1
1

0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Vintė Adamson

  • IV kursas
  • *
  • 504
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • even dearest blue's not there, though poets would find it
Ats: I herbologijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #15 Prieš 1 metus »
  Išgirdusi savo pavardę, Vintė skubiai pakėlė akis bei ištiesė nugarą; rankas atsargiai patraukė nuo stiklinių rutuliukų. Nė nepajuto, kaip užsisvajojo. Jai taip nutikdavo dažnai. Vienuolikmetė tiesiog atsijungdavo nuo tikrovės. Net ne sava valia, mat mažiausiai norėjo būti nemandagia bei nesiklausyti profesoriaus su bendraklasiais. Tiesiog nieko negalėjo pakeisti. Panašu, varniukės smegenyse buvo nuobodumo detektorius. Kaskart jam ką nors užfiksavus, mąstymas automatiškai nė neatsisveikindamas palikdavo realybę bei nutipendavo į fantazijų pasaulį.
  Mergaitė kiek nusivylė, kai sužinojo, kad nebus nagrinėjama plėšriųjų augalų tema. Kažkodėl tai atrodė itin įdomus pažinimo objektas, todėl tikėjosi, jog tokia pamoka dar laukia ateityje. Priešakyje septyni kursai, gal pasiseks. O kol kas, panašu, teks pasitenkinti parazitų naikinimu. Sudoroti pirmakursiams rekomenduotiems skulikams reikėjo vandens, ir trumpaplaukė instinktyviai dairėsi kokio nors jo šaltinio bei indo skysčiui sutalpinti, kai prisiminė, jog žino tinkamą burtažodį - Aguamenti. Jau beveik klausė profesorės apie natūralų kirmėlių naikintojo gavimą, todėl pasijautė kiek kvailokai. Juk ne tam naktimis knygas apie kerėjimą graužia, kad nesinaudotų sukauptomis žiniomis.
  Įprastai šliužų bijanti Vintė nusprendė būti drąsia. Juk geras nusiteikimas - pusė darbo. Baiminosi darže pamesianti savo stiklinius rutuliukus, tad juos išsitraukė bei nunešusi padėjo ant prie tolimiausio iš kelmų augančios žolės. Ypač atsargiai į žemę įtvirtino patį gražiausią - geltoną. Tuomet pasiraitojo po kombinezonu esančios žydros palaidinės rankoves, už ausų užsibraukė kelias išsitaršiusias šviesių plaukų sruogas bei nupėdino vienos iš vagų link.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 1 metus sukūrė Vintė Adamson »

*

Neprisijungęs Vintė Adamson

  • IV kursas
  • *
  • 504
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • even dearest blue's not there, though poets would find it
Ats: I herbologijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #16 Prieš 1 metus »
  Pasiekusi lysvę, varniukė išsitraukė savo šermukšnio lazdelę iš drabužio išorinėje šlaunies pusėje tam skirtos landos. Pastarąsias turėjo kone visi jos apdarai; tuo prieš vykstant į Hogvartsą pasirūpino mama. Kiekviena tokia kišenėlė buvo dailiai išsiuvinėta. Daugeliu atvejų tai darė moteris, tačiau kai kurias padabinti leisdavo ir dukrai. Šioji buvo viena iš jų. Ant medžiagos paviršiaus Vintė išsiuvinėjo boružėlę - be drugelio turbūt vienintelį vabzdį, kurio nesibaimino. Tik juodo siūlo neužteko, todėl vienas vabalėlio sparnų buvo puoštas ne smalos, o slyvinės spalvos taškeliais.
  Mergaitė tvirtai rankoje suspaudė brangiausią ginklą, pagalbininką bei turtą. Pirmąkart bandys šį burtą, todėl bijojo, kad kas nors nepavyks. Nors buvo itin talentinga ragana, o ir mokytis toli gražu nevengė, dažnai nepasitikėjo savo jėgomis. Labai nemėgo pasipūtusių bei save pervertinančių žmonių, tad visomis išgalėmis stengėsi tokia nebūti. Nesuklystumei pavadinęs ją drovia, nors pirmakursė save priskyrė prie ekstrovertų.
  Mėlynakė manė, kad visur bus pilna skulių, todėl kiek nusivylė jų neišvydusi. Net atsargiai prasklaidė kažkokio neaiškaus augalo lapus. Nieko. Vienuolikmetė nesmagiai pasimuistė. Ką jai naikinti, jei nesimato jokių parazitų?
  Šiandien vakare teks ilgai plauti šviesius sportbatukus, mat Vintė nusprendė paėjėti tolyn vaga; galbūt kirmėlių nėra tik daržo pakraštyje. Mintyse sukdama gražius ieškomų padarėlių paveiksliukus, vaizduotus vaikiškose knygelėse, galvojo užgniaužusi baimę. Galbūt skuliai jai net patiks!
  Deja, apmąstymus nutraukė ant varniukės bato atsiradęs kažkoks šlykštus pusės sprindžio dydžio žalias padaras. Trumpaplaukė suklykė, apsisuko ant kulno bei pasileido lėkti atgal, kelmų bei profesoriaus link. Galėjai pagalvoti, kad nuo to priklausė jos gyvybė.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 1 metus sukūrė Vintė Adamson »

*

Neprisijungęs Elzė Merė Smitherson

  • VII kursas
  • *
  • 176
  • Taškai: 40
  • Lytis: Moteris
  • but being alone gave me room to heal
Ats: I herbologijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #17 Prieš 1 metus »
Išlėkusi į lauką, trylikametė žengė didžiulius žingsnius link šiltnamio. Saulėtas ir per šiltas, purvinas ir didžiulis šiltnamis - tai ne Šerės svajonė. Tiesa, jai augalai iš vis ne prie širdies, o kas čia ją vedė - veikiausiai gėda. Gėdos ji nejautė, bet po metų ji atsirastų tikrai. Juk čia pirma jos herbalogijos pamoka. Dar ramino faktas, kad profesoriai keitėsi, gal šiuometinis nenagrinėjo jos mokymosi bylos, ir nežino, kad du mokymosi metus ji išvengė augalinių pamokų. Kai rado raštelį, kad pamoka vyks ne šiltnamyje - labai apsidžiaugė. Saulės šviesos ir šilumos ir be šiltnamio pagalbos buvo pakankamai, o tepliotis rankų ir prakaituoti vien dėl lapelių - Šerės nuomone beprasmiška. Tuoj pat ji jau stovėjo su visais ir klausėsi parazitų vadovėlinės informacijos. Jai atėjo noras būt tyliai, ir nepastebėtai, kas buvo gan sunku, dėl rėkiančios išvaizdos: spalvoti, ryškūs plaukai, ryškiai mėlynas, per didelis megztinis, geltonas sijonas iki kelių, baltos puskojinės, platforminiai sportbačiai ir juodi, didžiuliai akiniai. O taip. Deja informacinių technologijų ekspertės gyvenimo krūvio prieš magiją jos akys nebeatlaikė, ir vos keletą vasaros pabaigoje atrašytų laiškelių galutinai jas užmušė. Aišku akinių ji vengė, daug dažniau nešiojo lešius. Sužinojus praktiką ji pašiurpo. Kirminai? Euu... ji ištiesų ne tiek jais šlikštėjosi, kiek bijojo, tad antras pasiūlimas viliojo labiau. Pasitaisiusi akinius nuskubėjo prie pirmojo augalo didžiuliais lapais ir ėmė jį apžiūrinėti.

u were my cup of tea, but I drink champagne now

*

Neprisijungęs Mayra Wallflower

  • III kursas
  • *
  • 224
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • A garlic a day keeps everyone away.
Ats: I herbologijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #18 Prieš 1 metus »
Maryai buvo labai nejauku sėdėti tokioje atviroje vietoje. Ji buvo pratusi prie savo namų sienų ir pilies koridorių. O dar šįryt ji praleido pusryčius, nes tiesiog nebuvo alkana, bet dabar visos mintys sukosi tik apie maistą. Pilvas kaltinamai sugurgė. Marya stengėsi klausytis mokytojo, bet jai nelabai sekėsi. Tik išgirdus apie praktiką, ji prisivertė susikaupti. O ne. Reikės panaikinti kenkėjus. Ji šlykštėjosi visais tais šliaužiojančiais padarais, kaip kirmėlės, nors visus kitus gyvūnus ji mylėjo, bet kirmėlės ją vimdė. Tiesiog šlykštu. Marya nusipurtė. Ką gi, prie darbo. Ji atsistojo ir nuėjo su kitais mokiniais į šiltnamius. Daugumos augalų ji nepažinojo, bet kai kuriuos jau buvo mačiusi savo mamos darže. Ji taip pat žinojo apie skulikus - tuos mažus žalius nenaudėlius, dėl kurių ji visą vasarą praleido lakstydama su vandens kibirėliais. Marya atsiduso, pasiėmė kibirėlį ir prisipylusi vandens išėjo į medžioklę.

*

Neprisijungęs Elzė Merė Smitherson

  • VII kursas
  • *
  • 176
  • Taškai: 40
  • Lytis: Moteris
  • but being alone gave me room to heal
Ats: I herbologijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #19 Prieš 1 metus »
Prie to jai neaiškaus, didžiulio augalo buvo tik dvi žalios judančios virvelės, kažką griaužiančios. Pasistengusi jų nepabūgti ji nuėjo kitur, visgi vabalus naikinti bus smagiau nei sliekus. Jei nieko neras, sugrįš čia. Nes tas arčiausias jos augalas, buvo toliausiai nuo kitų, o jei ir kažkas kitas suras - nieko tokio. Eidama aplinkui, ne perlabiausiai norėdama lysti į daržą gilyn ji žiurinėjo augalus. Viena eilę apėjus nusprendė eit atgal ir naikint tas dvi kirmeles. Nuėjus prie to didelio augalo, kirminų nebebuvo. nu tai vat. apsižvalgė. Ji nuėjo ne į tą lysvės galą. O tos kirmelės mane jau pradeda nervinti. O ar visi į burokų lapus panašūs augalai turi būti visiškai identiški? Tačiau ant augalo matėsi trys labai greitai ropojančios dėmeles. ale šitie? ir išsitraukė savo ryškiai raudoną raudonmedžio lazdelę. erem... koks burtažodis? primiršo ji.

u were my cup of tea, but I drink champagne now

*

Neprisijungęs Mayra Wallflower

  • III kursas
  • *
  • 224
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • A garlic a day keeps everyone away.
Ats: I herbologijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #20 Prieš 1 metus »
Mayra nešėsi savo kibirėlį ir atidžiai ieškojo kirminų, kai pamatė merginą, stebinčia augalą. Ji aiškiai atrodė pasimetusi, tad Mayra priėjusi, pasikliaudama nuojauta, prie jos šnibžtelėjo:
-Kocider
Ir nuėjo toliau ieškodama kirminų. Štai, ant vieno plačialapio augalo ji juos pastebėjo. Gerai kojomis įsirėmusi į žemę ji šliūkštelėjo vandens ant augalo ir kirminų. Šie bematant nukrito ant žemės ir pradėjo raitytis. Mayra norėjo juos paimti, kai užkliuvo už apsiausto ir tėškėsi veidu į purvą. Nevykėlė. Kaip tu iš vis patekai į Klastūnyną? Greitai pasikėlusi ji surinko kirminus (net visus 3) ir pradėjo šluostytis veidą, tik dar labiau išsipurvindama. Už jos kažkas kikeno, ir ji žinojo, kad juokiamasi iš jos. Klastūniukė nurijo karčias ašaras ir pėmus kibirėlį nuėjo įsipilti dar vandens bei nusiprausti.

*

Neprisijungęs Elzė Merė Smitherson

  • VII kursas
  • *
  • 176
  • Taškai: 40
  • Lytis: Moteris
  • but being alone gave me room to heal
Ats: I herbologijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #21 Prieš 1 metus »
Taip ji ilgai tupėjo, kai prie jos priėjo trumpaplaukė-juodaplaukė iš Klastūnyno. Kaip švilpė spėjo pirmakursė. Šerė stojosi nešdintis iš čia klausti mokytojo burtažodžio ir užleisti vietą jai. Juk mergaitės atstovaujamas koledžas - nėra vienas iš maloniausių. Bet mergytė  tiesiog mandagiai pasakė atsakymą į jos mintyse iškleltą klausimą.
-Ačiū labai, - aiškiai ir maloniai tarė. ar ji legilimantė? šiek tiek suglumo, bet nusprendė toliau (ar pradėti) dirbti. Nusitaikius lazdele į augalą tyliai tarė, - kocider. - deja, kaip tikėtasi nieko normalaus be spragsėjimo neįvyko. Nepraradusi vilties (hm. Kas būtų ją praradęs?) Ji tarė burtažodį kelis kartus... tuomet dar kelis. Ir dar... po dvidešimt dviejų nesėkmingų kartų visalaik ateina dvidešimt trečiasis. Šis kartas buvo lemtingas, nes švieselė nuskriejusi link išsibėgioti spėjusių trijų vabaliukų jiems pakratė kojas. jassss! Pagaliau. mintyse pasidžiaugė ir išgirdo pliumptelėjimo garsą. Tai jaunesnė padejėja griuvo į purvo balą. Nepaisydama savo balto lyg ką tik nukritęs sniegas megztinio spalvos ji priėjo prie klastūnės, jau spėjusios atsikelti ir su nepašaipia šypsena tarė
-Gal reikia padėti? vistiek vabalų nebegaudysiu...

u were my cup of tea, but I drink champagne now

*

Neprisijungęs Mayra Wallflower

  • III kursas
  • *
  • 224
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • A garlic a day keeps everyone away.
Ats: I herbologijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #22 Prieš 1 metus »
Kai ji valėsi purvą nuo veido, prie jos priėjo mergina iš Švilpynės, ta kuriai ji padėjo, nes ši atrodė aiškiai suglumusi.
-Gal reikia padėti?-paklausė švilpiukė jos. Mayros veidas pasidarė skaisčiai raudonas ir ji tik sugebėjo išspausti tylų ,,ačiū, ne" ir pabėgo prie šulinio. Pasisėmusi vandens ji nusiplovė veidą ir rankas lediniu vandeniu. Tikiuosi nepasigausiu kokio viruso. Prisipylusi vėl kibirėlį vandens ji patraukė ieškoti kirmėliukų. Kadangi kiti mokiniai irgi buvoi medžioklėje, Mayrai reikėjo būti gudriai ir apsukriai bei greitai. Įdėmiai besižvalgydama ji taip susitelkė į ieškojimą, kad aplinkiniai garsai nuslopo ir ji tarsi atsiribojo nuo savo kūno. Pamačiusi kirmėlę and lapo ji užpylė ją vandeniu ir paėmė.Reikės paskui kur nors išmesti jas. Nereikia jų čia palikti. Pavargusi nuo karščio šiltnamiuose ir žmonių sangrūdos, Mayra sugrįžo prie kelmų ir atsisėdo pailsėti.

*

Neprisijungęs Lisette la Claire

  • VI kursas
  • *
  • 434
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • je ne fais rien mais je le fais bien
Ats: I herbologijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #23 Prieš 1 metus »
Padėjusi kuprinę ant žalios vešlios sodo žolės, Lisetė atsisėdo taip, kad šilti saulės spinduliai pasiektų kuo daugiau jos gėlėta suknele neuždengto kūno. Iš šono galėjo atrodyti, kad mergina tarsi nori, kad saulė susigertų į ją ir pasilaikytų per visą žiemą. Nors, tiesą sakant, ji būtent to ir norėjo, tik, deja, kaip sakoma, ne visiems norams lemta išsipildyti. Beveik visą vasarą pietų Prancūzijoje praleidusiai rausvaplaukei kiekvienas saulės spindulėlis atrodė tarsi paties Merlino atsiųstas, visgi čia, Hogvarste, nebuvo nė perpus taip šilta.
Išgirdusi praktinę užduotį, Klastūnyno globotinė suglumo, gal net supyko. Visų pirma, naikinti augalų kenkėjus nė nebuvo mokinių darbas, o visų antra... na, nežinojo, kas visų antra, bet tai vis tiek buvo ne mokinių darbas! Bent jau džiaugėsi, kad galbūt neteks kapstytis žemėse ir nusitepti suknelės ar sugadinti dar vakar švelniai violetine spalva nudažytų nagų. O ir burtų lazdelės, kaip bebūtų keista, šįkart nepamiršo, tad darbas juk neturėtų būti labai sunkus, tiesa?
if you like your coffee hot, let me be your coffee pot

*

Neprisijungęs Elzė Merė Smitherson

  • VII kursas
  • *
  • 176
  • Taškai: 40
  • Lytis: Moteris
  • but being alone gave me room to heal
Ats: I herbologijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #24 Prieš 1 metus »
Nenori, tai nereikia... atsainiai mintyse tarė Šerė. Jei netyčia klastūnė bus legilimantė - supras, jei ne - bus dar geriau. Bet tuomet susirūpino - jos vabalų nenaikinimo planas žlugo. Jei negali padėti tuomet teks naikinti tuos prakeiktus mini vabaliūkščius. Sunkiai atsidususi ji ėmėsi darbo. Net nebuvo pagalavojusi, kad numirusias dėmeles reikia surinkti, juk tamsioje žemėje jos ir taip vos, vos matosi. Nusprendusi neieškoti vabalų ir grįžti prie šlykščių sliekų ji atsistojo ir nušliumpino iki kitos daržo pusės. Ir ką jūs sau galvojate? Vienas kirminas, matyt palaikęs savo giminaitį ištysusiu lapu po truputį kramsnojo jį. Kanibalas... šiek tiek laimingai atsidususi, kad reikia jų sunaikinti mažiau. Nusitaikė lazdele į kirmeliūkštį ir garsiai tarė
-Aquamenti. - tarė bet nieko neįvyko. kas čia dabar?! švilpė nemaloniai nustebo, nes šiuos kerus buvo gerai įvaldžiusi. - aquamenti, aquamenti, aquamenti! - deja nieko neįvyko. Supykusi Šerė nušliumpino iki šulinio. Prisisėmusi visą didžiausią kibirą (neklauskit, kodėl vienam mažam kirminui su puse reikia keturių litrų) vandens ji vos nuo svorio paeidama sugrįžo prie savojo augalėlio. Šerė delnais prisisėmė saulelę vandens ir užpylė ant gamtos kurinių. Jie (jis) lyg atsijungdami staiga griuvo ant žemės, taip išgąsdindami Švilpę. Toji pašoko ir visą likusį vandenį išpylė. Tiesiai ant savęs. O vanduo iš šulinio yra begalo šaltas. Trypčiodama ir kalendama dantimis ji beveik negalėjo pajudėti. O lazdelę... lazdelę paliko prie šulinio. ką daryyyt... Aa! mintyse ji spygavo. Kai šiek tiek vandens nuo kūno nuvarvėjo, ji leidosi bėgom pas neklaužadą,
nedraugę lazdelę. Greit sumurmėjus kažkokį tais burtažodį  išdžiuvo, bet šaltis liko. Ji galutinai susitvarkė savo darbo vietą (nunešė kibirą) ir nusprendė - šiai pamokai užteks. Juk ji nugalėjo net tris vabalus ir vieną su puse kirmino. Sušalusi atsisėdo ant kelmuko, kurį šildė saulutė ir laukė pamokos pabaigos.

u were my cup of tea, but I drink champagne now

*

Neprisijungęs Vintė Adamson

  • IV kursas
  • *
  • 504
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • even dearest blue's not there, though poets would find it
Ats: I herbologijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #25 Prieš 1 metus »
 - Aš n-n-negaliu, - lemeno trumpaplaukė. - Jie per daug, - nusipurtė, - šlykštūs, baisūs ir... N-negaliu. Aišku, būtų galima dar kartą pabandyti, bet nemanau, jog kas pavyktų. Mažai tikėtina, kad baimė tiems... tiems... siaubingiems padarams išnyktų per kelias minutes, - išpūtusi akis savo argumentus profesoriui bėrė Vintė. Mergaitė jautė stiprią gėdą, kad pirmu bandymu nesugebėjo įvykdyti net tokios primityvios užduoties. Buvo pratusi viską atlikti mikliai ir be didelių išbandymų. Na, jei neįskaičiuosime profesorių paskyrimų, kuriuose reikalinga gera fizinė forma. Šie - kietas riešutėlis. Varniukė nebuvo apkiautėjusi ar nepajudinama, žinojo, jei norėtų, nesunkiais pratimais galėtų gerokai palengvinti sau gyvenimą, tačiau tiesiog nematė tam tikslo. Intelektinius bei kūrybinius gebėjimus vertino daug labiau už fizinius.
  Būtent pirmaisiais ir stengėsi naudotis, apsigręždama bei pradėdama sėlinti lysvių link. Intelektine puse sau priminė, kad tos menkos kirmėlytės negali jai padaryti nieko blogo, o kūrybine bandė ieškoti jų mielumo požymių. Sekėsi sunkiai, tačiau vienuolikmetė neketino taip lengvai pasiduoti.
  Antrasis susitikimas su skuliais buvo kiek ramesnis; šįsyk mokinė, nutaisiusi bjaurastimi ir baime dvelkiančią grimasą, išsitraukė savo burtų lazdelę, nusitaikė į tris žalius ant kažkokių augalų lapų besiraitančius gyvūnėlius bei, galvodama apie tai, koks narsus pasiaukojimas dėl Varno Nago tuoj bus įvykdytas, mikliai šūktelėjo:
  - Aguamenti!
  Droviai nusišypsojo, nugalėjusi save ir, žinoma, tas tris kirmėlaites, šiuo metu be jokių gyvybės ženklų gulinčias ant šlapio dirvožemio. Tiesą sakant, šviesiaplaukei jų net kiek pagailo. Nieko blogo juk nepadarė, tiesiog stengėsi išgyventi. Ir dėl to žudyti...
  - Ne, - tyliai sau sumurmėjo, - apie slogius dalykus laiko pagalvoti bus vėliau, - dabar jai reikėjo veikti.
  Jau norėjo užsimauti pirštines bei pasiimti kibirėlį, kai suprato pamiršusi juos pasiimti. O palikti vietos, kurioje stovėjo, Vintė negalėjo, mat buvo nemenka galimybė, kad jos (o tuopat ir lavonėlių) neberas. Antrą kartą kovoti su skuliais nesinorėjo. Susikrimtusi mergaitė visuomet pradėdavo tampyti drabužio krašą, todėl ir dabar jos ranka žaidė su kombinezono kišenėle. Buvo tik viena išeitis. Ji visiškai neatrodė viliojamai, tačiau nieko kito nebeliko.
  Pirmakursė pasilenkė bei nuskynė kuo didesnį žalią lapą. Ištiesė jį delne. Negalėjo patikėti, kad pateko į tokią šlykščią situaciją. Šiek tiek pritūpusi, lėtai, vis dar tikėdamasi, jog tai tik košmaras, sugraibė atliktos užduoties įrodymus - trejetą menkų kūnelių. Tarp rankos ir objektų esanti žalia medžiaga gal ir padėjo neišsipurvinti, bet kirmėlių svorį bailiukė vis tiek jautė. Oda nubėgo šiurpuliukai. Jau norėjo stotis bei lėkti kuo greičiau atsikratyti skuliais, kai sportbatukas užstrigo klampioje vandeniu sulietoje dirvoje, ir varniukė nosimi įsmigo į purvą. Lyg ši diena negalėtų tapti blogesne.
  Moksleivė, o gal, kaip dabar atrodė, pelkių ragana, neskubėdama pakėlė galvą bei sugriežė dantimis. Jai nerūpėjo purvini plaukai, nerūpėjo, ar nepametė parazitų (taip, dėkui aukščiausiajam, nenutiko), nerūpėjo, kaip išsikrapštyti žemes iš akių, kuriomis nebematė. Viskas, kas sukosi galvoje, buvo klausimas, vienas svarbus klausimas... Ar išsiplaus gražusis Vintės kombinezonas? Jį vienuolikto gimtadienio proga padovanojo mama; jos pačios siūtas. Nuostabesnio drabužio jauniausia Adamsonų šeimos atstovė nebuvo turėjusi. Negalėjo apsakyti, kaip maudė širdutę kaltė! Galėjo mylimą daiktą patausoti...
  Kai po dešimties minučių kojomis vėl jautė tvirtą pagrindą, mergaitė, kiek buvo įmanoma, nusipurtė nešvarumus, atsargiai abiejomis rankomis sugniaužė susuktą lapą, viduje saugantį tris kirmėlių lavonėlius, bei patraukė profesoriaus link. Purvo kamuolėliui begarsiai atidavus darbo įrodymus, stebimas smalsių žvingsnių jis susirinko prie tolimiausio kelmo paliktus stiklinius rutuliukus bei, stengdamasis ignoruoti eiti trukdantį dirvožemį batuose, nutipeno tvekinio link.               
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 1 metus sukūrė Vintė Adamson »

*

Neprisijungęs Torė Finitsis

  • V kursas
  • *
  • 193
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • We’re dancing on tables
Ats: I herbologijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #26 Prieš 1 metus »
Mergaitė išklausė kitų mokinių pasisakymų, o po kiek laiko prašneko ir pats profesorius. Torė kiek kilstelėjo vieną antakį ir šyptelėjo, kai mokytojas pranešė, kad varnė buvo teisi. Žinoma, iš šono atrodė kaip tikra pasipūtėlė, bet negalėjo ginčytis, kad tikrai jautė pasididžiavimą savimi. Vos supratus ką teks daryti praktikos darbe, mergaitė suraukė nosytę. Kodėl taip šlykštu? Na, jie bent jau nesikandžioja. O gal... Ne, ne, ne! Net negalima tokioms mintims leisti lįsti į galvą. Antrakursę greitai nutipeno arčiau profesoriaus ir pagriebė pirštines, kurios pasirodė švariausios. Atsargiai užsimovė ir dar pagriebė kibirėlį, juk reikia iš anksto pasiruošti. Kišenėje užčiuopusi burtų lazdelę, varna patraukė tiesiai į daržo lysves, kuriose augo nei karto nematyti augalai. Na, kai kuriuos gal ir buvo pastebėjusi ar net žinojo, bet kiti mergaitę šiek tiek gąsdino. Bet vos likus keliems žingsneliams iki purvinų takelių, mergaitę aplankė mintys O kas jei ten yra ne tik skulikai? O kas jei man nepavyks? mintijo Torė kuo toliau, tuo labiau drebėdama Tore, tu gali. Gali susikaupti ir susikauti su tais padarais dar bandė drąsinti save, bet kita jos puselė tiesiog šaukte šaukė, kad varna nepavirs drąsia, todėl geriau tiesiog apsisukt ir lėkt atgal į pilį. Torė vis laužė galvą nežinodama ką daryti. Bet juk negalėjo pasiduoti, tiesa? Mergaitė dar kartą giliai įkvėpė ir žengė paskutinį žingsnį link daržo.
You gotta help me, I'm losing my mind.

*

Neprisijungęs Lisette la Claire

  • VI kursas
  • *
  • 434
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • je ne fais rien mais je le fais bien
Ats: I herbologijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #27 Prieš 1 metus »
Šiaip ne taip pakėlusi užpakalį nuo jau sušilti spėjusio kelmo, Lisetė rankomis pebraukė per gėlėtą sunkelę, kurios švarumu besiruošdama dirbti sodo darbus rizikavo. Matydama jaunėlius, darže ieškančius niekada nematytų padarėlių, laipiojančius po daržus, Klastūnyno globotinė tik pavartė akis. Pati tikrai nesiruošė kišti savo basų kojų į neaiškių ir niekada nematytų augalų lysves. Nors jų ir taip negalėjai pavadinti švariomis, daržo durpes nuo odos plauti tektų visą vakarą, o septyniolikmetė neturi tam laiko, mat džiaugtis paskutiniais saulės spinduliais yra tūkstantį kartų svarbiau.
Iš kuprinės išsitraukusi savąją burtų lazdelę, mosikuodama ja žengė arčiau lysvių, iš kurių, tikėjosi, greitai išlįs tas žalias padaras, kurio pavadinimo dabar neatsiminė, ir, apipylusi jį vandeniu, prancūzaitė vėl galės grįžti prie mėgstamos veiklos - gulėjimo saulės spinduliuose.
if you like your coffee hot, let me be your coffee pot

*

Neprisijungęs Torė Finitsis

  • V kursas
  • *
  • 193
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • We’re dancing on tables
Ats: I herbologijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #28 Prieš 1 metus »
Kadangi Torė buvo antrakursė, tai, kaip patarė profesorius, nusprendė gaudyti skulikus. Vaje, net pavadinimas jai kėlė baimę. Varniukė nedideliais žingsneliais, atsargiai dėliojo kojas ant žemės. Bijojo sutrypti ne tik vabzdžius ar augalus, bet ir išpurvinti batus. Jos veido išraiška buvo iškalbingesnė už tūkstantį žodžių: antakiai suraukti, nosis taip pat, o lygias lūpytes darko pasišlykštėjimo šypsnis. Na, tiesiog baisu. Kaip mergaitė norėtų būti bent kiek narsesne. Bent jau tiek, kad nebijotų paprasčiausių kirminų (patikėkit kiek būna baimės, kai pamato pro šalį zvimbiančią širšę). Pirštinėtos rankos vis dar gniaužė kibirėlio rankeną, o apsiausto kišenėje ramiai gulėjo lazdelę (kaip dabar kitaip gaus vamdens?). Torė jau buvo beveik įtikinusi save, kad viskas bus gerai, bet tada, visai netyčiom, ant dar vieno neaiškaus augalo lapo pamatė jį. Skuliką. Varna net nepastebėjo kaip jai iš rankų iškrito kibirėlis. Jau visai nebesaugodama nei batų, nei apsiausto skvernų, pradėjo žingsniuoti atbula nuo pastebėto kirmino. Jis buvo šlykštus. Bjaurus. Žalias ir dar šliaužė.
  - Fuuuui,- suaimanavo Torė,- Taip negalima, man baisu,- burbėjo sau po nosimi. Jai jau visai nedaug trūko iki ašarų. Žinoma, kvaila verkti dėl kirmino, bet Torė nemokėjo pralaimėti. O dabar ją baigia nugalėti nedidelis kirminas. Kirminas! Mergaitė, sušniurkščiojus nosimi, nusprendė pabandyti dar kartą. Jau tikrai nesiruošė pasiduoti kirminui. Atsargiai pasilenkė ir nuo žemės pakėlė kibirėlį, o tada visai iš lėto priartėjo prie skulikų.
You gotta help me, I'm losing my mind.

*

Neprisijungęs Lisette la Claire

  • VI kursas
  • *
  • 434
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • je ne fais rien mais je le fais bien
Ats: I herbologijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #29 Prieš 1 metus »
Kol saulė šildė merginos nugarą, pati klastuolė žvelgė į visą aplinką su pasišlykštėjimu. Kadaise gyvenusi didžiuliame ūkyje ir visai nesibaiminusi nei į rankas paimti slieką, nei dar kokį kitą padarėlį, klaidžiojanti kažur daržuose, Lisetė buvo jau visai atpratusi nuo tokio gyvenimo, ir, kad ir kaip pasiilgo gimtųjų namų, grįžti prie ūkio darbų nelabai norėjo. Ką kalbėti apie sliekus, kurių dabar bijojo it kokio baisūno, galinčio suėsti ar mirtinai užnuodyti.
Kiekvienas žalias augalo lapelis Klastūnyno globotinei atrodė tarsi tas parazitas, kurio ji ieškojo. Taip, profesorius sakė, kad su juo nesunku ir jį turėtų pribaigti jaunesnieji mokiniai, tačiau juk ūgiu rausvaplaukė ne tiek jau ir skyrėsi, gal profesorius Ramsay nepastebės?
Aguamenti - mostelėjusi burtų lazdele apipylė raudonos gėlės lapelį, pamaniusi, jog ant jo pastebėjo kenkėją. Visgi mėlynos akys apgavo merginą ir ji tik palaistė augalą. Po dar keletos apgaulingų augalų lapų septyniolikmetė nusprendė, kad vanduo, kuriuo ji laistė gėles ir kitus augalus, jau seniausiai pasiekė tą padarėlį, matyt, bus begulįs kur nors tarp žemių negyvas.
Sugrįžusi prie kelmo, Lisetė įsidėjo burtų lazdelę atgal į kuprinę ir vėl patogiai bei, svarbiausia, šiltai įsitaisė.
if you like your coffee hot, let me be your coffee pot

 

  • Hogvartsas.LT © 2007-2019