0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Amika Bela Lordess

  • Astronomė
  • ***
  • 110
  • Lytis: Moteris
  • Tik palik vaiką vampyrui ir nebebus nei vaiko, nei vampyro
5 palata
« Prieš 6 metus »
Pilkšvojo koridoriaus gale, stūksojo kiek pravertos, didelės, medinės durys su lentele ir numeriuku ant jų.
Žengus pro jas, pasitikdavo jau įprastas spirito, retkarčiais fosforo kvapas ir akinama šviesa. Beraščiai tapetai ir pora plakatų dengė vietom skylėtas sienas, kairiajame kampe stovėjo nedidukės spintelės, o prie pat įėjimo - kriauklė su veidrodžiu. Dvejos lovos prie gigantiško, gelsvomis užuolaidomis kraštuose įrėminto lango buvo nė nepaliestos ir dailiai paklotos švariais patalais.

Trečiajame gulte užsnūdęs saldžiu miegu ant jaunosios mamos krūtinės, drybsojo mažytis padarėlis. Besišypsanti sidabrinių akių savininkė, žvilgsniu glostė šviesiais plaukais apdovanotą kūdikį ir tarpduryje pastebėjusi lankytoją, linktelėjo šiam kviesdama pasigėrėti šiuo stebuklu.
Penketą valandų trukęs bei daug jėgų atėmęs gimdymas baigėsi sėkmingai ir, tikrąja to žodžio prasme, davė vaisių.
Nėra nė ko sakyti, baltaplaukė pirmą kartą patyrė tokį stresą, kurį tikriausiai būtų sunku palyginti net su Azkabane patirtais įvykiais.
- Ačiū, - nežinia ar lankytojui, ar kam kitam, sumurmėjo Amika.
- Pavadinau jį Helijum, - po trumputės tylos pridūrė trumpaplaukė ir reikšmingai žvilgtelėjo į vaikinuką, - Ką manote?

Vampires and beasts lick tears from my cheeks

*

Neprisijungęs Fasiras von Sjuardas

  • *****
  • 1110
  • Lytis: Vyras
  • Per ilgai užsibuvote su manim, ilsėkitės ramybėje
Ats: 5 palata
« Atsakymas #1 Prieš 6 metus »
   Fasiras sėdėjo apytamsiame koridoriuje ir kankinosi. Ilgai. Ir. Nuobodžiai. Labai. Kaipgi kitaip, jei ne kančiomis, galima būtų pavadinti pusvampyrio sėdėjimą silpno, bet jaučiamo (bent jau vampyro genų turinčiam padarui) kraujo kvapo pridvisusiame koridoriuje, tai iš šen, tai iš ten pasigirstant mažo padaro klyksmui, išvydus žiaurų pasaulį, žengus į jį pro baisiausius įmanomus vartus? Von Sjuardas sėdėjo, bejausmiu žvilgsniu stebeilydamas į sieną, o jo pietų pertraukėlė be jokios vilties gauti pietų, nors pietų esti už kiekvienų durų, ėjo trumpyn ir trumpyn, į galą ir į galą. Visi geri dalykai baigiasi greitai, na, netgi ir ne visai geri. Po teisybe, viskas kada nors baigiasi - ir šiuo momentu ši mintis Fasirui tiek palaikė gyvybę, tiek ją ir žudė.
   Kai iš vieno kabineto pagaliau išėjo daktarai, o vela su kūtvela buvo išvežti, ministras atsistojo ir nusekė paskui. Daktarai nė nežvilgtelėję į jį leido užeiti į palatą - tas von Sjuardą privertė pasijusti šiek tiek nesmagiai. Bet ką gi. Žengtelėjo vidun ir sustojo per atstumą nuo mamos ir dukros ar sūnaus. Nurijo seilę - tiek dėl nejaukumo, tiek dėl to, kad... Niekada nenumanė, kad naujagimiai turi tokį stiprų kraujo kvapą.
   - Nėr už ką, - šyptelėjo. ,,Pati atsitempei," - su sarkazmu pamintijo. Kažin, ar būtų padėjęs, jeigu nebūtų buvęs, švelniai tariant, priverstas. Bet čia tebuvo menkas pasispyriojimas, bandat bent prieš save patį išsaugoti kietaširdžio ir nemėgstančio neoficialiai pagelbėti padaro reputaciją. Sekundėlei suabejojo, ar ši padėka buvo skirta jam, bet paskui užmušė šią abejonę mintimi, kad bet kokiu atveju padėkos jis nusipelno.
   - Gražus vardas, - gūžtelėjo pečiais jaunuolis, nežinodamas, ką ir pasakyti. Dėmesį atkreipė kažkuo kitokie Amikos plaukai - et, gal tik pasivaideno. - Saulės dievo vardas?

„Kuris iš jų yra tikrasis košmaras – gąsdinantis sapnas, kurį regėjai, kai miegojai, ar nemaloni realybė, laukianti, kol nubusi?“

*

Neprisijungęs Amika Bela Lordess

  • Astronomė
  • ***
  • 110
  • Lytis: Moteris
  • Tik palik vaiką vampyrui ir nebebus nei vaiko, nei vampyro
Ats: 5 palata
« Atsakymas #2 Prieš 6 metus »
Mergina nejaukiai pasimuistė, šiek tiek atlaisvindama vietos lankytojui.
„Turbūt šis jau užtektinai prisisėdėjo laukiamajame arba ne... ” - trumpai pamislijo šviesiaplaukė, tačiau mintis apie jaunuolio gebėjimą išvykti be jokios transporto priemonės, neskaitant nepatogaus viešojo žiobarų transporto, juo labiau teleportuotis, Amikai rodėsi kiek klaidinga, o ir pats ministras neatrodė itin patenkintas tokiu greitu keliavimu oru. Tačiau niekada negali žinoti, juk operacija trūko ne kelias minutes, o pusę dienos. Taip pat reiktų pastebėti, kad tamsta von Sjuardas nebuvo net nė giminingas Lordesams, o ypač moteriai, kurios byloje įrašytas teistumas.
Nekreipdama dėmesio į komplimentus, jazminais kvepianti, liaudiškai tariant, mamaška švelniai šypsojosi miegančiam sūnui į medaus atspalvio plaukučius.
- Mhm... Saulės dievas, - nutęsė Bela, - o tarp kitko, neturit draugės? - nekaltai klaustelėjo Amika ir  kilstelėjo sidabrinėmis rainelėmis padabintas akutes į kompanioną.
- Paprašyčiau paslaugėlės, - valiūkiškai vyptelėjo, tačiau suvokusi, jog auksinių akių savininkas supras klaidingai, pridūrė, - gal norėtumėt būti mano sūnaus krikštatėviu?
Vampires and beasts lick tears from my cheeks

*

Neprisijungęs Fasiras von Sjuardas

  • *****
  • 1110
  • Lytis: Vyras
  • Per ilgai užsibuvote su manim, ilsėkitės ramybėje
Ats: 5 palata
« Atsakymas #3 Prieš 6 metus »
   Fasiras suprato, ką daro Amika ir suskubo ją stabdyti. Juolab, kad vampyrišką plačiąją ir taip kelias valandas spaudė kėdė. Nesinorėjo vaikščioti alkanam po tokį ligoninės skyrių - štai todėl ir sėdėjo įsitempęs. Vylėsi, kad bent ši patalpa bus išvėdinta - dėkui Odinui, jis maldas išklausė ir buvo galima atsikvėpti. Fasiras pamanė, kad šiandien iš darbo išeis anksčiau, negu priklauso. Bala nematė, sykį per metus juk galima.
   - Jūs gulėkit, aš ir ten jau prisisėdėjau, - mostelėjo ranka į uždarytas duris. Atkreipė dėmesį, kad naujojo pasaulio narys vaikis buvo su plaukais. Buvo girdėjęs, kad šiaip jau gyvūnų jaunikliai gimę būna visiškai pliki... Atrodo, su velomis būna kitaip. Arba ministro turimos žinios buvo klaidingos.
   Neutralus, gal netgi ganėtinai šaltas pusvampyrio žvilgsnis į vaikį dar labiau atšalo, velai užklausus labai jau daug ką galinčio reikšti klausimo. ,,Minutėlę, kam jai tie draugai? Matyt, valgyt nebeturi ko? Ar vaikiui valgyt norėsis?" - pasišaipė mintyse von Sjuardas ir tvirtai atsakė mandagiau:
   - Neturiu ir nereikia, - ir tvirtas auksinių akių žvilgsnis susidūrė su sidabriniu. Kažin, ar velos šiaip nėra stiprios? Jeigu būtų, jaunuolis galėtų pasidžiaugti savąja jėga. - Krikštatėviu? - mažumėlę sutrikęs pakartojo Fasiras dėl tokio netikėto posūkio. Ar tai būdas priversti jį būti arčiau? Devyniolikametis gūžtelėjo pečiais - tiek į savąjį, tiek į Amikos klausimą. Visgi toksai pasiūlymas turėjo reikšti nemažą pagarbą.
   - Jeigu tinku, galiu, - sutrikęs tarė jis. - Kodėl aš? Juk galima rasti iš artimesnių žmonių, - šyptelėjo jis. Pamanė, kad galgi be reikalo ir nemandagiai atsikalbinėjo. Bet, nors jis ir nemažai nuveikė dėl Amikos laisvės, tai laikė savo pareiga, už kurią nereikėtų taip atlyginti.

„Kuris iš jų yra tikrasis košmaras – gąsdinantis sapnas, kurį regėjai, kai miegojai, ar nemaloni realybė, laukianti, kol nubusi?“

*

Neprisijungęs Amika Bela Lordess

  • Astronomė
  • ***
  • 110
  • Lytis: Moteris
  • Tik palik vaiką vampyrui ir nebebus nei vaiko, nei vampyro
Ats: 5 palata
« Atsakymas #4 Prieš 6 metus »
Lankytojui atsisakius pasinaudoti tikriausiai trumpalaikiu merginos draugiškumu ir prisėsti, Amika nesmagiai vyptelėjo.
- Turbūt nemažai rūpesčių sukėliau tamstai pastaruoju metu, - įsipatoginusi spirite išmirkytoje lovos patalinėje, numykė šviesiaplaukė. Įtarimą kėlė staigiai susitraukinėjantys ir vėlei išsiplečiantys ministro paauksuotų akių vyzdžiai, ir gal kiek perdėta įtampa, puikiai atsispindinti išsišokusiose jaunuolio rankose. Minutėlę kitą pavėpsojęs į mažąjį padarėlį, įsirangiusį motinos glėby ir saldžiai besapnuojantį devintąjį sapną, juodaplaukis kilstelėjo veidą aukštėliau ir priėmęs nustebusį sidabrinių akių savininkės žvilgsnį, ramiai burbtelėjo atsakydamas į užduotąjį klausimą.
- Nejaugi visus likusius keletą tūkstančių metų trokštate nugyventi vienatvėje be draugų ir mylimųjų? Matyti kaip slenka dienos tuščiam ministro kabinete ir net nenorėti justi kokio nors šiltesnio jausmo nei šaltas pasisveikinimas su pavaldiniais niauriais rytais, - prisiėmusi oratoriaus pareigas, kalbėjo gimdyvė, net nesivaržydama to fakto, kad prieš ją stypsojo smalaplaukis Anglijos magijos ministras.
 Sekantis klausimas atiteko pačiai Mikai ir ši kiek prajuokinta tokios svečio reakcijos, švelniai šyptelėjo:
- Mhm, - linktelėjo pritardama ir pridūrė, - artimiausias šiuo metu esate jūs, ministre, psichas iš Azkabano ir Matėjaus žudikas, tačiau abejoju ar pastarieji du sutiktų būti krikštatėviais. Bet jei jau būsite toks apkrautas vienatve ir atsisakysite, negalėsiu tamstos priversti. Žinoma, - stabtelėjo Mikusia ir žvilgtelėjo į gintarinių akučių savininką, - vyriškos rankos mums trūktų.
Valandėlę tyrinėjusi sūnelio veido bruožus, Bela vėl prabilo, tik šį kartą tyliau:
- Ketinu vykti į Šveicariją.

« Paskutinį kartą keitė: Prieš 6 metus sukūrė Amika Bela Lordess »
Vampires and beasts lick tears from my cheeks

*

Neprisijungęs Fasiras von Sjuardas

  • *****
  • 1110
  • Lytis: Vyras
  • Per ilgai užsibuvote su manim, ilsėkitės ramybėje
Ats: 5 palata
« Atsakymas #5 Prieš 6 metus »
   Fasiras vis dar laikėsi pagarbaus ir saugaus atstumo nuo Amikos lovos - tiek sau pačiam, tiek vaikiui, tiek jo mamai - visomis prasmėmis. Išgirdęs jaunosios mamos repliką, blausiai šyptelėjo.
   - Kai kuriais atvejais tai, matyt, būtina, - atsakė, savo paties nuomone, itin ministriškai ir diplomatiškai. Už tokias frazes galima pagirti patį save. Bet negalima savęs pagirti už tokį įsitempimą ir prakaitą, erzinančia srovele besileidžiantį žemyn kaklu. Įdomu, ką apie tai pagalvotų savimi pasitikinti vela? Tik kažin, kas blogiau - tokia savimi pasitikinčios velos mintis, ar suvokimas, kad už Anglijos žmones, užsiimančius magija, yra atsakingas padaras, kuris paprastai užsiima tokių ir ne tokių žmonių populiacijos mažinimu. Ar bent jau gyvybės skysčio kiekio juose mažinimą. O kas, kartais tai ir naudinga, vis tiek kaulų čiulpai viską atgamins, ir dar net daugiau pagamins, negu reikia.
   - Taip, ketinu, - tvirtai atsakė Fasiras. Paskui susigriebęs suglumo. - Palaukite, keletą tūkstančių metų? Na, nebent pažengsime biotechnologijų arba gyvenimo ilginimo magijos srityje, - nedrąsiai šyptelėjo jis, draugišku skvarbiu žvilgsniu tyrinėdamas velos veidą - nejaugi suprato?
   - Nereikia man tos šilumos, - niauriai šyptelėjo, visu kuo parodydamas, kad pokalbį šia tema reikia užbaigti. Visa, kas šilta, ilgainiui - anksčiau ar vėliau - kažkas praryja. Vampyrai. Slapstūnai. Atmosfera. Tuštuma. Mirtis. Didieji godieji ir nepasotinamieji bjaurastys. Ir savanaudiškumas, savaime aišku. Jeigu būtų stovėjęs čia vienas, prunkštelėtų iš tokio apsimestinai diplomatinio Amikos kalbėjimo.
   - Tiesą sakant, būtų garbė tapti jūsų sūnaus krikštatėviu, - išspaudė šypseną ir pompastišką frazę. Per daug. Bet tiek tos. ,,Iš tikrųjų, - pamanė juodaplaukis von Sjuardas, - Bendrauti su vaikais, ko gero, dar jokiam vienišiui nepakenkė."
   - Jūs ketinate išvykti į Šveicariją? - pakartojo ministras. Nedrįso nieko pridurti apie Magijos ministeriją - bet kokiu atveju jai bus atostogos nuo darbo. Bet ji ir pati turėtų tai suprasti... Bet kodėl ji jam tai sako?

„Kuris iš jų yra tikrasis košmaras – gąsdinantis sapnas, kurį regėjai, kai miegojai, ar nemaloni realybė, laukianti, kol nubusi?“

*

Neprisijungęs Amika Bela Lordess

  • Astronomė
  • ***
  • 110
  • Lytis: Moteris
  • Tik palik vaiką vampyrui ir nebebus nei vaiko, nei vampyro
Ats: 5 palata
« Atsakymas #6 Prieš 6 metus »
Amika valiūkiškai šyptelėjo.
- Nemanau, kad tamstai prireiks biotechnologijų, - mįslingai nutęsė sidrabinių akių savininkė ir po poros minučių intriguojančios tylos pridūrė, - ar jūsų tėvas kartais nesusijęs su alchemija? Jau seniai turėjo atrasti kokį stebuklingą daikčiuką kaip kad gyvybės eliksyras, - vėlei šyptelėjo, - ir tavo venomis, manau, jis teka jau nuo pat gimimo, Fasirai, - nusprendė nebesijūsinti trumpaplaukė ir it bandydama perkąsti jaunuolį, įdėmiai įsistebeilijo į šio auksinėmis rainelėmis padabintas akis. Vos tik aukštaūgis pradėjo atsakinėti į antrąjį klausimą, jaunosios mamytės veidas staigiai paniuro. Nepatiko gimdyvei tokios apatiškos ir pesimistiškos kalbos šeimos tema. Gal dėl to, kad pati jos normaliai neturėjo, o gal dėl to, kad net turėdama neišsaugojo. Tačiau be galo norėjo to - abipusio, jaudulį keliančio jausmo; tradicinių šeimininių barnių; linksmų ginčų; rūpestėlio; meilės prisipažinimo; iškilus sunkumams, to padrąsinančio kartojimo, kad viskas bus gerai; prieraišumo ir švelnių kitų lūpų antspaudų aplink kaklą. Žinoma, dėl nežmoniškos prigimties buvo ji patyrusi tų antspaudų ir kandżiojimųsi, ir viso kito velnio, kurio tik užsimanydavo „draugai”. Būtų kiek žiauru, bet iš dalies ir gana teisinga sakyti, kad Mika paskutinius penkerius metus buvo it legali, nemokama prostitutė. Na kaip nemokama, savo atlygį ji atsiimdavo ir su kaupu, tačiau tai darė tikrai ne iš gero gyvenimo ar laisvo noro.
  Jau sušvelnintu žvilgsniu skenuodama jaunesnio už ją vaikinuko veido bruožus, balsvų plaukų savininkė suprantamai linktelėjo ministrui, vos tik šis aiškiai pakeitė temą. Sekundėlei susijuokė, išgirdusi žodį „garbė” ir vėl surimtėjo.
Netrukus į palatą įbėgo šešiolika minučių vėluojanti slaugė ir išsitraukusi švirkštą su migdomaisiais, atgrubnagiškai suleido adatą į kairiosios rankos siaurą veną. Kažką nerišliai suburbėjo jaunėliui von Sjuardui ir išskriejo iš kambario it pašauta.
- Atsargiai, - pakštelėjusi Helijui į kaktą bei pakėlusi šį dailiai supakuotą į palutę link skaisčiaakio, negarsiai perspėjo vyruką Bella ir saugiai įdėjusi mažylį į paties Magijos ministro rankas, patogiau atsilošė atgal.
- Taip, išvyksiu vos sustiprėjusi... - nutęsė mergina, - dar prieš jo gimimą, Heliui pažadėjau ramų, jaukų gyvenimą. Anglija yra mums itin svetinga, tačiau nežinia kada gali pasirodyti nekviesti svečiai iš Šveicarijos, todėl privalau ten vykti ir sutvarkyti kelis reikalus. Grįžčiau artimiausius dvejus metus. Žinau, tai gana ilgas laiko tarpas, bet negaliu jo pasiimti kartu, - kreivai vyptelėjo penkto skyriaus, tarptautinio burtininkų bendradarbiavimo departamento vadovė ir jau pradėjusi justi mieguistumą, skubiai pridūrė, - todėl saugiausia jam bus su tavim, Fasirai... Cilija tau viską paaiškins plačiau, nesigėdyk jos klausti. Jos giminė ir ji pati ištikima mano šeimai jau nuo neatmenamų laikų. Ai, ir dar kai kas, - vos tvardydama žiovulį, iš šalimais bestovinčios medinės spintelės ištraukė mažytį, skaidraus skysčio pripildytą buteliuką ir ištiesė smalaplaukiui, - čia - mano ašaros, galėsi peržiūrėti prisiminimus.  Prašau, saugok Helį... - Amika nutilo, dar kartą ilgesingai nužvelgė mažytį padarėlį, miegantį stipriose vampyro rankose ir galiausiai pati užsnūdo.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 6 metus sukūrė Amika Bela Lordess »
Vampires and beasts lick tears from my cheeks

*

Neprisijungęs Fasiras von Sjuardas

  • *****
  • 1110
  • Lytis: Vyras
  • Per ilgai užsibuvote su manim, ilsėkitės ramybėje
Ats: 5 palata
« Atsakymas #7 Prieš 5 metus »
   Fasiras von Sjuardas susimąsčiusiai žvelgė į Amiką, bandydamas nuspėti, ko link ši suka. Ech, bala nematė, supaisysi tas mergiotes. Iš pradžių mėgino kreivai šyptelėti, tokiu būdu nebyliai išreiškiant sarkastišką ar šiaip pašaipų požiūrį į velos pakliedėjimus. Bet šiai paminėjus von Sjuardo tėvą, draugiškas auksinis žvilgsnis atšalo, nors šiokia tokia šypsenėlė vampyriškame snukyje išsilaikė.
   - Jis eliksyrininkas, - trumpai atsakė į provokuojančias frazes ministras. - Būtų gerai, - karčiai šyptelėjo. Būtų gerai, kad tėvas būtų toks šaunus alchemijos genijus. Būtų gerai, kad būtų toks šaunus, kad su savo alchemijomis prikeltų mirusiuosius. Deja. Cha. Jis jomis veikiau pribaiginėja gyvus, negu padaro kažką naudingesnio. 
   Juodaplaukis pastatė ausis, išgirdęs pasikeitusį kreipinį į jį. Ką Amika tuo nori padaryti? Kaip jam derėtų į tai reaguoti? Bet čia paniuro ir pati jaunoji mamytė - prisiprovokavo, rupūžėlė. Dabar auksinis žvilgsnis buvo jau smalsesnis - kas privertė šią magiškąją būtybę taip staigiai paniurti? Kaip jos ten maitinasi? Atrodo, neparanku turėti vieną maisto šaltinį?
   Drąsi elgsena, kintantys kreipiniai, kintanti pašnekovės nuotaika ir netikėtas juokas. Galima drąsiai tai vertinti kaip tikrą iššūkį jaunam diplomatui, praktiškai tik ką įmerkusiam koją į šlykščią politikos pelkę. Nors gal ir pavyks tai nusausinti. Nors tikėtina mažai. Šiuo metu Fasirui labiau rūpėjo tik ramiai užbaigti šitą šneką bei išsinešdinti atgal ir užmigti ilgu pusiau budriu miegu po krūvomis dokumentų ir apmąstymų, ką derėtų daryti su savo valdoma įstaiga. Bet ir čia mintį nutraukė šioks toks netikėtumas - į palatą įbėgusi medicinos seselė it balandis degančia uodega.
   - Kaip, kaip? - paklausė von Sjuardas slaugės, kai ši suleido velniai žino kokį biesą į velos kraujagysles. Bet ši neatsakiusi išlėkė. Fasas klausiamai žvilgtelėjo į panelę - hm, sako, kad panelės būna tik iki vieno įvykio gyvenime, todėl galbūt veikiau ponią - Lordess. O ši jau tiesė jam mažąjį pasišiaušėlį.
   - Mhm, - numykė ne itin džiaugsmu trykštantis Anglijos Magijos ministras. Kalbant atvirai, jautė mažytę kylančią paniką - ir ne be reikalo. Šitas mažius kvepėjo neįtikėtinai stipriai. Ir ką jam su juo daryti? Kodėl jinai VAPŠIE DAVĖ JAM ŠITĄ MAŽĄ JOLKI PALKI NEAIŠKŲ PADARĄ?
   - Dvejus metus? Aš tiek neapsiimsiu, - kilstelėjo antakius von Sjuardas. Velos akys keistai blausėsi - vienu metu tamsiaplaukiui pasirodė, kad ši miršta. O tada užsiuodė migdomųjų kvapas. Ar tie paskutiniai jos žodžiai reiškia paliepimą nešdintis su visu šituo miegančiu dantimis į sieną vampyro pilvą monstriuku? Nee, ministras nenorėjo būti apkaltintas vaikagrobystėmis. Jis ne koks ispanas. Todėl atsargiai padėjo tą neaiškų padarą į mažą lovytę prie mamos lovos ir apklojo. Nejučia nusibraukė prakaitą nuo kaktos, atsiduso, pažvelgė į miegančią Amiką.
   - Ir ką man dabar derėtų daryti? - tyliai tarstelėjo. Apsidairė, pagūščiojo pečiais, o tada išsitraukė iš kišenės parkerį. Pasiknisęs po vidinę švarko kišenę atrado kažkieno vizitinę kortelę - nubraukė ant jos užrašytus duomenis ir kaip įmanydamas dailiau užrašė štai ką:
Citata
Fasiras, Godriko Dauba, Godriko gtv. nr 9"
,,Jeigu kažko reikės - susiras mane pati." - pamintijo ir be sąžinės graužaties išėjo iš ligoninės.

„Kuris iš jų yra tikrasis košmaras – gąsdinantis sapnas, kurį regėjai, kai miegojai, ar nemaloni realybė, laukianti, kol nubusi?“

*

Melijandra Julija Lorijan

Ats: 5 palata
« Atsakymas #8 Prieš 4 metus »
Tylą drumstė tik sunkus kvėpavimas.
Dvidešimtmetė, atrėmusi savo galvą į lovos kraštą, apsiblausiusiu nuo eliksyrų žvilgsniu stebėjo butelaičius, spindančius rytmečio purpurinėje spalvoje.
Galvą plėšė besivadinėjantis skausmas.
Tyliai sujudėjo, nenorėdama atkreipti dėmesį į šalia esantį asmenį. Visgi, dešinę blauzdą persmelkė aštrus skausmas. Mergina pro sukąstus dantis tyliai nusikeikė.
Puikumėlis,- piktai suniurnėjo mintyse, rankomis įsiremdama į baltus patalus. Pasikėlė ir atsirėmė į pagalvę, vogčiomis stebėdama ar tamsiai raudonas padaras, gulintis ant spintelės, nesujudės.
-Mela...aš viską girdžiu,- nė neatsisukdamas lėtai prabilo padaras. Pūsta uodega sujudėjo, ir magiškoji raudonoji panda atsisuko į Myšos anūkę. Juodose akyse blykstelėjo perspėjimas.
-Nesu kvaila, bet puikiai žinau, kad peršautam sidabrinės kulkos nevalia taip greitai keltis.
-Kim..-pavartė akis Lorijan, atsidusdama.
-Pasiklausiu Igorio.
Mela kaip mat užsičiaupė.
-Tebunie,- burbtelėjo buvusi švilpė ir jau nebesiruošė keltis iš lovos.
Melijandra nusisuko nuo Myšos augintinės.
-Ir vis vien nesuprantu, kodėl Myša nusprendė tave pasiųsti.
Raudonoji panda gūžtelėjo pečiais.
-Saugumo sumetimais.
Lorijan antakiai išliko.
-Aš ir taip gyva.
-Igorio dėka.
-Kim, tu tikrai neapkenčiama.
-Ačiū, ir taip žinau.
Rudai pilkų akių savininkė pasimuistė.
-Tikrai manai, kad Medžiotojai po viso ši to vėl mus puls?
Kim susimąstė.
-Gal...Bet vargu. Jie žino, kad esu čia. Jie nerizikuos puldami darsykį, žinodami, jog galite sulaukti pastiprinimo.

*

Neprisijungęs Igoris Lorijanas Greywindas

  • Hileris
  • ****
  • 402
  • Lytis: Moteris
  • Chirurginio skyriaus hileris, magizoologas.
Ats: 5 palata
« Atsakymas #9 Prieš 4 metus »
Greitai permetęs akimis tuštut tuštutėlį koridorių, skubiai nužingsniavo link palatos.
Durys be garso atsidarė ir hileris šmuršktelėjo į vidų.
-Igori, gerai, kad vėl pasirodei,- tingiai atsisukdamas pratarė Kim.
Igoris vyptelėjo, tačiau nieko nesakė.
Padėjęs ant spintelės paketą, greitai "numetęs" ant žemės raudonąją pandą, pasičiupo nuo žemės krepšį ir jame pradėjo kuistis. Kim nepatenkinta suniurzgėjo.
-Kaip jautiesi Mela?- po kurio laiko pasiklausė sesers, išsitraukdamas dėžutę.
-Nebandei lipti iš lovos?- paklausė dar kartą, dėdamas butelaičius, puspilnius eliksyrų, į dėžutę. Stiklas maloniai sudilindžiavo. Atsitiesė.
Mėlynai pilkos akys įsmigo į jaunėlės veidą.
-Prašau, tik nemeluok. Žinai, kad šautinė žaizda greitai neišgys ir bet koks smarkus judėjimas tik komplikuos gyjimą.
Kim prisiartino artyn. Su trumpomis kojytėmis užsikabarojo ant spintelės, po to šoktelėjo pas Igio seserį.
Susirangiusi ant patalų, padėjo apvalią galvytę ant letenų.
-Skutelyje tylu?
Igoris vis dar laukdamas Melos atsakymo, linktelėjo.
-Taip. Budintieji nepastebėjo mūsų. Medžiotojai buvo atsekę prie pagrindinių durų, bet, rodos, nusprendę mūsų nebesekti, pasišalino.
-Turi alibį, kodėl esi čia?
-Taip,- ir mostelėjo į paketą,- Pamiršau kai ką pasiimti, aš rimtai, Kim,- pridūrė pastebėdamas susiraukusią Kim,- Tai ne tik alibi, bet ir tikroji priežastis, kodėl aš su Mela taip ankti ryte atsidūrėme Londone vos tik astivertę į žmogiškąją formą.
Kim smalsiai nužvelgė paketą.
-Kas jame? -pasmalsavo,- Myša apie jokį paketą man nebuvo užsiminęs,-  niūriai pridūrė, įsižeisdama, kad nežino kas tai per dalykas, mat Kim priprato viską žinoti.

*

Melijandra Julija Lorijan

Ats: 5 palata
« Atsakymas #10 Prieš 4 metus »
Mela linktelėjo, pritardama Kim išvadai.
-Tu teisi...Igi!- buvusi drumštrangietė ir hogvarsietė išvydusi brolį, vos nepašoko ant kojų,- Geriau nei prieš tai, bet vis vien skauda koją,- jau ne tokia linksma gaida užbaigė, dėbteldama po antklode paslėptą aptvarstytą dešinę koją.
Tai nebuvo pirmas kartas kai nukenčia nuo sidabro (keli nutikimai buvo įvykę Jungtinėse Valstijose), tačiau vienas iš rimsčiausių. Ji niekada nebuvo susidūriusi su sidabrinėmis kulkomis. Gal geriau sidabrinis peilis, nei kulka,- karčiai pagalvojo ši, smalsiai nužvelgdama besidarbuojantį brolį.
Trumpai patylėjo.
-Kaip čia pasakius....taip ir ne,-  atsargiai pratarė, dėbteldama į Kim, jog ši neprasitartų apie jos kelionę iš lovos. Visgi, puikiai suprato, kad Igis supras, jog mėgino. Ji visados išsisukdavo su tokiais nemaloniais klausimais "taip ir ne" atsakymu.
Panda apsimetė nepastebėjusi įsakymaus Melos žvilgsnio, verčiančio patylėti ir pagalvoti apie savo pūkuotą uodegą.
Sesuo pasilenkė per lovos kraštą, viena ranka pasirėmė smakrą, kita - pataršė rudas brolio garbanas.
-Komprimituojantys dokumentai apie Senatą.
Kim gauruotame veidelyje nusišvietė sumišimas.
-Kas sugalvojo tokius dokumentus saugoti Skutelyje?! - piktai sucypė.
-Aš,- niūriai vypteldama atsakė Mela,- Medžiotojai ir Senatas laikosi moralinių taisyklių (kol kas) ir nelenda į ligonines. Tuos dokumentus surinkau Drumštrange, kai trumpai pamokytojavau kaip herbologijos profesorė,- aiškino toliau Kim,- Šiaurės vilkolakiai gan noriai išsipasakojo, aišku, jie pažinojo Egoną, tad  išgauti informaciją išėjo žymiai lengviau.
Melijandra žvilgtelėjo į magiškąją raudonąją pandą.
-Myša nežinojo, nes mes to dar nepasakėme. Šiandien nusprendėm jam pergabenti per namuose įrengtą kelionmilčių židinį.
Kim liko be žodžių.

*

Neprisijungęs Igoris Lorijanas Greywindas

  • Hileris
  • ****
  • 402
  • Lytis: Moteris
  • Chirurginio skyriaus hileris, magizoologas.
Ats: 5 palata
« Atsakymas #11 Prieš 4 metus »
Igoris pro dantis sunkiai atsiduso.
-Daugiau nemėgink lipti iš lovos, kol neleidau,- pratarė, aiškiai suvokdamas, jog Mela iš tikrųjų mėgino išlipti iš lovos. Darsyk atsiduso. Tokia jau Mela, visados skubianti. Išskyrus du dalykus: konditeriją ir vaikinus.
Hileris tyliai ir švelniai nusijuokė iš Kim reakcijos.
-O ką sau manei, Kim?  Konditeriai turi gerą galvą slepiant įvairius dalykus, juk čia jų profesinis įprotis,- tarė, prisimindamas namuose užslėptus vaisius, šokoladus ir kitus skanumynus, aišku, dar apkerėtus, jog "netyčiomis" jų nepasiimtum.
Myšos augintinė dar labiau įsižeidė, priminė labai įsižeidžiusią, nepatenkintą raudoną pandą, kuri nebent savo jausmų vedima galėtų tave pasmaugti su savo puria uodega.
-Turėsiu minty,- burbtelėjo magiškasis gyvūnas, nušokdamas nuo lovos it būtų nusprendusi, jog buvimas šalia prie Melos jai išeis į nenaudą.
Igoris dėbtelėjo pro blakstienas į seserį.
-Palik mano plaukus ramybėje,- tarė, tyliai suniurgzdamas, ir įsidėjo domumentų paketą į krepšį,- Susirask vaikiną, jog jam galėtum taip taršyt plaukus.

*

Melijandra Julija Lorijan

Ats: 5 palata
« Atsakymas #12 Prieš 4 metus »
Mela su šypsena stebėjo vis besiniauksiančią Kim veido išraišką.
-Nepergyvenk. Viskas bus gerai.
-Ane, visados taip sakai,- atkirto Kim, sužaibuodama akimis,- Net nežinai ką reiškia įsižeisti!
Lorijan vos laikėsi neprapliupusi juoktis. Jai kim atrodė kaip įsižeidęs mielas pukuotukas, aišku, kuris gali su savo nagučiais sudraskyti tave.
-Ne, nežinau, nes per savo gyvenimą sunkiai beprisimenu, kada buvau įsižeidusi ir nepatenkinta kaip tu. Na, gal nebent tada, kai man nepavyko iškepti kai kurių keksiukų receptų,- pagalvojusi pasakė.  Ir kelių tortų rūšių, ir kruasanų, ir keliolikos spurgų,- pridūrė mintyse.
Sutaršė dar labiau brolio plaukus.
-Kam vaikinas, kai turiu brolį ir jo plaukus,- įsišiepė, bet po to susiraukė,- Tau reiktų apsikirpti. Kalbu ne tik apie plaukus, bet ir apie tavo barzdą, Igoriuk.

*

Neprisijungęs Igoris Lorijanas Greywindas

  • Hileris
  • ****
  • 402
  • Lytis: Moteris
  • Chirurginio skyriaus hileris, magizoologas.
Ats: 5 palata
« Atsakymas #13 Prieš 4 metus »
Lorijanas pro ausis praleido sesės ir pandos pokalbį. Pakilęs, patikrinęs krepšį, žvilgtelėjonper petį. Trumpam įsiklausė ar nesigirdi jokie žingsniai. Ne. Tylu. Trumpam atsikvėpė.
Atsisėdo ant grindų šalia Melos lovos.
Akimirką pasimetė, išgirsdamas sesers tokius žodžius, o po to...
Kim vos nesucypė iš juoko, pamatydama Igio reakciją.
-Nevadink. Manęs. Igoriuku. Garsiai,- jau dabar pasiuto juokais brolis, pašokdamas ir apkabindamas sesę, karts nuo karto pakuntendamas ją.
Jis nė kiek nenorėjo, jog peršautoji koja per daug judėtų, nors ir stipriai apkerėta, jog nesujudėtų, Igoris liko atsargus. Kaip sakoma - atsarga gėdos nedaro.
-Aš tau daugybę kartų sakiau, garsiai manęs nevadinti šiuo vardu! Ar supratai? Nevadink manęs šitaip!- Igoris sustojęs ir jau daugiau nebepakutenęs sesės, padėjo smakrą ant Melos peties.
Akimirką prisminė Melos žodžius apie jo barzdą ir plaukus. Susiraukė, nežinodamas kodėl prie to prisikabino sesuo.
Deja, mintys mintis nuvijo ir Igorio veidą apgaubė melancholija ir nostalgija.
-Mes taip senai kalbėjomės šita tema,- tyliai sumurmėjo, turėdamas mintyje apie santykius.
Kim kažkur išgaravo, bet Igoris nesusirūpino dėl to. Puikiai žinojo, jog Myšos augintinė nudūlino stebėti koridorių. Net ir gyvūnams kartais būna nepatogu klausytis šitokių žmonių pokalbių.

*

Melijandra Julija Lorijan

Ats: 5 palata
« Atsakymas #14 Prieš 4 metus »
Mela jau bepradedanti džiūgauti iš tokios Igio reakcijos ir bepradedanti toliau erzintį jį, akimirką nustebo. Kutulis.
-Tu! - vos sugebėdama įkvėpti oro, sušvokštė pro savo juoką,- Baik! Nustok kutenti! Igori!
Gerai! Daugiau nevadinsiu tavęs šitaip!
Atrodo, prabėjo amžinybė kol brolis teikėsi išgirsti jos prašymą. Pagaliau, palengvėjimo pagauta, atsipalaidavo. Vieną, kitą akimirką piktai pažvelgė į garbanių brolį, bet nebandė toliau pykti dėl šitokio netikėto Igorio žingsnio.
Pajutusi Igoriuko smakrą ant peties, Mela šyptelėjo.
-Taip. Nustojom apie tai kalbėtis, nes mes abu puikiai supratom, kaip aš būdama cekava, galiu  kitiems išpasakoti tai ko, jiems nereikia žinoti,- pavartė akis, įsišiepdama ir įsivaizduodama, kaip Myša reaguotų sužinojęs apie Igorio veiksmus toje Koukvorto pakrantės oloje.
Taip, apie tą įvykį žinojo. Ir buvo keista sužinoti. Jai užteko tik keletos padrikų žodžių, jog suprastų kas gi įvyko.