0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Sabrina Wolfhard

  • Burtininkė
  • ***
  • 125
  • Kiekvienas zuikis laukiamas kerėjimo pamokose
Ats: Viešbutis „Cinamonas“
« Atsakymas #30 Prieš 2 metus »
Šią dieną, Sabrina taip jaudinosi, jog galvojo, kad išeis iš proto. Susitikimas su seserimi ir pussesere. Galbūt tai turėjo būti džiaugsmas, tačiau jaunoji vilkolakė visiškai to susitikimo nenorėjo, turėjo kas veikti ir nebuvo noro matytis ar bendrauti. Nors Veronica ir užsakė visoms trims viešbutį, žinojo, jog ilgai jame nebus. Iš savo sesers gaudavo nemažai laiškų, kaip ji neturi pinigų ir valkatauja, tai merginai nepatiko, juk už viešbutį galėtų mielai ir pati sumokėti. Reikėjo ruoštis, šios vasaros atostogos tikriausiai bus keistos. Alisos mama susidėjo į lagaminą visokius drabužius ir dovanas. Mergina tiek daug turėjo papasakoti joms, kad net susirašė viską į dienoraštį, jog prisimintų. Na ką, laikas susimatyti su sesute ir princesyte. Savo namų duris užtrenkė ir per tokią gražią dieną, įsėdo į traukinį. Londonas buvo labai toli nuo Sabrinos namų, tad važiuoti reikėjo ilgai. Po nemažai laiko, ji atmerkė akis ir pamatė Londoną, Londono viešbutį ir daug gražių gėlių. Ši šyptelėjo ir iš traukinio greitai išbėgo. Aš jas pamatysiu! Bėgo taip greitai, kad net atsitrenkė į stulpą. Po kiek laiko, ji jau stovėjo viešbutyje prie administracijos.

*

Beata Pat

Ats: Viešbutis „Cinamonas“
« Atsakymas #31 Prieš 2 metus »
Poliana su savo ištikimuoju draugu Bugu priėjo iš pažiūros mielą viešbutį. Devyniolikmetė net nenumanė ką ji čia veiks, bet buvo tvirtai nusprendus, kad šia naktį ji praleis būtent „Cinamone“. Tik priėjusi viešbutį rudaplaukė susivokė, kad jos su augintiniu gali neįleisti. Žaliaakė kelias sekundes pasvarsčiusi ar eiti su Bugu į vidų ar palikti lauke, visgi nusprendė, kad Berno zenenhundas eis kartu su ja. Mergina įžengusi į vidų iškarto pasuko link registratūros kur stovėjo moteris. Poliana priėjusi nusišypsojo ir pasisveikino:
- Labas vakaras, norėčiau paklausti ar šiame viešbutyje galima su gyvū... - bet nespėjus Polianai užbaigti klausimo Bugas smarkiai trūktelėjo pavadėli taip išsivaduodamas iš šeimininkės ir nubėgęs prie vaikino tamsiais, garbanotais plaukais smarkiai jį aplojo. Mergina nieko nelaukdama pasileido nuo registratūros prie Bugo ir tamsiaplaukio ir puolė atsiprašinėti:
- Prašau atleisti, paprastai jis taip nesielgę. - ir nepatenkinta Bugo elgesiu pagalvojo: Panašu, kad šia naktį turėsime praleisti kažkur kitur.

*

Alarikas

Ats: Viešbutis „Cinamonas“
« Atsakymas #32 Prieš 2 metus »
Na ir vėl, darbo reikalai, visokie bastymai po šalis. Tas jaunuoliui jau galutinai įgriso. Šį kartą, turėjo apsistoti viešbutyje ,,Cinamonas" ir kurį laiką čia pagyventi. Lagaminai jau buvo kambarėlyje, visiškai neiškrauti. Alaric'as užsidėjo savo prabangų laikrodį, švarką ir pasiėmė su savimi gerą nuotaiką. Kadangi buvo rytas, norėjosi nueiti kur nors papusryčiauti. Restoranas apačioje, traukė vaikino dėmesį. Užrakinęs savo kambario duris, nuėjo prie lifto ir paspaudė miktuką. Papusryčiaujame, ir grįžtame prie darbo..- Nutarė griežtai Finn'as. Viskas, jau buvo pirmame aukšte. Pasišnekėjo su administracija, šiek tiek pagalvojo ir ruošėsi eiti kur ir planavo. Pasigirdo šuns lojimas, Gilbertas pasitraukė. Negana to, tas šuo buvo prie pat garbaniaus ir dar taip piktai lojo. Policininkas pasižiūrėjo į merginą, kuri tikriausiai buvo šio šuns šeimininkė. Norėjo jai jau skaityti savo moralus, tačiau ši ėmė atsiprašinėti. Jaunuolis šiek tiek nustebintas, nukreipė įtartiną žvilgsnį.
- Aš suprantu, - Atsakė ramiu tonu, jis. Nors ir nepatiko jam tas šuns lojimas. - Bet siūlau jums labiau prižiūrėti šunį, čia yra mažų vaikų, jeigu jis kam nors įkąs? Turėsite problemų. - "Pamokė" Polianą, policininkas. Pratylėjęs ilgą laiką, vėl prakalbo.
- Gal einame į restoraną apačioje? Papusryčiautume, pabendrautume ir vieną kulką sušaudytume,- Parepavo trumpai vaikinas. Ir vėl tu bandai pasirodyti kietas.. šis repas toks blogas.. Pasijautęs kiek nejaukiai, prisistatė. - Aš Alaric'as, atleidžiu tavo šuniukui už tokį elgesį,- Mirktelėjo ir pritūpęs, paglostė Bugį.

*

Beata Pat

Ats: Viešbutis „Cinamonas“
« Atsakymas #33 Prieš 2 metus »
Pala ką? Nesuprato mergina. Negi jis nepandys rėkti, kad neprižiu šuns? Taip ramiai? Pagaliau Poliana atsitokėjo, kad kažką reikia atsakyti. Juk nenori, kad pagalvotu jog esi kažkokia trenkta nebylė?
- Ammm, jis taip paprastai nesielgia,- ir pervėrė Bugą piktu žvilgsniu, - O aš jį laikiau ant pavadėlio, bet jis ištrūko. Pabandyk įsyvaizduoti, kad tu esi, aš ir laikai šuns pavadėlį ant kurio prisegtas 40 kilogramų su viršum sveriantis šuo.- Ir nusišypsojusi, kad neatrodytu kaip kokia pikčiurną pridūrė, - Šiaip man regis jis piktai dar nėra niekam įkandes. O vaikus dievina. - ir pasižiurėjo dabar jau į laimingą augintinį. Kai vaikinas ją pakvietė papusryčiauti, ir prisitatė, tik tada rudaplaukė susivokė, kad dar nieko nėra turėjus burnoje ir vos, vos nuraudo. - O, o tu moki repuoti, visai gerai. Bet manau, kad turėsiu atsisakyti tavo pasiūlimo, nes visi aplinkiniai turbūt jau spėjo pagalvoti, kad Bugas yra piktas ir agresyvus šuo. - ir pridūrė: - Alarica'as  gražus vardas. Na, o aš Poliana, o čia Bugas. Ir ačiū, kad jam atleidi. - ir vos, vos atsidūso.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 2 metus sukūrė Poliana Marker »

*

Neprisijungęs Veronica Spellman

  • Menininkė
  • ***
  • 147
  • Esu pripiešus gal penkiasdešimt juodų katinų.
Ats: Viešbutis „Cinamonas“
« Atsakymas #34 Prieš 2 metus »
Viskas buvo jau sudėta. Daiktai, drabužiai, papuošalai, kraujo maišeliai į lagaminą. Viešbutyje, magijos ministerijos darbuotoja turėjo apsistoti kažkur apie dvi savaites. Norėjosi apsipratinti prie Londono aplinkybių, nes vis dėl to, pati juodaplaukė turėjo nuo šiol gyventi Londone, dėl savo naujojo darbo. Išvis, kodėl viskas taip turėjo pasikeisti? Į šitą klausimą negalėjo atsakyti, net pati vampyrė. Gyliai įkvėpusi, su savo nauju, juodu paltuku jau ruošėsi varyti iki viešbučio ,,Cinamonas". Vos tik pravėrusi viešbučio duris, panelė ėjo link administratorės, pasiimti kambarį ir susimokėti. Ak, kambario numeris buvo pats geriausias- du šimtai dvidešimt antras. Kaip sakoma, trys vienodi skaičiai, sėkmingas žmogus. Iš karto, mergina nėjo į kambarį, reikėjo užpildyti keletą dokumentų, o juos geriausia pildyti kur nors, kur yra žmonių. Laivo kapitonės planai buvo tiesiog pasiilsėti. Pasiilsėti nuo visko, nuo darbo, nuo žmonių draskymo, nuo nervų tampymo. Nors tiesą sakant... Veronika nenorėjo vėl būti su savimi, viena ir taip toliau. Šito jau buvo per daug.
   Vienatvė kankino net dvidešimt septynerius metus. Buvo kiek keista, bet mergina nebuvo turėjusi vaikino per visą savo dar nugyventą gyvenimą. Na, nebent kažkoks iš klastunyno buvęs vaikinas, kuris ir tai, buvo labiau draugas ir dar po to drįso iškeisti pačią gražiausią vampyrę su kažkokia kita varna.
    Ech, žiaurus jau tas gyvenimas ir ypač nenuspėjamas. Šių atostogų tikslas buvo susipažinti su daugiau žmonių ir praleisti kuo geriau laiką. Gal net pasikviesti nepažįstamą, išgerti. Neatsisakytų net moksliukas. Labiau susimasčius, mergina ėmė suvokti, jog visai ne sunku artėti senmergės. Maždaug, išsityčiotų visa Spellman'ų šeimyna ir net gerti nebesinorėtų. Bet kas čia žino, kaip sakoma visiems laimė ateina skirtingai.
Menininkė nusprendė eiti ką nors pasikviesti išgerti, žvilgsnis nukrypo į kažkokį tamsiaplaukį vaikiną.

*

Neprisijungęs Tae Yeon Min

  • Bibliotekininkas
  • ****
  • 278
  • Lytis: Vyras
  • you need to calm down
Ats: Viešbutis „Cinamonas“
« Atsakymas #35 Prieš 2 metus »
Jis buvo pavargęs. Nusikalęs netgi, ir vis dar išbalęs po to keisto nutikimo stoty. Galbūt jį kas nors pamėgino nunuodyti. Turint omeny tai, kad jis tebebuvo gyvas, tai visai mažai tikėtina. Na, nebent žiobarai kėsinosi į jo jauną esatį. Žiobarų nuodai keistai veikia burtininkų kūnus, ir retai baigiasi mirtimi.
Ir vis dėlto, Taeyeon jautėsi stačiai nusivaręs nuo kojų, šiugždenantis savo šlapia žiobariška striuke ir braukiąs nuo drėgmės susibangavusias plaukų sruogas nuo kaktos. Galbūt geriausias veiksmų planas būtų eiti iškart link kambario ir pakristi tiesiai į šiltus patalus. Iš kitos pusės, ne kiekvieną vakarą gauni galimybę darbo sąskaita pasimėgauti brangiais viešbučių barais. Archyvaro darbas nebuvo toks pelningas, kaip kam nors galėtų pasirodyti, tikrai ne. Be to, Taeyeon kitą rytą vis tiek turėsiąs išvykti atgal į Kembridžą.
Vyras, prieš žengdamas į baro erdves, lazdele nusibūrė šiugždančią striukę ir paliko vienu megztiniu. Jis nesižvalgė, tik tiesiai, laviruodamas tarp svečių ir staliukų, nužingsniavo prie baro.
Skaisti lempų šviesa atsispindėjo nuo gausybės taurių, metė blizgančius atšvaitus ant paviršių. Taeyeon susmuko ant taburetės ir atsiduso, patrynė delnus į šlaunis tarsi norėdamas bent kiek nuo jų nugramdyti senų knygų dulkes. Vieno paprasto kero būtų pakakę, tačiau vyras lazdelę tebelaikė paslėptą kažin kur tarp drabužių klosčių ir sluoksnių.
Viešbučiai jam patiko. Ribinės erdvės, beveik kaip orouostai ar pačios dangaus aukštumos skrendant ant šluotos. Čia būdavo visokių žmonių, ir niekas atvirai neteisdavo. O britai buvo linkę... teisti. Žvilgsniu, pernellyg mandagiais tonais. Kembridže Taeyeon nesimaišydavo tarp žmonių kurių nepažinojo, o akademikams tokios detalės kaip odos spalva ir gyvenimo būdas, kurį kai kurie manėsi galį spręsti pagal drabužius, nerūpėjo. Jiems rūpėjo, ar archyvaras gali pasakyti kur rasti tą ar kitą leidinį. Taeyeon labai, labai patiko viešbučiai.
Nagu brėždamas kažin kokį bereikšmį hieroglifą į baro paviršių, Taeyeon pajuto į sprandą besiręžiantį žvilgsnį. Kažkas kutenančio perbėgo jo kūnu ir vyras pakėlė galvą. Nereikėjo pasisukti pernelyg į vieną ar į kitą pusę, pakako vos pakreipti galvą. Jo rudos akys susidūrė su moters žvilgsniu. Labai... išvaizdžios moters žvilgsniu.
Taeyeon jautėsi pavargęs. Žvilgsnis, kad ir kaip sutrikdęs, suintrigavo. Taeyeon jautėsi tiesiog nusikalęs, visiškai išsekęs. Šilti patalai viliojo vis labiau nei gėrimas žmonių pilnoj erdvėj. O jos akys atrodė truputį kviečiančios, tarsi kažką siūlančios. Taeyeon jautėsi mirtinai pavargęs, bet, nepaisydamas, nenusuko akių ir kilstelėjo lūpų kamputį.
민태연


*

Neprisijungęs Veronica Spellman

  • Menininkė
  • ***
  • 147
  • Esu pripiešus gal penkiasdešimt juodų katinų.
Ats: Viešbutis „Cinamonas“
« Atsakymas #36 Prieš 2 metus »
Iš išvaizdos, vaikinas neatrodė europietiškų pažiūrų. Siauresnės akys ir panašiai. Tokie vaikinai, Veronikai atrodė išskirtiniai ir savotiškai gražūs. Panelė nurijo seilę, pasijautė taip kaip, tą dieną kai susitiko su Kleonu. Atrodė, jog net negalėtų perkąsti tam žmogui kaklo, pati vampyrė nežinojo kodėl. Nors ir kaklas atrodė taip pat spindinčiai, kaip visų, gražių, žmonių. Magijos ministerijos darbuotoja, vis dar svarstė ar tikrai nori eiti prie šio žmogaus ir sugadinti jam nuotaiką, vien tik su savo atėjimu. Vis dėl to, Veronica neatrodė kaip visos merginos, iltys kalbant, ryškiai matėsi. Bet tai buvo ne svarbu, gal tas žmogutis prieš vampyrus nieko neturi, gal išvis yra tik eilinis žiobaras, nežinantis kas yra tas vampyrizmas, o galbūt tiesiog jais netiki. Atrodo, kad noriu jo prieiti ir pažvelgti jam į akis arčiau, tačiau droviuosi. Labai keista, kad man turint tiek daug drąsos savyje, vis tiek sunku būtų net paklausti, kokia čia gatvė.- Vis dar mąstė Veronika ir bandė sustabdyti tuos skraidančius, nepaaiškinamus drugelius, kūne.
     Po lengvo atodūsio, menininkė išdrįso žengti žingsnį, ar kelis, link jo. Priėjusi, jautėsi durnai. Tamsiaplaukės veide, atsirado menka, graži šypsena, kurią galima išvysti labai ne dažnai. Vis dar stovėjusi šalia jo, bei tylėjusi, atsistojo dar arčiau. Šypsena vis dar liko veide, o šiaip ne taip, vampyrė išdrįso prakalbėti.
   - Tikiuosi, kad netrukdau, - Nedrąsiai ir šiek tiek su trūkčiojimu balse, tarstelėjo ši. - Tu esi tas vienintelis žmogus, su kuriuo noriu draugiškai pasikalbėti ir susipažinti, - Laivo kapitonė vis dar jautėsi kvailai ir abejojančiai. Bet juk koks buvo šių atostogų tikslas? Susirasti draugų, ar ko nors kito... Plius, šis įdomus asmuo tikrai iš akių, atrodė mandagus, mielas, draugiškas žmogutis. Žinoma, kol kas dar tik atrodė, kaip iš tiesų yra, vampyrė negalėjo numatyti, tik pajausti širdimi. Laukusi atsakymo, akys nukrypo link grindų, lubų, sienų ir panašiai. Jausmas buvo toks, kai Veronica, būdavo paauglė ir negalėdavo išlaikyti akių kontakto su, bet kuriuo žmogumi. Susipratusi kaip durnai atrodo, nusprendė atrodyti kaip pasitikinti savimi ministerijos darbuotoja, tad žvelgė jam vėl į rudas, šokoladines, akis.
  - Nežinau, tikriausiai galvoji, kad kažkokia keistuolė prilindo. Bet jau tokia esu, keisčiausia persona iš savo šeimos, - Juodaplaukė šyptelėjo. - Ei, gal varome į kokį bariuką ar tą restoraną, apačioje? Sakau, gal kokio vynelio išgersime, na žinoma, jei tu geri, jei ką, tai ir vandens galim, - Ši pajuto kaip vėl nusišneka. - Jetau, kokia aš jaučiuosi pasimetusi, net į akis pažiūrėti negaliu, - Nusijuokė dailininkė. 
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 2 metus sukūrė Veronica Spellman »

*

Neprisijungęs Brett OConnor

  • Burtininkas
  • ****
  • 431
  • Nori į galvą? Parašyk PM, susitarsim.
Ats: Viešbutis „Cinamonas“
« Atsakymas #37 Prieš 1 metus »
Naktis nusimatė nuostabi. Žinoma, tokia ir buvo. Bretas sužavėjo neeilinę gražuolę ir praleido naktį viešbutyje "Cinamonas". Kaip ir tikėjosi, viskas buvo tiesiog nuostabu, ir vyrukas beveik rimtai svarstė pasilikti sostinėje kiek ilgiau ir susitikti su ta panele dar kartą, o gal net ir keletą. Kad ir kaip keista ir nemalonu tai pripažinti, šventeivos Dafydd žodžiai buvo išgirsti, ir rudaplaukis pradėjo mąstyti, ar nereikėtų bent pabandyti sukurti ilgesnių santykių. Bet o ką jam daryti, kad po keleto susitikimų su ta pačia panele pasidaro paprasčiausiai nuobodu? Argi jis kaltas, kad yra toks populiarus ir visų geidžiamas? Dailių merginų nuvilti negalima, tad geidžiamiausias Britanijos bomžas paprasčiausiai stengėsi pradžiuginti kuo daugiau gražuolių.
Deja, rytas nebuvo toks nuostabus kaip praėjusi naktis: vos atsibudęs panelės neberado. Kadangi dingo ir visi daiktai, Bretas spėjo, kad ji tiesiog išėjo. Nenuostabu, kad tai įsiutino. Pašokęs iš vietos vyrukas čiupo televizoriaus pultelį ir paleido jį į langą. Stiklas garsiai išdužo, o pultelis išskrido į lauką ir nukrito nežinia kur. Vis dėlto tai Bretui rūpėjo mažiausiai. Kaip panelė, su kuria jis ketino susitikti dar ne vieną kartą, galėjo taip nemandagiai pasielgti?! Net už viešbučio kambarį sumokėjo ne kas kitas, o Brett O'Connor! Vyrukas buvo siaubingai įtūžęs ir vaikščiodamas po kambarį tiesiog daužė viską aplinkui. Deja, tai nė kiek nenuramino, o sukeltas triukšmas privertė darbuotojus susidomėti. Tai dar labiau įsiutino rudaplaukį ir jis pravėręs duris iš karto žiebė artimiausiam jų į veidą. Tas apsipylęs kraujais parkrito ant žemės, o likę du nuskuodė žemyn. Bretas piktai išsišiepė, bet vos po akimirkos suprato, kad jie galimai išėjo ieškoti pastiprinimo. Įkliūti nesinorėjo, tad reikėjo nešti kudašių. Skubiai susirinkęs savo menką turtą išėjo iš kambario ir nepraleido progos spirti ant žemės gulinčiam jaunam vaikinukui į šoną. Jis sudejavo, o Bretas šypsodamasis savo "žaviąja" šypsena kuo ramiausiai paliko viešbutį.
Brett O'Connor - geidžiamiausias Britanijos bomžas. (faktą įrodė Meghan/Tobias)
Žavioji Breto šypsena (faktą įrodė Mayra/Liucija):

*

Prisijungęs Dori Mendel

  • *****
  • 1771
  • Lytis: Moteris
  • Pasiūlyk RPG
Ats: Viešbutis „Cinamonas“
« Atsakymas #38 Prieš 1 metus »
Buvo Velykų atostogos. Dori grakščiai nusileido ant grindų. Nešyklėmis jau buvo pratusi keliauti, mat Juzefas praeitą vasarą jai parūpindavo jų, kai reikėdavo kur nors nuvykti. Apsidairiusi Mendel suprato, kad ji yra viešbutyje. Tačiau neatrodė, kad kambaryje dar nieko nebūtų buvę. Čia stovėjo žiobariškas stalo žaidimas. Ar Alanas su Auriu čia apsistojo? Kodėl? Ir kurių galų jie žaidžia žiobarišką žaidimą, mintyse pagalvojo Mendel.
Kambarys buvo paprastas, bet jaukus. Trivietis. Ar tai reiškia, kad su jais dar kas nors buvo? Čia stūksojo vienvietė ir dvigulė lovos. Norėdama užsiimti vietą Dori klestelėjo ant dvigulės lovos ir atsigulė ant pilvo. Pasirėmė galvą rankomis.
Žinoma, kad ji ir Alanas miegos toje lovoje, ar ne? Tegul Auris miega vienvietėje. Juk jis nenorės miegoti su pusbroliu? Viduje kažkas kuždėjo, kad Dori tuoj bus išspirta į vienvietę lovą. Kad Auris, kaip ir Juzefas, neleis paaugliams miegoti kartu.
Dabar Dori mintis užėmė tik lovų dalijimasis. Toliau galvoje buvo tuščia. Tą akimirką mergina nemąstė nei apie savo mamą, nei apie tuos užpuolusius žmones, nei apie tai, kas dabar bus. Tada nejučiom pažiūrėjo į savo rankas, o jos drebėjo. Galiausiai Dori ėmė isteriškai juoktis. Jai buvo šokas, bet ji to nesuprato.
- O čia yra ko nors valgyt? - tramdydama juoką paklausė.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 1 metus sukūrė Dori Mendel »

*

Neprisijungęs Alanas Senkleris

  • Magizoologas
  • *****
  • 1023
Ats: Viešbutis „Cinamonas“
« Atsakymas #39 Prieš 1 metus »
Alanas susmuko ant žemės. Nusileido siaubingai. Gal todėl, kad nelabai stengėsi numatyti tos nusileidimo akimirkos. Tada atsikėlė. Kambaryje, kuriame jie taip smagiai leido vakarą buvo nelabai tvarkinga. Ant stalo paliktos skardinės su gėrimais, dėžutė krekerių. Stalas buvo trupiniuotas. Ant lovos išmėtyti monopoliniai pinigai ir gatvės. Į siena atremta stovėjo Aurio gitara. Ta pati, su kuria grodavo grupėje. Be to šalia jos gulėjo kerais išplėsta kuprinė su visu Aurio užgyventu turtu. Žodžiu kambarys buvo pakankamai netvarkingas.
Alanas prisiminė, kad taip ir nepapasakojo jai nieko, kas dėjosi jo aplinkoje. Nenusitaikė kada. Be to nenorėjo jos visiškai įvelti į tą makalynę. Juk Dori turėjo savo problemų.
Iš pradžių ji tiesiog atsitiesė ant vienos iš lovų. Paskui pradėjo nesuvaldomai juoktis ir Alanas pašiurpo. Atsisėdo ant tos lovos ir atsargiai uždėjo ranką jai ant peties.
- Dori, tau viskas gerai? - Pats Alanas jautėsi kažkoks sustingęs. Tiesą pasakius norėjosi kristi į besapnį miegą ir ilgai miegoti.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 1721
Ats: Viešbutis „Cinamonas“
« Atsakymas #40 Prieš 1 metus »
Aurio kojos trinktelėjo į žemę. Ir cigarečių pakelis vėl tapo paprastu. Taigi jis įsimetė jį atgal į kišenę. Vos tik nusileido ėmėsi kerėti. Užbūrė kambarį visokiais kerais, daug stipresniais nei tą namą, nes dabar turėjo laiko. Bet daugiau niekas čia nepateks. Be jo leidimo niekas.
Dori gulėjo ant lovos. Ant tos pačios, dėl kurios šį rytą jie abu su Alanu susiginčijo. Mat ir vienas ir kitas norėjo miegoti didesnėje. Paskui nutarė traukti burtus. Bet taip to nepadarę išėjo į galeriją ir į miestą. O paskui tą ginčą pamiršo iki tol, kol būtų atėjęs laikas miegoti. Dabar tai aišku buvo nesvarbu. Atrodė, kad viskas dėjosi labai seniai. Nors apie čia tvyrojusią ramybę bylojo išmėtytas žaidimas ir išbarstyti daiktai.
Išgirdęs tą nesuvaldomą Dori kvatojimą suprato kas su ja dedasi. Vargšė mergaitė po galais... Pagalvojo ir nutarė elgtis lyg niekur nieko. Dabar jai reikėjo švelnumo, tokius potyrius pergyventi juk nėra lengva.
- Dori, kambarys užkerėtas atsimink tai. Kerus pralaužti prireiktų laiko. Ir niekas čia nepateks. - Pasakė kuo ramiausiu tonu.
Auris nuėjo prie šaldytuvo ir jį atidarė.
- Yra mini baro užkandžių. Traškučių, šokoladukų. Daugiau nieko gero. Galiu paskambinti ir užsakyti maisto, jei nori valgyti. - Pasakė nusisukęs nuo šaldytuvo. Vaikino galvoje kirbėjo begalybė klausimų. Bet jis nutarė, kad viskas gali palūkėti. Kad viską jis išsiaiškins atsargiai po truputį.
- - Kraustykis į savo vietą Dori. Miegosi atskirai. - Va šitai tai jis galėjo sutvarkyti ir dabar.

*

Prisijungęs Dori Mendel

  • *****
  • 1771
  • Lytis: Moteris
  • Pasiūlyk RPG
Ats: Viešbutis „Cinamonas“
« Atsakymas #41 Prieš 1 metus »
Dori nelabai gaudėsi nei ką veikė Alanas, nei Auris. Tik pajuto, jog Alanas atsisėdo šalia ir uždėjo keturiolikmetei ranką ant paties. Tas nekalatas prisilietimas taip sužadino Dori jausmus. Ji visiškai nemąstė, bet kažkas jos viduje sukirbėjo.
- Man? Žinoma, kad viskas gerai, - pažiūrėjo į draugą ir isteriškai jam nusišypsojo.
O tada... O tada Dori viduje užvirė kažkokios audros. Bus, kas bus, tik spėjo pagalvoti ji ir ėmė ir pabučiavo Alaną į žandą. Tą pačią sekundę atsitraukusi mergina ir vėl pradėjo kvatotis.
Tuo metu Auris kažką kerėjo, kažką kalbėjo apie tai, jog į kambarį niekas nepateks. Mendel nuo tų kalbų, o gal nesuprasi nuo ko, ėmė juokas. Vėliau Auris ėmė kalbėti apie maistą.
- Bet aš nenoriu valgyti, - pasakė paauglė tarsi nustebusi, tarsi užmiršusi, kad pati paklausė apie valgį.
Kai vyresnysis Senkleris pasakė, jog Dori miegos atskirai, merginos akyse blykstelėjo nepasitenkinimo žiburėliai.
- Kaip tai miegosiu atskirai? - prieštaravo. - Čia mano vieta, aš ją pirma užsiėmiau. Nejau tu nori miegoti su jaunėliu pusbroliu? - pakėlė antakį.
Tuomet Dori smegenys šiek tiek susikrutino ir ji ėmė suvokti, kad ką tik pabučiavo Alaną į žandą, o visa tai dar ir matė Auris. Jai pasidarė gėda, bet dingti nebuvo kur.

*

Neprisijungęs Alanas Senkleris

  • Magizoologas
  • *****
  • 1023
Ats: Viešbutis „Cinamonas“
« Atsakymas #42 Prieš 1 metus »
Na ir nesąmonių aš čia klausinėju. Viskas gerai... Kaip gali jai būti gerai, kai taip neseniai galėjo mirti, kai taip neseniai į ją vos nepataikė žudomasis užkeikimas. Alanas jautėsi susikrimtęs ir nerimavo dėl jos. Nerimo ir dėl Aurio, iš minčių vis nenyko tas vaizdas, tas kraujas, kurį matė per ateities būrimo pamoką. Ir dar vaikiną slėgė toji didžiulė kaltė dėl jo tylėjimo. Į galvą pradėjo lįsti įkyri mintis. O kas bus po savaitės? Kai Auris neatves Vanesos? Kas bus jam ir Dori? Kažkodėl savęs į tą lygtį neįpaišė. Apie tai, kad ir pats juk buvo ten pat net nepagalvojo. Jam vis atrodė, kad pats buvo kažkur kitur, tik stebėtojas.
Kai staiga Dori pabučiavo jį į skruostą ir vėl pradėjo juoktis raudonplaukį apėmė dar labiau nerimastingos mintys. Isterija. Ar tai isterija? Viską Alanas įsivaizdavo kitaip. Visai ne taip. Pirmąjį jų bučinį, jei šį taip galima pavadinti vaizdavosi kur nors kitur. Tikrai ne kažkokio viešbučio kambaryje šalia pusbrolio ir dar nugriaudėjus šitokiems įvykiams. Ir ne tada, kai Dori atrodo tokia... Alanas nežinojo kaip pavadinti. Įsibaiminusi? Išsigandusi? Nežinanti ką daro?
Jis atsargiai ją apkabino. Į galvą atėjo mintis, kad galėjo jos netekti. Kaip gera buvo dabar laikyti ją glėbyje. O kad šalia Auris, tai atrodė visiškai nesvarbu. Jie abu ginčijosi dėl kažko, ko Alanas net neklausė, nes buvo visiškai paskendęs savo mintyse. O gal jausmų antplūdyje. Ar tada jis suaugo? Ar bent kažkiek priėjo link to? Galbūt. Alanui tebuvo keturiolika metų, Bet jautėsi lyg būtų jau senas. Galbūt turėjo džiaugtis dėl to bučinio. Kuris rodė, kad jo norai draugauti su Dori, būti kartu greitai galėtų tapti realybe. Bet dabar jam viskas atrodė kitaip. Kažkaip daugiau nei paprastas paaugliškas susižavėjimas. Prisiminė daugybę jų kartu praleistų minučių. Ir tą jausmą, kai atrodydavo, kad pažįsta ją seniai. Tą lengvumą kalbėtis apie bet ką. Ir dar kartą suprato kokia ši mergina jam svarbi.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 1721
Ats: Viešbutis „Cinamonas“
« Atsakymas #43 Prieš 1 metus »
Nusiteikimas viską išsiaiškinti pamažu tirpo. Nes jis matė, kiek bus vargelio. Pasijuto pavargęs. Auris norėjo truputį išeiti iš čia. Kur nors toliau. Gal į vonios kambarį ir prasėdėti ten artimiausią parą. Atrodė, kad su Dori šį nuostabų vėlų metą tikrai bus vargo. Aišku ją reikėjo suprasti ir taip toliau ir taip toliau... Bet ką čia ir besakyti. Auris nebuvo dabar tam pasirengęs. Nei užuojautos žodžiams, nei kalboms. O rodėsi, kad jai tikrai nelabai gerai. Atrodė gerokai pasimetusi. Matė jis ir tą bučinį, tai nestebino. Vaikinas tiesiog manė, kad dabar ji išties nelabai galvoja apie tai, ką daro. Alanas pasirodė kažkoks atitolęs. Vangus. Auris nežinojo kaip nusakyti tai, ką galvojo. Ne, romantikos jis čia nematė jokios. Nors ir manė, kad jie abu simpatizuoja vienas kitam. Bet dabar tiesiog atrodė, kad jie absoliučiai pasimetę po visko, kas įvyko tame laužyne. Užsikroviau ant savo galvos. Dar ir tie trys... Senkleris susimąstė apie juos. Gaila taip ir nesužinojau kas ten per tipai. Dar papildomų problemų. Lyg neturėčiau savo. Reikalinga čia man labai...
- Gerai, jei nenori valgyti, tai ir nereikia. - Pasakė kažką. Bet ką ganėtinai automatiškai. Viską darė kažkaip automatiškai.
- Puiku. Užsiėmei vietą tai ir turėk. Bet bus taip, kaip aš pasakiau. - Jis nutaikė lazdelę į tą dvigulę lovą ir ji sumažėjo. Pasidarė kaip viengulė.
- Geminio. - Dar pridūrė ir atsirado trečioji lova. Reikėjo tik truputį ją pastumti, kad būtų kur praeiti. Ir viskas. Tada Auris paėmė nuo stalo kortelę su užrašu netrukdyti ir užkabino ją ant durų iš lauko pusės.
- Viskas. Visi turės kur gulti. - Kad tik tokios būtų mano problemos. Pagalvojo sau ir atsisėdo ant vienos iš lovų. Dar tie kvaili plaukai. Atrodė kaip apipešiotas žvirblis. Galėjo juos susitvarkyti, bet neturėjo noro. Nes užtruktų. Todėl paprasčiausiai sumurmėjo reikalingą burtažodį. Plaukai pradėjo trumpėti. Ir taip jau buvę trumpi, dabar visai pranyko. Net nereikėjo žvelgti į veidrodį. Vis tiek buvo aišku, kad atrodo kaip tikras nusikaltėlis.
Bet aš ir savanaudis... Kaip taip galima išvis elgtis? Reikia juk ką nors daryti. O ką aš dirbu? Kuo jie dėti, kad pats prisidarau sau problemų? Šitokios mintys vėl pakėlė Aurį nuo lovos. Reikėjo pradėti nuo labai paprasto dalyko. Todėl kuprinėje susirado šokolado. Jis tiko tokiems sukrėtimams. Nesvarbu ar juos sukeltų psichai ar kas kitas.
- Jums reikėtų suvalgyti šokolado. Abiem. Tada bus geriau. - Prabilo.

*

Prisijungęs Dori Mendel

  • *****
  • 1771
  • Lytis: Moteris
  • Pasiūlyk RPG
Ats: Viešbutis „Cinamonas“
« Atsakymas #44 Prieš 1 metus »
Buvo sunku susigaudyti, kas vyksta. Netrukus Mendel pasijuto esanti Alano glėbyje. Šis nekalbėjo. O Auris kažką tauškė ir po kelių akimirkų kambaryje stovėjo trys viengulės lovos. Bet Dori tos lovos dabar jau buvo nebesvarbios. Šią sekundę ji jau negalėjo suprasti, kaip sugebėjo jaudintis dėl kažkokių suknistų lovų, kai ji šį vakarą bėgo nuo tų, kurie norėjo ją nužudyti. Kai įstūmė į mirtiną pavojų ir Alaną, ir Aurį. Ar ne stebuklas, kad jie dabar čia?
Mergina pažiūrėjo į Alaną. Atsitraukė nuo jo.
- Atsiprašau.
Turėjo omeny ir tą bučinį į žandą, ir tai, kad pasinaudojo saugu.
- Atsiprašau, - pakartojo, bet dabar jau žiūrėdama į Aurį.
Vyresnysis Senkleris ėmė siūlyti šokolado, tačiau dabar Dori atrodė, kad ji apsivems, jeigu kažką suvalgys. Regis, pradėjo jausti savo kūną, kuris buvo suprakaitavęs ir drebantis. Skaudėjo dešinę koją. Dori prisiminė, kad bėgdama nukrito. Džinsai buvo praplyšę ties keliu.
- Nereikėjo man jūsų kviestis, - pasakė. - Po velnių. Nereikėjo man jūsų kviestis.
Gal vis tik būtų buvę geriau, jeigu tas žmogus būtų į ją pataikęs? Nes ką ji darys dabar? Ji tik norėjo kažkokios pastovios ir saugios vietos, kurioje galėtų gyventi. Mintys, norai, požiūris, na, viskas dabar keitėsi kas kelias sekundes. Šią akimirką Dori atrodė, kad gal visai gerai jai bus tuose vaikų namuose, jeigu ji tenais bus saugi. Bet tu nebūsi saugi. Jie ten tave taip lengvai susiras, sukirbėjo galvoje mintis ir paauglė ėmė dar labiau drebėti.