0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Ellie Barlow

  • IV kursas
  • *
  • 89
  • Taškai:
Ak, kaip gerai, jog ši sutiko. Kas ten žino, ar mergaitė priešingu atveju dar trykštų noru toliau eit per visus, taip ieškant porininko. Kartais net mažiausia smulkmena gali viską sugadinti.
Pirmakursė tuojaus kažkur nubėgo. Matyt, atnešti nešyklės. O protinguolė nemarinavo laiko, atsimenant faktą, jog jo liko ganėtinai mažai.
- Ellie,  - labai trumpai prisistatė mergaičiukė. - Visgi, kaip nuostabu tokią puikią dieną praleisti lauke, o ne smirstant tarp keturių sienų, - galbūt kiek ne į temą, tačiau vistiek svajingai tarstelėjo vienuolikmetė.
Kiek paskrajojusi, juodų plaukų savininkė atgavo laiko nuovoką. Surimtėjusi, ji įsmeigė žvilgsnį į varniukę bei jos rankoje stūksantį batą. Taip, tikrų tikriausią batą. Na, ne kokį firminį sportbatį, o padėvėtą, suplyšusį batą.
- Hm, geras pasirinkimas, - nusijuokė rudaakė ir dar klustelėjusi, ar Skylar pasirengusi, čiupo nešyklę.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 6 metus sukūrė Ellie Barlow »
a forest bird never wants a cage

*

Neprisijungęs Fiona de Treebook

  • ****
  • 203
  • Lytis: Moteris
  • Na ką. Laimėjom?!
Saugiai nusileidusi ant žemės mokyklos kieme, Urtė atsimerkė, ir jos akis iš karto patraukė tai, kad čia buvo tuščia. Niekas dar nebuvo grįžęs.
-Oho...-nusistebėjo mergaitė.
-Galvojau, vos ne paskutinė būsiu, bet ne, pirmutinė pasirodau.
Pamačius mokytoją, ji susimąstė. Kažko norėjau jos paklausti... Ai,
tiesa. Prisiminiau jau.

-Mokytoja! Profesore Mortimer!-ji pasileido bėgti link profesorės.
-Aš norėjau paklausti,-sustojusi prie tikslo šnopavo ji,- žinokit, aš nesu įsitikinusi iki galo, kad serafinai nekalba. Jokių garsų neskleidžia, tai taip, ir dar akli yra, bet vis tiek. Jis kažkaip sugebėjo pasakyti Verpėjo akligatvis. Nežinau, bet jo balsas skambėjo panašiai kaip mano, tai gal tas gyvūnas pasiskolino mano balsą? Yra buvę tokių atvejų? Juk pats tai nekalbėjo...
Grifė pažvelgė į rankose laikomą šalikėlį.
-Aš žinau, jis taip gali. Serafino paslaptis, šito šaliko paslaptis, buvo susijusios. Tai viena ir ta pati. Net keista, kad taip gali.
-Atrodo mokslininkai to nežinojo,-šyptelėjusi ji pažvelgė į profesorę.

http://interaktyvus.hogvartsas.lt/index.php?topic=1797.15#lastPost

http://interaktyvus.hogvartsas.lt/index.php?topic=1935.45#lastPost
Lightning makes no sound until it strikes.

*

Neprisijungęs Sebastianas Azrielis Herondeilas

  • VII kursas
  • *
  • 141
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • How would I tell her that she's all I think about?
Sebastianą kažkokia, nešyklės turima jėga, pritraukė atgal prie Hogvartso ežero. Berniukas vėl tiesiog plojosi ant žemės, bet čia esanti žolė bent kiek suminkštino kritimą. Jis ramiai atsistojo ir atsisuko į Šerę:
  - Žinai, visai neblogai padirbėjom,- pasakė ir apsižvalgė. Daugumos mokinių dar nesimatė. Taigi, pavyko atlikti darbą galbūt net pirmiesiems. Kažkur giliai širdyje jis pajuto pasididžiavimo savimi jausmą, bet negyvas vienaragio atvaizdas taip pat nepaliko jo minčių. Tikras siaubas, tas žmogus turėjo būti visiškas monstras. Azrielis pasistengė išvyti tą vaizdinį iš savo galvos. Paėmė nuo žemės nešyklę ir nužingsniavo link profesorės. Vis dėlto dar likę šiek tiek pamokos, tad gal per daug nesutrukdys.
  - Štai, grąžinam jums nešyklę,- pasistengė kiek šyptelti,- Man labai patiko ši pamoka,- pratarė ir nemelavo. Ši pamoka jam patiko vien dėl to, kad pagaliau, nors ir trumpam, galėjo palikti Hogvartso apylinkes. Tada Azrielis nupėdino prie savo porininkės:
  - Beje, Azrielis nėra mano pagrindinis vardas. Pirmasis vardas yra Sebastianas. Malonu susipažinti, Šere,- jo balse vėl pasigirdo sarkazmo gaidelė.

((http://interaktyvus.hogvartsas.lt/index.php?topic=6039.msg119092;topicseen#msg119092))
I've been in love. It's painful, pointless and overrated.

*

Neprisijungęs Elzė Merė Smitherson

  • Burtininkė
  • ****
  • 215
  • Lytis: Moteris
  • but being alone gave me room to heal
Vėl ji atsirado didingame Hogvartse. Bekrisdama nešyklės jėga, ji nusileido tarp medžio šakų.
-Aha tikrai... - burbtelėjo iš viršaus berniukui. Visgi žmonių nebuvo daug, iš viršaus tas matėsi. Vaizdas buvo irgi geras, patogu, bet reikėjo atsidurti ant žemės. Laimės jėga nulėmė, jog ilgas sijonas nesusipainiojo tarp tankių šakų, ir buvo ilgas. Teliko klausimas, kaip išsikapanoti iš tankių šakų lizdo, kai lazdelė laimingai deginasi žolėje, specialiai pabėgusi nuo šeimininkės? Sugebėjusi kažkokiu sunkiu būdu perlipti tankias šakas, nušokti nuo 2 metrų aukščio, ji išsitėškusi ant žemės kaip ištižęs kotletas pasikėlė nuo minkšto žolės sluoksnio. Kol ji apsivalė, susitvarkė, išlipo ir susigraibiojo lazdelę, porininkas spėjo atnešti nešyklę mokytojai ir sugrįžti prie jos. Kalboje išgirdusi sarkazmą, ji atkartojo tą patį
-Malonu, Sebastianai Azrieli, - pabandė šelmiškai nusišypsot, ir jai pavyko.
carried away by a moonlight shadow


*

Neprisijungęs Charlotte Faun

  • Burtininkė
  • ***
  • 115
  • Lytis: Moteris
  • It is what it is.
Keista, kaip pastaruoju metu Šarlotė pamokų teorinę dalį tiesiog... praleisdavo. Vietoj to, kad kaip visi kiti, padorūs mokiniai, atsakinėtų į mokytojos užduodamus klausimus, ji tik skvarbiu žvilgsniu stebeilydavosi pro langą, o šią Magiškų gyvūnų priežiūros pamoką ji spoksojo į kiemo visumą, tarsi ją permatytų kiaurai. Atrodo, kad ji, ne taip kaip kiti, ten sugebėjo įžvelgti kažką daugiau negu tik žalią žolę ir medžius, kuriuose džiaugsmingai žaidė saulės spinduliukai. Kadaise vienas mielas sociopatas yra sakęs, ,,Jūs matote, bet nepastebite". Na, ši varnanagė buvo ta, kuri visumoje kažką pastebėjo. Deja, tas kažkas buvo ne kas nors poetiškai gražaus, o tik egzaminai, kurie buvo jau visai ne už kalnų, galima sakyti, visai ant nosies galo. Ko gero, ta mintis ir paskatino merginą iš savotiškos minčių palėpės sugrįžti atgal į klasę, kur mokytoja kaip tik aiškino pamokos praktinę užduotį.
O užduotis iš tiesų buvo įdomi, tik gal kiek bauginanti. Atimti paslaptį iš kažkokio sunkiai palaužiamo padaro? Skamba nuostabiai, - sarkastiškai pagalvojusi šyptelėjo. Ji atsistojo ir nupėdino prie dėžės su nešyklėmis ir, pasičiupusi pirmą pasitaikiusią (seną, papilkėjusį ir įdužusį arbatinuką) sugrįžo atgal. Viena tokios užduoties jokiu būdu nebūtų vykdžiusi, tad tik su trenksmu padėjo arbatinuką ant žolės, jo vos nesudaužydama (o tai keista, nes žolė gana minkšta), ir tarstelėjo šalia jos visą laiką sėdėjusiai sesei:
- Pasiruošusi?
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 6 metus sukūrė Charlotte Faun »
"It was worth a wound —
it was worth many wounds —
 to know the depth of loyalty and love which lay behind that cold mask''



*

Neprisijungęs Alisa Faun

  • Burtininkė
  • ***
  • 190
  • Lytis: Moteris
  • Lost in a world that doesn't exist
Alisa nusišypsojo išgirdusi, jog jos atsakymas buvo teisingas. Per tą laiką kol klausėsi įdomaus mokytojos pasakojimo šeštakursė krapštė pievos žolytę mėgaudamasi jos artumu, žaluma ir tuo pavasario kvapu. Lengvas vėjelis šiaušė plaukus, o kuo toliau tuo labiau oras šilo ir atsirado įvairiausių kitų garselių - paukščių giesmių, medžių ošimo, bei lengvo šurmuliuko tarp kitų mokinių. Tik išgirdusi užduotį Alisa sugrįžo į šį tikrąjį pasaulį.
Užduotis skambėjo iš tikro labai įdomiai. Alisai už Hogvartso ribų per pamoką teko keliauti gal tik vienintelį kartą, kažkada dar pirmuosiuose kursuose, bet tada ji buvo ir be sesers, ir buvo kita pamoka. Na ką gi, jeigu leistis į tokią linksmą kelionę, tai tik su gera partnere, - pamanė Alisa, atsisukdama į savo sesę. Švilpė primerkė akį, kad galėtų įžiūrėti į Charlotte per saulės spindulėlius lekiančius į akis.
- Gali tu nueiti paimti nešyklės, - ištarė Alisa, - išsirink kas tau patiks.
Šeštakursė vis dar kalbėjo atsargiai. Po sesers ligos nenorėjo jos sudirginti. Kai ji grįžo su senu, bet gana simpatišku arbatinuku, Alisa šyptelėjo, mat visados žavėjosi sesers arbatos ir dievinimu.
- Žinoma, - nusišypsojo Alisa, - paliečiam kartu? 1... 2... irrr 3, - ištarė paliesdama arbatinuką.

*

Neprisijungęs Klarė Konė Karter

  • VII kursas
  • *
  • 552
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Al que al cielo escupe, en la cara le cae.
Žaliaakė stebėjo tolumas, kol visi norintys pasisakyti mokiniai išreiškė savo mintis. Nors nebuvo visai teisi, tačiau nemėgo aklai kartoti kitų žodžių.
Pamokos praktikoje bus panaudotos nešyklės pakartojo mintyse, prisimindama kaip nemėgo nei burtų, nei kitokių būdų persikelti. Pusiausvyrą sunkiai išlaikydavo jau žygiuodama lygiu keliu, o persikėlimas magiškais būdais priversdavo galvą svaigti ilgą laiką, atimdamas tą mažytę pusiausvyros dalelę, kurią teturėjo penkiolikmetė.
Bet užduotis pati neįveiks savęs. Pakartojusi sau tai kelis kartus žengė žingsnį link dėžės, kur buvo įvairios nešyklės. Nešyklė negalėjo parodyti, kur kiekvienas nukeliaus, todėl čiupo pirmą pasitaikiusį daiktą ir iškeliavo.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 6 metus sukūrė Klarė Konė Karter »
Y cada anochecer es una cita entre misterio y realidad para que no se te olvide soñar

*

Neprisijungęs Gabriel Anthony Conte

  • III kursas
  • *
  • 34
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • You bring me home
Eliotas ramiai žingsniavo link kitos pamokos. Magiškų gyvūnų priežiūra jam visai patiko, bet vien dėl to, kad ten nereikėjo lindėti kvailuose vadovėliuose. Priėjęs prie ežero pakrantės, jis linktelėjo profesorei ir atsistojo kiek nuošaliau. Atsakymo į klausimą nežinojo, todėl tiesiog patylėjo. Juk visai nenorėjo apsikvailinti. O ir laiko atsakymui nebuvo, nes tuntas mergaičių tiesiogine prasme užpuolė mokytoją keistais atsakymais. Gerai, kad nepasakė jog atsakymas į klausimą yra koks dinozauras. Eliotas ramiai palaukė praktinės dalies ir apsižvalgė. Galbūt geriau dirbti su pora? Vieną dalyką žinojo - tikrai neprieis prie kokios mergiūkštės, nes vos prasidėjus rimtam darbui tos pameta galvą. Juk puikiai pažinojo savo sesutę. Bet kai reikėjo surasti berniuką, kuris taip pat ieškotų bendradarbio, iškilo kitas sunkumas. Čia buvo vien minėtosios mergiotės. Vienas berniokas jau buvo užkalbinęs kažkokią mergaitę, o antrą buvo sunku surasti kaip adatą šieno kupetoje. Bet, galiausiai, tamsios Eliotos akys užkliuvo už dar vieno bernioko, taigi, jis nieko nelaukęs nupėdino link jo:
  - Sveikas, gal norėtum atlikti darbą kartu? Beje, aš Eliotas. O kas tu toks?- paklausė ir nužingsniavo link nešyklių. Paėmę pirmą pasitaikiusią - kvailai atrodantį, metalinį sulčių pakelį. Palietė, tikėdamasis, kad kitas berniūkštis neatsiliko.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 6 metus sukūrė Eliotas Sinkleris »
They don't know about us

*

Neprisijungęs Torė Finitsis

  • VII kursas
  • *
  • 209
  • Taškai:
  • We’re dancing on tables
Mergaitė vėl pajuto tą skausmą. Bet apsižvalgiusi suprato, kad joms abiems pavyko laimingai grįžti į magiškų gyvūnų priežiūros pamokos vietą. Mergaitė nusišypsojo Medučiui:
  - Žinai, mano pamatyta paslaptis man labai patiko,- nusijuokė,- spėju tokios gražios dar niekas nematė. Pirmas bučinys,- mergaitė kiek susiraukė ir pratęsė pasakojimą,- viską regėjau iš mažo berniuko akių ir jis pabučiavo mergaitę. Aš labai tikiuosi, kad tai nesiskaito kaip mano pačios pirmas bučinys. Nes tada gautųsi, kad savo pirmą bučinį padovanojau visiškai nepažįstamai mergaitei iš praeities,- Torė kiek papurtė galvelę,- ne, manau, kad tai tikrai nesiskaitys kaip mano pirmasis.
Mergaitė paėmė nešyklę nuo žemės ir nunešė profesorei. Nors jau ir buvo grįžę keletas mokinių, tačiau jos vis tiek buvo tarp pirmųjų. Neblogai. Teisingai atsakė į teorijos klausimą, o dabar pasisekė ir praktika. Ar dar ilgai taip seksis?
  - O ką tu išvydai tau parodytoje paslaptyje?- vėl atsisuko į kitą varniukę.

((http://interaktyvus.hogvartsas.lt/index.php?topic=2858.30))
You gotta help me, I'm losing my mind.

*

Neprisijungęs Klarė Konė Karter

  • VII kursas
  • *
  • 552
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Al que al cielo escupe, en la cara le cae.
Po kelių akimirkų, nors Klarės galvoje jos tęsėsi kaip ne viena valanda, ji grįžo į Hogvartso pievą. Gaila, kad kelionė nešykle negalėjo padėti išdžiūti. Nors tuo metu, kol derėjosi su serafinu, jai atrodė, kad buvo šlapi tik plaukai, dabar netruko pastebėti, jog penktakursės rūbai buvo drėgni. Plastikinį šaukštelį, atliekantį nešyklės vaidmenį. Nepaisant to, jog tai buvo antra kelionė tą pačią dieną, strazdanės neapleido jausmas, primenantis žiobarų jūrligę. Pirma kartą per daugelį metų apėmė keista mintis, jog tai galbūt nenormalu ir turėtų pasitarti su kuo nors, kas galėtų padėti. Tačiau kol kas nežinojo į ką kreiptis.
Ant pievos būriavosi mokiniai, grįžę anksčiau už Klarę. Ši papasakoti paslapties profesorei neskubėjo. Pirma norėjo įveikti kelionės sukeltus negalavimus.


((http://interaktyvus.hogvartsas.lt/index.php?topic=1760.msg119292#msg119292
http://interaktyvus.hogvartsas.lt/index.php?topic=5764.msg119294#msg119294))

« Paskutinį kartą keitė: Prieš 6 metus sukūrė Klarė Konė Karter »
Y cada anochecer es una cita entre misterio y realidad para que no se te olvide soñar

*

Neprisijungęs Auksė Marlena Hale

  • V kursas
  • *
  • 693
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • My strategy? I don't give up.
Atrodė, kad laikas sustojo. Iš tiesų, Bethany nurimo tik tuomet, kai pastebėjo pažįstamą Hogvartso apylinkių aplinką. Pirmas pojūtis, atsiradęs vos tik persikėlus su nešykle, buvo itin stiprus širdies plakimas. ,,Negi visa tai tikra?, - akimirką ji nesugebėjo atskirti realybės ir tik akimis bėgiojo per aplinką. ,,Taip. Tai tikra", - tai buvo paskutinė girdėta mintis, tuomet varniukė išgirdo Torės balsą.
- Skamba... - nusišypsojo, o tuomet pritrūko žodžių, - svajingai...
Mergaičiukė nežinojo, ką teks pasakyti, kai paklaus ką ji matė. Laikas, regis, vėl sulėtėjo. Nors baimės jausmo neliko, tačiau matytas vaizdinys dar ilgai šį tą primins. Varniukė leido draugei tauškėti apie tai, ką ši matė ir su malonumu klausėsi. Kai ji nunešė nešyklę, kėblino iš paskos, tačiau pati kalbėti neskubėjo.
- Norėčiau išvysti vaizdą, kurį tu matei, - dar kartelį pakėlė lūpų kampelius, - o aš... Tai nebuvo kažkas gražaus ar mielo. Tai buvo siaubinga. Kada nors pasakysiu. Tik dabar bandau apdoroti vaizdinį, kad nekankintų kokie nors baisūs sapnai.
Bethany šiaip taip išsisuko, bet regis, visiškai neįsivaizdavo ką galėjo manyti draugė. ,,Kaži, ką ji dabar mąsto?

((http://interaktyvus.hogvartsas.lt/index.php?topic=2858.30))

*

Neprisijungęs Monty Aren Reimers

  • IV kursas
  • *
  • 81
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Where's my mind?
Žinoma, viskas būtų prasidėję sklandžiai, tačiau vaikis, net vos tik išėjęs pro pilies duris sugebėjo nuklysti bala žino kur. Bet galop, turbūt pavasario padedamas, atrado kelią iki vietos, kur, kiek buvo nugirdęs (o klausyti pokalbių jis mėgo), vykdavo magiškųjų gyvūnų priežiūros pamokos. Teorinę dalį jis praleido, kadangi pasiklydęs nuvarė visai kiton pusėn, bet spėjo atbėgti (jau visiškai uždusęs) būtent tuo momentu, kai kalba perėjo apie pamokos praktiką. Pala, pala. Susirasti porą? Aha, su pažintim man sekasi "puikiai". Augustas jau ruošėsi vienas bandyti įveikti šią užduotį, tačiau išgirdo balsą, privertusį dar nežengti nešyklių link.
- O, labas, - pasisveikino vos vos sumišęs, - mielai, - sutiko su pasiūlymu, - Augustas. Bet turiu ir antrą vardą, - Hadas.
Vaikis  patraukė link nešyklių, paskui Elioto vardu prisistačiusį burtininką. Iškart įsitvėrė keistos nešyklės, tačiau į daugiau nieko nesakė, trokšdamas iškeliauti ir greičiau atlikti praktiką.

*

Neprisijungęs Elliott Duncan Sinclair

  • IV kursas
  • *
  • 83
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • But these days I don't even know myself
Mergaitė nukrito ant žemės. Šį kartą kiek minkščiau, todėl skausmo nejautė, bet buvo kiek susinervinusi. Kur ta Auksė sugebėjo pasimesti? Bet negi Sofija kalta? Jei turės kiek smegenų ir pati suras išeitį, o Demerian charakteris tiesiog neleido pasiduoti ir nespėti. Todėl dabar ji buvo čia. Keletas mokinių jau buvo sugrįžę, bet kitų vis dar nesimatė. Na, mergaitė nebuvo pirma, bet ir ne paskutinė. Ji iš lėto nuėjo link profesorės ir šalia padėjo nešyklę. Būtų ką nors pasakiusi, bet vargšę profesorę jau ir taip buvo užpuolę keletas mokinių, todėl Sofija ramiai nupėdino kur nors nuošaliau palaukti kol sugrįš kiti mokiniai. Atsisėdo ant patiesalo ir užsimerkusi atlenkė galvą, kad saulė galėtų paglostyti veidą. Juk jau visai netrukus vasara. Ši mintis privertė kiek nusiraminti mergaitę ir šioji šyptelėjo. Viskas juk bus gerai.

((http://interaktyvus.hogvartsas.lt/index.php?topic=4588.30,
http://interaktyvus.hogvartsas.lt/index.php?topic=5380.0))
I’m broken, do you hear me?

*

Neprisijungęs Gabriel Anthony Conte

  • III kursas
  • *
  • 34
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • You bring me home
Berniukas nukrito ant žemės. Nešyklė gulėjo šalimais. Darbas pavyko, tad Eliotas vėl buvo patenkintas ir tik dar labiau sustiprino pasitikėjimą savimi. Jis greitai atsistojo nuo žemės ir nužingsniavo prie prifesorės nešyklių. Padėjo ten ir savąją. Vis dar negalėjo pilnai suprasti kur prašapo jo pamokos porininkas. Kaip įmanoma taip išnykti? Gal jis geba keliauti oru? O gal turi nematomumo apsiaustą? Jau net nenutuokė ką manyti. Tamsiaplaukis nusibraukė nuo akių plaukus, kurių ten nebuvo. Kvailas įprotis. Jo plaukai buvo tokio ilgio, kad tiesiog styrojo į viršų. Bet negi kam rūpi? Juk tokį kvailą įprotį turi beveik kiekvienas. Eliotas pasiėmė patiesalą ir atsisėdo. Nusprendė būtent ten palaukti kol sugrįš kiti mokiniai (galbūt net jo prašapęs porininkas) ir kol profesorė paskelbs pamokos pabaigą. Vis tiek jau neturėjo kitos veiklos.

((http://interaktyvus.hogvartsas.lt/index.php?topic=2278.45,
http://interaktyvus.hogvartsas.lt/index.php?topic=7418.0#lastPost))
They don't know about us

*

Neprisijungęs Alisa Faun

  • Burtininkė
  • ***
  • 190
  • Lytis: Moteris
  • Lost in a world that doesn't exist
Alisa atsimerkė jau klasėje, tačiau jos mintys vis dar buvo kažkur tame miške. Kas galėjo pagalvoti, jog sesuo slepia tokį dalyką? - pamanė. Ji ir toliau galvojo, kaip sesuo galėjo apie tai nieko nesakyti. Neveltui laiką leido toje psichinėje ligoninėje. Nepraverstų dar tenais pabūti ir žinoti, kad meluoti, o ypač vienam brangiausių žmonių gyvenime negalima ir yra nemandagu. Tai tikrai rodo, kad seserystė nėra jau tokia stipri, o pasitikėjimas viena kita yra žlugęs. Vis dėl to neatsisakysi sesers dėl šio dalyko. Gal kiek ir per žiauriai pasielgiau, - galvojo toliau Alisa, tačiau jausmai darė savo, norėjosi mesti tą arbatinuką į sieną bei dingti iš klasės kuo greičiau, griūti į savo lovą ir kelias valandas pamiegoti, o tada nueiti pavalgyti, o tada vėl eiti miegoti, bei taip kentėti dar tuos likusius porą mėnesių iki atostogų. Pučiant vėjeliui greitai nuo dekučio susirinko daiktus, susimetė į kuprinę bei liko laukti varpo, kuris jau pagal Alisos rankinį laikrodį turi skambėti už kelių minučių. Pakilo nuo dekio ir apsimetė, kad apžiūrinėja miško kraštelį, vien tik, kad galėtų nebūti prie sesers. Jai dabar reikėjo pagalvoti ir kurį laiką pabūti vienai.
(http://interaktyvus.hogvartsas.lt/index.php?topic=1701.105)