4

0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Melisa Arin

  • ****
  • 240
  • Lytis: Moteris
  • too late, I already found what I was looking for
    • labutis
Šviesių, susivėlusių plaukų sruogos kiek pridengė veidą, paremtą abiem delnais. Ant pirmojo vidurinio stalo buvo trys kartoninės dėžės, prikrautos visokiausių sendaikčių krautuvėlėse randamų niekučių – nuo spalvotų sagų, akmenukų iki įvairiausių figūrėlių. Klasės, skendinčios popietės prieblandoje, durys buvo uždarytos, o virš jų buvo įtaisytas varpelis, pranešantis apie kiekvieno ateinančiojo pasirodymą.
Tačiau Melisa nežinojo, ar derėtų jai ko nors laukti. Ar išvis dar gali vesti pamokas, kai to vieno vakaro įvykiai, negana savo nutikimo, bet dar ir nepalieka aštuoniolikmetės galvos? O šiąnakt mergina apsvarstė ne vieną šiandienos pamokos baigtį. Niekas neateina. Atleidimo iš darbo raštelis. Mokiniai viską žino ir kikendami šnabždasi. Pasirodo ji. Pastarasis rodėsi pats blogiausias iš visų, todėl blondinė neramiai dirsčiojo tai į ant kaklo kabantį laikrodėlį, tai į tą melagį ant sienos, tai į duris. Dūžiai nesutapo, todėl atrdoė, jog sekundės skriete skrieja.
Laiko nerimauti greitai nebeliko. Melisa paplenkšnojo sau per abu skruostus ir pakasė paausius Punčkinui, nusprendusiam šią pamoką pasnausti ant nėriniuotos staltiesėlės, puošusios profesorės stalą. Kabinete buvo per dvi dešimtis minkštų fotelių, tačiau augintiniui tądien patogiausia pasirodė būtent ši vieta.
Suskambo pirmieji varpo dūžiai. Mergina kiekvieną ateinantįjį pasitikdavo nedrąsia šypsena bei linktelėjimu, o katinas pritariamiai purptelėdavo. Skambesys pasigirdo antrąkart, taip pranešdamas apie pamokos pradžią. Melisa apsidairiusi tris kartus giliai įkvėpė ir iškvėpė – buvo girdėjusi, kad tai padeda nusiraminti.
– Sveiki, - galiausiai prabilo pakilusi nuo krėslo. Dėl vis dar trumpos dienos ir debesuoto dangaus darėsi vis tamsiau, tad jaunoji profesorė burtų lazdelės mostu klasės priekyje įžiebė žibintą. - Šiandien negliaudysime jokių klausimų be atsakymų, bet kokia gi pamoka be menkučio klausimėlio, tiesa? Šis neįskaičiuojamas, - pridūrė šyptelėdama. - Ant pirmojo stalo – atleiskite tie, kurių mėgiamą vietą užėmiau – matote dėžes, pilnas įvairiusių sendaikčių, o kiekvienas ant savo suolo turite po dubenėlį, - jie buvo žalvariniai, apygiliai, išraižyti gėlių ir vijoklių ornamentais. - Kaip manote, ką šiandien veiksite?
Jaunoji profesorė priėjo prie minėtojo stalo ir paėmė pirmą pasitaikiusį daikčiuką. Likimas nulėmė, jog tai buvo iš juodai dažytų medinių karoliukų suverta gyvačiukė ryškiai žaliomis akimis. Stengdamasi kuo toliau nuvaikyti kilusias asociacijas, blondinė suvenyrą iškėlė aukščiau, kad visi galėtų matyti.
- Rodau kaip pavyzdį, jei spėlioti bus lengiau, - pratarė žiūrėdama į gyvatėlės akis.

((Nekartokite spėjimų.))
the truth's unwinding
scraping away at my mind
please stop asking me to describe


*

Neprisijungęs Alisa Faun

  • Burtininkė
  • ***
  • 188
  • Lytis: Moteris
  • Lost in a world that doesn't exist
Ats: Antra AB pamoka visiems kursams | žiema
« Atsakymas #1 Prieš 1 metus »
Alisa pramerkė savo akis. Apsidairė po kambarį, atrodo niekuo nepasikeitęs, bet buvo skirtumų. Visos kalėdinės puošmenos jau buvo nukabintos ir sukrautos į dėžes skirtas išsiųsti į namus. Ji dar pasivartė lovoje kelias minutėles su šiokia tokia liūdesio gaidele, o tada išsiritusi iš lovos apsivilko nebe kalėdinį megztinį, o įprastą uniformą. Pažvelgusi į veidrodį nusišypsojo sau ir pagriebusi nuo rašomojo stalo krūvą knygų sukišo į kuprinę. Greitai perbraukė šepečiu per savo banguotus kaip visada netvarkingus plaukus ir papurčiusi galvą išlėkė iš kambario.
Koridoriai dar buvo pustuščiai, kadangi kai kuriems vyko pamokos, bet kol mergina pasiekė ateities būrimo kabinetą nuskambėjo varpas ir jie greitai prisipildė. Ji nuspaudė kabineto durų rankeną, o tada jai virš galvos suskambo varpelis. Ji apžvelgė klasę ir atsisėdo į vieną iš vietų. Paskui ją pradėjo rinktis ir kiti mokiniai. Neilgai trukus nuskambėjo kito varpo - kviečiančio visus į pamoką dūžiai. Išklausiusi profesorės Alisa atidžiai pasižiūrėjo į demonstruojamą gyvačiukę.
- Galbūt mes šiandien mokysimės burti iš šių daiktų, - mostelėjo ranka į dėžutę su niekučiais, - tiksliau gal reikės įdėti pasirinktą daiktą į šį dubenėlį ir užburti kažkokiais kerais, kad parodytų ateitį.
Faun suprato, kad eilinį kartą nusišnekėjo, bet tai tebuvo spėjimas.

*

Neprisijungęs Elzė Merė Smitherson

  • Burtininkė
  • ***
  • 193
  • Lytis: Moteris
  • but being alone gave me room to heal
Ats: Antra AB pamoka visiems kursams | žiema
« Atsakymas #2 Prieš 1 metus »
-Pypt. Pypit. Pipt pipt. Krnhhhh!
-Aha, tylėk...
-Pyp, pyp, pyp
-Tylėk, neisiu į pamokas
-Pypipipi, pypi, tarantarantaaaa-la. Le
-Tylėk!
-Murrrrrr
-Vanilka, ne!
-Mau mau mau
-Pypipip!
-Mau!
-Meuuuu!
-Pyp taeraaaarrrraaa!
-Kodėl?! - po tokio ypatingo pokalbio su žadintuvu ir kate, teko atsikelti. Šerė buvo priversta eit į pamoką. Tad išvirtus iš lovos ji apsirengė uniformą ir nuskubėjo į pamoką. Aišku prieš tai išsivalė dantis, prisisėmė knygų šūvį ir labai aišku pavalgė. Iškart varpui nuskambinus ir mini varpeliui atėjus suskambėjus ji nusėdo į centrinį suolą. ką? Tikiuos vėl blogybių nepranašausime.... hm
-Galbūt... mes į šį dubenėlį pripilsim vandens, ir... - liežuvis jau visai susipainiojo, kaip ir mintys, - Kažkokiu būdu išbursim ateitį susijusią su tuo daiktu? Tarkim kažką padarom su saga ir regim kaip mes nesėkmingai ją įsiunam, arba tampam siuvėjais, - ji tokias nesąmones pradėjo klegėti, vien dėl to jog pamiršo ką turi sakyt.

not a perfect soldier

*

Neprisijungęs Luna Gardner

  • Burtininkė
  • *****
  • 657
  • Lytis: Moteris
  • I am a wolf and I am stronger than fear.
Ats: Antra AB pamoka visiems kursams | žiema
« Atsakymas #3 Prieš 1 metus »
Luna patogiai miegojo savo lovoje, kai išgirdo, kaip pirmosios varnanagės atsikelia ir pradeda ruoštis. Neatmerkdama akių ji klausėsi ką jos kalbėjo, tačiau mažai te girdėjo. Miegas dar nebuvo išgaravęs,o joms išėjus iš kambario, mėlynakė ir vėl užsnūdo. Dar penkias minutes...Praėjus dešimčiai minučių Luna sunkiai atmerkė akis. Kambaryje vis dar buvo kelios mergaitės, tačiau jos jau ruošėsi, o ji vis dar gulėjo lovoje. Gal verčiau neiti į pamokas, o geriau pamiegoti? Jei ne Kingas, turbūt rudaplaukė taip ir būtų padariusi, tačiau šis lėtai priėjo prie savo šeimininkės ir pradėjo laižyti jai skruostą. Tyliai nusijuokusi mėlynakė paglostė Meino meškėną ir išlipo iš minkštos savo lovos. Atsidariusi savo spintą išsitraukė juodus džinsus ir baltą palaidinę su juodu užrašu. Persirengusi drabužiais ir užsidėjusi Varno nago uniformą, susipynė ilgus rudus plaukus į storą kasą. Pasiėmusi reikalingas knygas išėjo iš bendrojo kambario ir pasuko koridoriumi link Ateities būrimo kabineto. Priėjusi kabinetą nulenkė durų rankeną ir atidarė duris. Apsidairusi aplink klasę atsisėdo gale ant minkšto fotelio ir laukė pamokos pradžios. Prasidėjus pamokai Luna klausėsi mokytojos,o jai uždavus klausimą pabandė spėti.
-Galbūt padegsim juos ir bursim ateitį iš ugnies? Žinau, kad tai pavojinga, bet esu mačiusi, kaip tai daro.-Užbaigė savo spėjimą ir klausėsi kitų mokinių atsakymų. Mėlynakė abejojo savo atsakymu, bet pabandyti juk visada verta, tiesa? 
I don't need a weapon. I am one.

*

Neprisijungęs Daniela Kravitz

  • III kursas
  • *
  • 150
  • Taškai:
  • Ta, kuri stebi saulėtekius ♥
Ats: Antra AB pamoka visiems kursams | žiema
« Atsakymas #4 Prieš 1 metus »
Daniela pėdino į ateities būrimą. Ateities būrimas. Ach. Kam man to reikia? Kadangi naujoji profesorė buvo visiškai nauja, Klastuolė net neįsivaizdavo, kokia ji bus. Svarbiausia - kad būtų faina ir draugiška, atvira ir šilta. Juk visada nemėgstamą dalyką atsveria nuostabus mokytojas.
Kabinete nebuvo daug mokinių, kita vertus, Danė atėjo tikrai anksti. Vos prasidėjus pamokai suprato, kad nė nenuraukia apie būsimą temą ir apskritai visą ateities būrimą semestrą, tačiau teoriją pirmąjam klausimui atsakyti turėjo. Kitų atsakymai jai pasirodė ne itin teisingi. Ir prakalbo ta, kuri su ateities būrimu turi tiek pat sasąjų, kiek žiobaras su Hogvartsu... Tu nei taško negausi, greičiausiai minus vieną.}
- Manau, - sulaukusi savo eilės prašneko mergina, nors ne itin noriai - greičiau manieringai, - kad tai kažkokiems konkrečiams žmonėms, giminėms priklausiusios relikvijos. Galbūt su tam tikrais burtais išbursime jų ateitį? Juk šioje dėžėje yra daug nudėvėtų sendaikčių. Kai kurie gan neįprasti, bet tai tik dar labiau patvirtina mano spėjimą - šie daiktai kažkam daug reiškė, buvo ypatingi. Gal netgi burtininkų šeimų skiriamasis ženklas... - pajutusi, kad jau krypsta į lankas, Kravitz lėtai užbaigė kalbą ir eveik nesiklausė, ką kalba kiti - gal ir bjauru, tačiau Daniela nematė reikalo.
“Because she looked like a monster, that’s why. And it never occurred to me that monsters might feel pain.”

*

Neprisijungęs Klarė Konė Karter

  • VII kursas
  • *
  • 535
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Al que al cielo escupe, en la cara le cae.
Ats: Antra AB pamoka visiems kursams | žiema
« Atsakymas #5 Prieš 1 metus »
Išlipti iš lovos žymiai sunkiau, kai patalpoje vėsu. Nutarė Klarė, kelis kartus iškišusi kulkšnį iš po antklodės, užstojančios nuo žiemos vėsos. Niekam nematant įsitraukė uniformą po apklotu. Kitaip aš šiandien iš po kaldros tikrai neišsikeberiosiu.
Užsislėpusi megztinio apykakle kelis kartus vos nepargriovė jaunesnių klasių moksleivių, kurie, nors jau spėjo priprasti prie painių mokyklos koridorių, kartais beatodairiškai bėgo į pamokas.
Nebyliai pasisveikinusi su profesore tiesiogine prasme sudribo į vietą arti lango. Jei neužmigs, galės bent pro langą paspoksoti.
Būtų spėjusi ir dar neprasidėjus pamokai, tačiau varpo dūžiai šioje pilyje prikeltų net lavoną. Gal dėl to Hogvartse tebuvo tiek daug šmėklų.
- Daiktai seni. O naudotis magija neapvalytais daiktais yra netikslu, kartais net pavojinga. Dažniausiai Hogvartse gauname jau paruoštus arba naujus daiktus. O štai realiame pasaulyje retai sutiksi tokių. Manau, jog šiandien mokysimės apvalyti jau panaudotus daiktus taip, kad jie nekeltų grėsmės ir rodytų kuo tikslesni rezultatą, neveikiamą prieš tai buvusio savininko energijos.
Penktakursė matė mamą panašiai elgiantis prieš kelis metus, todėl buvo beveik įsitikinusi, kad yra teisi.
Y cada anochecer es una cita entre misterio y realidad para que no se te olvide soñar

*

Neprisijungęs Elride Endlercat

  • Magiškų žaidimų ir sporto departamento vadovė
  • *
  • 594
  • Lytis: Moteris
  • Nebūk šlykštus.
Ats: Antra AB pamoka visiems kursams | žiema
« Atsakymas #6 Prieš 1 metus »
Elridė ramiai įtipeno į klasę, šyptelėjo mokytojai ir atsisėdo į galinį suolą. Mergaitė neturėjo visiškai noro mokytis. Ji norėjo drybsoti lovoje ir daugiau nieko neveikti, arba išeiti kažkur pavaikščioti po gamtą. Pamoka po pamokos, o aš toliau kalbu su savimi... Kvaila. Iš tikrųjų, viena iš priežasčių dėl nenorėjimo mokytis buvo tai, kad jai pamokos atrodė nebeįdomi kasdienybė. Ji norėjo kažkokių nuotykių su gražia pabaiga. Elridė atkreipė dėmesį į dubenėlį ant suolo. Hm... Paėmusi mergaitė atidžiau apžiūrėjo dubenėlį, bet patraukusi pečiais padėjo jį ant suolo. Nusižiovavusi dėl nežinia kokios priežasties mergaitė patogiau įsitaisė kėdėje ir susidėjusi rankas laukė, kol prasidės pamoka. Mokytojai pasakius užduotį mergaitė nesumąstė jokio spėjimo, o kai tik norėjo kilstelti ranką pasakė kita mokinė. Atsidususi ji pakėlė ranką ir nejučia sudrebėjo.
-Galbūt bus tobulinamas ateities būrimo gebėjimas. Na, kiekvienas sendaiktis turi savo dubenėlį su kuriuo kažkada buvo sujungtas ir reikės atspėti, na, tiksliau, pamatyti kuris sendaiktis tavo dubenėliui priklauso.

*

Neprisijungęs Melisa Arin

  • ****
  • 240
  • Lytis: Moteris
  • too late, I already found what I was looking for
    • labutis
Ats: Antra AB pamoka visiems kursams | žiema
« Atsakymas #7 Prieš 1 metus »
((P o p i e t ė, mielosios miegalės : ) ))

Klausydamasi atsakymų, jaunoji profesorė šypsojosi ir lėtai linksėjo galva. Pritariamai nekalbėjo, norėjo, kad visi turėtų lygias spėliojimo teises bei remtųsi ne užuominomis, o sava galva. O vis dėlto kokią daugybę tų ateities būrimo gali prigalvoti vien naujoji karta (ar pati amžiumi daug nuo jos skyrėsi?)! Tačiau nei vieno visai taiklaus spėjimo ir neišgirdo. Juodąją gyvatėlę atsargiai paguldė į vieną iš dėžių ir švelniai perbraukė smiliumi. Ak, kaip pasisekė, kad žmogiškoji daikčiuko versija šiai popietei rado įdomesnių užsiėmimų! Įdomu, kokių? Tačiau mažytė, į kampą užspeista blondinės dalis vis dar vylėsi bent akies krašteliu kada nors ją išvysti.
– Panelė Faun šiandien arčiausiai tiesos, – galiausiai prabilo Melisa nedidelei atsakymų lavinai nutilus. – Šauni mintis, panele Karter, tačiau šiandien mokysimės ne to – visi šie daiktai jau kruopščiai paruošti sėkmingam – bent taip tikiuosi – būrimui. Norėčiau, kad nesipešdami ir nesistumdydami išsirinktumėte po vieną daikčiuką. Pagal išvaizdą, mėgstamą spalvą, galbūt nuo jo sklindančią šilumą?  Tiesa, dar paminėsiu, jog paties sendaikčio išvaizda neturės įtakos tam, ar matysite su juo susijusią viziją. Kuo daiktas jums artimesnis, tuo tikslesnis ir būtent jums skirtas regėjimas bus. Na, jei išsirinkti ar prieiti bus per sudėtinga, likimas padės nuspręsti, – šyptelėjo. – O tada prasidės rimtesnis darbas; norėčiau, kad išsisklaidytumėte po klasę ir nestovėtumėte pernelyg arti vienas kito, mat praktinė dalis gali būti truputėlį pavojinga. Tikiu, kad esate geri vaikai ir nesusižalosite. – O gal geriau buvo užduotį atlikti lauke? Na, Melisai teliko viltis, kad šiandien niekas kabineto nesusprogdins. – Išsirinktąjį daiktą įdėkite į dubenėlį, šį pasidėkite per metrą nuo savęs ant grindų. Burtų lazdele nusitaikykite į sendaiktį ir tvirtai ištarkite pomparus – tik nepersistenkite, prašau, nebent jus, kaip ir mane, taip pat labai žavi mintis apie klasę be lubų. Iš dubenėlio turėtų išlėkti fejerverkas – jo spalva bei jums pasirodžiusi forma bus aprašytos vadovėlyje, taigi tereikės prie dviejų pridėti du ir sužinoti, koks ryškiausias jūsų šįmet laukiantis įvykis.
Pagaliau galėjo atsikvėpti. Melisa palaukė, kol mokiniai paliks vietas, mostelėjo burtų lazdele, ir foteliai bei stalai, išskyrus profesorei priklausantį bei tą su dėžėmis, tvarkingai prisišlijo prie sienų. Mokinių daiktai nenukentėjo, netgi priešingai – klasė atrodė erdvesnė, tvarkingesnė.
Pati profesorė atsitraukė į savo vietą ir klestelėjo ant tamsiai mėlyno fotelio. Pakasė Punčkinui ausį tikėdamasi, kad augintinis šiandien nepatirs per didelio šoko.
– Lai jūsų ateitis būna sėkminga, – dar tarstelėjo. Kol kas neturėjo noro burtis savosios, nors pastarosios pamokos nutikimas tyliai kuždėjo, jog ir pačiai žinoti ateitį būtų neprošal.

Daikto išsirinkimui, kerų panaudojimui ir reikšmės susiradimui reikėtų bent 3 įrašų. Užmeskite akį į kitų pranešimus: pavyzdžiui (nenaudokite), jei anksčiau rašiusiam žmogui raudonas slibinas reiškė meilę, jis jums neturėtų reikšti mirties ir t.t.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 1 metus sukūrė Cessiondi Shetaka Khanna »
the truth's unwinding
scraping away at my mind
please stop asking me to describe


*

Neprisijungęs Auksė Marlena Hale

  • V kursas
  • *
  • 690
  • Taškai: 10
  • Lytis: Moteris
  • My strategy? I don't give up.
Ats: Antra AB pamoka visiems kursams | žiema
« Atsakymas #8 Prieš 1 metus »
Auksė įdėmiai klausė profesorės, o ypač praktinės užduoties. Ji dažnai sugebėdavo suniokoti viską aplink, tad dabar užduotis buvo ne tik padaryti tai, ko prašo profesorė, bet ir susitvarkyti su savo vidumi, kad nei iš šio, nei iš to, nepratrūktų.  Mažiausiai troško, jog jos sunkiai suvaldomas charakteris sunaikintų ant veido ir pačios asmenybės vidaus uždėtas kaukes.
Marietta tingiai pakilo iš fotelio. Net ir savo slepiamos asmenybės viduje Hale tingėjo užsiimti kažkuo panašiu. Neįprastas būrimo stilius. Man patinka. Be kelių garsių žingsnių, kurie turėjo atkreipti dėmesį, mergiūkštė galėjo priversti pažvelgti į savo pusę ir dėl savo išvaizdos - šiandien visiškai nesistengė suvaldyti net ir trumpų plaukų. Išsirinkti daiktą - ties šia darbo dalimi Auksė pasimetė bei sustingo vietoje. Ji vis dar laikė nuo suolo paimtą dubenį, tačiau ties sendaikčiais viskas ėmė ir užstrigo. Visi seni daiktai Mariettai asocijavosi su kažkuo baisiu, tad teko perlipti ir šią keistą, bet visgi baimę. Galop, Hale prisivertė ištiesti laisvąją ranką link dėžės, pilnos daiktų. Mergiūkštė strigo ir toliau, tad bandė sutelkti susikaupimą bei dėmesį į užduotį. Nagi. Nagi. MARE, GALŲ GALE!
Nurijusi karčias, susikaupusias seiles, Auksė nuleido ranką į dėžę bei užčiuopė daiktelį. Ištraukiusi iškart pasitraukė nuo suolo, kad netrukdytų kam kitam. Kam kitam, kas neturėjo tokios keistos, iš niekur išnyrančios baimės. Mergiūkštė nužingsniavo iki nuošalesnės vietos ir į dubenėlį įdėjo šį mažą sendaiktį ir tik tuomet įsižiūrėjo koks tai daiktas. Ji žvelgė į nedidelę, porceliano baltumo, kačiuko figurėlę, apsitrynusiais, pablukusiais dažais.

*

Neprisijungęs Vasaris Laventis

  • VII kursas
  • *
  • 60
  • Taškai: 24
  • Lytis: Moteris
  • Hileris praktikantas
Ats: Antra AB pamoka visiems kursams | žiema
« Atsakymas #9 Prieš 1 metus »
It apsigobusi nematomuoju apsiaustu, raudonplaukė mažylė bene pusę pamokos nepastebėta prasėdėjo ne itin patogiame suole, net neketindama pasireikšti teorijos dalyje. Pirmakursės netraukė nei stebuklingi viralai, nei ateities būrimai, tačiau mergiotės smalsumui ribų nebuvo, kuris, savo ruožtu, ir atvedė Manuelą į naująją pamoką.
Stengdamasi įsidėmėti kiekvieną jaunutės profesorės bei drąsiai pasireiškiančių kolegų žodį, italiūkštė susikoncentravusi klapsėjo smaragdines akutes gobiančiomis ilgomis blakstienomis ir stebeilijosi į rodomus įrankius. Dėstytojai paskelbus praktiką, Paprika atsiduso iš palengvėjimo, jog šį kartą pavyko išvengti, jos širdžiai nemielo, darbo grupėse ar porose. Pasitaisiusi kiek senamadišką, tamsaus aksomo suknytę, išsiuvinėtą gėlių raštais ir padabintą nerinukais, grifiukė pakilo iš vietos ir neskubėdama nulingavo prie pirmųjų suolų, apkrautų didžiulėmis dėžėmis, pilnomis įvairiaformių sendaikčių. Kiek suraukusi tankius, tamsius antakius, Fiore panardino ranką į vieną iš jų ir leisdama aštriagaliams daiktams raižyti švelnutį josios riešą, kiek ilgiau pasikuitė. Pagaliau užčiuopusi nediduką, pliušinį gyvį, Alesia ištraukė ranką ir žvilgtelėjo į savo laimikį - apiplyšusį, vienaausį triušiuką. Menkai šyptelėjusi, Paprika apsisuko ant kulno ir nukaukšėjo tolėliau nuo stalo.
He wore his hatred like a cruel second skin

*

Neprisijungęs Auksė Marlena Hale

  • V kursas
  • *
  • 690
  • Taškai: 10
  • Lytis: Moteris
  • My strategy? I don't give up.
Ats: Antra AB pamoka visiems kursams | žiema
« Atsakymas #10 Prieš 1 metus »
Bethany jautėsi kiek išblaškyta. Būtų galima lengvai pašalinti tą blaškančią kliūtį, bet, deja, ji net nežinojo kas ją taip blaškė. Mergaičiukė visiškai praklausė teorinę dalį, visą pamokos pradžią.
Atrodė, jog ši varniukė pabudo tik pradėjus aiškinti praktiką. Vis dar apdujusi, tačiau jau šiek tiek labiau besiorentuojanti aplinkoje, mergaičiukė pakilo iš savo vietos ir lėtai žingsniavo link sendaikčių, sukrautų dėžėse. Galbūt net keliose, bet Bethany neatkreipė į tai dėmesio.
Žvilgsnis išliko toks pat ramus, tačiau akyse buvo galima įžvelgti smalsumą, kurį, visiškai nežinodama kodėl, pati slėpė po ramybės šydu. Radusi patinkantį daikčiuką, pirštukais sugriebė jį bei ištraukė iš dėžės. Tai buvo bedidelis, plastikinis šuniukas. Turbūt šis sendaiktis turėjo būti gyvūno žaisliukas, tačiau dabar toks nebebuvo. Bethany su gelsvos spalvos žaisliuku pasitraukė į šalį, spėdama pagriebti tą nedidelį dubenėlį.

*

Neprisijungęs Auksė Marlena Hale

  • V kursas
  • *
  • 690
  • Taškai: 10
  • Lytis: Moteris
  • My strategy? I don't give up.
Ats: Antra AB pamoka visiems kursams | žiema
« Atsakymas #11 Prieš 1 metus »
Auksė žiūrėjo į tą menką, beveik nusitrynusiu snukučiu, kačiuką, iš tiesų buvusį skulptūra. Dubenėlis buvo sugniaužtas ir stipriai laikomas jos rankose.
Apsidairiusi, kad tikrai niekam netrukdytų ar nieko nesužeistų (Marietta labai nemėgo kaltės jausmo), padėjo dubenį su porcelianiniu katinuku ant žemės. Tuomet žengė žingsnį atgal. Ir dar pusę žingsnio. Hale nebuvo tikra, kad nutolo per vieną metrą, tačiau atstumas šioks toks buvo. Bei netgi matėsi. Galop pasiryžusi pamatyti fejerverką, mergiūkštė ištraukė iš kišenės lazdelę ir nukreipė link sendaikčio, kuris visiškai nenutuokdamas ramiai gulėjo dubenėlyje. Bent jau taip pasirodė Auksei, kurios smalsumas jau beveik tryško per visus kraštus.
- Pomparus.
Marietta kuo ramiausiai ištarė burtažodį. Jei ne profesorės įspėjimai, jau būtų šį žodį ir tuo pačiu, burtažodį, surėkusi bei palikusi visą kabinetą be langų. Na galbūt ir be lubų.
Kažkas ėmė pokšėti dubenyje. Tikras smalsuolis būtų pasilenkęs pažiūrėti, tačiau Hale susilaikė ir atsitraukė dar per pusę žingsniuko, belaikydama vienoje iš nuleistų rankų lazdelę. Į orą, beveik siekdamas lubas išlėkė oranžinis, it apelsinas, povas. Matėsi visi jo plunksnų linkiai, išdidi uodega, bet jis visas buvo ryškiai oranžinės spalvos. Hale gėrėjosi savu fejerverku, tačiau jo laikas buvo ribotas, ir šis oranžinis povas, netrukus pavirto tik nedideliu dūmų srauteliu. Ir tai, tas pilkšvų dūmų skliautelis išsisklaidė mergiūkštei net nežengus nei vieno žingsnio pirmyn.

*

Neprisijungęs Alisa Faun

  • Burtininkė
  • ***
  • 188
  • Lytis: Moteris
  • Lost in a world that doesn't exist
Ats: Antra AB pamoka visiems kursams | žiema
« Atsakymas #12 Prieš 1 metus »
Alisa nusišypsojo išgirdusi, kad jos atsakymas buvo arčiausiai tiesos. Išklausiusi visus praktikos nurodymus mergina atsistojo, o tada kai suolai tvarkingai jau stovėjo klasės gale priėjo prie vienos iš dėžučių su sendaikčiais. Pažvelgė į dėžutes. Beveik visi daikčiukai jai atrodė mieli ir buvo labai sunku išsirinkti vieną. Jai visi kažkuo siejosi su vaikyste, su mama...
Mintis apie mamą iš karto apniaukė švilpės veidą. Vos spėjus iš akies išsiristi vienai ašarėlei ją nutrynė ir apsimetė, kad nieko neįvyko. Jos mama turėjo visą kolekciją tokių menkniekiukų, bet jai jie atrodė svarbūs ir niekados nė vieno iš jų neišmetė, o prieš mirtį atidavė Faun seserims, kad juos saugotų. Tie sendaikčiai vis dar yra kažkur pas šešiolikmetę namuose, bet ji tik dabar suvokė kokie jie yra brangūs jai ir jos šeimai.
Nuvijusi melancholiškas mintis ir susikaupusi ji išsirinko vieną siuvenyrą kuris jai labiausiai buvo prie širdies. Tai buvo kažkokia senoviška iš medžio išskaptuota rožytė. Ji pagriebė ją ir suspaudusi delne nusekė prie vietos kur buvo pasidėjusi savo dubenėlį. Į dubenėlį mergina švelniai įdėjo rožytę.

*

Neprisijungęs Auksė Marlena Hale

  • V kursas
  • *
  • 690
  • Taškai: 10
  • Lytis: Moteris
  • My strategy? I don't give up.
Ats: Antra AB pamoka visiems kursams | žiema
« Atsakymas #13 Prieš 1 metus »
Auksė atsargiai žengė pirmyn. Ta pati apsitrynusi katinuko statulėlė gulėjo dubenėlyje, it burtažodis nebuvo ištartas, ir lyg pačio iššovusio oranžinio povo net nebuvo išmąsčiusi jos galva. Akimirką Mariettai pasirodė, kad vaizdas ėmė lietis. Ji nežymiai papurtė galvą į šonus užmerkusi akis. Galbūt užsižiopsojo į porcelianinį katuką, o gal jai tik šiai pasirodė. Hale atsargiai pritūpė. Mergiūkštės rankos, vis dar kažko tikėdamosios, lėtai siekė dubenėlio, nors ir greitai jį pasiekė bei pajautė delnus ant jo šonų. Auksė atsistojo. Jos rankos laikė dubenį su sendaikčiu. Pirmiau ji troško ,,sutvarkyti" savo darbelį, tad greitu žingsneliu pasileidusi, nunešė sendaiktį atgal į vietą, o dubenį padėjo (tikėjosi, kad būtent ant to, prie kurio sėdėjo), ant stalo. Nusprendusi, kad jau laikas eiti susirasti knygą ir išsiaiškinti šio fejerverko prasmę, nukulniavo tolėliau. Pasirėmusi į sieną, Marietta ėmė tūpti bei netrukus sėdėjo ant žemės. Jai tai visiškai netrukdė, nebuvo kieta ar dar kokio priekabaus dalyko. Knygą pasidėjo sau ant kelių ir pasiruošė ilgai, o galbūt visiškai trumpai vartyti vadovėlį. Oranžinis povas. Oranžinis povas. Hale vartė ir vartė. Pirmiau lėtai ir įdėmiai žvelgė į kiekvieną puslapį, paskui greitai pervarė likusią, labai nedidelė dalį knygos lapų. Tačiau nerado visiškai nieko. Gal tai klaida? Galbūt aš kažką ne taip padariau burto metu? Jos pasimetimo pilnos akys žvelgė į vadovėlio viršelį. Kaip sakoma, trečias kartas nemeluoja, MARE! Ir Marietta trečią kartą ėmė versti knygą. Žvilgsnis greitai bėgo per raides, kol galų gale, beveik viduryje knygos rado tai, ko ieškojo.
Citata
Būrimas iš sendaikčio.
Reikšmės.
Oranžinis povas :
Šįmet, didžiausias laukiantis įvykis bus kažkas netikėto, kas suteiks didelį džiaugsmo, laimės bei sėkmės antplūdį. Didžiausia tikimybė, jog tai bus su mokslu susijęs įvykis, tačiau tai gali būti ir naujo gyvūnėlio gavimas.
Hale užvertė knygą. Atrodė, kad ji tikėjosi kažko daugiau, tačiau įdėmiau pagalvojusi, mergiūkštė netgi ėmė džiaugtis. Kas gi nenorėtų sėkmės moksle, arba, gyvūnėlio? Užduotis baigta. Mhm... Negi Rudis turės draugijos?
Nors, gal ir būtų ne pro šalį...
Auksė pakilo nuo žemės. Ji visą laiką buvo atsirėmusi į sieną, tad šiek tiek maudė nugarą. Mariettai labiau patiko ne būsima jos ateitis, bet tas ne itin didelis, bet ir ne mažas fejerverkas. Tokį pat povą, ir dar oranžinį, ji norėtų parodyti tėvams, tačiau, Hale jau buvo pripažinusi, kad jų niekaip nesugebėtų nustebinti.

*

Neprisijungęs Vasaris Laventis

  • VII kursas
  • *
  • 60
  • Taškai: 24
  • Lytis: Moteris
  • Hileris praktikantas
Ats: Antra AB pamoka visiems kursams | žiema
« Atsakymas #14 Prieš 1 metus »
Prisiminusi, jog nepasiėmė to dailiais ornamentais išraižyto dubenėlio, mergytė tvirtai suspaudusi pliušinį žaisliuką rankoje, neskubėdama ir visiškai nesijaudindama, jog keletas bendramokslių jau baigė užduotį, antrąkart nupėdino prie pirmųjų suolų. Laimei, anksčiau lūkuriavusi eilė buvo apmažėjusi ir raudonplaukė galėjo nesunkiai prasibrauti pro ją. Pagaliau turėdama visas reikiamas priemones ir grįžusi į savo pirminę darbo vietą, jaunoji italė atsargiai pastatė žalvarinį apygilį indelį ant žemės ir į jį įdėjusi nutriušusį triušiuką, žengė porą nedidukų žingsnių atgal. Alesia kiek prisimerkė ir kairiosios rankos pirštais stipriai suspaudusi lazdelę, nusitaikė į žaisliuką.
- Pomparus! - pamiršusi profesorės perspėjimą, šuktelėjo smaragdinių akių savininkė ir susipratusi, baimingai užsidengė burną. Netrukus ryškus jūros mėlio žybsnis šovė į neaukštas klasės lubas ir netikėtai atsimušęs rikošetu, pliumptelėjo į dubenį su pliušiniu sendaikčiu. Tamsiai melsvi dūmai pasklido po visą bliuduką ir pakilę viršun, susiformavo į grakštų, mažytį kolibrį, kuris, savo ruožtu, vangiai suplasnojo sparneliais ir akimirksniu išsisklaidė it rūkas.
He wore his hatred like a cruel second skin

 

  • Hogvartsas.LT © 2007-2019