0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Brendanas OConnor

  • Nuodų ir vaistų profesorius
  • ***
  • 175
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Cukrinis Kiškutis
« Atsakymas #180 Prieš 10 mėnesių »
Gyvenimui trūko krypties. Gal nereikėjo išeiti iš Hogvartso? O gal reikia pagaliau surimtėti ir pradėti gyventi kaip suaugusiam netrukus keturiasdešimties sulauksiančiam žmogui? Vasarą rūpindamasis Kaede Brendanas suprato, kad kažko gyvenime vis tiek trūksta. Ilgą laiką nesuprato, ko, tad galiausiai nutarė pasinaudoti draugo pasiūlymu ir išsiburti ateitį. Nors tokie dalykai vyrui atrodė tiesiog juokingi, parašė kažkokiai būrėjai ir susitarė susitikti Cukriniame Kiškutyje.
Taigi gražią rugpjūčio popietę Brendanas O'Connor atėjo į kavinukę ir įsitaisė prie staliuko šalia lango. Nelabai įsivaizdavo, ko klaus. Graham dažnai minėdavo, kad psichologo darbas nėra "padaryti kažką, kad pacientas pasijustų geriau." Jam reikėdavo konkretumo. Tikėtina, kad ir čia bus tas pats. Jam turbūt reikėtų žinoti, kokia ateitis domina. Dvynukai? Būsima žmona, jeigu tokia egzistuoja? O gal Breto likimas? Na jau ne, apie brolį tikrai nešnekės. Tikrai yra ir svarbesnių dalykų.
Taip ir svarstydamas, ką sužinoti norėtų labiausiai, Brendanas su O'Connor šeimai būdinga nekantra laukė pasirodant tos moters ar merginos. Labai stengėsi negalvoti apie Sakurą ir, tiesą sakant, vylėsi, kad toji būrėja nebus šviesiaplaukė.
Po sezono veikėjas bus archyvuojamas.

*

Neprisijungęs Mayra Llewellyn

  • Ateities būrėja
  • *****
  • 876
  • Lytis: Moteris
  • Šventieji skirstosi ir dalos dangų rėžiais
Ats: Cukrinis Kiškutis
« Atsakymas #181 Prieš 10 mėnesių »
 Dar vienas klientas. Dar vienas darbas. Pasidažiusi lūpas raudonu lūpdažiu, Mayra pakedeno plaukus. Šiandien jau būrė trim žmonėms. Regis, verslas pamažu atsigauna. Gal tai buvo metų laikas, kuris paskatino žmones domėtis jų ateitimi, gal tiesiog jie pasidarė jautresni, bet tai buvo nesvarbu. Kad ir kas čia dirbo, tai buvo naudinga jos piniginei.
 Lengva tamsi suknelė, beveik siekianti kojas, slėpė ne kokias moters formas bei pridėjo šiokio tokio paslaptingumo. Na, jei ji jau ateities būrėja, turi ir atrodyti kaip viena. Pasitaisiusi juodą skrybėlaitę, moteris apsivijo žalią šilko šaliką ir nukaukšėjo su aukštakulniais sekančio kliento vietos link.
 Įžengusi į Cukrinį Kiškutį, juodaplaukė nusišypsojo pardavėjai ir, greitai akimis apsidairiusi, susirado savo klientą. Atsisėdusi priešais jį, nusišypsojo ir tarė:
-Mayra Llewellyn. Būrėja. O jūs, turbūt, Brendanas?
 Jos paslaugomis naudojosi įvairiausi žmonės. Nuo verslininkų ir vienišų mamų. Grietinėlė prabangiausiuose Londono rajonuose ir benamiai imigrantai. Visiems rūpėjo jų ateitis. Ir Mayra nediskriminavo. Ji galėjo parodyti galimus gyvenimo kelius, bet, galiausiai, tai buvo pačio žmogaus atsakomybė jais nueiti.
 O štai, į kurią kategoriją priskirti šį aukštą rudaplaukį, būrėja kol kas nežinojo. Tikėjosi, kad nežinia ilgai netruks.
 Nukėlusi visas dekoracijas nuo stalo, juodaplaukė nosinaite nubraukė trupinius bei kavos dėmes nuo stalo. Iš rankinuko išsitraukusi purpurinę šilko staltiesę, uždengė ja stalą. Tada pradėjo traukti žvakes - vieną aukštą cilindrinę baltą, kelias aptirpusias juodas, tamsiai mėlynas ir violetines. Atsargiai viską išdėliojusi, sunėrė pirštus ir atsirėmė į kėdę, atidžiai stebėdama savo klientą.

*

Neprisijungęs Brendanas OConnor

  • Nuodų ir vaistų profesorius
  • ***
  • 175
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Cukrinis Kiškutis
« Atsakymas #182 Prieš 9 mėnesius »
Juodaplaukė. Visa laimė, ji buvo juodaplaukė. Brendanas lengviau atsikvėpė ir į moters šypseną atsakė savąja.
- Aha, - tepratarė. Šitai Llewellyn besiruošiant būrimui pastebėjo vestuvinį žiedą. Gal ir gerai mintyse ištarė ir vos nesukikeno. Ši mintis, paskaninta ateities būrimo keistenybėmis, buvo tikrai juokinga. Teko vėl savęs paklausti, kam jis sugalvojo šitą nesąmonę, jeigu nelabai tiki ateities būrimu. Na, bet pabendrauti su simpatiška moterimi (tegul ir ištekėjusia) niekas netrukdo. Brendanas juste juto, kad reikia grįžti į vėžes. Amiros jis tikrai neves, o gyventi vienišą gyvenimą nelabai tenorėjo.
Netrukus būrėja, regis, ėmė laukti jo iniciatyvos ar kažko. Tik kad buvęs profesorius neįsivaizdavo, kaip tokie būrimai vyksta. Taigi kiek neužtikrintai paklausė:
- Kaip tai veikia? Niekada anksčiau nedalyvavau tokiam būrime. Ar aš turiu užduoti klausimus? Ar klausite jūs? Beje, gal ko užsakyti išgerti ar užkąsti?
Stengėsi atrodyti draugiškas ir atsipalaidavęs. Deja, atrodė, kad labai nesiseka.
Po sezono veikėjas bus archyvuojamas.

*

Neprisijungęs Mayra Llewellyn

  • Ateities būrėja
  • *****
  • 876
  • Lytis: Moteris
  • Šventieji skirstosi ir dalos dangų rėžiais
Ats: Cukrinis Kiškutis
« Atsakymas #183 Prieš 9 mėnesius »
 Ji juto Brendano žvilgsnį atsargiai ją nužiūrinėjantį. Tam neprieštaravo. Daugeliui žmonių ateities būrėjos buvo kažkokios paslaptingos, mitinės būtybės. Ir Mayra šį vaidmenį atliko gerai.
-Jei būrimas patiks, galėsite nupirkti kavos po jo,-nusišypsojo juodaplaukė.-Galite užduoti jums rūpimus klausimus arba galiu išburti ateitį tam tikrai gyvenimo sferai - meilei, karjerai, šeimai, verslui, santykiams... Jūsų pasirinkimas. Jei nežinote, nuo ko norite pradėti, galiu padaryti pirma bendrą būrimą, po kurio galėsite užduoti papildomus klausimus patikslinimui. Buriu tiek kortomis, tiek kaulais, tad, priklauso nuo jūsų klausimų, kuriuos įrankius naudosiu.
 Paslaptinga šypsena nedingo nuo moters veido, kol ši eilinį kartą paaiškino viską.
-Žvakės yra būrimo dalis. Nebūtina iškart pradėti, galite kurį laiką pagalvoti. Pasakykite, kai jau žinosite, ko norite klausti.
 Iš krepšelio išsitraukusi ilgų degtukų dėžutę, papuoštą magiškais simboliais, bei tris medžiaginius maišelius su kortų kaladėmis bei kauliukais ir vėl atsirėmė į kėdę, laukdama kliento atsakymo. Bandė atspėti, ką šiam rudaplaukiui labiausiai rūpėjo sužinoti. Intuicija kuždėjo, kad tai bus susiję su meile ir santykiais.

*

Neprisijungęs Brendanas OConnor

  • Nuodų ir vaistų profesorius
  • ***
  • 175
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Cukrinis Kiškutis
« Atsakymas #184 Prieš 8 mėnesius »
Atsakymas į pasiūlymą ko nors nupirkti pasirodė keistas. Jeigu ji išburs turtus ar šeimą, tada kavos gers, o jeigu pasakys, kad jo laukia nemalonumai, tada jau ne? Ar jam suprasti, kad šita būrėja viską sugalvos? Prikandęs lūpą Brendanas kiek pagalvojo, bet galiausiai nusprendė pernelyg nesigilinti. Vis tiek į šitą susitikimą žiūrėjo ne kaip į rimtą reikalą, o kaip į pramogą. Taigi tik linktelėjo ir pradėjo svarstyti, ko geriausia klausti. Žinojo, kas rūpi, bet paimti ir taip atvirai viską atskleisti nelabai tenorėjo. Tasai bendras būrimas skambėjo ne taip jau ir blogai.
- Mano gyvenimas virto tokia nesąmone, kad turbūt geriausia pradėti ne nuo kažkokių konkrečių klausimų, - nusijuokė buvęs profesorius. - Mielai išbandysiu bendrą būrimą, o jis gal padės sugalvoti, ko paklausti?
Dabar pasijuto šiek tiek atsipalaidavęs. Žinoma, ši paslauga kainuos, bet turėtų pavykti save įtikinti, kad tai tiesiog pasiplepėjimas. O tai ne taip jau ir blogai - Brendanui labai trūko laisvo bendravimo. Na, o visokios žvakės, kaulai ir degtukai gal pernelyg netrukdys.
Po sezono veikėjas bus archyvuojamas.

*

Neprisijungęs Aaronas Senkleris

  • Nuodų ir vaistų profesorius
  • *
  • 250
Ats: Cukrinis Kiškutis
« Atsakymas #185 Prieš mėnesį »
Kodėl Aaronas pasirinko šią vietą? Nes Bi jį neramino. Aaronas jau įsivaizdavo kaip ji reaguos į tai, ką ketino papasakoti. O gyvenimelis ir taip ėjosi nelengvai. Deklano pabėgimas tarkim. Siaubas kažkoks. O ši vietelė gal ją nuteiks ramiau.
Jau atkeliavo rugpjūtis. Buvo pati mėnesio pradžia, kai jis pakvietė Bi šnektelėti apie ateities planus.
- Ko norėtum? Nueisiu paimsiu. - Jis visai nenorėjo šnekėtis apie tuos reikalus, bet išsisukti negalėjo.
Kai sunešė užsakymus užkerėjo jų staliuką taip, kad nesigirdėtų dalykų, apie kuriuos kalbės.
- Bi, tu tik neimk panikuoti. - Pradėjo. Seniau nesirūpino kaip ją paveiks vieni ar kiti dalykai, bet dabar... Jau ir pats susipainiojo savyje.
- Žodžiu. Turiu problemą. Nelabai didelę ir tau nėra dėl ko nerimauti. Žodžiu tu girdėjai dar pavasarį, kad susiriejau su Dolohovais. - Tai buvo asmenys, su kuriais darydavo nelegalius dalykus. Kaip žinoma jų ieškojo Aurorai ir dėl to jie gyveno kažkr kitoje šalyje ir dabar Aaronas nežinojo kur jie. Tą sykį kai Bi pavasarį kažką nugrdo kalbėjosi su jais per židinį. Bet kur jie yra nežinojo. Jie aišku siuto dėl to, kad Aaronas išgelbėjo Aurį nuo to prakeiksmo. Jie manė, kad pavyko tai padaryti išvirus eliksyrą. Nieko nežinojo apie tai, kad išties Aaronas atliko kraujo brolystės ritualą. Jei žinotų... Blogai baigtųsi.
- Nelabai aš jais dabar pasitikiu. Na taip jie paieškomi ir patys niekada nekeliaus į Angliją. Bet jie susirado kažkokių naujų draugų, apie kuriuos aš nieko nežinau. Matai Bi, man reikia patekti į Hogvartsą, ketinu ten įsidarbinti. - Ta mintis purtė. Negalėjo pakęsti gaujos paauglių, kuriuos turėtų mokyti. Bet privalėjo įsidarbinti, nes Dolohovai norėjo, kad atvestų jims Eion ir Aurio broliuką. Pats nebuvo tikras ar tuo užsiims, bet kaip ten bebūtų mokykloje jam ir saugiau. O ir Dolohovai manytų, kad jis daro kas pasakyta.
- Dėl to, kad nežinau ko jie gali imtis. Būtų geriau, kad rudenį persikeltum gyventi į Kiauliasodį. Būtum arčiau mokyklos, arčiau manęs. Dėl visa ko. Jei kartai kas nors iš jų sumanytų apsilankyti mūsų namuose, tai tavęs ten nerastų. Išnuomočiau namą svetima pavarde ir galėtum ten gyventi. Kol kas. - Dabar liko sulaukti žmonos reakcijos.

Ats: Cukrinis Kiškutis
« Atsakymas #186 Prieš 2 savaites »
Kažkas buvo netaip. Beatrice tai jautė tik nesuprato kas. O ir Aaronas nė kiek neramino kai pakvietė ją pasikalbėti. Šis kvietimas neatrodė tiesiog įrastas jų pasikalbėjimas kuris visada virsta į pasityčiojimą iš žmonos.
Įėjus į kavinę pakvipo maistu. Johnson iškart užsimanė valgyti. Nereikėjo nusivilti kai pats vyras pasiteiravo ko norėsianti.
  - Kavos ir bandelės su šokoladu, - atsakė Aaronui kai šis užkerėjo staliuką.
Kad tai jis padarė jau nereiškė nieko gero. Beatrice pradėjo panikuoti.
  - Kas atsitiko, - Bi prabilo tyliai.
Vyras niekad nesirūpino ja tad kodėl šį kart taip padarė neramino.
Pokalbis prasidėjo gan ramiai, bet išryškėjo ne pati geriausia tema. Raudonplaukė suprato apie ką eina kalba todėl tylėjo ir įdėmiai klausėsi. Dėl to, kad užsiminė apie Dolohovus nereiškė nieko gero.
  - Įsidarbinti Hogvartse? - ši mintis sukretė Senkler. Jau kas kas, bet kad Aaronas dirbs hogvartse tuo ji negalėjo patikėti.
  - Bet juk tau nepatinka vaikai. O ir Deklanas pasius, - toliau kalbėjo Beatrice netikėdama vyro žodžiais.
Ir žinoma tai nepabaiga. Sekanti žinia dar labiau šiurpino Bi.
  - Į kiauliasodį? Bet ten... - nežinodama kaip užbaigti sakinį ji nutilo. Viena žinojo į kiauliasodį kraustytis nekėtino. Joks namas neprilygs dabartinių jų namų.
  - Aš negaliu Aaronai, tiesiog negaliu, - vos ne drebančiu balsu Beatrice bandė atsikalbinėti.

*

Neprisijungęs Aaronas Senkleris

  • Nuodų ir vaistų profesorius
  • *
  • 250
Ats: Cukrinis Kiškutis
« Atsakymas #187 Prieš 2 savaites »
Aaronas atnešė jos kavą ir bandelę lėkštelėje. Pastatė ant stalo. Taip sakant mokėsi iš naujo bendrauti su žmona.
- Tu nesinervink. Viskas gerai. - Pats sau atsinešė arbatos.
- Na taip Hogvartse. - Aišku Bi stebėjosi. Jis pats dar tuo nelabai galėjo patikėti.
- Gal ir taip. Bet aš neturiu kito pasirinkimo. Tiesiog... Padariau kai ką, dėl ko Dolohovai manimi nepasitiki. Jie nori, kad atsidurčiau mokykloje,ten ir ketinu atsidurti, bet nesiruošiu daryti ko jiems reikia. O dėl Deklano. Pasikalbėsiu su juo. - Deklanas namie ir tai geriausia. Jau kaip nors su juo pasišnekės.
Žmona ėmė priešintis kraustynėms. Ir žinoma pirminė jo reakcija buvo susierzinimas. Aarono akys piktai užsiplieskė. Bet mintyse jis neleido sau nutrūkti. Tu ne gyvūnas valdomas instinktais. Pasakei sau, kad elgsiesi ramiai, tai tą ir darysi. Davė sau kelias sekundes susivaldyti, kad nepasakytų kažko negražaus. Aš jos neversiu, aš įkalbėsiu ją kraustytis. Galvojo.
- Bet kodėl? Rasim gražų namuką kur nors. - Puiku, balsas vis dar skambėjo ramiai. - Tiesiog. Iš kur aš galiu žinoti ką jie sugalvos. O jei naktį padegtų namą? Arba įsiveržtų kas nors pas tave. Juk miestelyje reikėtų pagyventi metus ar mažiau. Kaip kokios atostogos.

Ats: Cukrinis Kiškutis
« Atsakymas #188 Prieš 5 dienas »
Po tokių žinių Beatrice vargiai jau norėjo valgyti, bet visvien gurkštelėjo kavos. Aaronas bandė raminti, todėl  žmona nesiginčyjo kol kas tik klausėsi. Ji dar kart norėjo paklausti kodėl, tačiau priežastį žinojo ir suprato. Visvien ši mintis skambėjo klaikiai ir beprotiškai.
Raudonplaukė norėjo dar sužinoti, bet susiprotėjo, kad nesibaigs gerai. Geriau tiesiog nekišti nosies kur nereikia. Vyro reikalai yra tik jo vieno.
  - Deklanas tikrai su tuo nesutiks, - buvo lengviau kalbėti apie sūnų negu reikšti savo emocijas. O ir beto nežinojo ką pasakyti apart to, kad tai yra beprotybė.
  - Aš negaliu palikti mūsų namų, Aaronai, - bandė priešintis, - juk visi daiktai, viskas. Aš nenoriu jaustis taip kaip anksčiau. Prašau, nereikia.
Kol ne pradėjo isterikuoti Beatrice susiėmė. Tai buvo tikra beprotybė. Atostogos? Ar jis išprotėjo?
Žinoma ji suprato situaciją ir nenorėjo, kad atsitiktų kažkas blogo. Bet vistiek negalėjo sutikti kraustymuisi.
  - Negaliu, - jau virpančiu balsu pratarė.

*

Neprisijungęs Aaronas Senkleris

  • Nuodų ir vaistų profesorius
  • *
  • 250
Ats: Cukrinis Kiškutis
« Atsakymas #189 Prieš 3 dienas »
- Gal. Bet tiesiog šį kartą man labai reikia dirbti mokykloje. Ir tai ne šiaip kažkokios mano užgaidos. - Jis nė nemanė, kad bus taip sunku ją įtikinti kraustytis į miestelį. Jautė irzulį, bet nesiruošė jam pasiduoti. Ne, šį kartą turi gražiuoju susitarti ir taškas.
- Kaip anksčiau? Ką tu turi omeny? O dėl daiktų dieve mano bi, taigi pasiimk nors visus savo daiktus koks skirtumas. - Keista. O Aaronui atrodė, kad gal ji visai ir norės palikti tą aplinką, kurioje tiek nekokių prisiminimų.
- Paklausyk manęs gerai? Tiesiog... Na aš įsivėliau į bėddą. Tikrai didelę bėdą. Nejau tu norėtum, kad tie žmmonės atgriūtų į namus ir tave nuskriaustų? - Kas per moteris?
- Dabar labai rimtai sakau. Gali būti. Kad žūsiu. Visko gali nutikti. Ir prisimink, jeigu taip nutiks namai ir užgyventas turtas yra tavo. Jei kas nors iš mano giminės, pavyzdžiui tėvas imtų iš tavęs ko nors reikalauti nenusileisk. Ir jeigu man tikrai kas nors nutiks ir aš žūsiu kreipkis pagalbos į mano dėdę Rolandą. - Nenorėjo pradėti kabinti temos apie mirtį, bet kad ji užsispyrusiai nenorėjo kraustytis ir matyt nesuprato, kad jis ne šiaip čia to nutarė imtis.