[Klarė Konė Karter]

Už Hogvartso langų užsitęsusi tamsi žiema ėjo į pabaigą, tačiau ūkanotas dangus vertė visų nuotaikas šiek tiek apniukusiomis. Tamsūs pilies koridoriai priminė uždraustąjį mišką bežvaigždę naktį, sutikus ten kitą žmogų galėjai infarktą įsivaryti.
Pravėrusi kabineto duris, tyliai įslinko linkteldama koledžo vadovui. Nebuvo ta diena, kai garsiai pasauliui norėjosi išrėkti labas.
Pamoka prasidėjo ir kabinete šiandien prasidėjo nenumatyta pompastika. Įprastai pirmame suole Klarė galėjo ramiai mokytis, o triukšmas kilo paskutiniuose suoluose, kur kvailiojo ne tokie pažangūs mokiniai. Buvo galima nuspėti, kad pasirodžius antrajam von Sjuardui buvo panaudotas multisulčių eliksyras, šis buvo toks žinomas, jog jį žinojo net vienas kitas pirmakursis. Įdomiausia dalis žinoma buvo dūmų uždanga ir už jos išnirusi transfigūracijos profesorė.
Žaidimas gal ir buvo smagus jaunėliams, tačiau penkiolikmetei tokia vaidyba priminė mažo biudžeto filmą. Palaukusi, kol žvaliai nusiteikę atsakys, pasiruošė gauti ir savuosius taškus, mokytis vis dėl to reikėjo. Taip pat ir apginti pirmo suolo garbę.
- Pirmasis, be abejo multisulčių eliksyras, turbūt vienas įdomiausių ir žinomiausių. Visada įdomu žiūrėti transformacijas, jos niekada nenusibosta. - Kiek nereikalingi žodžiai skambėjo iš žaliaakės lūpų. - Multisulčių eliksyras nepakeičia balso, tačiau ar profesorė naudojo kerus, ar eliksyrą, pasakyti negaliu, tačiau vis dėl to spėčiau, jog tai buvo kerai, mat multisulčių eliksyro ir balso keitimo kerų veikimo laiką būtų tiesiog lengviau suderinti. Multisulčių eliksyras veikia valandą, o balso keitimą paveikiantys eliksyrai kiek neprognozuojami ir veikia apie parą. Antrasis tikri panaudotas - dūmų eliksyras, žinomas daugeliu pavadinimu, naudojamas taip pat plačiai, nuo pokštų ir žaidimų iki apsisaugojimo tikslų. Tiesa, dūmų spalva priklauso ir nuo ingredientų, spalvą keičiančių žolelių sąrašas visada gali pasufleruoti, kokias žoles galima naudoti spalvai imliems eliksyrams. Kaip kažkuris iš mokinių jau minėjo - itin jautrus aplinkai, todėl transportuojamas tik ore, prieš tai uždengus minkšta materija.

[Ashley Shaw]

Hogvartso požemiais pėdino Ashley. Nors ir koridoriai buvo nušviesti ant sutrūkinėjusių sienų kabančiais deglais, vistiek šie atrodė bauginamai. Na, bet kas baugu, tas tuo pačiu ir neretai vilioja.
Priartėjusi prie sunkių tamstos von Sjuardo kabineto durų, trečiametė giliai įkvėpė, o tada jau žengė. Durys atsiverti nenorėjo taip paprastai, tad teko kiek pasistengti. Galiausiai įslinkusi į klasę, rudaakė krestelėjo į vieną iš laisvų vietelių bei susidėjusi rankas, ėmė laukti profesoriaus žodžio. Visą tą požeminę harmoniją nutraukė įsiveržęs kitas vyriškis, labai jau primenantis Soreno antrininką. Ėmė darytis įdomu, kuo šis spektaklis pasibaigs, juolab žodžių svaidymosi netrūko. Tik čia visą vaizdą užstojo iš matyt stiklinių buteliukų išsiveržę dūmai. Čia išryškėjo moters figūrėlė. O, transfigūracijos profesorė. Atsakyti į pateiktą klausimą nebuvo taip jau sunku, tad tamsiaplaukė tuoj pasireiškė:
- Nieko naujo tikriausiai nepasakysiu, greičiau tik užtvirtinsiu, jog pirmas yra multisulčių eliksyras - sunkios sudėties bei gaminimo, leidžiantis valandai virsti žmogumi, kurio DNR  virsta gėralo ingredientu. Skonis siaubingas. Antrasis - dūminis. Šis eliksyras labai jautrus, tad koks staigesnis judesys ir tuoj sulauksi sprogimo su dūmų proveržiu. Tiesa, niekuo nepavojingų.

[Sorenas von Sjuardas]

   Sorenas žvilgtelėjo į Vivien - velnias, kaip keista buvo matyti mažesnėmis jo rūbų versijomis vilkinčią kolegą. Pasisuko į klasę, moksleiviams atsakinėja. Be abejo, teorijos klausimai nebuvo labai sunkūs, todėl su jais susidorojo bemaž visi. Ir, kalbant atvirai, buvo malonu matyti netgi tokių mažai ar seniai matytų veidų, ar tylenių, kurie prabilo pamokoje, nors paprastai būdavo labiau linkę tyliai virti eliksyrus.
   - Šaunuoliai, atsakymai iš esmės visų bemaž teisingi. Multisulčių eliksyras yra gana sudėtingai gaminamas ir jo gamyba išties gali užtrukti mėnesį ir ilgiau. Pastebėjau, kad apie dūminius eliksyrus jūsų nuomonės jau išsiskyrė, todėl pabandysiu šią klasę pakomentuoti plačiau, - tarė profesorius. - Šie eliksyrai gali veikti dvejopai - sprogimo principu, tai yra, kai į žemę metamas ir sudaužomas buteliukas su šiuo eliksyru ir jis virsta į daug dūmų, ir atkimšimo, kai dūmai iš buteliuko su eliksyru ima veržtis tiesiog atkimšus jį. Pirmojo tipo trūkumas yra tas, kad jis gali detonuotis nuo netgi nestipraus smūgio kad ir virimo metu, o antrojo - išvirus jį reikia kuo greičiau supilstyti, kad veikiai atvėsęs jis nepradėtų kurti dūmų dar tiesiog būdamas katile, - Sorenas šyptelėjo iš dalies mokiniams, iš dalies - pats prisiminęs, kaip vargo, pilstydamas jau garuojantį dūminuką.
   - Dūminiai eliksyrai gali turėti įvairių savybių - nuodingumą, troškumą, spalvingumą bei panašiai. Šiandien mes virsime bekvapius arba silpną kvapą teturinčius dūminius eliksyrus. Beje, dūminiai eliksyrai dar gali būti vadinami fumusais, - pridūrė profesorius. - Jie gali būti įvairiaspalviai, sukurti įvairias kintančias formas arba blankias vizijas.
   Sulig tais žodžiais iš Soreno rankų kažkas iškrito ir terkštelėjo ant žemės. Iš sudužusios kolbos išsiveržė nedidelis dūmų tumulėlis, lėtai kilo aukštyn ir galiausiai suformavo skrendantį žvirblį. Šis pakilo aukštyn, lėtai tirpdamas ore apsuko ratą virš mokinių galvų, o tada staiga išnyko - matyt, kažkas į jį pūstelėjo.
   - Jūsų šiandienos darbas - išvirti nedidelį kiekį fumuso ir jį panaudoti. Jeigu naudosite sprogstamojo tipo, manau, kad galėsite detonuoti jį kad ir tiesiog katile. O jeigu daužysite kolbą... Nepamirškite po to išsišluoti stiklų, - šyptelėjo jis ir ranka mostelėjo į klasės kampe pastatytą tam reikalui šepetį ir šiupeliuką. - Visgi daužymui pasistenkite naudoti senus ar nebelabai tinkamus kam kitam, - davė paskutinius nurodymus Sorenas. - Sėkmės.

((Sor: Mažiausiai trys postai. Išvirti eliksyrą, laiku jį supilti ir panaudoti. Nevenkite ir nesėkmių - tik būkite kūrybingi, jas aprašydami. Pabandykite sugalvoti ir kitokių, įdomių fumusų.
 Gero darbo. ))

[Taylor Granger]

Taylor patenkinta šypsojosi. Kaip gi nesišypsosi, Grifų Gūžtos vadovo pamokoje pasirodžius geriau nei tikėtasi. Mergaitė susižavėjusi žiūrėjo, kaip iš sudužusios kolbos pasklidę dūmai pakilo į orą ir pavirto mažu žvirbliuku. Paukščiukas taip stipriai pritraukė jos dėmesį, kad mergaitė vos nepraleido skelbiamos užduoties.
Mergaitė prisėdo prie katilo. Hmmm... Kurį fumusą gaminti?. Nusprendė pabandyti sukurti tokį eliksyrą, kurio poveikis atitiktų jos asmenybę- mielas ir gražus. Taylor atsivertė Nuodų ir vaistų vadovėlį, susirado skyrių "Fumusai" ir pradėjo gaminti.
Aha. Vilkolakio nagai... Burloko akmuo... Šiek tiek pasmulkintų mandragoros lapų... gamino mišinį Taylor. Mergaitė judėjo nepaprastai lėtai ir atsargiai. Juk nuo kiekvieno staigaus judesio mišinys gali sprogti. Reikia kažko, kas paverstų fumusą mergaitiškesniu. O! Kinrožių žiedlapiai, šiek tiek fėjų dulkių... Viskas.

[Elizabeth Spark]

Elizabeth naktį miegojo prastai, pabudus neskubėjo rengtis. Buvo įsitikinus kad iki pamokos dar tūrėtų būti daugybė laiko. Užsimiegojus nerangiai žvilgtelėjo į laikrodį. Staigiai šoktelėjo iš vietos ir pradėjo kuo greičiau dėtis knygas. Iki pamokos buvo likę vos kelios minutės.  Tuomet staigiai pašokus iš vietos jau lėkė link laiptų kai užkliuvo už mažo juodo padarėlio. Elizabeth nugriuvo ir žvilgtelėjus pamatė savo juodą katiną Leo. Atleisk, -  skubiai šūktelėjo ir pasileido į požemius. Suprato truputi pavėlavus tad staigiai susirado savo vietą ir atsisėdus ant suolo kelis kartus gyliai įkvėpė kad kvėpavimas po bėgimo į kabinetą atsistatytu iki normalaus. Mergina nemėgo šios pamokos,  bet dabar jau nekantravo išgirsti ką naujo sugalvojo profesorius. Išgirdus užduotį šyptelėjo. Pirmas eliksyras yra multisulčių, dėl šito ji neabejojo. Taip pat žinojo, kad jo išgėręs žmogus valandai pakeičia pavidalą į tą žmogų kurio plaukas buvo eliksyre. Elizabeth pamanė, jog ko gero būtų smagu išmokti tokį pagaminti. Su antru buvo kėbliau. Kiek pagalvojus mergina prisiminė dūmines bombeles kurias kadaise pirko pokštų krautuvėlėje. Jos sprogsta ir kuriam laikui sudaro didžiulį dūmų debesy. Nors Elizabeth nebuvo tuo įsitikinus dūminės bombelės geriau nei nieko. Apžvelgė klasę. Įdomu ką jie mano apie tuos dūmus. O gal mąsto apie ką kitą? Elizabeth papurtė galvą supratus, kad mintys krypsta nuo temos. Gyliai įkvėpė ir atsisuko į profesorių laukdama kol šis pats jos paklaus atsakymo.

Sor: į pamokas nevėluojam

[Rafaela Ginoble]

 Virti eliksyrus jai patiko. Galėdavo visa galva pasinerti į veiklą, nieko netrukdoma paskęsti savo mintyse. Be to, kitaip nei kerėjimas, jai tai sekėsi visai neprastai. Paprastai kukli mergaitė šiuo vieninteliu atveju nesikuklino pati prieš save. Dėl to rado knygą su sudėtingesniais eliksyrais, reikalaujančiais daugiau sugebėjimų ir kantrybės. Na, bet rusvaplaukei jos netrūko.
 Atidžiai peržvelgė visą receptą ir nuėjo prie lentynų, rinktis reikalingų medžiagų ir įrankių. Profesorius sakė naudoti senesnius buteliukus, tad rado vieną tokį – net pageltusį nuo senumo, su apdaužytais kraštais. Kartu su apdūžusia kolba ant savo stalo sukrovė ir kitus daiktus, surinktus ingredientus. Jų nebuvo daug, tačiau visus reikėjo itin kruopščiai paruošti, prieš dedant į katilą.
 Ak, tiesa, katilas. Iš burtų lazdelės įpylė į jį vandens ir užkūrė ugnelę po juo. Reikėjo tik sulaukti, kol vanduo užsivirs ir galės pradėti darbuotis. Pirmas žingsnis buvo mėtžiedžių išvirimas, tačiau jie palauks. Sustiprinusi ugnį ėmėsi kito darbo: peiliu stipriai sutraiškė juoduosius kulpirščius. Jų sultis atsargiai surinko ir supylė į stiklinį indą ir pradėjo smulkiai kapoti pačius gyvius.

[Taylor Granger]

Taylor pažvelgė į laikrodį ant sienos. Dar valanda. Turėčiau spėti pagalvojo mergaitė. Katilas su fumusu lengvai kunkuliavo. Taylor palaukė, kol vanduo beveik užvirs ir atsargiai supylė į katilą susmulkintas medžiagas. Lėtai maišydama stebėjo kaip fumusas įgauna švelnią levandų spalvą. Staiga sprogo kažkieno fumusas. Taylor pašoko, užkliuvo už katilo stovo...Desperatiškai sumostagavusi rankomis, griuvo. Laimei, į kitą pusę, todėl katilo neužkliudė. O juk būtų viskas...
Katilo turinys paruoštas. Taylor susirado samtelį ir kiek senesnę kolbą. O maža ką, ji juk tokia nerangi. Atsargiai, apgalvodama kiekvieną milimetrą, pasėmė fumuso. Klasėje pasklido nuostabus aviečių, levandų ir pipirmėčių kvapas. Mergaitė atsargiai pripylė kolbą fumuso ir ją užkimšusi pastatė ant stalo.

[Ellie Barlow]

Apvirškinusi visą profesoriaus suteiktą informaciją, Ellie išsitraukė nuodų ir vaistų vadovėlį bei ėmė sklaidyti lapus, vildamasi rasti reikiamą eliksyrą. Tik čia jie nerimastingai keliavo iš vienos krūvelės į kitą, o tinkamo gėralo pirmametė vis neužtiko. Gal reikia kur kitur ieškoti? Gal paklausti? Ne, Ellie, kur tu ko klausi? Sėdėk ir ieškok. Su du šimtai pirmuoju puslapiu sužibo ir Barlow akutės. Tas viltingas žvilgsnis reiškė sėkmingą fumuso radimą. Nieko nelaukusi, grifė ryte prarijo visus pageltusiame lape sukeverzotus žodelius, o tada kilstelėjo iš savo vietos bei romiais žingsniais priėjo prie lentynos. Mintyse dar kartelį permetusi visą sudėtį, juodų plaukų savininkė ėmė rankaliotis iš visų pakampių įvairiausius ingredientus. Regis, viską susikrovusi, mergaitė atsargiai, nenorėdama nieko išmesti, grįžo suolan. Užstačiusi vandenį katile, ilgaplaukė ėmėsi nelengvo darbo.

[Ashley Shaw]

Rodos, netruko, kai prabilo ir pats profesorius. Tada Ashley lyg pabudo, sekdama kiekvieną tamstos rankų mostą, akių nukrypimą. Įtempusi ausis ji klausėsi ir stengėsi nepražiopsoti nė vieno žodelio. Gavusi leidimą pradėti pamokos praktinę dalį, rudaplaukė tuoj pat susirado fumuso sudėtį ir gaminimo būdą bei pasekusi daugumos pavyzdžiu, patraukė ieškoti reikiamų dalių. Tai užtruko gerokai ilgėliau, nei tikėtasi. O kol trečiametė sulaukė savosios eilės prie stiklinių buteliukų, būtų spėjusi tris kartus apibėgti Hogvartso teritoriją. Na gerai, gal šiek tiek ir perlenkiau, bet esmė išlieka. Susigaudžiusi viską, ko prireiks gėralo gamybai, Ashli nusitempė turtą prie savo suolo ir atsargiai vieną po kito padėjo ant kieto stalviršio. Susiveikusi katilą bei medinį šaukštą, jaunoji eliksyrininkė ėmė dar kartą skaityti fumuso gamybą. Netrukus ši pasiraitojo rankoves ir čiupusi kažkokias gelsvas žoleles, jas ėmė trinti.

[Taylor Granger]

Viskas. Beliko šį gėrį panaudoti. atsipūtė Taylor. Ji negalėjo sulaukti, kada sudaužys buteliuką mokytojui stebint. Mergaitė labai norėjo pamatyti, kaip atrodys jos fumuso sukurtas stebuklas.
*BUM!!!* nugriaudėjo dar vienas sprogimas visiškai arti jos. Taylor suklykė, pašoko... ir išpylė visą fumusą ant savo nuodų ir vaistų vadovėlio. Laimei, fumusas žaibiškai išgaravo, tik fuksijos spalvos dūmelis pakilo į orą, todėl vadovėlis išliko sveikas. Mergaitė atsiduso. Dabar belieka tik džiaugtis, kad neatsikratė likusiu katile fumusu ir melstis, kad jis dar neišgaravo.
Taylor priejo prie katilo ir pažvelgė vidun. Ant pačio dugno dar kliuksėjo fumuso likučiai. Kaip tik vienai kolbai. Grifiukė išsėmė visą likusį skystį į kolbą ir ją užkimšo. Prisėlinusi prie mokytojo, atkreipė jo dėmesį ir šiam atsisukus, sudaužė kolbą ant grindų. Pakilo fuksijos spalvos debesis, kabinetas pakvipo gėlėmis. Taylor žiūrėjo išsižiojusi. Kaip gražu... Iš debesies išbėgo nuostabus vienaragis, visiškai baltas, tik uodega ir ragas tos pačios spalvos kaip ir fumuso dūmai.

[Elzė Merė Smitherson]

Kai čiaudulys baigėsi ji šiek tiek susigėdo, bet laimei nieks į ją per daug neatkreipė dėmėsio, tad nebadoma žvilgsnių ji toliau sėdėjo su šypsena veide. Pagal aprašymo pasakymą ji mintyse iškart įsivaizdavo naujausių ,,Huawei'jų" ekranų fonuose pavaizduotus fejeverkus-dūmus. Ir ji jau buvo beveik įsitikinus, jog tokius ir darys. Nieko nelaukus (o gal ir palaukus) ji atsivertė vadovėlį ir ėmė kažko ieškoti. Suradusi skyrių su užrašu ,,FUMUSAI" ji ėmė ieškoti kažko jai patinkančio. Laimei jos vadovėlio leidimas buvo su iliustracijomis, tad neteko galvoti, kaip jis atrodys. Akimis beklaidžiodama po raidėtus lapus ji užkliuvo už vieno eliksyro. Pagal iliustraciją, kai kolba sudužo, dūmai nuvinguriavo arkos forma aukštyn ir ten susifejeverkavo. Tas jai palųko įspūdį, tad nieko nelaukus įnyko į receptėlį.

FUMUSAS NR.56

wow koks išradingas pavadinimas

REIKĖS:
56g dūminio sklaistyko žolės
609g Trintos melynkolijos žievės
674ml elkirmo tirpalo
Pusės katilo šilto, bet ne iki galo užvirinto vandens
58 musėgaudžio sparniukų
58 mėlynojo undiniaus žvynelių
69 pasakino taukų
30 g maltos šukšies

gana mažai sudedamųjų dalių. Bet nesvarbu

[Rafaela Ginoble]

 Taip įsijautė į kulpirščių smulkinimą, kad nė nepastebėjo, kaip vanduo katilėlyje užvirė ir dalis jo jau spėjo išsilieti per kraštus. Velniava. Nieko nelaukusi, lazdelės mostu sumažino ugnį ir į verdantį vandenį įmetė gerą saują džiovintų rūkžiedžių lapų. Vos lapams prisilietus prie vandens, jo spalva pasikeitė į ryškiai raudoną, net degančią. Pamaišė tris sykius prieš laikrodžio rodyklę, pavirė dvi su puse minutės ir supylė surinktas kulpirščių sultis.
 Kai skystis virė, baigė kapoti gyvius. Paruošė ir kitus ingredientus – į grūstuvę sudėjo nedidelį gabaliuką onikso, įbėrė pusketvirto šaukštelio mėlynragio granulių ir viską sutrynė į itin smulkius miltelius. Šieji buvo tokie smulkūs, kad priminė veikiau dulkes nei miltelius.
 O skystis katile kaip tik pradėjo kunkuliuoti. Sukrovė vidun kulpirščius, kabinete iš karto pasklido kanalizacijos smarvė. Laimei, įdėjus pusę paruoštų miltelių, nemalonus kvapas dingo dar greičiau nei atsiradęs. Dar labiau sumažinusi ugnį, uždarė katilą ir leido ingredientams „susidraugauti“.
 Dabar sunkiausia dalis – reikėjo nulupti baltikių kiautus. Šie dviejų pirštų storio ir kelių colių ilgio vikšrai turėjo storus juodus kiautus, tačiau šieji buvo nereikalingi. Visgi rodės, kad kiautai yra prilipę prie pačio gyvio, nes niekaip nenorėjo pasiduoti. Rusvaplaukė bandė įvairiai: ir rankomis, ir peiliu, net burtus panaudojo – nieko. Galiausiai susinervinusi trenkė iš visų jėgų kumščiu į vikšrą. Tai padėjo – lipšnus ir gleivėtas vikšras išlindo iš kiauto. Deja, Got buvo nelemta pasidžiaugti, nes jis šviesos greičiu nuskriejo tolyn nuo jos, pataikydamas penktakursei grifei į akį.
 Susigėdusi prefektė visa nusidažė raudoniu ir mestelėjo trumpą žvilgsnį į profesorių, lyg ir sumurmėdama atsiprašymą po nosimi. Ką gi, reikės sugalvoti kitą būdą, kaip nulupti tuos prakeiktus vikšrus, neišdaužant pusei bendramokslių akių.

[Elzė Merė Smitherson]

Susieškojusi medžiagas, tvarkingai, pagal spalvas susideliojo kiek turėjo. Nenustebusi, jog pusės sudedamųjų dalių neturėjo dėl įvykio užvakar, kai Vanilka išsigandusi juodos, gigantiškos pelėdos su žviegliu snapelyje bėgdama apvartė švilpės daiktus, ji nužingsniavo iki dosningosios spintelės su viskuo, ko gali reikėti. ačiū kažkam, kad ši spintelė egzistuoja... po ilgo, ilgo ieškojimo, susirinkusi visas reikalingas medžiagas, ji nukulniavo atgal. Gaminimas atrodė gan ilgas, tačiau ji tikėjosi, jog tai bus tik tas eilinis tekstas, kai apie raudonus balionus prirašo du popieriaus lapus. Ar net daugiau. Pirmiausia ji iš įpratimo ir iš recepto užvirė vandenį. Neaišku, kodėl jis pradžioje turėjo būt šiltas, bet sakykim turėjo. Tuojau pat ėmė malti savo šukšį, kuri niekaip nenorėjo būti malama. Nepadėjo, nei peilis, nei lazdelė, nei žirklės, nei dar kažkas. ėėė... galiausiai ėmė trinti viskuom, kas buvo aplink ir po devynių prakaitų atsirado milteliai. Šerė juos staigiu mostu subirino į katilą ir įmėtė dar keletą ingredientų. Tuomet atėjo ilgo virimo ir protarpiais maišymo metas, tad ji sužiuro ieškoti kolbos. Tokią rado. Pusiau išgyvenusi, pusiau mirusi, tokiam atvejui tiko kuo puikiausiai. Pamaišius keletą kartų, eliksyras gavo ryškiai ryškiai oranžinę spalvą. Tuomet ji atsivertė vadovėlį, ir ėmė studijuoti, ar tikrai taip turėjo būti. Nusišypsojo laimė - taip, bet kai jaunoji raganiukė staigiu mostu dėjo vadovėlį, netyčia rankovės kraštas atsidūrė katile ir užsidegė.

[Ellie Barlow]

Pirmiausiai ji smulkiai ėmė pjaustyti šiais metais jau ganėtinai ankstyvos kiaurinės liepviltės lapelius (tą galėjai numanyti iš lapų sultingumo). Atsargiai juos sumetusi į katilą, Ellie čiupo mėlinžirnius. Su jais buvo bene didžiausias vargas. Bjaurystos kažkokios - vos prilieti, tuoj spiegt pradeda. Įdomu, čia gal kokia mutavusi žiobariškų žirnių atmaina? Na, klykianti ir melsvos spalvos, tačiau visa sandara ir išvaizda primena žiobariškuosius. Iš jų reikėjo išgauti tik patį sultimą. Nelengva užduotėlė, bet jei reikia, tai reikia. Įmetusi saujelę grūstuvėn, Barlow pradėjo gyvius, o gal geriau sakyti augalus, trinti. Mergiotė stengėsi darbą atlikti kuo greičiau, mat jie klykė it skerdžiami. Nors iš dalies tai ir buvo skerdimas. Skirtingi, tačiau tuo pačiu ir baisiai panašūs mėlinžirnių balseliai susiliejo į vieną darnią priešmirtinę giesmę. Pirmametės skruostai net nuraudo. Ši vis nepatogiai apsidairydavo, mat tie nelemti žirniai taip šūkaudavo.. Tik čia garsai iš grūstuvės tilo ir tilo, kai klasės ramybės nebedarkė joks nepakeliamas ūžimas. Na, bet jau iš Eli pusės. Kiek ramiau atsidususi, grifė iškošė visą skystį bei jį supylė į katilą, o lupynas išmetė. Nusibraukusi plaukų sruogą nuo akių, garbanė iš nedidelio, medžiaginio maišelio ištraukė taip pat saują, tačiau jau nebe nepakenčiamų spiegikų, o žvaigždžių dulkių. Įmetusi jas į verdantį fumusą, vienuolikmetė net atšoko nuo katilo. Pasigirdo šnypštimas, o kunkuliavimo procesas tik pagreitėjo. Nepaisant to, dirbti reikėjo ir toliau, tad rudaakė įlašino slėpyvosios drugnelės ašarą, supylė geltonių nuoviro ir ėmė atsargiai viską maišyti.

[Elzė Merė Smitherson]

-Aich! - suaichino, kai rankovė dadegė iki alkūnės. Ji nieko nelaukusi suskubo lazdelės, ta nuo mosto voliojosi ant žemės.
 nelemtoji! Tą pačią sekundę ji nuskubėjo iki kriauklės ir atsuko šalto vandens čiaupą. Pasileidusi didžiausia srovę pakišo ranką po ja. Vanduo taškėsi, ji net nematė, kokią balą pridirbo. Kai rankovė buvo užgesinta, ranka atrodė tragiškai. Negana didžiulio perštėjimo, oda buvo raudonai-juodai-žaliai išmarginta pūslėm ir visom kitom bjaurybėm. Megztiniui buvo galas. Greit išsausinus balą, ji išsitraukė iš kuprinės šalikiuką, ir apsivyniojo jį taip, kad nesimatytų, jog nėra rankovės ji greitu mostu subėrė likususius ingredientus į eliksyrą ir kiek paveluotai pamaišė. Tuomet nužingsniavo pas mokytoją ir kiek nejaukiai tarė
-Ė, atsiprašau? Aš netyčia smarkiai nusideginau ranką, ar man eiti į ligoninės sparną, ar gal turite kokio jau sumaišyto eliksyro nuo to, ar jei nėra, gal galėčiau gauti receptėlio, nuo to? - nervingai šyptelėjo.