0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Alanas Senkleris

  • Magizoologas
  • *****
  • 1023
Ats: Viešbutis „Cinamonas“
« Atsakymas #45 Prieš 1 metus »
Jį pasiekė Aurio žodžiai apie šokoladą ir ištraukė iš tų apmąstymų, kuriuose skendėjo. Bet jis taip nieko ir neatsakė. Nenorėjo nieko valgyti, nors gerai žinojo, kad šokoladas nepaprastas ir padėtų.
- Dori, baik. - Pratarė. Jam ir pagalvoti buvo šiurpu kas būtų, jei ji nebūtų jų pakvietusi. Kur ji dabar klaidžiotų? Jei pasiliktų gyva? Bet juk viskas nepabaigta. Dar neaišku kaip bus. Alanas galvojo, kad tie žmonės dar pasirodys akiratyje. O jei ji bus vaikų namuose tuo metu ar dar kažkur? Bent jau saugas daugkartinis. Tai jį ramino.
- Saugas yra tam, kad nebūtum viena kritiniu atveju. Ir jei kada nors jo reikės, panaudok. - Greičiau tos atostogos pasibaigtų. Hogvartse jos niekas nepasieks. Galvojo Alanas. Buvo skaudu matyti, kaip ji dabar visa virpa. Buvo pikta, kad kažkokie bepročiai privertė merginą taip jaustis. Jam atrodė, kad Geriausia dabar būtų, jei Dori gautų besapnio miego eliksyro ir galėtų gerai išsimiegoti. Užsimiršti. Bet kažin ar jo čia buvo.
- Žinau, kad bus sudėtinga, bet tau reiktų pabandyti pamiegoti. - Švelniai pasakė jai.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 1721
Ats: Viešbutis „Cinamonas“
« Atsakymas #46 Prieš 1 metus »
Šokoladą jis padėjo ant staliuko. Kaip ir manė viskas buvo sudėtinga. Regis Dori pamažu užgriūva mintys apie mirtį, ar išgąstis ar dar kas panašaus. Čia jau nebuvo mergaitė, su kuria žodžiuodavosi per kiekvieną susitikimą. Ji vėl buvo ta pati, su kuria teko susidurti varpinėje. Pasimetęs vaikas ir tiek.
- Neturi už ką atsiprašinėti. - Tai tavęs turėtų atsiprašyti. Ypač tavoji mama. Galvojo sau.
- Dori, Aš žinau, kad dabar ne pats metas, bet man reikia žinoti. Ar tu žinai kur tavo mama yra? Kiek laiko jos nėra su tavimi? - Kad jau turėjo surasti Vanesą, nors nemanė jos ieškoti tiems tipams. Bet reikėjo žinoti kas dedasi aplink Dori. O gal išties reiktų susirasti tą kvaišą ir šnektelėti? Uždavė sau tokį klausimą mintyse.
- Tikrai, tau reikėtų pailsėti. Ir būk gera jei nori pasijusti geriau, suvalgyk šokolado. Jis juk nepaprastas. Pamatysi, po kiekvieno kąsnio jausiesi tvirčiau. - Tiesą pasakius magiškasis šokoladas jį visada domino. Mat nežinojo kuo gi jis taip skiriasi nuo žiobariškojo. Bet turėjo jis tą savo poveikį tada, kai jausdavaisi blogai. Ypač padėdavo po susidūrimo su psichais ar kitais blogais įvykiais.
Paskui susimąstė apie tai kas bus vėliau. Auris visai nenorėjo jos išleisti iš akių per šias atostogas bent jau. Bet apie tai, kas bus rytoj reikės pagalvoti kitą dieną. Nes dar ši diena, tiksliau naktis nepasibaigė.

*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • *****
  • 1771
  • Lytis: Moteris
  • Pasiūlyk RPG
Ats: Viešbutis „Cinamonas“
« Atsakymas #47 Prieš 1 metus »
Dori linksėjo į Alano pasakytus žodžius, tačiau nesugebėjo nieko atsakyti. Ji žinojo, kad draugas yra teisus. Jai tikrai reikėtų pamiegoti, tačiau paauglė žinojo, jog tikrai neužmigs.
Auris pradėjo klausinėti ir ragino valgyti šokolado. Keturiolikmetė tik papurtė galvą žiūrėdama į tą rudą saldėsį. Bandė sukaupti jėgas atsakymui. Privalėjo pasakyti Auriui.
- Nežinau kur ji, - išlemeno. - Jos nėra... jos nėra... - užsikirto. - Jos praktiškai niekada ir nebuvo, Auri, - pažiūrėjo į vyresnįjį Senklerį. - Ji parsigabeno mane namo, šiek tiek pagyveno kartu ir dingo. Nuo praeitos vasaros aš buvau ten viena, - pasakė tiesą.
Mendel jautė, kad jai darosi negera. Ji staiga pašoko ir nubėgo į vonios kambarį. Atidengusi klozeto dangtį bandė vemti, tačiau nelabai buvo iš ko, mat tą dieną praktiškai nieko nevalgė. Akyse pradėjo temti ir Dori nualpo.

*

Neprisijungęs Alanas Senkleris

  • Magizoologas
  • *****
  • 1023
Ats: Viešbutis „Cinamonas“
« Atsakymas #48 Prieš 1 metus »
Dori viską papasakojo Auriui. Alaną aplankė šioks toks palengvėjimas. Buvo neblogas jausmas kam nors perduoti tai, ką jau taip seniai nešiojosi ant pečių.
Viską pasakiusi mergina išbėgo į vonios kambarį. Jie liko kambaryje.
- Aš... Tu supranti Auri, aš nega... - Bet jis nutraukė save per vidurį sakinio, nes iš vonios pasigirdo triukšmas, lyg ji būtų nugriuvusi. Vaikinas pakilo nuo lovos ir perėjo per kambarį. Pabeldė į duris.
- Ar tau viskas gerai? - Bet buvo tylu. Ir vis tiek veržtis į vonios kambarį atrodė kažkaip keista.
- Auri, - Kreipėsi Alanas į pusbrolį. - Dori, ar tu mane girdi? - Bet ir toliau nebuvo jokio atsakymo. Todėl jis atidarė duris ir iš pradžių apėmė siaubas, nes rado ją susmukusią prie klozeto.
- Auri, ateik.,- Balse suskambo baimė. Jis pasilenkė prie jos, galvoje kirbėjo mintis, kad gal tai koks prakeikimas per nuotolį ar dar kas.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 1 metus sukūrė Alanas Senkleris »

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 1721
Ats: Viešbutis „Cinamonas“
« Atsakymas #49 Prieš 1 metus »
Auris virė įniršiu. Siuntė prakeiksmus tai Vanesai Delegardi. Kam? Kam reikėjo suvelti Dori gyvenimą ir į jį įsiveržti, o tada dingti? Kam reikėjo viso to? Ir tie jos įtėviai žiobarai yra paskutiniai mulkiai. Piktai mąstė vaikinas.Reikėjo surasti ir juos ir ją. Reikėjo surasti ir paaiškinti šį tą. Žmonės kartais Auriui atrodė tokie bjaurūs padarai. Neretai įskaitant ir jį patį.
Jam taip nieko ir nepasakius Dori movė į tualetą. Alanas kažką jam teisinosi, bet atsakyti irgi nebuvo kada. Kai pasigirdo triukšmas, kai Alanas jį pakvietė Senkleris įžengė į vonios patalpą ir rado ją susmukusią ant žemės. O pusbrolio veide atsispindėjo baimės išraiška. Visų pirma, vaikinas atsargiai pakėlė ją nuo grindų. Po galais, kaip dažnai tenka tampyti savo sužeistas mokines. Pagalvojo. Bent jau šį kartą netoli. Bet ta mintis pralėkė ir dingo. Jis išėjo iš tos mažos patalpėlės ir paguldęs ją ant lovos. Atsargiai apklostė.
- Manau, kad ji labai pervargo. Stresas, įtampa. - Pasakė Alanui. Tada ėmė ieškoti vieno iš kelių turimų buteliukų savo kuprinėje.
- Alanai, kada aš tavęs nesistengiau suprasti? Pasakyk man ar buvo kada nors taip, kad nepadėjau tau? Aš suprantu, tylėjai, nes įsivaizdavai, kad saugai savo draugės paslaptis. Ir taip toliau. Bet kartais... Kartais reikia mąstyti apie pasekmes. Ypač jei žinojai, kad Dori mama yra kažkur įsivėlusi. - Jis rado savo vaistinėlę. Paėmė reikalingą buteliuką ir  Užlašino eliksyro ant vatos gabalėlio. Iškart pasklido stiprus eliksyro kvapas. Jis turėjo padėti jai atsigauti. Tada palaikė jai tą vatos gabalėlį prie veido.
- Dori, ar girdi mane? Viskas gerai. Tu saugi, aš neleisiu, kad kas nors dar tau nutiktų.

*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • *****
  • 1771
  • Lytis: Moteris
  • Pasiūlyk RPG
Ats: Viešbutis „Cinamonas“
« Atsakymas #50 Prieš 1 metus »
Buvo gera nieko nejausti, bet kažkas ėmė dirginti nosį. Kvapas buvo aštrus ir stiprus. Dori pradėjo judinti galvą, tačiau atsimerkti atrodė sudėtinga. Akys buvo tokios sunkios, tarsi sulipintos klijais. Keturiolikmetė girdėjo Aurio balsą. Jis klausė, ar paauglė jį girdi. Mendel norėjo atsakyti, kad taip, bet dar nepavyko. Ji jautė, kaip pajudina savo pirštus, kaip pavyksta sugniaužti kumštį.
Netikėtai Dori staigiai atsimerkė ir atsisėdo. Išplėtusi akis giliai įkvėpė oro, ėmė dairytis po kambarį, paskui pažiūrėjo į Alaną, galiausiai - į Aurį, kuris tikrai neseniai kažką sakė, bet dabar jau mergina nebegalėjo atsiminti, ką.
Širdies dūžiai pradėjo normalizuotis, baimė ėmė slūgti. Dori pasijuto tokia pavargusi, tiesiog išsunkta. Ji ir vėl atsigulė.
- Būk geras, atsisėsk šalia, - kreipėsi į Alaną. - Prašau, pabūk šalia.
Tai pasakiusi po sekundėlės užmigo.

*

Neprisijungęs Alanas Senkleris

  • Magizoologas
  • *****
  • 1023
Ats: Viešbutis „Cinamonas“
« Atsakymas #51 Prieš 1 metus »
Jis žvelgė kaip Auris ieško eliksyro. Jautėsi įsibauginęs. Visko. Ir šio vakaro ir gal to, kad visgi Dori užklupo koks nors prakeikimas.
- Aš... Žinau, kad klydau Auri. - Tepasakė. Neatrodė, kad pusbrolis pyko. Labiau rodėsi nusivylęs, o gal nusiminęs.
Dori atsigavo ir jis atsisėdo šalia.
- Gerai. Miegok ramiai. - Pasakė jai. Ir išties ji greitai užmigo. O jis žvelgė į dabar jau ramų ir taikų merginos veidą. Tai jį ramino. Ir palaukęs, kol ji išties įmigo Atsargiai atsikėlė, pataisė jos apklotą, kad būtų šilčiau. Ir su visais rūbais, mat neturėjo niekam daugiau energijos išsitiesė savo lovoje.
- Auri, Ar mes čia galėsime pasilikti iki atostogų pabaigos? - Paklausė. Nenorėjo grįžti į dvarą, temptis ten Dori ir dar viską aiškinti tėvams.
- Labanakt. - Tyliai pasakė jam. Nors manė, kad neužmigs ir vartysis, miegas vis tiek greit pasiglemžė ir vaikinukas užmigo.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 1 metus sukūrė Alanas Senkleris »

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 1721
Ats: Viešbutis „Cinamonas“
« Atsakymas #52 Prieš 1 metus »
Viskas buvo gerai, ji atsipeikėjo, o paskui paniro į miegą. Regis ši diena išties pagaliau pasibaigė. Senkleris sugrūdo vaistinėlę į kuprinę, tada prisėdo ant savo lovos. O Alanai, dar daug šiame gyvenime tau teks išmokti ir patirti. Galvojo žvelgdamas į susirūpinusį savo pusbrolį, sėdintį šalia merginos. Vėliau, kai jaunėlis pagaliau atsigulė miegoti pasakė.
- Taip aišku. Į mokyklą iškeliausime visi trise. Viskas pamažu susitvarkys. Bet tik prašau daugiau niekada tokių svarbių dalykų neslėpti. - Jis ir nenorėjo, kad vaikai keliautų į dvarą. Nesaugu ten. Galvojo. Jei tie tipai pažįsta Dolohovus, tai gal galėtų jai ten pakenkti. Auris norėjo, kad šią savaitę Dori būtų ten, kur jis galėtų ją prižiūrėti.
- Labanakt. - Atsakė. Ir irgi atsigulė ant lovos. Jie abu miegojo, o auris ne. Klausėsi kas dedasi aplink. Bet po kurio laiko ir jis užmigo. Bet protarpiais vis pabusdavo, pamatydavo, kad viskas tvarkoje ir vėl užmigdavo.

*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • *****
  • 1771
  • Lytis: Moteris
  • Pasiūlyk RPG
Ats: Viešbutis „Cinamonas“
« Atsakymas #53 Prieš 1 metus »
Dori buvo sunku suvokti, kiek laiko ji miegojo. Vėliau paaiškėjo, kad apie keturiolika valandų. Kitas dienas jie visi trys praleido šiame pačiame viešbutyje.
Dabar Mendel buvo lydima Aurio, kaip kadais Matthew, į reikiamas institucijas, kuriose turėjo papasakoti, kas atsitiko su jos mama. Institucijų darbuotojos išpūsdavo akis ir aikčiodavo negalėdamos patikėti, kaip paauglė sugebėjo gyventi viena apleistoje vietoje ir dar šitaip ilgai viską slėpti.
Per tą likusį laiką Dori siaubingai išvargo, nes buvo tampoma iš vieno kabineto į kitą ir vis turėjo pasakoti tą patį per tą patį.
Naktimis ji sapnuodavo košmarus, kad ją vejasi, o ir dienomis nesijautė visiškai saugi.
Galiausiai atėjo metas keliauti į Hogvartsą ir Dori, Alanas bei Auris paliko viešbutį.

*

Neprisijungęs Dafydd Carwyn Llewellyn

  • Menininkas
  • *
  • 1963
  • Lytis: Vyras
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Viešbutis „Cinamonas“
« Atsakymas #54 Prieš 1 metus »
Iš kolegų prisiklausęs, kaip jie vedasi žmonas romantiškoms vakarienėms, Dafydd nutarė padaryti tokią staigmeną ir savajai. Netgi įsidrąsino vieno iš kolegų paklausti, ką pats turėtų apsivilkti. Teko išsitraukti nuo vestuvių nevilkėtas kostiumines kelnes ir marškinius. Laimei, jie vis dar tiko ir netgi atrodė beveik tinkamai. Vis dėlto švaistyti pinigų naujiems drabužiams vaikinas neketino - geriau jau užsakyti prabangesnį kambarį ir papildomą užkandį vakarienei.
Buvo suradęs tamsesnį kampą, puikiai tinkantį atkeliauti oru. Su tam tikru jauduliu stovėjo apkabinęs Mayrą ir galvojo apie reikiamą vietą. Netrukus pasigirdo pokštelėjimas, ir Llewellyn'ai atsirado netoli viešbučio "Cinamonas". Akimirką ar dvi dar palaikęs mylimąją glėbyje Dafydd galiausiai paėmė ją už rankos ir nusivedė įėjimo link. Viduje nuvilko Mayros paltą ir savo striukę. Pakabinęs juos į tam skirtą vietą pažvelgė į merginą ir net žado neteko. Atrodė, kad niekada nebuvo pastebėjęs, kokia ji graži. Priėjęs arčiau švelniai nusišypsojo ir vėl paėmė už rankos.
- Mayra... - tyliai sumurmėjo ir nusivedė ją prie specialiai paruošto staliuko. "Oficialiai" apsirengęs jautėsi nejaukiai, tačiau aplinkos prabangumas bylojo, kad tai buvo teisingas sprendimas. O štai jo mergaitė buvo tiesiog nuostabi. - Tu neįsivaizduoji, kokia tu graži.
Patarnautojas norėjo padėti (o gal priėjo šiaip sau, kas ten žino), bet Dafydd pats patraukė kėdę, kad Mayra atsisėstų. Apkabino ją stovėdamas už nugaros. Pasidėjo galvą ant peties ir mėgavosi akimirka. Buvo be proto gera.
- Užsakiau ir kambarį, - sumurmėjo tiesiai į ausį vildamasis, kad Mayra supras, ką jis turi omenyje. David, žinoma, vis dar buvo visai mažas, bet atėjo laikas. Taip pat tikėjosi, kad mylimoji nepriekaištaus už be reikalo išleistus pinigus - gimus šeštajam mažyliui išlaidų bus dar daugiau, tačiau visai neseniai viršininkai sutiko visai nemažai pakelti algą. - Bet jeigu nenorėsi likti čia per naktį, galėsime keliauti namo.
Pabučiavęs merginą į skruostą Dafydd ir toliau stovėjo su ja glėbyje ir, regis, nė nepastebėjo darbuotojo, atnešusio jiems meniu.

*

Neprisijungęs Mayra Llewellyn

  • Ateities būrėja
  • *****
  • 930
  • Lytis: Moteris
  • Šventieji skirstosi ir dalos dangų rėžiais
Ats: Viešbutis „Cinamonas“
« Atsakymas #55 Prieš 1 metus »
 Mayra niekada nelaikė Dafydd itin romantišku žmogumi. Na, tokiu romantiku, kuris savo meilę rodo viešai. Raudonplaukis savo jausmus pasilikdavo asmeniškesnėms akimirkoms ir tai Mayrai patiko. Priversdavo jaustis ypatingai.
 Apsivilkusi dailią mėlsvą suknelę (kurią, beje, jai padovanojo mylimasis), juodaplaukė pasipuošė keliais savo turimais papuošalais, pasidažė ir, išmylavusi vaikus, įsikibo Dafydd į ranką.
 Ji nežinojo, kur jie keliauja, tad prieš akis išdygęs viešbutis gerokai nustebino. Vis dėlto, moteris nusišypsojo ir drąsiai žengė į vidų.
 Mayra buvo nepratusi prie prabangios aplinkos ir formalių rūbų. Tiesą pasakius, jau seniai nebuvo apsivilkusi suknelės, apsimovusi aukštakulnių ir kur nors išėjusi. Tačiau štai, šypsena atsakius į komplimentą ir Dafydd labai mandagiai patraukus jai kėdę, moteris sėdėjo prie balta staltiese nukloto staliuko.
 Juodaplaukė sukikeno išgirdusi apie kambarį. Jau žinojo, kaip baigsis vakaras. Švelniai glostydama mylimojo ranką, ji pratarė:
-Ačiū. Sėskis, užsakysiu mums vyno. Papasakok, kaip sekasi darbe? Ir iš kur tokia prabangi idėja?
Vos ne žvilgsniu prisikvietusi padavėją, Mayra užsakė saldaus vyno. Skaitė, kad tai vienas iš geriausių šių metų. Viso butelio nesiryžo imti - galbūt Dafydd gėrimas nepatiks. Nors tą butelį Mayra mielai būtų ir viena išgėrus...

*

Neprisijungęs Dafydd Carwyn Llewellyn

  • Menininkas
  • *
  • 1963
  • Lytis: Vyras
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Viešbutis „Cinamonas“
« Atsakymas #56 Prieš 1 metus »
Mayra šypsojosi. Vadinasi, ji laiminga, ar ne? Daugiau nieko nereikėjo, kad Dafydd jaustųsi gerai. Mielai būtų taip ir likęs stovėti su mylimąja glėbyje. Kam tos prabangios vakarienės ar dar kas nors, kai gali tiesiog jausti mylimą žmogų šalia? Be to, nuostabiausia mergaitė pasaulyje, regis, neprieštaravo kambario idėjai. Tai privertė nusišypsoti. Išgirdus žodžius šypsena dar labiau paplatėjo.
- Jeigu mums pasiseks, greitai vėl nebegalėsi gerti vyno, - šelmiškai sušnibždėjo tiesiai į ausį ir ją pakštelėjęs galiausiai paleido Mayrą ir atsisėdo priešais ją. Ilgą laiką tiesiog stebėjo mylimą veidą ir nieko nesakė. Buvo be proto gera būti kartu.
- Išsirink, ko nors užkąsti. Girdėjau, kad čia labai skanios jūrų gėrybės, - nusišypsojęs pratarė, kai padavėjas atnešė vyną. Klausimas apie darbą sutrikdė. Nesinorėjo čia šnekėti tokiomis neįdomiomis temomis. Vis dėlto dar nepasigyrė, kad jam pakėlė algą, tad gal laikas pranešti tą džiugią naujieną? O štai antrasis klausimas privertė pasijusti kiek nepatogiai. Dafydd tarsi žinojo atsakymą, tačiau neįsivaizdavo, kaip tai reikia sudėti į žodžius.
- Man pakėlė algą, - galiausiai tiesiai šviesiai pranešė ir atsargiai paėmė taurę. Aplinkui tvyranti prabanga neleido atsipalaiduoti. - Žinai, kad mielai išeičiau iš ten. Nusibodo. Bet žinai ir tai, kad negaliu...
Dafydd kaltai nuleido akis. Nejučia prisiminė Mayros prisipažinimą ir paaiškinimą, iš kur jie gauna pinigų. Praėjo jau keletas metų, bet tai vis dar buvo viena iš daugelio tamsių dėmių jo praeityje. Šita mergaitė ir jų nuostabūs mažyliai tikrai nusipelnė normalesnio vyro ir tėvo. Vis dėlto antrasis klausimas nedavė ramybės, tad teko vėl pakelti akis ir pažvelgti į mylimąją.
- Aš taip retai tave palepinu, - galiausiai pradėjo regzti sakinį. - Turbūt norėjau, kad pasijustum graži ir ypatinga. Bet man tu visada esi graži ir ypatinga. Nežinau, Mayra. Tiesiog be proto tave myliu ir noriu prisiminti šią naktį visą gyvenimą.
Dafydd švelniai nusišypsojo ir susiradęs mylimosios ranką švelniai ją spustelėjo. Vis dar nenuleido nuo jos akių, bet priėjus padavėjui sugebėjo paprašyti kažkokio labai įmantraus omaro.

*

Neprisijungęs Mayra Llewellyn

  • Ateities būrėja
  • *****
  • 930
  • Lytis: Moteris
  • Šventieji skirstosi ir dalos dangų rėžiais
Ats: Viešbutis „Cinamonas“
« Atsakymas #57 Prieš 1 metus »
 Išgirdusi švelniai mylimojo pašnabždėtus žodžius  į ausį, Mayra tyliai sukikeno, o jos skruostai nusidažė švelnia rausva spalva. Juodaplaukė jau laukė vakaro pabaigos. Padavėjui atnešus vyno taures, moteris paėmė savąją ir gurkštelėjo. Malonus balto vyno skonis su vaisių prisiminimais pakuteno skonio receptorius ir patenkinta Mayra gurkštelėjo gėrimo dar kartą. Iš meniu nelabai žinojo, ką užsisakyti, tad pasirinko krevetes. Atsakydama į mylimojo naujieną tarė:
-Pagaliau jie tave pradeda vertinti. Maniau, jau teks pasiųsti ką nors paterorizuoti tavo viršininko,-pabandė pajuokauti juodaplaukė.
 Prabangi restorano aplinka ir ant staliukų degančios žvakės sukūrė tikrai romantišką aplinką. Tačiau, regis, Dafydd tai neveikė - jis sėdėjo nuleidęs akis. Mayra susirūpino, kad ką nors ne taip bus pasakius, tačiau, regis, problema slypėjo visai kur kitur. Galiausiai, raudonplaukis pradėjo regzti sakinį. Negi jis jautėsi kaltas, kad ji beveik visada su vaikais namie? Mayra nejučiomis susigraudino. Norėjosi pašokti nuo kėdės ir apkabinti mylimiausią žmogų. Tačiau užteko ir švelnaus prisilietimo. Sunėrusi judviejų pirštus, moteris atsargiai nusibraukė pasirodžiusias ašaras ir nusišypsojusi tarė:
-Myliu tave, Dafydd. Bet kuri naktis su tavimi bus įrėžta man į širdį, bet tikiu, kad ši bus ypač ypatinga.
 Pakilusi nuo kėdės, trumpai pabučiavo raudonplaukį, palikdama savo lūpdažio raudonio ant jo lūpų.

*

Neprisijungęs Dafydd Carwyn Llewellyn

  • Menininkas
  • *
  • 1963
  • Lytis: Vyras
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Viešbutis „Cinamonas“
« Atsakymas #58 Prieš 1 metus »
Panašu, kad Mayra nepastebėjo sugesti grasinančios nuotaikos. O gal pastebėjo, tik nieko nesakė. Ir ne veltui - ji tikrai buvo neeilinė mergaitė, kurią Dafydd kasdien mylėjo vis labiau.
- Nesijaučiu ten vertinamas, - sumurmėjo, bet dar kartą nusišypsojo mylimajai. Nelabai norėjo daug kalbėti apie darbą - šis vakaras ir naktis skirti tik jam ir jo mylimajai. - Toks galiu jaustis tik namuose. Su tavimi ir mūsų mažyliais. Bet man nieko daugiau ir nereikia.
Nė akimirkai nenuleido akių nuo Mayros veido, tad iš karto pastebėjo kažkokį pasikeitimą. Tai privertė sunerimti, bet laikoma ranka ir širdžiai mieliausi žodžiai padėjo neišsigąsti ir padovanoti mylimajai dar vieną šypseną. Vos tik Mayra vėl atsisėdo, Dafydd pakilo nuo kėdės ir priėjęs prie jos bei atsistojęs už nugaros apkabino. Mielai būtų dabar pat keliavęs į kambarį ir priminęs, kokia ji ypatinga, bet šį kartą norėjosi... kažko. Ir tas kažkas galbūt bus prabangios jūrų gėrybės.
- Ir aš tave myliu, - sumurmėjo. Neketino paleisti savo mergaitės iki jiems atneš užsakymą. Norėjo kažką pasakyti, parodyti, kaip jaučiasi. O jautėsi tiesiog nuostabiai. Negalėjo patikėti, kad yra čia su žmona, kad įsidrąsino atsivesti ją į tokią prabangią vietą. Ar gali būti, kad visai tai yra tikra? O gal jis sapnuoja? Ar pateko į kito žmogaus iliuziją?
- Jaučiuosi kaip pasakoje, - galiausiai pridūrė tiesiai į ausį. Pakštelėjęs į skruostą taip ir liko stovėti su ja glėbyje, kol galiausiai atkeliavo užsakymas. Net ir tada nesinorėjo atsitraukti, taigi Dafydd paleidęs Mayrą paėmė jos šakutę ir atsargiai paėmė krevetę. Ji, regis, ruošėsi tuoj nukristi, tad nusišypsojęs vaikinas skubiai pakėlė maistą mylimajai prie lūpų ir pratarė:
- Paragauk, pasakysi, ar skanu.
Savąjį omarą visai pamiršo - buvo pernelyg gera jausti mylimiausią žmogų visai šalia.

*

Neprisijungęs Mayra Llewellyn

  • Ateities būrėja
  • *****
  • 930
  • Lytis: Moteris
  • Šventieji skirstosi ir dalos dangų rėžiais
Ats: Viešbutis „Cinamonas“
« Atsakymas #59 Prieš 1 metus »
 Vakaras buvo tiesiog tobulas. Buvo taip gera leisti laiką kartu su mylimiausiu žmogumi šioje visoje Visatoje. Būtų net galima pasakyti, kad juodaplaukė jautėsi kaip pačių santykių pradžioje, bet deja, šie santykiai neprasidėjo laimingai nuo drovių žvilgsnių ir flirtavimo šokio. Narkomanė ir benamis, kas galėjo pagalvoti, kad iš jų gausis šiokie tokie žmonės. Beveik normali šeima, kartu auginanti būrį vaikų.
 Besimėgaudama raudonplaukio prisilietimu, Mayra net atsilošė. Taip buvo gera. Išties, moteris dabar jautėsi itin norima. Taip, kaip kito žmogaus nori suaugusieji.
-Mūsų pasaka tikrai su laiminga pabaiga,-šelmiškai tarė ir šyptelėjo juodaplaukė.
 Tačiau netrukus nuotaika šiek tiek subjuro. Žiūrėdama į krevetę ant šakutės, Mayra paėmė įrankį į ranką ir tarė:
-Manęs gali nemaitinti. Pati moku.
 Be to, krevetė buvo dar su savo kiautu. Atsargiai padįjusi gyvį ant lėkštės, moteris ją išsilukšteno, kaip buvo mačiusi per televizorių. Vėžiagyvis išties buvo skanus ir, besimėgaudama sava akimirka, Mayra užsimerkė.
-Paragauk ir savo omaro, o tai aš jį suvalgysiu,-tarė ji, tiesdama šakutę link mylimojo lėkštės.
 Maistas čia išties buvo nuostabus. Ir vynas. Svarbiausia - nuostabus vynas.