0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Lėja Vils

Ats: Knygų apie burtus skyrius
« Atsakymas #15 Prieš 3 metus »
  Lėja pradėjo truputį pykti. Kodėl reikėjo ją gąsdinti? Ką, žmonėms jau naktimis nebėr ką veikti? Rudaplaukė žiūrėjo kaip stojasi mokinė. Jei užsigavo, kalta tik ji pati. Tačiau ilgai pykti Lėja nesugebėdavo ir kaip visada viršų perėmė rūpestis.
- Labai užsigavai? Pagalbos nereikia? - paklausė ji. Žodžiai buvo visiškai priešingi ką tik galvoje besisukusioms mintims. Greitai Lėja susigaudė, kad ši mokinė - animagė. Turbūt dar ir neregistruota. Pagalvojo ji. Šio dalyko varnanagė giliau aiškintis neketino, tenorėjo greičiau viską užmiršti ir dingti iš čia. Deja, lentynoje gulinčios knygos priminė apie dar neparuoštus namų darbus. Animagei prakalbus apie Lėjai išsiveržusį spygtelėjimą rudaplaukė sumišo.
- Gali kitą kartą ir negąsdinti, - galiausiai ištarė gana tyliai. Trečiakursė nusprendė nebegaišti laiko, tad išsitraukė knygą ir iš bendrojo kambario pasiimtus plunksną ir pergamentą. Viską pasidėjus ant grindų ji pati priklaupė šalimais ir atsivertus knygą ėmė rašyti.

*

Neprisijungęs Deoiridh Elspeth Ailith Lyall Galbraith

  • Žurnalistė
  • *****
  • 901
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Knygų apie burtus skyrius
« Atsakymas #16 Prieš 3 metus »
- Atstok! - garsiau nei ketino riktelėjo Deoiridh, kai varnė pasiūlė pagalbą. Dar betrūko, kad kažkokios moksliukės jai padėtų! Tai jau ne. Švilpė skubiai žengė porą žingsnių į šalį. Atidžiai nužvelgė mergaitę. Ir pajuto jai panieką. Koks normalus žmogus naktį eina į biblioteką tam, kad pasimokytų?
- Ak, išsigandai? - apsimetė, kad susirūpino, trečiakursė. - Na, juk aš tikrai nieko blogo nenorėjau. Atsiprašau.
Tonas buvo toks sarkastiškas, kad tik visiškas kvailys nebūtų to pajutęs. Deoiridh pagavo smalsumas: o gal ji su tokia kvaile ir susidūrė. Tuo labiau, kad ji ir vėl puola mokytis! Kelias akimirkas rudaplaukė žiūrėjo, kaip kita mergaitė mokosi, kol galiausiai neištvėrė:
- Negi nėra jokios įdomesnės veiklos kaip tik mokytis?
Animagė nužvelgė knygas ir pasiėmė pirmą pasitaikiusią. Deja, ji buvo kiek sunkesnė nei škotė tikėjosi. Knyga išsprūdo iš rankos ir nudribo tiesiai šalia besimokančiai mergaitei ant kojų.
"Visa tiesa apie Deoiridh" by Monica Lilly Moonlight


*

Neprisijungęs Cassidy Melens

  • Burtininkė
  • ****
  • 212
  • Lytis: Moteris
  • Viskas nėra tu
Ats: Knygų apie burtus skyrius
« Atsakymas #17 Prieš 3 metus »
Iš požemių atėjus į biblioteką tikrai buvo daug šilčiau.Vovere su Erika patraukė prie knygų apie burtus skyrių.
Apie tuos raktus informacijos ieškosiu vėliau dabar reikia Erika pamokinti burti  . Ir tuo pačiu metu iš lentynos paėmė kelias knygas .Ir laiminga ištarė:
-Gal pradėkim nuo apsigynimo nuo juodosios magijos.
Ir knygas pasidėjo ant stalo ir atsisėdo.Tuo pačiu metu apsidairė skyriuje buvo gal penkiais metais vyresni klastuoliai ir dvi besikalbančios švilpės.Gal reikėtu nueiti prie tolimiausio stalo,nes tikrai jie trukdys mokytis. Svarstė pirmakursė.Ir nuėjo prie tolimiausio stalo ir pusbalsiu ištarė:
-Svarbus Apsigynimo nuo juodosios magijos burtažodis yraExpelliarmus. Jis nuginkluoja priešininką ,-padarė trumpą pauzę,- pabandyk šį burtažodį su manim.
Viską pasakiusi atsiduso.Manau ,kad ji jį žinojo.
Pasaulis mane stebina.

*

Erika Van Houten

Ats: Knygų apie burtus skyrius
« Atsakymas #18 Prieš 3 metus »
Erika atėjusi į Biblioteką pasijuto daug geriau ,nes ten buvo šilta. Vovere ir Erika iš paskos patraukė link burtų skyriaus ir prie pačio nuošaliausio stalo. Expeliarmus? net tokių kerų nesu girdėjusi. Bet žinau ,kad išsiveržia raudona spalva.
Erika išsitraukė lazdelę ir nukreipė prieš Voverę.
-Expeliarmus.
Raudonas žaibas iš lazdelės galo neišsiveržė. Ką aš blogai darau? Erika nuėjo ir pasiėmė knygą apie burtus. Ir atsivertė lapą apie Expeliarmus kerus. Lape buvo nupieštas rankos judesys kurį reikia padaryti norint ,kad kerai suveiktų. Štai ką dariau blogai.
Erika vėl atsistojo prieš Voverę ir pasukdama ranką tarė:
-Expeliarmus.
Bet vietoj to ,kad nuginkluotų Erikos lazdelė nuskrido į sieną ,o atsitrenkusi vos vos nesulūžo..
-Beviltiška...,-Liūdnai pasakė Erika.
Pradėjo verkti

*

Neprisijungęs Cassidy Melens

  • Burtininkė
  • ****
  • 212
  • Lytis: Moteris
  • Viskas nėra tu
Ats: Knygų apie burtus skyrius
« Atsakymas #19 Prieš 3 metus »
Mergaitė stebėjo Erikos bandymus burti.Aišku jie buvo nesėkmingi.Nebūtina po poros bandymu pradėti verkti . Pažiūrėjusi pagaliau ištarė:
-Viskas nėra beviltiška tik reikia ranką pakreipti kitą pusę.Ir verkimas tau nepadės burti.
Ir vienuolikmetė pasiėmė iš kišenės savo lazdelę.Ir parodė teisingą rankos judesį ir prabilo:
-Matai reikia pakreipti labiau ta pusę ,nes jeigu bandysi kitą niekada nepavyks,-padarė trumpą pertrauką,-nors burtažodis yra lengvas jį galimą atlikti tik šiuo judesiu.
Viską pasakiusi atsivertė knygą kuria buvo pasiėmusi ir pažiūrėjo dar kelis apsigynimo nuo juodosios magijos burtažodžius.
-Kai baigsim su Expeliarmus pabandysim Flipendo.
Nors gal nereikėjo taip sakyti ,nes nežinau ar jai pavyks susitvarkyti su šio burtažodžiu
Pasaulis mane stebina.

*

thesimpsons

Ats: Knygų apie burtus skyrius
« Atsakymas #20 Prieš 3 metus »
Po Voveres žodžių Erika kaip robotas nustojo verkti.
-Na gerai.,-Atsistojo.
Mergaitė nukreipė lazdelę ir tarė:
-Expeliarmus.
Žinoma prieš kerus atliko judėsį. Iš lazdelės galo išsiveržė raudonas žaibas.
-Pavyko?,-Paklausė mergaitė.
Erika prisėdo prie stalo ir atsivertė skyrių su Filipendo kerais. Perskaičiusi puslapį tarė:
-Filipendo ne tokie ir sunkūs.
Ne pastebėjusi ,kad rankoje laiko lazdelę pamatė ,kad iš jos išsiveržė mėlyna spalva.
-Atrodo suveikė ir Flipendo.,-Išpūstusi akis pasakė mergaitė.
Šį kart Erika padėjo lazdelę ant stalo.
-Tikiuosi tau kerai nepakenks.,-Nusišypsojo mergaitė.
Erika taip jaudinosi ,nes nenorėjo ,kad ją išmestų iš nuostabiosios Hogvartso mokyklos. Erikai kilo noras pavalgyti. Gaila dar ne vakaras.

*

mergaitė123

Ats: Knygų apie burtus skyrius
« Atsakymas #21 Prieš 3 metus »
Adelė linksmai vaikštinėjo aplink milžinišką mokyklą- Hogvartsą. Ji nežinojo ką beveikti, nes pirmosios pamokos, kurios vyko gana sklandžiai jai jau baigėsi, todėl neturėjo jokios veiklos. Pirmakursė bebegiodama per mokyklos laiptus ir kolidorius sustojo, kai prieš akis išvydo milžinišką salę su krūva knygų - Hogvartso biblioteką. Adelė įžengė pro milžiniškas duris ir išvydo krūvas knygų, buvo labai tylu, todėl girdėjosi, kaip Adelė žingsniavo. Ji net nežinojo kur pasukti buvo labai daug įdomių ir nematytų knygų skyrių, tačiau pamačiusi knygų apie burtus skyrių iškart pasuko ten. Gal ir daugiau dalykų sužinosiu, gal ir sesė kažko nežinos, norėčiau pamatyti jos reakciją, jei pasakyčiau burtažodį sr kokį nors faktą, kurio ji nežino.
Po kelių minučių svajų ji prisėdo prie staliuko burtų knygų skyriuje ir pagriebė pirmą po ranka pasitaikiusią knygą- ,,Keisčiausi kerai visoje Hogvartso istorijoje". Kodėl gi ši knyga ne knygų apie Hogvartsą skyriuje???

*

Neprisijungęs John Džonardas

  • II kursas
  • *
  • 9
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • Kaimiškas dešrainis
Ats: Knygų apie burtus skyrius
« Atsakymas #22 Prieš 3 metus »
John po pamokų ėjo rinkti informacijos apie...apie. Tiesą sakant jis net nežinojo, kur kas ir kada vyko, klastuolis net nesusigaudė, net apie ką reikia rinkti informaciją projektui. Tačiau jis žinojo, kad jam reikia į biblioteką. Džonardas pasuko bibliotekos linkme. Pagaliau atsidūręs joje jis apsidairė ir nulėkė ten, kur buvo matyti daugiausiai žalios spalvos. Knygų apie burtus skyrių. Jis greitu žingsniu nulekė ten ir netyčia užkliuvo už kažkieno portfelio ir nuvertė visą knygų lentyną. Jis greitai atsistojo ir sutriko. Po kelių minučių nuėjas kiek tolėliau berniukas pasakė Wingardium Leviosa burtažodį ir pakėlė visas nukritusias knygas ir iš už jų pamatė kažkur matytą klastuolę. Tikriausiai Adelę Mokslinčę, bet jis nebuvo tikras.
-Labas, aš John, o tu Adelė? -pasitikslino vaikinas.

*

mergaitė123

Ats: Knygų apie burtus skyrius
« Atsakymas #23 Prieš 3 metus »
Adelė sau ramiai skaitė knygą ir kimšo imbierinius sausainukus, kurių buvo prikepusi jos sesė - Žana. Tačiau staiga nutiko visiškai neįtikėtinas dalykas! Kažkoks nevykelis nuvertė visą knygų lentyną, tačiau Adelė nepastebėjo kas tai padarė, nes tuo metu skaitė knygą apie burtus.
Po kelių minučių ji pastebėjo berniuką, kuris su ja pasisveikino ir kaip keista, bet žinojo jos vardą.
-Labutis, taip aš esu Adelė. Adelė Mokslinčė iš klastūnyno koledžo ir esu pirmakursė. Tikiuosi, kad tu klastuoli neįsižeisi, bet aš tavojo vardo tai tikrai nežinojau, bet jau dabar žinau, John. Bėja ką tu čia veiki? Ar tik kokios informacijos čia neieškai, na ir jeigu ieškai tai turiu tave nuvilti, nė vieno dalyko mokytojas neuždavė rasti informacijos bibliotekoje, taigi reiškias tu tiesiog susimaišei, -plepėjo Adelė.

*

Neprisijungęs John Džonardas

  • II kursas
  • *
  • 9
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • Kaimiškas dešrainis
Ats: Knygų apie burtus skyrius
« Atsakymas #24 Prieš 3 metus »
Tai tu Adelė mokslinčė? Ar tu Žanos dukra ar sesė?- Berniukas Adelę užsipuolė klausimais.
Klastuolis minutei nustojo klausinėti, tačiau ir vėl tęsė:
- O ar tavo sesė ar nežinau kas yra profesorė? Ar tau Žana padidina pažimį per kontrolinius?
Berniukas atsiduso ir laukė Adelės Mokslinčės atsakymo. Jam labai knietėjo sužinoti atsakymus į šiuos pakankamai nuvalkiotus klausimus, nes jis į šiuos klausimus atsakymo kolkas niekas niekada neatsakė. Tai jam buvo šiek tiek keista, todėl klastuolis tikėjosi išgirsti atsakymus iš bendrakursės, kuri atrodė milžiniška moksliukė. Na tikiuosi, kad ji ne moksliukė, nes su tokiais aš gyvenime neprasidėčiau. Jie yra labai keisti ir nuobodūs, jiems svarbu tik knygos ir dar kartą knygos.

*

mergaitė123

Ats: Knygų apie burtus skyrius
« Atsakymas #25 Prieš 3 metus »
 Adelė išgirdusi tiek klausimų suglumo, tačiau minutėlę pagalvojusi atsakė:
-Taigi mano sesė vardu Žana Mokslinčė yra šio žiemos semestro kerėjimo profesorė.  Aš pas ją pamokų nelankau, kadangi nenoriu šeimos reikalų ,,įleisti" į pamokas, taip pogi ji man niekada nepakelia pažymių, nes pas ją pamokose niekada nebūnu, bet jeigu būčiau ji man būtų dar griežtesnė nei kitiems, nes vis gi ji už mene vyresnė devyniolika metų! Tai labai daug tiesa? O klausyk, ar tu turi kokį giminaitį dėstantį čia? Beją ar visada norėjai į klasūnyną? Išvis iškur tu esi? Ir ar tau labiau patinka būti čia - Hogvartse ar namuose šiltai įsitaisęs ant mokyklinio matematinio suolelio? Tikiuosi dabar aš jam parodžiau, kaip nesmagu yra gauti tiek daug klausimų vienu metu...

*

Neprisijungęs Ryan Jones

  • ****
  • 399
  • Lytis: Moteris
  • Niekada nesakyk niekada
Ats: Knygų apie burtus skyrius
« Atsakymas #26 Prieš 3 metus »
Kai jo vardas pakilo iš Ugnies taurės, švilpis jautėsi laimingas ir pakylėtas. Jis juk jau dalyvavo kvidiče ir dvikovų turnyre, bet visada svajojo apie Burtų trikovės turnyrą. Juk čia jo kraujas užvirs venose. Jam teks susidurti su baisiausiomis būtybėmis ir gal net perlipti per savo baimes. Tai iš tiesų atrodė labai nuostabu, bet dabar jam dėl baimės net suko pilvą. Ryan'as labai bijojo. Bijojo, kad jį stipriai sužeis ar net nužudys. Jis sunkiai atsiduso ir pradėjo vaikščioti pirmyn atgal per visą skyrių. Mąstė ar tikrai viską išgirdo teisingai. Viena švilpė bendrajame kambaryje pasakė Jones pavardės savininkui, kad jai grifė sakė, kad viena varnė girdėjo kaip klastuolis savo draugams pasakojo apie milžinišką lazdą, panašią į kvidičo atmušėjo bokštą, besimėtančią laukuose visai netoli Hogvartso. Kiti sakė, kad kažkur girdėjo riaumojimą. Visi šie dalykai būsimo magizoologo nevedė prie jokios gyvūno rūšies. Visi šie dalykai vedė jį prie minties, kad jam teks kautis su troliu. Troliu, tamsiąja būtybe, kuri yra labai pavojinga. Rudaakis dar kartą sunkiai atsiduso. Jokių kerų padėsiančių kovoti prieš trolį jis nerado. Matyt reikėjo geriau eiti į skyrių apie tamsiąsias būtybes, o ne apie kerus. Arba tiesiog tiesiu taikymu reikėjo keliauti pas Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorių. Pagalvojo švilpis. Tada pasitvarkė savo plaukus ir atsivertė dar vieną knygą. Deja, ir joje nieko nebuvo. Greitai knyga atsirado ant žemės prie kitų knygų, kurios jam nepadėjo. Tada sukrito prie lentynos ir ėmė apie mąstyti apie kerus, kuriuos jau moka. Gal jie padėtų kovoti prieš trolį? Pavyzdžiui sustingdymo kerai? Bet gal geriau naudoti augalus? Įdomu, ar mantikoros veiktų trolį? O gal koks eliksyras jam padėtų nugalėti? Pala pala pagalvojo švilpis O jei kovosiu visai ne prieš trolį? Gal lazdos didumu kažkas norėjo suklaidinti mane ir mano priešininke, kad mums būtų sunkiau suprasti prieš kokį velnio siųstą padarą mes kovosime? Juk tas bokštas(jei lazda tikrai panaši į bokštą) gali reikšti ir kažkokią užduotį su kvidiču? Nors tai manęs irgi nedžiugina. Juk mes pralaimėjome kvidičą grifams. Nors jei viską darysiu vienas gal viskas bus kitaip?. Vaikinas tikrai laužė savo galvą. Galiausiai jis pasiliko prie varianto, kad teks kovoti su troliu. Tyliai nusikeikė ir toliau ėmė ieškoti informacijos. Deja, jo paieškos buvo bevaisės. Jones eilinį kartą atsiduso ir tikėjosi, kad viskas kažkaip įsispręs. Jei ne jis kovos tik su jau jam žinomais kerais tokiais kaip  Incendio. Gal trolis ištirps ugnyje lyg kokia žvakė ar tiesiog sudegs kaip medis lauže.
There's no such thing as fate.

*

Neprisijungęs Hayato Shinohara

  • Menininkas
  • ****
  • 226
  • Lytis: Vyras
  • Viso pasaulio apgaulės taikinys
Ats: Knygų apie burtus skyrius
« Atsakymas #27 Prieš 3 metus »
   - Jie gi pasimeta, tie žodžiai... - garsiai bibliotekai paskelbė aukštas ir ekstravagantiškas profesorius.
   Ryškiai mėlynas kimono aukso siūlais apsiūtais rankogaliais žėrėjo kaip aštuoniasdešimtųjų disko šokėjai, mosuojantys plačiausiom kelnių klešnėm. Mosavo ir jis rankom - muzikaliai, ritmiškai, bemaž kaip dirigentas, tik nei dviejų, nei trijų ketvirtinių tuose mostuose ir labai norėdamas radęs greičiausiai nebūtum.
   Nervingi pirštai spusčiojo cigarečių pakelį kišenėje, labai gaila, bet principai čia rūkyti kol kas neleido. Vidury labiausiai pasauly smukusios civilizacijos buvo įsikūręs mažytis, bet jaukus, bet kiek mažiau padirbtos kultūros kamputis. Būtent potraukis šiam reikalui ir atvedė azijietį jaunuolį čionai, ieškoti paguodos ir įkvėpimo toliau suktis su savąja misija tarp baltaveidžių urvinių.
   - Pasimetę žodžiai ant grindų ir pasimetęs jaunuolis tarp knygų, - kraupiai šypsojosi Shinohara, trumpam nuleidęs galvą prie švilpio. Veikiai juodas žvilgsnis vėl klajojo palubėm. - Ruošiesi užduočiai, čempione? - maloniai paklausė, pernelyg maloniai, užtat išsyk save ir supeikė.
   Tas japoniškas kilnus ir kilmingas noras pagelbėti visais aspektais žemesniam, hm?..
   Nervingi pirštai spusčiojo apgniaužytą pustuščią kartoninį pakelį kišenėje.
MIORK SO KUNCHYOM
„Kažkas, išmeskit mane iš mano galvos/ Nekenčiu minčių, kurių negaliu paneigti“

*

Neprisijungęs Ryan Jones

  • ****
  • 399
  • Lytis: Moteris
  • Niekada nesakyk niekada
Ats: Knygų apie burtus skyrius
« Atsakymas #28 Prieš 3 metus »
Rudaplaukis nuo grindų nekilo. Toliau sėdėjo knygų krūvoje mąstydamas ką daryti. Jei jis neras jokio burtažodžio, augalo ar eliksyro, kuris padėtų prieš trolį jis tikrai pralaimės užduotį. Na, jis pralaimės užduotį ir tada jei jam visai ne prieš trolį kovoti reikės. Jo lūpas ir vėl paliko gilus atodūsis. Atrodė, kad jis jau nebesugalvos ką jam daryti ir jam teks kautis su troliu visiškai nepasiruošusiam. Jones pavėlė savo plaukus ir dar kartą perskaitė puslapį, kuriame rado informacijos apie trolį. Bandė iš jo išspausti kokią nors užuomeną, bet, deja, jokios užuomenos ten nebuvo. Tik parašymas : Trolis yra pavojinga būtybė, kurios reikia saugotis. Daugiau nieko. Nei parašyta ko jis bijo, nei kas jam kenksminga nieko. Na, žinoma knyga apie burtus, bet kodėl tada čia minimas trolis ir jokių burtų sustabdančių jį neminima? Galiausiai iš nervų švilpis suurzgė lyg koks gyvūnas. Knyga skrido kiek toliau nuo vaikino. Jones pavardės nešiotojas supyko. Supyko ant knygų, supyko ant bibliotekos ir supyko ant visko. Pyko todėl, kad prarado viltį. Prarado viltį, kad jam pavyks.
Staiga berniuko ausis pasiekė profesoriaus balsas. Rudaakis kiek krūptelėjo ir pažvelgė į profesorių, kuris dabar yra ir Švilpynės vadovas.
- Taip. Na, bent bandau pasiruošti Hayato.... Hakase, - pasakė berniukas galiausiai prisiminęs kaip reikia kreiptis į naująjį apsigynimo nuo juodosios magijos profesorių. Vos jam atsakęs, berniukas ėmė įtemptai mąstyti. Atrodė, kad pats Dievas jam atsiuntė pagalbą.
- Hayato-Hakase, jūs esate apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius, tad norėčiau paprašyti jūsų pagalbos. Aš manau, kad pirmojoje užduotyje reikės kautis su troliu. Na, dėl gandų, kad buvo rasta milžiniška lazda šiek tiek panaši į muštuką. Kiek žinau troliai dažniausiai tokias nešiojasi, - išbėrė savo spėjimą vaikinukas profesoriui. Lėtai atsistojo iš knygų krūvos ir ėmė jas tvarkyti dėliodamas į lentynas.
- Jokių burtų, kurie man padėtų nugalėti trolį, šiuose knygose neradau, bet gal jūs galite man padėti? Gal jūs žinote kerus, kurie gali man padėti nugalėti trolį? Ir jei taip, gal galite man padėti juos išmokti? Tai vienintelė mano viltis laimėti, Hayato-Hakase, - sumurmėjo švilpynės koledžo čempionas sukąsdamas savo lūpas. Galiausiai ir visos knygos buvo vietose. Tada pažvelgė į profesorių su viltimi sulaukti pagalbos iš japono. Nors sužinoti kokią gudrybę jei ne burtą ar panašiai. Tikėjosi pagalbos, nes pats jau tikrai nebežinojo ką jam padaryti.
There's no such thing as fate.

*

Neprisijungęs Hayato Shinohara

  • Menininkas
  • ****
  • 226
  • Lytis: Vyras
  • Viso pasaulio apgaulės taikinys
Ats: Knygų apie burtus skyrius
« Atsakymas #29 Prieš 3 metus »
   Hayato žvelgė į vaikiną iš aušto, lūkuriuodamas bei svarstydamas, ar gebės šis atsiminti specifišką žodelį, padėsiantį pelnyti japonišką pagarbą dėl truputį geresnės nei kitų europiečių atminties. ,,Hakase" - štai, kas nulipdė perbalusiam veide šykščią, bet truputį pagarbią šypseną.
   Shinohara nugara atsirėmė į knygų lentyną ir kurį laiką stovėjo, kaip visuomet užvertęs galvą aukštyn. Būtumei galėjęs spėlioti, jog nacionalisto ausys net nesiteikė susitelkti į žemesniosios rasės atstovo pagalbos šauksmą. Miesto venom sruvena... dažai... Lubos neatrodė niekuo išskirtinės, be debesų, be dangaus, be žvaigdžių. Hayato tam tikra prasme žavėjosi Didžiąja sale, tik jos debesys buvo... buvo... kokie?
   - Trolių besama pavojingų padarų, sunku būtų sugalvoti ką nors, kas padėtų užtikrinti tau pergalę. Juk neaišku, ką ir daryti reikės, - murmėjo panosėj Shinohara, kišenėj tebetrindamas baltą smerčios pakelį. Prisidek mirties, surūkyk, prieik per žingsnį arčiau dėžės, į kurią veikiai visas nugulsi. - Locomotor Mortis - paprastas, bet, tikėtina, padės. Ar girdėtas tau, čempione? - paklausė greičiausiai labiau retoriškai, negu tikėdamasis ar susirūpinęs dėl jaunuolio žinių.
   Šiaip ar taip, mažai jam tai rūpėjo.
   Nors gal, šiek tiek? Europiečiai, nors nevykėliai, yra linkę netyčia išgarsėti... O jei? Jei čempionas nepamirš po to savo mokytojo?..
   - Štai toks judesys, - Hayato lazdelė ore nubraižė švytinčią judesio formą, primenančią labai jau prastą žvejybinį kabliuką. Nieko su tokiu nepagausi vandeny - galbūt todėl ir buvo šie kerai pritaikyti stambesnėms žuvims, gyvenančioms ant žemės ir ore. - Išbandyk, matai, kiek daug taikinių, - Shinohara suokalbiškai palinko prie Ryan, baltu delnu plačiai mosteldamas į daugybes žmonių, stoviniuojančių prie lentynų su knygomis rankose.
MIORK SO KUNCHYOM
„Kažkas, išmeskit mane iš mano galvos/ Nekenčiu minčių, kurių negaliu paneigti“