Renginiai
  • Gegužės 18 d. - Egzaminai
  • Gegužės 21 d. - Profesorių atranka
  • Gegužės 25 d. - Atostogos
  • Birželio 01 d. - Naujų mokslo metų pradžia
Aktyvios pamokos
  • Šiuo metu aktyvių pamokų nėra.

0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Prisijungęs Gotfreinė Portendorf

  • VI kursas
  • *
  • 363
  • Taškai: 215
  • Lytis: Moteris
  • per aspera ad astra
Ats: III MI pamoka visiems kursams
« Atsakymas #15 Prieš 3 mėnesius »
 Atsimerkė. Ji vėl stovėjo toje pačioje pievoje, tačiau šį sykį aplinka buvo kitokia: saulė leidosi, iš tolo kilo dūmai, horizonte matėsi namų su šiaudiniais sodais siluetai. Rusvaplaukei dingtelėjo, kad paveikslas, užuot perkėlęs ją atgal į klasę, vėl grąžino ją į tą patį lauką, tik keliais – kaip ji spėjo – amžiais vėliau.
 Apsidairė. Jos nužiūrėtas medis atrodė daug seniau, lyg pavargęs nuo gyvenimo sunkumų žmogus: papilkėjęs, lapai spėjo prarasti savo sodrią žalumą, jų spalva buvo blanki ir net ryški, oranžinė saulė negalėjo jų pagyvinti.
 Medžio šešėlyje sėdėjo pora. Jaunutė, gal net jaunesnė už Got, mergaitė ir vaikinas, greičiausiai vyresnis. Nebuvo tikra, bet spėjo, kad šiedu irgi buvo burtininkai. Pora iškylavo, pasitiesę po savimi ryškiaspalvį patiesalą. Vaikinukas vis traukė iš pintinės vaisius ir vaišino jais mergelę, pats nevalgė nieko, tik gėrė kažką iš žalsvo butelio. Skystis buvo sodriai raudonas ir prefektė spėjo ten esant vyną.
 Ji buvo teisi. Nepraėjo daug laiko, kai išgertas skystis trenkė jaunuoliui į galvą ir jis ėmė priekabiauti. Liesutė, smulkutė mergytė niekaip negalėjo pasipriešinti, kai jis grubiai nuplėšė jos marškinius, apnuogindamas dar vaikišką kūną. Gotfreinė pakraupo – jeigu būtų pamiršusi, kad tai tėra iliuzija, kaip mat šoktų mergytei pagalbon. Tačiau ji niekuo negalėjo padėti.
 Visgi ir pati mergelė nesnaudė. Sijono gelmėse sukapstė burtų lazdelę ir nutaisė ją į vaikiną, kol šis buvo susikaupęs ties jos krūtine. Netrukus iš lazdelės galo blykstelėjo žalia šviesa ir jaunuolis krito negyvas, žvelgdamas į dangų nieko nematančiomis, tačiau atmerktomis akimis.
 Visa perbalusi ir drebanti varnė nutarė bėgti iš čia. Laimei, nespėjo nutolti nuo paveikslo ir šis vis dar buvo čia pat. Palietė jį ir jis vėl perkėlė ją į kitą laikotarpį.
credo solo in te grande amore


*

Neprisijungęs Torė Finitsis

  • II kursas
  • *
  • 156
  • Taškai: 378
  • Lytis: Moteris
  • We’re dancing on tables
Ats: III MI pamoka visiems kursams
« Atsakymas #16 Prieš 3 mėnesius »
Taip, spinta tikrai išklausė jos norų. Kur ten išklausė... Su kaupu juos išpildė. Torė stovėjo milžiniškoje bibliotekoje, kurioje kvepėjo ne tik knygomis, bet ir praeitimi. Aplink vaikščiojo keletas merginų ir moterų, kurios buvo pasidabinusios ilgomis suknelėmis. Ar įsivaizduojat kaip nepatogu visą laiką būti su suknele?  Tuo tarpu Torė net cyptelėjo iš džiaugsmo, bet jokių keistų žvilgsnių nesulaukė. Juk tai tik iliuzija, tad tie žmonės negalėjo jos matyti? Susitvardžiusi nuėjo link arčiausiai esančios lentynos ir išsitraukė pirmą pasitaikiusią knygą. Medinis viršelis buvo aptrauktas oda ir išraižytas įvairiausiais raštais. Tiesiog svajonių išpildymas. Varniukė net kiek drebančiais piršteliais atvertė knygą, bet... visiškai nieko nesuprato. Jos buvo parašytos kita kalba. Galbūt lotynų? Torė nebuvo tikra. Mergaitė taip pat atsargiai padėjo knygą atgal į savo vietą ir patraukė atgal link spintos. Čia lyg ir nebuvo daugiau ką veikti. Paskaityti senų knygų negalėjo, kad ir kaip tai atrodė įdomu. Greičiausiai laikas grįžti į klasę. Bet kai antrą kartą išlipo iš spintos, suprato, kad į dabartį jos niekas dar neatkėlė.

*

Prisijungęs Gotfreinė Portendorf

  • VI kursas
  • *
  • 363
  • Taškai: 215
  • Lytis: Moteris
  • per aspera ad astra
Ats: III MI pamoka visiems kursams
« Atsakymas #17 Prieš 3 mėnesius »
 Ji vėl buvo jau pažįstamoje pievoje. Tik dabar čia nebebuvo medžio, žolė buvo žemesnė, o ir jai nematytos gėlės čia neaugo. Tolumoje matė miesto šviesas, iš ten sklido ir šūvių garsai.
 Tačiau pievoje nevyko nieko. Kažin kaip prisiminus, kad reikės grįžt į pamoką su kažkokia smulkmena, rankos pačios ėmė skinti laukines gėles ir pinti iš jų vainiką, kuris greitai papuošė jos rusvą galvą.
 Tuo tarpu šūvių garsai aidėjo arčiau, prie jų prisijungė klyksmai bei kareiviškų batų dundesys. Galiausiai pieva prisipildė minia žmonių: jų tarpe buvo keli kareiviai, pasipuošę raudona juosta su svastika, tačiau daugumą sudarė civiliai, persigandusiais veidais, su ašarom akyse ir ant skruostų bei šauksmais gerklėse. Vienas iš kareivių vedė berniuką, iš pažiūros septynmetį. Jis buvo sulysęs, petį puošė geltona žvaigždė.
 Got jau suprato, kas tuoj įvyks. Kareiviai išvedė berniuką į centrą, juos apspito verkianti minia. Nusitaikė. Berniukas net nesipriešino - klūpėjo, pakėlęs galvą aukštyn. Šūvis. Iš jo galvutės trykšta kraujas. Jis griūna. Jo nebėra.
 Staiga minioje pasigirdo širdį veriantys klyksmas, toks, kokį išgauti galėtų tik mylinčios motinos širdis. Kilo sąmyšis tarp žmonių. Kareiviai ilgai nelaukę jį nuramino - kelios dešimtys civilių paskendo savo pačių kraujo jūroje.
 Perbalusi kaip kreida varnanagė žengė atatupsta, kol neatsitrenkė į įrėmintą drobę. To užteko, kad paveikslas ją vėl perkeltų.
 Tačiau ji dabar buvo klasėje. Ausyse dar tebeaidėjo šūviai bei motinos šauksmas, visam laikui sustingęs jos lūpose. Prisiminus jį, Gotfreinės akys prisipildė drėgmės, kuri niekaip nenorėjo išdžiūti. Dingo tik nusiritus jos skruostu.
credo solo in te grande amore


*

Neprisijungęs Torė Finitsis

  • II kursas
  • *
  • 156
  • Taškai: 378
  • Lytis: Moteris
  • We’re dancing on tables
Ats: III MI pamoka visiems kursams
« Atsakymas #18 Prieš 3 mėnesius »
Mergaitė antrą kartą išsiropštė iš spintos. Klasės dar nebuvo nei kvapo, bet, kaip profesorė ir minėjo, spinta vėl nugabeno į Torės širdžiai mielą vietą. Mergaitė suprato, kad toje vietoje buvo ankstus rytas. Tikriausiai vasaros, nes buvo pakankamai šilta, o rūkas gaubė pažemę. Pirmakursei nežinia kodėl labai patikdavo rūkas. Juk jis atrodo toks paslaptingas ir taip primena vasarą. Bet teko pripažinti, kad šitas rūkas buvo kažkoks keistas. Paprastas rūkas būdavo gaivus ir švelniai glostydavo odą, o šis... šis buvo šiltas ir gniaužiantis kvapą. Buvo nelabai įmanoma įžvelgti ką nors toliau savo nosies, bet girdėti buvo galima viską. Riksmas. Tada Torė ir suprato. Čia visai ne rūkas. Čia dūmai. Netrukus pasimatė ir liepsnos. Mergaitė apsiausto kraštu užsidengė nosį ir burna. O, siaube! Šios ugnys turėjo sugriauti visą kaimą ar net miestą, o būtent Torei tenka tai išvysti. Ir blogiausia tai, kad ji negalėjo niekuo padėti. Mergaitė kuo greičiau įbėgo į spintą ir iš vidaus užtrenkė duris. Prieš atidarydama tyliai ištarė:
- Prašau, grąžink mane į klasę,- mergaitė jautė kaip skruostu teka nevaldoma išdavikė ašara. Atidarė spintos ir net atsiduso. Dabartis. Varniukė nusibraukė ašarą ir nupėdino į klasės galą. Nebenorėjo daugiau nei matyti tų saretopų.

*

Neprisijungęs Auksė Marietta Hale

  • II kursas
  • *
  • 97
  • Taškai: 136
  • Lytis: Moteris
  • But I was busy thinking 'bout boys
Ats: III MI pamoka visiems kursams
« Atsakymas #19 Prieš 3 mėnesius »
Pro Auksę prabėgo keletas krykštaujančių vaikų. Mergiūkštė stovėjo maždaug parko pakraštyje, tačiau vidury žvyru apibarstyto, nelygaus takelio. Priešais, šonuose, atsivėrė nedidelių, didelių, įvairiausių formų palapinės ir pastogės, o po kiekviena iš jų matėsi gaminami vis kitokie skanumynai. Marietta žengė nedrąsų žingsnelį pirmyn. Žmonių aplink buvo gausybė. Kai kurie netgi pešėsi dėl eilės vietoje prie kioskelių, o tuo tarpu kiti ragavo bei gardžiavosi skanumynais, paragautais pirmą sykį. Ji nedrąsiai, lėtai žingsniavo pirmyn, galvą vis pasukdama į šonus. Kvapai kuteno nosį. Iš vieno kioskelio sklido kokosų, iš kito šokolado kvapai, jų buvo tiek daug, kad net atskirti buvo sunku. Kiek tolėliau pasirodė karuselė su arkliukais, apžvalgos bokštas, įvairios supynės ir visa kita, kas tik būdinga atrakcionų parkui. Nebuvo nei vieno, kas liūdėtų, verktų ar pyktų. Tačiau vaizdas išnyko. Nebeliko kioskelių, skanių, nepažįstamų kvapų ir žmonių. Teliko tik atrakcionai bei Hale, kartu su tyla.
You think, you know people,
But then they surprise you.

*

Neprisijungęs Bethany Gronmigfar

  • II kursas
  • *
  • 248
  • Taškai: 148
  • Lytis: Moteris
  • Cause I don't care if I lose my mind
Ats: III MI pamoka visiems kursams
« Atsakymas #20 Prieš 3 mėnesius »
Bethany būtų stovėjusi toliau ir stebėjusi visas mintis užburiantį vaizdą. Deja, laikas seko ir ji tai suprato. Šventė, turbūt vidurvasario, vyko toliau, tačiau pamažu ėmė blėsti ir visiškai, tarsi atsitraukdama ir blukdama, išnyko. Teliko tik švelnus vėjelis ir daugybė gėlių aplink. Varniukė puolė dairytis. ,,Kaip man sugrįžti?", - pasimetimo jausmą mažino aplink buvusios gėlės. Staiga akelės pamatė blyškius paveikslo kontūrus ir mergaičiukė stačia galva pasileido jų link. Ji jau žengė viena koja tarp rėmų, tačiau prisiminė kelis profesorės žodžius. ,,Ką parsinešti, ką parsinešti?, - ji vėl puolė dairytis bei akelėmis užkliuvo už pamesto gėlių vainiko. Priartėjusi, varniukė jį paėmė į rankas, o tuomet uždėjo sau ant galvos. Jis buvo kiek didokas, tačiau pakankamai tvirtai laikėsi. ,,Tiks", - galvoje, tarsi ranka numojo į šoną. Daugiau nežvilgtelėdama į gėles, Bethany tvirtai žengė tarp vos įžiūrimų rėmų ir netrukus atsirado klasėje. Ji suvokė, kad tai buvo iliuzija, bet vis dar turėjo gėlių vainiką sau ant galvos. Tylomis, stengdamasi niekur nesidairyti, mergaičiukė atžingsniavo iki savo vietos ir atsisėdo.
No one else could make me sadder, but no one else could lift me high above.

*

Neprisijungęs Auksė Marietta Hale

  • II kursas
  • *
  • 97
  • Taškai: 136
  • Lytis: Moteris
  • But I was busy thinking 'bout boys
Ats: III MI pamoka visiems kursams
« Atsakymas #21 Prieš 3 mėnesius »
- Nesuprantu, - lūpos tyliai šnabždėjo žodžius, o akys, atrodė, tuoj bus pilnos ašarų. Supynės vis dar, tarsi kažkas ant jų suposi, judėjo, tai pirmyn, tai atgal. Viskas buvo taip apleista, taip pamiršta. Pasigirdo ūžesys. Auksė pakėlė galvą aukštyn. Virš jos skrido lėktuvas. Vos tik jis pasirodė, iš visų pusių ėmė plūsti žmonės. Varganai apsirengę, palenkę galvas ir apkabinę vaikus per pečius, jie bėgo tiesiai į Mariettos pusę. Kai kurie netgi spruko per ją kiaurai. Hale niekaip nesuprato kas vyko. Milžiniškas garsas, o tiksliau sprogimas. Dalis vieno atrakciono pavirto nuolaužomis. Kažkas suklykė. Kilo dar didesnis sąmyšis. Dar vienas sprogimas. Šįkart ten, kur buvo daugiausiai bėgančių žmonių. Negalėdama daugiau to stebėti, Hale ėmė kuo greičiau bėgti spintos link. Ašaros sunkiai tvėrėsi akyse, o kai užsidarė baldo durys, ėmė byrėti skruostais tarsi paleisti iš delnų žirniai. Suvokusi, kad greitai vėl atsidurs klasėje, nusišluostė ašaras. Tuomet žengė vėl, atgal į kabinetą. Tarsi būtų gavusi su maišu per galvą, mergiūkštė ramiai grįžo į savo vietą, vis dar akyse regėdama baisybes.
You think, you know people,
But then they surprise you.

*

Neprisijungęs Bella Foun

  • I kursas
  • *
  • 21
  • Taškai: 235
Ats: III MI pamoka visiems kursams
« Atsakymas #22 Prieš 3 mėnesius »
Mergaitės galvoje kirbėjo begalė minčių, kurgi ją nukels tas saretopas. Matyt, tai ir buvo priežastis, kodėl Bel taip ilgai keliavo. Vos šiai pagalvojus apie kokią mielą vietą, į galvą ateidavo kita. Ir taip ne vieną kartą.
Pasigirdo pokštelėjimas. Metas. Atėjo metas išeiti. Vos vos pravėrusi duris, rudaplaukė kištelėjo nosį, norėdama įsitikinti, jog neužstrigo kažkur laike ir dabar yra konkrečioje vietoje. Išlipusi, ji apsidairė - visas peizažas buvo apibarstytas balta cukraus pudra. Žiemos metas. Kažkur tolumoje stovėjo medinis namukas, o iš jo kamino veržėsi dūmai. Lauke buvo ganėtinai vėsu, tad pusnuogė pirmakursė ėmė klampoti per sniegynus, vos pakeldama kojas, link šiltos patalpos. Keista, mat už savęs ji nepaliko jokio pėdsako - it šios čia nebūta. Vienuolikmetė žvelgė net tris kartus, tačiau vistiek neišvydo batų žymės sniege. Čia dabar kas.. Tačiau sukti sau galvos nebuvo kada, mat dabar mokinukei labiau rūpėjo pasišildyti prie židinio. Pagaliau atklampojusi iki trobelės, ji belstelėjo į duris, tačiau niekas neatidarė. Dar kartą pabeldė - tyla. Gal nieko nėra namuose? Bet gi kaminas rūksta.. Įsidrąsinusi, Foun jas pastūmė. Praviros.

*

Neprisijungęs Ashley Tonks

  • *
  • 225
  • Lytis: Moteris
  • a wizard soul trapped inside a muggle body
Ats: III MI pamoka visiems kursams
« Atsakymas #23 Prieš 3 mėnesius »
Galiausiai įstengusi atmerkti akis, Ashley prieš save išvydo chaosą - intensyvus eismas, žmonių grūstis, nuolatinis šviesų mirgėjimas, klegesys, ūžesys.. Tikra painiava. Regis, ši atsidūrė kažkokiame mieste. Viešpatėli, čia praeivis keikia, jog maišais po kojom, automobilio vairuotojas signalizuoja, įširdęs, kad lendi po ratais, o dar ta spalvų maišalynė.. Tikras akių skausmas. Pasimetusi, nebežinanti, į kurią pusę bėgti, Ashley tiesiog sustojo. Pasigirdo sprogimas. Vienas. Antras. Kurtinantis cypimas.Trečias. Pašėlusių žmonių gausa it kokia bulių banda bėgo į visas puses, nežiūrėdami nieko. Vaikų klyksmas. Liaukitės.. Prašau. Liaukitės.. Noriu namo. Ashley taip pat klykė. Apsiašarojusi, ji klykė viduje. Kitaip neišgalėjo. Tvirtais žingsniais gatve slinko šautuvais apsitaisę vyrai. Be pasigailėjimo jie šaudė į visus, kas tik papuolė. Nesvarbu, buvai mažas vaikas, moteris, senukas. Šie nustvėrė vieną vyrą ir paklupdė ant žemės. Tos akys. Jis žvelgė į trečiametę. Jis ją matė. Tos akys. Tos padėti maldaujančios akys. Jos žvelgė į mergaitę. Šūvis. Paskutines savo gyvenimo minutes jis žvelgė į ją, o Ashli negalėjo nieko padaryti. Rankos buvo it nukirstos. Jei paauglė ir būtų bandžiusi padėti, jų daugiau. Ji klykė. Dabar tikrai klykė. Jie ir girdėjo tą klyksmą. Tie vyrai dabar nuožmiai žiūrėjo į balsvaodę. Jie taip pat ją matė. Ji ir juos matė. Matė juos, jų ginklus, tas akis, verkiančius vaikus, pasimetusius nuo mamų ir sprogimus. Vieną. Antrą. Trečią. Ji klykė. Bejėgė. Nieko negalinti padaryti.
P. S.
I hope you're happy.

*

Neprisijungęs Bella Foun

  • I kursas
  • *
  • 21
  • Taškai: 235
Ats: III MI pamoka visiems kursams
« Atsakymas #24 Prieš 3 mėnesius »
Įslinkusi į vidų, ji išvydo mažą mergytę, skraidančią lėktuvėliu po visą kambarį ir senolę, gaudančią šią. Vaizdas buvo iš it nuostabiausios pasakos. Galėjai žiūrėti ir žiūrėti į tas meilės, šilumos ir džiaugsmo kupinas akis. Tik staiga senutė pagavo kikenančią mažylę ir aukštai iškėlė, taip jos skraidymą perkeldama į orą. Nejučiomis Bella pradėjo šypsotis. Jų akys buvo viename aukštyje ir šios susidūrė nosytėmis. Paleidusi rudakasę, močiutė atsinešė kažkokią storą knygą, o penkiametinukė tuoj įsitaisė ant dailaus, minkšto, balto kilimėlio. Močiutė krestelėjo į greta stūksantį fotelį. Atvertusi kelis lapus, pradėjo skaityti. O skaitė taip įtaigiai, jog pati Foun manė plaukianti su vikingais ir plėšikaujanti, skrajojanti su maugliu po džiungles, žaidžianti su dideliu, rudu meškinu. Ši net nenutuokė, kada spėjo pati įsitaisyti greta mergytės ir nepajautė, kaip senutė užvertė knygą bei padėjo ant staliuko.
- Nagi, Bella, laikas miegoti, - tarė balsas. - Juk nori užaugti didelė, taip? - paėmė mergaitę ir nuvedė prie lovytės.
Paguldžiusi ilgakasę, senolė ėmė glostyti jos plaukelius, o pati išdykėlė tuoj užmerkė akeles. Grifė negalėjo atplėšti nuo jos savųjų. Ši suvokė, kas ta senutė ir kas ta mergaitė. Ji prisiminė.

*

Neprisijungęs Jasmine Diana Amneta

  • V kursas
  • *
  • 108
  • Taškai: 289
  • Lytis: Moteris
Ats: III MI pamoka visiems kursams
« Atsakymas #25 Prieš 3 mėnesius »
 Pirmoji sureagavo uoslė, kadangi bent jau kol kas buvo tylu. Nosį pasiekė kažkoks lyg obuolių pyrago, sumišusio su eliksyru kvapas. Patalpoje tvyrojo drėgmė, kuri nustūmė kitus kvapus į šalį. Lyg koks senas rūsys... Grifė nejuto nė lašelio šilumos, aplinkui ją tvyravo šalta drėgmė, suteikianti daug didesnio, nei rodo termometras įvaizdį.
 -Eliburgai?- pasigirdo vyriškas, tvirtas balsas, nuo kurio net plaukai pasišiaušė.
 -Taip, pulkininke?
 Rodės, kažkas čia buvo be šių žmonių. Abu vyriškiai staiga nutilo ir rodos, įsiklausė. Kažkur sukrebždėjo pelė ir jie lengviau atsikvėpė. Pasklido šlyšktus kvapas ir Diana ranka užsidengė nosį. Žinojo, jog čia tik iliuzija, tad jos niekas nematys, o pati raganaitė negalės nieko pakeisti.
 -Kada bus gatavas?- vėl prabilo pulkininkas. Kažkur skambtelėjo lyg maišomas koks nors indas.
 -Jau tuojau.
 Toje pusėje, iš kurios sklido pulkininko balsas, sudejavo grindys, girdėjosi garsūs žingsniai, bet jie buvo maždaug toje pačioje vietoje, lyg vyras vaikščiotų ratu. Mokinė atsiduso ko nors laukdama, nes kol kas nieko įdomaus nevyko. Po kelių minučių tylėjimo tyliai suskambo metalinis samtis ir užkimšamas buteliukas.
 -Prašom, pulkininke. Ką tik išvirtas tiesos eliksyras.
 Link Eliburgo pradėjo eiti jo vadovas ir paėmė eliksyrą (bent jau taip manė raganaitė). Tvirtabalsis su skysčiu nuėjo į kitą kambario pusę, link jo, kad viską geriau girdėtų artinos ir Amneta.
 -Edisonai, girdi mane?- tylutėlis buteliuko dungtelėjimas į žemę privertė Jasminą labiau susikaupti. Pasigirdo garsas, lyg būtų numesta kokia nors virvė, ar surištas skuduras. Nors ausys čia galėjo apgauti, panašus duslus garsas galėjo kilti ne tik iš tokio šaltinio.- Gerk.
 Nežinia kas buvo tasai Edisonas, bet jis vykdė pulkininko nurodymus, nes kažką garsiai nurijo.
 -Tikrasis vardas ir pavardė?- pradėjo testuoti Edisoną.
 -Edisonas Afrolietis,- pasigirdo lengvesnis atodūsis, neaišku kieno, lyg pulkininko, apsidžiaugusio, kad žmogus neapsimetinėja ir yra tikras.
 -Specialybė?
 -Edvardai, juk žinai, kad tai beprasmiška. Iškart eik prie reikalo.
 -Edisonai, suprantu tave, tu tikrai atrodai apgailėtinai, tačiau... Atsakyk į klausimą.
 -Britanijos karininkas.
 -Amžius?
 -Dvidešimt penkeri.
 -Eliburgai, ateik,- pulkininkas pakvietė eliksyrą virusį vyriškį. Pasigirdo sunkių, kareiviškų batų garsas, specifinis, tikrai kitoks nei paprastų. Nežinia koks to buvo tikslas, nes eliksyrus mokantis taisyt kariškis nieko nesakė, o iš jo buvimo vietos buvo galima nuspręsti, kad nieko ir nedarė.
 -Kiek metų tarnauji armijoje?
 -Devynis, pone,- pulkininkas atsiduso. Sunku buvo nuspręsti kas čia vyksta nieko nematant. Dėl to ketvirtakursė ir gailėjosi, kadangi norėjo viską pamatyti.

-

 Sukrebždėjo durys. Iš įpročio mergina į jas atsigręžė, tačiau nieko nematė. Eliburgas nuėjo link durų ir pasuko raktą spynoje, ši nepatenkinta sugirgždėjo, tačiau durys atsivėrė.
 -Pulkininke, atėjo Malvina,- pranešė karys. Moteris ar mergina smulkučiais žingsniukais skubėjo, į grindis kaukšėjo kulniukai.
 -Edisonai, brangusis, ką jie su tavimi padarė?! Suspigo ir pasileido link tardomojo. Pasivyti spėjęs vyriškis ją sugavo, ši pradėjo muistytis ir bandyti ištrūkti, tačiau karys yra karys, daug stipresnis už moterytę, juolabiau bateliais su kulniukais, kurie trugdė.
 -Išvesk ją,- sausai paliepė pulkininkas, Malvina pradėjo rėkti, draskytis, niršti, bent jau garsas tai buvo tragiškas. Eliburgas ją lengvai pakėlė ir persimetė per petį, tad nesigirdėjo batelių kaukšėjimo. Moteris kumščiais daužė kariškio nugarą, rėkti buvo sunkiau, nes, na... Buvo žemyn galva. Ją greitai išnešė į kitą patalpą, kambarį, ar kas ten buvo.
 -Ką jai padarysite?
 -Juk žinai, kad nieko. Nenoriu nei vienam pakenkti, Edisonai. Taigi, ar buvai ištikimas Britanijai?
 -Visa širdimi.
 -Na ir paskutinis. Ar bendradarbavai su Sidabrinėmis Lapėmis?
 -Ne. Net nepagalvojau. Neperdaviau nei lašo informacijos, nesulaužiau britų pasižadėjimų. Neturiu kėslų prieš britus.
 Sužvangėjo ištraukiamas peilis. Edvardas kirto juo žemyn, nukirto grandines ir peilį sugrąžinęs į savo vietą, parklupo priešais savo karį ir pravirko džiaugsmo ašaromis.
 -Jau maniau, jog ir tu mus išduosi,- kiek lūžtančiu balsu pasakė. Tuojau pat atsivėrė durys ir savo bateliais su kulniukais atbėgo Malvina. Suspigus mylimojo vardą greitai nukaukšėjo link jo. Trumpas, linksmas, bet ir kiek nervingas vyriškio juokas perskrodė orą, pakėlęs merginą apsuko ratą ir pastatė ją ant žemės. Nusprendus, jog jau pakankamai pamatė, Diana atsargiai nuėjo link durų, jas atidariusi peržengė slenkstį ir atsidūrė dabartyje. Nusišypsojo, nes greičiausiai kitaip nei kitų, jos pamatytas įvykis baigėsi sėkmingai. Tiesa nugalėjo. Edisonas, nors ir buvo neteisingai apkaltintas, dabar buvo laisvas, o pulkininko širdis nebuvo akmeninė. Tiesa nugalėjo. Tai jai, kaip mergaitei iš sąžiningo koledžo buvo nepaprastai svarbu. Jauniausioji Amneta patraukė ten, kur manė esant suolą ir klestelėjusi eilinį kartą šypsojosi. Jos pačios širdis po truputį tirpo ir mažėjo pykčio. Jasmina buvo laiminga.
Tai, kad nematau laikrodžio nereiškia, kad laikas stovi vietoje, o aš nesikeičiu.

*

Neprisijungęs Ashley Tonks

  • *
  • 225
  • Lytis: Moteris
  • a wizard soul trapped inside a muggle body
Ats: III MI pamoka visiems kursams
« Atsakymas #26 Prieš 3 mėnesius »
Savo klausiamas akis ji buvo įsmeigusi į tuos vyrus. Ji klykė, o jie stovėjo. Ji klausė, o jie tylėjo. Ji verkė, o jiems buvo nė motais. Šie tiesiog stovėjo ir nieko nedarė. Šalia teroristų kojų gulėjo kulkos persmelktas vyras. Už ką? Kodėl? Kam viso to?
Ashley dužo viduje į tūkstančius šukių. Mergina tenorėjo grįžti namo. Ten, kur saugu. Ten, kur jai niekas negrės. Ten, kur jai neteks to patirti. Bet dabar ši stovėjo viena, o priešais - grupuotė žudikų. Negailestingų. Dar kelias akimirkas grifė žvelgė į juos, o tada pagaliau išgirdo. Išgirdo verksmą. Ne, ne savo, nors labai artimą. Jos dešinėje verkė keturių, daugiausiai penkių metų berniukas. Jis stebėjo kiekvieną hogietės judesį. Suvokusi, jog berniukas taip pat virs auka, trečiametė čiupo jį ir pasileido bėgti. Garbanė neatsigręžė atgal. Nereikėjo. Jų veidai dar ir dabar stovėjo prieš akis. Skruostais bėgo upeliai ašarų, tačiau Ashli turėjo būti stipri ir to nerodyti berniukui. Pribėgusi kažkokį skersgatvį, ji pasislėpė. Pasodinusi vaiką ant žėmės, Tonks nušluostė jam ašaras.
- Nagi, viskas bus gerai, - nusišypsojo berniukui. - Kur tavo mamytė ar tėvelis? - stengdamasi nepanikuoti, paklausė.
Bet atsakymo nesulaukė. Turbūt ir ji neatsakytų. Tik čia pasigirdo kažkoks balsas. Rodės, moters. Ši šaukė vardą. Džeikobo vardą. Staiga vaikučio akys sužiuro ir strazdanė suprato - tai jo mama.
- Nagi, kelkis, - padėjo atsistoti juodaplaukiui ir nuvedė jį pas moterį.
Jos akys buvo raudonos. Moteriškė pažvelgė į Tonks ir jos skruostu nutekėjo dar viena ašara. Čiupusi glėbin Džeikobą, ji nubėgo, o kaštonplaukė privalėjo rasti duris. Tikriausiai daug atitolo nuo jų, tačiau aure ir durys. Tolumoje jos lūkuriavo blyškiaodės. Mergaitė pasileido vartų link. Priartėjusi, ši įkrito į šviesos glėbį. Viskas. Viskas baigėsi. Čia pat Ashley įgriuvo į klasę. Mergaitė nusistebėjo - daugumos skruostai taip pat buvo sudrėkę. Atrodė, jog jie irgi stebėjo tuos kraupius reginius, tačiau neištarusi nė žodelio, trečiakursė atsisėdo savo vieton, stengdamasi save nuraminti.
P. S.
I hope you're happy.

*

Neprisijungęs Bella Foun

  • I kursas
  • *
  • 21
  • Taškai: 235
Ats: III MI pamoka visiems kursams
« Atsakymas #27 Prieš 3 mėnesius »
Jeigu dar kam neaišku, tai buvo pati Bella. Tiksliau, penkiametė jos versija ir senolė, kadais taip bežaisdavusi su mergaite. Dabar jos irgi puikiai sutaria, tačiau tai ne tas pats. Anksčiau viskas būdavo kitaip. Kartais grifė pasiilgsta senų laikų, kai daug kas būdavo paprasčiau..
Kiek didesnei Foun versijai atėjo laikas grįšti. Tai ji kuo puikiausiai suvokė ir prieš kokį pusvalandį. Na, bet taip mergaitei tik atrodė. Matyt, vienuolikmetė prarado laiko nuovoką. Prieš išvykstant, ji priėjo prie močiutės. Jos veide buvo kur kas mažiau raukšlių, o plaukai dar ne tokie žili kaip dabar. Rudų akių savininkė atsisėdo šalia senolės ant lovos, kurioje kažkada gulėjo pati ir paėmė jos ranką. Kaip ir visada šaltą ranką. Tikriausiai, ši nematė savo anūkės, kadangi net nekrūptelėjo, pirmokei prisilietus. Tuomet Bel atsistojo, prislinko prie stalelio bei pakėlė tą pasakų knygą, iš kurios skaitinėjo močiutė. Viršelis buvo tamsiai melynas, o pavadinimas - auksinis. Dar kartelį apžvelgusi trobelę, ji išėjo. Vos išslinkusi į lauką, Foun ėmė kalatoti dantimis. Ech, ir vėl teks bristi per pusnis.. Bent jau krezus kokius galėjau pasivogti. Tačiau mergiotė net nepajuto, kaip priėjo spintą. Įlipusi vidun, ši uždarė duris ir.. Grįžo klasėn. Dauguma jau sėdėjo savo vietose, tačiau apsiašaroję, kas privertė grifę sutrikti. Nejau jiems buvo taip blogai? Na, bet svarbiausia, jog pati Bela jautėsi nuostabiai.

*

Neprisijungęs Hannah von Peach

  • *
  • 384
  • Lytis: Moteris
  • Hana be č, bet su karūna
Ats: III MI pamoka visiems kursams
« Atsakymas #28 Prieš 2 mėnesius »
Tas pats senas, violetavas su balkšva grandinėle laikrodis, buvęs su Hannah per visus jos mokymo metus, garsiai tiksėjo, vos ne įvarydamas galvos skausmą merginai. Paskutinei rodyklei pasiekus penktą ir dvi penktąsias tašką nuo kairės pusės link juodo taškelio, profesorė spragtelėjo pirštais, taip mokinius sugrąžindama klasėn, kurie nespėjo baigti užduoties anksčiau. Susirinkusi dėžę daiktų iš "praeities", ant lapelio įvertino mokinių darbą ir paeiliui išleido iš kabineto.
-Iki kito karto!- linksmai sučiulbėjo Hannah, paskutiniam mokiniui išėjus iš klasės. Gerą valandą sutvarkiusi išdaigas saretopuose, juos panaikino, dailiai sustumdė stalus magijos istorijos egzaminui ir išėjo laukan. Įkvėpti tyro pavasario oro, iškvėpti visas bėdas ir sunkumus bei...atsipalaiduoti. Bent kartą po šitiek laiko.
× Honey, you should see me in a crown ×
× Education never ends. It is a series of lessons, with the greatest for the last ×

 

  • Hogvartsas.LT © 2007-2017