kodėl ji užsidegė realybėje? Gal ką ne taip padariau?- Melisa suraukusi antakius žiūrėjo į nuotrauką.
Paėmusi burtų lazdelę bakstelėjo į nuotrauką ir ištarė burtažodį. Nuotrauka nudegino jos rankas ir nukrito žemyn ant grindų. Kelias akimirkas raudonplaukė stebėjo kaip nuotrauka užgeso ir vėl pasidarė tamsi. Pažvelgė į savo pirštus, kurių galiukai buvo paraudę nuo staigios karštos ugnies. Lėtai paėmė nuotrauką ir nunešė ant profesorės stalo, pasirinko paprastesnę, kurioje du vaikinai spardė futbolo kamuolį. Grįžo prie savo sėdimos vietos ir pasitvarkė savo drabužius. Be to, Melisa šiandien atrodė gražiai, jos kaklą pirmą kartą po ilgo laiko dengė Varno Nago kaklaraištis, kūną - plačios dryžuotos kelnės ir laisvi balti marškinėliai, o kojas - paprasti sportbačiai, garbanose puikavosi raudona bandana.
Pasidėjusi nuotrauką ant stalo ją apžiūrėjo, o tuomet bakstelėjo burtų lazdele ir ištarė:
-Baralo,- nuotraukoje praskriejo kamuolys ir prabėgo du vaikinai.-O jie visai karšti,- nusijuokė Melisa ir atsisėdo ant suolo.
Kai žiūriu aukštyn, nors neturiu akių.

*

Neprisijungęs Auksė Marlena Hale

  • V kursas
  • *
  • 687
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Nothing breaks like a heart
Ats: Pirma Žiobarotyros pamoka visiems kursams
« Atsakymas #25 Prieš 1 metus »
Auksė pirštais barbeno į stalą. Ji tarsi buvo ne sava. Vos gebėjo išsėdėti, kojos nuolat kažką darė ir mindžikavo. Whatever where I go, whatever what I do... Gabrieliau, tikrai, NEBERAŠYK LAIŠKŲ. Dėl tavęs tikrai nemesiu mokslų ir nelakstysiu po laukus ir pievas nuo dėdulės, kuri į mane mielai paleistų Avada Kedavra kerus. Dėkoju už pasiūlymą, bet ne. Prisigalvojusi visko mintyse, Marietta šyptelėjo. Mergiūkštė jau ėmė deginti nuo brolio gautus laiškus su raginimais prisijungti į vidinio giminės karo sūkurį. Ji neatsakydavo, na, galbūt retkarčiais, mat reikėjo bent jau užsiminti, kad tuo neužsiims. Prasidėjus praktikos laikui (net nesuprato, kad visą teorinę dalį praleido kikendama iš savo minčių), pagaliau gavo progą atsistoti. Pasirąžiusi it katinas po gero pietų miego, Hale nukiūtino iki profesorės stalo bei į jį atsirėmė. Pakreipė galvą tai į kairę pusę, tai į dešinę. Paveikslų buvo daugybė, didelių ir mažų, o jos menkutis meninis jaudulys, tiksliau labai maža, kaip atomo branduolys, dalelė sielos gelmėse, suvirpėjo. Prastovėjusi nedidelį laiko tarpą, Auksė pasičiupo paveikslą su lyg jos ūgiu. Grįždama į savo vietą, ji vos nesitrenkė į šalia pastatytą, atstumtą kėdę, nes žiūrėjo tik link meno kūrinio. Krestelėjo ant kėdės bei padėjo priešais paveikslą. Jame vyravo daugybė melsvų, žalsvų bei rausvų atspalvių - tai buvo peizažas, vaizduojantis žalia pievą, giedra dangų ir kartais, vos pastebimus, įvairių raudonių laukinių gėlių žiedus. Hm, kas galėtų atsitikti? Turbūt atslinktų debesys ir audra nulenktų visas smilgas, gal jas nupjautų su tuo senu pjovimo aparatu (dalgiu), arba... Nežinau. Mergiūkštė pasidavė ir nuolat žvelgė į kiekvieną paveiksle buvusį potėpį.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 1 metus sukūrė Auksė Marietta Hale »

*

Neprisijungęs Monty Aren Reimers

  • I kursas
  • *
  • 79
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Where's my mind?
Ats: Pirma Žiobarotyros pamoka visiems kursams
« Atsakymas #26 Prieš 1 metus »
Augustas vis šnairavo į kiekvieną kabineto kampą, it jame būtų ką pametęs ar žadėjo surasti. Jo smegenys neturėjo jokio noro kažką nudirbti, prisiminti ar stengtis įsidėmėti. Padėjęs galvą is suolo, Hadas užsimerkė ir laukė kada baigsis teorija. Pamokos galo tikėjosi sulaukti negreit. O būtina? Stotis ir eiti paveikslo? Negalima, matyt, lazdelės mostu ir kerų pagalba sau pritraukti. Jei pabandyčiau, turbūt, hm, kažkam pataikyčiau su šedevru galvelėn ar kiton vietoj, tačiau tikrai ne švelniai. State pakėlė galvą. Berniuko akys pamažu merkėsi atgal, o suteikęs visą budrumą vėl nužvelgė kabinetą. Hm, metas pajudinti storąją. Tyliai suinkštęs it šunytis, pajudintas iš skanaus pogūlio, Augustas pasikėlė nuo kėdės ir bandydamas išvengti įvairiapusiškų kliūčių, pasiekė stalą su paveikslais. Žiūrim, ką gi čia turim, hm. Ilgai nelaukęs, Hadas pasičiupo nediduką paveikslą. Žingsniuodamas atgalios, ranką su kūriniu nuleido žemyn. Tik atsisėdęs į savo vietą, pažvelgė ką pasirinko. Tai paveikslas, jau pablukusiais dažais. Matyt ne naujas. Jame buvo pavaizduota karuselė, daugybė kioskelių ir nedidelė virtinė žmonių - lankytojų. Turbūt čia pavaizduota kokia šventė, o atgijus paveikslui pamatysiu kaip visi vaikščiojo ar sukosi atrakcionai. Tokie spėjimai, labai trumpi, jį palydėjo prieš pradedant didįjį darbą.

*

totalusidiotizmas

Ats: Pirma Žiobarotyros pamoka visiems kursams
« Atsakymas #27 Prieš 1 metus »
Tai paspoksojusi į lubas, Vishali vėl pažiūrėjo į nuotrauką. Ji ją stebėjo gan ilgokai. Galiausiai, nusprendė ką iš tikrųjų nori pakeisti. Mintyse dar kelis kartus toki "filmuką" pakartojo, kol ji buvo pilnai įsitikinusi, kad turėtų jau pavykti. Na, jos įsitikinimas nebuvo visiškas. Ji vistiek abejojo, kad jai pavyks. Tiesą sakant, bijojo. Ji net pati nelabai suprato kodėl. Galbūt, kad dauguma užduotį atliko? Arba, nes jai nepavyko iš pirmo karto? Ne, visi klysta. Beveik niekam nepavyksta viskas iš pirmo karto.  Bet ji buvo tikra tuo, kad ji privalo atlikti šią užduotį. Vis gi, už praktiką gauname ne vieną, ar du taškus. O visus dešimt. Tad ji puikiai žinojo, kad ji yai padarys. Tik kaip? Vien dėl to, kad jos balsas drebėjo, neišėjo pirmąjį kartą. Bet ko gi ji bijo? Profesorės? Mokinių? Nuotraukos? Ji ir pati nesiprato. Bet, jai reikėko vėl pabandyti. Ji net labai norėjo pamatyti kaip ši laiminga pora kažkaip pajuda. Varniukė mintyse vėl pakartojo visą filmuką, ir manė, kad ji jau yra pasiruošusi. Šiek tiek atsitraukusi nuo nuotraukos, ji nutaikė lazdele į nuotrauką. Mergaitė stengėsi nepaleisti to filmuko mintyse. Taip be bandydama, aiškiai, ir gan lėtokai, ištarė:
 - Baralo.
 Ji labai nekantriai laukė kol kažkas pasidarys. Ėjo sekundės (kurias beje, ji skaičiavo) ir nieko nebuvo. Tik staiga nuotaka atsisuko į jaunikį, ir jį aplabinusi padėjo galvą ant jo peties, ir pažvelgė į Vishali. Pati varnė nusišypsojo, ir laiminga nunešė nuotrauką ant profesorės stalo. Grįžusi ji ramiai atsisėdo, vis galvodama apie tą nuotrauką.

*

Neprisijungęs Nora Kühnemund

  • VI kursas
  • *
  • 136
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • summer will end soon enough, and childhood as well
Ats: Pirma Žiobarotyros pamoka visiems kursams
« Atsakymas #28 Prieš 1 metus »
 Jai net palengvėjo sužinojus, kad bendramokslė tik pajuokavo. Puiku, nes tikrai negalėtų susidraugauti su žmogumi, taip blogai atsiliepiančiu apie kates, o draugauti norėjo su visais.
 – O taip, aš labai norėčiau su tavimi dirbti, – linktelėjo galva, lačiai išsišiepdama ir parodydama naujajai draugei visus dantis, – Vintė. Man patinka tavo vardas, tikrai. Na, o aš Nora, – gūžtelėjo petukais, – Nežinau, ar tikrai esi zyzike, bet jai taip, tai labai miela, – nusijuokė.
 Jautėsi nepatogiai, nes suprato, kad visa gauta informacija jai jau išgaravo iš galvos ir nebeprisimena, ką reikia daryti su nuotrauka. Laimei, nereikėjo dar sykį klausti, nes jaunesnioji varniukė noriai vėl viską pakartojo.
 – Aha, gerai. Baralo. Nepamiršiu. Turbūt, – dar dirstelėjo į Vintės išrinktą nuotrauką ir padrąsinamai šyptelėjo, – Kartu.
 Nieko nelaukusi, ėmėsi galvoje vaizduoti, kaip balta katytė pradeda žaisti su siūlų kamuoliuku, ištampo jį.
 – Baralo, – linksmai tarė, lazdele bakstelėdama į savo nuotrauką, tikėdamasi, kad naujoji pažįstamoji irgi tą daro.
„When the snows fall and the white winds blow, the lone wolf dies but the pack survives.” - George R. R. Martin

*

Vishali Derleth

Ats: Pirma Žiobarotyros pamoka visiems kursams
« Atsakymas #29 Prieš 1 metus »
Tobijas nemėgo vėluoti į pamokas. Bet kažkodėl šį kartą jam taip ir atsitiko. Jis net neįsivaizdavo, kodėl. Kai jis pabudo, Kirara buvo išskridusi. Ir jo nepažadinusi laiku. Jam pačiam niekaip neatėjo į galvą, kaip ir kodėl. Tad dabar jis skuodė koridoriais į Žiobarotyrą. Vos kai prilėkė prie durų, nedaug trūko, kad toks uždusęs būtų staigia įėjęs į kabinetą. Prisiminęs sustoti prie durų, pasitaisė šukuoseną, drabužius, ir atidarė kabineto duris. Jis vos spėjo, kad išgirstų praktinę pamokos dalį. Dėl teorinės jis nesikrimto, nes vistiek už tai negauna daug taškų, kad ir kiek galvotų. Tad greit susiradęs laisvą vietą, išklausė profesorę. Tiesą sakant, jis visą gyvenimą gyveno su sustingusiomis nuotraukomis ir paveikslais. Jis vis dar nebuvo pripratęs prie judančių paveikslų koridoriuose. Jam tai atrodė tiesiog nelabai normalu. Bet jis buvo tikras, kad pripras. Bent jau to tikėjosi.
 Priėjęs prie profesorės stalo, matė įvairių nuotraukų. Na, jos tebuvo kelios, kadangi jis šiek tiek vėlavo. Jis užsimerkė, ir paėmė vieną iš jų. Atsimerkęs, pamatė gan keistą nuotrauką. Joje, uždarytame, tuščiame kambaryje sėdėjo labai mažas vaikas. Tiesą sakant, nelabai ėjo suprasti, ar ten mergaitė, ar berniukas. Vaikas buvo trumpai apkirptas, bet įsižiūrėjus, matėsi, kad tai buvo mergaitė. Mergaitiški bruožai.  pamanė jis. Bežiūrėdamas į nuotrauką, jis ėjo link savo sėdėjimo vietos. Tik vos netyčia nepargriuvo, už kažkieno kojos, lygtais. Aukštas berniukas sumurmėjo kažką neaiškaus, ir ėjo toliau. Padėjęs nuotrauką ant stalo, jis dar geriau į ją įsižiūrėjo. Mergaitė sėdėjo ant žemės, apsikabinusi kelius. Veidas buvo vos matyti. Jam ta nuotrauka jautėsi lyg pažįstama, bet jis buvo vienturtis, ir taip nebuvo, kad jo nekęstų, tad tai nebuvo jam aktualu. Išsitraukęs lazdelę, ją apžiūrėjo iš visų pusių. Jam ji patiko. Ilga, iš juodmedžio. Kaip mano plaukai, cha.  Jis žinojo, kad jos viduje yra fenikso plunksna. Feniksai jam patiko. "Nepasiekiamais paukščiais" jis juos praminė. Tad jo lazdelė jam patiko, net labai. Stebėdamas ją, jis nukreipė ją į nuotrauką. Tik iškilo menka problemėlė. Jis nežinojo ką sakyti. Ne tik, kad vėlavo, bet ir neišgirdo visko, ką profesorė sakė. Šiek tiek susikrimtęs, jis nuleido lazdelę. Pasižiūrėjas į kitus, Heišenbergas matė daugumą jau baigiančius užduotį. Vėl pažvelgęs į nuotrauką, jis net nenumanė, ką reikia daryti. Gal geriau pirmiau pagalvosiu ką joje pakeisti, o tada kaip bus, taip bus.

 

  • Hogvartsas.LT © 2007-2019