0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Klarė Konė Karter

  • VII kursas
  • *
  • 552
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Al que al cielo escupe, en la cara le cae.
Pilies sienos, kaitinamos nedrąsios pavasario saulės šilo, ir penktakursės kūną dengusią mantiją pakeitė storas raudonas megztukas. Koledžo spalva suteikė paauglei pasitikėjimo savimi. Taip pat išryškino žalias akis, nukreipdama dėmesį nuo saulei pasirodžius išryškėjusio rausvumo plaukuose.
Šiandien ryte, per pusryčius pelėdoms nešant paštą Klarė gavo pakabutį, maža natelė prisijungė prie juodo katinėlio, puošiančio grifiukės kaklą nuo pat pirmosios jos dienos Hogvartse. Niekas nežinojo, bet kaštonplaukei šiandien sukako šešiolika. Žiobarų pasaulyje ji šiandien gautų pasą, ir šios progos žiobarų kilmės draugai tikrai nepraleis. Mama atsiųs dovanas vėliau, paaiškindama, kad Klarė mokėsi internate, kaip ir bet kuriais kitais metais.
Nedrąsiai pravėrusi duris pasisveikino su profesoriumi ir įsitaisė į laisvą vietą gale. Per apsigynimo nuo juodosios magijos pamokas stengėsi išsilaikyti kuo toliau nuo tomečio profesoriaus akių, nenorėdama parodyti, kokia nemokša buvo.
Profesorius šiandien praleido teorinę dalį, pats atsakydamas į pačio klausimus. Penktakursei teko nuryti seiles ir susikaupti. Darbas poromis, kaunantis kerais buvo didžiausias Klarės košmaras. Juolab, kad apsidariusi nematė nė vieno draugiško veido, kuriuo galėtų pasikliauti. Dauguma mokinių kabinete buvo jaunesnių kursų moksleiviai, kuriuos vyresnė grifė būtų mirtinai išgąsdinusi savo negrabumu.
Aukšta, tačiau smulkutė Klarė pakilo nuo kėdės, norėdama prieiti prie profesoriaus, jog šis pats paskirtų kam teks susidurti su ilgaplauke problema, nenorėdama nubausti kieno nors savo buvimu. Skruostai kaito jau dabar, tik pagalvojus apie gėdą, kuri pati sau prisidaro. Tačiau vos spėjusi pakilti pajuto smūgį. Nesuvokė kas nutiko, kai pajuto po kūnu vėsų kabineto grindinį. Pakėlusi galvą nuo žemės suprato, kad pakaušyje tvinkčiojo guzas, kurį bent dar kelias dienas skaudės. Kluptelėjęs panašaus amžiaus, tačiau rodos, ūgiu Klarei nenusileidžiantis šviesiaplaukis, jau pakilo ant kojų. Suprasdama, kad kaltė kaip ir priklausė jam, ištiesė ranką, kad šis pats jau tvirtai atsistojęs ant žemės padėtų pasikelti. Tuo metu į sutrenktą galvelę šovė mintis. Jei jau taip sugeba prisidirbti, kaip ir aš, gal ir užduotį padės atilikti.
- Klausyk, -pratarė kildama nuo ne tokių jau ir švarių grindų, - gal nori ir užduotį atlikti kartu? - Klarė valėsi megztinį stebėdama kitus mokinius, kurie jau radę poras suko kabineto durų link.
Y cada anochecer es una cita entre misterio y realidad para que no se te olvide soñar

*

4574

Vaikinas pastebėjęs kaliausę su Jokerio kauke ir nuodingais balionais tenorėjo nusijuokti. Tačiau neabejotinai Bridon'ų vyresnėlė pagalvotų jog jis tyčiojasi, bent taip atrodė Eliui. Įsipatoginęs minkštoje sėdynėje, pirmakursis stebėjo Šerės veiksmus. Net nepajuto kaip neilgam užsnūdo.
*Sapnas*
Vaikinukas atsibunda savo lovoje, namuose Diunkerke. Atsimerkęs pasijunta keistai. Ką jis veikia savo namuose? Juk užmigo tai Hogvartse! Kuo greičiau nubėgo virtuvėn.
- Beverle, Bev! - Įlėkė virtuvėn kaip vijuriukas.
- Nerėkauk, Jordi, Martis miega, kas nutiko?
- Ką aš veikiu namuose?
- Kaip suprast ką veiki? - Suraukė antakius Beverlė.
- Aš juk užmigau Hogvartse.
- Broliuk, Hogvarsto ar Hogvartso kaip ten ji pavadinai, neegzistuoja, tu greičiausia jį prisapnavai.
Tai dar labiau sutrikdė de Balzaką ir šis grįžo į savo kambarį. Kalendoriuje pažiūrėjo kokia šiandien data.
- Liepos 14? Rytoj mano gimtadienis juk, - tada pasižiūrėjo metus, - man jau 12 bus. Negi man tikrai prisisapnavo, o visus šiuos metus buvau namie? - Atsiduso vaikinukas.

Pabudęs lyg iš košmaro Emanuelis apsižvalgė ir lengviau atsiduso, jis Hogvartso neprisapnavo. Žvilgtelėjo į Šerę, visaip išvarginusią savąją kaliausę.
- Nežinau, buvau užsnūdęs. - Šyptelėjo berniokas. - Jei tu pasirengus, tada galime eiti.

*

Neprisijungęs Raven Krystall Walters

  • Burtininkė
  • ***
  • 57
  • "It's a shame that eats man whole"
Nuo smūgio ir pats vos kluptelėjęs Elijus pasidarė kone tokio pat raudonumo, kaip parvestosios bendrakoledžės vilkimas megztinis - ryškiai ryškiai raudonas. Nevikriai atsistojęs vaikinas nežinojo kur dėti akis - negana pirmą dieną liks be partnerio, bet dar ir sugebėjo parversti merginą ant grindų! Jis jau žiojosi atsiprašinėti, kai nukentėjusioji ilgaplaukė ištiesė ranką. Dėkingas už tokį paskatinimą ir dar labiau susigėdęs, kad nesusiprato pats pirmas sugalvoti padėti atsikelti, Elijus tvirtai suėmė už ištiestos merginos rankos ir padėjo jai atsikelti. Ilgaplaukė buvo gana aukšta - beveik lygi su juo, o Elijus niekada nebuvo žemaūgis - tačiau smulki ir visai nesunki.
 - Labai atsiprašau, tikriausiai pirmą dieną labiau ir negalėjau apsikvailinti...- tarsi jai, tarsi pats sau ištarė vaikinukas, o jo veidas buvo panašus į chameleoną, bandantį pasislėpti Grifų Gūžtos koledžo herbo raudonojoje dalyje.
Tačiau sakoma, kad ne viskas taip bloga, kaip atrodo - o dabar šis posakis tapo kūnu. Elijus jau buvo pasiruošęs visą pamoką pratupėti kur kampe, nes juk šioji griuvimo scena tikrai neliko nepastebėta kitų mokinių, o kas norėtų dirbti su tokiu, kuris negeba tiesiai praeiti taku tarp suolų ko nors neparvertęs, tačiau vėl grįžusi į vertikalią padėtį mergina netgi pasiūlė darbuotis kartu. Na, tokios garbės beveik penkiolikos vaikinas tikrai nesitikėjo.
 - Ammm, jei tik nori...- stengdamasis nepasirodyti pernelyg entuziastingas vaikinas nudūrė žvilgsnį į batus, o susikaupęs pažvelgė į žalias aukštaūgės akis.- Beje, aš Elijus Adrielis Lorijanas,- pridūrė pamanęs, kad žmonės, jau spėję kartu nukristi ant klasės grindų ir susiruošę kartu dirbti, bent jau turėtų žinoti vienas kito vardą.
Mandagiai praleidęs naujai pažįstamą grifę pro duris, vaikinas nusekė paskui. Raudonas megztukas sustojo koridoriuje prie kažkokių keistų durų, kurių, Elijus galėjo prisiekti, vakar čia nebuvo. Prieš mėlynas akis atsivėrė Kambarys Iki Pareikalavimo. Puiki salė, dar geriau pritaikyta treniruotis įvairiausius burtažodžius, pilna ANJM disciplinai skirtų knygų ir kitokio plauko inventoriaus. Šyptelėjęs naujajai užduoties partnerei Elijus patraukė prie kažkokios figūros, manekeno, kuris, kaip suprato vaikinas, buvo skirtas kerams praktikuotis. Besijausdamas labai, labai kvailai vaikinas išsitraukė lazdelę ir pamėgino iš atminties iškrapštyti bent vieną profesoriaus sakytą burtažodį.
 - Lux solutis,- pagaliau tyliai ištarė vieną iš kerų. Lėlė nerodė jokių požymių, tikriausiai todėl, kad Elijus visai neketino kam nors kenkti, net jei tai tik užburtas plastiko gabalas.- Lux solutis!- jau tvirčiau ištarė, įsivaizduodamas, kaip užsiverčia manekeno akių baltymai, jį įkalindami tamsoje. Iš uždengtų figūros akių vaikinas nutarė, kad kerai pavyko ir galima pereiti prie kitų. Nebula burtažodis pavyko daug daug lengviau, galbūt todėl, kad nesuteikė varžovui skausmo. O su kitu buvo daugiau vargo.
 - Genus,- kartojo Elijus, vis mėgindamas atkartoti profesoriaus parodytą lazdelės mostą. Pavyko gal tik iš penkto karto, kai manekenas susiėmė už rankos - būtent į ją taikėsi vaikinas pastarąsias kelias minutes.
Kelis kartus pasipraktikavęs calidi bonus burtažodį, Elijus nusisuko nuo manekeno. Lyg ir prisiminė visus pademonstruotus kerus, lyg ir visi, geriau ar prasčiau, jam pavyko. Bet dėl to tvirčiau nesijautė. Akimis salėje ieškojo Raudono Megztuko (nors ir žinojo merginos vardą, tačiau raudona puikiai derėjo prie jos plaukų ir toks derinys tiesiog smagai skambėjo), į kurį stengėsi nežiopsoti praktikuodamas kerus (visgi jau pažįsta vieną žmogų čia), tačiau tai, žinoma, buvo nelengva.

*

Neprisijungęs Morgana Buterfield

  • VI kursas
  • *
  • 308
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Raudonplaukė Salazaro išpera
  Jokūbas vos tik įžengęs į kambarį iki pareikalavimo nuslinko kampą, kad iš jo stebėtų besitreniruojančius mokinius. Vaikino veide sušmėžavo keista ir net kiek kraupi šypsena, kuri greitai dingo. Vaikinas trumpam nusuko akis nuo besipraktikuojančių mokinių ir pažvelgė į lentyną prigrūstą įvairiausių knygų, išsitraukęs vieną knygą nuo jos nupūtė dulkes ir atsivertė per vidurį. Kelias minutes greitai vartydamas puslapius jis ją užvertė ir padėjo atgal į jai skirtą vietą. Savo dėmesį jis ir vėl paskyrė vaikams, taip kelias minutes nagrinėdamas kiekvieną atskirai jis galiausiai pažvelgė į laikrodį ant blyškaus riešo. Buvo praėjusios daugiau nei penkios minutės, o keli mokiniai sėdėjo nieko nedarydami, tad jis nieko nelaukdamas pradėjo eiti į salės vidurį.
- Kadangi matau jog jau dauguma jūsų nebesitreniruojate, geriau būtų pakvieti pirmąją porą, ar ne?- jis garsiai paklausė pažvelgdamas į pirmakursių švilpių porelę.- Šere, Jordanai, ateikit, būsit pirmieji.-mokiniams priėjusi vaikinas kiek atsitraukė nuo vaikų, tačiau vis dar į juos žvelgė veriančiu, mėlynų akių, žvilgsniu.- Jei nebuvau anksčiau pasakęs, tai pasakysiu dabar, kerai, kaip genus ar calidi bonus, sukels jums tik menką  skausmą ir jis dings per kelias pastarąsias valandas, be to kaip kovosite nepamirškit ir kitų burtažodžių taip pat ir apsigynimo. Sėkmės!- lėtai viską paaiškinęs jis atsitraukė prie sienos ir į ją atsirėmęs įsmeigė žvilgsnį į mokinius.

---
Kiti, jei jau irgi norėsite kautis prieikit prie manęs ir praneškit. Nu supratot.
The truth is what I make it. I could set this world on fire and call it rain.

*

Neprisijungęs Elzė Merė Smitherson

  • Burtininkė
  • ****
  • 215
  • Lytis: Moteris
  • but being alone gave me room to heal
Aaha. Reiškias ilgai.
-Gerai, eime, - į bendrakoledžio šypseniuką atsakė tuo pačiu. Kai ji lėtai, su mini baimyte, slinko link mokytojo, jis pakvietė abu Švilpukus. aaaaa, rimtai? Kodėl?
Geras. Vienas iš pirmųjų mokytojų, kurie nesikreipia pavarde.
kiek greičiau nužingsniavus iki mokytojo Šerė giliu, bereikšmiu žvilgsniu pažiurėjo į Jordaną, dar bereikšmesniu ir gilesniu į mokytoją, kurio žvilgsnis pjovė Švilpę. Bet vėlesni žodžiai ją anti-nudžiugino visai. Kitų kerų kurie tiktų šiai situacijai nemokėjo, o winggardium leviosa čia nepadės. Nužvelgusi laikiną priešininką ji sumurmėjo
-Pradedam... - ir išsitraukė lazdelę. Buvo pasiruošusi veikti be jokių nusilenkimų, ar pasivaikščiojimų, kurie buvo būdingi burtininkams ir tikėjosi, kad Jordanas bus pasiryžęs daryti tą patį, kadangi ji pati, tikslius judesius pačiai pradžiai daryti nemokėjo.
-Everte Statum! - pokštelėjo mergaitė ir labai labai tikėjosi, jog kerai pavyks.
carried away by a moonlight shadow


*

Jordanas de Balzakas

Vaikinukas šyptelėjo, tačiau netrukus nustebo išgirdęs jog jie pirmieji susikaus. Ar jūs rimtai? Mes juk pagal viską čia silpniausia "porelė", ar mokytojas visad taip? Pirmiau silpnesni, vėliau stipresni? Nebebuvo laiko apie tai galvoti. Šiek tiek šokiruotas Jordanas nuėjo į dvikovos poziciją, tinkamai atsistojo ir gyliai įkvėpęs pasiruošė kovai. Porininkė nė neperspėjus smogė kerais, nuo kurių vaikinukas, kiek pamena būtų nuskridęs daugiau nei dešimčia pėdų toliau nuo savo stovėjimo vietos. Kaip ne kaip sugebėjęs išsisukti, vaikinukas puolė. Geriausia gynyba - puolimas.
- Expelliarmus! Genus! Calidi Bonus! - Kaip ne kaip šovė iškart tris kerus į Šerę. Atsiprašysiu vėliau, juk tai pamoka mes turim taip daryt ar ne? Pagalvojo de Balzakas.

*

Neprisijungęs Auksė Marlena Hale

  • V kursas
  • *
  • 693
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • My strategy? I don't give up.
Bethany čia anksčiau nesilankė, tad stoviniavo šiek tiek sunerimusi. Žinoma, kartais reikia palikti vadinamąją komforto zoną ten pat, kniurksoti fotelyje, tačiau dabar jai pasirodė, kad galbūt darė klaidą. Ir reikėjo tą klaidą užglaistyti skersai, išilgai. Mergaičiukei buvo svarbiausia, kad dirbs su pažįstamu asmeniu, netgi to paties koledžo nare. Naujų pažinčių varniukei nereikėjo. Pakako senų. Ir taip, su jomis turėjo pakankamai neišspręstų bėdų ar kitokių, visokiausių problemų.
- Hmm, - garsiai pagalvojo nesuprasdama, kad leido mintims pavirsti garsu, - šiaip, sakyčiau, galim bandyti be treniruotės, tačiau taip būtų pavojingiau. Galbūt. Na, man tai atrodo šiek tiek įdomiau. Bet, atsižvelgsiu ir į tavo nuomonę. Tai, ką pasakysi? - kilstelėjo antakius bei pasuko akeles link Torės.

*

Neprisijungęs Auksė Marlena Hale

  • V kursas
  • *
  • 693
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • My strategy? I don't give up.
Pirštukai užkišo ištrūkusių, trumpų plaukų sruogą. Auksė augino nagus, nors iš šono turėjo gan keistai atrodyti. Pirmakursė, su savo ilgais, tvarkingais nagais, tarsi mėgdžiodama kvailoką, žiobarų priauginimų nagų madą, jau spėjo ir anksčiau atkreipti aplinkinių dėmesį. Tai ypač nepatiko jos motinai. Vos tik ši pamatydavo Mariettą su nagais, kurie buvo nuaugę, nusivesdavo, o kartais ir priversdavo ją juos nutrumpinti. Pamokos laikas bėgo, galvoje skambėjo seno, namuose palikto, sieninio laikrodžio dūžiai, primindami apie nesustojančias sekundes. Gaudydama kiekvieną žodį, Hale pasuko galvą į šoną. Poroje? Ką? Ahhh, vėl tos pažintys!! Mergiūkštė giliai įkvėpė. Kuo bus ramiau, tuo bus geriau. Susikaupk ir ištempk likusį laiką. Ir net neištempk, o kažko išmok, Mare! Pasikalbėjusi galvoje su savyje snūduriavusi velniu, nedideliais rageliais, Auksė nusprendė išnaudoti laiką kiek tik pasirodė įmanoma. Juk ir taip dalį pamokos pradykiniavo.
- Atsiprašau? - užkalbino netoliese buvusią, turbūt panašaus amžiaus mokinę, - gal norėtum dirbti poroje?
Švelnus balsas ir malonus tonas nebuvo tai, ko dabar Marietta troško labiausiai. Tačiau nusprendusi pasirodyti maloni, Hale ėmė laukti kažkur matytos mergaitės atsakymo.

*

Neprisijungęs Elzė Merė Smitherson

  • Burtininkė
  • ****
  • 215
  • Lytis: Moteris
  • but being alone gave me room to heal
ech... kai jos porininkas gan lengvai išsisuko nuo burtažodžio mintyse sunkiai atsiduso. Užtat pats Jordanas atkeršijo su kaupu. nu atsiprašau. Pirmojo burtažodžio kuris turėtų išmušt magišką pagaliuką, pasilenkus pavyko išvengti. Antrasis pataikė tiesiai į kairyjį petį. ei. Tikrai nevaikščiosiu kaip pingvinas. O trečiasis, kuris pataikė tiesiai į pilvą privertė ją susiriesti. Jausmas buvo super keistas, kai tavo petys surakintas, o tu pats susiėmęs už pilvo, kitaip kvatojimo pozicijoje. Pirma skaudėjo nežmoniškai, jautėsi tarsi liepsnų viduryje mirsiu, jau norėjosi išsiburt vandens, bet lazdelė ksip tyčia buvo kairėje rankoje. Na tu ir juokauji.
 
Tačiau beveik visas skausmas greit praėjo. O čia tik silpsnesnis calidi's. Tegu gauna stipresnį. Ha.
-Calidi. - matė kaip švieselė nuskriejo, ir užsimerkė tikėdamasi, kad vaikinukas sugebės jos išvengti. Nors ištikrųjų beveik ne. Atsiprašys jei reiks vėliau.
carried away by a moonlight shadow


*

Jordanas de Balzakas

Palengvėjo pastebėjus, jog priešininkė liko su lazdele rankoje. Tikrai nesinorėjo pulti nuginkluotos merginos, o ir mokytojas abejotina ar leistų tempti laiką, kol mergina paims savo lazdelę. Akimirką paspoksojęs į merginą susiprato jog reiktų vėl pulti, tačiau panašu jog Bridon jį aplenkė. Išgirdęs paleistą savo pusėn Calidi burtažodį Jordanas turėjo greitai sugalvoti kaip apsiginti. Išsisukti nuo kerų vargu ar spės, jeigu pagal viską vikresnė antrakursė to padaryt nespėjo. Belieka tik skydiniai kerai. Vos vos spėjęs šūktelėjo apsigynimo burtažodį. - Protego! - Stipresni kerai? Gerai, abu supratom viens kitą. - Nebula. Rictusempra. - Šovė į Šerę kerus. Tegul puola kokią sieną ir iš to juokiasi.

*

Neprisijungęs Taylor Granger

  • III kursas
  • *
  • 53
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Mokytojas paskelbė praktinę užduoti. Hmmm, dvikova! Bus įdomu. Taylor apsidairė. Kaip visada- didžioji dalis mokinių jau buvo pasiskirstę poromis. Negi reikės dirbti vienai? Bet juk negalima! Ir kaip atliks užduotį? Taylor puolė karštligiškai mąstyti. Tada pakėlė galvą ir suvokė, kad jai nusišypsojo viltis. Mergaitė pastebėjo, kad kažkur ten, paskutiniame suole sėdi jos pusseserė Alison. Naujokė buvo aiškiai be poros. Taylor priėjo prie giminaitės.
- Labas! Matau, esi viena. Gal nori prisijungti prie manęs? Nesužeisiu. Tikiuosi. - išbeldė grifiukė. Taylor nebuvo įsitikinusi, jog galės savo pažadą ištesėti, nes buvo siaubingai nerangi.
Mergaitė sutiko. Jos priėjo prie mokytojo pranešti, kad dirbs poroje.
No matter what happens in life,be good to people. Being good to people is a beautiful legacy to leave behind.

*

Neprisijungęs Elzė Merė Smitherson

  • Burtininkė
  • ****
  • 215
  • Lytis: Moteris
  • but being alone gave me room to heal
Po Jordano skydinių kerų panaudojimo ji liko šiek tiek nustėrus. Priešininkas buvo rimtas. Juk skydinius kerus ne visi suaugę ar net pati Šerė gerai įvaldę, ką jau kalbėt apie pirmakursį. Tuojau buvo paleisti mėgstamiausi švilpukėlės, juoko kerai ir jai teko galimybė ne savo noru prapliupti nevaldomu juoku. Taip pat ir pradėjo matytis pusę šimto Jordanų. Vos vos sugaudžiusi mintis ji nusuko lazdelę į save ir ištarė
-Finite Incantatem! Cha, cha... - kai abu kerai nustojo veikti mažoji raganaitė pagaliau galėjo aiškiai, blaiviai mąstyti. reikia ir jį reikia pamokyti...
-Lux solutis! - išpyškino ir nusprendusi, jog to negana nusitaikiusi į raudonplaukio dešinę alkūnę tarė, - genus. - vėliau nusitaikius į jį visą, - Nebula.  Mimblewimble. - ir įdėmiu žvilgsniu stebėjo ar kas nors įvyks. Pabandė pajudint savo petį, tas vis dar buvo surakintas.
carried away by a moonlight shadow


*

Jordanas de Balzakas

Vaikinukas nustebo pamatęs, kad Protego suveikė. Negi jis pakankamai stiprus tokius kerus paleisti? Tiesa sakant kerų Jordis nedaug težinojo, išskyrus mokytojo pasakytus žinojo tik skydinius, kutenimo ir Accio kerus. Taip, "žinių" bagažas labai nedidelis, tilptų į Barbės lagaminėlį ar net rankinuką. Ha, kokie juokingi mano pasvarstymai pasišaipė iš savęs raudonplaukis. Ir atmetė atgal nepastebimai paaugusius plaukus. Kada jis paskutinį sykį juos kirpo? O taip beveik prieš 4 metus, kai dar gyveno vaikų namuose. Ten kasmet pakirpdavo berniukus, mat jei turi plaukus žemiau ausų - tu mergaitė. Keista logika, bet ilgi plaukai man patikt pradeda. Susikaupė išgirdęs rudaplaukę ištariant negirdėtą burtažodį. Sugavęs jos žvilgsnį, suprato jog ji atšaukė iliuziją ir dabar mato tikrąjį Emanuelį. Nuo Lux solutis šiaip ne taip išsisukęs vaikinukas, puolė ant žemės ir pametė akinius to betrūko, dabar viskas susilieję. Netrukus pajuto kito burtažodžio poveikį, dešinė alkūnė užtirpo ir jis visai jos nebegalėjo pajudint. Nebula? Banalu kai ir taip nieko nematau. Kairėje rankoje laikydamas lazdelę, o dešinės visai negalėdamas pajudinti jaunasis burtininkas nenorėjo pasiduoti, tačiau nematė kur yra priešininkė arba jos klonai. Nukreipęs lazdelę balso savininkės link jau norėjo ištart burtažodį ir valio! Liežuvis susipynė ir berniokui nepavyko nieko ištart. Paskutinis Šerės burtažodis atrodo buvo liežuvio "supynimo" kerai. Sustink! Prašau suveik, prašau suveik pabandė paleist kerus į merginą, tikėjosi jog lazdelė sugebės pajusti arba išgirsti jo norą ir tai suveiks.

*

Neprisijungęs Elzė Merė Smitherson

  • Burtininkė
  • ****
  • 215
  • Lytis: Moteris
  • but being alone gave me room to heal
Pastebėjusi nustebusį vaikinuko žvilgsnį Šerytė savajį iš vis paslėpė. Buvo telikusios kiauros akys su išpūstais vyzdžiais, kurie buvo visiškai kiauri. Kai švilpukė pasitaisė ant mirtinai užknisusios uniformos užsimestą languotą šaliką, rodos įsisvyravo menka pauzelė, bet Jordanas tuoj pat atsirado ant žemės. Jos akys iškart pagyvėjo, atsirado susirūpinimo gaidelė. Nors iš tikrųjų ji kovojo su padėk jam! ir šaunuolė, čia gi kova! kai jaunuolio akiniai voliojosi čia pat, o ji negalėjo jam padėti arba kitaip gautų kažką prasto, nes nemoka kautis, ji buvo plėšama į dvi dalis.
-Jord-Jordanai? Tau viskas gerai? - nusprendusi padėti tyliu bet rūpestingu balsu ištarė. na žinoma, jis tau neatsakys, gi pati užbūrei. jau buvo lazdelę, nusukusi į jį, kad panaudotų tuos pačius finite incantstem kerus, kuriuos panaudojo sau, kai toje pozicijoje sustingo. ei, aš tau norėjau padėti. Ar jau lygiosios? Pasakykit, kad taip... Švilpynės atstovė nepakenčiamai norėjo pamatyti kitų kovas.
carried away by a moonlight shadow


*

Jordanas de Balzakas

Supratęs, jog kerai suveikė vaikinas su palengvėjimu griuvo ant žemės ir susiradęs akinius, juos užsidėjo bei nukreipė lazdelę į save.
- Finite Incantatem. - Liežuvis atsipainiojo, tačiau ranka vis dar buvo užtirpusi. Šiaip ne taip atsistojęs, mat sunku ir lazdelę laikyt ir atsirėmus būt į grindis, vaikinukas pažvelgė į Šerę.
- Finite Incantatem. - Atbūrė ir rudaplaukę. Švilpis atsiduso.
- Lygiosios? - Pažvelgė į Bridon. - Ai, lygiosios. - Vaikinui nebesinorėjo kautis, tiesiog nuėjo šalin ir įsivaizdavęs minkštą sofutę, krito ant jos ir pažvelgė į visus kitus. Įdomu kas toliau susikaus? Ir kada mums abiems atitirps rankos? Tada pastebėjo šiek tiek įtrūkusius akinius. Nuostabu, pats laikas pradėti nešioti kontaktinius lęšius. Per dažnai pametu akinius, o ir atrodau su jais kaip tikras moksliukas.