0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Gabriel Anthony Conte

  • III kursas
  • *
  • 34
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • You bring me home
Ats: Pirmoji pamoka visiems kursams
« Atsakymas #30 Prieš 6 metus »
Ne, jis tikrai nenustojo kutenti vabalo dėl mergaitės prašymo, bet jam tiesiog nusibodo. Vos patraukė pirštus, padaras nustojo kriokti, o Torė pradėjo koliotis.
  - Jei taip nori, tai man visai nesvarbu. Juk pati paprašei,- pratarė gūžteldamas pečiais.
Tamsiaodis atidžiai stebėjo mergaitę, ši ruošėsi burti, bet kažkodėl persigalvojo. Jai pradėjus kalbėti berniukas suraukė antakius:
  - Nemanyk, kad man reikia tavo pagalbos,- iškošė pro dantis. Nekentė tokių žmonių, kurie manė esantys visažiniai. Negi jie galvoja, kad kam nors rūpi jų nuomonė?- Nes man jos nereikia,- paskutinį žodį ištarė skiemenuodamas,- jeigu dar nesupratai,- pridūrė.
Galiausiai, Eliotas tiesiog susiraukęs paėmė savo lazdelę ir piktu žvilgsniu pažvelgė į Torę:
  - Bet jei taip nori, tai galiu pradėti,- pasakė ir nusuko akis į maišelī, kuriame krebždėjo vabzdys,- Parompus,- ištarė, bet nieko neįvyko. Greičiausiai pyktis pakišo koją. Berniukas kelis kartus giliai atsikvėpė ir pabandė geriau susikaupti:
  - Parompus!- garsiai sušuko ir po akimirksnio iš maišelio pasigirdo šnypštimas. Matyt, kirkiras baisiai linksminosi. Eliotas šyptelėjo ir atsisuko į bendradarbę:
  - Matai, ir be tavo išmintingos pagalbos prasiverčiau,- o tada paplonino balsą ir pridūrė,- Gal tau padėti?
Na, jei nori, tai mergiotė gali ir pykti. Vis tiek savo darbą jis jau baigė.
They don't know about us

*

Neprisijungęs Torė Finitsis

  • VII kursas
  • *
  • 209
  • Taškai:
  • We’re dancing on tables
Ats: Pirmoji pamoka visiems kursams
« Atsakymas #31 Prieš 6 metus »
Ji visiškai nesuprato kas jam darosi? Kodėl jis toks pasipūtęs? Ir kodėl toks piktas? Juk mergaitė jam nieko blogo nedaro, o tik nori padėti. Torė dabar net nebandė ginčytis. Kas iš to? Jei pasakys vieną žodį, tai atgal sulauks dešimties. Beje, Torė visai nesuprato kodėl, jei jau taip supyko dėl mergaitės žodžių, berniukas vis tiek sutiko kerėti pirmasis. Galbūt net nereikia bandyti susprasti. Antrakursė tik giliai atsikvėpė ir pradėjo stebėti buriantį partnerį. Jam kerai pavyko iš antro karto. Torės galvelėje sukirbėjo mintis, kad reikia bent pabandyti viską padaryti pirmu kartu. Gal tada berniukas supras, kad ji tikrai nėra kvailutė. Jam visiškai baigus darbą, Torė arčiau prisitraukė maišelį su kirkiru ir nukreipė lazdelę į jį:
- Parompus,- ištarė melsdamasi, kad pavyktų, bet nieko neatsitiko. Velnias. Torė pasistengė labiau susikaupti ir vėl pakartojo burtažodį, bet ir šį kartą lazdelės galia jos neklausė. Kas čia darosi? Juk dažniausiai einasi kaip iš pypkės, o dabar, kai nori pasirodyti, reikalai visai prasti. Torė kelias minutėles ramiai pasėdėjo ir vėl pakartojo lazdelės judesį:
  - Parompus,- tylomis ištarė. Juk kai buri visai nebūtina kriokti kaip išprotėjusiam. Turbūt. Torė nebuvo tikra. Atrodo, trečias kartas nemelavo, nes iš maišelio pasigirdo tylus garsas, kuris priminė krizenimą. Varniukė patenkinta padėjo lazdelę atgal į kišenę ir atsisuko į Eliotą, kuris bandė visaip iš mergaitės pasityčioti:
  - Ne, kaip matai, tavos pagalbos neprireikė,- ištarė.
You gotta help me, I'm losing my mind.

*

Neprisijungęs Rafaela Ginoble

  • III kursas
  • *
  • 438
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • è una musa che ci invita / a sfiorarla con le dita
Ats: Pirmoji pamoka visiems kursams
« Atsakymas #32 Prieš 6 metus »
 Jai ir vėl maudė pilvą. Pastaruoju metu vis turėdavo bėdų su šia kūno dalimi – tai skaudėdavo, tai pykindavo, tai dar kokia velniava vykdavo. Šįkart nė nežinojo, dėl ko jį skaudėjo: maitinosi pastarąsias dienas itin sveikai. Lyg ir neturėtų nieko atsitikti, bet štai visa pamoką prasėdėjo laikydamasi už pilvo ir melsdamasi, kad tai kuo greičiau baigtųsi. Ir net nesvarbu, kokiu būdu.
 O čia dar kažkokia maža varniukė sukėlė šurmulį, išleisdama iš maišelio kirkirus. Gotfreinė jos nekaltino, dažnai jai pačiai tokios nesąmonės gaudavosi, bet nuo to viso chaoso pradėjo dar ir galvą skaudėti. Gražiausia.
 Pabandė save pagydyti kerų pagalba, bet niekada nebuvo gera kėrėtoja, gal ir dabar jos skausmui nebuvo lemta dingti. Laikrodis ir jo garsus tiksėjimas priminė, kad pamoka jau tuoj baigsis, o ji er ją ne tik nieko naudingo nenuveikė, bet net ir nebandė. Gal reikėtų pasibandyti, nors maišelis, gulintis ant jos stalo, visai nežavėjo šešiolikmetės.
credo solo in te grande amore

*

Neprisijungęs Oktavianas Setas Šeldonas

  • IV kursas
  • *
  • 52
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • è stato tanto grande e ormai / non sa morire
Ats: Pirmoji pamoka visiems kursams
« Atsakymas #33 Prieš 6 metus »
 Nors dažniausiai sumanus ir išsišokėlis klasėje, visgi Oktavianas prisibijojo bandyti laimę ir spėti atsakymą. Labai jau nenorėjo netekti visažinio reputacijos, tad tylėjo it mietą prarijęs – kas šiaip Šeldonui buvo nebūdinga. Visada turėdavo visur savo nuomonę išsakyt, net jei niekas to neprašydavo.
 Vos gavęs užduotį, apsidairė. Galbūt būtų pravartu atlikti ją su kažkuo, užuot vargus vienam. Tačiau vienintelis čia esantis jo pažįstamas jau rado sau porininkę, o varnis niekada nebuvo didelis naujų pažinčių mezgimo mėgėjas, švelniai tariant, tad ir liko sėdėti savo vietoje.
 Kaip tik tada viena žiopla varna išleido savo padarus, sukeldama aplinkui tikrą netvarką. Šioji greitai buvo sutvarkyta, tačiau paliko savo pėdsakus: kelios mergikės sėdėjo pasidabinusios blizgučiais, dar viena neteko kuokšto plaukų. Galbūt vienuolikmetį tas juokintų, tačiau pernelyg mėgo tvarką ir discipliną pamokų metu, kad galėtų mėgautis tokiu chaosu. Šiam nurimus, pagaliau galėjo susitelkti į užduotį.
non siamo un soffio di vento
non siamo un momento
lo sai che il tuo posto è per sempre qui

siamo il sole in un giorno di pioggia
siamo musica vera che resta

*

Neprisijungęs Rafaela Ginoble

  • III kursas
  • *
  • 438
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • è una musa che ci invita / a sfiorarla con le dita
Ats: Pirmoji pamoka visiems kursams
« Atsakymas #34 Prieš 6 metus »
 Mintis, kad kerai sukels padarėliams kutenimą, ją guodė. Tikrai nedegė noru ką nors kankinti, kai jos pačios vidurius kažkas talžė kvidičo lazdomis ir dar keli muštukai taikėsi į jos vargšę galvą. Tas tikrai nepadėjo jai susikaupti, kad ir kaip rusvaplaukė stengėsi nekreipti dėmesio į skausmą.
 Kita vertus, iš savo patirties žinojo, kad kutenimas gali būti ne mažesnė kančia už fizinį skausmą, tad vargu, ar tai patiks įkalintiems maišeliuose vabzdžiukams.
 Nukreipusi savąją lazdelę į drobinį maišelį, emociškai pasiruošė tuoj išgirsianti juoką.
 – Pomparus, – aiškiai pratarė, mostelėdama į jai nepatomus vabaliukus.
 Pati nesitikėjo, kad jai pavyks. Reti kerai jai gaudavosi iš pirmo karto, net kai jausdavosi puikiai, jau nekalbant apie negalavimų kamuojamą kūną. Tačiau štai jos nuostabai iš maišelio pasigirdo aukštas juokas, nors Got galėjo prisiekti, jog girdi jame ir kankinimąsi. O ji nenorėjo, kad padarėliai, kad ir kokie nedraugiški ir neklaužados jie būtų, kankintųsi.
 – Finite, – šiuos kerus jau buvo gerai pramokusi, tad vos vienu mostelėjimu ir žodžiu nutraukė kirkirų kutenimą.
credo solo in te grande amore

*

Neprisijungęs Sebastianas Azrielis Herondeilas

  • VII kursas
  • *
  • 141
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • How would I tell her that she's all I think about?
Ats: Pirmoji pamoka visiems kursams
« Atsakymas #35 Prieš 6 metus »
Berniukas klestelėjo į suolą ir pažvelgė pro langą. Tiesą sakant, būtų mieliau nuėjęs kur į mišką, bet reikėjo pasirodyti bent keliose pamokose. Juk tikrai nebuvo tinginys. Jis buvo atidėliotojas, o tai visai kitas reikalas. Taigi, teorijos atsakinėti jis nesivargino. Bereikalingas spėjimas atrodė kvailas,  teisingo atsakymo Sebastianas nežinojo. Iš kur tie mokytojai traukia tokius burtažodžius? Iš oro? Net nepastebėjo kaip pralėkė teorinė dalis ir buvo paskelbta praktika. Faktas, kad ir vėl reikės bandyti naujus kerus visai jo nežavėjo. Bet Azrielis vis dėlto išsitraukė burtų lazdelę. Ir kaip tik tuo metu, kažkokia mergiote paleido kirkirus. Siaubas. Azrielis bandė apsimesti, kad nieko nepastebi, bet nelabai sekėsi, nes rimtų veido bruožų berniukas sėdėjo beveik paskendęs blizgučiuose. Kitiems, atrodo, teko visai nedaug rožinių blizgučių, bet Sebui kaip visada nesisekė. Jis nuvalė kuo daugiau blizgučių ir, pagaliau, buvo pasirengęs burti.
I've been in love. It's painful, pointless and overrated.

*

Neprisijungęs Oktavianas Setas Šeldonas

  • IV kursas
  • *
  • 52
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • è stato tanto grande e ormai / non sa morire
Ats: Pirmoji pamoka visiems kursams
« Atsakymas #36 Prieš 6 metus »
 Kerėjime Oktas tebuvo naujokas, tačiau daug iš savęs reikalavo ir negalėjo leisti, kad kažkokie paprastučiai kerai jam nepasisektų iš pirmo karto. Nagi, jam, Šeldonui, visada viskas sekdavosi kone iš karto, negalėjo apsijuokti mosuodamas medine lazdele.
 Dėl to stipriai susikaupė, kad jam tikrai pavyktų minėtieji kerai. Į kirkirų jausmus pernelyg nesigilinosi, jie gi ne žmonės ir proto neturi, tad kodėl jam turėtų rūpėti ką jaučia tie gyviai?
 Ilgai nelaukęs išsitraukė iš apsiausto kišenės lazdelę ir nusitaikė ja į maišelį, pilną judančių padarų.
 – Pomparus.
 Tikėjosi tuoj pat išgirsęs juoką ar bent jau kikenimą, tačiau nieko tokio neįvyko. Stipriai suraukė kaktą ir ėmė svarstyti, ką bus padaręs ne taip, kodėl tokie kerai, įkandami turbūt visiems čia susirinkusiems, jam nesiseka. Čia turi būti kažkoks logiškas paaiškinimas.
 Tačiau joks paaiškinimas nenorėjo ateiti galvon, tad nutarė pabandyti dar sykį.
 – Pomparus! – šįsyk pratarė burtažodį garsiau, net šūktelėjo ir, jo savimeilės paglostymui, kerai suveikė ir klasėje pasigirdo juokas.
non siamo un soffio di vento
non siamo un momento
lo sai che il tuo posto è per sempre qui

siamo il sole in un giorno di pioggia
siamo musica vera che resta

*

Neprisijungęs Elliott Duncan Sinclair

  • IV kursas
  • *
  • 83
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • But these days I don't even know myself
Ats: Pirmoji pamoka visiems kursams
« Atsakymas #37 Prieš 6 metus »
Mergaičiukė atsisėdo į suolą. Iki pamokos buvo likusios vos kelios sekundės, bet svarbu, kad sugebėjo spėti. Sofija taip norėjo miego, kad žiovulys lankė ją kas kelias akimirkas. Mergaitė mirktelėjo. Ir, o košmare! Profesorius jau pasakoja apie praktiką. Kur varniukė buvo visą teorinę dalį? Juk negali būti, kad užmigo. Kokia gėda. Sofi bandė nuraminti save, kad niekas nepamatė jos užsnūdusios. Visa laimė, kad bent spėjo atsibusti būtent tada, kai buvo pasakojama apie praktinę pamokos dalį. Būtų buvę dar labiau gėda, jei būtų pramigusi ir ją. Tada tektų asmeniškai prašyti profesoriaus pakartoti užduotį. Varnė net nenorėjo apie tai pagalvoti. Ji paėmė maišelį su vabzdžiu, bet jai prieš veidą staiga prazvimbė blizgantis padarėlis. Sofijos akys išsiplėtė. Kas jį paleido? Netrukus, ji suprato, kad aplink laksto ir daugiau kirkirų, todėl, nieko nelaukusi, nėrė po stalu. Po kiek laiko profesorius viską grąžino į ramias vėžes ir Sofija galėjo išlįsti iš po stalo.
I’m broken, do you hear me?

*

Neprisijungęs Sebastianas Azrielis Herondeilas

  • VII kursas
  • *
  • 141
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • How would I tell her that she's all I think about?
Ats: Pirmoji pamoka visiems kursams
« Atsakymas #38 Prieš 6 metus »
Jis dar kartą atidžiai apžiūrėjo maišelį. Žinoma, neatidarė, nes visai nenorėjo vėl patekti į rožinį debesį. Krepšiukas visai nebuvo sunkus, matyt dėl to, kad padarėliai buvo mažuliukai. Sebastianas padėjo atgal ant stalo ir nukreipė lazdelę link padaro. Tikėjosi, kad kerai pavyktų bent iš trečio karto. Nors kaip savo amžiaus jis kerėjo visai gerai. Bet jau geriau vėliau apsidžiaugti įvykdžius darbą geriau nei tikėtasi, negu nusiminti tikslo nepasiekus. Antrakursis susikaupė ir kuo aiškiau ištarė:
  - Parompus,- kelias sekundes palaukė, bet nieko neįvyko. Būtent apie tai ir šnekėjo,- Parompus,- po kurio laiko vėl pakartojo. Šį kartą įdėjo kiek daugiau pastangų. Susikaupė ir pasistengė apsipalaiduoti. Ir kai jau galvojo, kad burtažodis vėl nepavyko iš maišelio pasigirdo krizenimas, kuris pavirto į beveik isterišką juoką. Ką dabar Sebui daryti? Juk kirkirai turi nustoti juoktis. Ar jam pateko koks išprotėjęs? Jis pagalvojo, kad jei per dvi munutes kirkiras nenutils, tai eis prašyti pagalbos. O būtent Sebas labai nemėgo to daryti. Visa laimė, kad po minutėlės padarėlis nutilo ir Azas galėjo pasidžiaugti (tiek kiek šis mokėjo džiaugtis) atliktu darbu.
I've been in love. It's painful, pointless and overrated.

*

Neprisijungęs Vintė Adamson

  • IV kursas
  • *
  • 504
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • even dearest blue's not there, though poets would find it
Ats: Pirmoji pamoka visiems kursams
« Atsakymas #39 Prieš 6 metus »
  Pradžiugino faktas, kad Vintė nebuvo tragiškai neteisi. Juk, jei kraujas teka iš visų žmogaus kūne esančių landų, jis vis tiek valdomas. Mergaitė lengviau atsiduso. Pirmoji jos pamoka Hogvartse tikrai gąsdino, baimė klysti neapleido minčių.
  Tik nelabai, tiesą sakant, suprato, kodėl norima, jog mokiniai įvaldytų Parompus kerus. Juk jie tokie pavojingi, kad gali ką nors privesti iki mirties; pirmakursė būtų norėjusi pirmiau išmokti ką nors nežeidžiančio. Tačiau profesoriaus sprendimas yra profesoriaus sprendimas, ir varniukė, nors nenorėdama, suvokė privalanti vykdyti nurodymus.
  Prieš akis atsiradus maišeliui, iš kurio sklido keisti garsai, trumpaplaukė krūptelėjo. Deja, tik tokio gesto neužteko, kai maži rausvi padarėliai pasklido po visą klasę. Tos sumaišties metu... na, viskas, ką Adamson darė, buvo cypimas, užsilipus ant savo suolo. Mėlynakė siaubingai bijojo kone kiekvieno gyvūno, kuris nebuvo jos sfinksas Ziuzana. Arba boružėlė. Prisijaukinusi mylėdavo bet kokį padarėlį, tačiau visam tam reikėjo laiko ir kantrybės. Net nuo Zizi, kurią prieš pusę metų padovanojo tėvai, pirmų trijų susitikimų metu pabėgo. Mama su tėčiu jau buvo išsigandę, kad taip ir neišeis vienuolikmetės baimės apžaboti, tačiau pamažėle ji menko, kol katė tapo neišskiriama bailiukės palydove.
  Profesoriui Tanseriui pamojus burtų lazdele, viskas stojo į vietas; grindys vėl buvo švarios. Vintė lėtai nuleido į viršų iš panikos iškeltas rankas, kurių anksčiau net nebuvo pastebėjusi. Tuomet mikliai apsidairė bei susigėsusi nušoko nuo stalo. Grįžusi į moksleivei deramą poziciją, nusprendė imtis darbo. Tik štai iš krepšelio nieko nebebuvo girdėti. Pirmakursė susirūpino, ar kirkirai dar ten. Gal kaip nors išnyko kartu su tais, pradangintais mokytojo? Niekada negali žinoti. Galbūt užteks narsos atrišti tą prakeiktą maišelį bei patikrinti jame (n)esanį turinį.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 6 metus sukūrė Vintė Adamson »

*

Neprisijungęs Elliott Duncan Sinclair

  • IV kursas
  • *
  • 83
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • But these days I don't even know myself
Ats: Pirmoji pamoka visiems kursams
« Atsakymas #40 Prieš 6 metus »
Mergaitė kiek paraudonavusi atsisėdo prie stalo. Gerai bent tiek, kad ir kiti moksleiviai buvo persigandę. Na, bent jau ta, kuri buvo užsilipusi ant stalo, tai tikrai. Bet juk kirkirai skraido. Skraido. Todėl Sofija ir lindo po stalo, o ne korėsi į patį sumaišties centrą. Na, bet kai širdelę užplūsta panika, tai jau smegenų veikla lieka užmaršty. Vieną kartą, Sofija taip išsigando naujo kaimynų šuns, kad įbėgo tiesiai į jo teritoriją. Visa laimė, kad jis nebuvo labai jau piktas. Nepamanykit, kad Sofija bijo šunų, nes šunys jos mėgstamiausias gyvūnas, bet kartais taip nutinka.
Sofija išsitraukė savo lazdelę ir nukreipė į maišelį, kuriame tupėjo kirkiras. Tikriausiai, jau reiktų paskubėti, nes pamokos laikas senka.
  - Parompus,- pasistengė ištarti taisyklingai ir aiškiai, bet nieko nepešė. Vis dėlto, iš maišelio sklido tylus garselis (tikrai ne juokas), kuris bent jau pranešė, kad kirkirai vis dar gyvi. O tai jau šioks toks pasiekimas. Mergaitė dar kartą pakartojo burtažodį ir šį kartą garsas pasikeitė. Pasigirdo tylus kikenimas, kuris palaipsniui garsėjo. Kirkirai juokėsi. Sofija pradėjo juoktis kartu su jais. Garbės žodis, iš šalies atrodė kaip kokia beprotė, bet ji tikrai nesiruošė laikyti juoko savyje. Dar užsprings. Po kiek laiko kirkirai nutilo, o kartu su jais ir varniukė. Ji patogiau įsitaisė kėdėje ir tiesiog ramiai laukė pamokos galo.
I’m broken, do you hear me?

*

Neprisijungęs Vintė Adamson

  • IV kursas
  • *
  • 504
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • even dearest blue's not there, though poets would find it
Ats: Pirmoji pamoka visiems kursams
« Atsakymas #41 Prieš 6 metus »
  Atsargiai atpainiojusi drobinio krepšelio raištelius, varniukė pamatė ten gulinčius du miegančius riebius kirkirus. Švelniai rausvas ir truputį blizgantis gyvūnėlių kailis buvo neįtikėtinai dailus; nors jų ir bijojo, Vintė nebūtų drįsusi ginčytis, padarėliai tikrai atrodė meiliai. Buvo tikra, jog niekas neleido kirkirų išimti, tačiau... Na, apie tokį mažą landumo protrūkį niekas nesužinotų, tiesa? Tereikėtų būti atsargia. Vieną sutvėrimų mergaitė šiurkštokai suėmė už kojos. Profesorius buvo sakęs: nenorint skriausti, reikėjo elgtis grubiai. Bailiai iškėlusi į savo mėlynų akių lygmenį, pasukiojo bei smalsiai apžiūrėjo iš visų pusių. Keista, tačiau mažylis leidosi taip tampomas.
  Lėtai nuleidinėdama jį atgal į maišelį, vienuolikmetė išsitraukė burtų lazdelę. Užrišusi krepšelį, giliai įkvėpė.
  - Parompus! - mostelėjusi energingai sumurmėjo.
  Kirkirų kikenimas susiliejo su varniukės. Jai šie gyvūnėliai jau kone pradėjo patikti, nors vos prieš dešimtį minučių nuo jų bėgo. Kaip greitai viskas keičiasi. Liūdna, kad pamoka netruko ilgiau.

*

Anmeya

Ats: Pirmoji pamoka visiems kursams
« Atsakymas #42 Prieš 6 metus »
Roana grįžo į savo vietą. Profesorius vienu lazdelės mostu sugebėjo susitvarkyti su išdykaujančiais kirkirais ir net papasakojo bendraamžei istoriją apie tai ką pats vaikystėje pridirbo. Panašu, kad Norą tai nuramino. Baltaplaukė pasidėjusi rankas ant suolo laikė delnais savąjį smakrą ir stebėjo profesorių. Tanseris atrodo visai nepyko dėl kirkirų chaoso. "Visi grįžkime prie darbų" tokius žodžius pagavo antrakursės ausys. Pasirodo ji viena iš pirmųjų, pabaigusių ši darbą. Žvilgtelėjo į Jasmine, kiek suvokė - bičiulei pasisekė kerai. Tačiau neatrodė, kad Jasmine labai norėtų bendrauti su Mira. Gal jos nežavi bendravimas su jaunesniais arba dar blogiau ji išvis nemėgsta bendrauti. Nors tuo ji šiek tiek panaši į mane toptelėjo paauglei. Žvilgtelėjusi į laikroduką, varnė pamatė jog iki pamokos pabaigos liko visai nedaug laiko.

*

Neprisijungęs Auksė Marlena Hale

  • V kursas
  • *
  • 693
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • My strategy? I don't give up.
Ats: Pirmoji pamoka visiems kursams
« Atsakymas #43 Prieš 6 metus »
Bethany nuobodžiavo. Sėdėjo pasirėmusi viena ranka ir žaidė su gumute, kurią kitos rankos pirštais mikliai varstė įvairiais būdais. Ji nežinojo kodėl laikas taip prailgo, tarsi išvis būtų sustojęs. Mergaičiukė jautėsi apsimiegojusi, galva kaip niekad atrodė sunki, visiškai nepasiruošusi dirbti ar nuveikti kažką gero. Atsiradus maišeliui tiesiai, prieš akis, varniukė tarsi išgąsdinta patraukė galvelę šiek tiek atgal, o tuomet įdėmiau pažvelgė į maišelį, palikusi gumutę ant pačio suolo krašto. Bethany nuo tos akimirkos klausėsi profesoriaus žodžių, tarsi bandydama atpirkti tai, ko neišgirdo ir visiškai nesistengė nugirsti. Galėjai bent burtažodį nugirsti. Piktoka ant savęs, mergaičiukė žvelgė rudomis akimis link maišelio, o jame kartais kažkas sujudėdavo. Kirai, kirkilai, koks skirtumas, tas pats padaras. Na, gal ne paukštis ir be sparnų. Ji tingiai pakėlė lazdelę bei nubeldė reikiamos pusės link.
- Parompus.
Nieko nenutiko. Aha, iš manęs kerėtoja ne kokia, tad labai atsiprašau, gyvastie.
- Parompus!
Šįkart aiškiau ir žymiai garsiau, su piktoka natele, pakartojo burtažodį. Na, suveiks? Tikiuosi, o tai...

*

Neprisijungęs Lisette la Claire

  • VII kursas
  • *
  • 456
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • je ne fais rien mais je le fais bien
Ats: Pirmoji pamoka visiems kursams
« Atsakymas #44 Prieš 6 metus »
Bent trumpam palikusi mažylį ramiai tupėti drobiniame maišelyje, Lisetė iš kuprinės išsitraukė savo burtų lazdelę, tuo pačiu slapčia atsilaušdama nedidelį gabalėlį obuolių pyrago, kurį šiandien pačiupo nuo stalo baigusi pusryčiauti. Visada būna, kad valgant kažko labai daug ir pernelyg dažnai, ima ir pradeda nusibosti. Ir klastuolei beveik visada taip, tik ne obuolių pyrago atveju. Jau septyniolika metų diena iš dienos vis tas pats pyrago su obuolio rūgštele skonis, tačiau kaip nepabosta, taip nepabosta.
Sukramčiusi ir į skrandį nuleidusi paskutinį pyragėlio kąsnį, septintakursė dar kartelį pažvelgė pro langą ir kibo į darbus. Juk kuo greičiau juos baigs, tuo greičiau galės iš čia išeiti ir lėkti į kiemą, kur kiekvieną merginos kūno lopinėlį galės šildyti saulutė, net jei ir be profesoriaus sutikimo. Atsisukusi į mažylį, kurio vardo ir toliau sėkmingai neprisiminė, Klastūnyno globotinė jam vyptelėjo, tarsi sakytų: „pasiruošk...”
if you like your coffee hot, let me be your coffee pot